INDIVIDUALI ĮMONĖ

INDIVIDUALI ĮMONĖ

Nuo 2004 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 112-4991). Individuali įmonė įstatyme apibrėžta kaip neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Individualios įmonės steigėju gali būti tik vienas veiksnus fizinis asmuo. Tokiais atvejais, kai individualios įmonės savininkas tampa neveiksnus ar ribotai veiksnus, teismas savo nutartimi paskiria individualios įmonės turto administratorių.

Civilinis kodeksas nustato, kad juridiniai asmenys veikia pagal savo steigimo dokumentus. Individualių įmonių įstatymas šį dokumentą įvardija kaip individualios įmonės nuostatus. Pagal įstatymą individualių įmonių steigėjai dar iki įmonės įregistravimo turi parengti įmonės nuostatus. Individualios įmonės nuostatus ateityje turės parengti ir iki įstatymo įsigaliojimo įsteigtų įmonių savininkai. Nuostatai įsigalioja nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre.

Įstatymas nustato, kad individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą — individualios įmonės vadovą. Individualios įmonės savininkas kartu yra ir įmonės vadovas. Tačiau taip pat numatyta savininko teisė individualios įmonės nuostatuose nustatyti, kad įmonės vadovu skiriamas kitas asmuo, — tuomet nuostatuose turi būti aiškiai atskirta, kokius sprendimus priima savininkas ir kokius sprendimus priima bei kokias funkcijas atlieka vadovas.

Įstatymas nustato, kad individualios įmonės yra neribotos civilinės atsakomybės privatieji juridiniai asmenys.Esminis skirtumas nuo galiojusios tvarkos, kai individualios įmonės turtas nebuvo atskirtas nuo savininko turto, yra tas, kad pagal naująjį įstatymą turtas individualiai įmonei priklauso nuosavybės teise.

Įstatyme nustatyti individualios įmonės paveldėjimo ypatumai, reglamentuotas įmonės pertvarkymas, reorganizavimas, likvidavimas, taip pat pateikta nemažai individualių įmonių savininkams svarbių pereinamojo laikotarpio nuostatų.

ŪKINĖS BENDRIJOS

Nuo sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas (Žin., 2003, Ni. 112-4990). Įstatymas reglamentuoja tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų steigimą, valdymą, veiklą. pertvarkymą, pabaigą, šių įmonių dalyvių teises ir pareigas.

Įstatymas nustato, kad ūkinės bendrijos yra neribotos civilinės atsakomybės privatieji juridiniai asmenys. Įstatyme apibrėžiami bendrijos dalyviai — tikrieji nariai ir komanditoriai. Dalyvauti tvarkant bendrijos reikalus ir priimant sprendimus turi teisę tik tikrieji nariai. Bendrijos tikrieji nariai pagal bendrijos prievoles atsako solidariai visu savo turtu, o komanditoriai — tik tuo savo turtu, kurį įnešė į komanditinę ūkinę bendriją. Bendrijos tikraisiais nariais negali būti kitų bendrijų tik-rieji nariai, individualių įmonių savininkai, valstybė, savivaldybės, valstybės ir savivaldybės įmonės, biudžetinės įstaigos, taip pat ūkinės bendrijos ir individualios įmonės. Tikraisiais nariais taip pat negali būti Europos ekonominių interesų grupės (ši nuostata įsigalios Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare).

Bendrijos steigimo ir veiklos dokumentas yra jungtinės veiklos sutartis. Jungtinės veiklos sutartį sudaro tik tikrieji bendrijos nariai, todėl šiame įstatyme reikalaujama, kad tikrojoje ūkinėje bendrijoje būtų ne mažiau kaip du ir ne daugiau kaip dvidešimt tikrųjų narių. Komanditinėje ūkinėje bendrijoje turi būti ne mažiau kaip trys dalyviai (du tikrieji nariai ir vienas komanditorius) ir ne daugiau kaip dvidešimt dalyvių. Su kiekvienu komanditoriumi pasirašoma komanditoriaus sutartis.

Įstatyme reglamentuojama bendrijos pelno paskirstymo tvarka, bendrijos reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo ypatumai.

VIEŠOJI ĮSTAIGA

2004 m. sausio 27 d. priimtas Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. IX-1977 (Žin., 2004, Nr. 25-752). Juo patvirtinta Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo nauja redakcija (toliau — įstatymas).

Pagal įstatymą viešoji įstaiga — tai pagal šį ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas — tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą. Kitaip negu ankstesniame Viešųjų įstaigų įstatyme (1996 m. liepos 3 d. Nr. 1-1428), naujame įstatyme nevardijamos viešosios įstaigos veiklos sritys. Tačiau įstaigos įstatuose privaloma nurodyti veiklos tikslus. Jie turi būti aiškiai ir išsamiai apibūdinti, nurodant veiklos sritis bei rūšis.

Viešosios įstaigos steigėjai gali būti valstybės ar savivaldybės institucijos ir kiti iš įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys, sudarę viešosios įstaigos steigimo sutartį. Steigėjų skaičius neribojamas. Steigėjai, įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka perdavę vieša-jai įstaigai įnašą, tampa jos dalininkais. Naujų dalininkų (jais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys) priėmimo tvarka turi būti nu-statyta viešosios įstaigos įstatuose.

Viešoji įstaiga gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, viešosios įstaigos įstatams ir veiklos tikslams. Kitaip negu ankstesniajame, naujame įstatyme konkrečios teisės ir pareigos nevardijamos, tačiau nustatoma, kas viešajai įstaigai yra neleidžiama: gauto pelno skirti kitiems veiklos tikslams, negu nustatyta viešosios įstaigos įstatuose; neatlygintinai perduoti viešosios įstaigos turtą nuosavybėn, pagal patikėjimo ar panaudos sutartį viešosios įstaigos dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui (išskyrus kai viešoji įstaiga yra likviduojama); skolintis pinigų už palūkanas iš savo dalininko ar su juo susijusio asmens; užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą.

Norint suderinti įstatymą su Civilinio kodekso nuostatomis, jame keičiama viešosios įstaigos valdymo organų samprata. Viešosios įstaigos dalininkų susirinkimas nėra laikomas valdymo organu, tačiau yra privalomas įstaigos organas. Viešoji įstaiga turi turėti ir vienasmenį valdymo organą — viešosios įstaigos vadovą. Viešosios įstaigos įstatuose gali būti nustatytas ir kolegialus viešosios įstaigos valdymo organas, taip pat kiti kolegialūs organai, kiekybinis atstovavimas. Viešoji įstaiga negali įgyti civilinių teisių ir pareigų per savo dalininkus, o tik per valdymo organus.

Įstatyme pateikiama viešosios įstaigos nuo-savo kapitalo struktūra: dalininkų kapitalas; pelnas (nuostolis); perkainojimo rezervas; kiti rezervai; negrąžintinai gautos lėšos; kitos lėšos. Viešosios įstaigos dalininkų kapitalas yra lygus dalininkų įnašų vertei. Dalininkų įnašai gali būti pinigai, taip pat pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą įvertintas materialusis ir nematerialusis turtas. Dalininkų kapitalas gali būti didinamas tik dalininkų įnašais (neleidžiama didinti perkainojant viešosios įstaigos turtą, kaip buvo nustatyta ankstesnėje įstatymo redakcijoje).

Viešosios įstaigos gautas pelnas gali būti naudojamas tik viešosios įstaigos įstatuose nu-statytiems viešosios įstaigos veiklos tikslams siekti. Viešosios įstaigos pelnas negali būti skiriamas dalininkams, viešosios įstaigos organų nariams, darbuotojų premijoms.

Įstatyme yra naujų nuostatų, susijusių su viešųjų įstaigų pertvarkymu. Viešoji įstaiga gali būti pertvarkoma į biudžetinę įstaigą, taip pat paramos ir labdaros fondą. Į biudžetinę įstaigą viešoji įstaiga gali būti pertvarkoma, kai viešosios įstaigos savininkas yra valstybė arba savivaldybė.

Viešoji įstaiga gali būti likviduojama Civilinio kodekso nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais. Patenkinus visus kreditorių reikalavimus, iš likusio viešosios įstaigos turto dalininkams grąžinamas turtas, kurio bendra vertė negali būti didesnė nei dalininkų kapitalas. Dalininkams grąžinamas tur-tas paskirstomas proporcingai jų įnašų vertei. Likus nepaskirstyto turto, jis perduodamas kitiems Juridinių asmenų registre įregistruotiems viešiesiems juridiniams asmenims, kuriuos nustato visuotinis dalininkų susirinkimas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti viešąją įstaigą. Jeigu viešosios įstaigos dalininkas yra valstybė ir (ar) savivaldybė, likusi nepaskirstyta turto dalis, proporcinga valstybės ir (ar) savivaldybės įnašo vertei, likvidavus viešąją įstaigą, atitenka valstybei ir (ar) savivaldybei.

AKCINĖ BENDROVĖ

2003 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. IX-1889 patvirtinta nauja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo redakcija (Žin., 2003, Nr. 123-2284). Naujas Akcinių bendrovių įstatymas įsigaliojo nuo 2004 m. sausio 1 d.

Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė (kartu vadinamos bendrove) yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 150 tūkst. litų. Uždarosios akcinės bendrovės — ne mažesnis kaip 10 tūkst. litų ir joje turi būti mažiau kaip 250 akcininkų.

Įstatyme išplėsti bendrovės įstatų reikalavimai. Bendrovės įstatai yra dokumentas, kuriuo bendrovė vadovaujasi savo veikloje. Juose papildomai turės būti nurodyta bendrovės teisinė forma (akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė); Lietuvos Respublikos dienraštis, kuriame skelbiami vieši pranešimai; bendrovės įstatų keitimo tvarka; bendrovės veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas.

Bendrovė laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registre. Pradėjus veikti Juridinių asmenų registrui, bendrovės iš naujo persiregistruoti neprivalės. Lietuvos Respublikos įmonių rejestre kaupti dokumentai ir duomenys bus laikomi Juridinių asmenų registro dokumentais ir duomenimis, o Įmonių rejestre įregistruotos bendrovės, jų filialai ir atstovybės bus laikomos įregistruotomis Juridinių asmenų registre. Tačiau bendrovės turės pateikti Juridinių asmenų registrą tvarkančiai institucijai (VI Registrų centras) pa-pildomos informacijos, pavyzdžiui, jeigu bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas, reikės pateikti duomenis apie asmenis, kurie pagal kiekybinio atstovavimo taisyklę turi teisę kartu veikti bendrovės vardu, jų teisių ribas, įgaliojimų terminą, parašų pavyzdžius.

Bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą — bendrovės vadovą. Bendrovėje gali būti sudaromas kolegialus priežiūros organas — stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas — valdyba. Ir uždaroji akcinė bendrovė, ir akcinė bendrovė galės veikti nesudarydamos nei stebėtojų tarybos, nei valdybos. Su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. Gali būti sudaryta ir visiškos materialinės atsakomybės sutartis.

Naujasis įstatymas nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimo dėl ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, taip pat dėl kitų subjektų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo priėmimo. Tai valdymo organų — valdybos, o jos nesant, bendrovės vadovo kompetencija.

Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Svarbu įsidėmėti, kad neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas privalės būti sušauktas, jeigu bendrovės nuosavas kapitalas taps mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo (pagal ankstesnį įstatymą nuosavas kapitalas negalėjo būti mažesnis kaip 75 proc. įstatinio kapitalo).

Uždarajai akcinei bendrovei leista įsigyti savų akcijų, laikantis tam tikrų apribojimų. Bendrovės įsigyjamų savų akcijų bendra nominali vertė kartu su kitų jau turimų savų akcijų nominalia verte negali būti didesnė kaip 1/10 įstatinio kapitalo (šie apribojimai galioja ir akcinėms bendrovėms). 

Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą padengti bendrovės nuostolius papildomais akcininkų įnašais, tai akcininkai, balsavę ,,už', privalo juos mokėti. Akcininkai, kurie nedalyvavo visuotiniame akcininku susirinkime arba balsavo prieš tokį sprendimą, turi teisę papildomų įnašų nemokėti.

Uždarosios akcinės bendrovės metinės finansinės atskaitomybės auditas privalomas, kai tenkinami ne mažiau kaip du iš šių kriterijų: 1) pardavimo grynosios pajamos viršija 10 milijonų litų per ataskaitinius finansinius metus; 2) balanse nurodyto turto vertė viršija 5 milijonus litų; 3) vidutinis metų sąrašinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius metus viršija 50.

Apribota smulkiųjų akcininkų teisė susipažinti su visais bendrovės turimais dokumentais. Pagal naująjį įstatymą tik daugiau kaip 1/2 akcijų turintis ar valdantis akcininkas arba akcininkų grupė, pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais.

Naujame Akcinių bendrovių įstatyme yra nuostatų, susijusių su bendrovės reorganizavimu, atskyrimu, pertvarkymu ir likvidavimu bei kitų aktualijų.

KOOPERATINĖ BENDROVĖ

Kooperatinė bendrovė – įstatymų nustatyta tvarka fizinių ir (arba) juridinių asmenų įsteigta įmonė, skirta narių ekonominiams, socialiniams bei kultūriniams poreikiams tenkinti. Jos nariai įneša lėšas kapitalui sudaryti, tarpusavyje pasiskirsto riziką bei naudą pagal narių prekių ir paslaugų apyvartą su šia bendrove ir aktyviai dalyvauja kooperatinės bendrovės valdyme.

Kooperatinės bendrovės steigėjai turi būti ne mažiau kaip 5 fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys. Kiekvienas kooperatinės bendrovės steigėjas privalo tapti jos nariu. Kooperatinės bendrovės steigėjai sudaro kooperatinės bendrovės steigimo sutartį, parengia kooperatinės bendrovės įstatų projektą, sušaukia steigiamąjį susirinkimą. Steigimo sutartis yra viešas dokumentas. Kooperatinės bendrovės steigimo dokumentai yra įstatai ir steigimo sutartis. Kooperatinės bendrovės įstatai yra dokumentas, kuriuo kooperatinė bendrovė vadovaujasi savo veikloje. Kooperatinė bendrovė įstatymų nustatyta tvarka turi būti įregistruota juridinių asmenų registre. Steigiamą kooperatinę bendrovę įregistravus, ji laikoma įsteigta ir įgyja juridinio asmens teises.

Kooperatinės bendrovės organai yra narių susirinkimas, valdyba ir administracijos vadovas. Kooperatinės bendrovės gali jungtis į sąjungas jų įstatuose numatytiems tikslams įgyvendinti.

Kooperatinė bendrovė turi teisę: 1) verstis veikla, neprieštaraujančia įstatymams ir bendrovės įstatuose nurodytiems tikslams; 2) turėti sąskaitas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių bankuose; 3) valdyti jai nuosavybės teise priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti pagal įstatymus; 4) jungtis į kooperatinių bendrovių sąjungas, taip pat kitų įstatymų nustatyta tvarka – į kitas organizacijas; 5) sudaryti sandorius, prisiimti turtinius įsipareigojimus; 6) nustatyti savo produkcijos, darbų ir paslaugų kainas, įkainius ir tarifus; 7) kooperatinės bendrovės įstatuose nustatyta tvarka pagal sutartį skolintis lėšų iš savo narių; 8) nustatyti savo organizacinę struktūrą, steigti filialus ir atstovybes, būti kitų įmonių ir organizacijų steigėja.

Kooperatinė bendrovė gali turėti ir kitų teisių, neprieštaraujančių įstatymams ir kitiems teisės aktams. Kooperatinės bendrovės ginčai su nariais ir trečiaisiais asmenimis nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.

Kooperatinės bendrovės kapitalas yra nuosavas ir skolintas. Nuosavas kapitalas sudaromas iš kooperatinės bendrovės narių stojamųjų mokesčių ir pajinių įnašų, atskaitymų iš šios bendrovės pelno, kitų įstatymuose neuždraustų pajamų. Kooperatinės bendrovės nuosavas kapitalas, išskyrus už pajus įneštus pajinius įnašus, gali būti nedalomas arba priskirtas (visas arba jo dalis) kooperatinės bendrovės nariams. Skolintas kapitalas sudaromas iš paskolų ir kitų skolintų lėšų.

Nuosavas kapitalas skirstomas į pagrindinį ir atsargos (rezervinį) kapitalą. Pagrindinis kapitalas naudojamas kooperatinės bendrovės ūkinei veiklai ir turtui įsigyti. Atsargos (rezervinis)kapitalas narių susirinkimo sprendimu naudojamas nenumatytoms išlaidoms ir nuostoliams padengti, o atsargos (rezervinio) kapitalo dalis, viršijanti 1/10 nuosavo kapitalo, narių susirinkimo sprendimu gali būti naudojama ir kitiems tikslams.

Atskaitymai į atsargos (rezervinį) kapitalą kooperatinėms bendrovėms yra privalomi, kol atsargos (rezervinis) kapitalas nesudaro 1/10 nuosavo kapitalo vertės. Privalomi atskaitymai į atsargos (rezervinį) kapitalą turi sudaryti ne mažiau kaip 5 procentus grynojo pelno.

 Įstatyme reglamentuojama bendrijos pelno paskirstymo tvarka, bendrijos reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo ypatumai.

ĮMONĖS

Lietuvoje įmonės kuriamos ir veikia bei atsako už savo veiklą pagal Įmonių įstatymą, taip pat pagal atskirų įmonių įstatymus bei kitus įstatymus.

Įmonė yra savo firmos vardą turintis ūkinis vienetas, įsteigtas įstatymų nustatyta tvarka tam tikrai komercinei-ūkinei veiklai. Įmonę sudaro medžiaginių-daiktinių, finansinių ir nematerialių aktyvų, jos teisių ir pareigų kompleksas. Išimtis — patentai. Jiems gauti nereikalaujama steigti įmonės. Lietuvoje veikia įmonės, kurių bendriniai vardai yra surašyti įmonių rūšių schemoje. Čia suminėtos verslo įmonės, siekiančios pelno. Yra ir ne pelno įmonių: labdaros fondai, viešosios įstaigos, įvairios organizacijos. Skiriamos trys svarbiausios įmones teisinės formos: individuali įmonė, ūkinė bendrija, akcinė bendrovė

IVADAS

Dabar, kai Lietuva vėl atgavo nepriklausomybę, kai Europa tampa vientisa ekonomine erdve, labai svarbu, kad mūsų visuomenėje atsirastų kuo daugiau žmonių, suvokiančių savo vaidmenį ekonomikos sistemoje ir pasiryžusių kuo veiksmingiau toje sistemoje dirbti.

Dirbančio ekonomikos sistemoje žmogaus veikla gali būti dvejopa:

jis dirba kaip savarankiškas verslininkas,

jis yra samdomas darbuotojas verslo įmonėje.

Ir vienu, ir kitu atveju veikla bus sėkminga, jei asmuo turės pakankamą teisini, ekonominį išsilavinimą, kuris padėtų suvokti ekonomikos būklę, jos susidarymo priežastis, nurodytų būdus, kaip panaudojant turimus išteklius ir savo išgales, geriau tenkinti visuomenės poreikius ir pasiekti užsibrėžtų tikslą.

Daugeliui, be abejo, patrauklesnis bus savarankiško verslininko kelias, sudarantis palankesnes sąlygas išmėginti save. Visiems tiems, kurie svajoja apie savo verslą, verta įsidėmėti Armando Hamerio žodžius: „ Verslas — ne vien turtėjimo priemonė Verslas teikia malonumą, nes jis nuolatos skatina galvoti, reikalauja visų proto pastangų kasdien, sprendžiant begalę įvairiausių klausimų — nuo smulkiausių dalykų iki principinių '

VIEŠOJI ĮSTAIGA

VERSLO KOLEGIJA

Neakivaizdinio skyriaus III kurso teisės specialybės

Studentas

ĮMONIŲ TEISĖS

Galimos įmonės teisinės formos

Dėstytojas

Klaipėda

DARBO PLANAS

IVADAS

ĮMONĖS

INDIVIDUALI ĮMONĖ

ŪKINĖS BENDRIJOS

VIEŠOJI ĮSTAIGA

AKCINĖ BENDROVĖ

KOOPERATINĖ BENDROVĖ

EUROPOS EKONOMINIŲ INTERESŲ GRUPĖ

EUROPOS BENDROVĖ

LITERATURA

IŠVADA

Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Tačiau verslo laisvės ir jo reguliavimo sankirtoje nuolat žiebiasi prieštaringos nuomonės. Jas ir būtina spręsti ne bet kaip, o tik demokratinėmis ir teisinėmis formomis. Žengiant į verslo pasaulį, būtina suvokti verslo vadžias — valstybės reguliavimo galią, kad nekiltų konfliktas tarp savojo laisvės bei iniciatyvos supratimo ir valstybinio reguliavimo vaidmens. Nuo gegužės 1-osios, tai yra nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos, Lietuvoje įsigaliojo pirmoji nauja mūsų šalyje juridinio asmens forma — Europos ekonominių interesų grupė. 0 nuo 2004 m. spalio 8 d. įsigaliojus Tarybos reglamentui ,,Dėl Europos bendrovės statuto' ir Europos Sąjungoje, ir Lietuvoje galės būti steigiama kita nauja verslo forma — Europos bendrovė. Kiekvienas asmuo, kuris verčiasi verslu ar profesine veikla, privalo tvarkyti savo turtą ir visa kita pagal įstatymų normas.

Verslininkas privalo saugoti dokumentus ir kitą informaciją apie savo turtą, verslą ar profesinę veiklą ne bet kaip slėpdamas, bet taip, kad kiekvienas turintis teisinį interesą asmuo bet kada galėtų gauti visapusišką informaciją apie to asmens turtines teises ir pareigas. Ar mes norime, ar ne, tačiau kiekvienas turime pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytume kitam asmeniui žalos. Pradėjus veikti Juridinių asmenų registrui, juridinių asmenų registravimo tvarka atitiks Europos Sąjungos teisės normas ir valstybių narių praktiką. Be to, atsiras galimybė integruoti šį registrą į Europos verslo registrą. Kitas svarbus dalykas — įsteigus Juridinių asmenų registrą asmenys, galintys sudaryti sandorius įmonės vardu, atstovavimo taisyklės, įmonių finansinės atskaitomybės ir kiti svarbūs dokumentai bei duomenys bus registruojami viešame registre. Manytina, kad dėl to verslo aplinka taps skaidresnė, o įmonės galės labiau pasitikėti viena kita.

Gyvename laikais, kai Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinė veiklos laisve ir iniciatyva. Privati nuosavybės teisė, asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva nėra beribės. Valstybė Konstitucijoje yra pasižadėjusi remti ne bet koka laisvę ir norą bet tik visuomenei naudingas ūkines pastangas iniciatyvą.

Renkantis verslininko kelią, reikia žinoti, kad jau pati verslo galimybė yra kupina nežinios, kad pačiam reikia rasti atsakymus j klausimus apie rinkos dydį, kliento poreikius, prekės ar paslaugos gyvavimo rinkoje trukmę, kainas, konkurencijos mastą, o šie dalykai nuolat kinta. Pats verslininkas turi rasti tiesiausią kelią prie svarbiausių šaltinių — kapitalo ir žmonių, gebėti prekę ar paslaugą pateikti rinkai per trumpiausią laiką. Jis nė minutės negali prarasti ryžto, privalo tuoj pat suvokti, kas šiuo momentu yra svarbiausia, priimti tinkamus sprendimus.

EUROPOS EKONOMINIŲ INTERESŲ GRUPĖ

Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikoje įsigaliojo 2003 m. gruodžio 22 d. priimtas Lietuvos Respublikos Europos ekonominių interesų. Šio įstatymo

tikslas yra užtikrinti Tarybos priimto reglamento ,,Dėl Europos ekonominių interesų grupių taikymą Lietuvos Respublikoje nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos.

Šiame reglamente yra pabrėžiama, kad grupė nuo firmos arba bendrovės skiriasi savo paskirtimi. Grupės paskirtis — padėti savo nariams vykdyti arba plėsti ekonominę veiklą ir pasiekti geresnių veiklos rezultatų. Grupės veikla turi tik papildyti, o ne pakeisti jos narių ekonominę veiklą. EEIG nesiekia pelno sau.

EEIG yra privatusis juridinis asmuo. Ji laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registre. Prieš grupės pavadinimą arba po jo turi būti žodžiai ,,Europos ekonominių interesų grupė' arba santrumpa ,,EEIG'.

Grupės nariai gali būti tik:

a) bendrovės arba firmos, kaip apibrėžta Europos ekonominės bendrijos steigimo su-tarties 58 straipsnyje (bendrovės arba firmos, įkurtos pagal valstybės narės teisę ir Bendrijoje turinčios savo registruotas buveines, centrinę administraciją ar pagrindinę verslo vietą, prilyginamos tos valstybės narės pilietybę turintiems fiziniams asmenims; Bendrovės arba firmos — tai bendrovės arba firmos, kurios veikia pagal civilinę ar komercinę teisę, įskaitant kooperatyvus ir kitus pagal viešąją ar privatinę teisę veikiančius juridinius asmenis, išskyrus nesiekiančius pelno), ir kiti juridiniai asmenys, kurių veiklą reglamentuoja viešoji arba privatinė teisė, kurie yra įsteigti pagal valstybės narės teisę ir kurių registruota arba įstatuose nurodyta buveinė ir centrinė administracija yra Bendrijos teritorijoje; b)fiziniai asmenys, užsiimantys pramonine, komercine, amatų arba žemės ūkio i veikla arba teikiantys Bendrijoje profesines ar kitas paslaugas.

Grupę turi sudaryti mažiausiai:

dvi bendrovės, firmos arba įj kiti juridiniai asmenys, kurių centrinės administracijos yra skirtingose valstybėse narėse, arba

du fiziniai asmenys, kurie savo pagrindine veikla užsiima skirtingose valstybėse narėse, arba

bendrovė, firma arba kitas juridinis asmuo, kurio centrinė administracija yra vienoje valstybėje narėje, ir fizinis asmuo, kuris savo pagrindine veikla užsiima kitoje valstybėje narėje.

Pagal reglamento nuostatas grupės steigimą, išskyrus fizinių asmenų statusą ir įgaliojimus bei juridinių asmenų statusą, bei grupės vidaus struktūrą reglamentuoja valstybės, kurioje ta grupė yra oficialiai įregistruota ir kuri yra nurodyta grupės steigimo sutartyje, nacionaliniai įstatymai.

Norinčios jungtis į grupę šalys privalo raštu sudaryti grupės steigimo sutartį ir įregistruoti grupę. Nuo įregistravimo dienos grupė įgyja visas teises ir pareigas, gali savo vardu sudaryti sutartis ir atlikti kitus juridinius veiksmus.

Atkreiptinas dėmesys, kad reglamentas nenustato minimalaus kapitalo dydžio. Iš grupės veiklos gautas pelnas laikomas jos narių pelnu ir jiems paskirstomas gru-pės steigimo sutartyje nustatytomis dalimis, o jeigu tokios dalys sutartyje nenustatytos — lygiomis dalimis.

Grupės organai yra narių susirinkimas ir vadovas ar vadovai. Grupės steigimo sutartyje gali būti nustatyti ir kiti organai. Tokiu atveju sutartyje turi būti apibrėžta tų organų kompetencija. Grupės narių susirinkimas gali priimti visus sprendimus, leidžiančius pasiekt grupės tikslus.

Jau minėjome, kad grupės tikslas negali būti pelno siekimas sau, todėl privalu nustatyti su tuo susijusius tam tikrus veiklos apribojimus. Reglamento ,,Dėl Europos ekonominių interesų grupių' 3 straipsnis nustato, kad negalima tiesiogiai arba netiesiogiai valdyti arba prižiūrėti savo narių arba kitų įmonių veiklos, turėti savo narių akcijų, turėti daugiau nei 500 darbuotojų, būti kitos EEIG nariu. Grupei taip pat yra draudžiama

• siekti viešųjų investicijų.

Grupės nariai prisiima neribotą bendrąją ir individualiąją atsakomybę už grupės skolas

• ir kitus įsipareigojimus, o šios atsakomybės pasekmės nustatomos nacionalinės teisės aktuose.

Grupė gali būti likviduota jos nariams priėmus sprendimą dėl jos likvidavimo. Toks sprendimas priimamas vieningai, jeigu grupės steigimo su-tartyje nenustatyta kitaip. Grupė turi būti likviduota grupės narių sprendimu: a) pasibaigus grupės steigimo sutartyje numatytam grupės veiklos laikotarpiui arba esant bet kokioms kitoms likvidavimo priežastims, nu-rodytoms grupės steigimo sutartyje, arba b)pasiekus grupės tikslus arba kai toliau siekti tų tikslų nebeįmanoma. Grupės likvidavimą ir likvidavimo pabaigą reglamentuoja nacionalinės teisės aktai.

EUROPOS BENDROVĖ

Pastangomis sukurti Bendri-jos vidaus rinką ir taip pagerinti ekonominę bei socialinę Bendrijos padėtį yra siekiama pašalinti prekybos kliūtis, gamybos struktūras pritaikyti veikti visoje Bendrijoje. Norėdama paskatinti Europos Sąjungoje verslo plėtrą tarp valstybių narių, išspręsti problema kylančias dėl skirtingų įmonių steigimo valstybėse narėse teisės nuostatų, Taryba patvirtino Europos bendrovės (Societas Europaea; SE) statutą. Tai reiškia, kad įmonės, įsteigtos daugiau nei vienoje valstybėje narėje, galės susijungti ir plėtoti veiklą visoje Europos Sąjungos teritorijoje, vienyti savo potencialą, veikdamos vienodų taisyklių pagrindu.

Neseniai Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, vadovaudamasi Tarybos patvirtintu Europos bendrovės statutu, parengė Lietuvos Respublikos Europos bendrovių įstatymo projektą. Taip siekiama Lietuvoje įtvirtinti dar vieną naują, iki šiol net ir Europos Sąjungoje netaikytą verslo formą - Europos bendrovę.

Reglamentas nustato, kad Europos bendrovė — tai juridinis asmuo, kurio kapitalas dalijamas į akcijas. SE kapitalas yra išreiškiamas eurais. Pasirašytas kapitalas negali būti mažesnis nei 120 000 EUR. Tuo remiantis galima teigti, kad SE, kaip naują verslo formą, vertėtų rinktis didelėms įmonėms.

SE yra steigiama pagal tos valstybės narės, kurioje SE steigia savo registruotą buveinę, akcinėms bendrovėms taikomą teisę ir laikantis minėto reglamento. SE galės būti įkuriama: a) vienijant akcinėms bendrovėms iš skirtingų valstybių turimą potencialą į Europos bendrovę; b) akcinę bendrovę, kuri kitoje valstybėje ne mažiau kaip dvejus metus turi antrinę bendrovę ar filialą, pertvarkant į Europos bendrovę; c) akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės ga-g^ lės steigti bendro valdymo Europos bendrovę.

Be to, Europos bendrovę galės steigti skirtingose valstybėse įsteigti juridiniai asmenys arba juridiniai asmenys, kitoje valstybėje įsteigę ne mažiau kaip dvejus metus veikiančią bendrovę ar filialą. SE administracija ir centrinis biuras bus toje pačioje šalyje, o apie įregistravimą turės būti skelbiama oficialiame leidinyje.

Steigiant SE turi dalyvauti mažiausiai dviejų valstybių narių įmonės.

LITERATURA

Lietuvos Respublikos KONSTITUCIJA

Akcinių bendrovių įstatymas

Individualiu įmonių įstatymas

Įmonių įstatymas

Juridinių asmenų registro įstatymas

Lietuvos Respublikos koopiracijos įstatymas

Ūkinių bendrijų įstatymas

Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymas

Žemės ūkio bendrovių įstatymas