CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

ēka	ģeogrāfija	ķīmija	Bioloģija	Bizness	Da˛ādi	Ekoloģija	Ekonomiku
Fiziskās	Grāmatvedība	Informācija	Izklaide	Literatūra	Māksla	Mārketings	Matemātika
Medicīna	Politika	Psiholoģija	Receptes	Socioloģija	Sporta	Tūrisms	Tehnika
Tiesības	Tirdzniecība	Vēsture	Vadība

INFLIACIJA

ekonomiku

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

TURINYS

ĮVADAS 3

1. INFLIACIJA 4

1.1. Infliacijos formos 4

1.2. Infliacijos prie˛astys 5

1.3. Infliacijos pasekmės 5

2. INFLIACIJA LIETUVOJE 1990-2003 METAIS 7

1 grafikas. Infliacija Lietuvoje 1990-2003 metais. 8

3. MAKROEKONOMINIAI RODIKLIAI LIETUVOJE, LATVIJOJE IR ESTIJOJE 2004 M. 9

3.1. Infliacijos tempai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2004 metais 9

2 grafikas. Vartotojų kainų pokyčiai 2004 m. 9

3 grafikas. Vartotojų kainų pokyčiai 2004 m. 10

3.2. Nedarbo lygis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2004 metais 11

4 grafikas. Nedarbo lygis Lietuvoje 2004 m. 11

3.3. Naftos kainų įtaka infliacijos tempams 12

5 grafikas. Istorinės naftos kainos pasaulyje. 12

6 grafikas. Naftos kaina pasaulyje 2004 metais, USD u˛ barelį. 12

3.4. Valiutų kursų svyravimo įtaka infliacijai 2004 metais 13

7 grafikas. JAV dolerio ir lito santykis 2004 metais. 13

3.5. Ivados dėl 2004 metų infliacinės situacijos Pabaltijo respublikose 14

4. ATEITIES PERSPEKTYVOS IR PROGNOZĖS, EURO ĮVEDIMAS 15

4.1. Euro įvedimo Lietuvoje privalumai ir grėsmės 15

5.2. Mastrichto sutartyje nustatyto infliacijos kriterijaus vykdymo perspektyvos 15

IVADOS 17

Literatūra 18

ĮVADAS

Ekonomika yra labai platus mokslas, apibūdinant kurį daugelis mokslininkų parinkdavo savo, vis naujus ˛od˛ius. Mes priminsime tik tiek, kad ekonomikoje galima iskirti du skyrius – mikro- ir makroekonomika. Mus, ˛inoma, dabar domina tik antrasis. Makroekonomika – tai mokslas, tiriantis alies ekonomikos funkcionavimą, tokius reikinius, kaip nedarbas, BVP, BNP, infliacija, agreguota pasiūla ir paklausa.

iame referate mes nagrinėsime infliaciją Pabaltijo respublikose 2004 m. Infliacija vadinamas bendrojo kainų lygio kilimas, dėl kurio krinta piniginio vieneto perkamoji galia. Ji paprastai matuojama vartojimo prekių ir paslaugų kainų indekso padidėjimu per metus.

Isamiau su teorija galėsite susipa˛inti tam skirtame skyriuje, o dabar leiskite trumpai pristatyti jums ito referato turinį:

Pirmoje, teorinėje dalyje, isamiai ap˛velgiami bendrieji ekonomikos, makroekonomikos, bei infliacijos reikiniai. iai daliai parengi buvo naudotasi įvairiais informacijos altiniais: makroekonomikos paskaitų med˛iaga, mokslinė literatūra ir internetas.

Antroje dalyje susipa˛insite su 1990-2003 m. infliacija Lietuvoje, jos prie˛astimis ir pasekmėmis. Kiek prisimenate, Lietuva 1990 m. istojo i TSRS ir jai tai buvo sunkūs laikai. Susidurta su did˛iule infliacija, dingo pasitikėjimas piniginiu vienetu ir pan. Toliau kiekvienais metais situacija alies viduje gerėjo, infliacijos lygis nukrito iki priimtino.

Trečioje, palyginamojoje dalyje, nagrinėjame jau ne tik Lietuvą, bet ir kitas Baltijos regiono alis – Latviją ir Estiją. Tačiau čia analizė koncentruosis tik apie 2004 metus. Palyginsime ių trijų alių praeitų metų ekonominę padėtį, su˛inosime, kaip ekonominis gyvenimas Lietuvoje skiriasi (ir į kurią pusę) nuo kitų mūsų regiono alių.

Paskutinėje dalyje ap˛velgsime 2005 m. I pusmečio alies ekonomikos vystymąsi bei ateities prognozes. Ateities numatyme did˛iausias dėmesys bus skiriamas Lietuvos galimybėms atitikti Mastrichto sutartyje numatytą infliacijos kriterijų. Tai būtina sąlyga norint artimiausiu laiku alyje įvesti bendrą Europos valiutą – eurą.

1. INFLIACIJA

Infliacija – (lot. „inflatio“) – isipūtimas. Ekonomikoje is terminas reikia pinigų nuvertėjimą, kuris pasireikia prekių ir paslaugų kainų kilimu. Infliacija reikia, kad kyla bendras visų prekių ir paslaugų kainų lygis. Tai ne vienkartinis kainų pakilimas, o nuolatos besitęsiantis reikinys, trunkantis gana ilgai. Bet infliacija nėra bet koks kainų kilimas, tai nėra tam tikrų prekių arba jų grupių kainų didėjimas. Kai kurių prekių kainos net ir infliacijos sąlygomis gali ilikti nepakitusios arba suma˛ėti.

Toks reikinys kaip infliacija atsirado XIX a. antroje pusėje. Jos bruo˛ai ėmė rykėti atsiradus piniginiams ˛enklams. Manoma, kad infliacijos terminas pirmą kartą pavartotas JAV pilietinio karo metais (1861-1865 m.), kai į apyvartą buvo ileista labai daug popierinių pinigų.

Kainų kilimas ˛monėms pa˛įstamas jau nuo seniausių laikų, tačiau iki XX a. prekių kainos padvigubėdavo per 70-100 m., todėl viena ˛monių karta beveik nepajusdavo turimų pinigų nuvertėjimo. XX a. prad˛ioje vidutinis visų prekių kainų lygis tai pakildavo, tai nukrisdavo. Senais laikais infliacija da˛niausiai būdavo siejama su įvairiomis negandomis: karais, revoliucijomis ir kitokiomis politinėmis nesėkmėmis. Da˛nai ir epidemijos turėdavo didelę įtaką.

iais laikais infliacija įgavo visuotinį pobūdį, tapo įprastu reikiniu ir viena i opiausių socialinių ekonominių problemų.

Nagrinėjant infliaciją, būtina paminėti ir apie pastaraisiais metais vis da˛niau minimą infliacijos prieingybę – defliaciją (lot.“deflatio“).

Defliacija, verčiant i lotynų kalbos, reikia “nupūsti”. Ekonominis terminas apibūdina bendrąjį visų prekių ir paslaugų kainų lygio smukimą. Ji gali būti dviejų dalių:

Tikroji, technologinė;

„Piktoji“, monetarinė.

1.1. Infliacijos formos

Infliacija gali būti įvairių rūių. Ją galima skirstyti pagal vietą, pasireikimo pobūdį, atsiradimo prie˛astis, mastą ir pan.

Pagal vietą:

Lokalinė- pasireikianti atskirose alyse;

Pasaulinė – apimanti visas alis arba alių grupes.

Anksčiau infliacija būdavo vietinė ir trukdavo neilgai. Ji pasibaigdavo pinigų reformomis. Dabar infliacija – pasaulinė.

Pagal reikimosi pobūdį:

Atvira – pasireikia kainų kilimu ir „matoma“ iorėje.

Paslėpta – atsiranda tada, kai bendroji paklausa virija bendrąją pasiūlą ir susidaro prekių stygius. Kainos gali formaliai ilikti nepakitusios arba didėti ne taip sparčiai, kaip esant atvirai infliacijai.

Paslėpta infliacija buvo būdinga socialistinėms alims. Ten infliacija buvo tramdoma administraciniais būdais, dėl ko da˛niausiai didėja deficito mastai. Taip pat paslėpta infliacija pasireikia tada, kai kainų kilimas dirbtiniai stabdomas, nustatant virutines jų kilimo ribas.

Pagal infliacijos mastą arba intensyvumą:

liau˛iančioji infliacija – tai infliacija,kai kainos kyla lėtai, bet pastoviai. Tai slenkančioji lėtoji, saikinga infliacija. Ji trunka ilgai, tačiau jos tempai nėra dideli. Ekonomistų nuomone, i infliacija gali siekti 3-7% per metus.

uoliuojančioji infliacija – tai infliacija, kai kainos kyla gana staigiai, uolikai ir turi tendenciją didėti. Ekonomikai stipriose alyse kanų kilimas tada gali siekti 25-30%. Ūkinės sutartys tuomet sudaromos, įvertinus infliacijos lygį, arba siejamos su tvirta valiuta.

Hiperinfliacija – infliacija, pasi˛yminti ypač dideliais tempais. Remiantis ekonomisto Filipo Keigeno apibūdinimu, hiperinfliacija yra tuomet, kai kanų kilimo tempai virija 50% per mėnesį. Tai nėra da˛nas reikinys: per visą pasaulio istoriją iki XX a. pab. ˛inoma tik penkiolika jos atvejų. Įdomiausia yra tai, kad visi tie penkiolika istorijoje ˛inomų infliacijos atvejų pasireikė būtent XX a.

1.2. Infliacijos prie˛astys

Infliacijos prie˛asčių nustatymas ne visada yra labai lengvas ir paprastas dalykas. Tai yra sudėtinga ir diskutuotina problema. Infliacija – visos ekonomikos funkcionavimo atspindys. Ekonomistai ją kartasi lygina su temperatūra, kuri gali būti įvairių ligų po˛ymis. Kaip ir temperatūra, infliacija yra įvairių veiksnių pasekmė.

Naudojant svarbiausią makroekonominį modelį, t.y. bendrosios paklausos - bendrosios pasiūlos sąveikos modelį, iskiriamos dvi infliaciją sukeliančių veiksnių grupės:

Bendrosios paklausos pokyčių sukelta infliacija, vadinama paklausos, arba vartotojų, infliacija.

Bendrosios pasiūlos pokyčių skatinama infliacija, vadinama katų infliacija.

Infliaciją sukelia bendrosios paklausos padidėjimas ir bendrosios pasiūlos suma˛ėjimas.

1.3. Infliacijos pasekmės

Infliacija kartais vertinama kaip socialinė nelaimė ir laikoma tokia pat opia problema kaip ir nedarbas. O kartais ekonomistai tvirtina, kad infliacijos padaryta ˛ala yra minimali. Kai kurių ekonomistų nuomone, nedideli infliacijos tempai (2-3% per metus) yra netgi naudingi.

Egzistuojant infliacijai, aikiai matomi du dalykai – pinigų perkamoji galia smunka, o prekių ir paslaugų kainos kyla. Dėl to pardavėjai laimi, o pirkėjai pralaimi. Kitos infliacijos pasekmės nėra tokios aikios ir iorika matomos.

Infliacijos socialinės ir ekonominės pasekmės priklauso nuo jos tempų, jų kitimo ir nuo to, ar ji laukta, numatyta, ar netikėta.

2. INFLIACIJA LIETUVOJE 1990-2003 METAIS

1990 metų kovo 11 dieną Lietuva atkūrė nepriklausomybę. Tačiau nedaug kam ˛inoma, jog Lietuvos bankas buvo įkurtas 10 dienų anksčiau – 1990 metų kovo 1-ąją. Dėl ių prie˛asčių kalbėti apie infliaciją galima pradėti tik nuo 1990-ųjų. Iki tol alis gyveno planinės ekonomikos sąlygomis, taigi infliacijos kaip reikinio, susijusio su kainų didėjimu, nebuvo apskritai. Tačiau buvo juntama vadinamoji paslėpta infliacija, pasireikianti prekių trūkumu – deficitu.

Pirmaisiais metais po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo infliacija alyje siekė apie 9%. Tiksliai įvardyti kainų pokyčio 1990-aisiais negalima dėl paprastos prie˛asties – alyje, krečiamoje permainų, nebuvo nei institucijos, nei parengtos metodologijos, kaip jį apskaičiuoti.

Todėl isamesnė ir labiau pagrįsta infliacijos analizė galima tik nuo vėlesnių metų.

1991-aisias metais Lietuva igyveno tai, ką paprastai tenka igyventi visoms santvarką keičiančioms valstybėms. Metinis infliacijos lygis pasiekė neregėtą lygį – 383%. Siekiant u˛tikrinti gyventojams bent tam tikrą perkamąją galią, 1991-ųjų vasarą Lietuvos bankas į apyvartą ileido bendruosius talonus, kurie buvo naudojami kartu su rubliais įsigyjant didelės paklausos pramonines prekes. Jų nereikėtų painioti su rublių pakaitalais, laikinais pinigais – talonais, kurie į apyvartą ileisti 1992-ųjų gegu˛ės 1-ąją. I prad˛ių pastarieji cirkuliavo kartu su rubliais, o nuo 1992-ųjų spalio 1 d. tapo vienintele teisėta mokėjimo priemone.

1992 metai tapo rekordiniais infliacijos tempų prasme. Kainos Lietuvoje per metus padidėjo 12,5 karto. Tokios hiperinfliacijos pagrindinė prie˛astis – per didelis pinigų kiekis alyje, kurioje realaus produkto buvo sukuriama keletą kartų ma˛iau, nei prie metus-dvejus, tuo tarpu pinigų kiekis liko nepakitęs.

1993 metų bir˛elio 14 d. Lito komitetas nusprendė bir˛elio 25 d. į apyvartą ileisti nacionalinę valiutą – litą. Įvedus litą jau liepą mėnesinis infliacijos lygis smuko iki 0,7%, tuo tarpu balandį jis buvo 25%. Tačiau toks kainų lygio stabilizavimasis antroje metų pusėje neigelbėjo metinio infliacijos lygio rodiklio, kuris gruod˛io mėnesį siekė 189%.

Tolimesni metai, nuo 1994 iki 1999, nuteikė optimistikai. Kainų lygio augimas sparčiai ma˛ėjo ir 1999 tesudarė 0,3%.

2000-ieji ir 2001-ieji metai infliacijos tempų prasme atitiko tam tikrą teorinį etaloną, kuomet kainos kasmet vidutinikai augo atitinkamai 1,4% ir 2%.

Tačiau sekantys, 2002-ieji ir 2003-ieji atneė tokių naujovių, kokių Lietuva apskritai nebuvo mačiusi per visą nepriklausomybės laikotarpį. Kainos iais metais suma˛ėjo atitinkamai 1,2% ir 1,3%.

Defliacija buvo signalas, rodantis, kad smarkiai augant bendrajam vidaus produktui (6,8% 2002 metais ir 10,5% 2003 metais) rinkoje nebeu˛tenka pinigų, kurie u˛tikrina normalų mainų prekėmis procesą.

Kita vertus, negalima ignoruoti konkurencijos. XXI am˛iaus prad˛ia Lietuvos gamintojams nebuvo itin palankus metas. Iaugusi kova dėl pirkėjo, ypač vartojimo prekių rinkose, vertė įmones ma˛inti kainas, atsisakyti virpelnių, būdingų pirmąjį nepriklausomos, tačiau dar nenusistovėjusios, ekonomikos deimtmetį.

Tokie infliacijos tempai lydėjo Lietuvos ekonomiką 1990-2003 metais. Pergyvenusi hiperinfliaciją, taip pat defliacijos tarpsnį, ekonomika į˛engė į naują, su Europos ekonomika glaud˛iai susijusį laikotarpį. 4-ajame darbo skyriuje bus isamiai nagrinėjami kainų indekso pokyčiai Lietuvoje 2004 metais.

1 grafikas. Infliacija Lietuvoje 1990-2003 metais.

altinis: Lietuvos statistikos departamentas, https://www.std.lt; Lietuvos bankas, https://www.lb.lt

3. MAKROEKONOMINIAI RODIKLIAI LIETUVOJE, LATVIJOJE IR ESTIJOJE 2004 METAIS

2004 metai ių trijų pabaltijo respublikų istorijoje tapo bene svarbiausiais po nepriklausomybės atkūrimo. 2004 metų gegu˛ės pirmąją jos įstojo į Europos Sąjungą. Politinis io ˛ingsnio aspektas toli gra˛u nėra vienintelis. Ekonominiu po˛iūriu alys taip pat į˛engė į kokybikai naują etapą. Toliau nagrinėsime makroekonominius rodiklius 2004 metais visose trijose alyse, iekosime jų prie˛asčių bei bandysime pateikti vertinimus.

3.1. Infliacijos tempai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2004 metais

Į 2004 metus Lietuva į˛engė daugiau nei 1% suma˛ėjusiomis kainomis, palyginus su 2003 metų sausio mėnesiu. Turint omenyje, kad 2003 metais Lietuvoje buvo u˛fiksuota 1,3% metinė defliacija, tokia naujų metų prad˛ia neatrodė netikėta, tačiau tuo pačiu vertė sunerimti ir iekoti situacijos prie˛asčių.

2 grafikas. Vartotojų kainų pokyčiai 2004 m. (palyginti su praėjusių metų atitinkamu mėnesiu, proc.)

altinis: Lietuvos Respublikos vyriausybė, https://www.lrv.lt

Statistikos departamento duomenimis, pagrindinė defliacijos prie˛astis buvo net 12,2% atpigusios ryių grupės paslaugos, 3,8% atpigusi medicininė prie˛iūra , taip pat 3,6% atpigę būsto apstatymo ir namų apyvokos prekės. ių prekių, ypatingai ryių grupės paslaugų kainų kritimą, be abejo, sąlygojo įtempta konkurencinė situacija rinkoje.

Defliacinė situacija alyje laikėsi iki pat baland˛io mėnesio.

Latvija, 2003 metus pabaigusi su 3,6% infliacija, naujuosius pasitiko stabiliai augančiomis kainomis, kurios iki baland˛io mėnesio didėjo gan tolygiu, tačiau nerimą keliančiu, apie 1% per mėnesį, tempu.

Estijoje 2003 buvo u˛fiksuota 1.1% infliacija, kuri pirmą 2004 metų ketvirtį palaipsniui ma˛ėjo iki 0.4% balandį.

Taigi, „Baltijos tigrų“ infliacijos tempai pirmus keturis mėnesius tam tikra prasme atkartojo 2003 metų tendencijas: Lietuvoje vyravo defliacija, Estijos vartotojų kainos praktikai nekito, Latvija stebėjo stabiliai kylančias kainas.

3 grafikas. Vartotojų kainų pokyčiai 2004 m. (palyginti su praėjusiu mėnesiu, proc.)

altinis: Lietuvos Respublikos vyriausybė, https://www.lrv.lt

Tačiau ią gan ramią situaciją sujaukė paskelbtas gegu˛ės mėnesio metinės infliacijos rodiklis.

Lietuva gegu˛ės mėnesį itrūko i defliacijos gniau˛tų su 1% metinės infliacijos rodikliu.

Estijoje kainų uolis gegu˛ę buvo did˛iausias ir siekė 3,3 procentinio punkto. Metinė infliacija gegu˛ę Estijoje – 3,7%.

Latvijoje, nors kainų uolis taip pat buvo stebimas, visgi buvo amortizuotas i anksčiau sukilusio kainų lygio ir buvo ma˛iausias tarp kaimynių - 1,2%.

Iekoti io kainų padidėjimo prie˛asčių toli nereikia. Tai – įstojimo į Europos Sąjungą rezultatas. Tačiau svarbu pastebėti, kad kainų augimą būtent gegu˛ės mėnesį didele dalimi lėmė psichologiniai, emociniai, o ne racionalūs, veiksniai.

ˇiniasklaidoje plačiai nuskambėjo gyventojų elgesys artėjant gegu˛ės pirmajai, kuomet nuo parduotuvių lentynų buvo luote luojama druska ir kiti ilgai negendantys produktai.

Neprietaraudama ekonomikos dėsniams, situacija po kainų uolio gegu˛ės mėnesį, tolesniais mėnesiais koregavosi ir rugpjūčio mėnesį visose trijose alyse u˛fiksuota 0,1-0,4% defliacija.

2004 metus Lietuva baigė su su 2,9% metine infliacija, Latvija – 7,3%, Estija – 5%. Taigi, situacija per metus pasikeitė taisyklingai ir labai proporcingai: Lietuvoje defliaciją pakeitė nedidelė infliacija, Estijoje praktikai nulinę infliaciją – kiek didesnis kainų padidėjimas, tuo tarpu Latvija susidūrė su gana rimtomis kainų lygio augimo problemomis.

Lietuvoje, kaip bebūtų keista, 2004-aisiais labiausiai brango sveikatos prie˛iūros paslaugos (11,1%), kurios 2003-aisiais netgi pigo, taip pat transporto paslaugos (7,7%) bei visi transporto kainoms jautrūs produktai: maisto prekės ir nealkoholiniai gėrimai (4,8%).

Latvijoje situacija analogika proporcijų at˛vilgiu, tačiau infliacija joje buvo gerokai didesnė: 14,4% pabrango sveikatos prie˛iūra, 11% transporto ilaidos, 10% maistas bei gėrimai.

Estijoje situacija iek tiek kitokia: ten labiausiai brango transporto paslaugos (12,2%), tuo tarpu informacijos apie iskirtinę sveikatos prie˛iūros prekių kainų pokyčio įtaką infliacijai nėra.

Norint isiaikinti, kodėl visose nagrinėjamose alyse 2004 metais infliacija padidėjo 2-4 procentiniais punktais, nepakanka prie˛asčių priskirti ˛mogikajam faktoriui ir ne visuomet racionaliam elgesiui. Būtina ap˛velgti kitus makroekonominius rodiklius, kurie, galbūt, atskleis kainų augimo prie˛astis.

3.2. Nedarbo lygis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2004 metais

Situacija Pabaltijo respublikose neprietarauja Olbano Filipso teorijai, teigiančiai, kad nedarbo lygio ma˛ėjimas ir infliacijos nebuvimas yra nesuderinami dalykai.

Per 3 mėnesius prie didįjį gegu˛ės kainų padidėjimą, nedarbo lygis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje suma˛ėjo atitinkamai 0,9, 0,5 ir 0,4 procentinio punkto.

grafikas. Nedarbo lygis Lietuvoje 2004 m. Registruotų bedarbių ir darbingo am˛iaus gyventojų santykis mėnesio pabaigoje, proc.

altinis: Lietuvos Respublikos vyriausybė, https://www.lrv.lt

Kita vertus, būtų trumparegika teigti, kad tikroji prie˛astis jau isiaikinta. Mat nuo 2004 sausio pirmos iki gegu˛ės pirmos i Lietuvos ivyko vir 5 tūkstančių gyventojų, o per visus 2004 metus – net 15 tūkstančių.

Todėl iuo atveju Olbano Filipso teoriją reikia taikyti atsargiai, mat nedarbo lygio ma˛ėjimas gali būti susijęs su darbo jėgos emigracija, o ne papildomų darbo vietų atsiradimu alies viduje.

Naftos kainų įtaka infliacijos tempams

Pasaulyje senkant naftos itekliams, tačiau tuo pat metu augant jos vartojimui, ypač dėl tolimųjų rytų augančios ekonomikos, neivengiamai kyla jos kainos.

2004 metais ˛alios naftos kainos pasiekė 55 JAV dolerius u˛ barelį. Tai did˛iausia kada nors buvusi naftos kaina neįvertinus infliacijos poveikio, ir vos 10 JAV dolerių ma˛esnė u˛ absoliutų naftos kainos rekordą 1979-1983 metų naftos krizės metu įvertinus infliaciją.

grafikas. Istorinės naftos kainos pasaulyje. (Neįvertinus ir įvertinus infliaciją, USD u˛ barelį.)

altinis: https://www.inflationdata.com

6 grafikas. Naftos kaina pasaulyje 2004 metais, USD u˛ barelį.

altinis: https://finance.yahoo.com

Lietuva, Latvija ir Estija, būdamos kry˛kelėje tarp rytų ir vakarų Europos, yra labai priklausomos nuo kuro, taigi, ir naftos, kainų.

Būtent kuro bei transportavimo katų augimas didele dalimi lėmė infliacijos atsiradimą ar augimą pabaltijo respublikose 2004 metais.

Valiutų kursų svyravimo įtaka infliacijai 2004 metais

2002 metų vasario 2 dieną litas buvo susietas su euru fiksuotu kursu (3,4528 lito u˛ 1 eurą). Tai didelei daliai rinkos subjektų eliminavo valiutos kursų svyravimo riziką, todėl mikroekonominiu lygiu tapo paprasčiau planuoti biud˛etus, taip pat suma˛ėjo atiskaitymo su Europos valstybėmis katai.

Tačiau u˛ pagrindinius energetinius iteklius – naftą ir dujas – da˛niausiai yra atiskaitoma JAV doleriais.

Nepaisant ilgalaikės JAV dolerio pigimo euro (taigi, ir lito) at˛vilgiu tendencijos, 2004 metų vasario – gegu˛ės mėnesiais JAV dolerio kursas koregavosi nuo 2,68 lito u˛ 1 JAV dolerį iki 2,93 lito.

Toks ios valiutos brangimas dar padidino energetinių iteklių kainą, kurią u˛ juos moka euro zonos arba su euru susietas valiutas turinčios alys.

Tai, manome, buvo ketvirtasis faktorius, lėmęs gegu˛ės mėnesio kainų kilimą.

Pastebėtina, jog nuo 2004 rugsėjo JAV doleris vėl ėmė u˛leisti pozicijas eurui, todėl jo kursas lito at˛vilgiu nukrito nuo 2,87 lito u˛ vieną JAV dolerį iki 2,53 lito. Tai, be abejo, iek tiek amortizavo rudeninį naftos kainų kilimą, tačiau to nepakako, kad jį eliminuoti.

7 grafikas. JAV dolerio ir lito santykis 2004 metais.

altinis: Lietuvos bankas. https://www.lb.lt

Ivados dėl 2004 metų infliacinės situacijos Pabaltijo respublikose

Apibendrinant 2004 metų infliacijos tempų palyginimą pabaltijo alyse, galima teigti, kad buvo bent keturios pagrindinės prie˛astys, kurios lėmė infliacijos atsiradimą bei stiprėjimą.

Visų pirma, tai visuminės paklausos padidėjimas, atsiradęs dėl geresnių kredito gavimo galimybių, o taip pat sąlygotas neracionalių vartotojų veiksmų, kurie patys, stengdamiesi ivengti kainų kilimo, jį tik paskatino. Tai akivaizd˛iai parodo, kad racionalių lūkesčių teorija veiktų tik esant tobulam informuotumui, tuo tarpu realioje aplinkoje tai praktikai neįmanoma.

Antra, visų alių BVP augant 5-8% per metus, natūralu, kad kuriamos naujos darbo vietos, kurios, pagal Olbano Filipso teoriją, prisideda prie infliacijos augimo. Be abejo, čia lieka neaiku, kiek dėl nedarbo suma˛ėjimo prisidėjo emigracija.

Trečia, augant energetikos iteklių kainoms, o jos sudaro didelę dalį prekių gamybos katų, augo ir vartojimo prekių kainos. Teorinėje plotmėje tai vadinama visuminės pasiūlos (katų) sukelta infliacija.

Ketvirta prie˛astis glaud˛iai susijusi su trečiąja – JAV dolerio brangimas ir taip įtemptu aliai laikotarpiu buvo papildomas katalizatorius atsirasti bei sustiprėti infliacijai.

2004 metų infliacijos tempų palyginamoji analizė – tai vienas pagrindinių io darbo tikslų, tačiau reikia ˛velgti į ateitį bei panagrinėti infliacijos tendencijas 2005 ir pabandyti prognozuoti 2006-aisias. Būtent nuo infliacijos tempų priklausys, ar Lietuva bei kitos pabaltijo alys galės įsivesti Eurą 2007 metais. Tam skirti tolimesni referato skyriai.

4. ATEITIES PERSPEKTYVOS IR PROGNOZĖS, EURO ĮVEDIMAS

4.1. Euro įvedimo Lietuvoje privalumai ir grėsmės

Euro įvedimo tikslai yra sukurti bendr rink ir pinig s jung , turin i harmoning , neinfliacin ekonomikos augim

Taip pat inaudoti vienos valiutos naudojimo teikiamus privalumus, leid˛iančius pasiekti auktesnį ekonominės integracijos ir konvergencijos lygį.

Euro įvedimo pagrindinis privalumas yra stipresnė ir labiau atspari sukrėtimams finansinė sistema – alies makroekonominio stabilumo ir ilgalaikio augimo pagrindas. Taip pat valiutos kurso rizikos panaikinimas – nebeliktų ios rizikos priedo, įskaityto palūkanų normose, todėl nebūtų poreikio draustis nuo ios rizikos.

EK vertinimu, dėl valiutos keitimo katų panaikinimo, realus BVP gali padidėti 0,25-0,5%. Lietuvoje vien euro pirkimo-pardavimo mar˛os panaikinimas leistų sutaupyti apie 29 mln. Lt. Tai sudarytų 0,05% BVP. Vyktų paprastesni, greitesni ir pigesni atsiskaitymai su euro zonos alimis.

Įsivedus eurą, Lietuvos finansų rinka būtų integruota į globalią euro rinką. Vietos bankai įgytų galimybę tiesiogiai dalyvauti euro sistemos refinansavimo operacijose, jiems atsirastų pigesnių kredito iteklių alternatyva.

Infliaciniai procesai nėra tiesiogiai susiję su euro įvedimu. Tačiau dėl iliekančių didelių kainų skirtumų, iek tiek didesnė infliacija naujai įstojusiose alyse yra neivengiama vidutiniu ar ilgu laikotarpiu, nepriklausomai nuo to, ar bus įvestas euras.

Grynoji euro įvedimo įtaka infliacijai kitose alyse buvo nedidelė. Ji svyravo tarp 0,1 ir 0,3 procentinio punkto.

Tačiau, nors ir euro įsivedimo pasekmės būtų juntamos Lietuvos gyventojams, jos butų ˛ymiai didesnės, jei Lietuva delstų įsivesti eurą. Visų pirma padidėtų palūkanų normos, padidėtų esamos privataus ir vald˛ios sektorių skolos aptarnavimo katai, pabrangtų skolinimasis, sulėtėtų investicijos, taigi, sulėtėtų ir bendras alies ekonomikos augimas.

Neįsivedus euro numatytu laiku gali vykti savaiminis euro “įsivedimas”. ˇmonės gali pradėti keisti litus į eurus jau vien dėl to, kad taip buvo numatyta. O viso to pasekmės galėtų būti: euro “įsivedimas” didesniais katais, ma˛ėtų litų apyvartoje kiekis ir u˛sienio atsargos, būtų prarastos senjora˛o pajamos, atsirastų spaudimas didesniam biud˛eto deficitui, galėtų formuotis rinkos dalyvių abejonės dėl dabartinio lito ir euro kurso priimtinumo vidutiniu ir ilgu laikotarpiu.

5.2. Mastrichto sutartyje nustatyto infliacijos kriterijaus vykdymo perspektyvos

Makroekonomikos specialistams įvertinus infliacijos prognozių perspektyvą, 2005 metų pirmojo pusmečio vartotojų kainų indekso (VKI) infliacijos faktinių duomenų analizė rodo, kad 2005 metų VKI infliacija bus ma˛esnė nei prognozuojama. Finansų ministerijos makroekonomikos specialistai teigia, kad antroje 2005 metų pusėje bus tokių mėnesių, kuomet infliacija bus ma˛esnė negu 2%, palyginus su atitinkamais 2004 metų mėnesiais. Jeigu iliks ˛emos infliacijos tendencijos bei lūkesčiai, 2006 metų bir˛elio mėnesio vidutinė metinė infliacija bus ma˛esnė nei 2 procentai ir tenkins Mastrichto kriterijų.

Kainų stabilumo kriterijaus kontrolinis dydis apskaičiuojamas kaip trijų alių, kuriuose yra ma˛iausia infliacija, vidutinės metinės infliacijos nesvertinis aritmetinis vidurkis plius 1,5 procentinio punkto. Bir˛elio mėnesį vidutinė dvylikos mėnesių infliacija Lietuvoje buvo 2,7 procento, o galimas Mastrichto sutartyje nustatyto infliacijos kriterijaus kontrolinis dydis – 2,3 procento.

2006 m. viduryje bus vertinama, ar Lietuva atitinka ekonominio suartėjimo kriterijus. Jei būtų vertinama 2006 m. bir˛elio mėn., tai metinės infliacijos duomenys, pagal kuriuos būtų suformuluojama ivada, ar Lietuva atitinka kainų stabilumo kriterijų, apimtų 2005 m. gegu˛ės - 2006 m. bir˛elio mėn. infliacijos duomenis. Todėl, norint įvertinti io kriterijaus vykdymo perspektyvas, reikėtų stebėti metines infliacijos tendencijas iuo laikotarpiu.

2005 m. gegu˛ės – rugpjūčio mėn. vidutinė metinė infliacija Lietuvoje buvo 2 %. I visų ES valstybių is rodiklis ma˛iausias buvo vedijoje (0,7%), Suomijoje (0,9%) ir Čekijoje (1,2%). Taigi, besiformuojantis 2006 m. baland˛io mėn. Mastrichto sutartyje nustatyto infliacijos kriterijaus kontrolinis dydis, apskaičiuotas pagal trijų mėnesių duomenis, būtų 2,4 procento ((0,7+0,9+1,2):3+1,5). Darant prielaidą, kad iuo laikotarpiu Lietuvos vartotojų kainų kaitos tendencijos liks vidutinikai tokios pat kaip per pastaruosius dvylika mėnesių, 2006 m. baland˛io mėn. vidutinė dvylikos mėnesių infliacija bus 2%. Tačiau tai nėra labiausiai tikėtina prielaida. Infliacijos augimo riziką didina tai, kad ir toliau gali kilti naftos kaina ir gali brangti JAV doleris euro at˛vilgiu. Taip pat reiktų atkreipti dėmesį į galimą administracinių sprendimų įtaką infliacijai. Dėl rugpjūčio mėn. padidintų keleivinio transporto paslaugų kainų Vilniuje, infliacija didėjo iki dabar ir turėtų didėti ir 2006 m. pirmoje pusėje. Nuo liepos 1 d. Įsigaliojęs minimalios mėnesio algos padidinimas nuo 500 iki 550 litų taip pat turės įtakos kai kurių gamintojų sąnaudoms.

Be kainų raidos Lietuvoje, svarbu ir tai, kokia galima paties kainų stabilumo kriterijaus kontrolinio dyd˛io raida. Remiantis Europos Komisijos 2005. kovo mėn. paskelbtomis prognozėmis, vidutinė metinė infliacija Suomijoje ir Danijoje 2005 m. turėtų padidėti atitinkamai iki 1,1 ir 1,4 procento, o 2006 m. – atitinkamai iki 1,4 ir 1,7 procento. vedijoje 2005 m. numatoma, kad vidutinė metinė infliacija suma˛ės iki 0,4 procento, tačiau 2006 m. is rodiklis gali padidėti iki 1,4 procento.

Europos Komisija prognozuoja, kad Lietuvoje vidutinė metinė infliacija 2005 m. bus 2,9 procento, tai yra didesnė, negu numatomas 2005 m. Mastrichto sutartyje nustatyto infliacijos kriterijaus kontrolinis dydis (2,4%). Tačiau 2006 m. suma˛ėjus vidutinei prognozuojamai metiniai infliacijai iki 2,6 procento ir prognozuojamam kontroliniam dyd˛iui padidėjus iki 2,8 procento, tikėtina, kad Lietuva vykdys kainų stabilumo kriterijų.

IVADOS

Atliekant į darbą mūsų grupei teko gerokai praplėsti akiratį. Informacijos altiniais tapo kone visos įmanomos ˛inių bazės Lietuvoje – ar tai būtų internetas, ar periodinis leidinys, ar knygos. Be abejo, nema˛ą dalis informacijos gauta makroekonomikos paskaitose.

Pirmoje dalyje – teorijoje – buvo daugiausiai panaudotos ˛inios, gautos paskaitose. Taip pat nema˛ai informacijos radome makroekonomikos vadovėlyje bei ekonomikos interneto svetainėse. ioje dalyje buvo pateiktos visos ˛inios, kuriomis vadovaujantis buvo raomos sekančios dalys.

Antras skyrius, kaip antras įvadas mūsų darbe, pateikė duomenų i Lietuvos ekonominės istorijos. Buvo paminėti visi esminiai įvykiai Lietuvoje 1990-2003 m. laikotarpiu, turėję įtakos Lietuvos ekonomikai ir ypač infliacijai.

Trečioje, palyginamojoje, dalyje turėjome labai nema˛ai skaičių, grafikų, vaizd˛iai atskleid˛iančių skirtumą tarp Baltijos regiono alių. itoje dalyje taip pat buvo ivardinti visi pagrindiniai faktoriai, lėmę infliacijos svyravimą, kaip įstojimas į Europos Sąjungą, JAV dolerio kurso kitimas bei naftos kainų lygis.

Paskutinėje, ketvirtoje dalyje trumpai ap˛velgėme 2005 m. pirmą pusmetį. Pamatėme, kokias pasekmes mūsų gyvenimui bei bendrajai Lietuvos ekonomikai turėjo įstojimas į ES. Taip pat su˛inojome, kaip toliau tokie reikiniai, kaip naftos kainos augimas, įtakojo alių infliaciją.

Informacijos altiniais ioje dalyje daugiausia tapo periodiniai leidiniai, tokie, kaip „Verslo ˛inios“ ir interneto naujienų svetainė www.delfi.lt. Tai buvo sąlygota to, kad viskas, kas galėtų paveikti infliacijos lygį artimiausiu laiku, įvyko iais metais.

Literatūra

Reikalavimai bakalauro rato darbų bendrajam formatui. Kaunas: ISM, 2004.

Snieka V. ir kt. Makroekonomika. Technologija, 2003.

Lietuvos statistikos departamentas. Prieiga per internetą: https://www.std.lt.

Lietuvos Respublikos vyriausybė. Prieiga per internetą: https://www.lrv.lt.

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Prieiga per internetą: https://www.ekm.lt.

Interneto naujienų portalas „Delfi“. Prieiga per internetą: https://www.delfi.lt.

Laisvoji interneto enciklopedija Wikipedia. Prieiga per internetą: https://www.wikipedia.org.

Dienratis „Verslo ˛inios“. Prieiga per internetą: https://www.vz.lt.

Dienratis „Lietuvos rytas“. Prieiga per internetą: https://www.lrytas.lt.

Lietuvos bankas. Prieiga per internetą: https://www.lb.lt.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 1423
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/letona/228/INFLIACIJA61245.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/letona/228/INFLIACIJA61245.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/letona/228/INFLIACIJA61245.php">INFLIACIJA</a>

INFLIACIJA

ekonomiku

DOCUMENTE SIMILARE

TURINYS

ĮVADAS

1. INFLIACIJA

1.1. Infliacijos formos

1.2. Infliacijos prie˛astys

1.3. Infliacijos pasekmės

2. INFLIACIJA LIETUVOJE 1990-2003 METAIS

1 grafikas. Infliacija Lietuvoje 1990-2003 metais.

3. MAKROEKONOMINIAI RODIKLIAI LIETUVOJE, LATVIJOJE IR ESTIJOJE 2004 METAIS

3.1. Infliacijos tempai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2004 metais

2 grafikas. Vartotojų kainų pokyčiai 2004 m. (palyginti su praėjusių metų atitinkamu mėnesiu, proc.)

3 grafikas. Vartotojų kainų pokyčiai 2004 m. (palyginti su praėjusiu mėnesiu, proc.)

3.2. Nedarbo lygis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2004 metais

grafikas. Nedarbo lygis Lietuvoje 2004 m. Registruotų bedarbių ir darbingo am˛iaus gyventojų santykis mėnesio pabaigoje, proc.

Naftos kainų įtaka infliacijos tempams

grafikas. Istorinės naftos kainos pasaulyje. (Neįvertinus ir įvertinus infliaciją, USD u˛ barelį.)

6 grafikas. Naftos kaina pasaulyje 2004 metais, USD u˛ barelį.

Valiutų kursų svyravimo įtaka infliacijai 2004 metais

7 grafikas. JAV dolerio ir lito santykis 2004 metais.

Ivados dėl 2004 metų infliacinės situacijos Pabaltijo respublikose

4. ATEITIES PERSPEKTYVOS IR PROGNOZĖS, EURO ĮVEDIMAS

4.1. Euro įvedimo Lietuvoje privalumai ir grėsmės

5.2. Mastrichto sutartyje nustatyto infliacijos kriterijaus vykdymo perspektyvos

IVADOS

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul:

Ivados dėl 2004 metų infliacinės situacijos Pabaltijo respublikose

IVADOS