šiaulių kolegijOS

verslo ir technologijų fakultetO

aplinkos ir statybos inžinerijos studijų katedra

BAIGIAMOSIOS PRAKTIKOS ATASKAITA

Praktikos vieta: AB „Akmenės cementas“

turinyS

1.ĮVADAS3

2.AKMENĖS CEMENTO GAMYKLA..4

3.PAGRINDINIŲ STRUKTŪRINIŲ PADALINIŲ VEIKLA.

4.NAUDOTŲ PADANGŲ PROBLEMATIKA LIETUVOJE 6

5.NAUDOTŲ PADANGŲ SUSIDARYMAS IR TVARKYMAS 7

6.TECHNOLOGINIAI PROCESAI 12

NAUDOTŲ PADANGŲ SURINKIMAS.12

6.2 NAUDOTŲ PADANGŲ SAUGOJIMAS IR SMULKINIMAS14

6.3 PADANGŲ TIEKIMAS Į KLINKERIO SUKAM„J„ KROSNĮ14

6.4 KLINKERIO SUKAMOSIOS KROSNIES VEIKIMO PRINCIPAS.. 16

6.5 PADANGŲ DEGINIMS KLINKERIO SUKAMOJOJE KROSNYJE.19

7. CEMENTO GAMYBA.20

8. ĮMONĖS EKONOMINIAI RODIKLIAI.22

9. IŠVADOS.25

10. LITERŪRA..26

ĮVADAS

Naudotų automobilinių padangų utilizacija – pasaulinė ekologinė problema. Panaudotu padangų perdirbimas turi ne tik didelź ekologinź, bet ir ekonominź reikšmź susijusi¹ su polimerinės žaliavos pakartotino panaudojimo galimybe.Visame pasaulyje iki šiol panaudotų automobilinių padangų utilizavimo problema tinkamai neišsprźsta, nepaisant kasmet didėjančio problemos aktualumo. Specialistų vertinimais Europoje ir Amerikoje atsiranda apie 5 mln. naudotų padangų per metus. Šiuo metu pasaulyje sparčiai vystosi pramonė ir transportas. Didėjant produkcijos kiekiui, susidaro daug neirstančių atliekų, kurios ilgam užteršia aplink¹.

Senkantys neatsinaujinantys energetiniai ištekliai, pasaulinėje rinkoje nuolat kylančios kuro kainos, didėjantys atliekų kiekiai verčia ieškoti naujų galimybių pasinaudoti atliekų energetiniu potencialu. Kiekvienais metais pasaulyje gaminama daug padangų, kurios, pasibaigus eksploatacijos laikui, papildo atliekų sraut¹. Kadangi padangos pasižymi didele energetine verte, jos įvairiose pramonės šakose gali būti naudojamos kurui. Vienas realiausių senų padangų tvarkymo būdų – jų naudojimas alternatyviam kurui cemento pramonėje klinkerio gamybos krosnyse.

Tyrimo tikslas: susipažinti su netinkamų padangų tvarkymo sistema AB „Akmenės cementas“.

Tyrimo uždaviniai:

Susipažinti su apskaitos proceso organizavimu AB „Akmenės cementas“

Įvertinti įmonės veikl¹ ekonominiu požiūriu.

Išanalizuoti AB „Akmenės cementas“struktūrinių padalinių s¹sjas.

Išanalizuoti AB „Akmenės cementas“ išorinius ryšius.

AKMENĖS CEMENTO GAMYKLA

Akmenės cemento gamykla yra didžiausia Baltijos šalyse ir vienintelė tokio tipo įmonė Lietuvoje. Gamyklos dėka išaugo Naujoji Akmenė – vienas jauniausių Lietuvos miestų, pradėtas statyti 1949 m., kaip būsimos cemento gamyklos darbininkų gyvenvietė. Greta gamyklos yra veikiantys karjerai. Ši gamykla – tai įdomus veikiantis perdirbamosios pramonės objektas, kuriame galima susipažinti su įvairių laikotarpių cemento gamybos procesais ir technologijomis. Išlikusi visa ketvirtoji technologinė linija, kaminai.

Įmonė įkurta 1952 metais. AB „Akmenės cementas“. Bendrovė užima 112 hektarų: 72 hektarai teritorijos užstatyti pastatais, komunikacijomis, įveista 14 hektarų žaliosios vejos. Teritorijoje nutiesta 10,5 km kelių. Yra net 4,5 km pėsčiųjų takų. Bendrovė šiuo metu turi 277 įvairios paskirties, įvairaus dydžio ir laikotarpio pastatus. Šiuo metu gamyba nuolat modernizuojama, diegiamos naujos technologijos.

Rytuose ties sanitarinės zonos riba yra klinčių karjeras. Pietų pusėje – miško masyvas, vakaruose – Eibučių gyvenvietė ir Naujosios Akmenės miestas. AB „Akmenės cementas“ žaliavų bei produkcijos transportavimui įrengti vidaus keliai, privažiavimo keliai bei privažiuojamasis geležinkelis. Visa teritorija aptverta tvora ir saugoma.

1996 metais pilnai nutraukta cemento gamyba pirmame gamybiniame korpuse. AB „Akmenės cementas” taikoma šlapio klinkerio gamybos būdo technologija.. Įmonėje dirba apie 510 darbuotojų. Šiuo metu eksploatuojamos dvi klinkerio gamybos krosnys Nr.7,8 ir pagaminama apie 800 tūkstančių tonų cemento per metus.Palaipsniui vykdomas technologinių įrengimų modernizavimas ir atnaujinimas. 1992 ir 1996 metais prie cemento malūnų Nr.3 ir Nr.4 įrengti malimo separatoriai. Šie įrenginiai pagerino produkto kokybź ir užtikrino jos stabilum¹. 1997-1998 metais krosnyse Nr.7,8 buvo sumontuota „Magotteaux“ firmos grandinių sistema. Tai sumažino kuro s¹naudas. 1999 metais firma „F.L.Smidth“ modernizavo krosnies Nr. 7 klinkerio aušintuv¹. 2002 metais pastatytas naujas anglies paruošimo skyrius. 2002 ir 2003 metais buvo įsigyti daugiakanaliai „UNITERM “ firmos kuro degikliai. 2005 metais paleista nauja cemento fasavimo linija. Visos šios priemonės sumažino išmetamų teršalų kiekį.

PAGRINDINIŲ STRUKTŪRINIŲ PADALINIŲ VEIKLA

Įmonėje yra aštuoni padaliniai: administracija, gamybos cechas, remonto padalinys, geležinkelio transporto cechas, autotransporto cechas, gamybos kontrolės laboratorija, cemento bandymų laboratorija, saugos padalinys.

Gamybos cechas susideda iš trupinimo, šlamo paruošimo, degimo, priedų džiovinimo, cemento malimo, anglies paruošimo ir fasavimo skyrių. Šiame ceche vykdoma cemento gamyba pradedant žaliavų paruošimu ir baigiant pagamintos produkcijos fasavimu į maišelius bei atkrovimu vartotojams. Autotransporto cechas eksploatuoja ir remontuoja vidaus autotransport¹, kuriuo pervežamos klintis ir esant būtinumui, klinkeris ir kietas kuras. Geležinkelio transporto ceche vykdomas palaido cemento sandėliavimas ir atkrovimas vartotojams autotransportu ir geležinkelio transportu, aptarnavimo padalinys vykdo įrengimų aptarnavimo – remonto funkcijas.

Įmonės teritorijoje veikia UAB „Eternit Akmenė“, gaminanti beasbestinź stogų dang¹ ir  UAB „Medis ir betonas“ betono maišyklė gaminanti betono mišinį.

NAUDOTŲ PADANGŲ PROBLEMATIKA LIETUVOJE

Įstatyminė bazė

Padangų atliekų sraut¹ reguliuoja bendri atliekų tvarkym¹ reglamentuojantys įstatymai, poįstatyminiai aktai bei normatyviniai dokumentai. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1998.12.24 įsakyme Nr.280 “Dėl leidimų įvežti į Lietuvos Respublik¹ naudotas automobilių padangas išdavimo tvarkos ir netinkamų naudoti padangų surinkimo ir apskaitos tvarkos” patvirtinta leidimų įvežti naudotas automobilių padangas išdavimo tvarka, netinkamų naudoti padangų surinkimo ir apskaitos tvarka, įvežamų automobilių padangų ir netinkamų naudoti padangų surinkimo ir apskaitos kontrolės tvarkos.

Įvežti naudotas automobilių padangas, tinkančias tolimesnei eksploatacijai ar restauracijai, leidžiama ūkio subjektams tik turint Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduot¹ leidim¹. Įvežti tinkančias tolimesnei eksploatacijai padangas leidžiama tik pateikus įmonės, priėmusios padangas, pažym¹ apie priduotas netinkamas naudoti padangas (75 nuo prašomų leisti įvežti skaičiaus). Išvežtos iš Lietuvos Respublikos padangos bei priduotos restauruoti padangos įskaitomos į surinktų padangų skaičių.

Subjektai norintys įsteigti padangų surinkimo vietas turi gauti gamtos išteklių naudojimo leidim¹, parengti ir regiono aplinkos apsaugos departamente patvirtinti netinkamų naudoti padangų perdirbimo (naudojimo) program¹. Norintys rinkti padangas taip pat turi užsiregistruoti kaip atliekas tvarkanti įmonė Atliekas tvarkančių įmonių registre.

Pagal Atliekų tvarkymo taisyklių (ATT) 54 punkt¹ “Savivaldybių atliekų tvarkymo sistemos turi būti organizuotos taip, kad miestai ir didesnės gyvenvietės būtų aprūpintos naudotų padangų atskiro surinkimo priemonėmis”. Gyventojai pas save susidariusias padangas gali nemokamai priduoti į stambiagabaritinių (didžiųjų) atliekų ir antrinių žaliavų aikšteles. Netinkamos naudoti padangos iš pramonės įmonių, įstaigų ir organizacijų pagal gamtos išteklių naudojimo leidimus turi būti pristatomos į jas tvarkančias įmones. Pristatydamos netinkamas naudoti padangas surinkimo įmonėms, pramonės įmonės, įstaigos ir organizacijos moka 150-400 Lt. už ton¹.

Remiantis nauju Lietuvos Respublikos Mokesčio už aplinkos teršim¹ įstatymo pakeitimo įstatymu Nr.IX-720/ 2002 01 22, nuo 2003 m. sausio 1 d. bus apmokestinamos įvežamos į Lietuv¹ naujos, restauruotos bei naudotos padangos sveriančios daugiau kaip 3 kg. (2.6 lentelė)

2.6 lentelė

Lėšos, surinktos apmokestinant įvežamus gaminius, bus skiriamos to produkto atliekų surinkimo, perdirbimo/ naudojimo veiklai finansuoti. Tikimasi, kad šis įstatymas ženkliai prisidės prie padangų surinkimo, atliekų naudojimo/ perdirbimo sistemos vystymo šalyje.

NAUDOTŲ PADANGŲ SUSIDARYMAS IR TVARKYMAS

Susidarymas. Pagal Lietuvos Statistikos departamento duomenis, Lietuvoje per metus susidaro apie 10 000 tonų padangų, remiantis prielaida, kad susidarantis kiekis per metus, yra skirtumas tarp padangų importo ir eksporto.

2.7 lentelė. Naujų, restauruotų ir naudotų padangų importo ir eksporto situacija Lietuvoje, 2000 m

Tvarkymas. Pagal Valstybinės atliekų apskaitos duomenis, 2000 metais Lietuvoje buvo surinkta ir pristatyta tvarkymui 2 984 t naudotų padangų. Daugiausiai padangų yra surenkama Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių regionuose. Naudotų padangų naudojimo, šalinimo ir eksporto situacijos analizė įvairiuose regionuose, įvertinant ne tik 2000 m. gaut¹ atliekų kiekį, bet ir sukaupt¹ likutį (apie 11 500 t.) parodė, kad labiausiai paplitźs yra naudotų padangų saugojimas ilgiau kaip vienerius metus (99 % (11 423 t) viso tvarkymui pristatyto kiekio), tik 1 % (95 t) yra šalinama s¹vartynuose ar kitais būdais (s¹vartynų šlaitų sutvirtinimui bei sporto trasų įrengimui), mažiau nei 1 % (20 t) eksportuojama į Baltarusij¹.

Stambiausios įmonės saugojančios naudotas padangas ir jų surenkami bei saugomi naudotų padangų kiekiai pateikti 2.8 lentelėje. Apie 70 procentų naudotų padangų Lietuvoje yra kaupiama 4 įmonėse, daugiausia UAB “Egapris” (Vilniaus raj.).

2.8 lentelė. Stambiausios įmonės, saugojančios naudotas padangas Lietuvoje, 2000 m

Padangų atliekų tvarkymo problematika Lietuvoje. Padangų, tapusių atlieka, tolimesnis tvarkymas yra problematiškas visame pasaulyje.

S¹vartynuose padangos sandėliuojamos dviems būdais: sveikos padangos sukraunamos viena ant kitos eilėmis arba laidojamos smulkintos. Dėl išskirtinių padangų savybių: žemo tankio ir menko biodegradacijos laipsnio, jų galutinis šalinimas s¹vartyne yra nepageidaujamas. Padangos nepasiduoda kompaktavimui, jas techniškai sunku laidoti, sudaro palankias s¹lygas uodams bei įvairiems graužikams veistis. Lietuvos s¹lygomis padangos negali savaime užsiliepsnoti, bet yra atvejų, kai jos yra s¹moningai deginamos atviruose s¹vartynuose; ši praktika buvo vienas iš argumentų pradedant taikyti griežtus reikalavimus padangų deginimui pasaulyje. Padangų gaisrai sunkiai užgesinami dėl aukšto padangų kaloringumo, sudėtingo gesinimo vandeniu

ES S¹vartynų direktyva nuo 2003 metų draudžia laidoti sveikas, o nuo 2006 metų – smulkintas netinkamas naudoti padangas. Lietuvoje s¹vartynuose laidoti padangas yra draudžiama pagal Atliekų s¹vartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių VIII str. 37.5 punkt¹ (LR Aplinkos ministro 2000 10 18 įsakymas Nr.444). Atsižvelgiant į netinkamų naudoti padangų susidarym¹ bei surinkim¹ Lietuvoje matyti, kad dideli kiekiai netinkamų naudoti padangų nepasiekia surinkimo punktų.

Susidėvėjusios padangos gali būti tradiciškai naudojamos kaip antrinių žaliavų šaltinis įvairioms pramonės šakoms, tačiau naujų ekologiškai švarių ir ekonomiškai pagrįstų perdirbimo technologijų bei panaudojimo sričių paieška lieka aktualia tema visame pasaulyje. Šiuo metu Lietuvoje yra du padangų smulkinimo įrenginiai – vienas Klaipėdos rajone Dumpiuose, kitas – Šiauliuose. Tačiau kol kas neišsprźstas smulkintų padangų panaudojimas. Svarstant padangų perdirbimo į antrinius produktus ar žaliavas galimybź Lietuvoje, susiduriama su nepakankamais kiekiais, rinkų iš atliekų gautoms antrinėms žaliavoms užtikrinimo, bei projektų atsipirkimo problemomis.

Padangos taip pat sėkmingai gali būti deginamos pirolizės būdu. Pirolizės procesas - tai kontroliuojamas bedeguonis deginimo procesas, kurio metu suyra organinės medžiagos. Pirolizei sėkmingai galima naudoti ir padangas su metaliniu kordu. Termiškai veikiant gumos atliekas uždaroje ertmėje be papildomo oro padavimo 400-500^oC temperatūroje gali būti gauta gumos alyva, degiosios dujos, skystieji angliavandeniliai ir kietosios liekanos, kurias galima naudoti vietoj suodžių gumos techninių dirbinių gamyboje. Gumos alyv¹ galima toliau naudoti kaip plastifikatorių regenerato gamybai arba kaip plastifikatoriai gumos mišiniuose. Skystieji angliavandeniliai ir pirolizės metu gautos dujos naudojami kaip kuras. Vykdant gumos atliekų 2 stadijų aukštatemperatūrinź pirolizź 900-1200^oC temperatūroje, galima gauti suodžius gumos pramonei, gumos koks¹, turintį aukštas adsorbcines savybes, taip pat degias dujas ir žaliav¹ juodajai metalurgijai.

2000 metais AB “Klijai”, esanti Kaišiadoryse, planavo statyti 2 naudotų padangų deginimo pirolizės būdu TIG-20 įrenginius. Pirolizės proceso metu susidariusias dujas buvo numatoma naudoti kaip kur¹ įmonės katilinėje. Planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitoje pateikti išmetimų teršalų skaičiavimų rezultatai ir pažemio koncentracijos pagal sklaid¹ neviršija DLK. Buvo nustatyta, kad kai katilinėje vietoj naudojamo mazuto būtų deginami dujiniai naudotų padangų pirolizės produktai, iš katilinės kamino metiniai išmetamų teršalų kiekiai žymiai sumažėtų: anglies monoksido apie 3,3 karto, azoto oksidų-5 kartus, kietų dalelių-1,79 karto ir sieros dioksido-net 34,6 karto. Nors įmonė gavo leidim¹ užsiimti planuojama veikla su tam tikrom išlygom, tačiau miesto taryba šiam projektui nepritarė, o projektas nebuvo pradėtas. Pagrindinė priežastis- neigiamas visuomenės bei nevyriausybinių organizacijų požiūris į deginim¹, bei išankstinis nusistatymas prieš atliekų deginim¹ kaip atliekų tvarkymo metod¹. Taip pat pasireiškė “tik ne mano kieme” sindromas. PAV procesas parodė, kad pateikti motyvuotų pasiūlymų nei pavieniai visuomenės atstovai, nei nevyriausybinės organizacijos nesugebėjo. Įvertinus AB “Klijų” patirtį, galima prognozuoti, kad bet koks panašus projektas ar ketinimas naudoti atliekas kaip kur¹, gali susilaukti panašios visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų reakcijos, o užsakovai PAV procese susidurs su panašiomis problemomis.

Remiantis Atliekas tvarkančių įmonių registro duomenimis, 2000 metais Lietuvoje viso buvo 136 įmonės užsiregistravusios kaip tvarkančios naudotas padangas, įskaitant tiek įmones, kurios sandėliuoja savo padangas, tiek įmonės tarpininkaujančios surenkant, tiek padangų surinkimo įmonės. Teisiškai skirtumo tarp šių subjektų nėra. Nei viena iš šių užsiregistravusių įmonių nevykdo jokios padangų perdirbimo/naudojimo veiklos, nors padangų surinkimo įmonės prieš įsteigdamos surinkimo viet¹, visos privalėjo paruoši padangų naudojimo/ perdirbimo programas bei jas vykdyti.

Tokiu būdu kasmet didėja saugomų naudotų padangų kiekiai, o problemos sprendimas iš esmės yra atidedamas neribotam laikui. Kuro dalinis pakeitimas naudotomis padangomis klinkerio degimo sukamojoje krosnyje AB “Akmenės cementas” užtikrintų visoje Lietuvoje kasmet surenkamų bei “istorinių” netinkamų naudoti padangų sutvarkym¹. Būtų pasinaudota esamu šalies pramonės potencialu, pagerintas įmonės tiek aplinkosauginis, tiek ekonominis veiksmingumas.

TECHNOLOGINIAI PROCESAI

6.1. Naudotų padangų surinkimas

AB “Akmenės cementas” 2001 m. rugpjūčio mėnesį užsiregistravo Atliekas tvarkančių įmonių registre. Įmonė gali tvarkyti atliekas šiais būdais .

Užsiregistravusi kaip atliekas tvarkanti įmonė, AB “Akmenės cementas”, šiuo metu gali priimti naudotas padangas iš fizinių ir juridinių asmenų, tačiau, prieš pradedant vykdyti planuojam¹ ūkinź veikl¹, ji turi pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1998.12.24 įsakym¹ Nr.280 “Dėl leidimų įvežti į Lietuvos Respublik¹ naudotas automobilių padangas išdavimo tvarkos ir netinkamų naudoti padangų surinkimo ir apskaitos tvarkos”; parengti padangų perdirbimo (naudojimo) program¹ bei patvirtinti j¹ AM regiono aplinkos apsaugos departamente. Įmonė, įrengdama ir eksploatuodama naudotų padangų surinkimo viet¹, turi vadovautis anksčiau minėtu LR Aplinkos ministro įsakymu.

Tam, kad užtikrinti nenutrūkstam¹ gamybos proces¹ (~8 000 val. per metus), keičiant pagrindinį kur¹ padangomis (4-6 % nuo bendro kuro kiekio), AB “Akmenės cementas” turi surinkti ar kitokiu būdu gauti 4800 - 8000 t netinkamų naudoti padangų. Faktiškai, visas Lietuvoje susidarančių netinkamų naudoti padangų kiekis bei “istorinis” kiekis, sukauptas specializuotose surinkimo aikštelėse bei s¹vartynuose, galėtų būti sutvarkytas AB “Akmenės cementas”. Šiuo metu priduodant padangas į surinkimo aikšteles, mokamas 150-400 Lt už ton¹ mokestis. AB “Akmenės cementas” planuodama surinkti jai reikiam¹ atliekų kiekį turės atsižvelgti į ši¹ tendencij¹ arba netgi rinkti padangas nemokamai, tikintis kompensavimo iš lėšų, sukauptų apmokestinus įvežamus gaminius. Jei planuojama veikla bus vykdoma, turi būti sukurtas mechanizmas, kurio dėka surinkimo įmonės tam tikr¹ laikotarpį nepradėjusios vykdyti perdirbimo/ naudojimo veiklos, arba surinkimo įmonės, kurios nutraukia veikl¹, pristatytų sukauptas padangas AB “Akmenės cementas”.

Įmonėje nutiesta geležinkelio atšaka, tačiau gabenti padangas geležinkeliu būtų netikslinga, nes reikėtų jas perkrauti. Todėl planuojama naudotas padangas transportuoti į įmonź didelės talpos sunkvežimiais; supresavus arba susmulkinus padangas saugojimo aikštelėse (padangas kaupiančiose įmonėse), transportavimo kaštai būtų mažesni.

6.2. Naudotų padangų saugojimas ir smulkinimas

AB “Akmenės cementas” teritorijoje numatoma saugoti 1000 - 2000 t sveikų arba smulkintų padangų specialiai tam įrengtoje (išbetonuotoje) aikštelėje, įrengiant ir eksploatuojant padangų saugojimo viet¹ pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1998.12.24 įsakymo Nr.280 “Dėl leidimų įvežti į Lietuvos Respublik¹ naudotas automobilių padangas išdavimo tvarkos ir netinkamų naudoti padangų surinkimo ir apskaitos tvarkos” reikalavimus. Padangų sandėliavimo ir smulkinimo vietose bus įrengtos priešgaisrinės saugos priemonės.

Tuo atveju, jeigu klinkerio sukamojoje krosnyje bus naudojamos smulkintos padangos ir padangų saugojimo aikštelėse (įmonėse) nebus įrengti padangų smulkintuvai, AB “Akmenės cementas” padangų saugojimo aikštelėje numatoma įrengti trijų pakopų stacionarų arba mobilų padangų smulkinimo įrenginį.Padangas numatoma smulkinti, neatskiriant nuo jų metalinio kordo. Iš padangų saugojimo aikštelės, transporteriu sveikos padangos bus paduodamos į pirmo laipsnio smulkintuv¹, kur grubiai supjaustomos ir tiekiamos į antro, o po jo į trečio laipsnio smulkintuvus. Antro laipsnio smulkintuve padangų gabalai susmulkinami iki 45 mm, o trečio laipsnio - iki 25 mm dydžio gabaliukų. Smulkintuvo našumas 5 t/val. Susmulkintos padangos bus sandėliuojamos. Tiek smulkinant, tiek sandėliuojant padangas, teršalai į aplink¹ neišsiskirs.

6.3 PADANGŲ TIEKIMAS Į KLINKERIO SUKAM„J„ KROSNĮ

Naudotos padangos į klinkerio sukam¹j¹ krosnį gali būti tiekiamos dviem būdais:

1. Naudojant smulkintas padangas – suspaustu oru (pneumotransportu) per degiklio kanal¹ į krosnies karšt¹jį gal¹ .

2. Naudojant sveikas padangas – paduodant į krosnies kalcinavimo zon¹ (~ 80 m atstume nuo krosnies karštojo galo) per speciali¹ krosnies korpuse išpjaut¹ ang¹ su automatiškai atsidarančiu/ užsidarančiu dangčiu.

1. būdas – smulkintų padangų tiekimas Smulkintos padangos iš sandėliavimo aikštelės per kėlimo, svėrimo, dozavimo įrenginius būtų paduodamos į “Uniterm MAS” degiklio antrinio kuro kanal¹. Degiklio schema pateikta. Kad padangų gabaliukai patektų kuo toliau į krosnį, bus naudojamas suspaustas oras. Iš dozuojančio įrenginio suspausto oro srautu smulkintos padangos įpučiamos į akmens anglies degimo zon¹. Tokiu būdu padangų gabaliukai, priklausomai nuo dydžio, nuskrieja iki 15 m nuo krosnies galo. Per degiklį kartu su kuru yra tiekiamas ir pirminis oras.

Smulkintų padangų tiekimo privalumai:

nepertraukiamas krosnies maitinimas papildomu kuru;

pilnas padangų drožlių sudegimas;

greita proceso reguliavimo galimybė;

nereikia pjaustyti krosnies;

paduodamas smulkintų padangų kiekis nepriklauso nuo krosnies sukimosi greičio.

Smulkintų padangų tiekimo trūkumai:

reikalinga padangų smulkinimo ir dozavimo įranga;

aukšta nuolatinio smulkintų padangų tiekimo sistemos kanalų užsikimšimo rizika;

sudėtingas sistemos aptarnavimas;

būtinumas nustatyti optimalius krosnies darbo parametrus gamybinėmis s¹lygomis;

palyginti didelės suspausto oro s¹naudos.

Pastaba: 2001 m. įmonėje buvo atliktas smulkintų padangų deginimo eksperimentas. Kadangi “Uniterm MAS” degiklis yra modernus ir turi specialius kanalus papildomo kuro tiekimui, tai eksperimentui sumontuoti smulkintų padangų tiekimo į krosnį sistem¹ nebuvo sudėtinga.

2. būdas – sveikų padangų tiekimas Sukamosios krosnies korpuse, kalcinavimo zonos ribose (~ 80 m atstume nuo krosnies karštojo galo; medžiagos temperatūra šioje zonoje 900 - 950°C), išpjaunama 2 x 0.6 m anga su automatiškai atsidarančiu/užsidarančiu dangčiu. Krosniai sukantis ir angai artėjant prie viršutinio taško, dangtis automatiškai atsidaro ir visa padanga patenka į krosnies kalcinavimo zon¹. Padangos nuo žemės iki krosnies angos pakeliamos kėlimo įrenginiu ir transporteriu paduodamos į krosnį Toliau judėdama krosnies viduje kartu su medžiaga, padanga palaipsniui sudega, atiduodama šilum¹ labiausiai termiškai apkrautoje krosnies dalyje.

Sveikų padangų tiekimo privalumai:

nereikalingas padangų smulkinimas;

nesudėtingas sistemos aptarnavimas;

papildoma šiluma termiškai įtempčiausioj krosnies vietoj.

Sveikų padangų tiekimo trūkumai:

įvedamų padangų kiekis priklauso nuo krosnies sukimosi greičio, todėl sistema nėra pakankamai lanksti padangų kiekio atžvilgiu;

įvedant tris ir daugiau padangas vienu metu, galimi CO pikai. Siekiant to išvengti, didinama krosnies trauka, tačiau didėja kuro s¹naudos ir mažėja našumas;

papildomo galingo ventiliatoriaus poreikis;

neoptimizuotas krosnies darbo režimas įtakoja klinkerio kokybź (padidintas redukuotos medžiagos kiekis) ir grandinių zonos apiplaunančių dujų srauto temperatūrinius pokyčius;

daug rankų darbo reikalaujanti schema, kurios automatizavimo kaštai yra aukšti;

techniškai komplikuotas latako krosnies viduje apifuteravimas ir trumpa tarnavimo trukmė.

6.4. KLINKERIO SUKAMOSIOS KROSNIES VEIKIMO PRINCIPAS

Klinkerio sukamoji krosnis (f 5.0 x 185 m) turi 3⁰ posvirio kamp¹ - šaltasis krosnies galas, į kurį paduodamas žaliavų šlamas (molio, klinčių ir vandens mišinys), yra 3⁰ aukščiau nei karštasis krosnies galas, kuriame įmontuotas degiklis. Šlamas ir karšto oro srautas krosnyje juda priešingomis kryptimis: šlamas maždaug 0,6 – 1 m/min greičiu nuo krosnies šaltojo galo į karšt¹jį ir ten klinkeris pašalinamas iš krosnies, o dujų srautas ventiliatoriumi maždaug 12 m/s greičiu yra traukiamas link šaltojo krosnies galo į dulkių nusodinimo kamer¹, tuomet patenka į elektrostatinį filtr¹ ir per kamin¹ išmetamas į aplink¹. Dulkių gaudymo kameroje sumontuotas specialus zondas, todėl nuolat matuojamos ir kompiuteryje fiksuojamos O₂, CO, NO_x ir SO₂ koncentracijos. Nusodinimo kameroje ir elektrostatiniame filtre sugaudytos dulkės gražinamos atgal į krosnį. Iš krosnies pašalinto klinkerio temperatūra siekia apie 1200⁰ C. Karštas klinkeris klinkerio aušintuve ataušinamas oru iki 100 – 150⁰ C ir kaušiniu transporteriu transportuojamas į klinkerio silosus. Iš klinkerio aušintuvo dalis karšto oro sunaudojama anglių džiovinimui, o kita dalis išmetama per kamin¹ į aplink¹, prieš tai or¹ išvalius nuo dulkių elektrostatiniame filtre. Elektrostatiniame filtre sugaudytos dulkės gr¹žinamos į klinkerio silosus.

2 pav. Smulkintų padangų deginimo klinkerio sukamojoje krosnyje technologinė schema

Atsižvelgiant į procesus, kurie vyksta atskirose krosnies dalyse, sukam¹j¹ krosnį galima suskirstyti į 6 zonas: 1) džiovinimo, 2) pašildymo, 3) kalcinavimo, 4) egzoterminź, 5) sukepimo ir 6) aušinimo. Džiovinimo ir pašildymo zonos paprastai užima 50 – 60 % krosnies ilgio, kalcinavimo ir egzoterminė 25 –30 %, sukepimo zona 10 – 15 % ir aušinimo zona 2 – 4 %.

Šlamas iš pradžių patenka į džiovinimo zon¹, kur jis susiduria su karštomis dujomis ir greitai įšyla iki 100⁰ C. Iš pradžių jis šiek tiek suskystėja, o vėliau, išgaruojant vandeniui, džiūsta. Todėl susidaro dideli grumstai, kurie vėliau subyra į smulkesnius. Džiovinimo zona tźsiasi, kol medžiaga pasiekia 200⁰ C temperatūr¹. Šioje zonoje visiškai pasišalina mechaniškai įmaišytas vanduo.

Išdžiūvusios žaliavos mišinys, judėdamas išilgai krosnies, patenka į pašildymo zon¹, kurioje jis susiduria su dar karštesnėmis dujomis ir įkaista iki 500 – 650⁰ C. Šioje zonoje išdega organinės priemaišos ir iš dalies dehidratuojasi molio mineralai. Todėl sumažėja molio plastiškumas, ir standžios žaliavų mišinio granulės subyra į miltelius.

Kalcinavimo zonoje, kurioje degamos medžiagos temperatūra pakyla iki 900 – 950⁰ C, iš pradžių lėtai, o vėliau labai intensyviai skyla kalcio ir magnio karbonatai. Čia susidarźs CaO pradeda reaguoti su molyje esančiais SiO₂, Al₂O₃ ir Fe₂O₃. Kadangi šios reakcijos vyksta kietoje fazėje, jos yra lėtos. Šių reakcijų dėka žaliavų milteliai virsta stambiomis granulėmis.

Toliau kylant temperatūrai iki 1200 – 1300⁰ C, reakcijos kietoje būklėje tarp CaO ir rūgščių oksidų vyksta dideliu greičiu. Vykstant reakcijoms, išsiskiria daug šilumos, tai ši zona buvo pavadinta egzotermine.

Sukepimo zonoje, kuri prasideda esant maždaug 1300⁰ C temperatūrai ir tźsiasi tol, kol medžiagos temperatūra pakyla iki 1450⁰ C ir vėl krinta iki 1300⁰ C, medžiaga sukepa arba iš dalies išsilydo. Tokiu būdu gaunamas klinkeris.

Medžiagų balansas. Apibendrinto klinkerio gamybos technologinio proceso schema pavaizduota 3.1 pav. Joje nurodyti pagrindiniai medžiagų, emisijų bei energijos srautai.

3.1 pav. Klinkerio gamybos srautų diagrama

6.5. PADANGŲ DEGINIMS KLINKERIO SUKAMOJOJE KROSNYJE

1. Smulkintų padangų degimo procesas. Kaip jau buvo minėta 6.3. skyriuje, padangų gabaliukai į krosnį būtų paduodami pneumotransportu. Tokiu būdu padangų drožlės būtų įmetamos iki 15 m nuo karštojo krosnies galo. Šioje krosnies vietoje medžiagos temperatūra siekia apie 1400⁰ C, o dujų srauto temperatūra apie 1600 - 1800⁰ C. Nespėjź sudegti gumos gabaliukai kartu su medžiaga transportuojami link krosnies galo 0,6 – 1 m/min greičiu. Laikas iki kol klinkeris pradės kristi į šaldytuv¹ sudaro apie 5 – 10 min. Šio laiko pilnai pakanka pilnam padangų drožlių sudegimui. Padangų degūs produktai aukštų temperatūrų zonoje (1600 - 1800⁰ C) išlieka apie 4 – 5 sekundes .LAND 19-99 reikalavimai dėl temperatūros, degimo laiko ir O₂ kiekio būtų pilnai įvykdyti. Krosnies karštame gale yra O₂ perteklius.

2. Sveikų padangų degimo procesas. Naudojant nesmulkintas padangas, jos paduodamos į kalcinavimo zon¹, kurioje dujų srauto temperatūra siekia 1300 - 1400⁰ C, o medžiagos 900 - 950⁰ C. Padanga kartu su medžiaga juda link krosnies karštojo galo 0,6 – 1 m/min greičiu, palaipsniui kylant dujų srauto ir medžiagos temperatūroms (dujų srauto temperatūra karštajame krosnies gale siekia 1600 - 1800⁰ C, o medžiagos temperatūra pakyla iki 1350 - 1450⁰ C). Padanga nuo padavimo iki klinkerio pašalinimo momento krosnyje išbūna apie 1,2 valandos. Deginant nesmulkintas padangas galimas CO emisijų padidėjimas. Norint to išvengti, ypač vienu metu paduodant kelet¹ padangų, krosnyje įmontuojamas papildomas ventiliatorius oro tiekimui.

Taigi vykstant padangų degimo procesui klinkerio sukamojoje krosnyje, reikalinga:

a) nuolatinė CO/O₂ kontrolė;

b) kompensavimas pirminiu kuru, esant dėvėtų padangų tiekimo į krosnį sutrikimui;

c) agregatų tarpusavio sublokavimas.

Technologiniam procesui padangų deginimo įtaka yra nedidelė: galimas 100°C sukepimo zonos temperatūros sumažėjimas, šiek tiek pasikeičia pirminio oro kiekis; padangose esantis metalinis kordas atlieka fliuso vaidmenį, pažemindamas įkrovos lydymosi temperatūr¹.

Klinkerio kokybei deginant padangas neigiamos įtakos nepastebima. Yra neįtakojama nei klinkerio rišimosi/ stingimo, nei atsparumų gniuždymui savybės, tik gal kiek pasikeičia klinkerio išorė - jis tampa tamsesnis, pagerėja granuliacija. Deginant padangas, sumažėja sukepimo zonos terminis apkrovimas, sudarydamas s¹lygas geresniam apkepo susidarymui ir ilgesniam futeruotės tarnavimo laikui bei aušintuvo darbui.

CEMENTO GAMYBA

Pagrindinės žaliavos cemento gamybai – klintys ir molis. Klintys kasamos greta įmonės esančiame Karpėnų karjere ir gabenamos į smulkinimo įrengimus galingais savivarčiais sunkvežimiais. Molio atsargos glūdi Papilės krašto žemėje ir į  gamykl¹ atvežamos geležinkeliu. Pradėjus planuoti naujos technologinės linijos statyb¹, susirūpinta ir žaliavų atsargomis. Būsimoji sauso būdo technologinė linija gamins maždaug pusantro karto daugiau produkcijos, negu gaminama dabar, tačiau  prireikus gal suksis ir kuri nors iš dabar veikiančių krosnių. Vadinasi, žaliavos reikės daugiau. Todėl susirūpinta apskaičiuoti dabar eksploatuojamus jų resursus ir išžvalgyti naujus klodus.
Dabar eksploatuojamas antrasis 86 hektarų molio karjeras Šaltiškiuose, jame dar yra žaliavos apie 16 milijonų tonų, „Akmenės cementui“ dirbant dabartiniu režimu, šio kiekio pakaktų gal ir keturiems dešimtmečiams, - pasakoja žaliavų karjerus eksploatuojančios akcinės bendrovės „Kalcitas“ direktorius Algirdas Rimkus. Beveik visas šio karjero plotas jau atidengtas. Nuo 2 iki 8 metrų siekiantis grunto sluoksnis nustumtas į šonus, o baigus karjer¹ eksploatuoti, bus panaudotas šlaitams rekultivuoti. Šaltiškių molis stabilios struktūros, jo klodų storis siekia iki 64 – 68 metrų.  Bendrovė kasmet atideda lėšų į rekultivavimo fond¹, kurios ateityje ir bus panaudotos karjero sutvarkymui.
Pernai dar 104 hektarų plote Šaltiškiuose atlikta detali geologinė žvalgyba, jos duomenis turės patvirtinti Lietuvos geologijos tarnyba. Pasak žvalgyb¹ atlikusių specialistų, naujame telkinyje žaliavos cementui pakaks dar septyniems ar aštuoniems dešimtmečiams.
Apskritai molio ir klinčių arba kalkakmenio sluoksniai glūdi po visa Lietuva, tačiau mūsų krašte jie išeina arčiausiai žemės paviršiaus, tad gali būti kasami atviru būdu. Buvusiame Karpėnų kaime klintys glūdi po 2 – 7 metrų grunto sluoksniu. Paties kalkakmenio sluoksnio storis  siekia iki 16 metrų. Tačiau kas karjere lankėsi, matė, jog viso klinčių sluoksnio kasėjai neišima, paliekamas 3 – 4 metrų storio dugnas, kuriuo važiuoja sunkiasvorės mažinos. Po klintimis – vadinamasis plaukiojantis smėlis, nepalikus akmens, mašinos nugrimztų į smėlį.
Per penkis gamyklos darbo dešimtmečius išnaudotas apie 400 hektarų karjeras jau rekultivuotas, jo vietoje tyvuliuoja dirbtinis ežeras. Šiuo metu klintys kasamos taip pat maždaug 400 hektarų plote. „Kalcito“ specialistams kyla nepatogumų, kad kasti reikia keliose vietose, nes klinčių cheminė struktūra nevienoda. „Naujojo kalcito“ gaminamoms kalkėms reikia klinčių, kuriose būtų kuo mažiau magnio oksidų, tad šios rūšies klintys taupomos. Apytiksliais duomenimis, dabar eksploatuojamame karjero sklype dar yra iki 36 milijonų tonų klinčių kalkėms gaminti ir apie 35 milijonai tonų klinčių cementui. Dabartiniu režimu dirbant, šių kiekų pakaktų trejetui dešimtmečių.

Tačiau gamybos mastams augant, klinčių poreikis irgi didės, tad jau pasirinktas 278 hektarų sklypas  detaliai geologinei žvalgybai. Tokiu būdu tikimasi „apsidrausti“ žaliavomis bent penkiasdešimčiai metų. O kur dar milžiniški klinčių telkiniai Vegerių pusėje ir vadinamasis „Bokštų“ telkinys į vakarus nuo Naujosios Akmenės miesto, buvusio Alsių kaimo link.
Tačiau kalbėti apie geologinź žvalgyb¹ – viena, o j¹ atlikti – kas kita. Aplinkui labai pelkėti miškai ir krūmai, į kuriuos net saus¹ vasar¹ geologai su grźžimo mašinomis ne visuomet gali įvažiuoti. Vanduo yra ir nuolatinis karjer¹ eksploatuojančios „Kalcito“ bendruomenės rūpestis. Nors aplink dabar eksploatuojam¹ karjer¹ žemė apsausinta kanalais, gruntinis vanduo nuolat sunkiasi į milžinišk¹ daub¹. Tad vis¹ par¹ karjere dirba vandens siurbliai. Dalis vandens perpumpuojama į Agluonos upės ištakas, dalį technologinėms reikmėms paima cementininkai.
Grunt¹ nukasantys ir po sprogdinimo klintis į automašinas kraunantys ekskavatoriai varomi elektra, tačiau kita technika „sugeria“ daug dyzelinio kuro, tad buldozerių parkas, kuriame anksčiau dominavo Rusijoje gaminta technika, dabar pamažu atnaujinamas Vakarų Europos šalyse pagamintais mechanizmais. Pasak direktoriaus A. Rimkaus, 365 arklio jėgų galios rusiškas buldozeris sveria 60 tonų ir per valand¹ darbo sunaudoja 60 litrų dyzelinio kuro, tuo tarpu tokios pat galios „europinis“ mechanizmas 20 tonų lengvesnis ir per valand¹ „tenkinasi“ keturiasdešimčia litrų kuro. Technika galinga, naši, galėtų pakrauti klinčių ir molio kur kas daugiau, negu dabar. Bet „Kalcitas“ turi tik du žaliavų pirkėjus. Kaip jau paminėjome, klinčių perka „Naujasis kalcitas“, o daugiausia klinčių ir vis¹ molio kiekį įsigyja „Akmenės cementas“.  Nors raudonas Šaltiškių molis, sakoma, labai riebus, jis netinka keramikai ir plytų gamybai, o skalda iš smulkintų klinčių netinka nė keliams taisyti. Gal ir gerai – vadinasi, cementas Naujojoje Akmenėje bus gaminamas ir po daugelio dešimtmečių. 

ĮMONĖS EKONOMINIAI RODIKLIAI

Įmonė uždirbo 247,2 mln. Lt pajamų ir gavo 54,4 mln. Lt grynojo pelno. Palyginti su 2006-aisiais metais pajamos išaugo 58,3, o pelnas – 29,3 mln. litų. Kaip svarbiausi¹ pajamų augimo ir pelningo darbo prielaid¹ pranešėjas įvardijo padidėjusį cemento realizavim¹ Lietuvos rinkoje ir sumažėjusi¹ gamybos savikain¹ degant klinkerį akmens anglimi.

2006 m. buvo pagaminta 1,06 mln. tonų cemento. Tais pačiais metais įmonės produkcija buvo aprūpinta apie 77 % Lietuvos cemento rinkos. Eksportas sudarė apie 23 %.
Lietuviško cemento gamybai naudojamos vietinės žaliavos – klintys ir molis. Gipsas, reikalingas cemento gamybos procesui, importuojama iš Latvijos ir Ukrainos.
Iš viso pernai bendrovė pardavė milijon¹ 78 tūkstančius tonų cemento, tenkinant vietinź rink¹, net 87 procentai šio kiekio patiekta Lietuvos vartotojams, į Latvij¹ ir Kaliningrado sritį eksportuota 11 proc., o į Suomij¹ – 2 proc. visos realizuotos produkcijos.
Pernai „Akmenės cementas“ iš viso pagamino milijon¹ 95 tūkstančius tonų cemento. Du trečdalius produkcijos sudaro CEM I 42,5 R, CEM I 42,5 N I bei CEM I 52,5 N markių cementas. Supakuota 219,5 tonų realizuotos produkcijos.
Pernai praktiškai pradėta rengtis naujos technologinės linijos, kuri gamins cement¹ vadinamuoju sausuoju būdu, statybai. Pernai atliktų darbų vertė siekė 2,9 mln. litų, o iš viso orientacinė projekto vertė sieks 290 milijonų litų.
Teigiamai įvertinta ir dukterinės įmonės – UAB „Medis ir betonas“ – veikla, kuri taip pat buvo pelninga.
2006 m. buvo pagaminta 1,06 mln. tonų cemento. Tais pačiais metais įmonės produkcija buvo aprūpinta apie 77 % Lietuvos cemento rinkos. Eksportas sudarė apie 23 %.
Lietuviško cemento gamybai naudojamos vietinės žaliavos – klintys ir molis. Gipsas, reikalingas cemento gamybos procesui, importuojama iš Latvijos ir Ukrainos.
AB “Akmenės cementas” parduoda sukamųjų krosnių dulkes, kurios labai plačiai naudojamos žemės ūkyje rūgščių dirvų kalkinimui arba kaip sudėtinė kalio turinti tr¹ša, taip pat gali būti naudojamos silikatinių plytų gamyboje, mineralinei vatai ir jos gaminiams gaminti, formavimo drėgmei mažinti gaminant keramines plytas, kaip užpildas gaminant asfaltbetonį.

AB “Akmenės cementas” pardavimai pateikti diagramoje .

IŠVADOS

Praktika padėjo susipažinti su realiais technologiniais procesais vykstančiais firmoje. Buvo galimybė, studijų metu įgytas teorines žinias, pabandyti pritaikyti realiame darbe. Konsultacijos dirbant darb¹ vyko su kvalifikuotais specialistais, ir jiems vadovaujant.

Atlikdamas praktika AB „Akmenes cementas“ aš susipažinau:

Su įmonės veikla;

Norminiais dokumentais;

Susipažinau su dabartine žala gamtai;

Išsiaiškinau kaip utilizuojamos padangos;

Literatūra

1.www.cementas.lt

www1.apini.lt/includes/getfile.php?id=321

www.spec.lt/lt/Akmenes_cementas_gamins_nauja_cemento_marke - 48k

www.mokslasirtechnika.lt/mokslo-naujienos/cemento-gamykloje-dideli-permain-metas.html