CATEGORII DOCUMENTE |
Bulgara | Ceha slovaca | Croata | Engleza | Estona | Finlandeza | Franceza |
Germana | Italiana | Letona | Lituaniana | Maghiara | Olandeza | Poloneza |
Sarba | Slovena | Spaniola | Suedeza | Turca | Ucraineana |
DOCUMENTE SIMILARE |
|
I. Įanga 3
II. Lietuvos klasicizmo architektūros kūrėjas Laurynas Stuoka Gucevičius
Architekto gyvenimas 4
III. L.Stuokos Gucevičiaus kūrybinis palikimas
1. Architekto kūryba 6
IV. Ivados 13
V. Ikonografinė mediaga
VI. Naudota literatūra 14
Vilniaus arkikatedra
Įanga
Kiekvienos kultūros lobyne svarbią vietą uima architektūros menas. Į architektūrą įprasta iūrėti kaip į visų meno akų sintezę, kur darniai susijungia ir skulptūra, ir monumentalioji tapyba, ir taikomoji dailė (keramika, tekstilė, baldai).
Visai pagrįstai architektūra vadinama menų motina, tačiau niekas i architektų nesugebėjo jos esmės taip aikiai apibrėti, kaip tai padarė genialusis rusų raytojas N. Gogolis, pavadinęs ią meno rūį akmeniniu pasaulio metračiu. Taip jis nusakė architektūros ilgaamikumą bei įvairiapusikumą, jos svarbą kiekvienos tautos kultūrai painti.
Gęstant vėlyvajam barokui, XVIII a. paskutiniajame ketvirtyje Lietuvoje ėmė reiktis klasicizmo tendencijos. Klasicizmo prad˛ia Lietuvoje - 1770 metai, kai į Lietuvą atvyko garsusis italų klasicizmo mokyklos atstovas, architektas Karlas Spampanis ( Carlo Spampani), ir pasėjo pirmuosius klasicizmo daigus. iam stiliui formuotis Lietuvoje didiausią įtaką darė trijų epochų patirtis - antika, Italijos vėlyvasis renesansas ir XVIII a. prancūzų klasicizmas.
Isiskiria du rykūs Lietuvos klasicizmo laikotarpiai: iki Lietuvos ir Lenkijos valstybės suirimo ir po jo. Pirmuoju laikotarpiu (1780 - 1795 m.) reikėsi ankstyvasis ir brandusis, antruoju (1795 - 1860 m.) - vėlyvasis klasicizmas.
Ankstyvasis klasicizmas - tai pereinamojo laikotarpio architektūra, jungusi vėlyvojo baroko ir klasicizmo formas. Pereinant i baroko į klasicizmo laikotarpį ikalbiai prezentuoja Kauno rotuė, perstatyta ir praplėsta 1771 - 1780 m.
Brandiojo klasicizmo architektūra pasiymi ramia didybe: harmoningomis proporcijomis, santūriu dekoru. Įsitvirtino orderinė sistema, pastato visumos ir detalių idealios proporcijos.
Brandiojo klasicizmo pradininkas Lietuvoje - profesorius Laurynas Stuoka Gucevičius.
Lietuvos klasicizmo architektūros kūrėjas
Laurynas Stuoka Gucevičius
1.1 Archtekto gyvenimas
Laurynas Stuoka - Gucevičius kilęs i iaurės rytų auktaitijos. Jis gimė 1753 metų vasarą Miginių kaime, netoli Kupikio. Tų pačių metų rugpjūčio mėn. 5 d. buvo pakriktytas Palėvenės banyčioje. Tačiau krikto metrikuose tėvų pavardės pakeistos. Vietoj Stuokų uraytos Gucevičių pavardės.
Vaikystėje Laurynas mokėsi Kupikio parapinėje mokykloje, o po to dvejus metus - Palėvenėje. Tėvai ir artimieji, matydami Lauryną esant gabų mokslams, nusprendė jį leisti toliau mokytis į Panevėio apskrities pijorų mokyklą. Pijorų mokyklose mokslas trukdavo septynerius metus. Jose būdavo sustiprinta matematika ir gamtos mokslai. Gavęs tvirtus matematikos pagrindus L. Stuoka - Gucevičius tęsė mokslą vyriausiojoje mokykloje Vilniuje. Nesusiradęs sau tinkamo darbo Laurynas įstojo į Misionierių vienuolyną, kur ibuvo dvejus su puse metų. Būdamas vienuolyne, jis studijavo vyriausiojoje mokykloje matematiką ir architektūrą. 1776 m. laikydamas vieuosius egzaminus Laurynas Stuoka - Gucevičius savo iniomis suavėjo komisijos narius. Tuoj po egzaminų Edukacinės komisijos pirmininkas Vilniaus vyskupas Ignas Masalskis pasiūlė gabųjį studentą perkelti į vyskupijos seminariją emesniųjų klasių matematikos mokytoju. Vėliau Laurynui leidiama palikti vienuolyną ir sudaromos sąlygos studijuoti architektūros meną. Ir tais pačiais metais Masalskio pavedimų vykdyti jis buvo ivykęs į Varuvą, o 1776 - 1777 metais isiunčiamas tęsti mokslų į Romą. Romoje jaunasis architektas susipaįsta su klasikinio meno palikimu architektūroje. Čia jis betarpikai studijavo garsiųjų architektų - Paladijaus, Bramantės, Peručijaus, Berninio sukurtus rūmus. Savo studijų darbais Romos auktosiose mokyklose jaunuolis atkreipė to meto architektūrinės visuomenės dėmesį, todėl jam buvo sudarytos sąlygos ileisti nedidelį leidinį italų kalba apie architektūrą.
1778 m. Laurynas Stuoka - Gucevičius ivyksta į usienį ir aplanko stambiausius Vokietijos miestus: Karaliaučių, Elblangą, Berlyną, Potsdamą, Liubeką, Bremeną, Hamburgą. I Hamburgo, kuriame gyveno keletą savaičių, Stuoka - Gucevičius iplaukė laivu į Kopenhagą ir Stokholmą susipainti su ių miestų architektūra. Laivu plaukęs Danijos pasiuntinys suinojo apie jaunuolio gabumus ir pakvietė jį dirbti sūnaus mokytoju. Kurį laiką pamokytojavęs ir aprūpintas lėomis, Laurynas ivyko į Paryių. Čia jis apie pusantrų metų studijavo architektūrą ako Fransua Bliondelio vardo architektūros mokykloje pas geriausius to meto prancūzų architektus. Be to, klausėsi paskaitų ir Prancūzijos Dailės akademijoje.
Grįęs į Vilnių 1781 metais, Laurynas Stuoka - Gucevičius dirbo savo mecenatui vyskupui Masalskiui. Pirmasis usakymas buvo Verkių dvaro naujų pastatų projektavimas ir statyba, kurią čia pradėjo jo buvęs mokytojas Knakfusas, jau prie keletą metų dirbęs prie įvairių statybų senuose Verkių objektuose. Po to sekė kiti usakymai bei pasiūlymai. Vykdydamas juos, Laurynas Stuoka - Gucevičius visas savo kūrybines jėgas paskyrė klasikinės architektūros tradicijų ugdymui Lietuvoje, iekodamas savitos klasicizmo iraikos.
Dalyvavęs ir laimėjęs keliuose architektūriniuose konkursuose , sukūręs ne vieną projektą ir sulaukęs gero įvertinimo, 1793 metais Stuoka - Gucevičius buvo pakviestas architektūros profesoriaus pareigas uimti Vyriausiojoje Lietuvos mokykloje. Prie tai jis dirbo architektūros, topografijos bei emėlapių kurso profesoriumi Lietuvos ininierių korpuso, arba Topografijos, mokykloje, kuri priklausė Vyriausiajai Lietuvos mokyklai. 1793 m. spalio 8 d. jam buvo įteiktas profesoriaus patentas - diplomas.
1794 m. sukilimas nutraukė Stuokos - Gucevičiaus pedagoginį darbą. Jis ne tik aktyviai prisidėjo prie sukilimo, bet buvo pulkininko Jokūbo Jasinskio, vyriausiojo sukilimo vado Lietuvoje, vienas i svarbiausių pagalbininkų.
Sukilimas pralaimėjo. Laurynas Stuoka - Gucevičius buvo atleistas i profesoriaus pareigų. Kurį laiką Stuoka - Gucevičius su savo gana gausia eima (mona Bogumila Hermanovskytė, dukterys Filomena ir Modesta, sūnūs Stanislovas ir Konstantinas) vertėsi sunkiai. Nebepakęsdamas tokios padėties, 1797 m. vasario 22 dieną jis paraė ratą karaliui Stanislovui Augustui Poniatovskiui, praydamas jį utarti prie caro valdią ir grąinti į architektūros profesoriaus vietą.
Neuilgo jis vėl buvo paskirtas architektūros profesoriumi Lietuvos Vyriausiojoje Mokykloje, kur toliau sėkmingai dėstė apie groį, glūdintų įvairių pastato dalių darnume; apie tvirtumą, priklausantį nuo tikslaus atskirų elementų idėstymo ir statybinio sumanymo privalumų; apie patogumą, turintį paklusti dėsniui, kad įvairios paskirties pastato dalys viena kitai nebūtų kliūtimi .
Architektūros katedroje L. Stuoka - Gucevičius tęsė anksčiau pradėtą mokomąjį darbą, pavęsdamas jam paskutiniuosius dvejus savo gyvenimo metus.
Sunki liga pakirto jo sveikatą. 1798 m. gruodio 10 d. jis mirė nuo vandenligės. Palaidotas Vyriausiosios mokyklos lėomis Stepono banyčios kapinėse Vilniuje.
2. L. Stuokos - Gucevičiaus kūrybinis palikimas
2.1 Architekto kūryba
Visas Lauryno Stuokos - Gucevičiaus kūrybinis palikimas - neįkainojamas Indėlis į mūsų krato architektūrą. Jo kūriniai tapo vertingais Vilniaus miesto ir jo apylinkių architektūriniais akcentais.
Į to meto Vilniaus barokinę architektūrą įjungdamas aikų, laisvai perkurtą klasicizmą, jis pralenkė savo pirmtakų (buvusio savo mokytojo Knakfuso) nedrąsius iekojimus ioje srityje ir tuo pačiu sukėlė visuomenėje susiavėjimą naujuoju architektūros menu.
Tuo būdu ne tiek pats klasicizmo stiliuje pastatų projektavimo ir įgyvendinimo faktas baroku pagarsėjusiame mieste, kiek laisvas, kūrybikas, antikos kanonais nedaug tesuvarytas klasicizmo elementų perkūrimas buvo labai radikalus ingsnis Lauryno Stuokos - Gucevičiaus kūryboje.
Vienas rykiausių L Stuokos - Gucevičiaus kūrinių yra Vilniaus katedra. Su iuo objektu architektas jau buvo susidūręs 1777 metais, kai jis įruoė čia didelį altorių, tebestovintį ir dabar. Tai keturių dorėninio orderio kolonų portiko motyvas, kuris puikiai derinasi su viso pastato architektūriniu sprendimu.
Pastato atstatymo projektui sudaryti buvo pakviesti keli geriausi to meto architektai. Įvyko tarsi konkursas, kurį laimėjo Stuoka - Gucevičius. U į projektą jis buvo apdovanotas aukso medaliu.
Savo projekte jis visikai pakeitė ankčiau buvusį barokinį katedros sprendimą ir suteikė naujai io pastato apimčiai savitą klasicizmo stiliaus iraiką su jam būdingu monumentalumu ir simetrija. Projektuodamas katedrą, Laurynas Stuoka - Gucevičius visikai pertvarkė pastato prieakinę dalį, pristatydamas kairėje ir deinėje dvi elipsiko plano koplyčias, o priekyje - didingą eių dorėninių kolonų portiką. Abu oninius pastato fasadus jis suvienodino, ilygindamas prie tai buvusias įvairaus dydio koplyčias, suprojektuodamas kolonadas, apjungtas vientisu frizu ir karnizu. Katedros gale, kairiajame jos one, Stuoka - Gucevičius prikomponavo Kazimiero koplyčios, pastatytos dar 1636 m. pagal architekto Konst. Tenkalo projektą, atitikmenį - analogikų proporcijų ir architektūrinio apipavidalinimo, bet tik dviejų auktų zakristiją, o vir jos saugyklą. Prie Kazimiero koplyčios architektūrinio sprendimo priderintos ir oninės kolonados. Iorėje naujai pastatytoje zakristijoje yra kvadratinio plano, o viduje - apvalaus. Ją taip puoia dorėninio orderio kolonos.
Stuokos - Gucevičiaus perplanuota katedra tapo ˛ymiai didesnė u ankstyvesniąją. Perkūręs portiko dorėninį orderį, suprojektuodamas 17 modulių aukčio kolonas vietoj kanoninių 16-os, Stuoka - Gucevičius suteikė jam didingumo įspūdį. O praplėtęs portiko vidurinių kolonų tarpą beveik dvigubai, iki 5 modulių, dar labiau sustiprino jo didingumo įspūdį.
Barokiniai Kazimiero koplyčios ir naujos zakristijos - saugyklos kupolai meistrikai autoriaus įkomponuoti į bendrą pastato siluetą.
Tiek pastato planas, tiek jo fasadai sudaro harmoningą visumą.
iame savo sumanymo variante Stuoka - Gucevičius taip pat suprojektavo statulas ant katedros frontono ir labai tiksliai parinko jų mastelį. Tačiau statant statulos buvo padarytos didesnės, neproporcingos. Labai įdomus Stuokos - Gucevičiaus panaudotas portiko skliautų dekoravimo būdas. Skliautai yra suskirstyti gilaus profilio kesonais, kuriuose idėstytos gero pieinio rozetės. Rozečių yra tik kelios rūys, bet jos kaitaliojasi tokia tvarka, jog atrodo, kad jų čia yra įvairių įvairiausių.
Originaliai ispręstos kolonų bazės. Į dorėninį orderį architektas įvedė naują elementą - papildomą velenėlį vir pagrindinio bazės veleno, gulinčio ant plinto.
Vidaus sienose, kaip ir fasaduose, architektas suprojektavo visą eilę skulptūroms skirtų nių. Daugiausia jų yra prie pagrindinio įėjimo pristatytose elipsinio plano koplyčiose ir upakalinėje sienoje, prie didiojo altoriaus.
Graūs, puikaus pieinio lipdiniai (gipsatūros) Stuokos - Gucevičiaus panaudoti vidaus skliautų dekoravimui.
Tiek iorėje, tiek viduje visur pastebimas Stuokai - Gucevičiui būdingas sprendimo aikumas ir harmoningas detalių įjungimas į viso pastato kompoziciją.
Iki paskutinės rekonstrukcijos Vilniaus katedros fasadas i priekio buvo ustatytas įvairiais pastatais. Buvo galvojama ne tik atidengti pagrindinį katedros fasadą, bet gal net nutiesti gatvę, kurios perspektyva būtų udaryta naujai suprojektuotu monumentaliu pastato portiku. Toks sprendimas danai sutinkamas klasicizmo laikotarpyje. Minėtam tikslui Stuoka - Gucevičius tesuspėjo nugriauti menkaverčius pastatus į iaurę nuo bokto. Praėjus devyniolikai metų po architekto mirties, pagal B. Gesčio ir Pusjė 1817 metų miesto rekonstrukcijos projektą buvo nutiesta grai gatvė (dabar Gedimino prospektas). Jos ais nukreipta į katedros priekinį fasadą bei varpinę. Tokiu būdu katedros pastato ir varpinės derinys suvaidino didelį vaidmenį, sudarant tolimesnį ios vietos iplanavimo sprendimą.
Kiekvienam L. Stuokos - Gucevičiaus projektuotam didelės apimties objektui būdinga ansamblinė kompozicija. Čia kiekvienas pastatas projektuotas, iekant bendro viso ansamblio sprendimo, panaudojant vietos tereną ir kitas gamtines sąlygas (vandenį, augmeniją). Paminėtinas autoriaus pamėgtas perspektyvos, iūrint i artimų takų, kompozicinių privalumų panaudojimas. Visomis iomis savybėmis ypač pasiymi Verkių ansamblis.
Verkių dvaro rūmus projektuoti Stuokai - Gucevičiui buvo pavesta, sugrįus jam i studijų usienyje, 1781 metais. Čia statybos darbus buvo pradėjęs vykdyti architektas Knakfusas. Susipainęs su savo gabaus mokinio paruotais viso objekto projektais, uleido jam savo vietą.
Trijų pagrindinių rūmų kompozicijoje L. Stuoka - Gucevičius pasiekė nepaprasto darnumo, panaudojo aukso proporciją. Labai danai sutinkamą klasicizmo laikotarpio architektų darbuose. Ja buvo tikrinami suprojektuotų pastatų tarpusavio idėstymo santykiai.
Tiek centrinių, tiek ir iorinių io ansamblio rūmų sprendime Stuoka - Gucevičius panaudojo jonėnines kolonas ir piliastrus.
Kukliu groiu avi dar vienas Verkių dvaro ansamblio pastatas - vila prie Neries, o taip pat buvęs malūnas ant utvankos, kurio brėinys atkurtas pagal inomą Pr. Smuglevičiaus akvarelę.
Visus iuos pastatus jungia bendra kompozicinė idėja, todėl galima teigti, kad Verkių ansamblis yra vienas rykiausių Stuokos - Gucevičiaus sukurtų ansamblinės kompozicijos pavyzdių, pasiymįs planavimo originalumu.
Reikmingas Stuokos - Gucevičiaus kūrinys yra Vilniaus rotuė. iam objektui suprojektuoti taip pat buvo suruotas savotikas konkursas. Jo atstatymo ir praplėtimo projektus ruoė ymiausi to meto architektai.
L. Stuoka - Gucevičius sukūrė net tris projekto variantus: su dorėninės kolonos pavidalo boktu pastato upakalyje ir be bokto su trimis portikais bei su vienu priekiniu portiku (is projektas ir buvo priimtas statybai). Laikantis autoriaus projekto, tiek pirmajame, tiek antrajame salės bei visos kitos patalpos buvo atstatytos pagal pirmyktę apimtį. Palikta jų idėstymo amfiladinė tvarka. Antrojo aukto vidurinėse patalpose buvo atstatytos jonėninės kolonos, o didiojoje salėje - balkonus remiančios dorėninės kolonos. Taip pat restauruoti visi langų ir durų apvadai pagal autoriaus projektą. Vir vidaus durų esančios nios papuotos bareljefais.
Stuokos - Gucevičiaus kūriniams charakteringa tai, kad portiko antablementas itisai juosia visą pastatą ir pasibaigia galingu, modiljonais paremtu, karnizu.
Vilniaus rotuės rūmai yra vienintelis Lauryno Stuokos - Gucevičiaus statinys, iki mūsų dienų turįs gausiausią autentiką projektinę mediagą. Todėl jie uima pagrindinę vietą, studijuojant architekto kūrybinį palikimą.
Vilniaus universiteto bibliotekos Rankračių skyriuje atrasta Sudervės banyčios autentiko projekto kopija, atlikta nenurodyto asmens 1851 m. balandio 20 dieną, tai yra praėjus nepilniems 17 metų po jos konsekravimo , galutinai iblako abejones dėl io projekto autorystės.
Svarbiausiu argumentu, patvirtinančiu Stuokos - Gucevičiaus autorystę, yra tai, jog surastojo Sudervės banyčios projekto kopijos atskirų detalių analizė įrodo, kad is projektas visikai sutampa su Vilniaus katedros sprendimu: čia ir kolonų auktis 17 modulių, ir kolonos perdengiančios antablemento santykiai bei profiliai identiki, ir karnizai panaaus pieinio. Labai būdingas jo kūrybai i viso io komplekso iplanavimas.
Statant Sudervės banyčią, jau po Stuokos - Gucevičiaus mirties, architektas L. Bartkevičius galėjo kurį laiką vadovauti statybos darbams, bet nėra jokio pagrindo jį vadinti io objekto projektuotoju, nes tokį sudėtingą objektą suprojektuoti galėjo tik labai talentingas ir didelę architekto patirtį turintis mogus. Tai, kad Sudervės banyčios projektuotojas buvo L. Stuoka - Gucevičius liudija 1888 m. ios banyčios vizitacijos aktas.
Palyginę naujai surastą projekto kopiją su banyčios pastatu tyrinėtojai pastebėjo, kad statant banyčią buvo padaryti kai kurie nukrypimai: sumaintas kolonų auktis iki 14 modulių, pakeisti pagrindinio bei vir būgno esančių karnizų profiliai. Paprastų formų apskrito plano pjedestalas kryiui vir kupolo pakeistas svetimų visam pastatui barokinių formų ibinto motyvu.
Visi ie nukrypimai nuo Stuokos - Gucevičiaus projekto pakenkė pastato graktumui, tačiau i esmės nepakeitė jo kompozicinio sprendimo.
1790 metais L. Stuoka - Gucevičius sudarė pirmąjį Vilniaus miesto naujosios dalies topografinį planą. Tuo metu jis buvo Topografijos mokyklos profesorius. is planas apima tuometinius Vilniaus priemiesčius: Trakų, Taurakalnio, Totorių, Lukikių ir Vingio. Miesto teritoriją buvo numatyta plėsti vėryno ir Taurakalnio link.
L. Stuokos - Gucevičiaus sudarytame plane aikiai paymėtos naujosios miesto dalies iplanavimo gairės. Plane architektas numatė praplatinti ir itiesinti senąjį Trakų traktą (dabartinę Basanavičiaus gatvę ir Savanorių prospektą), o taip pat suprojektavo dar dvi gatves (dabartines Konarskio ir Čiurlionio, sudarydamas i jų klasicizmui būdingą spindulinį gatvių triakį). ių gatvių susidūrimo vietą buvo planuojama ubaigti naujų kareivinių pastatu ant Tauro kalno. Be to, jis numatė keletą tiesių skersinių gatvių. Triakio pradioje buvo parinkti sklypai naujoms statyboms. iame rajone buvo geras statybai gruntas, grai gamta - daug alumynų, gausūs geriamojo vandens itekliai (Vingrių ir Taurakalnio altiniai). Vingyje esantį miką Suoka - Gucevičius iplanavo spinduliniais takais ir pavertė jį parku, numatydamas čia didelius apeldinimo darbus.
is planas avi grafinio atlikimo aikumu bei tikslia tereno charakteristika, jame aikiai pavaizduoti kalnai ir laitai, upės, altiniai ir eldiniai, o taip pat smėlingos ir vandeningos vietos. Čia tiksliai nurodyti visi buvusieji statybos objektai - vartai, pramonės įmonės, observatorija, vienuolynas, mečetė, rūmai, gyvenamieji namai, paminklai ir įvairūs sandėliai. Tokiu tiksliu planu remtasi, sudarant visus vėlesniųjų laikų Vilniaus miesto planus. Stuokos - Gucevičiaus atlikti miesto planavimo darbai parodo, kad jis ne tik puikus architektas, bet ir puikus topografas.
Tarp naujai iaikintų, nors dar galutinai neįrodytų, Stuokos - Gucevičiaus suprojektuotų objektų ypatingą vietą uima Maliatyčių kompleksas. Jį sudarė kulto pastatas, primenantis sumaintą Perto bazilikos Romoje kopiją, ir dveji gyvenamieji rūmai.
XVIII a. antrojoje pusėje stambių feodalų ir dvasininkų tarpe buvo paplitusi mada statydintis ymiausių Europos pastatų sumainto mastelio kopijas. Architektas P. Aigneris Pulavuose, Lenkijoje, buvo pastatęs keletą kartų sumaintą Romos panteono kopiją. Buvo ir daugiau panaių atvejų. Stuoka - Gucevičius gavo usakymą pastatydindi Maliatyčiuose, Baltarusijoje, sumaintą didiausio pasaulyje kulto pastato kopiją. Tai, kad Stuoka - Gucevičius ne tik projektavo, bet ir vykdė Maliatyčių komplekso statybą, dar trūksta įrodymų. io komplekso statyba buvo baigta 1794 m. faistinės okupacijos metais (1943) visas is įdomus kompleksas buvo sugriautas, ir dabar apie ten buvusius statinius liudija tik pamatų pėdsakai ir archyviniai duomenys.
Tyrinėtojai palyginę Stuokos - Gucevičiaus ranka atliktą Maliatyčių banyčios projektą su natūraliu Romos bazilikos atvaizdu pastebi keletą skirtumų: pagrindinio fasado kratiniuose rizlituose nėra parapetų su laikrodiais, vietoj trejų durų - tik vienerios; vietoj trylikos skulptūrų, esančių ant baliustrados, yra tik deimt. Kolonadų projekte nėra galuose papildomų portikų, skiriasi ir pati jų konfigūracija.
Atlikti Maliatyčių banyčios matavimai paneigia tai, jog i banyčia maesnė u Romos baziliką 32 kartus. I tikrųjų ji maesnė tik 8 kartus.
Atlikti tokios sudėtingos konfigūracijos ansamblio pieinį be ymesnių paklaidų anais laikais galėjo tik didelę architekto patirtį turintis mogus ir geras pieėjas.
Naujai iaikinti, nors taip pat negalutinai įrodyti dar du Stuokos - Gucevičiaus kūriniai:
1) Ignui Tyzenhauzui pastatyti prekybos namai Rokikyje ir keli dvaro rūmų pastatai, o tuo pačiu ir viso io komplekso iplanavimas;
2) rūmai Mykolui Radzievskiui Buivydiuose, netoli Nemenčinės, o taip pat atuonkampio plano su kupolu banyčia, kuri su greta esančiais pastatis sudaro vieną kompleksą.
Tokia iplanavimo sistema būdinga klasicizmo laikotarpiui bei Stuokos - Gucevičiaus kūrybai. Pastati idėstyti simetrikai iilginei kompozicijos aiai, kurios vienas galas orientuotas į rūmus, o antrasis į banyčią. i iilginė viso komplekso ais apsodinta mediais, buvo tiltai per pratekančius upelius, tvenkiniai.
Abu ie kompleksai iliko iki mūsų dienų, tik Buivydių rūmai, kurie jau nuo praeito imtmečio vidurio stovėjo apleisti, dabar visai sugriuvę.
l. Stuokos - Gicevičiaus kūrybinis palikimas - neįkainojamas lobis, kuris priklauso Lietuvai:
Verkių dvaro pastatai, baigti statyti 1790m.
Vilniaus katedra, baigta statyti 1801m.
Vilniaus rotuė, baigta statyti 1799 m.
Leiboico namai Vilniuje, pastatyti 1784 m.
Karpių (vėliau Tikevičių) namai Vilniuje, pastatyti 1783 m.
Maiiagalos banyčia (netoli Vilniaus), pastatyta 1790 m.
Jonavos banyčia, vienuolynas ir klebonija, pastatyti 1791 m.
Sudervės banyčia, baigta statyti 1803 m.
vikauskų rūmai Čiobikėse (prie aslių), pastatyti 1794 m.
Pacų rūmai
Radvilų rūmai netoli Birų
Chodkevičių rūmai
Tyzenhauzų rūmai
Cirklikių dvaro pastati (prie venčionių), statyti apie 1796 m.
Vilniaus miesto planas
Architektūros dėstymo programa
Traktatas apie įvairių rūių amatininkų krosnis
Keltuvas, sutaupantis darbo jėgą
Mechanizuota meka poliams į emę kalti. Panaudota statant Vilniaus katedrą.
Kai kurie Stuokos - Gucevičiaus darbai saugomi Varuvos Universiteto bibliotekoje.
Ivados
Laurynas Stuoka - Gucevičius sugebėjo į savo kūrinius įlieti savotikai naują, labai artimą mūsų krato architektūrai kompozicinį planą ir fasadų sprendimą. Jo pastatams būdinga masių pusiausvyra, plano aikumas, statybinė logika ir dekoro saikingumas, kuris turi tam tikro ryio su lietuvių liaudies meistrų medinėmis ir mūrinėmis statybomis.
L. Stuokos - Gucevičiaus klasicizmas savitesnis ir pranaesnis u jo mokytojo Knakfuso. Knakfuso pastatams būdingas altas Varuvos klasicizmo atkartojimas.
L. Stuoka - Gucevičius buvo pirmasis i Lietuvos architektų, panaudojęs skulptūros meną visuomeniniams pastatams papuoi. Tačiau savo projektuojamų gyvenamųjų namų jis neperkrovė jokiais sudėtingesniais klasicizmo elementais. Jų fasadų sprendimai pasiymėjo tiksliomis praporcijomis ir ramiu paprastumu.
L. Stuoka - Gucevičius dėstė architektūros teoriją, siekė racionalizuoti statybos techniką.
Jo kūrybinė veikla pasiymėjo novatorikais iekojimais, siekimu sukurti savą klasicizmo iraiką, sugebėjimu suteikti savo kūriniams senosios nacionalinės architektūros ir klasicizmo kūrybinių principų sąskambį. L. Stuokos - Gucevičiaus kūrybinė veikla nauja linkme pakreipė architektūros meno vystymąsi Lietuvoje, padėjo tvirtus pagrindus geriausioms klasicizmo tradicijoms prigyti ir vystytis.
Naudota literatūra:
1. Enciklopedija
2. Budreika E. Lietuvos klasicizmo architektūros kūrėjas Laurynas Stuoka - Gucevičius. Kaunas, Mintis 1965;
3. Kitkauskas N. Vilniaus katedra. Vilnius 1976;
4. Lietuvos architektūros istorija. II t. Nuo XVIIa. Iki XIXa. vidurio. Vilnius 1994
Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare |
Vizualizari: 2817
Importanta:
Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved