Statybos marketingo pagrindų savarankiškas darbas

Rekonstravus ir modernizavus gelžbetoninių konstrukcijų gamyklą, numatoma atnaujinti ir išplėsti produkcijos asortimentą.

1 uždavinys

Apskaičiuoju išleidžiamos produkcijos bendrus gamybos kaštus C ir gaminio 1m³ savikainą C_g.

Išlaidų dydžiai pagal grupes:

Kintamos išlaidos tenkančios 1m³ gaminio savikaina C_gk.

• pagrindinės medžiagos ir žaliavos – 105 Lt/m³;

• papildomos medžiagos – 5% nuo pagrindinių medžiagų ir žaliavų sumos;

• energija – 9,0 Lt/m³;

• pagrindinis darbo užmokestis – 12 Lt/m³;

• papildomas atlyginimas - 8% nuo pagrindinio darbo užmokesčio;

• socialinis draudimas - 31% nuo pagrindinio ir papildomo atlyginimo sumos.

Sąlygiškai pastovios išlaidos, priklausančios nuo įmonės bendrų metinių veiklos rezultatų C_p:

• pagrindinių fondų eksploatavimo ir nusidėvėjimo išlaidos – 110 tūkst. Lt;

• cechinės išlaidos - 70% pagrindinio darbo užmokesčio;

• bendragamyklinės išlaidos - 40% pagrindinio darbo užmokesčio sumos;

• kitos išlaidos - 3% nuo bendros kintamųjų ir sąlyginai pastovių išlaidų sumos.

Metinė gamybos apimtis Q_m = 7,5 tūkst. m³ gaminių.

2 uždavinys

Remiantis 1 uždavinio duomenimis, nustatau gaminio 1m³ vidutinę kainą atsipirkimo tikslinio pelno metodu.

Planuojamas gamybos rentabilumas R = 20%.

Apskaičiuoju tikslinį pelną, gautą realizavus metinę produkcijos apimtį:

iš čia

čia:

R – gamybos rentabilumas;

C – bendri gamybos kaštai;

P – pelnas iš produkcijos realizacijos.

tūkst. Lt;

Nustatau gaminio 1m³ vidutinę didmeninę kainą:

čia:

K – gaminio 1m³ vidutinė didmeninė kaina;

C_g – gaminio 1m³ savikaina;

R – gamybos rentabilumas;

Lt/m³;

Apskaičiuoju metines įplaukas I_m:

čia:

I_m – metinės įplaukos;

Q_m – metinė gamybos apimtis;

K – gaminio 1m³ vidutinė didmeninė kaina;

tūkst. Lt;

Nubraižau gamybos rentabilumo grafiką ir nustatau atsipirkimo tašką A, kai gamyba tampa pelninga.

		Gamybos apimtis, tūkst. m3

Atsipirkimo taškas A apskaičiuojamas pagal formulę:

čia:

C_gk – gaminio 1m³ savikainos kintamųjų išlaidų dalis;

C_p – sąlygiškai pastovūs kaštai;

3 uždavinys

Atlikti produkcijos realizacijos apimties priklausomybės nuo kainų analizę optimalaus kainų lygio metodu.

Nubraižau produkcijos paklausos grafiką:

Gamybos kaštai C:

• sąlygiškai pastovūs C_p = 60 tūkst. Lt;

• kintami (produkcijos vienetui) C_k 72 Lt/m

Atlieku kainų, realizacijos apimčių ir pelno priklausomybės analizę. Realizacijos apimties Q ir kainos K priklausomybės lygtis Q = a + b · K (čia a ir b – lygties koeficientai) sprendžiama mažiausių kvadratų metodu.

Kainos ir paklausos tarpusavio ryšys gali būti išreikštas algebrine lygtimi:

čia: y – produkcijos realizacijos apimtis.

Mūsų atveju y pažymėsime Q tūkst. m³; x – kainos (K); a ir b koeficientai, rodantys kainos ir realizacijos apimčių priklausomybę (a reiškia tiesią linijos atkarpą – dydį y, kai x = 0, o dydis b rodo tiesės pasvirimo kampą).

Mūsų atveju lygtis turi tokį pavidalą:

(5)

Produkcijos gamybos kaštai C:

(6)

čia: C_p – pastovieji kaštai; C_k – kintamieji kaštai; Q – realizacijos apimtis.

Toliau mažiausių kvadratų metodu apskaičiuojamos a ir b koeficientų reikšmės pagal formules:

čia: n – narių skaičius eilutėje.

Pelnas skaičiuojamas pagal formulę:

(7)

čia: I – įplaukos iš produkcijos realizacijos; C – bendra kaštų suma.

Įplaukos I gaunamos parduotą produkcijos kiekį Q padauginus iš pardavimo kainos K:

(8)

Naudojantis 5 ir 6 lygčių sistemomis, galima greitai apskaičiuoti galutinio pelno lygį remiantis bet kuria iš anksto nustatyta produkcijos kaina. Skaičiavimų nuoseklumas toks:

norint gauti Q, reikia K įstatyti į 5 lygtį;

norint gauti C, reikia Q įstatyti į 6 lygtį;

norint rasti I, reikia Q ir K įstatyti į 8 lygtį;

Norint nustatyti P, reikia I ir C įstatyti į 7 lygtį.

Šiuo atveju vienintelis kintamas dydis – gaminio kaina K, kaštai C ir paklausa Q – fiksuoti dydžiai.

Mažiausių kvadratų metodu išspręsime lygtį Q = a + b · K;

Pagalbinė koeficientų a ir b apskaičiavimo lentelė:

Šioje lentelėje apskaičiuotus duomenis įstatome į lygtis:

Išsprendę lygtis, nustatome a ir b koeficientus:

Į 5 lygtį įstatę įvairias K reikšmes, surandame Q:

Įplaukos iš produkcijos realizacijos I apskaičiuojamos išsprendus 8 lygtį:

Iš 5 lygties įrašome Q reikšmę:

;

Gamybos kaštai C nustatomi iš 6 lygties:

Pelnas iš produkcijos realizacijos P apskaičiuojamas išsprendus 7 lygtį:

Rodiklių apskaičiavimo žiniaraštis