Kultūriniai skirtumai

Kultūriniai skirtumai

Mūsų samprata apie pasaulį susiformavo dėka ypatingos mūsų protėvių patirties. Bet koks stebėjimas, bet kokio fakto aprašymas visada yra nulemtas individualios žmonijos patirties, taip pat tradicijų ir papročių. Objekto suvokimas : lengvo ar sunkaus, trumpo –ilgo, karšto- šalto, malonaus- nemalonaus labai daug yra s¹lygojamas mūsų socialinės patirties. Įdomiu pavyzdžiu gali būti šeimos panašumai ypač primityviose kultūrose. Pvz triobrianderų gentyje būtinai vaikas turi būti panašus į tėv¹, panašumai su broliais nepripažįstami.

Gerai žinoma, jog skonio supratimas skanu- neskanu labai priklauso nuo kultūros. Tarp kai kurių Afrikos genčių spalvotas ir kvapus muilas sukels atmetimo reakcij¹, nepasitenkinim¹, tas kvapas, kuris mums bus nemalonus bus naudojamas kaip kvepalai. Viena iš mūsų kultūros aspektų yra laiko samprata. Yra kultūrų kurioms laikas visai nesvarbu; jie nežino kiek jiems metų pvz. Egipte- beduinai, kaip seniai įvyko įvykis Madagaskaro gentis –tuzemci. Jiems laikas tai yra tam tikras laiko intervalas, kiek užtrunka paruošti maist¹ ryžius apie valand¹. arba patiekalo saranči pagaminimas dar trumpesnė valanda. Pvz. andamanų salose laikrodį atstoja žydinčių gėlių aromatai. Jų kalendorius- aromatų kalendorius.

Erdvės suvokimas irgi priklauso nuo skirtingos koordinačių sistemos. Pvz. femeris vertins laik¹ vienaip, pvz. kiek yra toli parduotuvė, o keliautojas suvoks jį kitaip. Pvz. turkų km. atstumas 3-4km. kaip viena šūvis arba taip toli, kiek girdėti mano balsas. Tokiu atveju nesusipratimai atsiras tuo metu, kai žmogus nusprźs keliauti traukiniu, autobusu, nes jis neturi atskaitos taško. Pvz. tokiu matu indėnų soltekų genčiai tapdavo nakvynė. Kiek nakvynių reiks, toks ir kelio ilgis.

Tokios mums įprastos kryptys: šiaurė, pietūs, rytai, vakarai daugelyje kultūrų nėra universali sistema. Pvz. debų gyentojai erdvź suvokia kaip sodo sklypelį, nes jis turi sienas- vidinź su kitu sklypeliu ar su jūra ir pan. .

Individuali atmintis, faktai, įvykiai apie kuriuos pasakoji priklauso nuo kultūros. Tyrėjai tyrinėdami pietų Afrikos gentis pastebėjo, jog jie restuktūrizuoja ir iškraipo prisiminimus. Pvz. pasakodami europietišk¹ pasakojim¹, jie įneša savo folkloro, kultūrinių bruožų, keičia sek¹, siužet¹ ar įvykio vieta.

Puikiu pavyzdžiu gali tapti kultūrų įtaka žmonių estetiniam ir meno skoniui. Vakarų kultūros žmonės klausydami kinų muzikos atrodys, jog ji disharmoninga ir rėkianti, per garsi. Tuo tarpu kiniečiams amerikietiškas džiazas ir dvasinė Vagnerio muzika, nerami, triukšminga. Muzika, kuri patinka vienai kartai, nepatinka kitai. Madų stilius, kuris išeina už kultūros ribų atspindi pokyčius tam tikroje koordinačių sistemoje ir kam bus skiriama pirmenybė. Vienu metu vienas stilius bus gražus daugumai, o kitu metu negražus, nemadingas , neįdomus.

Terminas nenormalumas bendraja prasme reiškia nukrypim¹ nuo normos, kultūrine prasme irgi gali reikšti gan skirtingus požiūrius.Pvz. kas yra norma aukštas ir žemas žmogus. Pvz. Japonijoje bus nenormalu aukštas, o Skandinavijoje bus normalu. Tokie aiškinimai remiasi geografiniais ypatumais, gyvenimo aplinkybėm, tradicija.

Koks elgesys yra normalus ar ne. Pvz. dobi gentyje melanezijos salyne baimė, įtarinėjimai ir nepasitikėjimas būdingi visai grupei. Jie gyvena nuolatinėje baimėje, jog juos kas nors nunuodys ar apkerės. Mūsų kultūroje tai atrodytų, jog tai nenormalu, kaip paranojiškas elgesys. Apmirimas yra tiesiog būdingas Sibiro šamanams. Transo būsena yra normalus elgesys Amerikos indėnams, o tas, kuris to nepatiria yra kaip nenormalus. Epileptoidiniai priepuoliai kai kuriose kultūrose nerodo, žmogaus prasto prisitaikymo prie aplinkos. Kaip matome, tai kas vienai kultūrai yra normalu, kitai- nenormalu. Individas pasirenka elgesį t¹, kuris yra priimtas tai kultūrai, jis pripažįsta kultūrinius standartus. Vienas ir tas pats elgesys gali reikšti labai ger¹ prisitaikym¹ prie aplinkos, o kitu atveju –ne. Tačiau visos kultūros visgi turi tam tikrus žemo prisitaikymo prie aplinkos požymius.

Kultūriniai skirtumai pasireiškia ir gestų supratime.

Sveikinimasis. Bučinys kaip draugiškas pasisveikinimas arba tai seksualinis elgesys. Yra įvairių bučinių būdų skirtingose kultūrose. Kai kuriose kultūrose jis net neegzistuoja, net suvokiama, jog tai nehigieniška. Verkimas. Labai stiprus verkimas kai ko nors nėra pas mus yra priimta. Tuo tarpu Kinijoje, Mantenegro ir kt. šiaurės Amerikos indėnų gentyse, tai yra įprastas ritulas, skirtas specialioms apeigoms.

Pritarimas ir nesutikimas. Nebūtinai turi būti palenkimas galvos- taip, o pakratimas-ne. Pigmėjų kultūroje taip-tai yra kaklo ištempimas į priekį, o ne- nuleidžia akis. Borneo salų diaki gentis pakelia antakius arba juos suraukia. Maiori- pakelia galv¹ ir smakras pakeltas reiškia ne, o siciliečiams tai jau reikštų ne. Kai kuriose kultūrose, kad parodyti daikt¹ kai kur naudoja ne piršt¹, o lūpas.

Šiuo metu vis labiau žmonėms migruojant, vis labiau kultūroms susiliejant svarbu žinoti skirtingų kultūrų skirtumus, kad galėtume geriau jas pažinti, kad nepatektume į nemalonias situacijas dėl jų neišmanymo.

Psichiniai sutrikimai

Kas yra psichinė sveikata ir kas yra sutrikimas yra susitarimo dalykas. Šiuo metu teigiama, kad psichinė sveikata apima ne tik būsen¹ be sutrikimo, bet ir tam tikr¹ išteklių rezerv¹, kuris gali būti panaudotas netikėtai iškilusiems sunkumams įveikti. Tai gali būti problemų sprendimas, bendradarbiavimo įgūdžiai, platus socialinis tinklas, gera socioekonominė padėtis ir pan.

Kas yra psichikos sutrikimas? Psichologinėje literatūroje skiriami keturi psichikos sutrikimui būdingi bruožai.

Statistinis elgesio retumas- nedaugelis žmonių demonstruoja nenormalų elgesį.

Negebėjimas normaliai funkcionuoti- nenormalus elgesys trukdo atlikti kiekvienam žmogui įprastas kasdienes užduotis.

Asmeninis distresas – pačiam žmogui elgesys nepriimtinas ir kelia stres¹, tačiau žmogus nesijaučia galįs to elgesio kontroliuoti.

Nukrypimas nuo socialinių normų – žmogaus elgesys pažeidžia konkrečioje visuomenėje visuotinai priimtas normas.

Šie bruožai remiasi normomis. Kas yra norma, tai susitarimo dalykas. Norma yra vidutinis funkcionavimo lygis. Plačiausia naudojamos normos apibūdinimas yra funkcionavimo optimalumas, toks funkcionavimas , kuris nėra idealus, tačiau pakankamas, kad užtikrintų žmogaus ir aplinkinių psichologinį gerbūvį.

Kiekviena psichologinė teorija psichinius sutrikimus aiškina įvairiai.

Biologinis požiūris bando ieškoti biologinių priežasčių/ligų. Psichoanalitinis požiūris teigia, kad psichikos sutrikimai kyla dėl nuslopintų sekso ir agresijos impulsų. Biheviorizmo atstovai teigia, kad nenormalus elgesys kyla dėl netinkamo klasikinio ir veiksmo s¹lygojimo. Kognityvinis požiūris atkreipia dėmesį į psichikos sutrikimams būding¹ iškreipt¹ pasaulio įvykių ir savo veiksmų interpretacij¹. Sociokultūrinis požiūris nurodo, jog tai gali s¹lygoti socialiniai veiksniai, (pvz. skurdas). Fenomenologinis požiūris psichikos sutrikimus laiko savźs nepriėmimo, savo potencialo nevystymo ir neautentiško gyvenimo padariniu.

Kai kurie psichikos sutrikimai.

Šizofrenija. Manoma, jog šį sutrikim¹ turi vienas procentas žmonių. Jis prasideda tarp 15-35m.

Pagrindiniai simptomai.

M¹stymo sutrikimai. Jie pasireiškia per kalb¹. Greitai bėgančios mintys, nerišli kalba, joje nėra turinio. Žodžiai jungiami į sakinius pagal skambėjim¹, o ne pagal prasmź. Sunku sukaupti ir išlaikyti dėmesį. Žmogus gali laikytis klaidingų įsitikinimų (″Aš Napaleonas″, ″Mano mintis kontroliuoja ateiviai″ir pan.)

Suvokimo pakitimai. Įvairios haliucinacijos ( nesančių daiktų suvokimas), vaizdinės arba garsinės.

Emocijų pakitimai. Dažniausia nėra emocijų raiškos. Arba gali būti ekstremalus emocijų reiškimas gan netinkamose situacijose, pvz, juokas laidotuvėse.

Elgesio pakitimai. Gali pasitaikyti visokiausių keistų elgesio apraiškų, pvz, nuo šiukšlių kolekcionavimo iki sustingimo keistomis pozomis.

Bendravimo pakitimai. Tokiems žmonėms sunku bendrauti šeimoje, draugų rate, darbe.

Šizofrenijos atveju žmogus paprastai nemano, kad su juo kažkas yra negerai.

Nerimo sutrikimai. Kiekvienas žmogus gyvenime patiria daugiau ar mažiau nerimo. Tačiau kartais nerimas tarsi išsprūsta iš žmogaus kontrolės ir pradeda gyventi savo gyvenim¹, kuris trukdo savajį. Nerimo sutrikimus patiria apie aštuonis procentus žmonių.

Simptomai.

Apibendrintas nerimo sutrikimas. Žmogus pastoviai ir nerealiai nerimauja, kad gali atsitikti kažkokie įvykiai, ″man nesiseks mokytis″, ″atleis iš darbo″ ir pan. Toks nerimas pasireiškia ne tik m¹stant apie tuos galimus įvykius, bet tampa pastovia žmogaus būsena, todėl ir vad. apibendrintu. Žmogus būna pastoviai įsitempźs, greitai pavargsta, padažnėja širdis plakimas, trūksta oro, nuolat susierzinźs, sunkiai susikaupia, prastai miega.

Paprastoji baimė fobija. Kai kurie žmonės bijo konkrečių dalykų ir situacijų; tamsos, uždarų erdvių, aukščio, gyvačių. Tokie susidūrimai jiems sukelia stiprias ir staigias nerimo reakcijas, dėl to žmogus pradeda jų vengti.

Panikos sutrikimas. Be jokios aiškios priežasties staiga patiria labai galing¹ nerim¹- panik¹. Ima trūkti oro, svaigti galva, padidėja širdies plakimas, ima pykinti, užlieja karštis ar šaltis, skauda krūtinź. Žmogus ima bijoti, kad mirs ar praras kontrolź, o tai dar labiau didina panik¹. Kai kurie tokius priepuolius patiriantys žmonės ima vengti atvirų erdvių, nes bijo, kad ištikus panikos priepuolui, jie negalės pasišalinti arba jiems nebus suteikta pagalba. dėl to kartias jie neišeina iš namų.

Obsesijos ir kompulsijos. Obsesijų atveju žmogus yra kamuojamas kaip apsėstas įkyrių ir beprasmiškų minčių. Šių minčių nesiseka ignoruoti, nei nuslopinti, nors jis ir supranta, jog jos yra jo m¹stymo produktas, o ne ateivių transliuojamos. Tokios mintys skatina veikti ir kadangi mintys įkyrios ir beprasmiškos, tai ir veiksmai tampa įkyriai dažni ir didžia dalimi beprasmiški t.y kompulsijos. Pvz. žmogus gali išeidamas iš namų šešis kartus sugrįžti patikrinti ar užrakino duris arba dvidešimt kartų plauti rankas. Įkyrios mintys ir veiksmai sukelia didelį diskomfort¹ žmogui, atima daug laiko ir per keistum¹ trikdo bendravim¹.

Nuotaikos sutrikimai. Mūsų nuotaika būna geresnė ar blogesnė. Kartais ji būna prislėgta arba depresiška. Tačiau tai netrunka mėnesiais. Manoma, jog nuotaikos sutrikimus patiria nuo aštuonių iki aštuoniolikos procentų žmonių.

Pagrindinis nuotaikos sutrikimas- depresija. jai būdinga prislėgta nuotaika, susiaurėjź interesai, svorio padidėjimas ar sumažėjimas, miego sutrikimai, nuovargis, savźs nuvertinimas, neatitinkantis tikrovės kaltės pojūtis, pasikartojančios mintys apie savižudybź.

Manija yra priešingas sutrikimas. Žmogus nuolat nenormaliai pakilios nuotiakos, save didžiai vertina, beveik nemiega, kalba daug nei įprasta, daug idėjų, negali ilgesnį laik¹ sukoncentruoti dėmesio. Karštai įsitraukiama į veikl¹, bet tokia veikla bus padaryta žala sau ir kitiems.

Kai žmonėms depresij¹ keičia manija, o manij¹ vėl depresija, vad. bipoliniu sutrikimu.

Niekada nepakanka vieno simptomo, kad žmogui būtų galima būtų diagnozuoti psichikos sutrikim¹. kiekvienam psichikos sutrikimui diagnozuoti būtini kelet¹ būdingų simptomų, kurie stebimi pakankamai ilgai.