CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

Corallus caninus

biologija

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

SISTEMATIKA

1778, Carl von Linne, Smaragdinį med˛io smauglį pavadino Boa canina. Vėliau, po kelių pakeitimų vardas tapo Corallus caninus. Rūis Corallus priklauso boidae eimai ir boinae subeimai. Naujausiais sistematikos duomenimis, pripa˛intos septynios Corallus rūys: Corallus annulatus, Corallus caninus, Corallus cooki, Corallus cropanii, Corallus grenadensis, Corallus hortulanus ir Coralus ruschenbergerii. Visi ios rūies med˛io smaugliai turi panaias fizines savybes tokias kaip kibi uodega ir ilgas plonas kaklas. Tačiau Corallus caninus turi didelź galv¹, jo burna yra apsupta karčiui jautriomis duobutėmis, turi labai ilgus dantis ir pagrindinź ˛ali¹ spalv¹, kuri smaragdinį med˛io smauglį aikiai iskiria nuo ios rūies kitų atstovų. Dėl galvos bendro panaumo su uns galva, da˛nai vadinamas “Dog boa”, “Dog head boa” – uniagalviu. Tačiau da˛niausiai vadinamas Emerald tree boa (Smaragdinis med˛ių smauglys) arba tiesiog Emerald.

Corallus caninus kai kur vadinami vietiniais vardais: Azuloa-boia, Boa esmeralda ( J ), Cobra papagio, Cobra verde (Green cobra), Jiboia-verde arba Periquitamboia. Jokios subrūys nebuvo pripa˛intos apibūdintos, pripa˛inti 5 skirtingų regionų variantai, tipai.

S¹raas sinonimų:

1758m. Boa canina – Linnaeus;

1758m. Boa hipnale – Linnaeus;

1768m. Boa thalassina – Laurenti;

1768m. Boa aurantiaca – Laurenti;

1768m. Boa exigua – Laurenti;

1824m. Xiphosoma araramboya – Wagler in Spix;

1860m. Chrysenis batesi – Gray;

1893m. Corallus caninus – Boulenger;

1969m. Corallus caninus – Stimson.

GYVENAMIEJI REGIONAI

Smaragdinis smauglys gyvena Pietų Amerikos atogr¹˛ų mikuose nuo pietų Kolumbijos ir pietryčių Venesuelos iki Gajanos valstybės. iuose regionuose per metus ikrenta 1500 mm kritulių. iuo metu Corallus caninus natūralioje aplinkoje aptinkamas iaurės rytų Bolivijoje, rytiniame Peru ir rytiniame Ekvadore.

Iki iol tiktai penki variantai Corallus caninus yra ˛inomi.

Gyvenamoji vieta

GAMTOTYRA

Corallus caninus gyvena beveik iimtinai po storais lapais susisukźs ant akos, tačiau būna pastebimas ir degindamasis saulėje dienos metu, kas ities tūrėtų būti nebūdinga naktiniam gyvūnui. Atėjus nakčiai, pama˛u ˛iedus atpalaiduoja ir pasiruoia med˛ioklei. Pagaut¹ grobį pasmaugia ir tuomet praryja. uniagalvis sugeba pagauti ir skrendantį grobį. Nors jis ir yra med˛io smauglys, bet tai nereikia, kad jo maisto racion¹ sudaro skraidantis „maistas“, tokie kaip paukčiai ar iknosparniai. Tyrimai įrodė, kad da˛niausias uniagalvio maistas yra smulkūs greiti med˛ių grau˛ikai. Patikrinus kelių tyriamų Corallus caninus skrand˛ius, ˛arnas, buvo nustatyta, kad i 11 grobių, 10 buvo grau˛ikai. Taip pat nustatyta, kad mėgstamiausias smaragdinio smauglio grobis - Oryzomys bicolor (Ry˛inė ˛iurkė (Rice rat)).

Paprastai, uniagalvis daug valandų praleid˛ia tykodamas grobio, bet jis taip pat gali ir aktyviai med˛ioti, t.y. persekioti grobį. Pasikliaudamas geru regėjimu bei infra raudonais karčio receptoriais, kurie sugeba fiksuoti temperatūros svyravimus net 0,026 C paklaida, jis persekioja lėtai grobį akomis. Da˛nai persekiojimas būna efektyvus.

Ne paslaptis, kad med˛iotojai patys būna sumed˛ioti. Nurodomas tik vienas smaragdinio smauglio prieas gamtoje (aiku be ˛mogaus) – Morphnus guianensis.

Corallus caninus yra da˛nai randamas med˛iuose ir krūmuose alia upių. I tikrųjų, tai nėra tikra informacija, nes daugiausiai yra tyrinėjamos upių pakrantės, nes dėl finansinių sunkumų retai kas susiruoia į d˛iunglių gilumas. Taip pat ir gaudomi uniagalviai gyvenantys alia upių. Da˛niausiai sugaunamos patelės, nes jos yra vertingesnės ir yra aktyvesnės nei patinai, da˛nai gyvena ˛emesnėse atogra˛ų mikų srityse. Apytiksliai paskaičiuota, kad 2,7 kvadratiniam kilometre gyvena po vien¹ uniagalvį. Taip, tai gana reta gyvatė ir toliau nykstanti. Schulte, 1988 metais tyrinėdamas smaragdinius smauglius gamtoje, nurodė, kad didelź įtak¹ turi jų nykimui vietiniai gyevntojai. Pasak jo, vietiniai gyventojai ˛udo sutiktus uniagalvius dėl neįtikėtino panaumo į nuoding¹j¹ Bothriopsis bilineata. i mirtį neanti angis yra labai nemėgstama vietinių gyventojų ir ˛udoma be jokių pamastymų, kad tai galbūt ne angis, o smauglys.

Bothriopsis bilineata

Natūralioje aplinkoje uniagalviai poruotis pradeda Balandį – Liep¹, jauniklius atsiveda Gruod˛io – Baland˛io mėnesiais. Nėčios patelės natūralioje gamtoje gali būti bet kokiu metų laiku. Nėtumo laikotarpis nuo 150 iki 250 dienų. Gyvaved˛iai. Jaunikliai maitinami drie˛iukais ir smulkiais grau˛ikais. Jaunikliai gimsta būdami raudonos spalvos ar rausvos smėlio spalvos ir marmurikai ˛ali. Natūralia ˛ali¹j¹ spalv¹ įgauna ma˛daug per metus.

FIZINIS APIBŪDINIMAS

Smaragdinis med˛ių smauglys apibūdinamas kaip gan didelė gyvatė, turinti i onų suspaust¹ kūn¹, ilg¹ kakl¹, kibi¹ uodeg¹ ir palyginus didelź galv¹, kurios formos primena uns galv¹. Suaugusio Corallus caninus nugara yra ˛alios spalvos, tačiau einant link pilvo keičiasi jos atspalvis. Pilvas ir galvos apatinis ˛andikaulis da˛niausiai būna geltonos spalvos, kartais su ˛aliais takeliais. Pilvo spalva gali būti ir dramblio kaulo spalvos. Jauno uniagalvio nugara būna da˛niausiai rausvos-rudos, apelsino ar geltonos spalvos. Retais atvejais – ˛alios spalvos. Natūrali¹ spalv¹ įgauna praėjus 6-12 mėnesių.

Corallus caninus regionų atskyrimas iek tiek kitoks nei Morelia viridis. uniagalvio fiziniai duomenys beveik identiki iskyrus jų ilgį, kuris gali siekti iki 3 m ( Tuo pačiu naudojuos proga ir atsipraau Richardo, kuris buvo teisingai nurodźs io smauglio ilgį ) ir jie da˛niausiai atskiriami pagal savo ratus, kurie yra gan aikiai atskiriami nei pvz. med˛ių pitono, kurio spalvine gama gali būti būdinga ir panai dviems ir net tryms regionams. iuo metu yra indentifikuoti ir pripa˛inti penki uniagalvio variantai. Jokia subrūis iki iol nebuvo mokslininkų įvardinta.

Palyginus nesenai, 2000 metais, dėka Kivit‘o ir Wiseman‘o buvo smulkiau pristatyti keli variantai. Vienas variantas yra ˛inomas PATTERNLESS pavadinimu, kitas – BRAZILIAN (Brazilikas) variantas. Abu variantai yra labai reti natūralioje gamtoje. Stafford‘as ir Henderson‘as 1996 metais pastebėjo, kad ių variantų onų spalva stokoja baltos spalvos, ratų smulkum¹ ar net ivis jų nebuvim¹. Egzistuoja dar trys plačiau apibūdinti variantai: SURINAME, GUYANA-SHIELD ir AMAZONIAN BASIN. Prie ketverius metus AMAZONIAN BASIN variantas buvo vadinamas BRAZILIAN variantu, tačiau dabar atskirtas ir nederėtų maiyti ių dviejų variantų. iuo metu jie yra pripa˛inti du atskiri skirtingi variantai. Dėl informacijos trūkumo neraysiu apie kitus du variantus, gyvenančius Peru ir Ekvadoro regionuose.

AMAZONIAN BASIN variantas

Gyvenamasis regionas Amazon Basin Emerald, kitaip dar vadinamo Amazonian Basin variantu yra atskirtas kalnais nuo kitų variantų SURINAME ir GYANA-SHIELD. Kaip patikimi altiniai nurodo, is variantas taip pat buvo aptiktas ir Para ir Mato Grosso vietovėse (Brazilijoje) ir Panguana (Peru).

Jokių tikslių duomenų nėra apie ios formos kilmź. Taip pat nėra ˛inoma apie io varianto gyvenamojo ploto pasiskirstym¹. Nurodoma, kad iuo metu jau nesutinkami Amazonės baseino regionuose.

Amazonės smaragdinis smauglys u˛auga nuo 2m iki 3m. Yra stipresni nei likusieji variantai. Suagź būna ˛ali su ant nugaros baltais trikampiais, kuriuos sujunge itisinė balta juosta. onuose pastebimi nedideli balti takeliai, pilvo spalva – viesiai geltona, kartais – aukso spalvos. Da˛nai būna tamesesnės ˛alios pagrindinės spalvos nei kiti variantai.

is smauglys yra ypatingai gra˛us, galbūt gra˛iausias - balta, ˛alia ir geltona spalva puikiai dera tarpusavyje, to pasekoje is variantas atrodo labai gra˛iai. AMAZONIAN BASIN variantas yra ramiausias ir labai retais atvejais kerta sutrikdytas, jį lengviau pri˛iūrėti bei auginti nei SURINAME ar GUYANA-SHIELD variantus, dėl to būtent is variantas ir rekomenduojamas auginimui.

BRAZILIAN variantas

Apie BRAZILIAN variant¹ taip pat daug informacijos nėra, spėjama, kad jo gyvenamieji regionai yra iaurės Brazilija ir pietų Surinamas.

Tipikas ių variantų bruo˛as yra dideli baltos spalvos, panaios į Z raidź, formos ant nugaros. Kitaip nei Amazonės baseino smauglio, pas Brazilik¹jį variant¹ nėra itisinės baltos linijos ant nugaros. Da˛nai turi du didelius baltus takus ant galvos pakauio. Pagrindinė kūno spalva yra viesiai arba tamsiai ˛alia. Pilvos spalva – balta pereinanti į viesiai geltona. is variantas labai lengvai atskiriamas nuo kitų variantų. Gamtoje yra ypač retas.

GUYANA-SHIELD ir SURINAME variantai

SURINAME

GUYANA-SHIELD

ie variantai gyvena iaurinėje Pietų Amerikos dalyje (pietų Venesuela, Gajana, Surinamas, Prancūzijos Gviana ir iaurinė Brazilija). GUYANA-SHIELD ir SURINAME variantai yra labai panaūs ir galbūt identiki, labai sudėtinga atskirti iuos variantus, todėl juos apraysiu kartu. Lyginant iuos du variantus, SURINAME variantas pasi˛ymi rykesnėmis spalvomis.

Abu ie variantai u˛auga nuo 150 cm iki 230 cm. Pagrindinė kūno spalva ˛alia. Baltos dėmelės ant nugaros yra atskirtos viena nuo kitos, trikampio formos. Smarkiai skyriasi nuo aukčiau minėtų variantų - neturi itisinės baltos linijos, Z raidės formų. Pilvo spalva yra baltos spalvos su perėjimu į viesiai gelton¹.

ie du variantai yra kaprizingesni, jais sudėtingiau rūpintis nei Brazilikuoju Emeraldu. Reputacija ių dviejų variantų gadina jų irzlus charakteris ( turi pravardź – vilkolakis), todėl jais rūpintis reikia ypač atsargiai, kad ivengti įkandimų. Nesu daug skaitźs apie Corallus hortulanus, tačiau ių dviejų variantų charakteriai tapatinami su io sodų smauglio charakteriu ir netgi teigiama, kad C.hortulanus yra dar agresyvesnis.

Nepaisant blogos reputacijos ių dviejų variantų, kaip bebūtų keista jie yra populiariausi tarp egzotikos mylėtojų negu visi kiti likusieji variantai. Galbūt dėl to, kad jie yra pigiausi ir lengviausiai gaunami.

PATTERNLESS variantas

Ypač retas gamtoje bei apie jį nėra daug informacijos, kadangi net nebuvo u˛registruota, kad kas nors būtų juos iveisźs. Pagrindinė kūno spalva tamsiai ˛alia, pilvas baltos spalvos. Buvo aptinkamas Gajanoje ir Suriname.

HIBRIDAI IR SPALVŲ MUTACIJOS

Yra nustatyta, kad gamtoje galimas hibridų atsiradimas, t.y. susiporuoja dvi skirtingos rūys. Pasak Barker‘io 1998m, yra nustatyti atvejai, kai Corallus caninus GUYANA-SHIELD varinatai gamtoje susiporuoja su Corallus hortulanus ir Corallus ruschenbergerii. Hibridų palikuoniai paprastai rodo savitus abiejų tėvų po˛ymius.

Corallus caninus x Corallus hortulanus

Dokumentuose hibridiniai palikuoniai minimi kaip Corallus hortulanus, nes yra ma˛ai kuo panaūs į uniagalvį. Taip pat Barker‘is nurodo vien¹ atvejį, kai nėčia smaragdinio smauglio patelė buvo importuota i Surinamo. Patelė pagimdė atuonis jauniklius, i kurių septyni priminė Corallus caninus, vienas – sodų smauglį. Nuodugniau ityrus, nustatyta, kad jauniklis, kuris buvo panaus į Corallus hortulanus elgėsi visikai kitaip, nei Corallus caninus, t.y. da˛nai keisdavo akos viet¹, nesusirangydavo ant akos ˛iedo forma, kas yra būdinga be iimties visiems smaragdinio med˛ių smaugliams. Atlikus DNR tyrimus patelės, nustatyta, kad patelė poravosi du kart – su savo rūies patinu ir ant¹ kart¹ su Corallus hortulanus. Barker‘is 1998m., Chir‘as 1998m. Ir Mendez 2004m. nurodė, kad gamtoje buvo u˛fikstuoti ir skirtingų variantų (Amazonės baseino ir Suriname varianto) poravimosi atvejai. Jie neiplito, kadangi apskritai gamtoje i gyvatė yra labai reta. Tačiau visgi u˛fiksuoti atvejai, kai spalvų kitimai pasikartoja. ˇinomiausias i ių variantų – Black Type. Black Type Corallus caninus vietoj pagrindinės ˛alios spalvos turi juod¹. Kitose srityse spalvų gama nepakitus.

BLACK TYPE

Dar galima paminėti Corallus caninus „Calico“, „Bicolor“ variantus. Visi jie yra reti.

CALICO

SMAUGLIO PRIEˇIŪRA

Auginti uniagalvį nėra taip paprasta kaip atrodo ir tai yra pakankamai sunki u˛duotis. Daug problemų atsiranda, kai nesugebama suteikti jiems įdealių s¹lygų ypač tuomet, kai gyvūnas atvyksta į Jūsų terarium¹ pavargźs, isekźs ar sergantis. Da˛nas maisto atryjimas, ko pasekoje gyvatė isenka ir mirta. Labai jautrūs yra uniagalviai, kurie būna sugauti gamtoje, terariumuose labai sunkiai aklimatizuojasi, dėl ko grie˛tai patariama juos pirkti tik iveistus nelaisvėje. Tai suteiks Jums daugiau garantijų, kad smauglys iliks gyvas ir tuo pačiu padėsite saugoti gamt¹, neskatindami gamtoje sugautų smauglių pardavimo rinkos.

Kaip ir visiems ropliams, Corallus caninus reikalingos specifinės laikymo s¹lygos, kad jaustusi gerai, būtų normali med˛iagų apykaita. Daug prietaringos nuomonės galima rasti internete bei kituose altiniuose dėl temperatūros lygio, nes da˛niausiai temperatūra nustatoma natūraliomis gamtos s¹lygomis. Aiku niekas nesivargino pasikarstyt med˛iuose tiek dien¹ tiek naktį, o temperatūra matuodavo „ant ˛emės“. Naktį temperatūra med˛iuose nukrenta iki 23 laipsnių ilumos. Taigi kolekcininkai rekomenduoja vidutinź 25-27 laipsnių ilumos temperatūr¹. Naktį – 23-24 laipsniai ilumos. is temperatūros ciklas rekomenduojamas praktikai visais metais. Da˛nai sutinkama informacija, kad iam smaugliui reikalingas auktas drėgmės lygis, kas i dalies nėra teisinga. Svarbiausia yra grynas oras, ventiliacija, dėl ko drėgmė gali nukristi iki vidutinio lygio. Gamtoje, med˛iuose drėgmės lygis yra ˛emesnis nei ant ˛emės, nes med˛ių lapai daug greičiau id˛iūsta. Laikant gyvūna terariume, labai sunku pasiekti, kad temperatūra, geras vėdinimasis ir didelis drėgmės kiekis pastoviai laikytusi. Pavyzd˛iui, dien¹ rekomenduojama 27 laipsnių temperatūra ir 80-100 procentų drėgmė, naktį – 23-24 lapsniai ir 60-80 drėgmės. ˇemesnis drėgmės kiekis nei vidutinis labai greitai gali atsiliepti gyvūno sveikatai, prasidės respiracinės problemos ir pan..

Ypač gerai terariume jaučiasi, kai yra rūkas. Tuomet da˛niau juda, jaučiasi laisvai.

Vandenį geria nuo savo kūno laus arba tiesiog i dubenėlių pritvirtintų prie akos, ar terariumo apačioje įrengto baseino.

Corallus caninus reikalingas ma˛daug dvylikos valandų dienos viesa. Praktikai visus metus.

uniagalvis turi specifinź virkinimo sistem¹, kuri yra labai stand˛iai sureguliuota, todėl jokiu būdu negalima jo permaitinti, da˛nai maitinti. Kaip pvz pateikiama 2 metrų Morelia spilota variegata, kuri suaugusi per kart¹ vien¹ po kitos gali suvalgyti dvi suaugusias ˛iurkes dviejų savaičių intervale. Taip maitinant smaragdinį med˛ių smauglį ikart sulauktumėte alutinės reakcijos – maisto atryjimas. uniagalvį rekomenduojama maitinti rečiau nei įprastai kitas gyvates, duoti ma˛esnį maist¹.

Jaunikliai iki 6 mėnesių: viena jauna pelė – kas 7 dienas.

Iki 1 metro ilgio: viena suaugusi pelė ar viena jauna ˛iurkė – kas 10 dienų.

Iki 1,5 metro ilgio: viena vidutinė ˛iurkė – kas 14 dienų.

Iki 2 metrų ir vir: viena vidutinė ˛iurkė – kas 14 – 21 dienų.

Nelaisvėje maitiname pelėmis, ˛iurkėmis ar ma˛ais vičiukais. Vičiukai kaip maistas da˛niausiai naudojami tuomet, kai smauglys turi virkinimo problemų. Vičiukas atlieka vaistų funkcijas – paleid˛ia vidurius. Pagrindinis maistas ilieka tik grau˛ikai. Auka neturi būti didelė, ma˛esnė nei kitų smauglių. Patelės gali būti maitinamos iek tiek da˛niau nei patinai, nors jos nekaupia riebalų nėtumo laikotarpiui. Patinai gali atsisakyti maisto du mėnesius ir ilgiau. Jei penkis mėnesius aktyviai maitinasi, didelė tikimybė, kad likusiais metų mėnesiais nesimaitins.

Jei bandysime paskubinti smaragdinio smauglio augim¹, vėlgi, gryime prie to pačio rezultato – maisto atryjimas. Tuo met vėl reikėtų maist¹ siūlyti po ma˛daug 10 dienų. Gan da˛nai pasitaiko vidurių u˛kietėjimas. Tokiu atveju nutraukiamas smauglio maitinimas, kol nepradės vėl normaliai virkinti. Rekomenduojama uniagalvį maudyti.

Maitiname tiek aldytu (plačiau apie tai aprayta Morelia viridis straipsnyje), tiek gyvu maistu, rekomenduotina vie˛iai u˛mutu. Maist¹ siūlomź su specioliomis ilgomis ˛nyplėmis prikiant grobį prie nosies. Plikomis rankomis nerekomenduojama, nes labai da˛nai smauglys ranka sumaio su grobiu.

Geriausia maitinti naktį arba anksti ryte, nors veisti nelaisvėje puikiai maitinasi ir dien¹. Kai kurie augintojai prie maitinant velniai pabaksnoja uodega ar onus, kad sukeltų susidomėjim¹ maistu. Jei uniagalvis nuolat atsisako maisto visais siūlytais būdais, galima pabandyti itepti pelź ar ˛iurkź kiauinio turiniu arba u˛mutu drie˛u. Jei ir tada atsisako maitintis, vienintelis būdas lieka – priverstinis maitinimas. Apie tai plačiau skaitykite straipsnyje apie Morelia viridis.

VEISIMAS

Gamtoje smaragdiniai smaugliai poruojasi tarp Baland˛io ir Liepos mėnesių, nuo ˛iemos galo iki pavasario prad˛ios. Gamtoje iais metų laikais da˛nai ikrenta daug kritulių, būna potvynių dėl to pakilusi drėgmės kiekis ir vakarais nukrentanti temperatūra iki 18 laipsnių ilumos paskatina poravimosi laik¹. Laikantis panaių s¹lygų terariumuose, sulauksime sėkmingai jauniklių.

Lyties nustatymas

Lytis nustatoma kaip ir visoms gyvatėms.

Į˛anga poravimuisi

Metų pabaigoje, Lapkritį arba Gruodį klimato s¹lygos turi būti pakeistos. Per trump¹ laikotarpį, naktinė temperatūra progresyviai suma˛inama iki 20 laipsnių ilumos ar net iki 18. Dieninė temperatūra gali taip pat būti truputį suma˛inta iki 25-26 laipsnių ilumos. Terariumas tūri būti purkiamas da˛niau nei įprastai, nors kai kurie kolekcininkai drėgmės lygio nekelia. Dienos viesos periodo nekeičiame. Patinai da˛nai atsisako maitintis, o patelės pradeda ˛ymėti akas. Patinas perkialiamas į patelės terarium¹ poravimuisi.

Patinų kova

Kaip ir Morelija viridis, da˛niausiai du patinai negali gyventi kartu, nes vienas i jų turi būti dominuojantis patinas. Natūralioje aplinkoje silpnesnis patinas gali pasitraukti, tačiau terariume jis to padaryti negali ir galiausiai susipea, ko pasekoje gali patirti rimtų su˛alojimų ir mirti.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 3118
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/247/Corallus-caninus71729.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/247/Corallus-caninus71729.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/247/Corallus-caninus71729.php">Corallus caninus</a>

Corallus caninus

biologija

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: