CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

DANTŲ IR ˇANDIKAULIO PATOLOGIJA

biologija

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

DANTŲ IR ˇANDIKAULIO PATOLOGIJA

Dantų audinys

Dantų audinys apsupa pulpos ertmę ir sudarytas i tokių struktūrų:

Dentinas (danties kaulas)

Jis formuoja pagrindinę danties masę ir sudarytas i sukalkėjusios pagrindinės substancijos su kolageno skaidulomis, isidėsčiusiomis paraleliai dentino paviriuj t.y. ma˛daug tiksliai danties iilgine aimi. Dentiną vagoja gausūs dentino kanalėliai, kurie lengvai ilenkti S-forma, nusitiesia statmenai kolageno skaiduloms t.y. i vidaus į iorę. Juose yra Tomes-skaidulos, tai viduriniame dentino paviriuje isidėsčiusios odontoblastų ataugos. Jos rūpinasi ne tik maitinimo, bet ir dirgiklio pravedimo funkcija. Sidabravimo metu koaguliuotos Tomes-skaidulos gali priminti nervines.

Skiriamos 3 dentino formos:

pirminis dentinas, susidarantis danties ontogenezėje,

antrinis dentinas (netaisyklingas dentinas, dirginimo dentinas), kuris po danties susiformavimo pastoviai gaminamas odontoblastų. Jis susidaro periodikai visuose dantyse vienu metu ir skatina didėjantį pulpos susiaurėjimą. Tarp atskirų sluoksnių susidaro Owen - linijos.

tretinis dentinas, kaip u˛sitraukimo dentinas, pagaminamas naujai susidariusių odontoblastų po vitalinės pulpos amputacijos, kalbama apie tikrą erdinio organo reparaciją.

Emalis

Emalis yra ˛ymiai kietesnė ir trapesnė substancija, padengianti dentiną, danties vainiko srityje. Sudarytas i emalio prizmių, 3-6 mm skersmens, einančių statmenai danties paviriumi, panaiai kaip dentino kanalėliai. Pasibaigus danties formavimuisi,emalis daugiau nebesusidaro. Emalis neturi nei ląstelių, nei kolageno skaidulų nervų.

Cementas(aknies cementas)

Danties kaklelyje jis susisiekia su emaliu ir padengia danties aknį iki foramen apikak. Kaip ir dentinas, sudarytas i sukalkėjusios pagr. substancijos ir kolageno skaidulų. Tik antrinio cemento atsidėjimo srityje jis turi ląstelių (kaulų cementas); jo pagrindinė masė yra be ląstelių (skaidulų cementas). Skaidulinis cementas atitinka skaidulinį kaulą be osteocitų. Gyvenimo metu yra galimas naujo cemento susidarymas ir taip kaip dentinas palieka priestato linijas.

1.4.Danties pulpa (danties minktimas)

Danties viduje isidėsčiusi danties erdis vadinama pulpa. Ji sudaryta i ˛elatininės pagrindinės substancijos su ˛vaig˛diniais bei verpstiniais fibroblastais bei kolageno skaidulomis. Joje yra gausios kraujagyslės, limfagyslės ir nervai. Pulpos pavirių sudaro odontoblastai besiribojantys su savo pagamintu predentinu. Kraujagyslės ir nervai pasiekia ar palieka pulpos ertmę per aknies virūnėje atsiveriančias aknies angeles, foramina epicis dentis. Pulpos ertmės turinio padidėjimas dėl u˛degiminės edemos sukelia kraujagyslių kompresiją, nervų sudirginimą, dantų skausmą ir pulpos nekrozės pavojų.

1.5.Parodontium

Parodontiumas sudaro danties patvarumo aparato anatominių struktūrų visumą. Jis prisiima savo funkciją jau prasikalus dantims ir sudarytas i dantenų (gingiva),parodontalinio kaulo alveolės, aknies makčių (periodontium, desmodont) ir cemento.

Funkcikai lemiamos struktūros yra aknies maktys. Jų įtemptos kolageno skaidulos (Sharpey - skaidulos) yra i vienos pusės cemente, i kitos pusės įsitvirtinusios kaulo alveolėje ir suteikia danties funkcijai reikalingą tvirtą, bet kartu taipogi elastingą atramą. Paviriuje desmodontą dengia burnos gleivinė (dantenos).

2.Dantų anomalijos

Dantų skaičiaus, formos, spalvos ir struktūros variacijos tokios gausios, kad atskirais atvejais tik sunkiai nustatomos patologinių formų ribos. Komplikuotas dantų vystymosi procesas susijęs su dideliu visų jame dalyvaujančių ląstelių med˛iagų apykaitos aktyvumu. Dėl to, vystymosi fazėje atsiradę bendri med˛iagų apykaitos sutrikimai gali pasireikti morfologiniais dantų pakitimais. Dantų vystymosi nukrypimai gali siekti iki 6 embriono savaitės ir atsispindėti struktūros bei mineralizacijos sutrikimais. alia paveldimų faktorių eksp. tyrimų dėka nustatytos ligos,kurios nėtumo metu sukelia dantų vystymosi sutrikimus.

2.1.Dantų skaičiaus netaisyklingumai

Hypodontia

tai atskirų, da˛niausiai proto dantų, paskui virutinių ir apatinių premoliarų, trūkumas. ˇymiai rečiau trūksta pirmųjų premoliarų ir galiausiai virutinių oninių kand˛ių.

Oligodontia

Tai gausesnis dantų pamatų trūkumas, rečiau pieninių nei pastoviųjų dantų ir yra paveldimas sutrikimas, einantis kartu su ektoderminio audinio apsigimimu.

Vadinamos ektoderminės displazijos rėmuose jie gali derintis su sutrikusiu prakaito ir riebalų liaukų vystymusi ar galvos bei kūno plaukuotumo sumenkėjimu, ar jo stoka. Vaikų am˛iaus pacientams is sutrikimas suteikia tipiką senatvinę veido iraiką. Turimų dantų vainikai da˛niausiai yra konuso ir spyglio formos. Visikas visų pastoviųjų dantų trūkumas būna ypač retai ir prie ektoderminės displazijos stebimas anksčiausiai.

Pertekliniai dantys

Da˛niau pertekliniai būna pastovūs dantys, pieniniai retai. Savo forma ir dyd˛iu jie g.b. panaūs į pastoviuosius, bet taipogi gali pasireikti kaip sunykę dariniai vad. spyglio dantys.

Kaip perteklinių dantų prie˛astis svarstoma 3 danties u˛uomazgų susidarymas arba danties u˛uomazgos pasidalinimas.

Dysostosis cleido- cranialis

Simptomų kompleksui priklauso gausūs pertekliniai dantys, da˛nai t.p. u˛silaikę, kaip spygliniai dariniai. i sisteminė liga pasi˛ymi paveldimu augimo stabdymu, ypač kaukolės kaulų ir dantų.

Gardner sindromas

Stebimi suspausti ir pastovūs dantys.

Dantų dyd˛io netaisyklingumai

Tarp ūgio ir dantų dyd˛io paprastai yra tam tikras ryys. io santykio neatitikimas gali atsispindėti micro- ir macrodontia (neatitikimas tarp ˛andikaulio ir dantų dyd˛ių).

Dantų formos anomalijos

Dantų susiliejimai

tai dviejų normalių ar normalaus ir perteklinio dantų u˛uomazgų susijungimas. Būna pieniniuose ir pastoviuose dantyse, da˛niausiai virutiniuose ir apatiniuose kand˛iuose. Susilieti gali pilnai ir nepilnai, nelygu ar susijungimas prasidėjo prie mineralizacija, ar jau susidarius vainikui. Eksperimente nustatyta, kad susiliejimas da˛niausiai pasireikia premaksiloje ir apatinio ˛andikaulio simfizėje.

Sukelti gali: radiacija, deguonies trūkumas, infekcijos ir toksinai.

Dens in dente

atsiranda dėl emalio vidinio epitelio perteklinio susidarymo su invaginacija, ne dėl antro danties pamato u˛sidėjimo, daugiausiai oniniuose virutiniuose kand˛iuose.

Dantų kietųjų audinių vystymosi sutrikimai

Emalio displazija

apjungia 2 emalio vystymosi sutrikimo formas:

emalio hipoplaziją ir emalio hipokalcifikaciją.

Daugiausiai pa˛eid˛iami virutiniai ir apatiniai kand˛iai, susidaro netaisyklingų ribų danties paviriaus įdubimai, gali pasiskirstyti po visą vainiką.

Etiologija, patogenezė

Emalio hipoplaziją gali sukelti visi pakitimai, kurie emalio susidarymo periode sutrikdo ameloblastų funkciją. Hipokalcifikacija, prieingai, yra emalio brendimo sutrikdymas. Abi formos galimi turėti lokalias, sistemines ir paveldimas prie˛astis. Lokalūs faktoriai paprastai yra u˛degiminės ar trauminės kilmės. Sisteminės prie˛astys - vit. A ir C trūkumas, endokrininiai sutrikimai ir bendros infekcijos. Hipokalcifikacija da˛na dėl pernelyg didelio fluoridų kiekio geriamame vandenyje.

Morfologija

viesos mikroskopija abiejų formų metu be iurktaus paviriaus stebimos poros, iilginiai ir skersiniai grioveliai.

EM- iorinė emalio zona pasi˛ymi gausiais mikrotarpeliais ir smulkiais, dalinai isiakojančiais kanalėliais, irai˛ančiais emalį. Emalio prizminė struktūra neatpa˛įstama. Rusvai atrodantis dėl pagausėjusio pigmento emalio sluoksnis sustorėja, kadangi tutumos u˛sipildo dideliais plokčiais kristalais ir emalio prizminės struktūros vis storesnės.

Klin. ir eksp. tyrimai rodo, kad nors emalio struktūros anomalijos neturi jokio pirminio vaidmens karieso atsiradime, tačiau prasidėjusį paspartina.

EM prie sutrikusios emalio mineralizacijos randamos sraigikai suvyniotos struktūros. Esant stipresniam struktūros ipurėjimui dėl menkos mineralizacijos, kartu iplatėjus prizmių pakračiams, emalio prizmių viduje atsiranda kristalų sukuriai. Galima rasti permatomus, plokčius kristalus.

Dentino susidarymo sutrikimai

tai dominantinis, nesusijęs su lytimi paveldimas susirgimas dėl danties pamato mezoderminės dalies apsigimimo. Pa˛eistų dantų vainikams būdingas pilkai ar gelsvai melsvas nusida˛ymas su neįprastai persiviečiamu ir opaliku dentinu. Danties funkcinio apkrovimo metu, ypač mechanikai apkrautose vietose susidaro emalio skeveldros dėl menko ryio su dentinu. Dentinas nuvalomas ir vystosi greitai progresuojanti abrazija iki atsiveria pulpos ertmė.

Mikro: netaisyklinga dentino struktūra, vyrauja sritys su ma˛ai kanalėlių ir arealai be dentino tubulinių struktūrų. Da˛nai randami platūs netvarkingai nusitiesiantys dentino kanalėliai.

Odontoblastai gali būti įmūryti dėl dentino skuboto priestato.

Dantų spalvos anomalijos

Tetraciklinas

Po tetraciklino preparatų vartojimo stebima gelsva iki gelsvai-rudos dantų spalva. Nepriklausomai nuo vartojimo būdo tetraciklino grupės preparatai atsideda kauluose ir pastovių dantų kietuose audiniuose. Susidaro tetraciklino-kalcio-ortofosfatų kompleksai ar tetraciklinas tiesiogiai prisijungia prie pagrindinės substancijos UV viesoje atsiranda fluorescencija. Dantų nusida˛ymas negrį˛tamas. Galutinai susiformavęs emalis neimlus tetraciklinui. Tetraciklinas praeina placentos barjerą. Kadangi pieninių dantų mineralizacija prasideda 5-6 nėtumo mėn. ir pastoviųjų dantų vainikų mineralizacija (iskyrus protinius) baigiasi 8 metų am˛iuje, is laikotarpis vertinamas kaip kritinė fazė.

Fluoridai

ˇymiai virijus minimalią toksinę fluoridų dozę l mg/1 ltr. Geriamame vandenyje, galima tikėtis besivystančio emalio nusida˛ymo. ie pakitimai kartais apima visą

danties pavirių - įvairaus intensyvumo kreidos iki purvinai-pilkos spalvos, bet taip pat g.b. rusvų dėmių pavidalu. Emalio pavirius iurktus, kartais erozijos.

3.Caries (ėduonis, kariesas)

tai negrį˛tamas ir progresuojantis danties kietųjų audinių susirgimas, vykstantis kartu su demineralizacija neorganinių ir suardymu organinių substancijų.

Epidemiologija. Kariesas yra ypatingai iplitęs. Trijose am˛iaus grupėse did˛iausias sergamumas: tuoj prie ar dantų keitimosi periode (ypač pa˛eid˛iami pirmieji moliarai),

brendimo ir pabrendiminėje fazėje (14-20 m.), tarp 40-50 m., aikiai siejasi su am˛ine gingivų ir papilų retrakcija ir pagausėjusiomis retencinėmis cistomis. Moterys serga kiek da˛niau nei vyrai. Gal būt, labiau linkę dolichocefalai.

Etiologija, patogenezė. Dantų kariesas vertinamas kaip egzogeninis procesas, sukeltas tam tikrų poveikių i dantų aplinkos. Dauguma spėjimų apie karieso patogenezę leid˛ia suvokti, kad danties defekto susidarymas yra kombinuotas demineralizacijos ir proteolizės rezultatas. Nuomonės skiriasi, kuriam ių procesų teikti pirmenybę. Kariozinio pa˛eidimo būsena yra susijusi su tokiomis sąlygomis.

Danties pavirius t.b. eksponuotas burnos aplinkai, danties paviriuje būna ploktelės, kurių apnaas su mikroorganizmų kolonijomis;

Skylant apnao angliavandeniams, susidaro rūgtūs tarpiniai ar galutiniai produktai, kurie esminiai kavitacijos elementai.

Rūgčių poveikis t.b. kartotinis ar ilgalaikis.

Dabartiniu po˛iūriu, nesant vienos ių sąlygų, danties emalio kariozinio pa˛eidimo nebūna.

Ūminio karieso morfologija

Kariesas skirstomas morfologiniu po˛iūriu ir pagal klinikinę eigą.

Emalio kariesas

Danties kietųjų substancijų suardymas prasideda emalio paviriuje. Vainiką dengiantys emalio ioriniai sluoksniai, veikiant rūgtims ploktelių su bakterijomis srityje, paburksta ir pa˛eid˛iami. Tada danties emalis apsinuogina ir g.b. betarpikai grau˛iamas. iose srityse emalis praranda savo blizgesį, įgauna kreidos ivaizdą. ie po˛ymiai atsiranda dėl struktūrų ipurėjimo, kas pasireikia nelygumumu ir defekto susidarymu. Gali vystytis mikrokrateriai arba siauri ar gilūs emalio suardymai siaurų kanalų forma. is pradinis kariesas turi 4 sluoksnius i iorės į vidų:

iorinis sluoksnis: ilikęs virutinis emalio sluoksnis su dalinai suma˛ėjusiu, neretai taipogi vietomis didesniu mineralų kiekiu, lyginant su normaliu emaliu.

karieso pa˛eidimas: demineralizuota emalio sritis dvigubai ilga, nei gili.

tamsi juosta: netaisyklingų ribų zona su suma˛ėjusiu mineralų kiekiu.

Hipermineralizacija: siauri dry˛iai, iorėje prigludę prie tamsios juostos,viduje prie sveiko emalio.

Fisurinis kariesas

kyla i fisuros kraterio giliųjų vietų ir plinta onu į gylį progresuojančiai iki emalio-dentino ribos ir nuo ten plokčiai į gylį.

Approximal karies

pasi˛ymi konuso formos iplitimu. Konuso pagrindas nukreiptas į danties pavirių, virūnė į danties vidų.

Mikro: viduje susidariusi pastumta į priekį permatoma zona. Karieso plokčias iplitimas priklauso, kaip isidėsto emalio prizmės,kurios iorėje praeina beveik paralėliai, tuo tarpu fisuro pagrinde isidėsčiusios radiariai.

Emalio karieso histologinis vaizdas liudija, kad emalio suardymo negali sukelti jokios vitalinės audinių reakcijos. Pradinės stadijos po˛ymius galima paaikinti tik fiziko-cheminiais procesais. Jie remiasi dar nedezintegruoto emalio mineralo reakcija su pa˛eidimo atpalaiduotomis substancijomis.

3.2.Dentino karies

Mikroorganizmai tarp demineralizuoto emalio prizmių skverbiasi į danties kietųjų substancijų gylį. Jie pasiekia emalio-dentino ribą, kartu itirpina organinę pagr. substanciją ir dauginasi plyiuose, kurie atsiranda praplatėjusio emalio viduje. Plyių formavimasis gali plėstis iilgai emalio-dentino ribos po nepa˛eistu emaliu ir jį ardyti i vidaus. Mikroorganizmai iplinta pagal dentino kanalėlius tarp kurių skersiniai ryiai sudaro “bėgius” iplitimui. Bakterijos nukalkina dentino pagrindinę substanciją ir itirpdo organinį matriksą. Nuo iorės į vidų galima iskirti zonas su daug ir ma˛ai bakterijų.

Prieingai emaliui, kuriame dėl gyvų struktūrų nebuvimo kariesas vystosi be reakcijos, dentine atsiranda tipiki pakitimai, kaip reakcija į audinio itirpdymą. Mikroorganizmams patekus į dentino gilumą, dentino kanalėliuose susidaro karolių pavidalo iplatėjimai. Procesui progresuojant atskiri lagunų formos iplatėjimai greitai susijungia tarpusavyje, sudarydami urvinius darinius, u˛pildytus mikroorganizmais ir dentino substancijos liekanomis, vad. karieso kavernomis.

Pavirinėse kariozinio defekto dalyse dentine susidaro piltuvėlio formos dentino kanalėlių iplatėjimai. Matoma, kad dentino kanalėlių pagr. substancija ypač susitraukia pavirinėse, stipriai demineralizuotose srityse ir todėl pasireikia pavirinis kanalėlių iplatėjimas. Gilumoje dominuoja dėl bakterijų poveikio atsiradusios ant odontoblastų ataugų “suvertos” karieso kavernos . Suminktėjusiame dentine tiesiu kampu dentino kanalėliams praeina skersiniai plyiai. Kalbama apie netaisyklingų ribų, įv. pločio ruimus, kurie seka kolageno fibrilių ar Owen-konturinių linijų kryptį. Srityse su skersiniais plyiais kariozinis procesas plinta ypač greitai. Pagal mikroskopinį vaizdą dentino karieso zonoje galima iskirti sluoksnius.

pavirinė zona: joje nukalkinta ir suirusi dentino pagr. substancija su gausiomis bakterijomis ir grybeliais.

nukalkinto dentino zona,

bakterijų forposto zona,

drumzlina zona su itirpintu dentino permatomumu (transparencija)

Permatoma (transparentinė) zona

Duobės dugną prie vitalinės pulpos sudaro permatoma zona. Vitaliniai odontoblastai ˛ūsta, vystosi centripetalinis odontoblastų ataugų sukalkėjimas. Odontoblastų ataugos nuo pulpos iki suminktėjimo zonos suriebėja. Dėl io proceso obturuoti dentino kanalėliai sukelia dentino homogenizacijų.

Lėtinio karieso morfologija

Lėtinis kariesas pasi˛ymi lėtai progresuojančia klinikine eiga. Prieingai ūmiam kariesui defektas atrodo netoks irai˛ytas. Nėra jokių isikyusių emalio kratų. Kariozinis defektas nuo viesiai iki tamsiai rudos spalvos ir da˛nai blizgantis. Bakterijos patenka tiesiai į atidarytus ir atpalaiduotus dentino kanalėlius. Histologiniame vaizde randami santykiai, kaip ir giliuose sluoksniuose prie ūminės formos. Defekto bazėje sudariusios plačios zonos: transparentinė ir drumzlina. Progresuojantis kariozinis procesas gali taip stipriai pakenkti danties stabilumą, kad kramtant jis sulū˛ta.

Komplikacijas nulemia karieso persimetimas į pulpos ertmę ir sukeltas pulpitas.

3.3.Cemento kariesas

Karioziniai cemento pakitimai gali pasireikti jau tada, kai emalio-cemento zona apnuoginama nuo epitelio. Dėl to i karieso forma ypač stebima vyresniame am˛iuje. Karioziniai defektai pasi˛ymi daugiau plokčiu iplitimu. Bakterijos prad˛ioje sukelia cemento kutikulės paburkimą ir itirpimą, tada mikroorganizmai ir rūgtys gali prasiskverbti į cementą. Procesas vystosi prie Sharpey-skaidulų atitinkamai plitimą į dentino kanalėlius. Santykinai plonas cemento sluoksnis greitai suardomas ir atoka. Nėra sluoksnių kaip prie dentino karieso.

Pulpitas

tai arba egzogenikai, arba endogenikai sukeltos pulpos audinio u˛degiminės reakcijos.

Etiologija, patogenezė

Pulpos audinio alteraciją gali sukelti kariozinė infekcija, terminiai dirgikliai, cheminiai veiksniai, parodontopatijos, sukandimo traumos, i kaimyninių audinių persimetusios infekcijos ar kraujo keliu į pulpos ertmę patekusios bakterijos.

Klasifikacija: skiriamas u˛daras ir atviras pulpitas

U˛daras pulpitas: pasireikia nuoseklūs pakitimai, kurie kaip stadijos vystosi vienas paskui kitą: pulpos hiperemija (pradinė stadija), serozinis pulpitas (pulpos audinio serozinis persunkimas), pūlingas pulpitas(flegmoninis arba absceduojantis) pulpos nekrozė paskatinta kraujagyslės trombozės).

Dėl chem.-toksinių, terminių ir trauminių veiksnių į dantį gali isivystyti iplitusi, visą pulpos audinį apimanti nekrozė. Dėl ios nekrozės antrinio kolonizavimo puvimo ir rūgimo bakterijomis susidaro iplitęs baltyminių med˛iagų suardymas, gangrena.

Atviras pulpitas: iplitęs kariozinis danties kietųjų substancijų defektas gali apnuoginti pulpą. Laisva pulpos ertmės komunikacija su burnos ertme sukelia iplitusią pulpos audinio alteraciją su įvairaus gylio nekrozėmis. ias sritis apriboja granuliacinis audinys su pagausėjusių kolageno skaidulų formavimusi. ioje zonoje galimi smulkūs sukalkėjimai. Kalbama apie pulpitis aperta granulomatosa, kada dominuoja granuliacinis audinys. Dėl to susidaro pulpos polipas, ikilęs virum danties lygio bei plokčiu epiteliu padengtu paviriumi.

Eiga, prognozė

Tik lengvo greit praeinančio pulpito atveju galima restitutio ad integrum. Pulpitas gali įgauti chroninę eigą, jei sukėlėjas menkai virulentikas. U˛degiminė reakcija gali persimesti į parodontiumą ir pereiti į epikalinį parodontitą.

5.Parodontopatijos

tai patologiniai pakitimai parodontiume. Parodontiumu vadinamas danties isilaikymo aparatas ir danties atraminiai audiniai. Susidaro funkcinis vienetas, susidedantis i kaulo alveolės aknies cemento, desmodonto ir dantenų.

Normalios dantenos sudarytos i: pakračio epitelio, burnos dantenų epitelio ir jungiamojo audinio.

Epidemiologija. PSO duomenimis parodontopatijos kartu su kariesu yra labiausiai paplitę susirgimai.

Klasifikacija, lokalizacija. U˛degiminiai dantenų pakitimai iplinta į gilesnes marginalinio parodontiumo dalis, įvyksta kolageno skaidulų ir kaulinio audinio destrukcija (marginalinis parodontitas). Pagal iplitimą skiriamos 2 formos:

parodontitis marginalis superficialis: marginalinis parodontitas su dantenų supraalveolinių kienių susidarymu.

Parodontitis marginalis profunda; viso parodontiumo u˛degimas, dalyvaujant + kaulo alveolei ir susiformuojant intraalveolinėms kienėms (kaulinės kienės).

Patogenezė, morfologija. Parodontito plitimo metu iskiriamos stadijos:

Pradiniai pa˛eidimai: 2-3 dieną po mikrobinės ploktelės susidarymo ir iplitimo į vagelę susiformuoja eksudacinė-u˛degiminė reakcija su skysčio eksudacija i vagelės, leukocitinė infiltracija, serumo proteinų- ir fibrino nusodinimas, epitelio alteracija ir perivaskulinio kolageno pa˛eidimas.

Ankstyvi pa˛eidimai: 4-7 dieną po ploktelės susidarymo sustiprėja eksudacinė-u˛degiminė reakcija, limfocitų sankaupos po vidinio pakračio epiteliu, pakinta vietiniai fibroblastai, pa˛eid˛iamos supraalveolinio jungiamojo audinio skaidulos ir sustiprėja vidurio pakračio epitelio bazinių ląstelių proliferacija.

Įsitvirtinę pa˛eidimai: pakenktame jungiamajam audinyje pagausėja plazminių ląstelių nėra rykesnės kaulo destrukcijos, tebėra u˛degiminis-eksudacinis procesas. Vėliau ekstravaskuliariai jungiamajame audinyje ir vidinio pakračio epitelyje pasirodo imunoglobulinai progresuoja kolageno skaidulų pa˛eidimas, vidinio pakračio epitelio srityje proliferuoja ir isiplečia į gilumą audinių dalys susidaro dantenų kienės.

Progresuojantys pa˛eidimai: būdingos dantenų kienės, ulceracijos, eksudacija, kaulo alveolinių ataugų ir desmodonto destrukcija, padidėjęs dantų paslankumas ir ikritimas.

Mikro: tebesanti eksudacinė- u˛degiminė reakcija persiduoda į alveolių ataugas ir desmodontą, progresuojantį kolageno skaidulų suardymas kienės ribojančioje zonoje ir tolimesnių sričių fibrozavimas bei citopatologikai pakitusių plazminių ląstelių atsiradimas, alveolinių ataugų destrukcija ir kaulų čiulpų fibrozavimas.

Eiga, prognozė. Parodontito eiga su postūmiais-chronikai liau˛iančiame procese atrūs paūmėjimai. Dėl progresuojančios eigos dantis atpalaiduojamas, toliau ardomas desmodontas ir danties netenkama.

6.ˇandikaulio cistos

Klasifikacija, epidemiologija, histogenezė. ˇandikaulių ir veido srities cistas galima suskirstyti į ˛andikaulio ir minktųjų audinių cistas (odontogenines ir neodontogenines)

Odontogeninės cistos skirstomos į u˛degimines ir dizontogenetines (PSO klasifikacija, 1992 m.).

Odontogeninės cistos yra gana da˛nos, ypač pacientams su retinuotais dantimis (apie 36% atvejų). Jos vystosi i danties pamatų struktūrų (danties u˛uomazgų liekanų, tiksliau Malassez epitelio lizdų, tuo tarpu neodontogeninės cistos i epitelio salelių, neturinčių nieko bendro su danties u˛uomazga. Pirminį histologinį vaizdą gali pakeisti ir panaikinti antriniai u˛degiminiai procesai, todėl diferencinis-u˛degiminis suskirstymas, remiantis vien tik histologiniu vaizdu be diferencijuotų klinikinių duomenų, pirmiausia apie cistos ryius su dantimi, kaip taisyklė galimi tik retai.

Odontogeninės cistos

U˛degiminės cistos

Radikuliarinė cista

susidaro, kaip parodontalinio raičio epitelio liekanų u˛degimo pasekmė. Da˛nai kaip pulpos ˛uvimo pasekmė.

Epidemiologija. Gali atsirasti bet kuriame am˛iuje, da˛n. 20-30 m., sudaro 80% visų odontogeninių cistų, todėl tai da˛niausia ˛andikaulio cistos forma.

Etiologija, patogenezė. Radikuliarinės cistos susidaro aplink apikalinį parodontitą (danties pulpos mirtis), kurio u˛degiminis dirginimas skatina dsmodonte esančių Malassez epitelio liekanų proliferaciją. Epitelis pradeda augti linijomis, tinklo forma ar grupėmis. Centre esančios ląstelės suyra, mikroabscesas epitelizuojasi ir susidaro cistos ertmė.

Lokalizacija. Dėl savo genezės radikuliarinė cista visada priskiriama danties su negyva pulpa akniai ir gali būti apikaliai arba taipogi lateraliai prie oninių apikalinių isiakojimų.

Morfologija Storasienė cista tiesiogiai kontaktuoja su danties aknimi. Cistos spindis pilnai ar dalinai iklotas daugiasluoksniu plokčiu epiteliu. Gali susidaryti 10 ar daugiau epitelio sluoksnių. Ribotus arealus gali ikloti granuliacinis audinys. Epitelis sudaro siauras iaugas, da˛nai isiakojimus,infiltruotus u˛degiminėmis ląstelėmis, kurie gali nusitiesti toli į kaimyninį jungiamjąjį audinį. Subepitelinėje jungiamojo audinio zonoje gausi u˛degiminė ląstelinė infiltracija.

Dizontogeninės cistos

Primordialinė cista (keratocista)

i cistos forma pasitaiko da˛niausiai 30-60 m., tačiau dėl palyginti skurd˛ios simptomatikos, diagnozuojama ˛ymiai vėliau. Sudaro apie 4-6% visų ˛andikaulio cistų.

Etiologija, patogenezė. Primordialinės cistos susidarymas paremtas pirminės danties u˛uomazgos vystrymosi sutrikimu, cista susidaro vietoj danties. Kartais galimos taipogi ekstrafolikuliarinės cistos lateraliai danties u˛uomazgos ar danties.

Morfologija. Cista sudaryta i plonasienio, greitai plytančio apvalkalo, su raginėmis ploktelėmis spindyje. Cistos sienelė i plokčio, retai auktesnio, daugiasluoksnio epitelio. Būdingas stipriau nusida˛ęs bazinių ląstelių sluoksnis ir hiperkeratozė arba hiperortokeratozė. Epitelio iorėje prigludusi jungiamojo audinio su kolageno skaidulomis zona. U˛degiminėje cistoje da˛na epitelio degeneracija, retai epitelio proliferacija. Iorinėje jungiamojo audinio zonoje ir ˛andikaulyje g.b. vad. dukterinės cistos, tokios pat histologinės struktūros.

Eiga, prognozė

Primordialinė cista (primordium - u˛uomazga) atsiranda ir vystosi su ypač menkais simptomais. Aplinkui cistą galima danties aknies rezorbcija. Nepilnai paalinus galimi dukterinių cistų recidyvai.

Difer encinė dgn. Daugiakamerę cistą ar esant daugybinėms dukterinėms cistoms sunku atskirti nuo ameloblastomos.

Folikuliarinė cista

sin.dentogenerous cyst.

Tai cistinis darinys, atsirandąs dar neprasikalusio danties emalyje.

Sudaro apie 11% visų dentogeninių cistų.

Etiologija, patogenezė. Folikuliarinės cistos kyla i danties u˛uomazgos epitelio ir vystosi arba tarp apnuoginto danties vainiko ir susijungusių emalio epitelio vidinio bei iorinio sluoksnių arba tarp abiejų epitelio sluoksnių. T.p. galimos danties folikulo at˛alos, kurios sąlygoja ekstrafolikuliarinį cistų susidarymą. Cistos susidarymą sukelianti prie˛astis, kaip ir radikuliarinių cistų, yra u˛degiminiai pakitimai aplink danties u˛uomazgą.

Morfologija. Makro: da˛nai cista apgaubia danties vainiką, kuris sudaro cistos pagrindą. Rečiau būna u˛daros, i visų pusių epiteliu padengtos cistos, tik i vienos pusės pritvirtintos prie emalio-cemento ribos. Lateraliai nuo danties lokalizuotos cistos g.b. susijungusios su dantimi tik siauru audinio tilteliu su emalio-cemento zona. Mikro: cistos sienelė padengta plonu, da˛nai dvieiliu epiteliu. Bazalinių ląstelių sluoksnis guli ant puraus neturtingo skaidulomis audinio zonos. Esant stipriai ireiktai u˛degiminei reakcijai vaizdas g.b. panaus į radikuliarinę cistą.

Prasikalimo cista (eruption cysta)

atitinka ruimą, susiformavusį virum besikalančio danties vainiko ir dengiančiuose minktuose audiniuose u˛ kaulo ribų. Prasikalimo cistos retos. Kai kurie autoriai jų nelaiko atskira forma, bet priskiria folikuliarinėms cistoms.

Morfologija. Cistos siena idėstyta po ir vir danties vainiko. Viruje cistos siena paprastai su dengiančių dantenų dalimis. I vidaus cistos sienelė iklota daugiasluoksniu plokčiu epiteliu su įv.pločio, dalinai toli į kaimynines

jungiamojo audinio zonas siekiančiais spygliais. Sienelės u˛degiminių pakitimų srityje galimas epitelio sustorėjimas.

Dantenų cista

tai parodontiniame jung. Audinyje isidėsčiusi cista, da˛nai iklota keratinizuojančiu epiteliu.

Etiologija ir patogenezė nėra galutinai aikios. Diskutuojama ne- ir odontogeninė cistos epitelio kilmė.

Morfologija. Mikro: įv. storio cistos siena paprastai tolygiai iklota epiteliu. Da˛n. 2-3, rečiau daugiau epitelio sluoksnių. Galima epitelio hiperorto- ir parakeratozė.

Kalcifikuojanti odontogeninė cista

yra reta, su intra- ir ekstraosalinėmis manifestacijomis.

Etiologija, patogenezė. Kalkėjanti odontogeninė cista laikoma ypatinga primordialinės cistos forma. Epitelio diferenciacija liudija cistos kilmę i iblakytų burnos dugno epitelio. I EM radinių nustatomas embrioninės epitelio pobūdis.

Morfologija. Makro: cistos dydis gali labai skirtis. Didesnės cistos gali ikelti kaulą ir atrodyti kaip tumorai.

Mikro: epitelyje galima aikiai iskirti kubinių iki cilindrinių bazalinių ląstelių zoną. Epitelio sluoksnio storis l. įvairus. Virutiniuose epitelio sluoksniuose yra vad. eėlinės ląstelės, kurios sukalkėja pavienės ar grupėmis. Aplinkui jas gali pasireikti svetimkūnių gigantų reakcija. Epitelio dalys gali atsiskirti nuo grupės ir patekti į cistos ruimą. EM duomenimis jung. audinyje pasirodo displastikas dentinas, kalbama apie raginę substanciją, susidarančią kaip ir formuojantis nagams.

Neodontogeninės cistos

Veido ir ˛andikaulio embrioninio vystymosi metu anksčiau buvusio epitelio pavyzd˛ių, epitelio sienų, pirminių veido vagų ir plyių srityje audinio gilumoje gali pasilikti epitelio liekanos. ios epitelio dalys vėlesnio u˛degiminio dirginimo gali būti skatinamos proliferacijai - pradinis audinys cistoms susiformuoti. Pagal lokalizaciją ios cistos skirstomos į: radikuliarines, folikuliarines, primordialines, desmodontalines, dantenų.

Nazopalatinalinė cista

Susidaro i Hochstether - ribinės ploktelės arba tractus nasopalatinus liekanų, kurios nepilnai pranyksta artimose antriniam gomuriui vietose. Iklojantis eitelis g.b. plokčias arba virpamasis.

7.Odontogeniniai ˛andikaulio tumorai

ˇandikaulio srities augliai palyginti reti, dominuoja mezoderminės formos.

7.1.Gėrybiniai odontogeniniai tumorai

Ameloblastoma

tai gėrybinis, tačiau lokaliai invazyviai augantis navikas i proliferuojančio odontogeninio epitelio su fibrozine stroma. Navikas sudaro tik 1% ˛andikaulio navikų ir cistų, tačiau yra da˛niausias epitelinis odontogeninis auglys. Sutinkamas visose am˛iaus grupėse, bet da˛niau jaunesnio ir vidutinio am˛aisu ypač tarp 30-50 m., kiek daugiau vyrams. Kai kuriose Afrikos vietose sutinkamas da˛nai ir moterims.

Lokalizacija. Vir 80% navikų vystosi apatiniame ˛andikaulyje: 70% moliarų srityje ir kylančioje kaulo akoje, 20% premoliarų ir 10% kaplių srityje.

Morfologija. Makro: ameloblastoma kaip centrinis ˛andikaulio navikas da˛nai kaulo viduje, pjūvyje pilkai-baltas ar pilkai-geltonas. G.b. sudaryta i gausių cistų iki ma˛daug 2 cm. skersmens. Greta plačios solidinio naviko sritys. I vidaus lygios cistos pripildytos ˛elatininės masės. Navikas neretai vystosi retinuoto danties srityje.

Mikro: epiteliniai komponenetai g.b. įvairios diferenciacijos, pagal tai iskiriamos formos:

Folikulinė ameloblastoma: epitelis isidėstęs įvairaus dyd˛io salelėmis. Epitelio juostose yra vidinė zona su tinkleliu ˛vaig˛dikai isidėsčiusių ląstelių, kurios atitinka emalio pulpą. Iorėje klodas isidėsčiusių kubinės iki cilindrinės formos ląstelių su ovaliais branduoliais, turtingais chromatinu, da˛nai gulinčiais bazaliai. Epitelio linijose paprastai susidaro cistos.

Pleksiforminė ameloblastoma: tumoro epitelis yra isidėstęs netaisyklingais arealais ar epitelio linijų tinklu. Kiekviena linija sudaro kubinių iki cilindrinių ląstelių eilę su menkai suformuota vidine zona i ˛vaig˛dikai isiakojusių ląstelių, menkesnių nei folikulinėje ameloblastomoje. Galimi cistiniai dariniai, jie suvokiami labiau, kaip stromos cistinė degeneracija, nei epitelio komponentų cistinis persitvarkymas.

Akantotinė ameloblastoma: būdinga plokčio epitelio metaplazijos dariniai su ragėjimu, struktūra paprastai atitinka folikulinei ameloblastomai.

Bazinių l. ameloblastoma: ˛andikaulio ar jį dengiančio pavirinio epitelio navikai g.b. labai panaūs į odos bazaliomą. G.b. sunku diferencijuoti nuo intraosalinių adenocistinių karcinomų.

Grūdėtųjų ląstelių ameloblastoma: kai kuriose ameloblatomose epitelio ląstelės linkusios granulinei transformacijai. Kartais galima stebėti tumorus, sudarytus vien tik i tokių granuliariai transformuotų ląstelių: jos didelės, kubinės ar apvalios, plati citoplazma u˛pildyta acidofilinėmis granulėmis.

Kiti variantai

Hemangioblastoma (angiomatozinė ameloblastoma)

navikas su gausiomis plačiomis kraujagyslėmis.

Jungiamojo audinio dalis tarp epitelio ir kraujo indų g.b. tik menka. Kraujagyslėse endotelio gali ir nebūti, taip kad apibrė˛ti naviką galima pagal epitelį.

L.retai g.b. ameloblastoma kombinuota su neuroma. Didelė, pirminiai intraosaliai auganti ameloblastoma gali susijungti su paviriniu epiteliu. Kaip tikras neoplastinis darinys ameloblastoma gali pasireikti pirminio neneoplastinio odontogeninio naviko sienelėje.

Ameloblastoma yra gėrybinis navikas, iki 30% stebimas polinkis recidyvuoti.

Plokčiaepitelinis odontogeninis tumoras

tai gėrybinis, lokaliai invazyviai augantis tumoras, sudarytas i subrendusio epitelio kompleksų, isidėsčiųsių fibrozinėje stromoje. Da˛n. vystosi 20-30 m. am˛., unilokuliariai, vienodai da˛nai apat. ir virutiniame ˛andikaulyje.

Morfologija. Greičiausiai i danties u˛uomazgos ar Malassez - epitelio liekanų kylantis navikas, sudarytas i subrendusio epitelio salelių, isidėsčiusių tolygioje jungiamojo audinio stromoje. Epitelio kompleksuose da˛nas, iorinis bazinių l. sluoksnis i kubinių ląstelių, kaip ir ameloblastomoje. Pusėje atvejų stebimi cistiniai dariniai, degeneraciniai pakitimai ir sukalkėjimai.

Kalcifikuojantis epitelinis odontogeninis tumoras

sin.Pindborg tumor

tai lokaliai invazyviai augantis epitelinis navikas, kuris sudaro intraepitelines, panaias į amiloidą substancijas, kurios gali sukalkėti. Retas, santykinai da˛nesnis tarp 20-60 m. am˛., vienodai da˛nas vyrams ir moterims.

Lokalizacija: 60% vystosi apatiniame ˛andikaulyje, 30% virutiniame, da˛niausiai premoliarų srityje. Retais atvejais g.b. ˛andikaulio iorėje.

Morfologija: Makro: struktūra panai į ameloblastomos, da˛nai vystosi retinuoto danties srityje.

Mikro: tumoras sudarytas i poligonalinių epitelinių ląstelių, da˛nai su labai ireiktais interceliuliariniais tilteliais. Epitelis isidėstęs jungiamajame audinyje įv. dyd˛io arealais, galimi degeneraciniai pakitimai. Epitelinės ląstelės kartais daugiabranduolės ir polimorfikos. Tumoro audiniuose apvalūs, acidofiliniai, homogeniki dariniai, kurie paprastai sukalkėja. Jie sudaryti i amiloido ir da˛osi metilo-violetu bei tioflavinu. ių dalelių apsuptos epitelinės ląstelės ˛ūsta, dėl ko atsipalaiduoja acidofilinės ir sukalkėjusios masės. Stromoje g.b. bazofiliniai netaisyklingi kūneliai, kartais susiliejantys į didelius kompleksus.

Dif.diagnozė. Odontogeninė fibroma su proliferuojančiu odontogeniniu epiteliu gali turėti panaią struktūrą ir todėl kartais tik sunkiai galima iuos navikus atskirti.

Eiga. Navikas gėrybinis, polinkis recidyvuoti ne˛ymus.

Odontogeninis viesių ląstelių navikas

yra retas, gėrybinis, lokaliai invazyviai augantis odontogeninis auglys i vienodų, vakuolizuotų ląstelių su viesia citoplazma juostų ir salelių.

Morfologija. Tumoras sudarytas i vienodų vakuolizuotų ląstelių viesia citoplazma, isidėsčiusių, įv. dyd˛io kompleksais salelėmis ar juostomis. Galima diferenciacija į liaukines struktūras. Kai kurios ląstelės su glikogeno granulėmis. Fibrozinė stroma negausi. Navikas panaus į viesių ląstelių adenoma.Lokalus augimas agresyvesnis nei ameloblastomos.

Ameloblastinė fibroma

sudaryta i proliferuojančio odontogeninio epitelio be odontoblastų.

Sutinkama jauniems pacientams prie 20 m., retai 40-50 m. Yra ypač retas. Paprastai lokalizuojasi apatiniame ˛andikaulyje premoliarų srityje.

Morfologija. Makro: lobuliarinis pilkai-baltas pjūvio pavirius; pasitaiko multilokuliarinės formos. Gali būti retinuoto danties kaimynystėje.

Mikro: naviko epitelinis komponentas isidėsto linijomis ar salelėmis, kurių iorinis sluoksnis i kubinių ar cilindrinių ląstelių. Vidinėje zonoje ˛vaig˛dikai isiakojusių ląstelių retikulumas, cistų nesusidaro. Jungiamojo audinio komponentas turtingesnis ląstelėmis nei ameloblastomoje. Ląstelės apvalios ar isiakojusios, kolageno skaidulų nedaug, galima ˛idininė hialinizacija.

Dif.dgn. Morfologinis vaizdas l. panaus į kompleksinės odontomos ankstyvą stadiją,kai dar nesusidariusios kietosios substancijos.

Ameloblastinė fibrodentinoma (dentinoma) ir ameloblastinė fibroodontoma

jose kaip ir ameloblastinėje fibromoje susidaro dentinas ir emalis. Vystosi ˛andikaulyje, bet kartais ir u˛ jo ribų, yra tiesioginis epitelio ryys su burnos gleivinės paviriniu epiteliu.

Morfologija. Sudarytas i dvisluoksnio apvalių ir kubinių ląstelių epitelio linijų, apsuptų gausia stroma. Be to, susidarę įvairaus dyd˛io menkai diferencijuoto bei mineralizuoto dentino kompleksai. Ameloblastinės fibroodontomos struktūra tokia pati. Gausioje ląstelėmis stromoje alia dentino yra emalio.

Odontoameloblastoma

tai retas gėrybinis navikas i odontogeninės ektomezenchimos, su odontogeninio epitelio intarpais, eiga ir struktūra atitinka ameloblastomą. Indukuojamas dentino ir emalio susidarymas navike.

Adenomatoidinis odontogeninis tumoras

tai odontogeninio epitelio navikas su latakų pavidalo struktūromis. Da˛nesnis 20-30 m. moterims.

Lokalizacija: 2/3 virutiniame, 1/3 apatiniame ˛andikaulyje. 75% atvejų yra ryys su neprasikalusiu dantimi.

Etiologija, patogenezė. Atrodo genezė i dantį sudarančio epitelio liekanų.

Morfologija. Makro: paprastai navikas retinuoto danties srityje ir atrodo, kaip įv. dyd˛io cistinis darinys su solidinėmis dalimis.

Mikro: epitelis isidėstęs juostų, virvių ar sukurių forma. ˇiedu isidėsčiusios cilindrinės ląstelės sudaro duktalines struktūras, kurios g.b. labai menkos. Tarp ląstelių da˛na acidofilinė, paprastai PAS-teigiama med˛iaga, kuri atrodo kaip nemineralizuotas displastikas dentinas, kartais su tubulinėmis struktūromis, kuriose g.b. sukalkėjimai. Navikas da˛nai inkapsuliuotas.

Eiga. Navikas gėrybinis, auga ilgai, ekspansikai, su aikiomis ribomis. Pilnai paalintas neturi polinkio recidyvuoti.

Kalcifikuojanti odontogeninė cista

iklota plokčiu epiteliu su cilindrinių bazinių ląstelių klodu ant plataus daugiasluoksnio epitelio ir eėlinių ląstelių, galinčių sukalkėti epitelyje ir fibrozinėje stromoje. Cistos sienelėje gali susidaryti danties kietosios substancijos, kaip komleksinėje ir compound odontomoje.

Epidemiologija. Da˛n. 10-20 m., apatiniame arba virutiniame ˛andikaulyje.

Morfologija.. Kaule ar ˛andikaulyje jung.. audinyje esanti cista iklota storu plokčiu epiteliu, kuriame g.b. zonos su ireikta proliferacija. G.b. įvairiai ireiktos danties kietosios substancijos. Be to, galimi arealai su panaia į ameloblastomą struktūra. Cistų epitelyje įv. dyd˛io kompleksai eėlinių ląstelių (ghost cells), kurios gali sukalkėti. Yra variantai tumoro su melaninu epitelyje.

Eiga. Paprastai nesti neoplastinės elgsenos. Ekspansinis ir invazinis augimas stebimas, kai cistos sienelėje atsiranda plotų su ameloblastomos diferenciacija.

Kompleksinė odontoma

tai darinys su visomis danties sudėtinėmis dalimis. Pavieniai audinių komponentai ganėtinai subrendę, bet atrodo daugiau ar ma˛iau netvarkingai.

Epidemiologija. Paprastai tumoras iki 20 m., retai sutinkamas suaugusiame am˛iuje. Aktyvios augimo fazės - dantų dygimo metu.

Lokalizacija. Paprastai premoliarų ar moliarų srityje trūkstamų dantų vietoje.

Morfologija. Makro: navikas gerai ribotas ir kietas, pilkai baltu pjūvio paviriumi.

Mikro: netvarkingas danties audinių miinys. Kartais susidaro struktūros, panaios į papartį.

Eiga,prognozė. Navikas gėrybinis, galimi recidyvai, jei operacijos metu pasilieka odontogeninio epitelio.

Dif.dgn. Augimo fazėje sunku atskiri nuo ameloblastinės fibromos ar fibroodontomos.

Sudėtinė odontoma

sin. compound odontoma

pasi˛ymi labiau susisteminta danties audinių diferenciacija negu kompleksinė odontoma.

Sudaryta i daugelio ma˛ų, į dantis panaių darinių, kurie savo struktūra tik nedaug skiriasi nuo normalaus danties.

Sutinkama pirmaisiais 20 m.

Morfologija. Į dantis panaių naviko darinių struktūra tokia pati, kaip ir subrendusių dantų. Kiekvienas atskiras kompleksas sudarytas i emalio, dentino ir cemento, viduje yra pulpa.

Odontogeninė fibroma

sin. ˛andikaulio fibroma.

Navikas, ˛andikaulyje, retos ekstraosalinės formos. Sudarytas i siaurų, da˛nai isiakojusių odontogeninio epitelio juostų gausioje jungiamojo audinio stromoje. Epitelio viduje gali susidaryti osteoidas ir į cementą panaūs dariniai.

Odontogeninio epitelio proliferacija g.b. tiek ireikta, kad tik sunkiai galima atskirti nuo periferinės ameloblastomos. Panaus g.b. ir kalcifikuojantis epitelinis odontogeninis tumoras.

Miksoma (odontogeninė miksoma, miksofibroma)

lokaliai invazikai augantis apvalių ir isiakojusių purioje miksoidinėje stromoje ląstelių navikas. Veido srities miksomos galimi 2 variantai: odontogeninė ir dermalinė.

Epidemiologija. Navikas yra retas, tik 1% visų kaulų navikų, da˛nesnis apatiniame ˛andikaulyje jauniems ˛monėms (ypač apie 30 m.).

Morfologija. Naviko ribos neaikios ir gali i kaulo tiesiai įaugti į ekstraosalinį jungiamąjį audinį. Staiga pasireikiančios augimo fazės metu, matyt dėl pagr. mukoidinės substancijos gausėjimo. Paprastai navike tik nedaug kolageno skaidulų, da˛nai hialino juostose. Kai kuriuose navikuose imėtytos odontogeninio epitelio dalys, apsuptos hialino zonų.

Dif. dgn. g.b. sunki tarp miksomos, odontogeninės fibromos ir hiperplastinio danties folikulo.

Eiga. Lėtai augantis navikas gali sukelti ˛ymią kaulo destrukciją. Nepakankamai paalintas gali recidyvuoti. Kartais stebima transformacija į miksosarkomą.

Gėrybinė cementoblastoma

(tikroji cementoma)

tai navikas, kuriame įv. dyd˛io kompleksai į cementą panaios med˛iagos, nemineralizuotos periferinėse dalyse ir aktyviose augimo zonose.

Klasifikacija. Iskiriamos formos:

Gėrybinė cementoma (tikroji cementoma) da˛n. moterims iki 25 m., paprastai apatiniame ˛andikaulyje, visuomet ant moliarų ar premoliarų aknų.

Mikro: plotai į cementą panaios substancijos su gausiomis bazofilikomis glaisto linijomis, pan. kaip prie M.Paget. Periferijoje ir aktyviose augimo zonose nemineralizuota pagr. substancija. Stromoje kraujagyslės, osteoklastai ir didelės vienbranduolės rykiai nusida˛iusios ląstelės. Navikas gėrybinis, tačiau histo panaus į atipinę osteosarkomą ar osteoid-osteomą ar osteoblastomą.

Cementą sudaranti fibroma da˛n. senesniems ˛monėms, apatiniame ˛andikaulyje. Mikro: gana gausus ląstelinis audinys su netvarkingomis, stipriai sukalkėjusiomis, bazofilikomis, panaiomis į cementą masėmis. Ankstyvoje stadijoje da˛n. tik ne˛ymus cemento susidarymas.

Periapikalinė cemento displazija (sin. periapikalinė fibrozinė displazija), da˛n. moterims vid. am˛iaus ir postmenopauzėje, apatiniame ˛andikaulyje, mikro atitinka cementą sudarančią fibromą su ˛idininiu nemineralizuoto kaulo rezginiu.

Gigantinė cementoma da˛n. vid. am˛iaus negrėms, g.b.l. didelė ir ˛ymiai ikelti ˛andikaulį. Mikro: sudaryta i didelių masių stipriai kalcifikuoto bazofilinio, beląstelinio cemento tik su ne˛ymiais jung.audinio ploteliais.

Eiga. Gėrybinis navikas retai pereinantis į osteosarkomą. Dif. g.b. sunku nuo osteoidosteomos ir osteoblastomos. Navikas tampriai susiję su danties aknimi ir be polinkio recidyvams.

Piktybiniai tumorai

Odontogeninės karcinomos

Piktybinė ameloblastoma

Ameloblastomos, kuriose g.b. nustatyti citologiniai piktybinio augimo kriterijai ir/ar pasireikia metastazės vertinamos kaip piktybinės, jos labai retos.

Morfologija. Naviką sudaro tipikos ameloblastomai epitelio formacijos. G.b. randami smulkūs sukalkėjimai, mikrocistiniai pakitimai ir suragėjimai, taipogi sritys su rykia ląstelių bei branduolių polimorfija. Yra įv. laipsnio mitozinis aktyvumas. Tačiau metastazės galimos taipogi ir nesant pirminiame tumore jokių citologinių piktybinio augimo po˛ymių.

Metastazavimas: sritiniuose limfmazgiuose. Be to, į plaučius, kepenis, blu˛nį, odą.

Pirminė intraosalinė karcinoma

Plokčialąstelinė karcinoma isivysčiusi ˛andikaulyje, be kontakto su paviriniu epiteliu, i danties u˛uomazgos liekanų odontogeninio epitelio, vertinama kaip pirminė intraosalinė karcinoma.

Morfologija. Kadangi tumoro diferenciacijai lemiami yra topografiniai santykiai, diagnozė galima tik esant isamiems klinikiniams ir rentgenologiniams duomenims. Tumoro struktūra tokia pati, kaip ir i pavirinio epitelio kylančios plokčialąstelinės karcinomos. Kai kuriuose navikuose matomos odontogeninio epitelio formacijos, i cilindrinių ląstelių susidarant tipikam bazinių ląstelių sluoksniui, ir pleksiforminės struktūros. Navikuose įvairiai ireiktas polinkis ragėti.

Dif.dgn.: l.sunku atskirti nuo piktybinių ameloblastomų.

Kitų odontogeninių epitelinių navikų piktybiniai variantai

ˇandikaulyje be piktybinės ameloblastomos ir pirminės intraosalinės karcinomos galimi plokčiaepitelinės diferenciacijos navikai, kuriuose sutinkamos eėlinės ląstelės (ghost cells), įv. ireikti piktybinio augimo po˛ymiai ir invazikumas. Paprastai kalcifikuojančiame odontogeniniame tumore pasireikia tam tikras polimorfijos laipsnis ir vis dėlto tai nėra vertinama kaip piktybikumo kriterijus.

Piktybiniai navikai odontogeninėse cistose

yra ypač reti. Tikriausiai gali atsirasti visose cistų formose ir vystytis i cistų epitelio displazijos.

Odontogeninės sarkomos

Ameloblastinė fibrosarkoma

(ameloblastinė sakoma)

Navikai, turintys struktūrą, kaip ameloblastinės fibromos ir ektomezenchimos komponentuose sarkomatozikai diferencijuotas dalis, apibūdinami, kaip ameloblastinės sarkomos. ios formos labai retos.

Ameloblastinė fibrodentinosarkoma ir ameloblastinė fibroodontosarkoma

Tumoro struktūra panai į ameloblastinės fibrosarkomos, tačiau susidaro displastikas dentinas ir ameloblastinėje fibroodontosarkomoje - emalis. Naviko epiteliniai komponentai sugeba formuoti danties kietąsias substancijas, tuo tarpu ektomezenchiminėje dalyje sarkomatozinė diferenciacija.

Odontogeninė karcinosarkoma

Ypatingai retas navikas, sudarytas kaip ameloblastinė fibrosarkoma, tačiau alia sarkomatozinės diferenciacijos ektomezenchiminėje dalyje matomos karcinomatozinės epitelinio komponento struktūros.

7.2.4.Vaikų am˛iaus melanotinės neuroektoderminis tumoras (melanotinė progonoma)

is retas navikas pasireikia vaikams pirmaisiais metais ir da˛nai priekinėje apatinio ˛andikaulio dalyje. Jis taip pat gali atrodyti, kaip epulis.

Makro: pjūvio pavirius pilkai iki juodo; ribos nerykios.

Mikro: sudarytas i 2 ląstelių formų: panaus į epitelinį komponentas i viesių ląstelių, isidėsčiusių juostomis ar linijomis, ir panaus į limfocitinį komponentas i ma˛ų tamsių ląstelių, galinčių sudaryti duktalines struktūras. Abi ląstelių formos gali turėti melanino granules, pigmento kiekis labai įvairus. Naviko stroma fibrozinė su negausiomis ląstelėmis. Recidyvuoja navikas retai, nemetastazuoja.

Kartais panaūs pakitimai veido odoje, smegenėlėse, antsėklyje.

Neoplazijos ir kiti tumorai susieti su ˛andikauliu

Osifikuojanti fibroma i dalies panai į fibrozinę displaziją ir skiriasi nuo ios tik jungiamojo audinio kapsule; kartais t.p. primena cementą formuojančią fibromą.

Fibrozinė displazija: is retas pakitimas sutinkamas virutiniame ir apatiniame ˛andikaulyje.

Cherubizmas(eiminis multilokuliarinis cistinis ˛andikaulio susirgimas): pasireikia vaikų am˛iuje (kartais l.anksti) ir sukelia ˛andikaulio padidėjimą. Prad˛ioje sudarytas i gerai vaskuliarizuoto jungiamojo audinio su gigantinėmis ląstelėmis, kuris vėliau ˛ymiai fibrozuoja ir sukaulėja. Brendimo laikotarpiu procesas sustoja.

Centrinė gigantinių ląstelių granuloma:

intraosalinis pa˛eidimas i daugiau ar ma˛iau turinčio ląstelių fibrozinio audinio su daugybiniais hemoragijų ˛idiniais, daugiabranduolių gigantinių ląstelių agregatais, apibūdinamas kaip epulis.

Da˛niau vyrams, apatiniame ˛andikaulyje, antroje gyvenimo dekadoje.

Aneurizmatinė kaulo cista da˛nesnė apatiniame ˛andikaulyje.

Paprastoji (trauminė, hemoraginė) kaulo cista da˛n. corpus mandibulae, iki 20 m. Morfo: gerai ribota, vienos kameros cista, iklota puriu jung. audinio be epitelio.

Exostosis /torus/ osteoma

iuo vardu vad. gerai diferencijuoti ir lėtai augantis kaulinio audinio padidėjimai ˛andikaulyje. Klausimas, kiek galima juos atriboti. Atsiradimo būdas skirtingas: egzostozės (kaulo iauga) ir torus (velėnas) atveju kalbama apie apsigimimą, o prieingai osteoma yra tikras tumoras.

Torus būna virutiniame ir apatiniame ˛andikaulyje: kaip torus maxillaris - 20% visų ˛monių(da˛nai vid. gomurio linijoje - torus palatinus), kaip torus mandibularis - 8% visų ˛monių.

Mikro: i kompaktinio, spongiozinio kaulo ir miri.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 3070
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/247/DANT-IR-ANDIKAULIO-PATOLOGIJA22496.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/247/DANT-IR-ANDIKAULIO-PATOLOGIJA22496.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/247/DANT-IR-ANDIKAULIO-PATOLOGIJA22496.php">DANTŲ IR ˇANDIKAULIO PATOLOGIJA</a>

DANTŲ IR ˇANDIKAULIO PATOLOGIJA

biologija

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: