NYKŠTUKINIS TRIUŠIS

NYKŠTUKINIS TRIUŠIS

IR TRIUŠIAI TURI SAVO ISTORIJĄ

Senovėje žmonės dievams aukodavo tik pačią geriausią auką. Kinų rašytojas, filosofas, gyvenęs VI a. pr. Kr., rašė, kad triušiai yra tinkama auka dievams. Labai ilgai triušiai buvo laukiniai, bet vėliau juos prisijaukino prancūzų vienuoliai. Todėl Prancūzija vadinama pirmąja naminio triušio tėvyne.

Paprastai laukinis triušis sveria apie 2 kg, bet vienuoliai ėmė atrinkti sunkesnius, vislesnius, gražesnius. Tik po 100 metų triūso buvo išvesti Prancūzijos  milžinai - pirmoji stambiausia mėsinė kailinė veislė.

1870 metais Bismarko kariai iš nukariautos Prancūzijos parsivežė „karo grobį“ – naminį triušį. Nuo tada jis kaip mat išplito visoje Europoje. Dabar jau yra išvesta daugiau kaip 200 mėsinių, mėsinių kailinių, kailinių, dekoratyvinių ir kitokių triušių veislių.

Triušių veislės pavadintos labai spalvingai, gražiai, įdomiai, pavyzdžiui : „Anglijos avinai“, „Prancūzų drugeliai“, „Angoros pūkiniai“; gyvūnų pavadinimais – šinšilos, šermuonėliai ir kt.

Daugelyje gyvenimo sferų triušiai paliko savo pėdsakų. Su triušiais atliekami medicininiai bandymai. Laboratorijose jie užkrečiami įvairiomis ligomis ir po to su jais bandomas naujų vaistų veikimas. Po daugelio tyrimų efektyviausi vaistai gaminami žmonėms gydyti. Šie gyvūnėliai padeda tirti vėžines ligas. Triušiui vien už nuopelnus medicinai reikėtų pastatyti paminklą. Deja, triušiais šeriami ir zoologijos sodo žvėrys, pavyzdžiui, smaugliai.

Kai kurios indėnų gentys triušio kailiuką naudodavo piktosioms dvasioms baidyti.

Užsienyje labai populiariai sporto šakai golfui padėjo atsirasti taip pat triušiai. Škotų piemenys, ganydami avis, lenkta lazda taikydavo įmušti sviedinuką į triušių iškastas duobutes, kurių pievoje būdavo daugybė. Vėliau tai tapo tikru žaidimu. Tik duobutes golfo sviedinukui dabar tenka išsikasti žmonėms.

Triušiai – geri artistai. Cirkuose jie išmokomi įvairiausių triukų: šokinėja per kliūtis, muša būgną, kinkomi į vežimėlius.

Dabar vaikų džiaugsmui madinga triušius laikyti.

DEKORATYVINIAI TRIUŠIAI

Įvairių spalvų nedideli triušiai, laikomi butuose, namuose, vadinami nykštukiniais (dekoratyviniais arba miniatiūriniais). Šie gyvūnėliai gali būti trumpaplaukiai, pūkuoti ar nulėpausiai. Pirmieji maži triušiai buvo išvesti Kalifornijoje prieš Antrąjį pasaulinį karą. Po to išplito po visą Ameriką bei Europą. Dabar jų priskaičiuojama maždaug 40 veislių.

Į Lietuvą  dekoratyviniai triušiai atkeliavo neseniai, tik prasidėjus Nepriklausomybei. Pirmieji triušiai mažyliai į Lietuvą buvo atgabenti iš Lenkijos, Čekijos bei Vokietijos. Dabar jie sėkmingai dauginasi ir pas mus.

Kuo gi skiriasi dekoratyvinis triušis nuo paprasto triušio?

Svarbiausios savybės yra nedidelis svoris, nedidelis ūgis ir  labai mažos ausytės. Suaugę jie sveria nuo pusės iki 1 kilogramo ir esti maždaug pusės katino dydžio.

ĮSIKURIAM NAMUOSE

Geriausia triušiukus laikyti narvuose, kurių ilgis ne mažesnis kaip 60 cm, o aukštis ne mažesnis kaip 40 cm.  Narvelio dugną reikia iškloti medžio drožlėmis ar pjuvenomis. Žinoma, būtų labai gerai, jei gyvūnėlis galėtų palakstyti  laisvas. Tačiau negalima jo palikti be priežiūros. Laisvėje greitakojis gali „paragauti“ elektros laidų arba tapetų, iškrėsti ką nors netikėto. 

MITYBA

Triušiuko dienotvarkė labai paprasta: minkštai pagulėti,  linksmai palakstyti, skaniai pagraužti. Jam patinka grūdų mišiniai, šienas, morkos, runkeliai, obuoliai, salotos, dobilai, pienės. Gardžiuojasi medžių šakelėmis (beržo, lazdyno, drebulės, obels), mineralinių medžiagų briketais. Mėgsta medinius žaislus: mielai juos graužia, stumdo.

Šiuo metu specialiose zooparduotuvėse galima gauti sausų, presuotų mitybinių ruošinių, juose yra reikalingas vitaminų bei mineralinių medžiagų kiekis.

Būtina, kad narvelyje būtų geriamojo vandens indelis. Visi graužikai girdomi iš specialių buteliukų, pagamintų iš permatomos medžiagos, todėl lengva kontroliuoti skysčio kiekį. Vandenį reikėtų keisti kasdien, kad nenusistovėtų, o kartą per savaitę išvalyti ir buteliuko dangtelį, tarpines, vamzdelį.

SVEIKATA

Kad Jūsų triušiukas būtų švarus ir sveikas, reikia šukuoti kailiuką metalinėmis arba guminėmis šukomis, kirpti nagus.  

Reikėtų vis patikrinti, ar sveika jo oda (pleiskanojanti arba išberta reiškia, kad netinka pašaras). Stebėkite, ar per daug nesišeria, kokios išmatos. Jeigu tuštinasi dažnai ir skystai, keletą dienų neduokite žalumynų. Nešerkite žmonių maistu.

Triušio blogą savijauta sąlygoją fiziniai veiksniai: šiluma, šaltis, saulė. Nuo šilumos triušiai gali perkaisti, nuo šalčio, ypač drėgmės, nušalti ausis, skersvėjuotoje vietoje peršalti, susirgti plaučiu uždegimu, angina, bronchitu, reumatu. Nuo per didelio saulės spindulių kiekio jį ištinka saulės smūgis.

Mielieji triušiukų augintojai, pasirūpinkite savo globotiniais ir Jūsų augintiniai bus sveiki bei gražūs.

VEISIMAS

Norint turėti palikuonių, reikia ypatingą dėmesį skirti poravimui. Patinas ir patelė parenkami tos pačios veislės, bet negiminingi, sveiki, neapsigimę, normalios mitybos, nenutukę, subrendę. Patinas gali būti mėnesiu vyresnis už patelę. Paprastų veislių patelės kergiamos 8 mėnesių, pūkinių – 10 mėnesių amžiaus.

Geriausiai kergti rujojančią patelę. Ji glostoma išsitiesia, atsigula ant grindų. Jos išoriniai lytiniai organai paraudę, pabrinkę. Kergiama, kai nėra karšta ar šalta. Žiemą gerai įdienojus, o vasarą anksti rytą ir vėlai vakare. Prieš kergimą iš patino narvo išimama gėralinė, lovelis, nesuėstos šakos. Pakreikiama švarių, sausų pakratų. Visada patelė įleidžiama pas patiną, nes šis, patekęs į patelės narvą, pirmiau apžiūrinės, išuostinės narvą ir tik po to ims domėtis patele. Triušių augintojas turi stebėti triušius visą kergimo laiką.  Tik ne prie narvo, o iš toliau. Patinas, apvaisinęs patelę, suniurkia, cypteli ir nugriūva  ant šono ar nugaros. Kiek pailsėjęs jis vėl eina prie patelės. Taip suėjus 2-3 kartus, patelė daugiau patino neprisileidžia, bėgioja po narvą. Kiek pavaikęs, jis daugiau ja nesidomi. Patelę reikia perkelti į narvą. Ją labai troškina, todėl pripilkite šviežio nešalto vandens. Poruojant triušius, reikia laikytis tylos. Norint įsitikinti, kad triušė apsivaisino, po 4-5 dienų ji vėl leidžiama prie patino. Jei triušė jo neprisileidžia, burzgia, trepsi kojomis, laksto po narvą – triušiukų bus.

TRIUŠĖ ATSIVEDĖ TRIUŠIUKŲ!

Patelės triušingumas trunka 28–32 dienas. Kelias dienas prieš atsivedimą išvalomas narvelis. Pakreikiama minkšto kraiko, šieno. Prieš atsivedimą triušė į lizdą neša šieną, iš papilvės ir šonų išpeštus pūkus. Triušiukus atveda naktį ar anksti ryte. Labai svarbu, kad visą laiką būtų vandens, nes vedanti triušė, kamuojama troškulio, neradusi vandens, gali suėsti savo mažylius.

Ką tik atvesti triušiukai yra šlapi, pliki ir akli, sveria 45 g. Plaukai pradeda augti po 5 dienų, praregi po       8-12 d. Visai praregi 17-20 dienų. Dvi savaites mažyliai guli pūkų guolyje, 15-18 dieną iš jo iššliaužia. Triušė jauniklius maitina 1-2 kartus per parą. Jos pienas labai maistingas (3 kartus maistingesnis už karvės). Nuo 15-16 dienos triušiukai pradeda ėsti. Nujunkomi 30 dieną. Jaunikliai šeriami tik kokybiškais pašarais.

LYTIES NUSTATYMAS

Triušis, suimtas kaire ranka už ausų ir kailio, paguldomas ant sėdinčiojo kelių galva į išorę. Dešinės rankos nykščiu ir smiliumi pilvo oda prie lytinių organų patraukiama į viršų. Patelių lytinė ir išeinamoji anga greta. Netoli uodegos pasimato trikampis su pailgu plyšiu. Patinėlių lytiniai organai yra toliau nuo išeinamosios angos ir paspaudus iš apvalaus plyšio išlenda varputė.

ISIDĖMĖKITE

•  Neduokite augintiniui šviežios duonos. Nuo jos pučia vidurius. Geriau duoti džiovintos.
•  Nešerkite šlapia žole. Vėdrynai ir ugniažolės – kenksmingi.
• Iki 2 mėnesių amžiaus jaunikliams neduokite runkelių.
• Nešerkite žmonių maistu.
• Skersvėjis ir kaitri saulė – triušio priešai.
• Vasarą veskitės į lauką užsegę petnešėles su pavadėliu. Nepaleiskite jo vieno    sode – gali pasprukti.