CATEGORII DOCUMENTE |
Bulgara | Ceha slovaca | Croata | Engleza | Estona | Finlandeza | Franceza |
Germana | Italiana | Letona | Lituaniana | Maghiara | Olandeza | Poloneza |
Sarba | Slovena | Spaniola | Suedeza | Turca | Ucraineana |
DOCUMENTE SIMILARE |
|
Magnolijūnai
Mikrosporos susidaro kuokelio dulkinės mikrosporangėse. I kiekvieno mikrosporocito, įvykus mejozei, susidaro haploidinių mikrosporų tetrada. Vėliau tetrada suyra į atskiras mikropsoras. Subrendusi mikrospora turi apvalkalą ir vieną branduolį. Vystantis mikrosporai į iedadulkę, pradioje vyksta du mitoziniai pasidalijimai. Daniausiai mikrosporoje susidaro 2 ląstelės, vyriko gametofito liekanos. Susidarius redukuotam vyrikam gametofitui, mikrospora virsta iedadulke. iedadulkė turi dvi ląsteles: maą generatyvinę ir stambesnę vegetatyvinę. Gametogenezė ypatingai supaprastėjusi. Generatyvinė ląstelė dalosi vieną kartą, susidarant dviems nejudrioms vyrikoms gametoms spermiams. Tokios būsenos iedadulkė gali apvaisinti. Vegetatyvinė ląstelė virsta dulkiadaigiu, kurio pagalba įvyksta apvaisinimas.
Brandi iedadulkė turi sudėtingą apvalkalą. Jis sudarytas i egzinos ir intinos. Egziną turi ypatingą mediagą sporopoleniną. Jis netirpsta rūgtyse ir armuose, itveria temperatūrą iki 300s C ir ilieka milijonus metų geologiniuose sluoksniuose. Egzinos pavirius nelygus dygliuotas, kauburiuotas. is pavirius labai svarbus apibūdinant atskiras rūis.
Megasporogenezė vyksta sėklapradio megasporangėje (branduole). Čia susidaro vienas megasporocitas. Įvykus mejozei, i megasporocito susidaro haploidinių megasporų tetrada. Apatinė megaspora padidėja ir vystosi toliau, o likusios sunyksta. I apatinės megasporos susidaro moterikas gametofitas, vadinamas gemaliniu maieliu. Gemalinis maielis susidaro po trijų branduolio pasidalijimų. Po pirmo pasidalijimo susidaro 2 branduoliai, kurie keliauja į itįsusios megasporos polius. Tarp jų susidaro vakuolė. Vėliau kiekvienas branduolys sinchronikai pasidalija du kartus. Kiekviename poliuje susidaro po 4 branduolius. I kiekvienos branduolių ketveriukės į megasporos vidurį atkeliauja po branduolį. ie branduoliai suartėja, susilieja, sudarydami antrinį diploidinį branduolį. Dabar aplink kiekvieną branduolį susiformuoja sienelės. Gemalinio maielio gale, ties mikropile susidaro trys ląstelės ,kurių stambiausia yra kiauialąstė, o likurios dvi pagalbinės ląstelės sinergidės. Trys prieingo poliaus ląstelės vadinamos antipodais. Taip atrodo isivystęs moterikas gametofitas: archegonių nėra, o gametofitą atstovauja trys antipodai.
Susiformavus iedadulkėms, vyksta apdulkinimas. Tai iedadulkės perneimas i dulkinės ant piestelės purkos. Yra du apdulkinimo būdai: savidulka ir krymadulka. Savidulka vyksta, kai purka apdulkinama to paties iedo iedadulkėmis arba tos paties individo kitų iedų iedadulkėmis. Jei iedadulkės perneamos nuo skirtingų individų, toks procesas krymadulka. Manoma, krymadulka būdinga 90 % magnolijūnų. Krymadulka sąlygoja apsikeitimą genais ir populiacijų heterozigotikumą. Krymadulkai magnolijūnai turi eilę prisitaikymų. Patikimiausia priemonė dvinamikumas. Dichogamija kai iedadulkės ir purka subresta ne vienu metu. Kai iedadulkės subręsta anksčiau, tai protandrija. Protoginijos metu anksčiau subręsta purkos ir mezginės. Gali būti fiziologinis nesuderinamumas: to paties individo iedadulkės nedygsta ant purkos. Tai daniausias mechanizmas.
Daniausiai apdulkina vabzdiai (entomofilija). Juos privilioja iedadulkių kiekis, nektarinių nektaras, ryki iedų spalva, forma. Tropikuose apdulkina ne tik vabzdiai, bet ir paukčiai, iknosparniai, iurkės. Apdulkina ir vėjas. Augalų, prisitaikiusių tokiam apdulkinimui iedai nerykūs, apyiedis redukuotas, stambios akotos purkos, jų iedai surinkti į iedynus.
Apvaisinimas prasideda, jeigu patenka subrendusi iedadulkė ant purkos ir jeigu subrendęs ir gemalinis maielis sėklapradyje. Tada iedadulkė dygsta dulkiadaigiu. Jo virūnės citoplazmoje vyksta fiziologiniai procesai, suminktinantys purkos ir liemenėlio audinius. Dulkiadaigiui skverbiantis, jo gale isidėsto abu spermiai. Paprastai dulkiadaigis per mikropilę pasiekia megasporangę ir gemalinį maielį. Gemaliniame maielyje dulkiadaigio virūnė plyta ir jo turinys isilieja. Vienas spermis susilieja su kiauialąste, susidarant diploidinei zigotai. Antras spermis susilieja su antriniu diploidiniu branduoliu, susidarant triploidiniam branduoliui. is branduolys vėliau isivysto į endospermą. Antipodai ir sinergidės arba sunyksta, arba suardomi dulkiadaigio. Puūnų endospermas susidaro nepriklausomai nuo apvaisinimo, o magnolijūnų tik įvykus apvaisinimui.
Lytinis dauginimasis gali būti pakeistas įvairiomis nelytinio dauginimosi formomis. Geriausiai itirta apomiksė. Jos metu sėklos susidaro be apvaisinimo. Apomiksė būdinga kiaulpienei.
iedai gali būti pavieniai, gali būti surinkti į iedynus. iedynai danai atskirti nuo vegetatyvinės augalo dalies. Biologikai iedynų atsiradimas susijęs su didesne apdulkinimo tikimybe tiek vėju, tiek vabzdiais. iedyne vabzdys aplankys daugiau iedų per laiko vienetą. Jie labiau pastebimi, ne pavieniai iedai. Nusvirę iedynai lengvai įsupami oro srovių. Danai iedynai isidėsto augalo virūnėje, bet jie gali susidaryti ant storų akų ir kamieno, kuo pasiymi kakavamedis.
iedynas smulkių iedų, idėstytų taisyklingomis grupėmis, telkinys. iedyno ribose aptinkami mai lapeliai, kurių paastyse iauga smulkūs iedynai arba atskiri iedai, vadinami dengiamaisiais lapeliais. Suartėję dengiamieji lapeliai gali sudaryti skraistę. Dengiamieji lapeliai kartais pakeičia spalvą, kartu ir funkciją. Liepos iedyno dengiamasis lapas atlieka skristuko funkciją.
iedynai pagal formą ir sudėtį skirstomi į dvi dideles grupes: raceminius ir ciminius. Raceminiai tokie iedynai, kurių pagrindinė ais ilgą laiką nesustoja augusi ir virūnėje susidaro vis nauji jauni iedai.Tokio iedyno jaunesni iedai yra centre, o senesni yra jo pakratyje. Ciminiai iedynai yra tokie iedynai, kurių pagrindinė ais anksti nustoja augusi ir baigiasi iedu. Tokio iedyno seni iedai yra viduryje, o jaunesni isidėsto pakratyje.
Raceminiai iedynai. Kekė ant pagrindinės aies prisegti kotuoti iedai. Jei ant pagrindinės aies prisegti bekočiai iedai varpa. Nusvirusi varpa irginys. Jei oninės ays ilgos ir akotos luotelė. Jei kotuoti iedai iauga i vieno iedynstiebio tako paprastas skėtis. Jei oninės skėčio akos turi dar vieną skėtuką, toks iedynas vadinams sudėtiniu skėčiu. Tankiai susispietę bekočiai iedai iedynovirūnėje galvutė. Bekočiai iedai prisegti prie plokčio iedynsosčio graias.
Ciminių iedynų paminėsime tik pagrindines grupes. Daugiastypis iedynas pagrindinė ais iedyno viduryje, o akojasi oninės ays i to paties tako. Dvistypis iedynas- akojimasis dviakas, sustojus augti pagrindinei aiai, prieinių lapelių paastyse iauga dvi oninės akos, kurios vėl akojasi dviakai. Būdingas gvazdikinių eimai. Vienstypis iedynas susidaro, kai sustoja augti pagrindinė ais, arti virūnės iauga oninė aka, kuri iaugina smulkesnę aką ir t. t.
Po apvaisinimo isivysto vaisius. Vaisiaus funkcijos sėklų formavimas, apsauga ir platinimas. Vaisiaus pagrindą sudaro mezginė. Kitos dalys (apyiedis, kuokeliai, taurelė) greitai nuvysta. Kartais ir ios dalys prisideda susidarant vaisiui. Didiausi pokyčiai vyksta mezginėje. Mezginės sienelės iauga, greitai dalijantis ir padidėjant ląstelėms, susikaupia plastinės ir energetinės mediagos. Vaisiuje susidaro viena arba daug sėklų. Sėklos sudaro maesnę vaisiaus dalį. Sėklų subręsta tiek, kiek buvo sėklapradių mezginėje, deja, ne visada visi sėklapradiai subręsta. Vaisius, kilęs i monokarpinio ir cenokarpinio vaislapyno atrodo kaip vientisas darinys. Vaisius kilęs i apokarpinio vaislapyno, sudarytas i atskirų dalių, atitinkančių piesteles. Svarbi vaisiaus dalis apyvaisis. Tai vaisiaus sienelė, supanti sėklas. Ant apyvaisio susidaro įvairios iaugos: kabliukai, ereliai, sparneliai, kauburėliai. Tos iaugos padeda plisti. Apyvaisis turi tris sluoksnius: iorinį, vidinį ir vidurinį. Kartais jie rykūs, kartais, jų negalima atskirti. Iorinis sluoksnis egzokarpis. Vynios tai blizganti odelė, apelsino oraninė odelė. Vidurinis apyvaisio sluoksnis, mezokarpis, sultingas vynios minktimas, o apelsino baltas sluoksnis po odele. Vidinė apyvaisio dalis endokarpis vynios kauliukas, supantis sėklą, apelsino mėsinga sultinga dalis. Daniausiai sultingų vaisių mėsingos dalys būna mezokarpis ir endokarpis. Sumedėja daniausiai endokarpis. Vaisius gali būti labai įvairus dydiu ir forma, spalva, atsidarymo būdu, apyvaisio sandara.
Sėkla daugialąstis darinys, kuriame yra maitinamasis audinys, gemalas ir apsauginis dangalas. Sėkla skiriasi nuo sporos ir fiziologikai. Daugelis sėklų turi tam tikrą ramybės periodą, todėl geriau prisitaikę paplitimui, nei sporos. Kuo primityvesnė sistematinė augalų grupė, tuo sėkloje daugiau endospermo. Kuo labiau ivystytas gemalas, tuo maiau susidaro endospermo. Vystantis gemalui ir endospermui, branduolas suardomas ir jo mediagos sunaudojamos. Kai kurių sistematinių grupių ilieka branduolo dalis, virsdama mitybiniu audiniu perispermu. Toks audinys būdingas gvazdikiniams.
Sėklų dydis labai įvairus. Smulkiausios sėklos būdingos orchidinių eimos augalams: jų negalima pamatyti akimi. Viena didiausių sėklų pasiymi seielinė palmė, jos sėklos skersmuo 50 cm ir sveria 15-20 kg.
Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare |
Vizualizari: 2839
Importanta:
Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved