Vasarinių rapsų auginimo technologijų metmenys

Vasarinių rapsų auginimo technologijų metmenys

Prof. Albinas ŠIULIAUSKAS,

doc. Vytautas LIAKAS

Lietuvos žemės ūkio universitetas,

Augalininkystės ir gyvulininkystės katedra

Lietuvos verslininkai mano, kad biodegalų gamybai perspektyvu perdirbti net 500 tūkst. tonų rapsų sėklų. Neatmetama galimybė ir toliau jas eksportuoti. Tarptautinėse biržose rapsų sėklų kaina jau siekia 900 Lt t^-1. Manoma, kad ir Lietuvoje jų supirkimo kaina bus ne mažesnė kaip 850 Lt t^-1. Todėl jau šį pavasarį ūkininkai turi apsispręsti, ar nevertėtų iš esmės padidinti šių augalų pasėlių plotus. Be abejo, vasarinius rapsus derėtų sėti vietoje mažiau pelno duodančių augalų. Šiemet atliktų skaičiavimų duomenys parodė, kad vasarinių rapsų auginimo pelningumas iš esmės didesnis nei kitų vasarinių javų auginimas. Tik vasarinių miežių salyklui auginimo ekonominiai rodikliai artimi rapsų. Mažiausiai pelno gaunama auginant vasarinius miežius pašarui, būtent jų sąskaita ir reikėtų išplėsti vasarinių rapsų pasėlių plotus. Pirmiausia tokius „mainus“ atliekama žemesnio derlumo ar mažesnio sukultūrinimo dirvose, kuriose vasariniai miežiai blogiau auga, o rapsai duoda patenkinamus derlius. Vasariniais rapsais derėtų pakeisti ir vasarinius kviečius, jei jų nepavyksta pasėti iki balandžio trečios dekados.

Varpinių javų ir rapsų auginimo ekonominio efektyvumo palyginimas Lietuvos ūkiuose

Dirvožemių parinkimas

Rapsų tyrėjai teigia, kad vasariniai rapsai nelabai jautrūs dirvos derlumui. Sutikti su tuo galima tik iš dalis. Taip, vasariniai rapsai auga ir subrandina iki 1–2 t ha^-1 sėklų derlių net ir labai žemo derlumo žemėse. Tačiau derlesnėse žemėse jų derlingumai iš esmės didesni. Remdamiesi faktiniais vasarinių rapsų derlingumais AB „Linas agro“ projektiniuose ūkiuose, apskaičiavome dirvų derlumo (pagal boniteto balus) įtaką sėklų derlių dydžiams. Manome, kad šių skaičiavimų duomenys padės ūkininkams geriau prognozuoti rapsų derlingumus bei apsispręsti, kiek išplėsti jų pasėlių plotus. Ataskaitinių duomenų apibendrinimas išryškino svarbų dėsningumą, kad vasarinių rapsų derlingumai labiau priklauso nuo laukų sukultūrinimo nei nuo dirvožemio boniteto balo. Mažai sukultūrintuose arba apleistuose dirvonuose, nepriklausomai nuo dirvožemio derlumo, yra menka tikimybė išauginti didesnius nei 1,8–2,2 t ha^-1 rapsų sėklų derlius.

Norint gauti didesnį kaip 2,0 t ha^-1 sėklų derlių, vasarinių rapsų nepatariama sėti į dirvas, kurių reakcija žemesnė nei pH 5,0, gruntinis vanduo yra žemiau 1,5 m smėlio bei priesmėlio žemėse ir žemiau 2,0 m priemoliuose. Vasarinių rapsų taip pat nerekomenduojama sėti į durpynus ar gilaus smėlio dirvas dėl padidinto šalnų pavojaus juose.

Vasarinių rapsų galimų išauginti sėklų derliai ir augalų produktyvumas skirtingo derlumo dirvožemiuose („Lietuvos ūkiai, 2002–2005 m.“)

Priešsėlių parinkimas

Vasariniai rapsai nereiklūs priešsėliams. Be abejo, geriausi priešsėliai yra pūdymai, bet dažniausiai vasariniai rapsai sėjami po varpinių javų. Sėjomainine prasme vasarinius rapsus geriausia būtų sėti po ilgalaikių žolynų ar kukurūzų. Nustatyta, kad rapsai geriau nei kiti augalai supūdo augalines liekanas. Nerekomenduojama vasarinių rapsų atsėliuoti bei sėti po kopūstinių šeimos augalų.

Dirvų dirbimas

Dirvų dirbimo būdas parenkamas priklausomai nuo ūkyje naudojamo žemės dirbimo būdo bei laukų sukultūrinimo. Naudojant klasikinį dirvų dirbimo būdą, galimi du rudeninio dirvų dirbimo būdai.

Pirmasis. Po priešsėlinio augalo pjūties tą pačią dieną skutamos ražienos 6–8 cm gyliu. Praėjus 2–3 savaitėms, kai sudygsta priešsėlinio augalo pabiros bei pradeda dygti piktžolės, laukas suariamas.

Antrasis. Jei laukai užkrėsti šakniastiebinėmis ar šakniaatžalinėmis piktžolėmis, vietoje ražienų skutimo laukas purškiamas neatrankinio veikimo herbicidais, po 3–4 savaičių suariamas.

Kai ūkyje naudojama beariminė žemdirbystės sistema, yra trys rudeninio dirbimo būdai.

Pirmasis. Ražienos skutamos du kartus. Šis būdas taikomas pirmuosius keturis bearimio žemės dirbimo būdo diegimo metus.

Antrasis. Priešsėlio ražienos purškiamos neatrankinio veikimo herbicidais, po 3–4 savaičių ražienos skutamos 8–10 cm gyliu.

Trečiasis. Be ražienų skutimo. Neatrankinio veikimo herbicidais laukas purškiamas tik esant daug šakniastiebinių bei šakniaatžalinių piktžolių.

Pavasarinis dirvų dirbimas. Dirvos paviršius purenamas 3 –4 cm gyliu sėjos dieną.

Sėklos, sėjos laikas, sėklų norma, sėja

Ūkiai neturi rūpesčių dėl sėklų kokybės, jei jas perka iš sėklininkystės firmų. Vasariniai rapsai nėra labai ankstyvos sėjos augalai. Juos pradedame sėti tik įpusėjus vasarinių javų sėjai. Geriausiai juos sėti balandžio trečiąją dekadą. Vasarinių rapsų sėklų normos labai priklauso nuo dirvožemių derlumo, sėjos laiko bei esamų meteorologinių sąlygų. Vasarinius rapsus būtina pasėti dirvos purenimo dieną. Sėklų įterpimo gylis – 2–3 cm.

Vasarinių rapsų tręšimas

Vasariniai rapsai priklauso gausiai tręšiamų kultūrinių augalų grupei. Lietuvoje gausiau nei vasariniai rapsai tręšiami tik žieminiai kviečiai, kukurūzai ir žieminiai rapsai. Be abejo, tiksliausiai tręšimo normas galima apskaičiuoti naudojantis dirvožemių tyrimų duomenimis, bet per daug neapsiriksite išberdami vidutinę N₁₃₅P₇₀K₁₀₅S₄₀ trąšų normą. Be tradicinių maistinių elementų azoto, fosforo, kalio vasariniai rapsai iš dirvos „išneša“ daug sieros, magnio bei boro. Todėl lengvos granuliometrinės sudėties dirvožemiuose, kuriuose didelę žalą gali padaryti sausros, geriausia vasarinius rapsus iki sėjos patręšti kompleksinėmis trąšomis NPK 17–10–14 +S + Zn – 800 kg ha^-1 Galimi ir kiti variantai.

Vasarinių rapsų auginimo ekonominis efektyvumas skirtingo tręšimo variantuose

Trūkstamus mikroelementus, kurių nebuvo mineralinėse trąšose, geriausiai rapsams atiduoti šių mikroelementų tirpalais apipurškiant augalus.

Piktžolių naikinimas

Vasariniai rapsai priklauso piktžolėms jautrių augalų grupei, todėl vasarinių rapsų pasėliuose nederėtų naudoti herbicidų prieš varpučius. Juos būtina sunaikinti priešsėlinio augalo ražienose. Tačiau jeigu varpučių pasėliuose yra varpučių, jie naikinami agilu (1,0 l ha^-1), fusiladu forte (0,75–1,0 l ha^-1) arba kitais registruotais herbicidais.

Dažniausiai vasarinių rapsų pasėliuose pasitaikančios piktžolės efektyviausiai sunaikinamos rapsų sėjos dieną herbicidais: sultan 500 SC (2–3 l ha^-1), teridox 500 EC (2–2,5 l ha^-1) arba treflan super (2–3 l ha^-1).

Vasarinių rapsų pasėliuose herbicidai gali būti naudojami ir augalams sudygus. Dažniausiai naudojami bladex (0,3–0,4 l ha^-1), lontrel (0,3–0,4 l ha^-1), sultan (1,5–2,5 l ha^-1),  butisan (2–2,5 l ha^-1).

Varpines piktžoles vasarinių rapsų pasėliuose iš dalies galima naikinti ir prieš jų pjūtį, kai rapsų sėklų drėgmė mažesnė kaip 30 proc.

Vasarinių rapsų kenkėjų naikinimas

Rapsams dygstant sausu ir šiltu oru juose gali gausiai išplisti kryžmažiedės spragės. Jos naikinamos pasėlius apipurškiant insekticidais.

Vasarinius rapsus vėliau puola rapsiniai žiedinukai, ankštariniai paslėptastraubliai, ankštariniai gumbauodžiai, rapsiniai pjūkleliai. Kenkėjų skaičiui viršijus ekonominio žalingumo ribą pasėliai purškiami insekticidais bulldock 025 ES (0,10–0,15 l ha^-1), fastac (0,1–0,15 l ha^-1), karate zeon 5CS (0,1–0,15 l ha^-1).

Svarbiausi „priešnuodžiai“ kenkėjams plisti – veislių parinkimas, optimalus sėjos laikas, subalansuotas tręšimas bei sėjomainos reikalavimų laikymasis.

Vasarinių rapsų ligos ir jų naikinimas

Klimato atšilimas pastebimai paskatino įvairių ligų plitimą rapsų pasėliuose. Į juos dažniausiai įsimeta pilkasis puvinys, juodoji dėmėtligė (alternariozė), fomozė, baltasis (sklerotinis) puvinys.

Veiksmingiausia kovoti su ligomis optimaliai laikantis agrotechnikos reikalavimų bei auginant atsparias ligoms veisles.

Pastarųjų metų patirtis parodė, kad mažinant ligų plitimą efektyviausia pasėlius purškiant fungicidais amistar 250 SC (0,15–1,0 l ha^-1) arba folicur 250 EW (1,0 l ha^-1).

Pasėlių apipurškimas gydomaisiais tirpalais

Klimato atšilimas augaluose sukėlė daug fiziologinių pokyčių, todėl didelę svarbą turės pasėlių purškimai įvairiais gydomaisiais tirpalais.

Praėjusią vasarą labai efektyvus buvo vasarinių rapsų apipurškimas gydomaisiais tirpalais „Atgaiva–2“ (50 l ha^-1), bormaksu (1–2 kg ha^-1), amonio sulfatu (25 kg ha^-1), magnio sulfatu (5 kg ha^-1) ir įvairiais mikroelementiniais kompleksais – ARVI mikro, plonvit R, alkalin PK, molibdenit, titanit ir kt.

Derliaus nuėmimas

Lietuvoje vasariniai rapsai subręsta rugpjūčio viduryje. Jokiu būdu negalima vėluoti rapsų pjūties. Vėluojant galimi dideli derliaus nuostoliai, nors ankstyva pjūtis irgi yra nuostolinga. Per anksti nukultų rapsų sėklos būna 14–20 proc. drėgnumo, jų išdžiovinimas iki 8 proc. standartinės drėgmės ūkiui kainuoja net 50–100 Lt t^-1.