ENTROPIJOS POKYČIO NUSTATYMAS KAITINANT IR IŠLYDANT KRISTALINĮ KŪN„

ENTROPIJOS POKYČIO NUSTATYMAS KAITINANT IR IŠLYDANT KRISTALINĮ KŪN„

Darbo užduotis. Nubrėžti metalo temperatūros priklausomybės nuo šildymo laiko grafik¹, nustatyti lydymosi temperatūr¹ ir apskaičiuoti atitinkamus entropijos pokyčius.

Teorinė dalis. Entropija S yra termodinaminės sistemos būsenos funkcija. Ji tam tikru būdu priklauso nuo termodinaminės sistemos būsenos parametrų. Kintant sistemos būsenai, kinta ir entropija.

Skiriami grįžtamieji ir negrįžtamieji procesai. Mechaninį arba termodinaminį proces¹ vadiname grįžtamuoju, jeigu, jam pasibaigus, sistem¹ galima atvirkščia tvarka, per tas pačias tarpines būsenas, gražinti į pradinź būsen¹, ir pokyčių aplinkoje nelieka.

Termodinaminės sistemos entropija yra tokia sistemos būsenos funkcija, kurios elementarusis pokytis lygus grįžtamojo proceso elementariajam redukuotajam šilumos kiekiui.

Darbo rezultatai. Lydomas metalas – alavas.

Įjungź elektrinź krosnelź, kas minutź žymime galvanometro rodmenis n ir laik¹ τ. Tai darome tol, kol medžiaga išsilydo.

Iš gradavimo grafiko kiekvienam n radź Δt, apskaičiuojame kūno kūno absoliutinź temperatūr¹ T (T = 273 + t_o + Δt). Tada br4=iame grafik1 T = f(τ). Iš grafiko nustatź metalo lydymosi temperatūr¹ T_l, apskaičiuojame entropijos pokytį.

  T_l = 490 K

J/K J/K

J/K

Išvada. Grafikas vaizduoja temperatūros priklausomybź nuo laiko. Iš jo matyti, kad iš pradžių, kol kūnas dar nesilydo, temperatūra kyla greitai. Po to, kai kūnas lydosi, temperatūra kurį laik¹ nekinta, o kai išsilydo vėl ima didėti.

Iš grafiko gauta lydymosi temperatūra yra artima alavo lydymosi temperatūrai, todėl manau, kad skaičiavimai buvo atlikti gerai.