PLUTONAS

PLUTONAS

Apie Pluton¹

Apie Pluton¹, tikėtina, mažiausi¹ Saulės sistemos planet¹ (5,5 karto lengvesnis už mėnulį), žinome tik iš stebėjimų iš Žemės bei Hubble orbitinio teleskopo.

Lotynų mitologijoje Plutonas (graikų - Hadas) buvo požemių ir mirusiųjų dievas, o Charonas – Styx upės keltininkas, kėlźs mirusiuosius į požemio karalystź. Mirusieji buvo laidojami su moneta burnoje ar ant akių, kad galėtų susimokėti už t¹ paslaug¹. Tokį vard¹ iš kitų pasiūlymų planeta gavo todėl, kad yra taip toli nuo Saulės, kad skendi amžinoje prieblandoje (o gal todėl, kad PL yra Percival Lowell inicialai). Kiti pasiūlymai buvo: Atlasas. Zymalis, Artemis, Persėjas, Vulkanas, Tantalas, Idana, Kronas. 'New York Times' siūlė Minerva, žurnalistai – Ozyris, Bachas, Apolonas, Erebusas. Lowell našlė iš pradžių pasiūlė Dzeus¹, bet vėliau pakeitė nuomonź buvo už Konstanc¹.

Daugelis siūlė vadinti tiesiog Lowell. Flagstaff observatorijos (kurioje ir buvo atrastas Plutonas) personalas pasiūlė Kron¹, Minerv¹ ir Pluton¹. Po kelių mėnesių buvo pasirinktas Plutono vardas (kurį, beja, pirmoji pasiūlė 11 m. mergaitė iš Anglijos, Venetia Burney).

Tik 1978 m. buvo atrastas Plutono palydovas, pavadintas Charonu. Šiuo vardu įamžintas ir atradėjo Jim Christy žmonos vardas (Charlene). Charono skersmuo yra 1172 km, masė 1.90 10^²¹ kg. Jis sukasi 19,640 km atstumu nuo Plutono. Jo tankis yra tik 2 g/cm³ – tad jis panašus į Saturno ledo mėnulius.

Plutono ir Charono pora unikali tuo, kad jiedu sukasi kartu – t.y. vienas į kit¹ yra atsigrźžź ta pačia puse. Stebėdami juodu ir žinodami, kada kuris uždengia, astronomai galėjo sudaryti abiejų jų grubų tamsių ir šviesių sričių planus. Atmosfera gali būti tik labai reta ir egzistuoti dujiniu pavidalu tik Plutonai esant perihelionui (artimiausiame Saulei taške).

Yra manančių, kad Pluton¹ geriau būtų laikyti net ne planeta, o dideliu asteroidu arba didžiausiu Kuiperio juostos (už Neptūno esančių objektų darinys) objektu. Jis sukasi į priešing¹ pusź nei dauguma kitų planetų. Jo orbita labai ištźsta – kartais jis priartėja prie Saulės arčiau nei Neptūnas (kaip kad buvo 1979 sausio – 1999 vasario laikotarpiu). Tačiau Plutono ir Urano keliai niekada nesusikerta. Galbūt Plutonas, Charonas ir Neptūno palydovai yra likučiai medžiagos, kuri sudarė Oorto debesyje.

Nors ir nelengva, tačiau įmanoma astronomui mėgėjui pamatyti Pluton¹.

Masė (kg)1.27 x 10^²²

Skersmuo (km). ..2274

Tankumas (kg/m^³) ..2030

Skriejimo greitis (m/sec).1100

Vidutinis atstumas nuo Saulės (AU)39.53

Apsisukimo apie ašį dažnis (Žemės dienomis).6.39

Orbitos aplink Saulź trukmė (Žemės metais).247.7

Ašies pasvirimas (laipsniais)..122.5

Orbitos palinkimas (inklinacija, laipsniais)..17.15

Orbitos apvalumas (ekscentriškumas, nuokrypis nuo apskritimo).0.248

Vidutinė temperatūra paviršiuje.38-63 K (-235 - -210 C)

Vizualus geometrinis albedo (Saulės šviesos atspindys)..apie 0.5

Atmosferos sudėtisTikriausiai metanas ir azotas

Paviršiaus sudėtistikriausiai metano ledas

Plutonas

Tai tolimiausia Saulės sistemos planeta. Ir mažiausiai išstudijuota. Ji buvo atrasta 1930 metų kov¹. Tai padarė amerikietis astronomas K. Tombo. Vėliau Plutonas buvo rastas ir ankstesnėse dangaus nuotraukose, pradedant nuo 1914 metų.

Nuostabi Neptūno ir Urano atradimo istorija iš tikrųjų prasideda nuo Urano atradimo, nes jei nebūtų Urano stebėjimų, du vėlesni atradimai galėjo užsitźsti ilgus metus.

Plutonas pagal dydį yra panašus į Mars¹. Planetos skersmuo lygus 5900 km.

Žiūrint į Saulės sistemos plan¹, gali susidaryti vaizdas, kad Neptūno ir Plutono orbitos susikerta, bet toks įspūdis klaidingas. Be to, atstumas tarp šių dviejų planetų niekada negali būti mažesnis už 18 a.v. Arčiau prie Plutono, kaip tai bebūtų keista, gali priartėti Uranas – atstumas tarp jų gali kartais sumažėti iki 14 a.v. Bet visgi šis atstumas per didelis.

Plutono masė – 1,1 10²⁵ g arba maždaug 1 Žemės masės! Neįtikėtina, ar ne? Planetos skersmuo lygus 2600 km. Kitaip tariant, būtent Plutonas, o ne Merkurijus, yra mažiausia planeta Saulės sistemoje. Plutono tankis lygus 1,4 g/cm³, beveik kaip ir Jupiterio palydovo Kalisto. Teigiama, kad dauguma planetos paviršiaus padengta ledu arba šerkšnu.

Temperatūra ten turi būti apie 40⁰ K. Ši reikšmė mažesnė už metano kondensacijos temperatūr¹ esant labai mažiems slėgiams (50⁰ K). Todėl planetos paviršiuje gali būti metaninio ledo. Be to, pagal tyrinėjimus buvo nustatyta, kad planeta turtinga geležimi.

1955 m. amerikiečiai astronomai Uokeris ir Hardis paskaičiavo planetos sukimosi aplink savo ašį period¹ – 6 paros 9 valandos ir 16,9 minučių. Po 12 metų sovietų astronomas Kiladzė patvirtino šį period¹ pagal savo tyrinėjimus.

Astronomas Tombo nustatė, kad 13-colinio teleskopo akiračio ribose daugiau planetų nėra. Jei jos ir egzistuoja, tai arba yra daug toliau, arba yra daug mažesnės. Todėl tolesnių už Pluton¹ planetų atradimas yra gana sunkus reikalas, jei tik neturės rolės koks nors laimingas atsitiktinumas arba nebus naudojami nauji paieškos metodai. Daug astronomų iš viso abejoja, kad paieškos gali pasibaigti sėkmingai.

Tarp planetų-gigančių Plutonas atrodo kaip liliputas. Mūsų duomenys apie Pluton¹ gana riboti: žinoma orbita ir atstumas, spalva ir spindesys, bet tiksli jo masė nežinoma. Dėl to, kad Plutone gana žema temperatūra, dauguma planetos paviršiuje esančių dujų turėtų pereiti į skyst¹ pavidal¹ arba užšalti.

Turbūt, Plutonas – tai “bevaisis” šaltas nedidelis rutulys. Jo skersmuo šiek tiek mažesnis už pusź Žemės skersmens, o albedo lygus apie 0,15, t.y. du kartus didesnis už Mėnulio albedo. Be abejo, ši planeta nesvetinga žmogui: mirtinai šalta naktis tźsiasi ten 76,5 valandų, o po jos ateina tokia pat ilga diena, bet ir dien¹ Saulės spindesys 1600 kartų silpnesnis negu Žemėje.

Buvo net versija, kad Plutonas – tai iš viso netikra planeta, o tik palydovas, kurį “prarado” Neptūnas. Bet šis klausimas negali būti pilnai išsprźstas, kol mes neturime didelių žinių apie palydovų atsiradim¹.

NAUDOTA LITERATŪRA:

LIETUVOS VISUOTINĖ ENCIKLOPEDIJA

PASAULIO VISUOTINĖ ENCIKLOPEDIJA