Platina

Platina (Platiniuim), Pt, periodinės elementų sistemos VIII grupės chem elementas. Platinos grupės metalas. Atom. Skaičius 78,

Atom. Masė 195,09. išorinisų elektronš konfigūracija 5d96s1 Oksidacijos laipsnis junginiuose +2 +4, rečiau +3, +5, +6 Gamtinź

Platin¹ sudaro 6 izotopai; iš jų daugiause yra 195Pt (33%) ir 194Pt (32,9%). Platina sudaro 1∙(10∙-6%) Žemės plutos masės. Platina – grynuolių klasės mineralas. Paprastai turi iki 35% paladžio, geležies, iridžio, osmio, vario, nikelio, rodžio, aukso priemaišų. Kristalai (pasitaoko retai)  kubinės singonijo; dažnoiausiai platina sudaro spindulinius arba žvyneliį pavidalo agregatus Spalva plieninė pilka, rečiau juoda, metalinis blizgesys, Kietumas 4, tankis 21 500Kg/m3. Randama ultrabazinėse bazinese uolienose, sanašynuose. Platina yra kali, t¹si, lengvai tempiama, štampuojama ir valcuojama. Lydymosi temperatūra 1769, virimo 4300 ºC. Laidi elektrai. Chemiškai neaktyvi, atspari korozijai, tirpsta tik karališkajame vandenyje. Kaitinama reguoja su bromu, siera, selenu, fosforu. Sudaro daug kompleksinų junginių. Gaunama iš platinos grupės metalų koncentratų, kurie nikelio, vario elektrolizės gavybos atliekos. Iš platinos ir jos lydinių gaminami atsparūs korozijai ir cheminiams regentams indai, aparatūra, daromi elektrodai, ir el. kontaktai, variniai termometrai ir katalizatorius gaminant sieros ir azoto rūgštį, angliavandenilius, vandenily, hidrinant riebalus, sintetinant vaistus. Apie platin¹ buvo žinoma senovės Egipte, Etiopijoje, Graikijoje. Centrinės Amerikos indėnai Vartojo platin¹ ir aukso lydinį. Kad platina yra naujas elementas paskelbė A. De Uljoja (Ispanija)

Platinavimas,Platinos nusodinimas ant metalinių ir nemetalinių paviršių. Elektrocheminis platinavimas: elektrolizuojamas rūgštus heksachloro platinato, šarminis platinos platinos cisdiaminodinitinio arba heksahidrokso platinato su įvairiais priedais; Cheminis platinavimas: tie patys tirpalai redukuojami pvz: hidrazinu arba borchidridu. Dangos storis 1-5µm (Storesnės platinos dangos yra korytos, supleišejiusios). Kompaktiškos platinos dangos yra atsparios chemiškai agresyviai aplinkai, nesioksiduoja iki 1100ºC, lėtai tirpsta druskos ir azoto rūgščių mišiniuose šarmų lydaluose. Dažniausiai platina nusodinama ant aukso, sidabro, vario, žalvario, titano. Platinuojama tikslių prietaisų detalės. Radiotechnikos prietaisų kontaktai, cheminė Ir elektrocheminė aparatūra, elektrodai, pvz: titano, chirurginiai instrumentai (apsaugai nuo korozijos), juvelyriniai dirbiniai.

Platinos lydiniai. Dažniausiai vartojami platinos lydiniai su rodžiu, iridžiu, paladžiu, nikeliu, volframu, molibdenu, variu, kobaltu.Atsparūs korozijai chemiškai agresyvioje aplinkoje ir aukštoje temperatūroje. Turi aukšt¹ lydymosi temperatūr¹.Platinos lydiniių gaminiai apdirbami spaudimu: kalami, valcuojami, traukiami ir štampuojami. Iš platinos lydinių, kuriuose yra 5-30% iridžio arba 4-15% rutenio , arba 10-25% paladžio gaminami elektriniai kontaktai irenginiams ir prietaisams kurie dirba agresyvioje aplinkoje.Platinos lydiniai, turintys 25-30% iridžio tinka korozijai atsparioms spyruoklėms gaminti. Svarbių poteniometrų apvijos gaminamos iš platinos lyginių su 4-8% volframo, arba 5-10% molibdeno, arba 3-10% vario, arba 10-20% iridžio, arba 10% rutenio. Nuolatiniai magnetai daromi iš platinos lydinio turinčio 77% platinos ir 23% kobalto. Platinos lydiniai turintys 8% nikelio, arba 10% vario, arba 10-20% iridžio, tinka stabilių elektrinių savybių ir atsparių korozijai varžų gamybai.

Iš 10-40% rodžio turinčių platinos gaminių gaminami elektrinių kaitinimo krosnių elementai, kurie nesioksiduoja iki 1800ºC oro aplinkoje. Matavimo prietaisuose, šaldymo įrenginiuos dažnai naudojamos termoporos, pagamintos iš platinos lydinių. Daugiausia naudojamos termoporos iš platinos su 5-40% rodžio.

Platinos rūdos, mineralų sankaupos, iš kurių gaunami platinos grupės metalai. Gamtoje jie sudaro lydinius su kitais metalais arba cheminius junginius su arsenu,siera, stibiu. Svarbiausi platinos rūdos mineralai: poliksenas (Pt, Fe), iridinė platina (Pt, Fe,Ir) Paladinė platina (Pt,Pd) ir sperlitas (Pt As2),kuperitas (PtS), gikersitas (Pt Sb2), Zviagincevitas (Pd, Pt)3 ∙(Pb, Sn), Sibio paladinitas (Pd3 Sb).Be to, platinos grupės metalų, kaip priemaišų, pasitaiko kompleksinėse sulfidinėse vario ir nikelio rūdose. Priminiai platinos rūdos telkiniai susidaro magminiu, hidro terminiu procesų metu, antrinia telkinia (sanašynai) – egzogeninių procesų metu. Eksplotuojamos tokios platinos rūdos, kurių pirminės kilmės telkiniuose 1 tonoje uolienos yra >2 g platinos grupės metalų, sanašynuose - >0,1 g 1 tonoje smelio. Platinos rūdų telkinių yra yra TSRS (urale, Sibire , kolos p-lyje), P. Afrikos Respublikoje, JAV. Kanadoje, Kolumbijoje, Zimbabvėje, Zayre, Norvegijoje. 1957 kapit šalyse gauta ~100 t Platinos grupės metalų (iš jų 88 t - P. Afrikos Respublikoje).

Platinos grupės metalai, plattinoidai, periodinės elementų sistemos VIII grupės 5 ir 6 periodų cheminiai elementai: Rutenis, rodis, paladis, osmis, iridis ir platina. Gamtoje randami grynuolių lydinių, rečiau sulfidinių ir kitų mineralų pavidalu.