CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

Ginčas, diskusija ir polemika

įvairių

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

Ginčas, diskusija ir polemika

Argumentacijos forma yra ne monologas, o dialogas, kurio formos (ir tikslai) gali būti labai įvairūs - tai ginčas, polemika, debatai, diskusija, disputas, rietenos ir t.t.

Panagrinėkime konkrečias dialogo formas ir jų ypatybes.

Ginčas yra gal pati seniausia dialogo forma, atsirandanti kai nėra vieningos nuomonės svarstomuoju klausimu ir kiekviena dalyvaujanti pusė stengiasi įtikinti kitą pusę savo po˛iūrio ar nuomonės pagrįstumu ir teisingumu. Ginčo tema da˛niausiai nėra grie˛tai fiksuota, reglamentas da˛nai pa˛eid˛iamas. O ginčą, kuris neturi vieningos temos, senovės graikai vadino logomachija. Tik pačiu bendriausiu pavidalu galėtume sakyti, kad ginčas – tai savojo teiginio teisingumo ir oponento teiginio klaidingumo įrodinėjimas. Ginčo menas atsirado Senovės Graikijoje ir ginčas buvo laikomas tiesos nustatymo metodu, kai isakomos skirtingos nuomonės ir nustatoma, kuri i jų labiausiai atitinka tikrovę. O vėliau, sofistų įtakoje, ginčas transformavosi į būdą nugalėti oponentą bet kokiom priemonėm. Tačiau ginčas visai nepanaus į deduktyvų įrodymą dėl daugelio savybių – pavyzd˛iui, oponentams kritikuojant, da˛nai keičiami net patys svarbiausi teiginiai, o ir jų pagrindimas ne visuomet būna pakankamas.

Ginčai gali būti skirstomi įvairiais pagrindais, pavyzd˛iui, ginčas “vardan tiesos” (arba dialektinis ginčas, nes senovės graikai dialektika vadino meną pokalbio metu rasti tiesą) ir ginčas “vardan pergalės” (arba eristinis, nes eristika yra menas diskutuoti, mokėjimas kitus įtikinti savo pa˛iūrų teisingumu ar palenkti prieininko samprotavimus norima linkme), taikus ir karingas, buitinis ir kt.

Ginčas“vardan tiesos” – tai adekvačiausia problemų sprendimo forma, nes visi fundamentalūs perversmai moksluose neivengiamai yra lydimi nuomonių kovos. Tačiau i ginčo rūis visada buvo ir lieka priimtiniausia tiek mokslinio pa˛inimo problemų, tiek ir praktinės veiklos u˛davinių sprendimo forma. Ginčo “vardan tiesos” pagrindas – problema, kuri negali būti ispręsta ˛inomais metodais.

Sofistinis ginčas arba Ginčas“vardan pergalės” siekia pergalės, o ne tiesos, todėl jame galima tikėtis įvairiausių gudrybių (pavyzd˛iui, bandoma priversti suklysti oponentą, jį supykd˛ius) ir tyčinių logikos taisyklių pa˛eidimų.

Kiekviena dialogo forma turi savo ypatingų bruo˛ų, tačiau bet koks dialogas neįmanomas, jei nesilaikoma bendrųjų dialogo principų. Tai:

Pagarbos panekovui principas, kuris reikalauja visada elgtis su oponentu kaip bendravimo partneriu.

io principo pa˛eidimai būna įvairūs:

a)“Etiketė”– “Tamsta esate toks ir toks…(tai oponento erudicijos, proto galių, bet kurio iorės, charakterio bruo˛o arba kokio nors jo giminaičio ir pan. neigiamas įvertinimas);

b)“Karlsonas”– “A esu …(labai geras savęs, savo gabumų ar giminaičių ir t.t. įvertinimas);

c)“Provokatorius”- “Negi mane gali tokiu laikyti?(ir oponentas priverstas teisintis);

d)“Spąstai”- “Kiekvienas protingas, doras ir pan. ˛mogus sutiks su…(jei nori būti pagirtas, tai turi pritarti oratoriui,).

Polemizuojančių pusių lygybė reglamento at˛vilgiu neleid˛ia niekam:

a) trukdyti kalbėti kitam (nutraukti, trepsėti…);

b)”tempti laiką”- kai vėl ir vėl praoma dar kartą suformuluoti tezę ar pakartoti paskutinę mintį.

Dialogo protokolo tikslumas ir pilnumas padėtų ivengti visų primityvių gudrybių:

a)“a tai sakiau”- nors teigė prieingai;

b)“a to nesakiau”(o jūs visi mane netaip supratote);

c)“tu tai sakei”- primetimas panekovui nebūtų teiginių;

d)“tu to nesakei”(arba a neigirdau - kaipgi įrodysi, kad sakei).

Vienintelis reikalavimas stebėtojams yra “netrukdyti”. T.y. draud˛iama pasakinėti “savajam”, triukmauti, į˛eidinėti prieininkų atstovus.*

Diskusija (lot. discussio – tyrimas, nagrinėjimas) tai klausimo, problemos vieas aptarimas, svarstymas ˛iniasklaidoje ar susirinkime, kuris gali būti vieas arba vienos srities specialistų. Diskusija naudojama moksliniuose tyrinėjimuose, taip pat politinėje veikloje, sprend˛iant moralės ar kultūros klausimus. Ji gali vykti spaudoje ar būti ˛odinė, vieoji ar profesionalų diskusija, bet ji yra pati sistemingiausia i visų dialogo “vardan tiesos” formų. Nors joje gali būti taikomi įrodymai, bet da˛niau dominuoja nedemonstratyvi argumentacija – indukcija, analogija, analizuojami statistiniai duomenys ir svarstomos hipotezės, aikinančios empirinę med˛iagą. Kiekviena diskusija siekia savo tikslo. Tai yra:

isiaikinti įvairius po˛iūrius į svarstomą problemą;

rasti kompromisą (gal problemos formulavime, o gal susitarti nors dėl kai kurių atskirų klausimų, jei svarstymo metu nepavyktų ispręsti problemos);

adekvačiau įvertinti siūlomas hipotezes, nes tarpusavio kritika diskusijos dalyviams padės visapusikiau suvokti problemos sprendimo sunkumus.

Diskusija gali būti efektyvi, jei tiksliai ir aikiai suformuluojama svarstomoji problema, o įvairūs po˛iūriai į ją - pakankamai svariai argumentuojami. Jau vien pasikeitimas turima informacija, tarpusavio supratimas ir siekimas susitarti dėl problemos sprendimo kelių, o ne suprieinti įvairius po˛iūrius, padeda iekoti naujų sprendimo būdų. Kartais diskusija gali virsti korektikos formos polemika.

Polemika (gr. polemikos – karingas, prieikas) tai spaudoje ar susirinkime kilęs ginčas kuriuo nors klausimu. Tačiau kartu tai - ir bendravimas intelektualinės

dvikovos forma, kai kiekvienas dalyvis argumentuoja, kartu kritikuodamas ir paneigdamas oponento teiginius. Polemika skiriasi nuo diskusijos tuo, kad nė viena i _____ _______ ______ _________

˛r. Родос В.Б. Теория и практика полемики.

dalyvaujančių pusių nesiekia kompromiso. Netgi prieingai – stengiamasi ˛ūt būt apginti savo poziciją ir paneigti oponento po˛iūrį svarstomu klausimu. Polemika taip pat gali vykti ˛od˛iu ir ratu, būti dvipusė ir daugiapusė, specialiai organizuota ar stichinė. Polemikos prie˛astys yra įvairios – nuo realios problemos suvokimo ir jos sprendimo priemonių poreikio iki terminų neaikumo, turimos informacijos nepatikimumo, publikuotų ivadų abejotinumo ir t.t. Tačiau ir jos tikslas – tiesa (nors ir subjektyvi). Polemikos, kaip ir bet kurio kito dialogo, rezultatą lemia argumentacija – t.y. naudojami argumentai. Tačiau labiau įgudęs polemikos dalyvis turi daugiau galimybių laimėti, nes polemikoje naudojamos visos įmanomos įtikinimo priemonės ar gudrybės (ypač esant publikai).

Polemikos principai papildo jau vardintus dialogo principus, kartu pabrė˛dami polemikos specifiką. Tai:

Demokratizmas – nėra jokios panekovų nelygybės. Skirtingai nei diskusijoje ar ginče, čia vertinami ne oratoriaus nuopelnai ˛monijai, am˛ius ar pareigos, o tik – jo ˛inios ir argumentų logika. Nes teisėjų objektyvumas – bet kokios polemikos pagrindas.

Tikslus ˛od˛ių parinkimas, t.y. kalba turi būti suprantama ir neį˛eid˛ianti. Todėl klaidingi argumentai neleistini, o dalyviams prireiks itvermės ir altakraujikumo.

O mokyklose dabar tokie populiarūs Debatai – tai ne tik loginių ˛inių patikrinimas, bet ir reakcijos, sugebėjimo įtikinti, proto, sąmojo ir retorikos (ikalbos) ibandymas.

Yra ir kitokių dialogo klasifikacijų.

Pavyzd˛iui, ie argumentatyvaus dialogo tipai*

* Douglas N.Walton. What is reasoning? What is an argument? In Journal of Philosophy, Vol. 87, 1990, p. 413.

Dialogo tipas	Pradinė situacija	Tikslas	Privalumai
Kritika diskusija	Nuomonių skirtumas	Įtikinti oponentus	Isiaikinami po˛iūriai
Debatai	Prieininkų var˛ybos	Įtikinti trečiąją pusę	Problemos skaidrėjimas
Tyrimas	Įrodymų trūkumas	Įrodyti ar paneigti prielaidą	Pa˛inimas
Derybos	Interesų konfliktas	Did˛iausias pelnas	Isprendimas ir sutarimas
Planavimas	Būtini bendri veiksmai	Bendras planas ar sprendimas	Prietaravimų skaidrinimas
Pedagoginis	Vieno dalyvio ignoravimas	Mokymas ir mokymasis	ˇinių skleidimas
Ginčas	Asmeninis konfliktas	ˇodinis puolimas	Emocijų iliejimas
Specialisto konsultacija	Specialisto patarimo poreikis	Apsisprendimas veikimui	Panaudotas pa˛inimas

Klausimai pakartojimui

Kas yra ginčas? Kokie jo teigiami ir neigiami aspektai?

Kas yra eristika?

Kokius ˛inote bendruosius dialogo principus?

Kas yra diskusija ir kuo ji skiriasi nuo ginčo?

Kokie yra diskusijos tikslai?

Kuo ypatinga polemika kaip dialogo forma?

Pratimai

Nustatykite ios argumentacijos formą ir įvertinkite ją:

“Rusija jau nebegali laimėti III-ojo pasaulinio karo. Vadinasi, laimės Jungtinės

Amerikos Valstijos”.

Įvertinkite iuos argumentacijos pavyzd˛ius:

a) “Galų gale, visos moterys klysta, o ji yra moteris”.

b) “Bankai yra nepatikimi, o visi bankininkai yra apgavikai. Kitaip kodėl a praradau savo tūkstantį dolerių, kai bankas bankrutavo”.

c) “Dabar susituokę ˛monės kartu gyvena nebe taip gerai kaip kadaise: jei 1930 metais skyrėsi tik viena i eių susituokusių porų, tai iandien kas ketvirta sutuoktinių pora skiriasi”.

Pabandykite argumentuotai atsakyti į klausimą: “Ar skiriasi argumentacija,

įtikinėjimas ir propaganda?”.

Apsvarstykite iuos teiginius, įvertinkite A ir B po˛iūrius. Suformuluokite

savo po˛iūrį ir jį argumentuokite.

A. Mirties bausmės alininkai teigia -

a) taikyti mirties bausmę smurtininkams yra teisinga:

alyje įvykdoma labai daug ˛mog˛udysčių,

˛mog˛udystė – smurtinis nusikaltimas,

75% piliečių galvoja, kad mirties bausmė yra teisingas atpildas u˛ smurtinį nusikaltimą.

b) visuomenė neprivalo eikvoti savo lėų smurtautojams:

˛mog˛ud˛iai atima visuomenės narių gyvybes,

ilaikyti ˛udikus kalėjime iki gyvos galvos yra brangu,

o kas ilaiko kalėjimus?

c) mirties bausmės taikymas ma˛ins ˛mog˛udysčių skaičių:

tegu ˛mog˛ud˛iai pamato, kad visuomenė nesitaiko su ˛udymu,

˛monės ne˛udys, nes jie patys nenorės susilaukti tokio galo,

mirties bausmė neapsaugos visų, bet gal suma˛ins ˛mog˛udysčių skaičių.

d) visuomenė turi teisę taikyti mirties bausmę:

nė vienas individas neturi teisės ˛udyti,

visuomenės teises yra platesnės u˛ individų teises,

visuomenės gali taikyti mirties bausmę, kai ji nusprend˛ia, kad to reikia.

e) patys smurtininkai tos bausmės nusipelnė:

kalbama, kad u˛ tą patį nusikaltimą, vieni gauna mirties bausmę, kiti –ne,

kartais tai priklauso nuo teisėjo (o jie mąsto skirtingai),

teisėjo po˛iūris nėra svarbiausias – smurtininkai gauna tai, ko yra nusipelnę,

teisėjas spręnd˛ia kokia bausmė bus teisinga kiekvienu konkrečiu atveju.

A. Mirties bausmės prieininkai teigia -

a) mirties bausmės vykdymas kainuoja brangiau nei kalėjimas:

mirties bausmės kaina nuo 5 iki 8 milijonų

tai brangiau nei 1 milijonas kalėjimų ilaikymui.

b) mirties bausmė vis tiek nesulaiko ˛udynių:

˛mog˛udystės vis tiek įvyksta,

˛udikai negalvoja ˛udydami (dėl narkotikų, alkoholio, nevaldomo įnirio),

˛mog˛ud˛iai negalvoja apie mirties bausmę ˛udydami.

c) i bausmė taikoma nevisada teisingai:

vargai ir spalvotieji ją gauna da˛niau nei baltieji,

vargetos neturi pinigų geram advokatui ir todėl gauna ią bausmę,

jei mirties bausmė taikoma neteisingai – tai netaikykim jos visai.

d) mirties bausmė neleis nusikaltėliams pasikeisti:

net nusikaltėliai, kaip ir kiti ˛monės, gali keistis,

gal paskatinsime nusikaltėlius keistis, panaikindami mirties bausmę.

e) mirties bausmė mus visus prilygina ˛mog˛ud˛iams:

mirties bausmė ˛udikui – tai tik visuomenės kertas u˛ nusikaltimą,

mirties bausmė negrą˛ins į gyvenimą jau mirusiųjų,

mirties bausmė paverčia mus pačius tokiais pat blogais, kaip ir ˛udikai.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 1551
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/250/Ginas-diskusija-ir-polemika53813.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/250/Ginas-diskusija-ir-polemika53813.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/250/Ginas-diskusija-ir-polemika53813.php">Ginčas, diskusija ir polemika</a>

Ginčas, diskusija ir polemika

įvairių

DOCUMENTE SIMILARE

Ginčas, diskusija ir polemika

Argumentacijos forma yra ne monologas, o dialogas, kurio formos (ir tikslai) gali būti labai įvairūs - tai ginčas, polemika, debatai, diskusija, disputas, rietenos ir t.t.

Panagrinėkime konkrečias dialogo formas ir jų ypatybes.

Sofistinis ginčas arba Ginčas“vardan pergalės” siekia pergalės, o ne tiesos, todėl jame galima tikėtis įvairiausių gudrybių (pavyzd˛iui, bandoma priversti suklysti oponentą, jį supykd˛ius) ir tyčinių logikos taisyklių pa˛eidimų.

Kiekviena dialogo forma turi savo ypatingų bruo˛ų, tačiau bet koks dialogas neįmanomas, jei nesilaikoma bendrųjų dialogo principų. Tai:

Pagarbos panekovui principas, kuris reikalauja visada elgtis su oponentu kaip bendravimo partneriu.

Polemizuojančių pusių lygybė reglamento at˛vilgiu neleid˛ia niekam:

a) trukdyti kalbėti kitam (nutraukti, trepsėti…);

b)”tempti laiką”- kai vėl ir vėl praoma dar kartą suformuluoti tezę ar pakartoti paskutinę mintį.

Dialogo protokolo tikslumas ir pilnumas padėtų ivengti visų primityvių gudrybių:

Vienintelis reikalavimas stebėtojams yra “netrukdyti”. T.y. draud˛iama pasakinėti “savajam”, triukmauti, į˛eidinėti prieininkų atstovus.*

Pradinė situacija

Tikslas

Privalumai

Kritika diskusija

Klausimai pakartojimui

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul:

Pagarbos panekovui principas, kuris reikalauja visada elgtis su oponentu kaip bendravimo partneriu.

b)”tempti laiką”- kai vėl ir vėl praoma dar kartą suformuluoti tezę ar pakartoti paskutinę mintį.

Dialogo protokolo tikslumas ir pilnumas padėtų ivengti visų primityvių gudrybių:

Vienintelis reikalavimas stebėtojams yra “netrukdyti”. T.y. draud˛iama pasakinėti “savajam”, triukmauti, į˛eidinėti prieininkų atstovus.*

Kritika diskusija