Scrigroup - Documente si articole

     

HomeDocumenteUploadResurseAlte limbi doc
BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

Kokybės kontrolės metodai

įvairių



+ Font mai mare | - Font mai mic



DOCUMENTE SIMILARE

Kokybės kontrolės metodai

1. Ištisinė kontrolė

1.1. Ištisinės kontrolės samprata ir ypatybės



Ištisinė kontrolė – tai visų gaminių tikrinimas. Tikrinami gaminiai klasifikuojami į gerus ir blogus.

Kiekvienas gaminys – sudėtingas objektas. Jo kokybź charakterizuoja parametrai,kurie tikrinami įvairia specialia aparatūra, kuriai paprastai būdinga tam tikros matavimo paklaidos – matavimo rezultato nukrypimas nuo tikrosios reikšmės. Dėl šios aplinkybės negalime su vienetui lygia tikimybe klasifikuoti patikrinti gaminių į gerus ir blogus. Tai yra pirmoji ištisinės kontrolės ypatybė, kuri¹ nulemia metrologija.

Kiekvienas gaminys – daugiaparametris, todėl sudarant kontrolės metodikas visada susiduriama su problema, kuriuos parametrus tikrinti. Siūlomos įvairios metodikos, kaip parinkti optimalų kontroliuojamų parametrų skaičių. Tačiau tai sunku, todėl dažniausiai remiamasi inžinerine intuicija ir patyrimu, o čia visada esama tam tikros dalies rizikos. Todėl kontroliuojant daugiaparametrį objekt¹, net jeigu ir nėra metrologinės paklaidos, yra tam tikra tikimybė suklysti. Tai antroji ištisinės kontrolės ypatybė, kuri¹ lemia parametrų parinkimo metodika.

Gaminį aprašantys parametrai turi savo normatyvines reikšmes. Kai gaminiai daugiaparametriai, šiuos normatyvus parinkti gana keblu. Čia dažniausiai vadovaujamasi stačiakampio taisykle (keičiantis vienam parametrui, tiesiogiai proporcingai keičiasi kitas). Praktiškai tarp parametrų egzistuoja mažesnė ar didesnė priklausomybė, todėl normuojant reikėtų į tai atsižvelgti. Todėl realiame gyvenime uždavinys visada supaprastinamas iki stačiakampio taisyklės. Dėl to atsiranda klasifikavimo klaidų. Tai trečioji ištisinės kontrolės ypatybė, kuri¹ nulemia parametrų normavimo metodika.

Atliekant ištisinź kontrolź, be objektyvių minėtųjų techninių priežasčių, didelį vaidmenį vaidina žmogaus (subjektyvus) veiksnys. Išskirtinis masinės gamybos atvejis: kontrolierius per darbo dien¹ privalo patikrinti daug gaminių. Labai dažnai jo darbo s¹lygos prastos(apšvietimas,triukšmas, vibracijos). Todėl žmogus nuvargsta ir blogai atlieka savo funkcijas. Dažnai klasifikavimui didelź įtak¹ turi ir neteisingas apmokėjimas už kontrolieriaus darb¹,. Tai didina tikimybź blog¹ gaminį pripažinti geru. Tai ketvirtoji ištisinės kontrolės ypatybė, kuri¹ lemia subjektyvus kontrolės veiksnys.

1.2. Ištisinės kontrolės charakteristikos

Per tam tikr¹ gamybos laikotarpį pagaminama ir gerų, ir blogų gaminių. Jeigu tikimybė pagaminti blog¹ gaminį lygi , tai gero gaminio pagaminimo tikimybė lygi ω=1-ω.

Kai gaminiai tikrinami ištisine kontrole, matuojami jų parametrai ir fiksuojami gauti matavimų rezultatai Y

(matematiškai vektoriai):

G – rezultatai Y, pagal kuriuos gaminiai pripažįstamas blogais (su defektais);

– rezultatai Y, pagal kuriuos gaminiai pripažįstami gerais.

Tuomet tikrinimo metu tikimybes galima užrašyti:

P=q – tikimybė, kad patikrinti gaminiai pripažinti blogais;

P=p=1- q – tikimybė, kad patikrinti gaminiai pripažinti gerais.

Ištisinės kontrolės charakteristikos ω, p,q ir tikimybių sprendiniai labai svarbūs analizuojant kontrolės rezultatus.

2. Ištisinės kontrolės būdai

Ištisinź kontrolź sudaro vieno arba dviejų etapų kontrolės.

Gamybos etapo su vieno etapo kontrole struktūrinė schema:

ω– defektinių gaminių pagaminimo tikimybė; p – tikimybė, kad po kontrolės gaminiai geri; q– tikimybė, kad po kontrolės gaminiai pripažinti gerais; Q – blogų gaminių tikimybė tarp pripažintų gerais ir atiduotų vartotojui.

Dviejų etapų ištisinės kontrolės schema:

ω– defektinių gaminių pagaminimo tikimybė; p – pripažinti gerais ir patekź į antr¹jį kontrolės etap¹ gaminiai;q1,q2 – tikimybė, kad pripažinti po kontrolės gaminiai geri; Qv1– patekź į antr¹jį kontrolės etap¹ blogi gaminiai;Qv2 – blogų gaminių tikimybė tarp pripažintų gerais ir atiduotų vartotojui.

3. Atrankinė kontrolė

3.1. Atrankinės kontrolės samprata

Bet kurios kontrolės atsiradimas gamybos procese sukelia papildomų nuostolių. Tačiau kontrolė visada mažina eksploatacines gaminių išlaidas. Taigi kalbant apie kontrolės efektyvum¹, reikia vertinti bendrasias išlaidas, kurias sudaro: kontrolės vykdymo išlaidos ir eksploatuojamų nekokybiškų gaminių remonto išlaidos.

Kontrolės programos parinkimas – sudėtingas kompleksinis uždavinys, apimantis ekonominius, matematinius ir organizacinius bei techninius aspektus. Norint gauti didžiausi¹ efekt¹, reikia gerai išmanyti kontrolės organizavimo principus ir jos teikiam¹ naud¹.

Visų rūšių kontrolė gali būti ištisinė arba atrankinė. Ištisinė kontrolė dažnai negalima dėl šių priežasčių: - kartais ji ekonomiškai netikslinga; - techniškai negalima.

Ištisinė kontrolė negarantuoja nulinio defektingumo lygio, todėl gamintojai dažnai turi tenkintis atrankinės kontrolės rezultatais.

Matematinės statistikos ir tikimybių teorijos metodai parodė, kad neretai gaminių kokybės lygiui valdyti pakanka nagrinėti tik tam tikr¹ jų dalį, vadinam¹j¹ imtį. Toki¹ kontrolź, kai tikrinama ir sprendimai priimami tik pagal tam tikr¹ gaminių partijos dalį, vadiname atrankine kontrole. Jos esmė tokia: 1. Iš N dydžio partijos, atsitiktinai atrenkama n dydžio imtis (n<N). 2. Visi imties gaminiai patikrinami ir nustatomas defektinių gaminių sk. 3. Defektinių gaminių sk. palyginamas su normatyviniu ir priimamas sprendimas apie N dydžio partijos kokybź. Jei defektinių gaminių sk. imtyje neviršija normatyvinio – visa N dydžio partija pripažįstama gera ir atiduodama vartotojui. Jeigu viršija-pripažįstama bloga ir gr¹žinama gamintojui pertikrinti.

Tokiu būdu klasifikuojant partijas, reguliuojamas vartotojui pateikiamas produkcijos kokybės lygis. Pagrindinė klasifikavimo problema – parinkti tinkamus pagrindinius kontrolės plano parametrus

3.2. Atrankinės kontrolės parametrai

Atrankinės kontrolės rezultatai remiasi tam tikros partijos dalies – imties n gaminių patikrinimu. Todėl susiduriama su tokiomis klaidomis:1. Tikimybe nepagrįstai priimti blog¹ partij¹. Tai vadinamoji I rūšies klaida, arba tiekėjo rizika. Ji žymima raide α. 2. Tikimybe priimti blog¹ partij¹. Tai vadinamoji II rūšies klaida, arba vartotojo rizika. Ji žymima raide β.

Organizuojant atrankinź kontrolź labai svarbu, kad šios dvi klaidos būtų kuo mažesnės. Atrankinės kontrolės efektyvumas vertinamas vadinam¹ja darbine charakteristika. Darbinė charakteristika – tai tikimybės priimti partij¹ L(q)priklausomybė nuo partijos defektingumo lygio: q=M/N( M – defektingų gaminių skaičius partijoje; N – partijos dydis. ).Vartotojas visada žino kokio defektingumo lygio partijos jį tenkina. Kai toks lygis qv, tai partijos, kurių ,turi būti nepriimtos ir gr¹žintos gamintojui, o partijos, kurių -priimtos.

Be darbinės charakteristikos, yra ideali darbinės kontrolės charakteristika,bet atrankinės kontrolės metu įvykdyti idealios darbinės charakteristikos reikalavimus dėl I ir II rūšies klaidų negalima. Todėl tiekėjas ir vartotojas turi susitarti dar dėl dviejų kontrolės plano parametrų:1. Priimtino defektingumo lygio q1(AQL), t. y. tokio lygio, kai partijos su q < q1, arba vadinamosios tikrai geros partijos, turi būti priimamos su tikimybe, artima vienetui. Kiekybiškai ši tikimybė turi būti ne mažesnė kaip (1-α) 2. Nepriimtino defektingumo lygio q2 (LQ), t. y. tokio lygio, kai partijos su q> q2 , arba vadinamosios tikrai blogos partijos, turi būti priimamos su tikimybe, artima nuliui. Kiekybiškai ši tikimybė turi būti ne didesnė kaip β.

Organizuojant kontrolź pirmiausia reikia dviejų tiekėjo ir vartotojo susitarimų: 1. Dėl leistinųjų rizikų α ir β (šios reikšmės svyruoja nuo 0,05 iki 0,2). 2. Dėl priimtino ir nepriimtino defektingumo lygių ir q1 ir q2 .

Atrankinės kontrolės pagrindinės prielaidos, taikant matematinės statistikos ir tikimybių teorijas, leidžia parinkti du svarbiausius atrankinės kontrolės plano parametrus: imties tūrį n ir leistin¹jį defektinių gaminių skaičių imtyje C.Šie parametrai apskaičiuojami pagal lygčių sistem¹:

3.3. Defektingumo zonos

Pagrindinis defektingų gaminių atsiradimo šaltinis yra technologinio gamybos proceso netobulumas. Atsižvelgiant į gamybos technologinio proces¹ patikrintos gaminių partijos išskirstomos į tris atskiras zonas:

I – normalaus technologijos proceso zona. Čia komplektuojamos detalės, medžiagos, technologiniai įrenginiai, įrankiai, darbininkų kvalifikacija atitinka numatytus reikalavimus.

II – atsitiktinai nežymiai išsiderinźs technologijos procesas. Atsitiktinis defektingų gaminių skaičius partijose sumažėja savaime, be gamintojų įsikišimo.

III – tai labai ir nuolatos išsiderinźs technologijos procesas. Toks procesas gali būti pataisytas, tik pasitelkus tam tikras technines, organizacine ir kitas priemones. Defektingumo zonos:

4. Atrankinės kontrolės būdai

Yra dvi atrankinės kontrolės rūšys: - kontrolė pagal alternatyvius požymius; - kontrolė pagal kiekybinius požymius. Kontrolė pagal alternatyvius požymius – tai gaminių klasifikavimas pagal jų tinkamum¹ toliau naudoti, skirstant juos į dvi grupes: gerus arba blogus.Kontrolė pagal kiekybinius požymius – tai gaminių klasifikavimas pagal jų tinkamum¹ toliau naudoti remiantis tų gaminių parametrais.Šie du būdai dar klasifikuojami į: 1. Vieno laipsnio atrankinź kontrolź. 2. Dviejų laipsnių atrankinź kontrolź.3. Daugiapakopź atrankinź kontrolź. 4. Nuosekli¹j¹ atrankinź kontrolź.

4.1. Kontrolė pagal kiekybinius požymius

Atliekant kontrolź pagal kiekybinius požymius, produkcijos kokybė vertinama pagal vidutinio ir vidutinio kvadratinio kontroliuojamo rodiklio nukrypimus, taip pagal jų priklausantį defektingum¹. Šie rodikliai įtraukiami į kontrolės planus. Dauguma kontrolės planų pagal kiekybinius požymius turi normatyvinius kontrolės defektingumo lygius. Tai paaiškinama tokiomis priežastimis: 1. Defektingumo lygis charakterizuoja produkcijos partijos kokybź. 2. Šis rodiklis paprastai naudojamas kontrolės planuose pagal alternatyvų požymį. Tai suteikia galimybź sulyginti kontrolės planus pagal kiekybinį ir alternatyvųjį požymius.  Šios kontrolės pagrindu priimami sprendimai apie tai, ar gaminys kokybiškas, ar brokuotas. Atliekant kontrolė pagal kiekybinius požymius, matuojami produkcijos vienetų kontroliuojamieji parametrai, išskaičiuojamas pasirinktas vidutinis aritmetinis vidurkis ir įvertinamas nukrypimas nuo vienos (viršutinės ar apatinės) arba dviejų nustatytų ribų. Šie nukrypimai lyginami su iš anksto nustatytais kontroliniais normatyvais ir pagal tai nusprendžiama ar produkcija atitinka ar neatitinka nustatytų reikalavimų.

4.2. Kontrolė pagal kokybinius požymius

4.2.1. Vieno laipsnio kontrolė

N gaminių partijos, pateiktos kontrolei, atsitiktiniu būdu paimta n gaminių imtis ir nustatyta, kad: 0 ≤defektinių gaminių skaičius mC, (0≤mC), partija priimama; defektinių gaminių sk. m<C, (m<C), partija nepriimama. Partijos priėmimo tikimybė apskaičiuojama taip: Binominis pasiskirstymas Pm =Cnmqm(1-q)n-m ;Puasono pasiskirstymas ; čia n – atsitiktiniu būdu paimta gaminių imtis; m– defektinių gaminių skaičius gaminių imtyje; C– ribinis defektų skaičius; q=n*m. Binominis pasiskirstymas taikomas, kai n<0.1N, o Puasono – kai q<0.1.

4.2.2. Dviejų laipsnių kontrolė.

Kai yra dviejų laipsnių atrankinė kontrolė, imamos dvi imtys.

N gaminių partijos, pateiktos kontrolei, atsitiktiniu būdu paimama n1 dydžio imtis:

**jeigu defektinių gaminių skaičius m1 neviršija leistinojo skaičiaus C1, t. y.(m1<C1), partija priimama;

**jeigu defektinių gaminių skaičius m1 viršija neleistin¹jį skaičių C2 , t. y., (m1>C2) partija nepriimama;

**jeigu (C1<m1<C2) tuomet imama antroji imtis n2.

Defektinių gaminių skaičius imtyse šiuo atveju lyginamas su ribiniais skaičiais C3 ir C4:

- jeigu (m1+m2<C3), partija priimama;

- jeigu (m1+m2>C4), partija nepriimama.

Šio metodo trūkumas tas, kad tikrinant dviejų laipsnių atrankinės kontrolės būdu, patikrinama mažiau gaminių, palyginti su vieno laipsnio atrankine kontrole

4.2.3. Daugiapakopė kontrolė.

Daugiapakopė atrankinė kontrolė gali būti išplečiama iki nuosekliosios atrankinės kontrolės, kai bandoma daug imčių, kurių kiekvien¹ sudaro vienas gaminys.

Šiuo atveju didelis skaičius vienodų mažų imčių tikrinamas tol, kol bus priimtas sprendimas išbrokuoti ar priimti vis¹ partij¹.

4.2.4. Nuoseklioji kontrolė

Esant nuosekliajai kontrolei, sprendimai apie kontroliuojamos partijos kokybės lygį priimami tikrinant iš eilės po vien¹ gaminį, atsitiktinai paimt¹ iš kontroliuojamos partijos.

Tikrinama atliekamas tokia tvarka:

1.jeigu defektinių gaminių skaičius mi paimtuose gaminiuose mažesnis negu Ci ,(mi<Ci), tuomet partija priimama;

2.jeigu defektingų gaminių skaičius mi paimtuose gaminiuose didesnis negu di,(mi>di), tuomet partija nepriimama;

3. jeigu priėmimo skaičius Ci mažesnis negu defektinių gaminių skaičius mi paimtuose gaminiuose, o defektinių gaminių skaičius didesnis negu di,(Ci<mi <di), tuomet priimamas sprendimas imti kit¹ gaminį, ir kontrolė tźsiama.

Didžiausias nuosekliosios atrankinės kontrolės trūkumas – kintamas darbo apimties pobūdis. Privalumas – vidutiniškai mažesnė kontrolės apimtis.

5. Atrankinės kontrolės planai

Vartotojas visuomet nori, kad jam siūloma produkcija būtų kokybiška, t. y. produkcijos defektingumo lygis neviršytų jį tenkinančio lygio qt.

Tuomet atsižvelgiant į s¹lygas galimi trys planų variantai:

1. Kai (qt =q1), vartotojo reikalavimai prilyginami (AQL). Šiuo atveju partijos, kurių defektingumo lygis (q<q1), bus priimamos su tikimybe, artima vienetui; partijos, kurių (q<q2), bus nepriimamos su tikimybe, artima vienetui, o partijos, kurių (q1<q<q2), bus priimamos su kintama tikimybe:

a) jeigu q artima q1– priimama dar gana daug;

b) jeigu q artima q2– atmetama jau daug, bet nepakankamai.

Vadinasi, dar nemaža dalis blogų pagal susitarim¹ partijų bus priimta ir atiduota vartotojui. Šiuo atveju vidutinis priimtų ir pateiktų vartotojui partijų defektingumo lygis qvid visada bus didesnis negu pageidauja vartotojas.Toks atrankinės kontrolės planas nenaudingas vartotojui.

2. Kai (qt=q2), vartotojo reikalavimai prilyginami (LQ). Šiuo atveju partijos, kurių defektingumo lygis (q>q1), bus priimamos su tikimybe, artima vienetui, o partijos, kurių (q>q2), bus atmetamos su tikimybe, artima vienetui. Partijos, kurių (q1<q<q2), bus atmetamos su kintama tikimybe:

a) jeigu q artima q1– dar priimamos su didele tikimybe;

b) jeigu q artima q2– dar atmetama gana daug.

Vadinasi, kad dar nemaža dalis gerų partijų bus atmesta ir gr¹žinta tiekėjui. Šiuo atveju qvid visada bus mažesnis negu pageidauja vartotojas. Taigi toks atrankinės kontrolės planas nenaudingas gamintojui.

3. Kai (qt=q2), vartotojo reikalavimai prilyginami tarpinėms intervalo [q1,q2] reikšmėms. Nesant rimtų argumentų tiekėjo ar vartotojo interesų labui, tikslingiausia vartotojo reikalavimus prilyginti tokiam defektingumo lygiui, kuriam esant partija būtų priimama arba atmetama, kai tikimybė L(q)=0,5.



Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare



DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 1234
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved