CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

Kokybės kontrolės metodai

įvairių

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

Kokybės kontrolės metodai

1. Itisinė kontrolė

1.1. Itisinės kontrolės samprata ir ypatybės

Itisinė kontrolė – tai visų gaminių tikrinimas. Tikrinami gaminiai klasifikuojami į gerus ir blogus.

Kiekvienas gaminys – sudėtingas objektas. Jo kokybź charakterizuoja parametrai,kurie tikrinami įvairia specialia aparatūra, kuriai paprastai būdinga tam tikros matavimo paklaidos – matavimo rezultato nukrypimas nuo tikrosios reikmės. Dėl ios aplinkybės negalime su vienetui lygia tikimybe klasifikuoti patikrinti gaminių į gerus ir blogus. Tai yra pirmoji itisinės kontrolės ypatybė, kuri¹ nulemia metrologija.

Kiekvienas gaminys – daugiaparametris, todėl sudarant kontrolės metodikas visada susiduriama su problema, kuriuos parametrus tikrinti. Siūlomos įvairios metodikos, kaip parinkti optimalų kontroliuojamų parametrų skaičių. Tačiau tai sunku, todėl da˛niausiai remiamasi in˛inerine intuicija ir patyrimu, o čia visada esama tam tikros dalies rizikos. Todėl kontroliuojant daugiaparametrį objekt¹, net jeigu ir nėra metrologinės paklaidos, yra tam tikra tikimybė suklysti. Tai antroji itisinės kontrolės ypatybė, kuri¹ lemia parametrų parinkimo metodika.

Gaminį apraantys parametrai turi savo normatyvines reikmes. Kai gaminiai daugiaparametriai, iuos normatyvus parinkti gana keblu. Čia da˛niausiai vadovaujamasi stačiakampio taisykle (keičiantis vienam parametrui, tiesiogiai proporcingai keičiasi kitas). Praktikai tarp parametrų egzistuoja ma˛esnė ar didesnė priklausomybė, todėl normuojant reikėtų į tai atsi˛velgti. Todėl realiame gyvenime u˛davinys visada supaprastinamas iki stačiakampio taisyklės. Dėl to atsiranda klasifikavimo klaidų. Tai trečioji itisinės kontrolės ypatybė, kuri¹ nulemia parametrų normavimo metodika.

Atliekant itisinź kontrolź, be objektyvių minėtųjų techninių prie˛asčių, didelį vaidmenį vaidina ˛mogaus (subjektyvus) veiksnys. Iskirtinis masinės gamybos atvejis: kontrolierius per darbo dien¹ privalo patikrinti daug gaminių. Labai da˛nai jo darbo s¹lygos prastos(apvietimas,triukmas, vibracijos). Todėl ˛mogus nuvargsta ir blogai atlieka savo funkcijas. Da˛nai klasifikavimui didelź įtak¹ turi ir neteisingas apmokėjimas u˛ kontrolieriaus darb¹,. Tai didina tikimybź blog¹ gaminį pripa˛inti geru. Tai ketvirtoji itisinės kontrolės ypatybė, kuri¹ lemia subjektyvus kontrolės veiksnys.

1.2. Itisinės kontrolės charakteristikos

Per tam tikr¹ gamybos laikotarpį pagaminama ir gerų, ir blogų gaminių. Jeigu tikimybė pagaminti blog¹ gaminį lygi , tai gero gaminio pagaminimo tikimybė lygi ω=1-ω.

Kai gaminiai tikrinami itisine kontrole, matuojami jų parametrai ir fiksuojami gauti matavimų rezultatai Y

(matematikai vektoriai):

G – rezultatai Y, pagal kuriuos gaminiai pripa˛įstamas blogais (su defektais);

– rezultatai Y, pagal kuriuos gaminiai pripa˛įstami gerais.

Tuomet tikrinimo metu tikimybes galima u˛rayti:

P=q – tikimybė, kad patikrinti gaminiai pripa˛inti blogais;

P=p=1- q – tikimybė, kad patikrinti gaminiai pripa˛inti gerais.

Itisinės kontrolės charakteristikos ω, p,q ir tikimybių sprendiniai labai svarbūs analizuojant kontrolės rezultatus.

2. Itisinės kontrolės būdai

Itisinź kontrolź sudaro vieno arba dviejų etapų kontrolės.

Gamybos etapo su vieno etapo kontrole struktūrinė schema:

ω– defektinių gaminių pagaminimo tikimybė; p – tikimybė, kad po kontrolės gaminiai geri; q– tikimybė, kad po kontrolės gaminiai pripa˛inti gerais; Q – blogų gaminių tikimybė tarp pripa˛intų gerais ir atiduotų vartotojui.

Dviejų etapų itisinės kontrolės schema:

ω– defektinių gaminių pagaminimo tikimybė; p – pripa˛inti gerais ir patekź į antr¹jį kontrolės etap¹ gaminiai;q₁,q₂ – tikimybė, kad pripa˛inti po kontrolės gaminiai geri; Q_v1– patekź į antr¹jį kontrolės etap¹ blogi gaminiai;Q_v2 – blogų gaminių tikimybė tarp pripa˛intų gerais ir atiduotų vartotojui.

3. Atrankinė kontrolė

3.1. Atrankinės kontrolės samprata

Bet kurios kontrolės atsiradimas gamybos procese sukelia papildomų nuostolių. Tačiau kontrolė visada ma˛ina eksploatacines gaminių ilaidas. Taigi kalbant apie kontrolės efektyvum¹, reikia vertinti bendrasias ilaidas, kurias sudaro: kontrolės vykdymo ilaidos ir eksploatuojamų nekokybikų gaminių remonto ilaidos.

Kontrolės programos parinkimas – sudėtingas kompleksinis u˛davinys, apimantis ekonominius, matematinius ir organizacinius bei techninius aspektus. Norint gauti did˛iausi¹ efekt¹, reikia gerai imanyti kontrolės organizavimo principus ir jos teikiam¹ naud¹.

Visų rūių kontrolė gali būti itisinė arba atrankinė. Itisinė kontrolė da˛nai negalima dėl ių prie˛asčių: - kartais ji ekonomikai netikslinga; - technikai negalima.

Itisinė kontrolė negarantuoja nulinio defektingumo lygio, todėl gamintojai da˛nai turi tenkintis atrankinės kontrolės rezultatais.

Matematinės statistikos ir tikimybių teorijos metodai parodė, kad neretai gaminių kokybės lygiui valdyti pakanka nagrinėti tik tam tikr¹ jų dalį, vadinam¹j¹ imtį. Toki¹ kontrolź, kai tikrinama ir sprendimai priimami tik pagal tam tikr¹ gaminių partijos dalį, vadiname atrankine kontrole. Jos esmė tokia: 1. I N dyd˛io partijos, atsitiktinai atrenkama n dyd˛io imtis (n<N). 2. Visi imties gaminiai patikrinami ir nustatomas defektinių gaminių sk. 3. Defektinių gaminių sk. palyginamas su normatyviniu ir priimamas sprendimas apie N dyd˛io partijos kokybź. Jei defektinių gaminių sk. imtyje nevirija normatyvinio – visa N dyd˛io partija pripa˛įstama gera ir atiduodama vartotojui. Jeigu virija-pripa˛įstama bloga ir gr¹˛inama gamintojui pertikrinti.

Tokiu būdu klasifikuojant partijas, reguliuojamas vartotojui pateikiamas produkcijos kokybės lygis. Pagrindinė klasifikavimo problema – parinkti tinkamus pagrindinius kontrolės plano parametrus

3.2. Atrankinės kontrolės parametrai

Atrankinės kontrolės rezultatai remiasi tam tikros partijos dalies – imties n gaminių patikrinimu. Todėl susiduriama su tokiomis klaidomis:1. Tikimybe nepagrįstai priimti blog¹ partij¹. Tai vadinamoji I rūies klaida, arba tiekėjo rizika. Ji ˛ymima raide α. 2. Tikimybe priimti blog¹ partij¹. Tai vadinamoji II rūies klaida, arba vartotojo rizika. Ji ˛ymima raide β.

Organizuojant atrankinź kontrolź labai svarbu, kad ios dvi klaidos būtų kuo ma˛esnės. Atrankinės kontrolės efektyvumas vertinamas vadinam¹ja darbine charakteristika. Darbinė charakteristika – tai tikimybės priimti partij¹ L(q)priklausomybė nuo partijos defektingumo lygio: q=M/N( M – defektingų gaminių skaičius partijoje; N – partijos dydis. ).Vartotojas visada ˛ino kokio defektingumo lygio partijos jį tenkina. Kai toks lygis q_v, tai partijos, kurių ,turi būti nepriimtos ir gr¹˛intos gamintojui, o partijos, kurių -priimtos.

Be darbinės charakteristikos, yra ideali darbinės kontrolės charakteristika,bet atrankinės kontrolės metu įvykdyti idealios darbinės charakteristikos reikalavimus dėl I ir II rūies klaidų negalima. Todėl tiekėjas ir vartotojas turi susitarti dar dėl dviejų kontrolės plano parametrų:1. Priimtino defektingumo lygio q₁(AQL), t. y. tokio lygio, kai partijos su q < q₁, arba vadinamosios tikrai geros partijos, turi būti priimamos su tikimybe, artima vienetui. Kiekybikai i tikimybė turi būti ne ma˛esnė kaip (1-α) 2. Nepriimtino defektingumo lygio q₂ (LQ), t. y. tokio lygio, kai partijos su q> q₂ , arba vadinamosios tikrai blogos partijos, turi būti priimamos su tikimybe, artima nuliui. Kiekybikai i tikimybė turi būti ne didesnė kaip β.

Organizuojant kontrolź pirmiausia reikia dviejų tiekėjo ir vartotojo susitarimų: 1. Dėl leistinųjų rizikų α ir β (ios reikmės svyruoja nuo 0,05 iki 0,2). 2. Dėl priimtino ir nepriimtino defektingumo lygių ir q₁ ir q_{2 .}

Atrankinės kontrolės pagrindinės prielaidos, taikant matematinės statistikos ir tikimybių teorijas, leid˛ia parinkti du svarbiausius atrankinės kontrolės plano parametrus: imties tūrį n ir leistin¹jį defektinių gaminių skaičių imtyje C.ie parametrai apskaičiuojami pagal lygčių sistem¹:

3.3. Defektingumo zonos

Pagrindinis defektingų gaminių atsiradimo altinis yra technologinio gamybos proceso netobulumas. Atsi˛velgiant į gamybos technologinio proces¹ patikrintos gaminių partijos iskirstomos į tris atskiras zonas:

I – normalaus technologijos proceso zona. Čia komplektuojamos detalės, med˛iagos, technologiniai įrenginiai, įrankiai, darbininkų kvalifikacija atitinka numatytus reikalavimus.

II – atsitiktinai ne˛ymiai isiderinźs technologijos procesas. Atsitiktinis defektingų gaminių skaičius partijose suma˛ėja savaime, be gamintojų įsikiimo.

III – tai labai ir nuolatos isiderinźs technologijos procesas. Toks procesas gali būti pataisytas, tik pasitelkus tam tikras technines, organizacine ir kitas priemones. Defektingumo zonos:

4. Atrankinės kontrolės būdai

Yra dvi atrankinės kontrolės rūys: - kontrolė pagal alternatyvius po˛ymius; - kontrolė pagal kiekybinius po˛ymius. Kontrolė pagal alternatyvius po˛ymius – tai gaminių klasifikavimas pagal jų tinkamum¹ toliau naudoti, skirstant juos į dvi grupes: gerus arba blogus.Kontrolė pagal kiekybinius po˛ymius – tai gaminių klasifikavimas pagal jų tinkamum¹ toliau naudoti remiantis tų gaminių parametrais.ie du būdai dar klasifikuojami į: 1. Vieno laipsnio atrankinź kontrolź. 2. Dviejų laipsnių atrankinź kontrolź.3. Daugiapakopź atrankinź kontrolź. 4. Nuosekli¹j¹ atrankinź kontrolź.

4.1. Kontrolė pagal kiekybinius po˛ymius

Atliekant kontrolź pagal kiekybinius po˛ymius, produkcijos kokybė vertinama pagal vidutinio ir vidutinio kvadratinio kontroliuojamo rodiklio nukrypimus, taip pagal jų priklausantį defektingum¹. ie rodikliai įtraukiami į kontrolės planus. Dauguma kontrolės planų pagal kiekybinius po˛ymius turi normatyvinius kontrolės defektingumo lygius. Tai paaikinama tokiomis prie˛astimis: 1. Defektingumo lygis charakterizuoja produkcijos partijos kokybź. 2. is rodiklis paprastai naudojamas kontrolės planuose pagal alternatyvų po˛ymį. Tai suteikia galimybź sulyginti kontrolės planus pagal kiekybinį ir alternatyvųjį po˛ymius. ios kontrolės pagrindu priimami sprendimai apie tai, ar gaminys kokybikas, ar brokuotas. Atliekant kontrolė pagal kiekybinius po˛ymius, matuojami produkcijos vienetų kontroliuojamieji parametrai, iskaičiuojamas pasirinktas vidutinis aritmetinis vidurkis ir įvertinamas nukrypimas nuo vienos (virutinės ar apatinės) arba dviejų nustatytų ribų. ie nukrypimai lyginami su i anksto nustatytais kontroliniais normatyvais ir pagal tai nusprend˛iama ar produkcija atitinka ar neatitinka nustatytų reikalavimų.

4.2. Kontrolė pagal kokybinius po˛ymius

4.2.1. Vieno laipsnio kontrolė

I N gaminių partijos, pateiktos kontrolei, atsitiktiniu būdu paimta n gaminių imtis ir nustatyta, kad: 0 ≤defektinių gaminių skaičius m≤C, (0≤m≤C), partija priimama; defektinių gaminių sk. m<C, (m<C), partija nepriimama. Partijos priėmimo tikimybė apskaičiuojama taip: Binominis pasiskirstymas P_m=Cn^mq^m(1-q)^n-m ;Puasono pasiskirstymas ; čia n – atsitiktiniu būdu paimta gaminių imtis; m– defektinių gaminių skaičius gaminių imtyje; C– ribinis defektų skaičius; q=n*m. Binominis pasiskirstymas taikomas, kai n<0.1N, o Puasono – kai q<0.1.

4.2.2. Dviejų laipsnių kontrolė.

Kai yra dviejų laipsnių atrankinė kontrolė, imamos dvi imtys.

I N gaminių partijos, pateiktos kontrolei, atsitiktiniu būdu paimama n1 dyd˛io imtis:

**jeigu defektinių gaminių skaičius m1 nevirija leistinojo skaičiaus C1, t. y.(m1<C1), partija priimama;

**jeigu defektinių gaminių skaičius m1 virija neleistin¹jį skaičių C2 , t. y., (m1>C2) partija nepriimama;

**jeigu (C1<m1<C2) tuomet imama antroji imtis n2.

Defektinių gaminių skaičius imtyse iuo atveju lyginamas su ribiniais skaičiais C3 ir C4:

- jeigu (m1+m2<C3), partija priimama;

- jeigu (m1+m2>C4), partija nepriimama.

io metodo trūkumas tas, kad tikrinant dviejų laipsnių atrankinės kontrolės būdu, patikrinama ma˛iau gaminių, palyginti su vieno laipsnio atrankine kontrole

4.2.3. Daugiapakopė kontrolė.

Daugiapakopė atrankinė kontrolė gali būti iplečiama iki nuosekliosios atrankinės kontrolės, kai bandoma daug imčių, kurių kiekvien¹ sudaro vienas gaminys.

iuo atveju didelis skaičius vienodų ma˛ų imčių tikrinamas tol, kol bus priimtas sprendimas ibrokuoti ar priimti vis¹ partij¹.

4.2.4. Nuoseklioji kontrolė

Esant nuosekliajai kontrolei, sprendimai apie kontroliuojamos partijos kokybės lygį priimami tikrinant i eilės po vien¹ gaminį, atsitiktinai paimt¹ i kontroliuojamos partijos.

Tikrinama atliekamas tokia tvarka:

1.jeigu defektinių gaminių skaičius m_i paimtuose gaminiuose ma˛esnis negu C_i ,(m_i<C_i), tuomet partija priimama;

2.jeigu defektingų gaminių skaičius m_i paimtuose gaminiuose didesnis negu d_i,(m_i>d_i), tuomet partija nepriimama;

3. jeigu priėmimo skaičius C_i ma˛esnis negu defektinių gaminių skaičius m_i paimtuose gaminiuose, o defektinių gaminių skaičius didesnis negu d_i,(C_i<m_i <d_i), tuomet priimamas sprendimas imti kit¹ gaminį, ir kontrolė tźsiama.

Did˛iausias nuosekliosios atrankinės kontrolės trūkumas – kintamas darbo apimties pobūdis. Privalumas – vidutinikai ma˛esnė kontrolės apimtis.

5. Atrankinės kontrolės planai

Vartotojas visuomet nori, kad jam siūloma produkcija būtų kokybika, t. y. produkcijos defektingumo lygis nevirytų jį tenkinančio lygio q_t.

Tuomet atsi˛velgiant į s¹lygas galimi trys planų variantai:

1. Kai (q_t=q₁), vartotojo reikalavimai prilyginami (AQL). iuo atveju partijos, kurių defektingumo lygis (q<q₁), bus priimamos su tikimybe, artima vienetui; partijos, kurių (q<q₂), bus nepriimamos su tikimybe, artima vienetui, o partijos, kurių (q₁<q<q₂), bus priimamos su kintama tikimybe:

a) jeigu q artima q₁– priimama dar gana daug;

b) jeigu q artima q₂– atmetama jau daug, bet nepakankamai.

Vadinasi, dar nema˛a dalis blogų pagal susitarim¹ partijų bus priimta ir atiduota vartotojui. iuo atveju vidutinis priimtų ir pateiktų vartotojui partijų defektingumo lygis q_vid visada bus didesnis negu pageidauja vartotojas.Toks atrankinės kontrolės planas nenaudingas vartotojui.

2. Kai (q_t=q₂), vartotojo reikalavimai prilyginami (LQ). iuo atveju partijos, kurių defektingumo lygis (q>q₁), bus priimamos su tikimybe, artima vienetui, o partijos, kurių (q>q₂), bus atmetamos su tikimybe, artima vienetui. Partijos, kurių (q₁<q<q₂), bus atmetamos su kintama tikimybe:

a) jeigu q artima q₁– dar priimamos su didele tikimybe;

b) jeigu q artima q₂– dar atmetama gana daug.

Vadinasi, kad dar nema˛a dalis gerų partijų bus atmesta ir gr¹˛inta tiekėjui. iuo atveju q_vid visada bus ma˛esnis negu pageidauja vartotojas. Taigi toks atrankinės kontrolės planas nenaudingas gamintojui.

3. Kai (q_t=q₂), vartotojo reikalavimai prilyginami tarpinėms intervalo [q₁,q₂] reikmėms. Nesant rimtų argumentų tiekėjo ar vartotojo interesų labui, tikslingiausia vartotojo reikalavimus prilyginti tokiam defektingumo lygiui, kuriam esant partija būtų priimama arba atmetama, kai tikimybė L(q)=0,5.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 1241
Importanta:

Comenteaza documentul:
Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/250/Kokybs-kontrols-metodai55747.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/250/Kokybs-kontrols-metodai55747.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/250/Kokybs-kontrols-metodai55747.php">Kokybės kontrolės metodai</a>

Kokybės kontrolės metodai

įvairių

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: