Kokybės samprata

Kokybės samprata

1. Kokybės s¹vokos ir terminai

Kas yra kokybė? Žinome, kad šio žodžio prasmė nevienareikšmė. Viena, kai jis vartojamas buitinėje kalboje, visai kas kita, kai j¹ vartoja mokslininkai arba praktikai, nagrinėjantys kokybės klausimus.

Kai girdime sakant Aukštos kokybės gaminys, įsivaizduojame ypač gerai pagamint¹, puikų produkt¹. Tarybiniais laikais kokybiška preke buvo laikoma prekė, atitikusi standartus. Tačiau standartai yra netobuli, greitai sensta, yra sudaromi žmonių, turinčių savo nuomonź. Toks kokybės supratimas netinkamas rinkos s¹lygomis.

Siekdamos užtikrinti aukšt¹ kokybź visos kompanijos turi laikytis kokybės strategijos. Strategijos esmė –priimant bet kokį sprendim¹ turi būti atsižvelgiama į kliento poreikius, nes pagamintos produkcijos ar paslaugos kokybė priklauso nuo atskirų procesų ir jų tarpusavio s¹veikos.

Kokybės samprata technikoje

Specialistai kokybź vertinama pagal tai, kaip gatavas gaminys atitinka brėžinius ir techninius reikalavimus. Neturi būti skirtumo tarp projektuojamo ir pagaminto gaminio. Tai ir yra pagrindinis kokybės užtikrinimo uždavinys.

Kokybės ratas

Kokybź nusako sudaromieji, sudarantys tam tikr¹ rat¹., kokybės ratas – tai ,,uždaras ratas pasekmių, nusakančių gaminio arba proceso kokybź jo gamybos ir eksploatacijos etapu“.

Kokybė – kompleksinė s¹voka

Kokybė – tai kompleksinė s¹voka. Viena, visi įmonės skyriai daugiau ar mažiau atsako už gaminio kokybź, atitinkanči¹ projekt¹, kita, visi gaminiai turi savybių kurias galima kontroliuoti, išmatuoti. Tokio gaminio kokybė charakterizuojama keliais kokybės požymiais – imama atskirų požymių suma.

Skirtingai suprantomos s¹vokos kokybė ir patikimumas.

Nuo žodžio kokybė reikia skirti žodį patikimumas, nors buityje šios reikšmės dažnai painiojamos. Patikimumas – tai ilgalaikė kokybė, išsilaikanti vis¹ numatyt¹ eksploatacijos laikotarpį, arba kokybė, išsilaikanti ilgiau nei numatytas eksploatacijos laikotarpis.

Kokybė – visuma objekto savybių, kurios turi atitikti nustatytus ir numanomus poreikius.

Laikui bėgant poreikiai gali keistis. Jie gali apimti tokius aspektus, kaip eksploatacinės charakteristikos, tikimas funkcionuoti, patikimumas, saugumas, aplinka, ekonominiai ir estetiniai reikalavimai. Terminas kokybė supratimas ribotai. ir gali būti vartojami tokie terminai:

1. Santykinė kokybė – kada objektai klasifikuojami atsižvelgiant į jų privalumų lygį arba lyginam¹ja prasme.

Kokybės lygis – kokybine prasme (statistinė priėmimo kontrolė).

3. Kokybės riba – tai vertinami tikslūs techniniai rodikliai.

Bendra kokybė gali būti pasiekta tik sudėjus atskirus jos elementus, kai galiausiai gaunamas kokybiškas produktas ar paslauga.

Gradacija - (klasė, rūšis) rodo numatytus arba pripažintus kokybės reikalavimų skirtumus.

Aukštos klasės objektas gali būti nepatenkinamos klasės, ir atvirkščiai. Kai klasė žymima skaičiais, aukščiausia klasė žymima skaičiumi 1, o žemesnė klasė atitinkamai – 2, 3, 4 ir t. t.

Kokybės reikalavimai: Svarbu, kad kokybės reikalavimai visiškai atitiktų nustatytus ir numanomus vartotojų poreikius. Kokybės reikalavimai turi būti nusakyti pradžioje.

Patikimumas: vartojamas aprašyti bendriems dalykams, kada nevartojami kiekybiniai terminai. Patikimumas yra vienas iš aspektų, priklausančių nuo laiko.

Suderinamumas: galimybė tam tikrus objektus naudoti kartu, įvykdant tam tikrus reikalavimus.

Pakeičiamumas: galimybė objekt¹ be modifikacijos naudoti vietoje kito objekto, vykdant tam tikrus reikalavimus.

Saugumas: būsena, kai nuostolio rizika personalui arba nuostolis organizacijai apribotas iki leistinojo lygio. Saugumas yra vienas iš kokybės aspektų.

Atitikimas: nustatytų reikalavimų atitikimas.

Neatitikimas: apima vien¹ arba kelis kokybės trūkumus arba sistemos elementų kokybės trūkumus, arba jų nukrypimus nuo reikalavimų.

Defektas: įvykdyto nustatyto arba laukiamo reikalavimo, keliamo objektui, taip pat reikalavimo, užtikrinančio saugum¹. Reikalavimas turi būti realus, atsižvelgiant į esamas s¹lygas.

Atsakomybė už produkcijos kokybź: bendras terminas, aprašantis gamintojo arba kitų asmenų įsipareigojimus, įvykus traumai, sužeidimams, sunaikinus asmeninį turt¹ arba patyrus kitų nuostolių, esant blogam gaminiui.

Kontrolė: veikla, apimanti vienos ar kelių charakteristikų matavimus, ekspertizes, bandymus ar įvertinimus ir gautų rezultatų duomenų palyginim¹ su nustatytais reikalavimais.

Savikontrolė: atlikto darbo kontrolė, jo vykdytojui laikantis numatytų reikalavimų.  Savikontrolės rezultatai gali būti naudojami procesui valdyti.

Patikrinimas: Projektuojant ir tobulinant patikrinimas reiškia ekspertizės atlikim¹. Žodis patikrinta vartojamas statuso atitikčiai pažymėti.

Objektyvus įrodymas: informacija kuri gali būti patvirtinta remiantis faktais, gautais stebint, matuojant, bandant arba kitokiais būdais.

Kokybės charakteristikos

Technikos objektų kokybė įvertinama jo charakteristikų (parametrų) visuma;

Šios charakteristikos gali būti suskirstytos į tris grupes: tolydines, diskretines ir dvejetaines.

Tolydinės charakteristikos yra tokios, kurios gali įgauti bet koki¹ reikšmź nustatytame reikšmių intervale. Pvz., automobilis 100 km gali suvartoti nuo 7 litrų, važiuodamas greitkeliu, iki 9 litrų degalų mieste. Jos yra objektyvios, nes gali būti tiksliai išmatuotos ir nepriklauso nuo kieno nors nuomonės.

Diskretinės charakteristikos pažymi savybes, kurioms būdingos kelios reikšmės. Pvz., automobilio išvaizda gali būti apibūdinama kaip gera, puiki, patenkinama, nepatenkinama ir t. t.

Diskretinės charakteristikos yra subjektyvios, priklauso nuo vertintojo nuomonės. Tai, kas vienam atrodo puiku, kitam gali būti tik patenkinama ar net nepatenkinama.

Dvejetainės charakteristikos naudojamos pažymėti savybėms, kurias objektas turi arba neturi. Jos žymimos dvejetainės skaičiavimo sistemos ženklais: 0 – savybės nėra, 1 – savybė yra. Pvz., automobilis turi vairo stiprintuv¹ arba jo neturi, staklės turi programinį valym¹ arba jo neturi. Dvejetainės charakteristikos taip pat yra objektyvios, nes nepriklauso nuo vertintojo nuomonės.

Taigi technikos objekto kokybė gali būti apibūdinama trimis parametrų grupėmis: tolydinių parametrų visuma , diskretinių parametrų visuma , dvejetainių parametrų visuma . Iš trijų parametrų grupių informatyviausi yra tolydiniai parametrai. Šie parametrai yra objektyvūs, nes jų vertės nustatomos nepriklausomai matuojant. Gamintojas produkto specifikacijoje nurodo produkt¹ apibūdinančius parametrus, kurie vadinami projektiniais parametrais. Staklių specifikacij¹ sudaro šie parametrai: didžiausi apdirbamos detalės matmenys, variklio galingumas, pastūmos diapazonas, sūklio apsisukimų diapazonas, staklių gabaritai.

Visi gaminiai yra veikiami atsitiktinių veiksnių. Jų įtaka pasireiškia gaminant ir eksploatuojant produkt¹ tam tikromis s¹lygomis. Vienodų bet kurios mašinos detalių grupės turi nedidelių atsitiktinių matmenų, paviršių kokybės cheminės sudėties, kietumo ir kitų nuokrypių. Aplinka, kurioje mašina dirba, taippat apibūdinama parametrais (temperatūra, oro drėgnumu, atmosferos slėgiu ir kt.), kurių vertės taip pat yra atsitiktinės. Visi atsitiktiniai veiksniai, turintys įtakos technikos objekto darbui, vadinami atsitiktiniais įėjimo parametrais. Dėl jų poveikio pasikeičia objekto charakteristikos, kurias galima įsivaizduoti kaip išėjimo parametrus.

Jeigu gaminio specifikacijoje nurodytas koks nors parametras, tai dėl kintamų charakteristikų jis gali kisti neviršydamas tam tikrų ribų. Technikos objekto charakteristikų verčių nuokrypiai nuo projektinių sukels vartotojo nepasitenkinim¹. Todėl gamintojas paprastai nurodo charakteristikų tolerancijos ribomis.

3. Kokybės rodikliai

Visapusiškas kokybės gerinimas – tai vienas aktualiausių dalykų, skatinančių sėkming¹ ekonominį gamybos vystym¹si. Šiuolaikinės technikos sudėtingumas, gamybinių procesų mechanizavimas ir automatizavimas, gyventojų poreikių didėjimas, kylant jų materialinei gerovei, sudaro objektyvias s¹lygas planingai gerinti visų pramonės šakų produkcijos kokybź.

Gaminio kokybė priklauso nuo įvairių konstrukcinių ir technologinių savybių, kurios lemia jo gamybos s¹naudas ir eksploatacijos efektyvum¹. Jeigu kokybės rodiklis nusako tik vien¹ gaminio savybź, jis vadinamas vienetiniu, o jeigu kelias – kompleksiniu.

Pagal charakterizuojamas savybes galima išskirti kelet¹ kokybės rodiklių grupių:

1. Techninės paskirties rodikliai charakterizuoja produkto eksploatacijos pagal paskirtį naudojam¹jį efekt¹ ir nusako jo naudojimo sritį. Mašinų gamybos pramonėje dažniausi šie paskirties rodikliai: galingumas, mašinos universalumas, našumas, masė, energijos s¹naudos. Yra ir specifinių rodiklių – tai apdirbamos detalės matmenys, ribiniai greičiai ir pastūmos, automatizavimo lygis ir t. t.

Patikimumo kompleksiniai rodikliai sudaro vien¹ svarbiausių mašinų gamybos produkcijos kokybės rodiklių grupių. Patikimumas – objekto savybė tam tikrus parametrus išlaikyti neviršijant numatytų ribų. Jis apima negendamumo, darbingumo, gedimo, pataisomumo, pasiruošimo, išsilaikymo, ilgaamžiškumo savybes arba šių savybių derinius.

3. Technologiškumo rodikliai rodo, kiek objektas ir jo elementai atitinka šiuolaikinės gamybos s¹lygas, ar racionaliai naudojamos konstrukcinės medžiagos, ar yra galimybių taikyti naujausius gamybos metodus bei tipinius technologinius procesus.

4. Ekonomiško žaliavų ar medžiagų naudojimo rodikliai charakterizuoja medžiagų ar žaliavų s¹naudas gaminant, eksploatuojant produkt¹ ar techninź sistem¹.

5. Estetiniai kokybės rodikliai apibūdina produkto išvaizd¹, ar pats gaminys dera prie aplinkos, ar gerai spalviškai įformintas, ar geros prekinės išvaizdos, ar atitinka mad¹ ir t. t.

6. Ekologiniai rodikliai charakterizuoja žaling¹ poveikį aplinkai, eksploatuojant produkt¹ ar teikiant paslaug¹ (pvz., automobilio išmetamosios nuodingosios dujos ir t. t.).

7. Ergonominiai kokybės nusako ryšį tarp gaminio ir žmogaus, apibūdina optimalias mašinos valdymo s¹lygas. Ergonominiai rodikliai skirstomi į tris pogrupius: antropometrinius, fiziologinius, higieninius.

8. Ekologiniai rodikliai nusako žaling¹ poveikį aplinkai eksploatuojant produkt¹ ar teikiant paslaug¹, pvz., automobilių išmetamosios nuodingosios dujos.

9. Saugos rodikliai charakterizuoja, kaip saugiai eksploatuojamas produktas ar teikiama paslauga. Saugos savybės gali būti aktyviosios, pasyviosios ir poavarinės saugos.

10. Standartizacijos ir unifikacijos rodikliai rodo standartizuotų bei unifikuotų detalių, sudedamųjų dalių ir kitų elementų lyginam¹jį svorį gaminyje.

11. Patentiniai teisiniai rodikliai yra tik du: patentabilumas ir patentinis grynumas.

Metodai, taikomi produkcijos kokybės rodiklių reikšmėms nustatyti, skirstomi į dvi grupes: į objektyviuosius (skaičiavimo, matavimo, registravimo) ir subjektyviuosius (sociologinis, ekspertinis, organoleptinis). Visais atvejais patartina taikyti tik objektyviuosius metodus ir naudotis ir jais remiantis gautais kokybės rodikliais.