Kokybės valdymas

Kokybės valdymas

1. Bendras supratimas apie kokybės valdym¹

Kokybės valdymo klausimus apibendrina tarptautiniai ISO standartai. Daugumoje valstybių jie priimti kaip nacionaliniai standartai ir plačiai taikomi gaminių ir paslaugų kokybei reglamentuoti. Kokybės standartų taikymas yra tam tikra gaminių kokybės stabilumo garantija.

Visame pasaulyje padidėjo reikalavimai produkcijos kokybei. Produkcijos kokybės formavimas priklauso nuo tikslų, produkcijos gamybos tipo, paslaugų specifikacijos ir praktinės patirties. Produkcijos arba paslaugų kokybės sistema apima s¹vokas būdingas daugumai pagrindinių produkcijos ir paslaugų rūšių:

1. Kokybės politika, t. y. kokybės sistemos politik¹ vykdantis valdymas.

2. Kokybės sistema kaip procedūrų visuma, užtikrinanti kokybės valdym¹.

3. Kokybės valdymas kaip metodų, taikomų kokybės reikalavimams tenkinti, visuma.

Kokybės užtikrinimas kaip priemonių visuma, garantuojanti, kad produkcija arba paslaugos atitinka tam tikrus kokybės reikalavimus.

Parenkant kokybės užtikrinimo modelį vertinami tokie veiksniai:

- produkcijos projektavimo arba paslaugos vertinimo sunkumai dėl analogų nebuvimo;

- pagrindimas;

- gamybinio proceso sudėtingumas;

- produkcijos ir paslaugų charakteristikos;

- darbo sauga;

- ekonominiai veiksniai ir kt.

Ypating¹ reikšmź turi marketingas ir projektavimas, kurių procese formuojasi vartojamosios savybės ir ekonominis kokybės parametrų gavimo tikslingumas.

Kokybė marketingo prasme turi užtikrinti vartotojo poreikius, norus ir gaunamos informacijos atbulinį ryšį, jos kontrolź. Gauta informacija yra svarbi koreguojant projekt¹.

Kokybė projektavimo procese apibrėžia techninius reikalavimus, keliamus medžiagoms, procesams ir produkcijai.

Kokybė gamybos procese priklauso nuo gamybos proceso valdymo ir jo galimybių. Visais atvejais nustatomas tarpusavio ryšys tarp kokybės kontrolės gamybos procese ir gamybos proceso techninių dokumentų bei galutinio produkto.

Gamybos valdymas numato kokybės valdym¹ gamybos cikle. Dėl to numatomi tokie veiksniai:

1. Medžiagų valdymas. Tai reiškia, kad gamybos procese turi būti laikomos, skirstomos ir apsaugomos medžiagos ir žaliavos.

2. Gamybinių įrengimų valdymas ir techninė priežiūra. Tai pirmiausia siejasi su pagrindiniais įrengimais, įtaisais, įrankiais, modeliais, šablonais, kurių tikrinamas tikslumas ir atitiktis prieš pradedant eksploatuoti.

3. Technologinių procesų pakeitimo valdymas. Produkcija turi būti tikrinama po kiekvieno keitimo.

Kokybės valdymui ypating¹ reikšmź turi personalo rengimo sistema. Ji turi apimti visus įmonės lygius. Personalo rengimo tikslas – suprasti kokybės sistemos efektyvum¹ ir j¹ įdiegti.

Svarbiausi kokybės sistemos elementai yra tikimybiniai-statistiniai metodai. Šie metodai gali būti taikomi nustatant techninius patikimumo, ilgaamžiškumo, technologinių procesų valdymo, rinkos analizės, saugos vertinimo, rinkos analizės ir pan. reikalavimus.

2. Produkcijos kokybės valdymo s¹vokos ir teiginiai

Kokybės valdymo klausimus apibendrina tarptautiniai ISO standartai. Daugumoje valstybių jie priimami kaip nacionaliniai standartai ir plačiai taikomi reglamentuojant gaminių ir paslaugų kokybź.

Kokybės sistemos formavimas priklauso nuo tikslų, produkcijos gamybos tipo, paslaugų specifikacijos ir praktinės patirties.

Produkcijos arba paslaugų kokybės sistema apima s¹vokas, būdingas daugumai pagrindinės produkcijos ir paslaugų rūšių:

1. Kokybės politika, t. y. kokybės sistemos organizavimo tikslai ir uždaviniai.

2. Kokybės vadyba, t. y. kokybės sistemos politik¹ vykdantis valdymas.

3. Kokybės sistema kaip procedūrų visuma, užtikrinanti kokybės valdym¹.

Kokybės valdymas kaip metodų, taikomų kokybės reikalavimams tenkinti, visuma.

5. Kokybės užtikrinimas kaip priemonių visuma, garantuojanti, kad produkcija arba paslaugos atitinka tam tikrus kokybės reikalavimus.

Produkcijos kokybės valdymas yra nuolatinis planinis procesas, darantis įtak¹ veiksniams ir s¹lygoms ekonominiu požiūriu optimalaus lygio produkcijai sukurti, pagaminti ir kuo efektyviau naudoti. Vienas svarbiausių ir sudėtingiausių produkcijos kokybės valdymo uždavinių – užtikrinti darni¹ gamybos s¹lygų ir veiksnių s¹veik¹. Produkcijos kokybės požiūriu svarbi¹ reikšmź turi kokybės planas, kuriame yra techninė naujos produkcijos projektavimo užduotis, standartai, techninių dokumentų komplektas, aukščiausios kategorijos produkcijos gamybos ir pasenusios produkcijos gamybos nutraukimo užduotys .

Produkcijos kokybės valdymo mechanizmas (principai) gali būti tokie:

1. Poreikių apimties ir charakterio analizės, gamybos techninių, ekonominių ir organizacinių galimybių pagrindu sudaromos planinės kokybės užduotys.

2. Pradedamas konstrukcinis ir technologinis gamybos paruošimas ir organizuojama būtinų apimčių produkcijos gamyba.

3. Faktinė kokybė nenutrūkstamai sulyginama su planuota kokybe.

Esant faktinių ir planuotų kokybės rodiklių skirtumams sudaromas planas skirtumų priežastims pašalinti.

Kokybės valdymas gali turėti tris kontūrus: parametrinį, funkcinį ir sociologinį-darbinį.

Parametrinis kontūras yra tikslinės paskirties – konstrukcijos technologiškumas, patikimumas, pataisomumas, ekonomiškumas ir t. t

Funkcinis kontūras apima poreikių prognozź, produkcijos techninio lygio ir kokybės prognozź, produkcijos kokybės gerinimo planavim¹, produkcijos kokybės reikalavimų normavim¹ ir t. t.

Organizacinis-darbinis kontūras apima santykių darbo kolektyve prognozavim¹, darbo organizavimo planavim¹, darbo kokybės vertinim¹ ir panašiai.

3. Kokybės valdymas ir standartai

Kokybės valdymo srityje standartai sudaro galimybes sujungti į vien¹ visum¹ pradinių žaliavų, medžiagų, komplektuojamųjų medžiagų ir galutinės produkcijos kokybź su vartotojų, gamybos interesais, realizuoti progresyvinius rodiklius ir normas atitinkančius perspektyvius poreikius ir aukščiausius mokslo ir technikos pasiekimus. Standartai taip pat rekomenduoja užtikrinti efektyvi¹ techninio lygio kontrolź produkcijos kūrimo ir gamybos diegimo metu, taip pat kokybės kontrolź produkcijos gamybos procese. Ypatingas standartizacijos dėmesys skiriamas technologiniam kokybės užtikrinimui, gamybos paruošimo laikui (periodui) mažinti.

Produkcijos kokybės poreikių, techninio lygio ir kokybės tyrimai bei prognozė atliekami trimis etapais:

1. Vartotojų poreikių nomenklatūros produkcijos kokybei, asortimentui projektiniais gamybos ir vartojimo periodais tyrimas.

2. Mokslinių techninių ir ekonominių galimybių analizė vartotojų poreikiams gerinti.

3. Perspektyvios produkcijos rūšių ir kokybės rodiklių nustatymas ir pasiūlymų parengimas naujai produkcijai gaminti arba išleidžiamai produkcijai modernizuoti, prognozuojamiems poreikiams tenkinti.

Prognozės klasifikuojamos (skirstomos) pagal prognozuojamo periodo trukmź, sudarymo periodiškum¹, prognozės parengimo išsamumo laipsnį ir t. t.

Pagal prognozuojamo periodo trukmź yra skubios, trumpalaikės, vidutinės trukmės ir ilgalaikės prognozės.

Skubios prognozės dažniausiai sudaromos vieneriems metams.

Trumpalaikės sudaromos 5–7 metams. Jos duoda pradinź informacij¹ operatyvioms priemonėms asortimento ir išleidžiamos produkcijos kokybei gerinti.

Vidutinės trukmės prognozė nurodo bendras kryptis produkcijos kokybės techninio lygio ir poreikių struktūroje. Jos trukmė – 10–15 metų.

Ilgalaikė prognozė sudaroma mokslinio techninio progreso ir kompleksinės vystymo programos pagrindu 20–25 metams.

Pagal prognozės sudarymo periodiškum¹ prognozės skirstomos į periodines, reguliarias ir aperiodines.

Prognozavimo metodai yra šie: modeliavimas, eksploatacija ir ekspertinis vertinimas. Labiausiai paplitźs ir tiksliausias yra modeliavimo metodas. Jis apima regresinius ir koreliacinius modelius.

Visi prognozavimo metodai taikomi glaudžiai s¹veikaujantys, jie vienas kit¹ papildo. Standartizuoti numatomi kokybės rodikliai turi būti progresyvūs ir perspektyvūs, kad techniškai nepasentų iki planuojamų standartų įvedimo.

Specifikacij¹ reglamentuoja tarptautinis standartas ISO 8402. Kokybės vadybos principus ir sistemas apibūdina standartai: LST EN ISO 9001:2000, LST EN ISO 9004:2000. Kokybės vadybos standartų rinkinyje ISO 9000 iš viso yra apie 30 standartų. Pagrindiniai šio rinkinio standartai yra ISO 8420, apibūdinantys kokybės terminus, ir grupė standartų, žymimų nuo ISO 9001 iki ISO 9004, kurie reglamentuoja kokybės reikalavimus įvairios veiklos sritims (projektavimui, tiekimui, remontui, vadybai ir t. t.).

ISO 9001 yra pats griežčiausias tos grupės standartas. Jis skiriamas toms įmonėms, kurios nori įtikinti savo gaminių vartotojus, kad griežti kokybės reikalavimai tenkinami nuo projektavimo iki priežiūros.

ISO 9002 reglamentuoja tik produkcijos gamyb¹ ir surinkim¹.

ISO 9003 apibūdina reikalavimus tik tiekiamų gaminių kokybei.

ISO 9000 grupės standartai yra savanoriški, jų priimti įstatymai nereikalauja. ISO 9000 grupės standartų atitikimas suteikia įmonei pranašum¹ rinkoje.

Pagrindiniai kokybės valdymo sistemos principai

Produkcijos kokybės valdymo ypatumai yra sistemiškumas, kokybės valdymo metodų parengimas ir taikymas įmonės, firmos ar korporacijos lygiu.

Siekiant užtikrinti produkcijos kokybź įmonė turėtų laikytis šių salygų:

1. gerinti produkcijos ir paslaugų kokybź turi būti nuolatinis tikslas. Kokybės negalima užtikrinti tik epizodiškai j¹ gerinant. Kokybė turi būti visų įmonės tarnybų ir administracijos nuolatinio dėmesio objektas.

2. Turėti tvirt¹ nusistatym¹ defektams išvengti gaminant produkcij¹ ar teikiant paslaug¹.

3. Taikyti statistinius produkcijos kokybės kontrolės metodus.

Sudarant kontraktus su tiekėjais stengtis nenupirkti žemos kokybės žaliavų ar medžiagų.

5. Nuolat tobulinti gamyb¹, aiškintis problemas ir jas skubiai šalinti.

6. Mokytis administracijai ir kelti darbuotojų kvalifikacij¹.

7. Diegti naujus valdymo metodus. Meistrai ir kontrolieriai yra mokytojai, o ne teisėjai.

8. Skatinti dvipusius ryšius tarp darbininkų ir vadovų, kad jie efektyviai dirbtų.

9. Naikinti barjerus tarp padalinių, kad nebūtų slepiami trūkumai.

10. Nedeklaruoti teiginių, nepatvirtintų veiksmais ir priemonėmis.

11. Nesiorientuoti į kiekybinius veiklos rodiklius.

12. Kelti aukštos kvalifikacijos prestiž¹.

13. Skatinti mokytis ir savarankiškai kelti kvalifikacij¹.

1 Aiškiai reglamentuoti aukščiausio lygio vadovų pareigas.

Kokybės valdymo pagrindiniai elementai yra tokie:

- specialūs kokybės valdymo tyrimai. - perkamų medžiagų planavimas ir kontrolė; - eksploatuojamos produkcijos kokybės informacijos rinkimas ir analizė; - kokybės alaikymas eksploatuojant; - personalo parengimas ir kvalifikacijos kėlimas; - produkcijos ikigamybinis vertinimas atliekamas rengiant projekt¹; - kokybės valdymo propagandos skleidimas; - produkcijos kokybės planavimas; - kokybės valdymo veiklos vadovavimas;

- produkcijos ir technologinių procesų kokybės kontrolė ir vertinimas gamybos procese;

Charakteringas kokybės valdymo bruožas yra centralizuoti ir nepriklausomi kokybės valdymo skyriai bendroje organizacijos struktūroje. Tokio skyriaus pagrindiniai uždaviniai yra:

- centralizuotas kokybės užtikrinimo darbų planavimas ir programavimas; - pagalbos visiems padaliniams kokybės valdymo klausimais suteikimas; - vadovavimas visai veiklai vertinant ir analizuojant produkcijos kokybź. - produkcijos kokybės rodiklių didinimo visų darbų koordinavimas ir jų vykdymo kontrolė;

Sisteminiu požiūriu pagrindiniai kokybės valdymo sistemos principai yra:

1. Kompleksiškumas – produkcijos kokybės valdymo sistemoje realizuojamos techninės, ekonominės, organizacinės ir socialinės priemonės.

2. Sistemingumas – ryšių įvairovė sudėtingo objekto viduje susijungia į vien¹ teorinź schem¹, kurios pagrindas yra tikslo vieningumas ir tarpusavio ryšys.

3. Planingumas – visos priemonės, įgyvendinamos planine tvarka.

Materialinio ir moralinio skatinimo priemonių naudojimas.

5. Bendrų valdymo teorijos nuostatų taikymas.

6. Kokybė valdoma visais produkcijos egzistavimo etapais.

7. Kokybės pagrindas – nuorodos į standartus. Normatyviniais dokumentais gali būti standartai, techninės s¹lygos, receptūra, etalonai.

5. Kokybės valdymo sistemos

Kokybės valdymo sistema priklauso nuo gamybos struktūros sudėties ir kokybės reikalavimų šaltinių. Kokybės reikalavimų šaltiniai gali būti įvairūs.

Kokybės vadybos sistem¹ reglamentuoja standartai LST EN ISO 9001. Kokybės vadybos sistema parengiama pagal schem¹, pateikt¹

Pagal bendruosius standarto reikalavimus organizacija turi sukurti, įforminti dokumentus, įgyvendinti ir prižiūrėti kokybės vadybos sistem¹ ir nuolat gerinti jos rezultatyvum¹ pagal tokius reikalavimus:

- užtikrinti, kad procesų veikimui ir monitoringui bus gaunami ištekliai ir informacija; - identifikuoti kokybės vadybos sistemai reikalingus procesus ir nustatyti jų taikymo būdus organizacijoje; - procesams nuolat gerinti ir planuotiems rezultatams pasiekti įgyvendinti reikalingus veiksmus. - apibrėžti rezultatyvų procesų veikim¹ bei valdym¹ užtikrinančius kriterijus ir metodus; - stebėti, registruoti ir analizuoti šiuos procesus;

Organizacija turi valdyti kokybės rodiklių užtikrinimo procesus. Procesų valdymas kokybės sistemoje turi būti identifikuotas. Kokybės vadybos sistemos dokumentuose turi būti pateikta:

- kokybės politika ir kokybės tikslai; - kokybės vadovas; - standartų reikalaujamos dokumentais įformintos procedūros; - rezultatyvių procesų planavim¹, vyksm¹ ir valdym¹ užtikrinantys dokumentai; - standartuose reikalaujami įrašai.

Kad būtų įrodyta reikalavimų atitiktis ir kokybės sistemos rezultatyvus veikimas, turi būti daromi įrašai. Įrašai turi būti įskaitomi, lengvai atpažįstami ir greitai surandami. Turi būti parengta ir dokumentais įforminta įrašų identifikavimo, kaupimo, apsaugos, radimo, saugojimo laiko ir sunaikinimo procedūra.

Reikia parengti dokumentais įformint¹ procedūr¹, nustatanči¹ tvark¹, kad būtų galima:

- patvirtinti dokumentų tinkamum¹ prieš juos išleidžiant; - užkirsti keli¹ naudoti negaliojančius dokumentus ir tinkamai juos ženklinti, kai dokumentai paliekami saugoti tam tikriems tikslams.

- užtikrinti, kad dokumentai išliks įskaitomi ir greitai atpažįstami; - dokumentus analizuoti, jei reikia, atnaujinti ir pakartotinai tvirtinti; - užtikrinti, kad būtų paženklinti išoriniai dokumentai ir valdomas jų paskirstymas - užtikrinti, kad dokumentų keitimo ir einamosios priežiūros statusas yra identifikuotas; - užtikrinti, kad dokumentai būtų ten, kur jie naudojami;

Kokybės vadybos sistemoje vienas pagrindinių dokumentų yra kokybės vadovas. Jame turi būti pateikta:

- kokybės vadybos taikymo sritis;

- dokumentais įformintos kokybės vadybos sistemos procedūros arba nuorodos į jas;

- kokybės vadybos procesų s¹veikos aprašymas ir kt.

Kokybės valdymo sistema turi būti nuolat gerinama.

6. Kompleksinė kokybės valdymo sistema

Kompleksinė kokybės valdymo sistema – tai visuma renginių, metodų ir priemonių, taikomų reikiamam produkcijos kokybės lygiui pasiekti, jam užtikrinti ir palaikyti ruošiant produkcijai gaminti, j¹ saugant, transportuojant bei eksploatuojant. Rengiant ir įgyvendinant ši¹ sistem¹, reikia atsižvelgti į naujausius mokslo bei technikos pasiekimus, įvertinti kokybės valdymo ir gamybos efektyvumo kėlimo patyrim¹, kad būtų galima garantuoti aukšt¹ produkcijos kokybź bei sudaryti s¹lygas mechanizuoti ir automatizuoti gamyb¹. Sudarant sistem¹ ir kuriant jos struktūr¹, turi būti numatytos galimybės j¹ tobulinti.

Tobulinti gamybos organizavim¹, kelti jos techninį lygį ir efektyvum¹ – toks pagrindinis kompleksinės kokybės valdymo sistemos tikslas. Norint jį pasiekti, didinti aukščiausios kokybės produkcijos lyginam¹j¹ dalį bendroje jos gamyboje, planingai gerinti produkcijos kokybės rodiklius, laiku pakeisti, modernizuoti arba nutraukti antros kategorijos produkcijos gamyb¹, gerinti įmonės veiklos ekonominius rodiklius.

Kompleksinės kokybės valdymo sistemos struktūr¹ sudaro įmonės tarnybos ir skyriai, prisidedantys prie valdymo ir produkcijos gamybos, taip pat jų funkcijų, uždavinių bei priemonių, būtinų kokybei pagerinti (normatyviniai techniniai dokumentai), paskirstymas. Įgyvendinant ši¹ sistem¹ įmonėje, reikia nurodyti visiems skyriams jų kokybės valdymo funkcijas, numatyti, kokių priemonių reikia imtis, kad sistema sėkmingai funkcionuotų. Iš mašinų gamybos įmonėse taikomų priemonių paminėtinos šios:

1. Gaminių techninio ekonominio lygio prognozavimas. 2. Produkcijos kokybės gerinimo planavimas. 3. Technologinis, metrologinis ir materialinis techninis kokybės užtikrinimas ruošiant gaminio gamyb¹. Produkcijos atestavimas. 5. Produkcijos kokybės kontrolė.

6. Informacijos apie gaminių kokybź rinkimas ir kaupimas visais jų egzistavimo etapais. 7. Moralinis ir materialinis skatinimas gerinti produkcijos kokybź. 8. Kadrų parinkimas, rengimas ir mokymas.

Skiriami trys kompleksinės kokybės valdymo sistemos įgyvendinimo įmonėje etapai: parengiamasis, sistemos darbo projekto sudarymas ir sistemos įgyvendinimas.

Norint sėkmingai įdiegti kompleksinź kokybės valdymo sistem¹, reikia susipažinti su pirmaujančiųjų įmonių patyrimu šiuo klausimu, užmegzti ir palaikyti ryšius su mokslinio tyrimo institucijomis ir kitomis organizacijomis, taip pat išsamiai išanalizuojama, kokios priemonės užtikrina produkcijos kokybź.

Pradėjus funkcionuoti kompleksinei kokybės valdymo sistemai, visose produkcijos kokybės formavimo stadijose efektyviau naudojami darbo ir materialiniai ištekliai, lengviau išryškėja papildomi gamybos ištekliai.

Užtikrinti aukšt¹ produkcijos kokybź tik vienos įmonės pastangomis, netgi jeigu joje sėkmingai veikia kompleksinė kokybės valdymo sistema, yra gana sunku. Kokybės valdymas turi būti šakinio ir net valstybinio lygio.

7. Tikslinės kokybės valdymas

Kiekvienoje įmonėje veikia kokybės užtikrinimo sistema. Ši sistema apima visas gaminio gyvavimo stadijas. Tai reiškia, kad ji yra gana sudėtinga. Kad tokia sistema sėkmingai veiktų ir užtikrintų ger¹ gaminio kokybź, jai reikia efektyviai vadovauti.

Efektyvios vadybos problema atsirado beveik kartu su mašinine gamyba. Ankstyvosios mašininės gamybos pastangos padidinti darbo našum¹ ir pagerinti kokybź buvo grindžiamos bauginimu. Tikėtina, kad tik baimė skatina žmones geriau ir našiau dirbti.

Kitas būdingas to meto vadybos bruožas buvo tas, kad visų gamybos nesėkmių kaltininkais buvo laikomi darbininkai, o ne vadybininkai. Tik vėliau buvo suprasta, kad už firmos sėkmes ir nesėkmes visiškai atsako tik jos vadovybė. Tačiau tam teiginiui tada nebuvo skirta deramo dėmesio. Jis prisimenamas tik dabar, kai suklestėjo visuotinės gamybos vadybos koncepcija.

Iki šios koncepcijos suformavimo pramonėje vyravo tikslinės vadybos metodika. Ji rėmėsi prielaida, kad darbuotojai turi sutelkti savo pastangas tam tikriems su vadovybe suderintiems tikslams pasiekti. Tačiau paaiškėjo, kad valdyti didelį skaičių žmonių, turinčių savų, dažnai prieštaringų minčių ir tikslų, nelengva. Be to, tokia sistema nelanksti, nes pakeisti visų darbuotojų užduotis yra sudėtinga ir tai užima labai daug laiko. Tokia sistema negalėjo greitai reaguoti į konkrečius rinkos pokyčius. Be to, ji orientuota didinti produkcijos kiekybź, o ne gerinti j¹.

Vėliau stipriausiuose ekonominiu požiūriu valstybėse tikslinź vadyb¹ nukonkuravo visuotinė kokybės vadyba.

8. Visuotinės kokybės valdymas

Kokybės sistema veiks sėkmingai, kai jai bus vadovaujama iš viršaus. Aukščiausias įmonės vadovybės asmuo – savininkas, prezidentas, direktorius, atsakingas už firmos ar jos padalinio produkcij¹.

Sėkmingai veikti kokybės sistema gali tik tada, kai įmonėje yra gana aukštas bendras kultūros lygis. Tokia kokybės kultūra gali būti pasiekiama tik tuo atveju, kai vadovybė yra suinteresuota, t. y. jei ji nori sukurti kokybės vadybos sistem¹, prisiimti atsakomybź už gaminių kokybź ir skirti tam reikalingų išteklių. Tai pasakytina ir apie darbo jėg¹: kokybės kultūra turi būti keliama, jei darbo jėga tam nusiteikusi, t. y. sutinka dalyvauti gerinti kokybź, sutinka su darbo metodų pakeitimais ir t. t. Požiūris į kokybź kaip į svarbiausi¹ kiekvieno darbuotojo uždavinį turi būti įdiegtas visoje firmoje, kiekviename jos padalinyje ir ypač projektavimo struktūrose, neišskiriant ir administracijos. Kad užtikrintų geriausi¹ perkamų komponentų kokybź, tiekiančios organizacijos turi būti rūpestingai parinktos ir traktuojamos kaip lygiaverčiai gamybos partneriai. Svarbios priemonės, garantuojančios gamybos pažang¹ ir produkcijos kokybź. Statistinis procesų valdymas atliekamas įvertinant parametrų sklaid¹. Sklaida sumažinama, o procesas tampa prognozuojamu. Drauge su vadybos metodais, kurie užtikrina šio valdymo efektyvum¹, tai pagerina gaminių kokybź, sumažina gamybos išlaidas, padeda užkariauti naujas rinkas.

Visuotinė vadybos koncepcija keičia tradicinį požiūrį į gamyb¹ ir gamybinius santykius.

Pagrindiniai visuotinės kokybės vadybos teiginiai:

- pagerinus kokybź galima sumažinti išlaidas ir padidinti peln¹; - turi būti atsisakyta darbininkų išdirbio normų ir vadovybės; skaitinių užduočių - 85 proc. pramonės kokybės problemų priežastis yra blogi procesai arba sistemos; - svarbiausia ne defektus aptikti ir taisyti, bet neleisti jiems atsirasti; siekiančios geresnės kokybės ir patikimumo; - darbuotojai patys ras savo darbo trūkumus ir jų nekartos; - turi būti efektyvi visų darbuotojų mokymo ir individualaus tobulinimosi sistema. - komponentus tiekiančios įmonės turi būti traktuojamos kaip gamybos partnerės, - tiktai vadovybė gali pagerinti sistem¹; - kiekvienas darbuotojas turi būti susipažinźs su statistiniu kokybės valdymu;