CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

Lengvas būdas sulieknėti - Allen Carr

įvairių

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

Lengvas būdas sulieknėti - Allen Carr

Skiriama Annei Emery, Kenui Pimblett'ui,

Johnui Kindred'ui, Janetai Caldwell ir voverei

Apie autorių

Pagrindinė mintis, jungianti visas Alleno Carro knygas - tai baimės panaikinimas. I tikrųjų jo talentas glūdi sugebėjime panaikinti nerim¹ ir baimes, trukdančias ˛monėms gyventi pilnavertį gyvenim¹ ir juo mėgautis. Tai raikiai demonstruoja jo knygos, tapusios bestseleriais daugelyje pasaulio alių: „Lengvas būdas mesti rūkyti“, „Vienintelis būdas visam laikui mesti rūkyti“, „Lengvas būdas sulieknėti“, „Kaip padėti paaugliui mesti rūkyti“, „Lengvas būdas mėgautis skryd˛iu“ ir kitos.

Anksčiau sėkmingai dirbźs buhalteriu Allenas Carras buvo u˛kietėjźs rūkalius ir surūkydavo iki imto cigarečių per dien¹. i priklausomybė varė jį į neviltį, kol 1983 metais, po daugelio nesėkmingų bandymų neberūkyti, jis pagaliau atskleidė tai, ko laukė visas pasaulis - LENGV� BŪD� mesti rūkyti. Allenas Carras įkūrė pasaulinį klinikų tinkl¹ ir įgijo nepaprast¹ reputacij¹ padėdamas rūkaliams atsikratyti priklausomybės. Jo knygos yra ileistos daugiau nei dvideimčia kalbų. Metodas taip pat idėstytas vaizdajuostėse, garsajuostėse ir kompaktinėse ploktelėse.

Deimtys tūkstančių ˛monių kreipėsi pagalbos į Alleno Carro klinikas, kuriose sėkmingai igydoma per 95% besikreipusiųjų ir garantuojama, kad suprasite, jog mesti rūkyti yra lengva, prieingu atveju jums bus gr¹˛inti pinigai. Teikiamos kolektyvinės paslaugos leid˛ia paprastai ir efektyviai įgyvendinti kompanijoms nerūkymo politik¹. Visa korespondencija ir u˛klausos apie Alleno Carro knygas, vaizdajuostes, garsajuostes ir kompaktines plokteles turėtų būti adresuojama klinikoms Londone.

Įvadas

Medicinos tyrimai atskleid˛ia vis daugiau faktų apie ligų procesus, tačiau mūsų nesugebėjimas pasinaudoti jau turimomis ˛iniomis ir toliau lemia labai daug visuomenės susirgimų ir prielaikinių mirčių. Rūkymo ˛ala pirmiausia buvo nustatyta tiriant ryį tarp gydytojų įpročio rūkyti ir jų mirties prie˛asties. Tyrimas atskleidė, kad plaučių vė˛ys beveik visada buvo susijźs su rūkymu.

Skatinti ˛mones mesti rūkyti ir rinktis sveik¹ gyvenimo būd¹ jau seniai yra bendrosios praktikos gydytojų pareiga. Deja, daugumai jų iai darbo sričiai pritrūksta laiko ar jėgų, be to pastangas da˛nai su˛lugdo grėsminga cigarečių reklama, tikslingai nukreipta į jaunus ˛mones.

Pirm¹ kart¹ apie Allen¹ Carr¹ igirdau i savo paciento. Jis nustebino mane vien¹ dien¹ pareikźs, kad rado lengv¹ būd¹ mesti rūkyti. Nuo to laiko rekomenduoju Alleno Carro „Lengv¹ būd¹ mesti rūkyti“ visiems savo pacientams ir matau įspūdingus rezultatus. Susidomėjimas Alleno Carro metodu paskatino mane asmenikai inagrinėti, kodėl jo po˛iūris toks veiksmingas.

Padėjźs daugybei ˛monių mesti rūkyti, Allenas Carras sukūrė dar vien¹ metod¹, padedantį ˛monėms greitai ir lengvai atsikratyti antsvorio, nuo kurio daugiau ar ma˛iau kenčia daugelis mūsų. Perskaitźs ir iklausźs Alleno Carro po˛iūrį į i¹ nuolatinź problem¹, nustebau, kad beveik nevalingai įsisavinau jo imintį. Rezultatas buvo labai malonus. Dabar galiu lengviau judėti, ypač skvoo aiktelėje, ir jaučiuosi geriau, būdamas sveikesnis. Tai mane labai su˛avėjo, ypač dėl to, kad net nebuvau labai susirūpinźs tuo keletu papildomų kilogramų ties savo juosmeniu. Jūsų kelionė su Alleno Carro knyga bus netikėtas atradimas, atskleisiantis, kad kontroliuoti savo svorį gali būti labai paprasta.

Daktaras Michaelis Bray'us, medicinos ir chemijos bakalauras;

bendrosios praktikos gydytojų kolegijos dėstytojas

Turinys

Daktaro Michaelio Bray'aus įvadas

1. Lengvas būdas sulieknėti

2. Voverė

3. Mano pa˛adas!

4. Kodėl dietos negali padėti?

5. Mūsų mitybos įpročiai

6. Neįtikėtinas mechanizmas

7. Protingiausia gyvybės rūis ioje planetoje

8. Neįtikėtino mechanizmo defektas

9. Kiek tiksliai norite sverti?

10. Vartojimas ir alinimas

11. Kodėl mes valgome?

12. Kaip mes vartojame maist¹?

13. Kas yra natūralus maistas?

14. Plastmasinio kibiro sindromas

15. Kaip laukiniai gyvūnai atskiria maist¹ nuo nuodų?

16. Kaip ˛inoti, kada pradėti ir kada nustoti valgyti?

17. Reikmingas alkio ir skonio ryys

18. Neįtikėtina maisto įvairovė

19. Nesveiko maisto riba

20. Mūsų mėgstamiausias maistas

21. Kaip viskas pakrypo neigiama linkme?

22. Mėsa

23. Pienas ir jo produktai

24. Kuo maitinasi gorilos?

25. Apsvarstykime prasmź

26. Venkite perdirbto maisto

27. Rafinuotas maistas

Laiko pasirinkimas ir maisto derinimas

29. Rekomendacijos, kaip tinkamai derinti maist¹

30. Gėrimai

31. Kaip panaikinti smegenų plovim¹?

32. okoladas

33. K¹ mes jau ˛inome

34. Rė˛imas

35. Pusryčiams valgykite tik vaisius

36. O kaip kiti valgymai?

37. Ar privalu tapti vegetaru

38. Keletas naudingų patarimų

39. Fizinis aktyvumas

40. Pabaiga

Priedas

1. Lengvas būdas sulieknėti

Ties¹ sakant, i knyga turėtų vadintis „Lengvas būdas sverti būtent tiek, kiek norite“, bet toks pavadinimas būtų pernelyg gremėzdikas. Daugelis ˛monių, kaip galbūt ir jūs, nerimauja dėl antsvorio, tačiau noriu pabrė˛ti, kad mano metodas, kurį toliau vadinsiu „Lengvu būdu sulieknėti“, yra vienodai efektyvus ir norintiems sulieknėti, ir norintiems pastambėti. I tiesų svorio kontrolė nėra ios knygos esmė. Svarbiausias „Lengvo būdo sulieknėti“ tikslas yra visikai egoistinis: tiesiog MĖGAUTIS GYVENIMU!

Kaip galite juo mėgautis, jei esate nuolatos pavargźs ir apsnūdźs, jaučiatės suvar˛ytas, nerimaujate ir kaltinate save dėl bėdų ir ˛alos, kurios dėl turimo antsvorio sau pridarote protikai ir fizikai?

Kaip jau tikriausiai ˛inote, igarsėjau atradźs metod¹, leid˛iantį kiekvienam rūkaliui mesti rūkyti ne tik lengvai, bet ir maloniai. Dabar daugelio esu laikomas geriausiu pasaulyje specialistu, padedančiu ˛monėms mesti rūkyti. I tiesų rūkaliai, kurie imėgino ir suprato metod¹, mane ir mano mokytus terapeutus laiko vieninteliais ekspertais.

Vėliau pastebėjau, kad, su viena įsidėmėtina iimtimi, metodas vienodai efektyvus sprend˛iant bet kokios i esmės psichologinės priklausomybės klausimus(o dauguma jų būtent tokios ir yra, įskaitant alkoholizm¹ bei kitas narkotinės priklausomybės formas). Daugelis pretenduojančių į ekspertų vard¹ tiki, kad pagrindinės problemos - cheminė priklausomybė ir fiziniai simptomai, kuriuos sukelia atpratimas nuo narkotiko. Todėl bandoma sprźsti problem¹ naudojant cheminius pakaitalus. I tiesų lengvas ir paprastas bet kurios priklausomybės sprendimas yra vien tik psichologinis.

Visiems ˛inoma, kad iuo metu svorio kontrolė yra milijonus neantis verslas. Kiekvien¹ savaitź kokia nors į˛ymybė reklamuoja vaizdajuostź, knyg¹ ar treniruoklį, demonstruoja manktos program¹ ar revoliucing¹ nauj¹ diet¹, kuri stebuklingai isprźs jūsų svorio bėdas. Tarp rūkymo ir valgymo yra labai glaud˛ių fizinių ir psichologinių asociacijų, o tarp metimo rūkyti ir mėginimo sulieknėti jos dar glaudesnės. Tiek rūkalius, tiek besilaikantis dietos ˛mogus kenčia nuo izofrenijos - jų galvose vyksta nuolatinės virvės traukimo var˛ybos. Būnant rūkaliumi i vienos pusės kamuoja mintis - tai bjauru ir lyktu, mane ˛udo, kainuoja daug pinigų ir priverčia vergauti. I kitos pusės - tai mano malonumas, mano ramstis, mano draugas. Besilaikant dietos i vienos pusės kankina mintis - a storas, mieguistas ir ligotas, atrodau baisiai, o jaučiuosi dar blogiau. I kitos pusės - tačiau kaip a mėgstu pavalgyti!

Atleistina, jei manote, kad susigund˛iau ia pelninga veikla ir tiesiog bandau pasipelnyti inaudodamas jau turim¹ reputacij¹. U˛tikrinu, taip nėra. Prieingai - metų metus tvirtinau, kad mano metodas tam netinkamas - tačiau paaikėjo, jog klydau.

A i tiesų galėjau pasipelnyti naudodamasis savo reputacija. Sulaukiau daugybės pasiūlymų reklamuoti įvairiausius produktus, įskaitant ir liekninam¹sias priemones. Visus juos atmečiau ne dėl to, kad esu toks turtingas, jog nesidomiu stambiais finansiniais pasiūlymais, bet dėl to, kad branginu savo reputacij¹ ir ginsiu j¹ taip ariai, kaip liūtė gina savo jauniklius. Be to, nesu matźs nė vienos reklamos, kurioje į˛ymybė, liaupsinanti kokį nors produkt¹, neatrodytų apsimestinai. Turėčiau aikiai pasakyti, kad „Lengvas būdas sulieknėti“ nėra svetimų idėjų reklama. į metod¹, kaip ir „Lengv¹ būd¹ mesti rūkyti“, suformulavau a. ˇinojau, kad manasis metimo rūkyti metodas bus veiksmingas dar prie jį ibandant ir tai įrodant. Perskaitźs i¹ knyg¹ jūs taip pat ˛inosite, kad „Lengvas būdas sulieknėti“ bus veiksmingas.

Įprastai dauguma metusių rūkyti ˛monių priauga svorio, tuo tarpu a per eis mėnesius numečiau beveik 13 kilogramų. Derinau reguliari¹ mankt¹ ir F-plano diet¹ (Britų fiziologės Odri Iton sukurta dieta, kurios principas - valgyti daug skaidulų turintį maist¹, kad sotumo jausmas ateitų dar iki persivalgymo). Suvokiau, kad remiuosi valios pastangomis ir disciplina. Tačiau vis vien i tiesų mėgavausi procesu. Tai buvo labai panau į pirmuosius bandymus mesti rūkyti, pasitelkiant valios pastangas. Kol jūsų pasiry˛imas tvirtas, prieindamasis pagundoms jaučiate mazochistinį pasidid˛iavim¹ savimi. Kol svorio metimas buvo pagrindinis mano gyvenimo tikslas, viskas buvo puiku. Bėda, kad, kaip būdinga ir metimui rūkyti valios pastangų metodu, mano pasiry˛imas pradėjo silpnėti. Vos tik atsirasdavo svarbesnių įvykių, pratimai ir dieta nueidavo perniek, o mano svoris vėl pradėdavo augti.

Tiems skaitytojams, kurie yra susipa˛inź su mano metodu, privalau paaikinti da˛nai pasitaikantį klaiding¹ supratim¹. Kadangi esu stiprios valios ir m¹stau pozityviai, daugelį ˛monių veikia iliuzija, kad mano metodas paremtas valios pastangų sutelkimu ir pozityviu m¹stymu. Taip nėra. Suvokiau, kad esu stiprios valios ir pozityviai m¹stantis ˛mogus gerokai anksčiau nei atradau savo metod¹. Ties¹ sakant mane glumino, kodėl tiek daug neabejotinai ma˛iau u˛ mane valingų rūkalių sugebėjo mesti rūkyti vien savo valios pastangomis, o man tai buvo nepasiekiama.

Pozityviai m¹stau, nes taip liepia sveikas protas. Pozityvus m¹stymas palengvina ir pamalonina gyvenim¹. Tačiau jis man nepadėjo mesti rūkyti ir neapsaugojo nuo ma˛iausiai 13-os kilogramų antsvorio!

Pozityvus m¹stymas reikia tai k¹ - ˛inau, kad elgiuosi kvailai, todėl pasitelkźs vali¹ ir disciplin¹ ketinu imtis veiksmų ir nustoti taip elgtis. Neabejoju, kad daug ˛monių metė rūkyti ir susireguliavo savo svorį naudodami toki¹ taktik¹. Palinkėkime jiems sėkmės! Man tokia taktika niekada nepadėjo, o jei būtų padėjusi jums, tai neskaitytumėte ios knygos.

Ne, rūkyti mane vertė ne valios stoka ir ne negatyvus m¹stymas. Rūkymo kaltininkas buvo mano supainiotas m¹stymas nuolatinė izofrenija, vis¹ gyvenim¹ kankinanti ˛mones, kol ie dar rūko. Dalis jų smegenų nekenčia buvimo rūkaliais, o kita dalis tiki, kad jie negali mėgautis ar tvarkytis gyvenimo be cigaretės.

Lygiai tokie pat „myliu-nekenčiu“ santykiai egzistuoja tarp antsvorį turinčių ˛monių ir maisto. Manieji rūkymo vargai baigėsi ne dėl pozityvaus m¹stymo, o dėl to, kad baigėsi ta painiava. Supratau, kodėl rūkymas tebuvo sumanus ir klastingas piktnaud˛iavimo pasitikėjimu triukas ir kodėl tas pojūtis, kad jis man padeda mėgautis gyvenimu ar įveikti stres¹, tebuvo iliuzija. Kai atsirado is suvokimas, baigėsi painiava, o kartu ir izofrenija, ir mano trokimas rūkyti. Neprireikė nei valios pastangų, nei pozityvaus m¹stymo: tai buvo lengva!

ˇmogų, kuris kada nors laikėsi dietos ar bandė mesti rūkyti valios pastangų metodu, labai sunku įtikinti, kad įmanoma sėkmingai pasiekti savo tiksl¹ visikai be jokios valios. Galite būti arba nebūti stiprios valios ˛mogus. Bet kuriuo atveju labai svarbu, kad suvoktumėte, kodėl neprireiks valios pastangų naudojantis „Lengvu būdu sulieknėti“. Tai paaikinti sunku. Galbūt padės pavyzdys.

Įsivaizduokite, kad esate įkalintas karo belaisvių stovykloje. Jus aplanko gydytojas ir pradeda pamokslauti. „Čia drėgna ir jūs rizikuojate susirgti plaučių u˛degimu. Be to, per ma˛ai maitinatės. Ar bent nutuokiate, kokį siaub¹ keliate savo eimai? Jie nerimauja, kad save pra˛udysite. Atrodote gana protingas, tad būkite geras ir keliaukite namo“. Tokį gydytoj¹ laikytumėme visiku silpnapročiu.

Tačiau i situacija visikai tokia pati, kaip ir tada, kai gydytojas rūkaliui pamokslauja apie rūkymo, o da˛nai persivalgančiam ˛mogui apie antsvorio blogybes. Kalinys, rūkalius ir persivalgytojas jau ir taip suvokia ˛alingas pasekmes, kurias sukėlė jų kebli padėtis. Būtų logika manyti, kad kenčiantieji t¹ diskomfort¹ asmenikai jį suvokia ˛ymiai geriau u˛ patį pamokslautoj¹.

Tiesa, kad naudodami vali¹, disciplin¹ ir atsidavim¹ kaliniai gali itrūkti i karo belaisvių stovyklos, rūkaliai gali sugebėti mesti rūkyti, o persi valgytojai gali sėkmingai kontroliuoti savo svorį. Be jokios abejonės, tūkstančiai jau taip ir padarė. Lenkiu prie juos galv¹ - jie nusipelnė sveikinimų. Visgi man labiausiai rūpi tie kaliniai, kuriems nepavyko pabėgti - nepriklausomai nuo to, ar jie stiprios valios, ar ne. I tiesų kaliniui reikia ne pamokslavimų, o rakto nuo kalėjimo. Rūkaliai ir ˛monės, turintys antsvorį, yra visikai tokioje pat padėtyje. Antsvorį turinčiam ˛mogui ma˛iausiai reikia, kad ka˛kas globėjikai pamokslautų aikindamas, jog netaisyklingas maitinimasis ma˛ina savigarb¹, apsunkina kvėpavim¹, sukelia energijos trūkum¹, virkinimo sutrikimus, vidurių u˛kietėjim¹, viduriavim¹, skrand˛io veiklos sutrikimus, rėmenį, opas, dirgliosios ˛arnos sindrom¹, aukt¹ kraujospūdį, didelį cholesterolio kiekį kraujyje, irdies, arterijų, venų, pilvo, ˛arnyno, inkstų ir kepenų ligas. Ir tai tik ma˛a galimų negalavimų dalis.

Tai, ko i tiesų reikia rūkaliams - kad ka˛kas parūpintų rakt¹, leisiantį isilaisvinti i nikotino sp¹stų. Būtent jį a ir suteikiau, ir būtent dėl to mano metodas toks veiksmingas. Jis leid˛ia bet kuriam rūkaliui lengvai mesti rūkyti ir dėl to jis pavadintas „Lengvu būdu“.

Tai, ko i tiesų reikia antsvorį turintiems ˛monėms, - raktas, leisiantis lengvai kontroliuoti svorį. Dabar radau rakt¹ ir jiems, ir dėl to jį vadinu „Lengvu būdu sulieknėti“.

Galite ginčytis, kad klaidinga lyginti rūkalius ir turinčius antsvorio ˛mones su karo belaisvių stovyklos kaliniais todėl, kad pastarieji įkalinti per jėg¹, kai tuo tarpu rūkaliaus niekas neverčia rūkyti, o antsvorį turinčio ˛mogaus niekas neverčia persivalgyti, tik jie patys. Jie lengvai galėtų pakeisti situacij¹, tačiau jei yra tokie kvaili, kad to nepadaro, lieka kaltinti tik juos pačius.

I tikrųjų situacija yra lygiai tokia pati. Globėjiki pamokslautojai mus gali laikyti kvailiais. Mes patys save laikome kvailais, nes, kaip ir jie, ˛inome, kad problemų sau prisidarome patys, račiau tiesa yra tokia: jei rūkote ar turite antsvorio ir puikiausiai suvokiate, jog gadinate sau gyvenim¹, bet niekada nemėginote imtis kokių nors veiksmų, tuomet esate kvailys. Jei ka˛ko ėmėtės, bet jums nepavyko, tuomet kvailys nesate. Galbūt jaučiatės lyg būtumėte kvailys ir silpnavalis, tačiau ar ka˛k¹ lemia tai, kad vienu metu esate ir kalinys, ir kalėjimo pri˛iūrėtojas? Jums nepavyko pabėgti ir likote savo susikurtame kalėjime dėl vienos vienintelės prie˛asties - ne˛inote, kaip i jo pasprukti.

Jeigu būtumėte kvailys, neskaitytumėte ios knygos. J¹ skaitote todėl, kad ˛ūtbūt norite itrūkti i to kalėjimo. Tiesa ta, kad rūkaliai ir antsvorį turintys ˛monės patys nesusikuria nuosavo kalėjimo. Vėliau paaikinsiu, kad kalėjim¹ sukūrė vakarietikai visuomenei būdingas smegenų plovimas. „Lengvas būdas sulieknėti“ suteiks jums rakt¹, kuriuo naudodamiesi galėsite pabėgti i kalėjimo, o kai kart¹ jį įgysite, Jums nereikės naudoti valios pastangų!

Ar a planavau atrasti „Lengv¹ būd¹ sulieknėti“? Ne! Ne daugiau, nei s¹moningai ruoiausi atrasti lengv¹ būd¹ mesti rūkyti. Kaip lengvai mesti rūkyti, supratau tada, kai susitaikiau su faktu, kad niekada nesugebėsiu to padaryti. Atvirai pripa˛įstu, kad, kaip būdinga ir kitiems didiesiems atradimams, tai buvo daugiau sėkmės, o ne ka˛kokio mano genialumo nuopelnas. Maniau, kad jei egzistuotų lengvas svorio problemos sprendimas, kas nors kitas jau būtų jį atradźs. ˇvelgiau į save lyg į loterijos laimėtoj¹. Laimėti kart¹ gyvenime yra neįtikėtina sėkmė, o tikėtis laimėti antr¹ kart¹ jau būtų visika kvailystė!

Tad kaip radau svorio kontroliavimo sprendim¹? Daug lėmė natūralus proto atsivėrimo procesas, prasidėjźs isprendus rūkymo mįslź. Did˛i¹j¹ savo gyvenimo dalį tam tikrus faktus apie rūkym¹ buvau pripa˛inźs net neabejodamas jų teisingumu - tikėjau, kad rūkaliai rūko todėl, jog patys taip nusprend˛ia, kad jie mėgaujasi cigarečių skoniu, ir kad rūkymas paprasčiausiai yra įprotis. Neprireikė erloko Holmso, kad suprasčiau, jog tokie teiginiai yra nes¹monė. I tiesų u˛teko tik trupučio savianalizės. Tačiau dabar, kai isiugd˛iau įprotį abejoti tuo, kas laikoma pripa˛intais faktais, negaliu susilaikyti neabejojźs viskuo, ir nesvarbu, ar tai būtų susijź su rūkymu, maitinimosi įpročiais ar dar kuo nors.

Pati visuomenė bendromis pastangomis mums iplovė smegenis, o atskirai prie to dar prisideda gydytojai, sveikatos inspekcija, medicinos personalas ir dietologai. Jie mus įtikina tam tikromis mitybos įpročių tiesomis, kurios yra akivaizdi nes¹monė ir daugeliu atveju visikai prietarauja faktams.

ios knygos įvado autorius daktaras Bray'us nusistebėjo su˛inojźs, kad neturiu medicininio isilavinimo. Ir ne jis vienas. Greitai suvokiau, kad is medicinos ˛inių trūkumas ne tik suteikė man didelių privalumų gydant rūkalius, bet taip pat iėjo į naud¹ atrandant būd¹ kaip kontroliuoti svorį. Gydytojas akcentuoja fizinź ˛al¹, kurios pridaro rūkymas ir netinkamas maitinimasis, tačiau rūkaliai ir persivalgantys ˛monės rūko ar persivalgo ne tam, kad tyčia sau pakenktų, kaip ir kalinys lieka kalėti karo belaisvių stovykloje ne dėl to, kad toliau gadintųsi sveikat¹. Vienintelis tikras kelias - paalinti prie˛astis, verčiančias mus rūkyti ar persivalgyti, o mano metodas būtent tai ir padaro.

Faktas, kad neturiu medicininio isilavinimo, man suteikia dar vien¹ rykų privalum¹. Man nereikia jums globėjikai pamokslauti. Nereikia vartoti techninio ˛argono ar pritrenkti jūsų moksliniais faktais. A toks pat kaip ir jūs. Buvau tokioje pat padėtyje ir kentėjau dėl tokio pat nepasitikėjimo savimi ir nusivylimų, kurie būdingi jums. Jums neprireiks nei valios pastangų, nei pozityvaus m¹stymo. Bet, kaip ir a, pastebėsite, kad sprendimas yra toks akivaizdus ir toks lengvas, jog negalėsite suprasti, kaip itiek metų buvote toks aklas.

Trys pagrindiniai dalykai padėjo man suvokti, kad perpratus svorio kontrolės esmź, tai tampa taip pat lengva ir paprasta, kaip ir nustoti rūkyti.

Pirmas - barjero, vertusio tikėti, kad mano metodas nėra tinkamas svorio kontroliavimui, inykimas. Kodėl tikėjau, kad mano metodo negalima pritaikyti svorio kontroliavimui? Nes pati metimo rūkyti metodo esmė yra tokia: visikai neberūkyti yra lengva, tačiau reikia mil˛inikos valios ir disciplinos, kad galėtumėte suma˛inti ar kontroliuoti tabako vartojim¹. Pritaikius t¹ patį mitybai, labai greitai isprźstumėte ne tik savo svorio problem¹, bet ir visas kitas bėdas, kokių tik įmanoma turėti.

Tad kas nutiko, kad prapuolė mano proto barjeras ir galėjau ivysti ties¹? Kas, visų pirma, suformavo t¹ barjer¹? Tiek nikotino, tiek maisto alkis sukelia vienod¹ tutumos ir nesaugumo jausm¹. Tiek rūkaliai, tiek valgytojai jaučia t¹ patį malonum¹, kai patenkina savo geism¹.

Vis dėlto, menamas rūkymo ir maitinimosi panaumas yra iliuzija. I tiesų tai visikos prieingybės. Rūkymas verčia geisti nuodo ir galiausiai jus pra˛udo, jei ir toliau taip elgiatės, tuo tarpu maitinimasis verčia geisti valgio - maisto, nuo kurio priklauso jūsų gyvybė.

Maisto valgymas yra ne tik tikras malonumas, bet i tiesų numalina alkį, tuo tarpu mėginimas numalinti nikotino geism¹ verčia į savo plaučius kvėpti bjaurius dūmus, o kiekviena cigaretė, u˛uot numalinus nikotino geism¹, i tiesų jį tik sukelia.

Jei atsi˛velgsime į tai, kad visikai nebevalgyti yra neįmanoma, nenuostabu, jog maniau, kad mano metodo nebus galima taikyti abiem atvejais, kurie, nors ir apsupti panaumo iliuzijos, i tiesų yra visikai prieingi.

Vis dėlto a padariau esminź klaid¹. Lyginau rūkym¹ su valgymu. Valgymas nėra problema, tai nuostabus ir malonus u˛siėmimas, kuriuo ketiname mėgautis vis¹ savo gyvenim¹. Lyginti su rūkymu privalėjau beveik tokį pat blog¹ ir ˛alingi u˛siėmim¹, kaip persivalgymas!

Valgymo ir persivalgymo niekada nelaikiau dviem skirtingais reikiniais. Man persivalgymas paprasčiausiai buvo u˛sitźsźs maitinimasis, greičiausiai nulemtas to, kad labai mėgavausi valgiu. Ironika, tačiau rūkaliai tiki, kad metimo sunkumų atsiranda dėl jų per didelio mėgavimosi rūkymu. I tiesų jie niekada juo nesimėgauja. Jie tik tiki, kad mėgaujasi, nes, negalėdami rūkyti, jaučiasi labai nelaimingi ir suvar˛yti. Lygiai taip pat persivalgantys ˛monės tiki, kad bėda kyla dėl to, jog jie per daug mėgsta valgyti. Tikėtina, kad jausitės nelaimingas ir suvar˛ytas, kai jums neleid˛iama valgyti, tačiau tai dar nereikia, jog mėgaujatės persivalgymu.

ˇmonės mėgaujasi valgymu, bet nesimėgauja persivalgymu. Persivalgymas sukelia virkinimo sutrikimus ir rėmenį, tada jaučiatės ipampźs, pavargźs ir mieguistas, o ilgainiui tampate storas, ligotas ir nelaimingas.

Persivalgymas turi dar vien¹ did˛iulį minus¹. Kaltės jausmas ir kiti persivalgymo sukelti rūpesčiai galiausiai i viso atima valgymo malonum¹.

Labai svarbu, kad nuo pat prad˛ių aikiai skirtumėte normalų valgym¹ nuo persivalgymo. Normalus valgymas - did˛iulis malonumas. Persivalgymas sukelia diskomfort¹ tiek valgant, tiek po valgio, o nuolatinis persivalgymas - pastovų liguistum¹ ir prielaikinź mirtį. Persivalgytojai puikiausiai suvokia iuos faktus, tačiau kaip suklaidinti rūkaliai tiki, jog i tiesų mėgaujasi rūkymu, taip ir persivalgantys ˛monės yra įsitikinź, kad tai suteikia malonum¹, kompensuojantį dėl to u˛klumpančias bėdas. Vėliau paaikinsiu, kad tas malonumas yra iliuzinis. Persivalgytojai būna labai nelaimingi ir tada, kai persivalgo, ir vėliau. tai kodėl skaitote i¹ knyg¹. Pripa˛inkite į paprast¹ fakt¹!

Tai ikelia tam tikrų klausimų: „Kas yra persivalgymas ir kaip ˛inoti, ar valgote, ar persivalgote?“ Bijau, kad vien paminėjus ˛odį „persivalgymas“, susidarysite įspūdį, kad valgote per daug, todėl teks ma˛inti suvalgomo maisto kiekį. Jei mėginčiau suvelninti t¹ baimź paaikindamas, kad tikroji bėda yra ne tiek valgomo maisto kiekis, kiek jo rūis, tai paprasčiausiai sudaryčiau įspūdį, kad jums daugiau nebebus galima valgyti mėgstamiausio maisto.

Jei laikysitės paprastų mano duodamų patarimų, tai galėsite valgyti savo mėgstamiausio maisto tiek, kiek norėsite, ir neturėsite antsvorio. Tuos patarimus pateiksiu vėliau. Ir „Lengvas būdas mesti rūkyti“, ir „Lengvas būdas sulieknėti“ prilygsta instrukcijoms, kaip itrūkti i labirinto. Labai svarbu nurodymus gauti reikiama tvarka.

Anksčiau minėjau, kad atskleisti svorio kontrolės paslaptį man leido trys pagrindiniai dalykai. U˛ pirm¹jį ir visų svarbiausi¹ esu dėkingas Voverei.

2. Voverė

Nors ir suprantu, kad mano katė tiesiog paklūsta natūraliem instinktams, tačiau būna labai sunku jai atleisti, kai med˛ioja kokį nelaiming¹ pauktį ar grau˛ik¹. Pakankamai skaudu, jei vargas pauktis yra vienas i tų įkyrių varnėnų, tačiau jei ji sugauna liepsnelź ar zylź, tai itverti man būna per sunku.

Vien¹ dien¹ ji u˛spietė pilk¹j¹ voverź prie kaimynų namo sienos. ˇinojau, kokie vikrūs ir itvermingi ie ma˛i padarėliai tad per daug nesibaiminau dėl voverės likimo. Susidūrimas atrodė neivengiamas, ir a smalsiai stebėjau, ar katė sulauks pelnyto atpildo. Tolimesnių įvykių eiga mane apstulbino. Voverė ivengė susidūrimo ir u˛sliuogė vertikalia siena.

Dabar jau ˛inau, kad voverės med˛iuose idarinėja fantastikus auktojo pilota˛o triukus, tačiau, be jokios abejonės, jos tik tariamai nepaiso gravitacijos, kai nagais kabinasi į medį. I ties voverei pakako tinkuotos sienos nelygumų, kad galėtų u˛ jų kabintis ir nenukristi.

Apie į nutikim¹ buvau visikai u˛mirźs, kol kart¹ pastebėjau, kaip voverė god˛iai ryja ˛emės rieutus, kurių vidiniame kieme reguliariai paberia mano ˛mona D˛oisė. Prisimenu, kaip pagalvojau - „Prisikimk per daug ir kit¹ kart¹ sienos jau nebeįveiksi!“ Vos tik taip pagalvojau, voverė nustojo krimsti rieutus ir likusi¹ popietź juos slapstė.

Nusistebėjau, kodėl voverė liovėsi maitintis. Juk ji negalėjo im¹styti, kad jei surys per daug rieutų, nebegalės pabėgti nuo plėrūnų.

Tuo pat metu susivokiau, kad jei prie mane būtų padėtas dubenėlis su ˛emės rieutais ar bulvių trakučiais, nesugebėčiau atsispirti ir juos visus sulamčiau. Ir tuo tarpu, būdamas protingiausios planetos gyvybės rūies atstovas, stebėjausi, i kur voverė turėjo proto nesuryti visų rieutų.

Tada dar kelet¹ dienų svarsčiau, kas paskatino voverź nustoti maitintis ir pradėti ruoti atsargas. Ir jūs, ir a galime į˛velgti viso ko naud¹, bet i kur apie j¹ galėjo nutuokti voverė? Kodėl voverės nekamavo antsvorio problemos? Kodėl laukiniai gyvūnai niekada nebūna nutukź? Galbūt jums regis, kad tokie gyvūnai kaip ruoniai ir begemotai yra nutukź. Galėtų taip atrodyti, jei lygintume su kurtų veislės unimi. Tačiau jų sudėjimas atitinka gyvensen¹, klimat¹ ir aplink¹, prie kurių ie gyvūnai yra pripratź. Įsivaizduokite būrį ˛uvų, kaimenź antilopių ar bet koki¹ kit¹ laukinių gyvūnų grupź. Visi jie gali skirtis dyd˛iu, bet kodėl jų forma visuomet vienoda? Kodėl svorio problemos kamuoja tik pači¹ protingiausi¹ biologinź rūį ir prijaukintus gyvūnus, kurių mitybos įpročius kontroliuoja ta rūis?

Tai buvo pirmas svarbus atradimo ˛ingsnis: suvokimas, kad daugiau nei 99,99% ios planetos sutvėrimų maitinasi savo mėgstamiausiu maistu - tiek, tada ir taip da˛nai, kaip nori, ir neturi antsvorio. Akivaizdu, kad jie ˛ino ka˛koki¹ paslaptį, kurios ne˛inome mes. Ar jums neatrodo ironika, kad mūsų auktesnis protas tik sukūrė, o ne isprendė problem¹, nes greičiausiai taip pat ˛inojome t¹ paslaptį, kol nepradėjome remtis pranaesniu ˛mogikuoju visa ko imanymu? Gali būti tik vienas paaikinimas. Greičiausiai faktas, kad savo protu smarkiai lenkiame kitas planetos biologines rūis, lėmė tai, kad tapome arogantiki ir pernelyg savimi patenkinti. Mes taip pasipūtėme, kad i tiesų patikėjome, jog esame protingesni u˛ mus sukūrusį prot¹. Akivaizdu, kad turime ko mokytis i laukinių gyvūnų.

Savo pastebėjimais pasidalijau su artimu bičiuliu Kenu Pimblett'u. Jis atsakė: „Prisiskaitei apie natūrali¹j¹ higien¹“. Prisipa˛inau, kad niekada nebuvau girdėjźs tokio pasakymo ir nusistebėjau, k¹ reguliarus prausimasis, dantų valymasis ir apatinių baltinių keitimasis turi bendra su mano isakytomis mintimis. Kenas paaikino, kad tai seniai sukurta teorija, neturinti nieko bendra su prausimusi ir labiau susijusi su tuo, kaip vakarietikoji visuomenė smarkiai nutolo nuo įgimtų valgymo įpročių. Jis pradėjo smulkiai pasakoti, kaip veikia mūsų virkinimo ir alinimo sistemos. Turiu prisipa˛inti, kad besiklausant mane u˛klupo bloga nuojauta. Susidarė įspūdis, kad jis bando įtikinti mane tapti vegetaru. Tuo pat metu negalėjau nesi˛avėti, kad deimčia metų u˛ mane vyresnis vyras atrodė lyg būtų deimčia jaunesnis, buvo lieknas, sveikas ir neturėjo antsvorio.

Vienas pagrindinių „Lengvo būdo sulieknėti“ privalumų - jums neprireiks techninių ar specialių ˛inių. Metodas paremtas tiesiog sveiku protu. Be jokios abejonės, tokie ekspertai kaip gydytojai ir dietologai primygtinai reikalautų techninių smulkmenų - kitaip jų įtikinti nepavyktų. Kadangi nesu specialistas, tokios smulkmenos tik painioja mane - pradedu svarstyti, ar argumentai pagrįsti, ar ne. Neturiu pakankamai techninių ˛inių, tad neturiu teisės vienaip ar kitaip jų vertinti. Kitaip sakant, pasijuntu lyg klausyčiausi pa˛adų apie naujausias „stebuklingas“ lieknėjimo priemones ir smulkiai idėstytų techninių detalių, kodėl bus galima atsikratyti daugiau nei trijų kilogramų per savaitź visikai be jokios ˛alos.

Suvokiau, kad techninės smulkmenos neleid˛ia ˛velgti plačiau - matau med˛ius, o miko nesimato. Jos paprasčiausiai atitraukia mane nuo i tiesų galingo ir svarbaus argumento: PAPRASTO SVEIKO PROTO! Neturiu nė menkiausio noro veltis į technines smulkmenas ir ketinu pasikliauti iimtinai tik jūsų sveiku protu.

Kokia tikroji pasakojimo apie voverź prasmė? Tik pagalvokite, kaip būtų puiku, jei galėtumėte valgyti tiek savo mėgstamiausio maisto, kiek tik norite, tada ir taip da˛nai, kaip tik pageidaujate, ir sverti tiek, kiek norite - be jokių dietų, specialių pratimų, netgi be valios ar disciplinos. Būtent tai jums ir leis pasiekti „Lengvas būdas sulieknėti“. Tai yra mano pa˛adas!

3. Mano pa˛adas!

Būtina s¹lyga, kad turėtumėte kur įsigyti savo mėgstamiausio maisto ir kad galėtumėte jį įpirkti. Jei i s¹lyga patenkinta, tuomet: galite valgyti savo mėgstamiausio maisto tiek, kiek tik norite tada ir taip da˛nai, kaip tik pageidaujate, ir sverti būtent tiek kiek norite - be jokių dietų, specialių pratimų, valios, gudrybių, vargų ar suvar˛ymų.

Visa tai jums ir suteiks „Lengvas būdas sulieknėti“.

ˇinoma, skamba per gerai, kad būtų tiesa? Gyvenimas nėra toks paprastas! Tačiau prie atmesdami i¹ prielaid¹, kuri siutina taip, kad net neatrodo verta dėmesio, pa˛velkite į faktus: daugiau nei 99,99% visų gyvų sutvėrimų maitinasi būtent taip. Pirma isiaikinkime, kaip jiems tai pavyksta.

Galimas toks paaikinimas - laukinius gyvūnus natūraliai var˛o maisto stygius. Tai da˛nas atvejis, ir dauguma jų maitinasi per ma˛ai arba dvesia i bado. Vis dėlto da˛nai būna ir taip, kad maisto yra apsčiai, o gyvūnai vis vien nenutunka. Vienas pavyzdys - mano voverė. Kitas - termitai. Nemanau, kad kada nors pritrūkź pūvančios medienos. Galite ginčytis, kad mes taip pat nebūtume nutukź, jei turėtume maitintis pūvančia mediena. Tiesa, tačiau, kaip paaikinsiu vėliau, termitai nevalgo medienos tam, kad numestų svorio. Jie ja minta todėl, kad pūvanti mediena - mėgstamiausias termitų maistas.

Tad kokia laukinių gyvūnų paslaptis? Pasiklausykime apie stebukling¹j¹ Alleno Carro diet¹. Nuo pat prad˛ių privalau isklaidyti por¹ galimų nesusipratimų. Pirma - ji visai ne stebuklinga. Kaip ir programa, padedanti atsikratyti rūkymo, kai kuriems ˛monėms tik taip atrodo. Antra, „Lengvas būdas sulieknėti“ - ne dieta. Apgailestauju, kad, norėdamas nubrė˛ti rib¹ tarp normalaus maitinimosi ir persivalgymo, iblakiau jūsų dėmesį. Galbūt taip sudariau įspūdį, kad jūsų problema paprasčiausiai ta, kad valgote per daug, ir kad reikės valgyti ma˛iau, ir bus neleista valgyti tiek, kiek norite. Pa˛adu, kad to nebus. I tiesų ir patį persivalgym¹ lemia tik netinkamas maitinimasis. Apie tai papasakosiu vėliau.

Galbūt gyvenate supamas iliuzijos, kad vien¹ dien¹ ka˛kas atras stebukling¹ diet¹, kuri isprźs jūsų svorio problem¹. Labai svarbu, kad nuo pat prad˛ių i savo proto paalintumėte toki¹ iliuzij¹, suprasdamas, kodėl dietos negali padėti.

4. Kodėl dietos negali padėti?

Įrodymų daugiau, negu reikia. Tik pagalvokite apie daugybź reklamų, su kuriomis susiduriame iais laikais. Jos mums pateikia neįtikėtin¹ dietų įvairovź. Akimirkai stabtelėkite - jei kuri nors dieta i tiesų veiktų, problema jau seniai būtų isprźsta. A nerayčiau ios knygos, ir jūs jos neskaitytumėte. Dabar jums reikia suprasti, kodėl dietos negali padėti, tad jei kas gundytų imėginti naujausi¹ stebukling¹ eliksyr¹, ˛inotumėte, kad tai apgavystė.

Pabrė˛iu, kad iame skyriuje vartosiu ˛odį „dieta“ ne pagal bendr¹j¹ prasmź, reikianči¹ maisto įvairovź, kuria įprastai maitinasi konkretus asmuo ar ˛monių grupė, bet pagal ribojanči¹ dietos laikymosi prasmź. Tai ir yra dietų problema. Jūs būnate ribojami! Jums daugiau nebegalima valgyti tiek, kiek norite, ar tokio maisto, kokio norite.

Kai nesilaikote dietos, galite valgyti būtent tai, k¹ norite, ir kada tik norite. Valgymas nevaldo jūsų gyvenimo, bet būna labai maloni jo dalis. T¹ akimirk¹, kai sau pasakote „Privalau valgyti ma˛iau arba kitokį maist¹“, darote tikr¹ auk¹. Pasijaučiate suvar˛ytas ir nelaimingas. Maistas dėl to nepradeda atrodyti ma˛iau vertingas. Prieingai, jis atrodo dar deimt kartų vertingesnis. Kuo jis atrodo brangesnis, tuo labiau jaučiatės suvar˛ytas ir nelaimingas. Sukuriate nuolat spartėjanči¹ prie˛asties ir pasekmės grandininź reakcij¹. Ji beveik identika kančiai, igyvenamai rūkaliaus, mėginančio mesti rūkyti naudojantis valios pastangų metodu. Anksčiau ar vėliau pasiprieinimas isenka, ir jūs vėl prisikemate.

Kai laikotės dietos, būnate nuolatos alkanas. Vis¹ jūsų gyvenim¹ valdo mintis apie kit¹ pavalgym¹. Labai liūdite, nes jums negalima valgyti, o kai pagaliau sulaukiate isvajotos akimirkos, vis dar jaučiatės apgailėtinai - arba dėl to, kad negalima valgyti iki soties, arba dėl to, kad jums nepatinka valgomo maisto rūis. Ir, kaip pasitaiko tikrai neretai, dar jaučiate ir kaltź, nes valgote daugiau, nei leid˛ia dieta.

Kai dietos nesilaikote, sugebate apsieiti be kurio nors patiekalo ar visai nepietauti, ir jūsų nekamuoja stiprus netekties jausmas. Jei dietos laikymosi metu praleid˛iate vien¹ valgym¹, vėliau būtinai atsigriebiate kito valgymo metu. Kol laikotės dietos, niekada nesuvalgote ma˛iau, nei leid˛ia jūsų kalorijų skaičiuoklė, bet vis da˛niau suvalgote daugiau.

Visiems ˛inomas faktas, kad did˛ioji dalis bandymų laikytis dietos ilgainiui baigiasi svorio padidėjimu, o ne jo numetimu. Jei inagrinėtumėte dietos laikymosi psichologij¹, is faktas nestebintų. Vis dėlto, net jei jūsų valia ir disciplina begalinė ir grie˛tai laikydamasis dietos i tiesų pasiekiate sau isikelt¹ tiksl¹, kas vyksta po to? Jūsų dieta baigiasi. Pagaliau vėl galite valgyti k¹ norite, kada norite ir kiek norite. Ir - kokia staigmena - dar prie ka˛k¹ suvokdami, jūs ir vėl sveriate tiek, kiek svėrėte iki dietos laikymosi! Visos disciplinos, liūdesio ir suvar˛ymo savaitės, slinkusios lyg itisi metai, per kelet¹ dienų tampa beprasmės.

Pa˛velkime realybei į akis: dietų rezultatas tik toks, kad maistas pradeda atrodyti dar vertingesnis, o patį maitinim¹si jos i tiesų paverčia komaru. Dietos laikymasis ir kartu igyvenamas suvar˛ymo, kančios ir visikos nesėkmės jausmas verčia mus siaubingai bijoti vien minties apie svorio metim¹. Pripa˛inkite - DIETOS NEGALI PADĖTI Tikroji mūsų problema - maitinimosi įpročiai. Turi pakisti mūsų mitybos įpročiai.

5. Mūsų mitybos įpročiai

Patinka mums tai ar ne, tačiau dietos nepadeda. Tikroji problema ta, kad mums iplovė smegenis ir įskiepijo kvailus mitybos įpročius. Ketiname juos pakeisti - ne keletui dienų ar savaičių, o visam gyvenimui. Galbūt jums atrodo, kad tai tik kitas būdas pasakyti „Laikytis dietos teks vis¹ likusį gyvenim¹!“ Ne, taip nėra! Keičiate jūsų netenkinanči¹ situacij¹ ir taip elgiatės dėl grynai egoistinės prie˛asties - kad ˛ymiai labiau mėgautumėtės gyvenimu. Jums net nereikės laukti, kol pasieksite savo geid˛iam¹ svorį. Galite pradėti mėgautis procesu tiesiog dabar.

Vienintelė prie˛astis, dėl kurios mėgindami sprźsti savo svorio bėdas ˛monės startuoja i anksto nusiminź ir nusiteikź kančiai, yra ta, kad jie mato tik vien¹ ieitį - arba griebtis dietos, arba sunkios pratimų programos, arba abiejų variantų kombinacijos. Savo svoriu susirūpinusiems ˛monėms tai yra toks pat vargas, kokį patiria rūkaliai, mėgindami mesti rūkyti valios pastangų metodu. Jie visi ieko magiko sprendimo. Pagaliau yra tikrai stebuklingas jūsų problemos sprendimo būdas, tai: „Lengvas būdas sulieknėti!“

I tiesų jis visai ne stebuklingas. Tačiau jei laikysite visų nurodymų, atrodys lyg tikrai toks būtų. „Lengvas būdas sulieknėti“ pakeis jūsų maitinimosi įpročius. Be jokios abejonės, dabar svarstote: „Palaukite! Jūs jau keičiate savo pa˛adus - prie tai sakėte, kad savo mėgstamiausi¹ maist¹ galėsiu valgyti kada ir kiek panorėjźs ir sversiu tiek, kiek pageidauju. A jau valgau savo mėgstamiausio maisto tiek, kiek noriu, ir būtent dėl to turiu antsvorio. Jei privalau keisti savo valgymo įpročius, tai daugiau savo mėgstamiausio maisto nebegalėsiu valgyt tiek, kiek noriu!“

Dauguma rūkalių nuoird˛iai tiki, kad mėgaujasi cigarečių skoniu. I tiesų to nebūna niekada. Laimė, daugelis gali prisiminti, kokios lykčios buvo jų pirmosios cigaretės ir kaip smarkiai jie vargo, kad imoktų pakźsti t¹ bjaurų skonį. Rūkaliai sako: „Man patinka cigarečių skonis!“ Jums belieka atsakyti: „Ar jūs jas valgote? I kur atsiranda skonis?“ Akivaizdu, kad skonis su rūkymu neturi nieko bendra. Mintis, kuri¹ noriu panagrinėti, yra tai kokia - jei milijonams rūkalių įmanoma iplauti smegenis įtikinti, kad jie mėgaujasi tokio daikto skoniu, kuris i tiesų bjauriai dvokia ir kurio jie niekada nevalgo, tai kiek kartų lengviau panaių finansinių interesų turinčioms kompanijoms įtikinti mus, kad koks nors produktas yra pasakikai skanus, kai i tiesų jis beskonis arba net pasibjaurėtinas.

Klasikinis to pavyzdys - austrės, kurias daugelis laiko brangiu delikatesu. Ar kada esate jų ragavźs? I tiesų „ragauti“ austrź gana sudėtinga - reikia j¹ praryti nekramčius. Jei vis dėlto esate jų valgźs, tai turėtumėte suvokti, kad būtų galima vienodai mėgautis praryjant guminuk¹, apibarstyt¹ druska, ir tai būtų ˛ymiai pigiau. Dauguma ˛monių, idrįsusių praryti austrź dėl eksperimento, to pakartoti jau nebenori.

Pateikiau gana akivaizdų pavyzdį, kuris daugeliui mūsų yra savaime suprantamas. Tačiau nors did˛ioji dalis ˛monių į˛velgia austrių ar ikrų valgymo keistum¹, daugelyje alių tai vis vien laikoma brangiu delikatesu. Smegenų plovimas yra labai galingas, ir jis efektyviai ikreipė mūsų po˛iūrį į kai kuriuos produktus, kuriuos laikome būtiniausiu ˛monių maistu.

Nemenkinkite savo ansų tvirtindamas, kad dabartinis jūsų mėgstamiausias maistas ir yra skaniausias. Nuostabi tiesa yra ta, kad i tiesų skaniausias maistas jums suteikia daugiausia naudos, ir jis leis vis¹ laik¹ sverti tiek, kiek norite.

Nesitikiu, kad imsite ir aklai patikėsite mano ˛od˛iais. Tačiau tikiuosi, kad atversite savo prot¹ ir nusiteiksite apsvarstyti naujas idėjas. Skonis neturi būti visa ko valdovas. Jį jaučiate tam, kad mėgautumėtės, o ne gadintumėte sau gyvenim¹. Skonį reikia inaudoti savo naudai. Prie nusprźsdamas, kokį maist¹ mėgstate labiausiai, turite apie jį ir virkinimo procesus imanyti daugiau.

Neabejoju, kad jau esate nusprendźs, kokio svorio pageidaujate. Netrukus paaikinsiu, kodėl visikai nelogika turėti Iankstinź nuomonź apie savo idealų svorį. Būtų dar pragaitingiau i anksto nusprźsti, kas yra jūsų mėgstamiausias maistas. Jums gali atrodyti, kad esu tikras pasipūtėlis, jei deduosi geriau u˛ jus pačius imanantis apie jūsų mėgstamiausi¹ maist¹. Tačiau norėčiau paprayti kantrybės ir tolerancijos. Viskas iaikės vėliau.

Ar ne tiesa, kad da˛nai valgome ne tai, ko norėtume patys, o tai, prie ko mus pratino nuo pat kūdikystės? Ar vis dėlto jūs patys nusprendėte, k¹ ir kada rinktis - ˛įsti krūtį ar gerti i buteliuko? Kai jus atpratino nuo krūties, jūs ar jūsų motina sprendė, kaip da˛nai ir k¹ valgysite?

Ar mokykloje turėjote galimybź rinktis, k¹ ir kada valgyti? Ar galėtumėte bet kada u˛eiti į įmonės valgykl¹ ir u˛sisakyti būtent tai, ko norite? O kai maitinatės namie, kas sprend˛ia, k¹ ir kada valgysite - jūs ar tas, kuris gamina maist¹? Net jei tas nepavydėtinas vaidmuo tenka jums, mėginate atsi˛velgti į skirtingus namikių pageidavimus ir į eimos biud˛et¹, ir galų gale tampa aiku, kad visiems įtikti neįmanoma, o jūsų paties norai lieka paskutinėje vietoje.

Dabar galite ginčytis - „Mano partneris yra nuostabus virėjas ir net kukliais itekliais demonstruoja kulinarinius stebuklus“. Mano ˛mona taip pat puiki eimininkė, ir la˛inuosi, kad neatsilieka nuo jūsų partnerio - iki tol, kol atradau „Lengv¹ būd¹“, a turėjau beveik 13-os kilogramų antsvorį. Nekaltinu D˛oisės dėl to. Prieingai - ji gamina taip skaniai, kad negalėdavau nustot valgźs.

iuo metu jūsų praau tik vieno - pripa˛inkite, kad daugelį patiekalų valgote ne todėl, kad taip pasirinkote, o todėl, kad esat prie jų pripratintas. Net kai valgote restorane, jūsų norus apriboja meniu ir galbūt, kaip ir man, jums sunkiausia ne apsisprźsti kurio sultingo patiekalo norėtumėte labiausiai, o surasti t¹ vien¹ vienintelį, kuris labiausiai atitiktų jūsų skonį ir suteiktų daugiausia malonumo!

Ar jums, kaip ir man, būtina lėktėje nepalikti nė k¹snelio? Bet ar da˛nai jums leid˛iama nusprźsti, kokio dyd˛io bus jūsų porcija? Restorane jau būna nusprźsta u˛ jus. ˇinoma, nebent tai vedikas stalas. Tačiau jis tik dar labiau apsunkina situacij¹. Prisidėdavau į lėktź tris kartus daugiau maisto, negu pajėgiu suvalgyti, ir vis vien mėgindavau visk¹ sulamti.

O k¹ manote apie visus tuos skanėstus, kuriuos kramsnojame prie valgį ir po jo? Mes tikrai patys nusprend˛iame, kad jų norime? Ar galbūt paprasčiausiai susigundome matydami reklam¹ per televizij¹? Galbūt mus suvilioja u˛uostas puikus aromatas! kas nors kitas mums jų pasiūlo? Gal juos čiumpame todėl, kad mums nuobodu? O gal mums atrodo, kad nusipelnėme ma˛o apdovanojimo? Bet kuri i ių prie˛asčių gali mus paskatinti griebtis u˛kand˛ių. Taip iugdomas įprotis, vedantis prie nuolatinio ir r maniakiko persivalgymo.

A tiesiog noriu pasakyti, kad mes patys neformuojame savo valgymo įpročių - juos mums įskiepija tėvai ir kultūra, o pastar¹j¹ savo ruo˛tu formuoja masinė reklama, kuri¹ u˛sako asmenys siekiantys finansinės naudos.

Taip pat manau, kad dabar turėtumėte patys apsisprźsti, kada ir kokį maist¹ norite valgyti, kaip da˛nai ir kokio didumo porcijų geidaujate. Nuo iol viskas bus jūsų ˛inioje. Galbūt tokia perspektyva jums atrodo baugiai. Jeigu taip, a puikiai jus suprantu. Tačiau nepergyvenkite, i tiesų viskas eisis lengvai ir maloniai - būtent tuo ir pasi˛ymi „Lengvas būdas sulieknėti“!

Galbūt jau nusprendėte, kad mano pa˛adas - neįmanomas dalykas, ir jaučiate pagund¹ i¹ knyg¹ imesti į iuklių dė˛ź. Tačiau prie tai dar kart¹ jį apsvarstykite, juk i tiesų tai turėtų būti viliojantis pasiūlymas!

Galite valgyti savo mėgstamiausio maisto tiek, kiek tik norite, tada ir taip da˛nai, kaip tik pageidaujate ir sverti būtent tiek, kiek norite - be jokių dietų, specialių pratimų, netgi be valios ar disciplinos.

Akimirkai stabtelėkite - argi neverta įdėti bent trupučio pastangų? Galbūt tai ir atrodo neįmanomas dalykas, tačiau jei 99,99% ios planetos sutvėrimų gyvena būtent taip, tai kuo jūs prastesnis?

I tiesų is pasiūlymas netgi geresnis, negu nupasakojau iki dabar. Ar galėtumėte nuoird˛iai pasakyti, kad mėgaujatės kiekvienu savo valgiu? Be mil˛inikų privalumų, kuriuos įgysite jausdamasis lengvesnis, sveikesnis, energingesnis ir labiau pasitikintis savimi, i tiesų dar ir mėgausitės kiekvienu valgiu, jei tik laikysitės paprastų mano duodamų patarimų. Be to, mėgausitės valgiu be jokios s¹˛inės grau˛aties.

„Lengvas būdas sulieknėti“ turi dar vien¹ mil˛inik¹ privalum¹ - jums ne tik nereikės laikytis dietos, bet ivengsite dar labiau erzinančio u˛siėmimo - kalorijų skaičiavimo. Kai prisimenu, kaip skrupulingai sverdavau sviesto ir cukraus normas, leistinas suvartoti per dien¹, kaip tuomet liūdnai nu˛velgdavau juokingai menkas porcijas, nenuostabu, kad visos mano pastangos ˛lugdavo i anksto.

Be jokios abejonės, svarstote, kurgi sunkioji dalis. Nekaltinu jūsų, kad esate skeptikas. Prieingai - laikyčiau jus iek tiek naivoku, jei toks nebūtumėte. Pa˛adu, kad nėra jokios sunkiosios dalies. A branginu savo reputacij¹. Neturiu noro kitis ten, kur nereikia, ir vaistytis kvailais pa˛adais. Atrodyčiau tikrai kvailai, jei jums nepasisektų dėl to, kad a apsimelavau. Viskas, k¹ turite padaryti norėdamas sėkmingai pasinaudoti „Lengvu būdu sulieknėti“ - laikytis visų nurodymų. tai ir pirmas nurodymas: laikykitės visų nurodymų.

Pirmas nurodymas gali jums sudaryti įspūdį, kad metodui būdingas grie˛tumas. Ne. Vienas i did˛iausių „Lengvo būdo sulieknėti“ privalumų - jo lankstumas.

Neketinu prayti, kad aklai tikėtumėte ir pasitikėtumėte manimi - labai svarbu, kad nesivadovautumėte nurodymais be pagrindo - turite suprasti kiekvieno jų esmź. Taip bus ma˛iau tikėtina, kad juos ignoruosite. Visų nurodymų prie˛astis paaikinsiu vėliau. Antras nurodymas: būkite atviras naujoms idėjoms.

į mano praym¹ įvykdyti sudėtingiausia. Galbūt jums atrodo, kad jau ir taip esate atvirai nusiteikźs ir kad tai visai nesudėtina. Jeigu taip, reikėtų pasisaugoti - labai tikėtina, kad jau pasiduodate savo iankstinei nuomonei. Pavyzd˛iui, minėjau, kad svaru suprasti kiekvieno nurodymo prie˛astį, tačiau nenurod˛iau, kokia pirmo nurodymo prie˛astis. Tad jums atleistina, jei tikite, kad prie˛astis tokia akivaizdi, jog pradėjźs k¹ nors aikinti smulkiau tik erzinčiau ir ˛eminčiau jus. I tiesų viskas yra kiek kitaip.

Kai kurie ˛monės mano metod¹ laiko naudingų patarimų rinkiniu - tinkamus galima priimti, netinkamus - atmesti. Tačiau tai nėra naudingų patarimų rinkinys. „Lengvas būdas sulieknėti“ yra visikai ibaigta programa, leisianti jums pasiekti savo tiksl¹, jei tik laikysitės VISŲ nurodymų. „Lengv¹ būd¹ sulieknėti“ galima palyginti su vadavimusi i labirinto. Įsivaizduokite, kad vis¹ gyvenim¹ klaid˛iojate labirinte ir mėginate i jo itrūkti. Galiu jums duoti tikslius nurodymus, kurie leis i jo isilaisvinti, ir jei kruopčiai jų laikysitės, pabėgimas bus lengvas ir u˛tikrintas. Tačiau jei praleisite ar neteisingai suprasite bent vien¹ nurodym¹, taps nebesvarbu, kaip skrupulingai laikysitės visų kitų - vis vien liksite labirinte. Lygiai tokie pat principai būdingi ir „Lengvam būdui sulieknėti“.

Stebėtina, kokių siaurų pa˛iūrų yra daugybė io pasaulio ˛monių. Mums jie atrodo aliki, i anksto nusistatź, netgi fanatiki. ˇinoma, patys tuo nepasi˛ymime. Neapgaudinėkite savźs. Visuomet save laikiau teisingu, plačių pa˛iūrų ˛mogumi. Isivadavźs i rūkymo kalėjimo pajutau did˛iulį palengvėjim¹. Tačiau manasis ego patyrė siaubing¹ sukrėtim¹. Kaipgi a galėjau itoki¹ daugybź metų nepripa˛inti tokių akivaizd˛ių faktų? Buvau beveik vienodai okiruotas, kai supratau, kad iki tol nesugebėjau plačiau pa˛velgti ir į maitinimosi įpročius.

Kad galėtumėte atverti savo prot¹, prie tai turite pripa˛inti, kad jis buvo u˛sivėrźs. Vienas i did˛iųjų ˛monijos pasiekimų - galimybė praktikai akimirksniu paskleisti ˛inias visam pasauliui. Tačiau, kaip sakė D˛onas Veinas (˛ymus amerikiečių aktorius), „autuvas tėra įrankis, ne geresnis ir ne blogesnis nei ˛mogus, laikantis jį rankose!“ Kaip ir dauguma mūsų pasiekimų, modernios informacijos perdavimo priemonės yra tokios pat - ne geresnės ir ne blogesnės nei perduodama informacija. Jei esate susipa˛inźs su mano metimo rūkyti metodu, tai jau ˛inote, kaip galingai modernios informacijos perdavimo priemonės paveikia rūkalius, plaudamos jiems smegenis.

Jos mus paveikia praktikai visais mūsų gyvenimo aspektais. Panagrinėkime kelet¹ akivaizd˛ių tokio smegenų plovimo pavyzd˛ių. Apie ˛iurkėn¹ i esmės ˛inome tiek, kad tai yra ma˛as, pūkuoto kailiuko, ma˛daug ˛iurkės dyd˛io ˛vėrelis. I tiesų vienintelis aikiai pastebimas ˛iurkėno ir ˛iurkės skirtumas - uodegos ilgis. Daugelis gana mielai paglostytų ˛iurkėn¹, tačiau u˛tektų pilname ˛monių kambaryje ivysti pelź, k¹ jau kalbėti apie ˛iurkź, ir kiltų panika. Holivudo filmai sukūrė klykiančių ir ant artimiausio stalo okančių moterų įvaizdį, o jų palydovai ilieka visikai ramūs ir tik ypsosi dėl tokio keisto damų elgesio. Tačiau i tiesų natūralus vyrų instinktas verstų neatsilikti nuo savo damų. Problema ta, kad mums iplovė smegenis ir įtikino, kad bijoti drakonų ir tuo labiau ˛iurkių nevyrika, tad apsimetame, kad jos mūsų nė kiek nejaudina. Juk Didysis Brolis imano geriau.

Tačiau kodėl, nepriklausomai nuo lyties, mes taip skirtingai ˛velgiame į du labai panaius padarus? Ar tokį mūsų elgesį galim kuo nors paaikinti? Kiek ˛inote ˛monių, kuriems i tiesų įkando ar net u˛puolė ˛iurkė? Reikalas tas, kad mums jau vaikystėj iplovė smegenis, jog ˛iurkės asocijuojasi su blogiu ir ligomis. Buboninis maras (Labiausiai paplitusi maro forma, 1348 metais pra˛ud˛iusi 15 milijonų Europos gyventojų. Lig¹ platina blusos, da˛niausiai parazituojančios grau˛ikų, ypač ˛iurkių, kailiuose), Hamelino fleitininkas (XIII am˛iaus legenda apie ˛iurkių gaudytoj¹, kuris grodamas magika fleita, i Hamelino miesto ivedė ˛iurkes, o kartu iėjo ir dingo visi vaikai), D˛ord˛o Orvelo 1984-ieji (4D˛ord˛o Orvelo romano 1984-ieji veikėjui Vinstonui ˛iurkės kėlė neapsakomai didelź baimź). I tiesų bubninį mar¹ platino juodosios ˛iurkės, kurios beveik inyko pasirod˛ius rudosioms ˛iurkėms. Taip pat ˛inomas faktas, kad ˛monės, auginantys ˛iurkes kaip naminius gyvūnėlius, ir net mokslininkai, atliekantys eksperimentus su ˛iurkėmis, atsiliepia apie jas gerai - tai tvarkingi, mieli ir labai protingi gyvūnai.

Ar po˛iūris į daugelį gyvūnų mums įdiegiamas kaip nors kitaip, nei iplaunant smegenis? Kodėl gyvatės mums atrodo blogi ir lyktūs padarai? Ar kada gamtoje matėte bent vien¹ gyvatź jau neklausiu, ar j¹ lietėte, ar ji jums įkando?

Kodėl koalas laikome mielais, pūkuotais padarėliais? Ar i tiesų tikite, kad jos neturi blusų, kad negalėtų nuk¹sti jums pirto kaip bet kuris kitas laukinis gyvūnas?

Dabar panagrinėkime smegenų plovim¹, susijusį su maistu. Daugelis, ypač a pats, krevetes ir langustus laikom brangiu delikatesu. Tačiau savo ivaizda jie nesiskiria nuo skorpionų. Niekada nesusigund˛iau praryti skorpion¹ - i tiesų niekada neturėjau ir tokios galimybės. Net jei būtų tokia galimybė, nemanau, kad sugebėčiau jį praryti neapsivemdamas. Pasakysite: „ˇinoma, juk jie nuodingi!“ Tačiau nuodingus organus turi daugelis mūsų valgomų gyvių - mes paprasčiausiai nevalgome nuodingų dalių. Galbūt skorpiono skonis siaubingas? Galbūt. Galbūt jo skonis nuostabus? Nemanau, kad skonis ka˛k¹ lemtų - a vis vien apsivemčiau!

Ar manote, kad galėtumėte suvalgyti riebi¹, sulting¹ gyv¹ kirmėlź ir neapsivemti? Vis dėlto daugelis padarų, įskaitant ir milijonus ˛monių, gyvas kirmėles laiko delikatesu. Kodėl paiurpstame obuolyje aptikź vikr¹? Galų gale, juk lieka 98% sveiko obuolio! Mintis apie arklio ar uns mėsos valgym¹ daliai ˛monių kelia pasibjaurėjim¹, tačiau ar tikrai tikite, kad u˛ritomis akimis galėtumėte pasakyti, kuo skiriasi trokinta jautiena nuo trokintos arklio ar uns mėsos? Net jei ir galėtumėte, kodėl turėtumėte norėti atskirti iuos skonius? Nebent jums būtų iplautos smegenys?

Puikiai atsimenu, kaip patį pirm¹ kart¹ ragavau kiniko maisto, Tikrai buvau įsitikinźs, kad elgiuosi neįtikėtinai dr¹siai. Buvo sunku protu suvokti tokių patiekalų kaip ryklio pelekų ar paukčių lizdo sriubos pavadinimus, k¹ jau kalbėti apie suvirkinim¹ fizikai. Įsivaizdavau, kaip visas strazdo lizdo turinys, įskaitant vabzd˛ius ir imatas, įmetamas į puod¹ su vandeniu ir apie deimt minučių verdamas. Man niekada net netoptelėjo mintis, kad kinų civilizacija egzistuoja kokį penket¹ kartų ilgiau nei mano protėviai, ir jei maistas būtų nuodingas, jie nebūtų ilikź taip ilgai.

Taip pat niekada nekilo mintis, kad mano valgomas maistas neturi visikai jokio ryio su tuo, k¹ valgo milijonai kinų, kad man buvo patiekta vakarietika kinų patiekalų versija. Po keletos metų supratau, kaip smarkiai skiriasi vakarietiki ir rytietiki atrūs trokiniai.

Beje, ar ˛inojote, kad pagrindinė paukčių lizdo sriubos dalis - čiurlio (pauktis, panaus į kreg˛dź) seilės? Ne˛inau kaip jums, tačiau vaizdas, kai kas nors spjaudo ant aligatvio arba kai futbolininkas spjaudo ant aiktės, man kelia leiktulį. Ar paukčių lizdo sriuba i tiesų tokia skani, kad čiurliams gali grėsti inykimas dėl jų seilių poreikio?

Jeigu man, deimtmečiui berniukui, būtumėte pasakźs, kad valgysiu sraiges ir varlių kojas ne tik neapsivemdamas, bet ir būdamas įsitikinźs, kad mėgaujuosi skoniu, tai nė u˛ k¹ nebūčiau jumis patikėjźs. Neabejoju, kad faktas, jog mėgavausi romantika kelione Senos upe, Bateau Mouche (Bateau Mouche (pa˛od˛iui: „laivas-musė“) - turistinis Senos upės garlaivis Prancūzijoje) garlaivyje, su ma˛iausiai vienu vyno buteliu savo pilve, gerokai prisidėjo prie smegenų plovimo. Neabejoju, kad mėgavausi tuo ypatingu įvykiu. Tačiau ar i tiesų mėgavausi sraigių ir varlių kojų skoniu? Negaliu s¹˛iningai atsakyti į į klausim¹. Tiek sraigės, tiek varlių kojos buvo u˛piltos česnakiniu pada˛u.

Anksčiau negalėjau pakźsti česnako, tačiau pastaruoju metu jį pamėgau. Kodėl kai kurių patiekalų skoniu galiu mėgautis tik tada, kai jie būna pagardinti česnaku? Kaip mes galime būti tokie kvaili ir tikėti, kad įmanoma jausti maisto skonį, kai jis visas persisunkźs tokiu stipriu prieskoniu kaip česnakas? Juk viskas, k¹ tuomet jaučiate, ir viskas, k¹ u˛uod˛ia aplinkiniai ˛monės, tėra: česnakas!

K¹ gi, atrodo, mus galima įtikinti, kad bet kas gali būti skanu, ir atvirkčiai. Tarkime, čiurlio seilės. Ar kinams buvo iplautos smegenys įtikinant juos, kad tai, kas man atrodo bjauru, yra nuostabaus skonio, ar vis dėlto smegenys buvo iplautos man, kai patikėjau, kad i tiesų nuostabaus skonio maistas yra pasibjaurėtinas?

Reikia dr¹sos, ˛inių ir vaizduotės, kad viso gyvenimo smegenų plovim¹ pavyktų pakreipti prieinga linkme. Tačiau tai nereikia, kad turėtumėte liūdėti. I tiesų trečias nurodymas jums yra toks: pradėkite su maloniu jauduliu ir pakilia nuotaika.

Galbūt tai atrodo per sunku. Galbūt jūsų nuotaika vis dar okinėja nuo ne˛ymaus nuog¹stavimo iki nusiteikimo nesėkmei ar liūdesio, galų gale iki absoliučios panikos bei visiko nusiminimo. Jeigu taip, toki¹ savijaut¹ neabejotinai lemia prisiminimai apie igyvent¹ liūdesį ir netektį, kuri¹ jautėte pastar¹jį kart¹ mėgindamas laikytis dietos. Dar prisideda savigarbos kritimas, igyventas dėl nesėkmės, ir įsitikinimas, kad jūs tiesiog neturite savybių, reikalingų sėkmei.

Aikiai suvokite, kad nesėkmės nebuvo susijusios su jokiais jūsų charakterio trūkumais. Tarkime, a paprayčiau jūsų atsistoti ir nuo ˛emės pakelti kairź koj¹. Paprasta, kiekvienas bailys sugebėtų tai padaryti. Tada paprayčiau jūsų pakelti ir deinź koj¹, nenuleid˛iant kairės - kad liktumėte kyboti ore. Net nemėgintumėte to padaryti, nes puikiai ˛inote, kad tai neįmanoma. Galbūt jums būtų sunku mokslikai paaikinti, kodėl tai neįmanoma, tačiau tam ir nėra reikalo - jūs tiesiog ˛inote, kad tai yra neįmanomas dalykas. Tačiau ar igyventumėte nesėkmź, kad jums nepavyko? ˇinoma, ne.

Stengėtės pasiekti neįmanom¹, mėgindamas kontroliuoti savo svorį dietomis. Tai neįmanoma dėl tos prie˛asties, kuri¹ jau paaikinau - dietos negali padėti! Jūsų nesėkmė neturi nieko bendra su jūsų trūkumais. Nepasisekė dėl to, kad bandėte pasiekti tai, kas neįmanoma. Lengva suvokti, kodėl negalima vienu metu pakelti abiejų kojų, tačiau kodėl nėra taip pat lengva suvokti, kad i dietų neįmanoma turėti jokios naudos? Tam yra keletas prie˛asčių.

Pirmoji yra ta, kad ˛monės, reklamuojantys dietas, visk¹ supainioja pateikdami įtikinamas, mokslikai pagrįstas, tačiau vis vien apgaulingas prie˛astis, kodėl jos atne naudos. Kita prie˛astis - tikėtina, kad bent vienas jūsų bandymas laikytis dietos laikinai buvo sėkmingas. Dėl to ˛inote, kad tai įmanoma. Tačiau jums nepasisekė! Bet kokia jūsų pa˛anga buvo tik laikina - tai ir yra pagrindinis dietų trūkumas. Tačiau pati įtikinamiausia prie˛astis yra i: nors ir tikime, kad neturime savybių, reikalingų sėkmingai pasinaudoti dieta, tačiau ˛inome daugybź ˛monių, kuriems u˛teko valios, ir dietos jiems buvo sėkmingos.

Rūkaliai tiki, kad jiems mesti rūkyti neleid˛ia valios trūkumas. A jiems sakau: „Jei vėlai naktį baigiasi cigaretės, kaip toli galėtumėte nueiti dėl vieno pakelio?“ Rūkalius mėgintų perplaukti Laman¹, kad tik gautų pakelį cigarečių. Ironika, tačiau jie lieka rūkaliais būtent dėl savo stiprios valios. Rūkaliams, metantiems rūkyti pasitelkus vali¹, pasiseka dėl to, kad baimė mirti nuo plaučių vė˛io nusveria iliuzinį cigaretės poreikį. Reikia būti stiprios valios ˛mogumi, kad pavyktų u˛blokuoti savo prot¹ nuo pavojų sveikatai, finansinių ilaidų, bjaurasties ir gėdos prie visuomenź, kad būtų galima ir toliau rūkyti. Galų gale, juk niekas rūkalių neverčia rūkyti. Rūkalius nuo metimo sulaiko ne valios trūkumas, o valios konfliktas, arba aikiau sakant - skirtingų norų susidūrimas.

T¹ patį galima pasakyti ir apie dietas. Dietos laikymasis - viena i izofrenijos apraikų. Dalis jūsų proto sako: „A storas, bjaurus ir ligotas“, o tuo pat metu kita pusė sako: „Mielai suvalgyčiau t¹ sluoksniuot¹ kreminį pyragaitį“. Tai norų susiprieinimas - nuolatinės virvės traukimo var˛ybos, vykstančios besilaikančioj dietos galvoje.

Paanalizuokite ˛mones, sėkmingai pasinaudojusius dietomis arba, tiksliau sakant, ˛mones, kuriuos laikote sėkmingai jomis pasinaudojusiais. Ar jų nebūtų galima suskirstyti į tam tikras kategorijas: aktoriai, ˛okėjai, balerinos, boksininkai, atletai ir taip toliau? Tai ˛monės, kuriems svorio kontrolė ne vien u˛gaida, bet absoliučiai esminis dalykas. Ar nemanote, kad dėl to, jog pasiduodate pagundai suvalgyti sluoksniuot¹ pyragaitį, o jie to padaryti nedrįsta, jiems pyragaitis atrodo dar vertingesnis nei jums? Ar pastebėjote, kad daugelis jų, baigź savo karjer¹, o kai kurie anksčiau, isipučia kaip balionai? Aikiai įsis¹moninkite - tie ˛monės ilieka liekni, nes jų trokimas ilikti liekniems yra stipresnis u˛ pagund¹ valgyti. Tačiau tam jiems prireikia disciplinos. A to visikai nelaikau sėkme. Jie sugeba kontroliuoti svorį, tačiau taip pat nuolatos igyvena netekties jausm¹.

Kad ir kaip ten būtų, pripa˛inkime, kad sėkmingai pasinaudoti dietomis jums yra neįmanoma ir kad praeities nesėkmes lėmė ne jūsų trūkumai, o netinkamo metodo naudojimas. Paaikinau, kodėl „Lengvas būdas sulieknėti“ nėra paremtas stiprios valios poreikiu ir nėra vien pozityvaus m¹stymo treniruotė. Vis dėlto labai svarbu, kad m¹stytumėte pozityviai, arba, kitaip sakant, nustotumėte m¹styti negatyviai. Alpinistus, kuriems pavyksta įkopti į Everest¹, u˛lieja nuostabus pergalės ir pakylėjimo jausmas. Jie igyvena t¹ malonų jaudulį ir pakili¹ nuotaik¹ nuo pat tos akimirkos, kai tik įkopimo idėja jų prote įleid˛ia savo aknis. Tas jaudulys ir pakylėtumas ilieka ne tik igyvenant stipri¹ fizinź ir psichologinź įtamp¹ kopimo metu, bet ir ilgų planų kūrimo ir treniravimosi laikotarpiu. Malonų jaudulį ir pakili¹ nuotaik¹ nusiminimas istumia tik tada, kai nesėkmės baimė pakelia savo grėsming¹ galv¹.

Galbūt lygindamas mėginim¹ kontroliuoti svorį su bandymu įveikti Everest¹ tik sustiprinu jūsų įsitikinim¹, kad laukia ˛ygdarbis, kuris jei ir nėra neįmanomas, tai vis vien labai sudėtingas. Ne, taip nėra. Įkopti į Everest¹ tikrai be galo sunku. Tai yra faktas. Net kruopčiai visk¹ suplanavus, pasiruous ir tinkamai nusiteikus, tokios alpinistams nepaklūstančios jėgos, kaip, pavyzd˛iui, blogas oras, gali pradanginti bet koki¹ sėkmės tikimybź. Taip pat ˛inomas faktas, kad kontroliuoti savo svorį yra juokingai lengva. Daugiau nei 99,99% ios planetos sutvėrimų tai sėkmingai daro vis¹ savo gyvenim¹ net nesusim¹stydami. Tačiau jei startuosite su nerimo, pra˛ūties ar nusiminimo jausmu, sunaikinsite sėkmės tikimybź dar prie pači¹ prad˛i¹.

Aikiai suvokite, nevyksta nieko bloga. Prieingai, ketinate isklaidyti nuolatos didėjantį tamsų debesį, kuris jau daugybź metų gadina jūsų gyvenimo kokybź. Blogiausias galintis nutikti dalykas yra tas, kad jums nepasiseks. Tokiu atveju nebūsite blogesnis, nei esate bandymo prad˛ioje. Jūsų padėtis nuostabi, nes jums visikai nėra k¹ prarasti, o įgyti galite tiek daug!

Moteris, sėkmingai pasinaudojusi mano metodu, pasakojo, kad ji taip d˛iaugėsi, jog net įkyrėjo savo draugams dėstydama visas smulkmenas. Jie apkaltino j¹ tapus „naujai atgimusia“ evangeliste. Man nepatinka save laikyti evangelistu, tačiau sutinku, kad a „naujai atgimźs“ - tai puikus pasakymas, visikai atspindintis t¹ nuostabų jausm¹, jog pavyko pabėgti i tamsos, baimės, ne˛inojimo ir neapykantos sau pasaulio į kit¹, kupin¹ saulės, sveikatos ir savigarbos. Būtent taip a ir pasijutau suvokźs, kad turiu rakt¹, leisiantį pabėgti nuo to storulio, kalinusio mane toki¹ daugybź metų.

Tačiau gana svarstyti nesėkmės tikimybź. Skaitote i¹ knyg¹ ne tam, kad nepasisektų, ir „Lengvas būdas sulieknėti“ negali jums nepadėti, jei tik laikysitės VISŲ nurodymų, įskaitant ir treči¹: pradėkite su maloniu jauduliu ir pakilia nuotaika.

Kad padėčiau jums pasiekti tiksl¹, naudosiu du pagrindinius palyginimus. Pirm¹ a jau minėjau - tai laukiniai gyvūnai. Jie jau ˛ino paslaptį. O antras palyginimas ir jums leis j¹ su˛inoti. Antras palyginimas - automobilis. Be jokios abejonės, svarstote, kas bendra tarp automobilio ir jūsų svorio problemos, iskyrus tai, kad jei daugiau vaikčiotumėte ir ma˛iau vairuotumėte, tai būt lengviau j¹ isprźsti.

I tiesų mūsų automobiliai ir mūsų kūnai turi labai daug bendra. Ir vieni, ir kiti yra priemonės, sukurtos tam, kad mus po visur gabentų. Norint, kad ios transporto priemonės u˛tikrintai veiktų, reikia atsi˛velgti į labai panaius jų poreikius. Nei vieni, nei kiti negali funkcionuoti be reguliaraus kuro ir oro tiekimo. Ir vieni, ir kiti reikalauja įprastinės prie˛iūros, kad funkcionuotų efektyviai ir nesugestų.

Vis dėlto yra du labai svarbūs skirtumai tarp automobilių bei mūsų kūnų, ir būtina juos ˛inoti. Galbūt sunerimote, kad norint suprasti tolesnį tekst¹, reikia transporto mainų in˛inieriaus diplomo, taip pat ir medicininių ˛inių, kaip funkcionuoja ˛mogaus kūnas. U˛tikrinu jus, to neprireiks. Kaip ˛mogus, kuriam reikia pasikonsultuoti su anūku, norint sėkmingai įsirayti televizijos laid¹ į vaizdajuostź, kartoju, kad techninis ˛argonas man atrodo painus, nuobodus ir atitraukiantis nuo esmės. Pa˛adu jums, kad net jei niekada per savo gyvenim¹ neturėjote ir nevairavote automobilio, nebus jokių sunkumų sekti ir suprasti mano argumentus.

Pirmas svarbus skirtumas tarp automobilio mechanizmo ir ˛mogaus kūno yra sudėtingumas. ˇmogaus kūnas yra pats įmantriausias ios planetos mechanizmas - milijon¹ kartų įmantresnis u˛ patį sudėtingiausi¹ ˛monijos sukonstruot¹ kosminį laiv¹. Palyginti su jūsų kūnu, automobilis yra toks pat sudėtingas kaip medinis skaičiuotuvas, jei lygintume jį su pačiu moderniausiu kompiuteriu. Net jei grie˛tai laikysitės gamintojo nurodymų, vidutinis automobilis tarnaus apie penkiolika metų, tuo tarpu jūsų irdis, nepraleisdama nė vieno dū˛io, be perstojo plaka septyniasdeimt metų, nepaisant fakto, kad nuolatos blogai su ja elgėtės.

Kadangi ˛mogaus kūnas yra neįtikėtinai sudėtingas ir nesugebame suvokti jo painaus funkcionavimo, laikome tai savaime suprantamu dalyku. Vis dėlto labai svarbu iki galo suvokti, koks sudėtingas is neįtikėtinas mechanizmas.

6. Neįtikėtinas mechanizmas

Jei jūsų paprayčiau pakelti savo kairź rank¹, galbūt akimirk¹ stabtelėtumėte prie nusprźsdamas, kuri ranka yra kairė, tačiau ma˛ai kam atrodytų, kad tai labai sudėtinga u˛duotis. Faktikai to galima imokyti daugum¹ unų. Tačiau įsivaizduokite, kad jūsų u˛duotis - priversti visus ˛emėje gyvenančius ˛mones vienu metu pakelti savo kaires rankas. Net pasitelkus moderniausias komunikacijos priemones jūsų sėkmės tikimybė būtų be galo ma˛a. Tačiau panaus koordinavimo ˛ygdarbis įvyksta kiekvien¹ kart¹, kai atliekate kad ir tokį paprast¹ veiksm¹ kaip nes¹moningas nosies pasikasymas.

Jūsų kūnas sudarytas i trilijonų l¹stelių, kiekviena l¹stelė yra atskira gyva sistema, ir vis¹ jūsų gyvenim¹ jos vienu metu glaud˛iai bendradarbiauja tarpusavyje. Manote, kad galėtumėte lupti obuolius, skaityti laikračius, ˛aisti kortomis ir atsiliepti telefonu? ˇinoma, kad galėtumėte - nė vienas i ių darbų nėra ypatingai sudėtingas. Tačiau ar sugebėtumėte iki galo atlikti bent vien¹ i jų, jei mėgintumėte viskuo u˛siimti vienu metu?

Mes puikiausiai ˛inome, kokių neįtikėtinų auktumų kai kurie ˛monės pasiekia tokioje veikloje kaip sportas, muzika, skulptūrų kūrimas, tapyba ir taip toliau, tačiau tie trilijonai l¹stelių, i kurių sudaryti mūsų kūnai, imasi ne vienos paprastos u˛duoties, bet vienu ir tuo pačiu metu atlieka begalź neįtikėtinai sudėtingų u˛duočių, ir taip dirba vis¹ gyvenim¹.

Nepriklausomai nuo to, esate atsikėlźs ar miegate, jūsų plaučiai vis¹ laik¹ traukia deguonį, irdis t¹ deguonį ir kitus elementus be perstojo varinėja po vis¹ kraujo apytakos sistem¹ į tuos organus, kuriems jų reikia. Jūsų vidinis termostatas palaiko reikiam¹ kūno temperatūr¹. Jūsų kūnas ir toliau virkina maist¹, įsisavina reikiam¹ kur¹ ir maistingas med˛iagas bei apdoroja atliekas. Jūsų imuninė sistema dalyvauja nuolatiniame mūyje, kad įveiktų ˛aizdas ir infekcijas.

Problema tai kokia: kadangi ios funkcijos atliekamos automatikai ir i mūsų nereikalauja s¹moningų pastangų, mes laikome jas savaime suprantamomis. Nors jums nebūtina suprasti techninių smulkmenų, tačiau svarbu, kad s¹moningai suvoktumėte neįtikėtin¹ ˛mogaus kūno sudėtingum¹.

Dar svarbiau, kad suprastumėte antr¹jį reikming¹ skirtum¹ tarp automobilio ir jūsų kūno: ˛mogus sukūrė automobilį - bet pats savźs jis nesukūrė!

Galbūt svarstote, k¹ gi visa tai turi bendra su svorio kontroliavimu? Tačiau tai pati „Lengvo būdo sulieknėti“ esmė. Pabrė˛iau proto atvėrimo ir nusiteikimo naujoms idėjoms svarb¹. „Lengvas būdas sulieknėti“ yra jūsų problemos sprendimo raktas, o trijų tolimiausių skyrių svarbumo supratimas yra raktas, leisiantis suprasti ir patį „Lengv¹ būd¹ sulieknėti“.

ˇmogus sukūrė automobilį, todėl pagrįstai jį galima laikyti pagrindiniu ˛inovu, koks kuras ir eksploatacinės med˛iagos reikalingos konkrečiam automobilio modeliui. Tai nereikia, kad norėdami vairuoti automobilį turime būti automobilių specialistai, kaip ir neprivalome būti ypatingi elektros specialistai, norėdami kambaryje į˛iebti lemp¹. Tikrieji specialistai mus aprūpina naudojimosi instrukcijomis. Mums tereikia jomis vadovautis.

Tačiau pats savźs ˛mogus nesukūrė. Ir nesukūrė nė vieno gyvo ios planetos sutvėrimo. Jei ˛mogus pats savźs nesukūrė, vadinasi, pasidarbavo Dievas ar ka˛koks kitas protas. Kad būtų patogiau, prot¹ vadinsiu Kūrėju ar Motina Gamta. Man asmenikai sunku tikėti, kad Kūrėjas - tai senas vyras, kuris turi ilg¹ ˛il¹ barzd¹ ir nuolatos mane stebi bei teisia. Man taip pat sunku tikėti, jog jis nori, kad jį garbinčiau. Galbūt tai, kad kalbu apie Kūrėj¹ kaip apie vyrikos giminės atstov¹, leid˛ia manyti, kad tikiu, jog jis ˛mogaus pavidalo ir yra vyrikos lyties. Man tokia logika būtų panai į sudėtingo kompiuterio samprotavimus, kad jį sukūrźs ˛mogus savo ivaizda panaus į kompiuterį, o visus pasaulio kompiuterius ir apskritai vis¹ visat¹ sukūrė vienas vienintelis belytis ˛mogus. Kalbu apie Kūrėj¹ kaip apie vyrikos lyties atstov¹ dėl to, kad ne˛inau, kaip kitaip jį vadinti. Tačiau visikai akivaizdu, kad Kūrėjas yra milijon¹ kartų protingesnis u˛ ˛mogų.

I kur mes gauname ˛inių, k¹ ir kada valgyti? Kaip ir visi ˛induoliai, vos gimź maitinamės arba i motinos krūties, arba i ˛monių sukurto buteliuko. Kai pagaliau mes atpratinami ˛įsti, kiti ˛monės, da˛niausiai tai būna mūsų tėvai, nusprend˛ia kuo maitinsimės. I kur mūsų tėvai ˛ino, koks maistas mums tinkamiausias? I kur jie gauna reikiamų ˛inių? Ogi i įvairių altinių - i savo pačių tėvų, i gydytojų ir mitybos specialistų, tačiau daugiausia i gausybės reklamų ir smegenų plovimo, vykdomo mil˛inikų įmonių susivienijimų, turinčių finansinių interesų.

Ar nebūtų aunu, jei Kūrėjas būtų mus aprūpinźs instrukcijomis, kad aikiai ˛inotume, k¹ ir kada valgyti, kad nereikėtų nagrinėti gausybės prietaringos informacijos, kuri¹ gauname i ˛monių ekspertų? Turiu jums labai gerų ˛inių: būtent taip jis ir pasielgė!

Galbūt sunku tai pripa˛inti, bet ar tikrai tikite, kad įmanoma, jog protas, sugebantis sukurti tokį neįtikėtinai sudėting¹ ˛mogaus kūn¹, k¹ jau kalbėti apie nesuskaičiuojam¹ galybź kitų Motinos Gamtos stebuklų, būtų toks kvailas, kad pamirtų toki¹ smulkmen¹, kaip paaikinimas, k¹, kada ir kiek valgyti?

Kaip, jūsų manymu, laukiniai gyvūnai igyveno tiek milijonų metų? Pasvarstykime, kokiu būdu mūsų protėviai igyveno be prekybos centrų ir mikrobangų krosnelių, ˛inant, kad nebuvo gydytojų ir mitybos specialistų? Tik per paskutinius imt¹ metų su˛inojome, kad apskritai egzistuoja tokie dalykai, kaip kalorijos ir vitaminai.

Kūrėjas visus gyvus sutvėrimus, įskaitant ir mus pačius, aprūpino reikiamomis instrukcijomis. Ir laukiniai gyvūnai jų laikosi! tai kodėl jiems netenka kentėti dėl antsvorio.

Galbūt jus kamuoja iliuzija, kuri did˛i¹j¹ gyvenimo dalį kamavo ir mane patį. Vaikystėje ir paauglystėje a rimtai abejojau, ar Kūrėjas i viso egzistuoja. Tikiu, kad mano problema buvo tipinė - tai būdinga milijonams vakarietikos visuomenės ˛monių. Gyvenimo prad˛ioje a neatmetinėjau jokių idėjų. Man buvo pasakojamos istorijos apie fėjas, Kalėdų Senelį ir Diev¹ - sen¹ vyr¹ su ilga ˛ila barzda, kuris mus sukūrė, saugo ir ˛ino kiekvien¹ mūsų mintį ir veiksm¹ ir galiausiai mus visus teisia.

Neprireikė daug laiko, kad isiaikinčiau, jog fėjos ir Kalėdų Senelis - igalvotos būtybės. Buvau praded¹s rimtai abejoti ir Dievo egzistavimu. Galų gale jau tada ˛inojau, kad negalima tikėti viskuo, k¹ apie vakarykčius įvykius rao laikračiai. Tad kaip galėjau tikėti knyga, pasakojančia dviejų tūkstančių metų senumo įvykius? Ypač jei ji buvo versta i senųjų kalbų.

Viskas buvo labai painu ir prietaringa. Jei tik stebuklingai igelbėjamas koks skźstantysis, i karto dėkojama Dievui. „Bet kodėl jis leid˛ia vykti ˛emės drebėjimams?“ „O kas mes tokie, kad teistume patį Visagalį? Privalome juo tikėti!“ Negalėjau su tuo sutikti. Maniau, jei Dievas garbinamas u˛ visk¹, kas nutinka gero, tai būtų s¹˛ininga, jei prisiimtų kaltź ir u˛ visas nutinkančias nelaimes.

Jei visk¹ sukūrė Dievas, tai pragaras taip pat jo kūrinys. Kodėl toks geras ir visk¹ atleid˛iantis Dievas kurtų tokias baisybes? Jei jis sukūrė mus, kodėl nepadarė taip, kad nenusidėtume? Jei blogas meistras kaltina savo įrankius, tai k¹ būtų galima pasakyti apie tokį meistr¹, kuris nekaltina nei savźs, nei savo įrankių, bet savo kūrinį? Kaip galima tikėtis, kad vaikas tikės ar net suvoks tai, kad jam teks am˛inai degti pragare vien dėl to, kad kurdamas ˛mones Dievas prastai atliko savo darb¹?

Mano jaunatvikas protas negalėjo suvokti tokių dalykų. Labiausiai mane painiojo kategoriki dvasininkų teiginiai apie tai, k¹ m¹sto Dievas ir ko jis i mūsų nori, nes jie neva asmenikai bendrauja su Dievu. Jei jie pasikalba su Dievu, tai kodėl nepaklausia kam reikalingi ˛emės drebėjimai?

Verkiant norėjosi tai ˛inoti, tačiau jokie atsakymai manźs netenkino. Tačiau pagrindinė prie˛astis, kodėl man nepavyko tikėti Diev¹, kad ir kaip įtikinamai kalbėjo dvasininkai, buvo i - pasaulyje egzistuoja daugybė skirtingų religijų ir įsitikinimų, ir visi jų ipa˛intojai vienodai įsitikinź savo teisumu. Jei egzistuoja tūkstančiai skirtingų religijų ir įsitikinimų apie Diev¹ ir pasaulio sukūrim¹, vadinasi, klysta visi, iskyrus ka˛kuriuos vienus tikinčiuosius. Neturėjau jokių įrodymų, kad tikėjimas, kurio buvau mokomas, yra tas tikrasis. Prieingai, turėjau pasikliauti tikėjimu. Jei paaikėja, kad klaidingos visos religijos, iskyrus vien¹, ir vis vien nėra jokio įrodymo, kad ta viena vienintelė yra teisingoji, vadinasi matematikai tikėtina, kad klaidingos absoliučiai visos religijos.

A ne tik nustojau tikėti Diev¹, bet ir priėjau ivad¹, kad su tokia pat ne˛inomybe ir abejonėmis privalo susidurti visi - ir patys dvasininkai, kurie atrodė tokie autoritetingi ir u˛tikrinti. Galų gale, juk kaip man, taip ir jiems prietaravimai ir abejonės privalėjo būti akivaizdūs. Vis dėlto tikrasis įrodymas man buvo is - jei ketintumėte nusidėti, tai ar tikrai galėtumėte tai padaryti, jei nuoird˛iai tikėtumėte, kad t¹ akimirk¹ jus stebi Dievas? Galbūt manote, kad galėtumėte. Tačiau ar manote, kad vagis vogtų, jei ˛inotų, kad jį stebi policininkas? ˇinoma, ne. Jei kiekvienas nuoird˛iai tikėtų, kad Dievui ˛inomos visos jų mintys ir poelgiai ir kad galų gale laukia paskutiniojo teismo diena, jie nenusidėtų.

Su˛inojau apie Darvin¹, jo knyg¹ „Rūių atsiradimas“ ir apie Did˛iojo Sprogimo teorij¹. Tuomet viskas pasidarė labai aiku. Akimirksniu igaravo visos abejonės ir maiatis. Nebuvo jokio Dievo. Po Did˛iojo Sprogimo atsirado „pirmyktė sriuba“, i jos stebuklingai susiformavo paprasti, vienal¹sčiai, į amebas panaūs gyviai ir, vykstant evoliucijai bei natūraliajai atrankai, per tris milijardus metų isivystė į tokį neįtikėtinai sudėting¹ ˛mogaus organizm¹.

Tuo metu man atrodė, lyg būčiau nuvitźs. Tačiau i tiesų t¹ akimirk¹ mano protas u˛sivėrė - ir tai tźsėsi did˛i¹j¹ mano gyvenimo dalį. Daug ˛monių į gausybź religinių prietaravimų ˛velgia pro pirtus, kadangi jiems sunku pripa˛inti, kad Dievo nėra, tad lygiai taip pat ir a kabinausi u˛ evoliucijos ir natūraliosios atrankos koncepcijų, kadangi negalėjau pripa˛inti, kad Dievas yra.

Prakalbau apie religij¹. Mano pagalbininkai patarė to nedaryti, kad neatstumčiau skaitytojų. A puikiai suprantu jų patarimo prie˛astį. Ateistai gali susidaryti tokį įspūdį - Allenas manźs prays tikėti Kūrėju ir įtikinės numesti svorio, nes Aukčiausiasis norėjo, kad būčiau lieknas ir sveikas. Leiskite visk¹ paaikinti. Neketinu jūsų prayti pasikliauti tikėjimu, o tiktai neginčijamu faktu - faktu, kuris yra vienodai akivaizdus nepriklausomai nuo to, tikite jūs Kūrėju ar ne. Tikriausiai Visagaliu tikintys skaitytojai sunerimo, kad ketinu svarstyti jų įsitikinimus ar kad būtent tai jau ir padariau. Niekas negalėtų būti klaidingiau.

Ar visat¹ sukūrė protas, kurį vadiname Dievu, ar ji buvo visiko atsitiktinumo padarinys? Kai kuriems ˛monėms evoliucija ir natūrali atranka atrodo alternatyva sukūrimo teorijai - anksčiau ir man taip atrodė. Kaip galėjau būti toks kvailas? Daugybź metų did˛iavausi, kad m¹stau analitikai ir logikai - kaip ir pridera geram buhalteriui. Tačiau i tiesų mano smegenys prilygo tik gigantikam moliuskui. Atmečiau tikėjim¹ Kūrėju nes vien tikėjimu pasikliauti negalėjau - man reikėjo įrodymų. Kaip galėjau būti toks aklas, kai įrodymai mane supo vis¹ gyvenim¹.

Įsivaizduokite, kad esate pirmasis ˛mogus, isilaipinźs mėnulyje. Ten, tarp dulkių ir uolienų, guli blizgantis deimantinis ˛iedas. Ar pagalvotumėte: „Kaip netikėta, kad i io chaoso susiformavo deimantinis ˛iedas?“ Ar galbūt m¹stytumėte: „Kaip po galais čia atsirado deimantinis ˛iedas?“ Tačiau deimantinis ˛iedas nėra ypač sudėtingas daiktas. Tikėdamas, kad deimantinis ˛iedas susiformavo natūraliai, dar neper˛engtumėte vaizduotės ribų.

Tačiau jei dulkėse pamatytumėte naujutėlaitį Rolls Royce markės automobilį, ar bent akimirkai susim¹stytumėte, kad gal jį sukūrė ka˛kas protingas? Ar tikrai tikite, kad toks sudėtingas ir įmantrus daiktas kaip Rolls Royce automobilis galėjo susiformuoti atsitiktinai? Tik visikas idiotas prieitų toki¹ ivad¹.

Jei jau sunku patikėti, kad Rolls Royce automobilis mėnulyje susiformavo tiesiog natūraliai ir nebuvo protingos kūrybos rezultatas, tai kiek kartų sunkiau patikėti, kad milijon¹ kartų u˛ Rolls Royce automobilį sudėtingesnis mechanizmas galėtų būti visiko atsitiktinumo vaisius?

Dabar čia nebeį˛velgiu jokio prietaravimo. Menam¹ Rolls Royce automobilį mėnulyje tektų priskirti Kūrėjui. ˇmonių egzistavimas yra faktas, o matematinė tikimybė, kad esame gryno atsitiktinumo padarinys - viena i daugybės trilijonų. Tad logika daryti ivad¹, kad buvome sukurti.

Evoliucija ir natūrali atranka taip pat yra akivaizdūs faktai. Tačiau jie neprietarauja teorijai, kad mes esame kūrybos vaisius. Rolls Royce automobilis nebuvo sukurtas akimirksniu, vos pamojus burtų lazdele. Prireikė tūkstančių metų taikomųjų ˛inių, daugybės bandymų ir klaidų, kol toks ˛monių iradimas kaip ratas buvo ivystytas iki modernaus Rolls Royce automobilio. Pasvarsčius perasi mintis, kad ˛mogaus kūnas isivystė i s¹lyginai paprastų vienal¹sčių organizmų, vykstant beveik identikam procesui: ratas buvo tobulinamas ir iplėtotas iki tūkstančių skirtingų mechanizmų, o evoliucijos ir natūralios atrankos procesas sukūrė daugybź skirtingų padarų. Evoliucija ir natūrali atranka nėra tiesiog atsitiktinumas. Tai akivaizdūs Kūrėjo pasitelkti procesai, tobulinant savo darb¹.

Teorija, teigianti, kad evoliucija ir natūrali atranka sukūrė tokį neįtikėtinai sudėting¹ ˛mogaus kūn¹ be Kūrėjo įtakos, turi rimt¹ sprag¹. Teorija paremta įsitikinimu, kad ˛mogaus kūnas isivystė i s¹lyginai paprastų, panaių į amebas vienal¹sčių organizmų. Be jokios abejonės, lygindami amebas su ˛mogaus kūno sudėtingumu, galime jas vadinti paprastomis. Tačiau ir lyginti derėtų proporcingai: net ir viena l¹stelė toli gra˛u nėra paprasta. Net pasitelkusi visos savo ˛inias ir pa˛angias technologijas ˛monija negali sukurti nė vienos gyvos l¹stelės. Tik pagalvokite apie t¹ neįtikėtin¹ energijos kiekį, isiskiriantį skylant atomui. Stebina ne vien tai, kad atskira l¹stelė yra milijard¹ kartų sudėtingesnė u˛ patį moderniausi¹ kosminį laiv¹ - mokslininkai teigia, kad vienoje ˛mogaus kūno l¹stelėje sutalpinta daugiau informacijos, nei per vis¹ savo istorij¹ yra sukaupusi ˛monija. Pavienė l¹stelė sudaryta i milijardų atskirų dalelių. iomis ˛iniomis ir apsiriboja moderniosios mikrotechnologijos. Tačiau kas galėtų pasakyti, kad kiekviena tų dalelių nesusideda i dar penkiasdeimt milijardų komponentų?

I esmės l¹stelź sudaro atomai, atomo branduolį - protonai ir neutronai, o aplink juos orbita skrieja elektronai - panaiai kaip planetos skrieja aplink ˛vaig˛des. Galbūt ˛vaig˛dės tiesiog yra elementariosios dalelės, sudarančios galaktik¹? Galbūt galaktikos yra l¹stelės, sudarančios visat¹? Galbūt pati visata tėra vienas didesnio tvarinio elementas, o is savo ruo˛tu taip pat yra tik dar didesnio organizmo l¹stelė?

Ka˛kada tokios mintys buvo laikomos net ne teorinėmis, o fantastinėmis. Tačiau i mokslinių materijos sandaros faktų ˛inome, kad nepriklausomai nuo to, ar pradinis vienetas didėtų ar ma˛ėtų, jį i esmės sudaro erdvė, kurioje daug ma˛esnių kūnų skrieja aplink centrinź dalį. Ar nebūtų naivu tikėti, kad įrodyta materijos struktūra turėtų kisti, kai tampa smulkesnė ar stambesnė?

K¹ visa tai turi bendra su svorio kontroliavimu? tai k¹ - su kuo gi a konsultuodavausi ir į k¹ kreipdavausi kvalifikuotų patarimų ir pagalbos per visus tuos metus, kol tikėjau, kad nėra jokio Kūrėjo? Ogi į pačius protingiausius ios planetos gyventojus. ˇmogus tapo mano Dievu. Kalbant dar tiksliau - mokslikai m¹stantis, specialiai parengtas, isilavinźs, kvalifikuotas, profesionalus, technologikai pa˛angus ˛mogus tapo mano Dievu. Kadangi dvasininkų argumentai buvo tokie kategoriki, prietaringi ir turintys akivaizd˛ių spragų, a juos atmečiau. Did˛iulė klaida buvo ta, kad kartu atmečiau ir Kūrėjo koncepcij¹. Kaip sakoma, kartu su nevariu vandeniu ipyliau ir nupraust¹ kūdikį. Tuomet nė nesusim¹sčiau, kad pati sukūrimo teorija neturi jokių spragų - jų atsirado tik tada, kai ˛monės, tvirtinantys ˛in¹ visatos paslaptis klaidingai interpretavo.

Noriu pasakyti tai toki¹ svarbi¹ mintį: daugelis tiki, kad ˛monija atsirado paprasčiausio atsitiktinumo dėka. Dar daug ˛monių tiki, kad esame Kūrėjo darbo vaisiai, tačiau jie turi rimtų abejonių dėl Kūrėjo pavidalo ir motyvų. Dar kiti abejonių beveik neturi. Tačiau net ir labiausiai atsidavź tikintieji negali paskambinti Kūrėjui ir paklausti, kokį maist¹ jis rekomenduoja valgyti. Tuo pačiu ˛mogus smarkiai pranoko kitas gyvybės formas ir įgijo neįtikėtinų technologinių pranaumų. Tad ar ka˛k¹ stebina, kad ˛monės ir yra tie ekspertai, į kuriuos kreipiamės patarimų? iaip ar taip, ar turime i ko rinktis?

Laimė, pasirinkti mes galime. Galime vadovautis Motinos Gamtos patarimais lygiai taip pat, kaip t¹ daro laukiniai gyvūnai. Galbūt jums atrodo, kad a pats sau prietarauju. Kaip galiu pasakoti, kad ˛monės smarkiai pranoko kitas gyvybės formas, ir kartu teigti, kad turime ko mokytis i laukinių gyvūnų? A ne iaip sau teigiu - a kategorikai tvirtinu, kad taip ir yra. Kadangi esame labiausiai pa˛engusi gyvybės rūis ir tokia daugybė ˛monių tiki, kad neturime tiesioginio kontakto su mūsų Kūrėju, tai labai pasipūtėme ir Dievu pradėjome laikyti ˛mogų - arba tiksliau sakant - mokslikai m¹stantį, specialiai parengt¹, isilavinusį, kvalifikuot¹, profesionalų, technologikai pa˛angų ˛mogų.

Galbūt ir pasipūtėme, bet argi blogai, kad, norėdami ilaikyti pranaum¹ prie kitas gyvybės rūis, inaudojame savo prot¹ ir patobuliname Motinos Gamtos galimybes? Tačiau tai tik nuomonė. Esu įsitikinźs, kad mes to jau nebedarome. Prieingai daugeliu at˛vilgių, įskaitant ir mūsų mitybos įpročius, mes visikai prietaraujame Motinai Gamtai. Privalome panagrinėti patarimus, kurių sulaukiame i vadinamųjų ekspertų.

Panagrinėkime kelet¹ did˛iųjų pasiekimų, u˛ kuriuos esame dėkingi protingiausiai gyvybės rūiai ioje planetoje.

7. Protingiausia gyvybės rūis ioje planetoje

Imokome kurti bombas, kurių u˛tektų ne kart¹ sunaikinti vis¹ mūsų planet¹. Kuo pateisinome tokių bombų kūrim¹? Ogi tuo, kad taip u˛kirsime keli¹ karams. Tad Korėja, Vietnamas, Persijos įlanka, Folklendų salos, Jugoslavija ir taip toliau yra tik mūsų vaizduotės padariniai. Na taip, ˛inoma, - negalėjome panaudoti bombų, kad ivengtume ių karų - būtume pra˛udź ne tik save, bet ir vis¹ planetos gyvybź. Sukūrėme bomb¹, galinči¹ sukelti pasaulio pabaig¹, tačiau negalime jos panaudoti pagal paskirtį. Ar labai protinga kurti bomb¹, kurios nedrįstame panaudoti? Bombos neisprendė jokios problemos, o tik sukūrė dar didesnź. Net jei galėtume sėkmingai sunaikinti tokių ginklų atsargas, ar sugebėtume sunaikinti ˛inias apie tokių bombų gamyb¹, ar pajėgtume u˛kirsti keli¹ tokių ˛inių plitimui? Jei tikrai būtume civilizuoti ir protingi, galėtume sugalvoti, kaip apsisaugoti nuo karo nesunaikinant visos planetos? Be abejo, ˛ymiai lengvesnis būdas ivengti karų - jų nepradėti.

Panagrinėkime dar kelet¹ did˛iųjų civilizacijos privalumų - mil˛inik¹ visos planetos u˛tertum¹, natūralios aplinkos naikinim¹, planetos mineralinių ir cheminių elementų iteklių isekinim¹, gyventojų perteklių, ˛uvų rūių inaikinim¹, derlingų ˛emių pavertim¹ dykumomis, bedarbystź, narkotikus ir ne˛abot¹ smurt¹.

Kiek kartų girdėjote, kaip futbolo chuliganai apkaltinami, jog elgiasi kaip gyvuliai? itaip ikreiptai civilizuotas ˛mogus lyginamas su laukiniais gyvūnais. Laukiniai gyvūnai taip nesielgia. Jie ˛udo tik tam, kad iliktų, tačiau net ir tokiu atveju itin retai ˛udo savo gentainius.

Galbūt girdėjote, kad pakliuvusios į vitidź lapės ipjauna visas vitas. iuo atveju gamtos dėsnius pa˛eid˛ia ne lapė, o ˛mogus. Tai jis apgyvendina natūralų lapės grobį nenatūralioje aplinkoje. Net jei lapė gamtoje vaikytųsi pulk¹ vitų, ji nepajėgtų sugauti daugiau nei vienos i jų. Kaltas pats ˛mogus, sudarydamas tokias s¹lygas, kad plėrūno aukos niekaip negali pasprukti. Įsivaizduokite save lapės vietoje, esant tokioms aplinkybėms. Viskas, ko norite - pasičiupti vien¹ vit¹ ir nepastebėtas tyliai isinedinti lauk, tačiau vitidėje u˛verda tikras pragaras. Net jei ir ipjautų visas vitas, lapė vis vien jų visų nesuėstų! Tik protingi, civilizuoti ˛monės ˛udo ir luoina vieni kitus visikai be jokios logikos prie˛asties!

Tik pagalvokite - prireikė trijų milijardų metų, kol isivystėme iki dabartinės būklės, tačiau mūsų technologijos dabartinį lygį pasiekė tik per pastaruosius imt¹ metų. Jei turėtume galimybź pa˛velgti atgal į tuos metus ir visk¹ įvertinti objektyviai, kaip manote, kas i tiesų atrodytų reikminga? Vidaus degimo variklio iradimas? Kompiuteriai? Televizija? ˇmogaus isilaipinimas mėnulyje? Ar vis dėlto manote, kad reikmingiausias faktorius būtų tas, jog per ma˛iau nei imt¹ metų ˛monija irado daugybź būdų sunaikinti tai, k¹ sukurti prireikė trijų milijardų metų, ir nors daugelis mūsų puikiausiai nutuokia apie pavojus, vis vien nesugebėjome panaikinti nė vieno i jų?

Galbūt jums atrodo, kad ˛velgiu tik į vien¹ medalio pusź. Be abejo, negaliu paneigti neįtikėtinos ˛monijos pa˛angos medicinos srityje? A jos ir neneigiu. I tiesų tikiu, kad dėl medicinos pa˛angos įspūdingumo mes jau nepastebime fakto, jog ligos, su kuriomis kovojame, taip pat yra civilizacijos padariniai. Mes panaūs į Lenį i Steinbeko (JAV raytojas, 1962m apdovanotas Nobelio literatūros premija) apysakos „Apie peles ir ˛mones“. Lenis buvo toks dėkingas D˛ord˛ui u˛ tai, kad is neleido jam paskźsti, jog net u˛miro, kad būtent D˛ord˛as jį ir įstūmė į vandenį.

Jei mes tokie protingi, kodėl esame vienintelė rūis(neminint naminių gyvūnų), daugiausia mirtanti nuo ligų ir tos pačios rūies atstovų agresijos? Laukiniai gyvūnai retai mirta nuo ligų, nebent jos būtų susijusios su ˛mogaus sukeltu planetos u˛tertumu ar tai būtų s¹moningai paskleistos ligos, tokios kaip miksomatozė (Miksomatozė - virusinė triuių liga. 1950m buvo s¹moningai paskleista Australijoje, mėginant riboti triuių populiacij¹.). Tokiomis ligomis bandoma inaikinti koki¹ nors konkreči¹ rūį, tačiau paprastai ir to padaryti nepavyksta. Laukiniai gyvūnai mirta arba dėl nelaimingų atsitikimų, arba i bado, arba dėl to, kad juos suvalgome mes ar suėda kiti gyvūnai.

Per pastar¹jį imt¹ metų be galo praplėtėme savo ˛inias apie ˛mogaus organizm¹. Imokome persodinti organus, pasiekėme stulbinančių rezultatų genų in˛inerijoje. Tačiau did˛iausi ių sričių ekspertai pripa˛įsta, kad labiau pa˛inus ˛mogaus kūno funkcionavimo paslaptis, tenka susivokti, kaip vis dėlto menkai suprantame io neįtikėtino mechanizmo veikim¹. Vis da˛niau paaikėja, kad mūsų ribotos ˛inios ilgainiui pridaro daugiau problemų, negu isprend˛ia.

Kodėl mano katė nesuserga lakdama vandenį i kūdros, man per atostogas u˛tenka į gėrim¹ įsimesti gabalėlį ledo ir pilvas kaip mat sustreikuoja? Kodėl gimź laukiniai gyvūnai ne tik greitai imoksta stovėti, bet vos po keleto valandų jau gali ir bėgioti, kai tuo tarpu ˛mogaus kūdikis kelet¹ mėnesių beveik nepajuda i vietos?

Did˛ioji dalis moderniosios medicinos grind˛iama stebuklingų piliulių paieka ar simptomus slopinančiais vaistais. Daug metų mane kamavo vidurių u˛kietėjimas. Nieko nuostabaus - nuo gimimo mums plaunamos smegenys įtikinėjant, kad ligos ir negalavimai yra visikai natūralu. Tiesiog tikimasi, kad sirgsime vėjaraupiais, tymais, kokliuu, peralimais, gripu, skrand˛io veiklos sutrikimais, vidurių u˛kietėjimu, viduriavimu ir taip toliau, ir panaiai. Tai savaime suprantama. Gydytojas paskirs vaistų ir igydys. Mano gydytojas iraytų laisvinamųjų, ir per kelet¹ dienų vidurių u˛kietėjimo problema būtų isprźsta. Tačiau ar i tiesų tikite, kad toks neįtikėtinai sudėtingas organizmas kaip ˛mogaus kūnas buvo sukurtas tam, kad negaluotų nuo vidurių u˛kietėjimo? Tik pagalvokite apie tų trilijonų l¹stelių sudėtingum¹. Ar jos buvo sukurtos tam, kad taptų vė˛inėmis? Kodėl gydytojas man nepasakė, kad vidurių u˛kietėjim¹ lemia tai, jog valgau netinkam¹ maist¹?

Visas gyvenimikas problemas įprastai sprend˛iame imdamiesi jų prie˛asties, o ne mėgindami naikinti simptomus. Jei prakiurtų jūsų stogas, ar vis¹ gyvenim¹ laikytumėte pastatźs kibir¹ lietaus laams, ar vis dėlto pakeistumėte blog¹ čerpź? Galbūt toks pavyzdys pernelyg tiesmukas, ir galbūt tai ir yra mūsų logiko po˛iūrio į medicin¹ prie˛astis - ˛mogaus kūnas toks sudėtingas, kad net i gydytojų, imanančių tai geriau u˛ visus kitus, da˛nai naudos nebūna daugiau, nei būtų i be˛d˛ionės, kuriai putikėtumėte remontuoti savo kompiuterį.

Jei automobilio tepalo lygio indikatorius pradėtų mirksėti, ar problem¹ sprźstumėte atjungdamas jo lemputź? Toks sprendimas būtų ne tik kvailas, bet ir pra˛ūtingas. ˇinoma, galbūt variklis akimirksniu ir neu˛sikirstų, tačiau mirksinti lemputė čia visikai nekalta. Prieingai, tai būtų labai naudingas įspėjimas, kad ne viskas veikia taip, kaip turėtų. Skausmus, galvos sopėjim¹, kosulį, karčiavim¹, pykinim¹ ar mieguistum¹ savaime laikome ligomis. Tačiau taip nėra. Kaip ir mirksintis tepalo lygio indikatorius, tai yra tiesiog simptomai - įspėjimai, kad su jūsų kūnu nutiko ka˛kas negero. Jau minėjau, kad i tiesų modernioji medicina da˛nai teieko stebuklingų piliulių ar panaių medikamentų, kurie panaikintų konkrečius simptomus. Pabrė˛iu - simptomas nėra liga. Tiktai prieingai - tai įspėjimas, kad ne viskas yra gerai. Da˛nai, pavyzd˛iui, kosėjant ar vemiant, pats simptomas yra ne vien įspėjimas, bet ir sveikimo dalis. Kosulys yra Motinos Gamtos sugalvotas apsisaugojimo metodas i plaučių paalinti svetimkūnius, kaip ir vėmimas yra būdas i skrand˛io paalinti nuodus.

Daugeliu atvejų medikamentai, kuriuos simptomų malinimui paskiria gydytojai, i tiesų tik dar labiau apsunkina sveikim¹. Dabar jau daug gydytojų susivokia, kad tokie vaistai kaip valiumas ir libriumas gali ne tik padėti, bet ir pakenkti. ie vaistai veikia panaiai, kaip ir alkoholis - atitraukia ˛mogaus prot¹ nuo problemų, tačiau jų nesprend˛ia. Kai vaistas nustoja veikti, prireikia kitos dozės. Patys vaistai yra nuodai ir gali sukelti paalinių psichinių ir fizinių efektų. Organizmas formuoja imunitet¹ vaistams. Nuo vaistų priklausantis asmuo igyvena pradinį stres¹, tačiau jį gali u˛klupti ir papildoma fizinė ar psichologinė priklausomybės įtampa.

Galų gale organizmas suformuoja tokį imunitet¹ preparatui, kad is net nebesuteikia streso malinimo iliuzijos. Tokiu atveju labai da˛nai duodamos didesnės dozės arba da˛niau, arba paskiriami dar stipresni ir pavojingesni vaistai. Visas is procesas - nesibaigiantis kritimas į bedugnź.

Daugelis gydytojų mėgina pateisinti tokių vaistų vartojim¹ tvirtindami, kad tai apsaugo pacient¹ nuo nervinio isekimo. Vėlgi, jie tik mėgina paalinti simptomus. Nervinis isekimas nėra liga. Prieingai, tai sveikimo dalis ir dar viena įspėjamoji lemputė. Tokiu būdu organizmas pranea: „A nebegaliu susidoroti su itokia įtampa, problemomis ir atsakomybe. Gana. Man reikia poilsio. Man reikia pertraukos!“

Kaipgi drambliai sugeba igyventi ilgiau u˛ ˛mogų be gydytojų pagalbos, drabu˛ių, pastogės ir maisto atsargų? Kaip visi gyvūnai igyvena tokiomis s¹lygomis, kokiomis anksčiau igyvendavo ir patys ˛monės? iaip ar taip, juk gydytojai yra s¹lyginai naujas ˛monijos istorijos reikinys. Dietologai ir mitybos specialistai atsirado vos prie kelet¹ metų. Metodus, kuriais medikai gydydavo vos prie imt¹ metų, iandien mes vadiname barbarikais. I tiesų ˛mogaus organizmas yra pats veiksmingiausias ilikimo mechanizmas ioje planetoje. Kiekvienas mūsų turimas natūralus instinktas skirtas u˛tikrinti, kad igyvensime, nepriklausomai nuo to, patinka mums tai ar ne, o pats galingiausias mūsų turimas ginklas kovai su ligomis - mūsų imuninė sistema.

Kai nuslopiname ligos simptomus prie tai nepaalinź ligos prie˛asties, taip pat nuslopiname ir signalus, siunčiamus mūsų smegenims, kurios aktyvuotų neįtikėtinai galing¹ imuninź sistem¹.

Įsivaizduokite, kad sudu˛o jūsų laivas. Sraigtasparnio pilotas pastebi jūsų SOS signal¹, u˛lieja jį vandeniu ir d˛iugiai grį˛ta į bazź galvodamas: „Isprźsta dar viena problema“. Manote tai pernelyg nerealu? Tačiau būtent taip mes ir elgiamės, kai aliname ligos simptom¹, o ne prie˛astį.

Galite pamanyti, kad kritikuodamas moderni¹j¹ civilizacij¹ elgiuosi labai veidmainikai. Ar norėčiau gyventi purvinoje lūnoje pelkių apsuptyje? Ne, nenorėčiau. Bet nesu tikras, ar neikeisčiau mokesčių, PVM ketvirtinių ataskaitų, kasdienių transporto kamčių u˛tertose gatvėse ir visos dienos sėdėjimo įstaigoje į r¹stų namelį alia neu˛terto, skaidraus, ˛ydro ir pilno ˛uvų e˛ero, apsupto gamtos ir laukinės gyvūnijos.

Nėra jokių abejonių, kad ˛mogus smarkiai pa˛engė komunikacijos, maisto gamybos ir laikymo srityse. Tačiau kas i to, jei perduodamos ˛inios, gaminamas ir laikomas maistas mums yra ˛alingas? Jei mūsų civilizacija tokia sėkminga, kodėl tada, kai visi gyvūnai instinktyviai siekia igyventi, mes esame vienintelė rūis, savo gyvenim¹ padaranti tokį beviltik¹, kad daugelis net nusi˛udo? Gyvūnų karalystei toks reikinys kaip savi˛udybė yra nepa˛įstamas. Jau gird˛iu, kaip sakote: „O kaipgi lemingai?“ Nėra jokių įrodymų, - kad lemingai s¹moningai oka nuo uolų, norėdami nusi˛udyti, kaip ir nėra įrodymų, jog banginiai tyčia iplaukia į krant¹. Mes taip pat esame vienintelė rūis, mokanti verkti. O kaipgi krokodilai? Krokodilų aaros nėra tikros.

ˇmogaus organizmas tikrai yra neįtikėtinas mechanizmas. Tačiau kad ir koks jis būtų nuostabus, vis vien turi rimt¹ sprag¹. Turime isiaikinti, koks gi tas neįtikėtino mechanizmo defektas.

8. Neįtikėtino mechanizmo defektas

Joks protingas ˛mogus neprietarautų, kad prie˛astis, dėl kurios techninėmis galimybėmis lenkiame visas kitas gyvūnų rūis, - mūsų pranaesnis protas. ˇmogus ne tik turi įgimtus instinktus, bet ir sugeba prisiminti savo ankstesnź patirtį ir dedukcijos metodu pritaikyti anksčiau įgytas ˛inias įvairioms situacijoms. Gebėjimas daryti ivadas ir perduoti ˛inias ne tik i kartos į kart¹, bet ir i vienos rasės, kultūros ar kalbos į kit¹, suteikė ˛monėms didelį pranaum¹ prie kitas rūis. Tas pranaumas toks rykus, kad pradėjome tikėti, jog patys kontroliuojame savo likimus.

Pagrindinis ˛monių ir kitų rūių skirtumas yra tas, kad laukinis gyvūnus valdo jų instinktai. Mes taip pat esame apdovanoti instinktais. Tačiau turime papildom¹ privalum¹ - savo prot¹, ir kai mūsų instinktai susiprieina su logika, galime pasitelkti intelekt¹ nuslopinti instinktus. Tai ir yra ˛mogikojo mechanizmo defektas. Jis yra pra˛ūtingas, ir jei greitai nepasimokysime i savo klaidų, lems ne tik ˛monių, bet ir visos ios planetos gyvybės sunaikinim¹.

Kadangi nesuprantame savo instinktyvaus elgesio prie˛asties ir mūsų logiki veiksmai paremti protingomis ivadomis, vos tik instinktai ir protas susiprieina, mums atrodo logika palaikyti prot¹. Leiskite u˛duoti tokį klausim¹. Jums reikia atspėti sporto var˛ybų rezultat¹. Galite pasitarti su vienu i dviejų ˛monių. Pirmasis yra protingiausias planetos ˛mogus, jau imt¹ kartų prognozavźs panaių var˛ybų baigtį, ir 75% jo spėjimų pasitvirtino. Antrasis yra beratis kaimo jurgis, panaių var˛ybų baigtį spėjźs milijon¹ kartų ir visada pataikźs teisingai. Kurio prognozuotojo patarimu jūs pasinaudotumėte?

Instinktai mums asocijuojasi su loterija - arba pataikysime, arba ne. Tačiau tai ne loterija. Tai trijų milijardų metų eksperimentavimo rezultatas - ne teorijos ved˛iojimų, bet realių bandymų ir klaidų. Instinktų vedami paukčiai suka sudėtingus lizdus, o vorai neria painius voratinklius. Ar ˛inojote, kad pagal storį ir svorį ilkinį voro siūl¹ s¹lyginai galima laikyti tvirtesniu u˛ bet kokį ˛mogaus sukurt¹ pluot¹? Dėka instinktų visi gyvūnai veisiasi, maitinasi ir atskiria maist¹ nuo nuodo. Laukiniai gyvūnai atsiveda palikuonių be didelių kančių, su kokiomis susiduriame mes, ir be gydytojų pagalbos. Faktas, kad jie nemoka skaityti, rayti ir neturi akademinio pasiruoimo, yra bereikmis.

ˇinau, kad yra ˛monių, kurių tikėjimas Visagaliu ir/ar ˛mogaus gabumais bei genialumu sprend˛iant bet kokias dilemas yra toks didelis, kad jiems atrodo, jog nepriklausomai nuo horizonte tvyrančių debesų grėsmingumo, sprendimas vis vien bus rastas. Vienintelis logikas jų įsitikinimų paaikinimas yra tas, kad iki iol ˛monija visuomet rasdavo tinkam¹ sprendim¹. Neabejoju, kad dinozaurai lygiai taip pat buvo įsitikinź, kad igyvens.

Net jeigu tikite, kad nėra jokio Kūrėjo ir kad ˛monija protingiausia egzistuojanti jėga, vis vien būtų labai neprotinga prietarauti įgytai patirčiai ir ˛inioms, kurias Motina Gamta sukaupė per 3 milijardus metų. Naudodamiesi intelektu turėtume tobulinti savo gyvenimus, o ne juos gadinti ir naikinti. Noriu akcentuoti tai k¹ - nesakau, kad neturėtumėte inaudoti savo proto, bet jei protas prietarauja instinktui, tai būtų nelogika prietarauti pastarajam.

Trijų ankstesnių skyrių tikslas - priminti jums, kad nesvarbu, k¹ ˛monija yra pasiekusi, palyginti su Motinos Gamtos stebuklu, mes neprilygstame net menkiausioms skruzdėlėms.

Asmenikai man atrodo, kad veiksmingiausias būdas suvokti s¹lyginį mūsų primityvum¹, - imtis tai tokio projekto. Pamėginkite pagaminti daugma˛ gilės dyd˛io daikt¹, kurį numestumėte ant ˛emės, nekreiptume į jį visikai jokio dėmesio, tačiau jis vis vien kiekvienais metais augtų, taptų ¹˛uolo dyd˛io, stovėtų imtus metų ir kiekvienais metais u˛augintų tūkstančius kitų gilių, kurios įam˛intų i¹ rūį. Kai kit¹ kart¹ matysite ¹˛uol¹ ar panaų stebukl¹, bent akimirk¹ pam¹stykite apie t¹ nuostabų prot¹, leidusį be jokios ˛mogaus pagalbos gilei pavirsti med˛iu, kurį vien saulės viesa, mineralai ir i ˛emės siurbiamas vanduo padarė tvirt¹ ir didelį. �˛uolas nėra tik mūsų vaizduotės vaisius - jis yra tikras.

Kalbame apie gamtos stebuklus. Tačiau jie tik mums atrodo stebuklais, nes juos sukūrusios technologijos, palyginti su mūsikėmis, yra tokios sudėtingos, kad net negalime jų suvokti. Nepaisant to, jos egzistuoja ir mes to paneigti negalime.

Buvau auklėjamas taip, kad visikai pasitikėčiau gydytojais. Buvo sunku suabejoti jų kompetencija, ypač tuomet, kai jie akivaizd˛iai protingi, skrupulingai parengti ir be galo atsidavź. Vis dėlto ne ˛mogus, o Motina Gamta yra tikroji ˛mogikojo organizmo ekspertė. Jeigu sugestų jūsų automobilis, ar leistumėte be˛d˛ionei jį remontuoti? ˇinoma, ne! Did˛iausias pasaulyje kvailys to neleistų. Tačiau mes elgiamės ne k¹ geriau, kai savo protingoms smegenims leid˛iame nepaisyti Motinos Gamtos įsakų.

Galbūt susidarėte įspūdį, kad noriu pasakyti, jog visi daktarai ir mitybos specialistai yra kvailiai ir arlatanai. Negalėtumėte klysti labiau! Ne˛inau garbingesnės profesijos ir did˛iuojuosi, kad j¹ pasirinko mano jauniausias sūnus Ričardas. Ironika, kad ˛monės, labiausiai vertinantys neįtikėtin¹ ˛mogaus kūno sudėtingum¹, yra būtent tie gydytojai, kurie labiausiai apie jį nusimano. Kuo daugiu jie mokosi, tuo labiau suvokia, kad ˛ino labai ma˛ai. Tačiau jei imtųsi darbo i tiesų nesuvokdami savo veiksmų padarinių, juos būtų galima lyginti su be˛d˛ione, mėginančia remontuoti jūsų automobilį. Gydytojai yra ˛monės. Esu įsitikinźs, kad ˛mogaus kūno funkcionavim¹ jie imano kur kas geriau nei jūs ar a. Tačiau palyginus gydytojus su tuo protu, kuris mus sukūrė, akivaizdu, kad jie apie kūno veikim¹ nusimano ne k¹ daugiau nei be˛d˛ionės apie automobilius. tai ir ketvirtas nurodymas - jei kieno nors jums duodamas patarimas prietarautų Motinai Gamtai, tai nesvarbu, koks į˛ymus ar kvalifikuotas būtų tas asmuo, neklausykite jo! Nuo iol į nurodym¹ vadinsiu tiesiog: mekos paslauga.

Dabar dauguma ˛monių jau suvokia, kokie pra˛ūtingi automobilių teralai mūsų ekosistemai ir kad tabako dūmų traukimas į savo plaučius pridaro dar didesnės ˛alos. Taip pat suvokiame, kokie pragaitingi yra insekticidai ir kitokie chemikalai ˛emesniems mitybos grandinės gyvūnams. Tačiau kodėl tiek daug ˛monių mano, kad ie ˛alingi padariniai asmenikai mūsų nepalies, kad esame jiems atsparūs? Kodėl mes visikai nekreipiame dėmesio į tai, k¹ kasdien įsimetame į savo skrand˛ius? Ar dėl to, kad į maitinim¹si ˛velgiame pernelyg supaprastintai, kai neva u˛tenka atskirti ar tai maistas, ar nuodas? Gerai, galbūt ir ˛inome, kad vienoks maistas mums yra tinkamesnis negu kitoks, ir kad kai kurie ˛monės yra alergiki tam tikram maistui. Ir i to jau galime daryti ivad¹, kad tai, kas vienam ˛mogui maistas, kitam jau yra nuodas? Jei tik viskas būtų taip paprasta.

Verta įsidėmėti, kad jei tik laukiniai gyvūnai gauna pakankamai savo mėgstamiausio maisto, jų nekamuoja vidurių u˛kietėjimas, viduriavimas, rėmuo, skrand˛io veiklos sutrikimai, opos, dirgliosios ˛arnos sindromas, auktas kraujospūdis, padidėjźs cholesterolis bei skrand˛io, inkstų, kepenų ir ˛arnyno ligos. Ar kada esate girdėjź, kad tigrui reikėtų dirbtinių dantų, klausos aparato, akinių, peruko ar irdies stimuliatoriaus? Ar laukiniams gyvūnams reikia inkstų dializės aparatų? Ar jie mirta nuo insulto, irdies ligų, vė˛io ar diabeto?

Ar nėra akivaizdu, kad ios ligos tiesiogiai susijusios su tuo, k¹ valgome? Neketinu dėtis didesniu visų ių problemų ekspertu negu jūs. Viskas, ko jūsų praau, - pripa˛inti, kad kaip automobilių gamintojai geriausiai imano apie kur¹ ir automobilių prie˛iūros priemones, taip ir mus sukūrźs protas, kad ir koks jis būtų, geriau u˛ mus imano, kas mums yra geriausia.

Galbūt dabar galvojate: „Viskas labai puiku - neprivalome būti profesionaliais mechanikais, kad efektyviai naudotumėmės savo automobiliais, kadangi tikrieji profesionalai mus aprūpino naudojimosi instrukcijomis ir belieka jų laikytis. Tačiau kurgi galėčiau gauti rinkinį tų nuostabių instrukcijų, kuriomis mus aprūpino Motina Gamta?“

Pa˛adu jums, kad Motinos Gamtos patarimai ne tik yra realūs, bet ir vis¹ gyvenim¹ buvo su mumis - tam, kad jais naudotumėmės - kol ˛monės ekspertai ir komercinės reklamos mums neiplovė smegenų. „Lengvas būdas sulieknėti“ jus ir supa˛indins su jais, tačiau pabrė˛iu, kad tie patarimai nėra mano. Juos visiems duoda mus sukūrźs protas, ir jūs taip pat juos suprasite, jei turėsite dr¹sos ir vaizduotės, reikalingos proto atvėrimui, platesniam po˛iūriui ir smegenų plovimo panaikinimui.

Likusi „Lengvo būdo sulieknėti“ dalis bus skirta Motinos Gamtos patarimų paaikinimui ir jų supratimui. O dabar imkimės ios programos. Laimė, yra tik trys mus dominantys faktoriai, reikalingi mano pa˛ado įgyvendinimui. Pirmiausia imsimės aikiausio: kiek tiksliai norite sverti?

9. Kiek tiksliai norite sverti?

Galbūt jau nusprendėte, kokio svorio pageidaujate. Neketinu detaliai aikintis, kodėl u˛sibrė˛ėte sverti būtent tiek. Kad ir kokį metod¹ naudojote anksčiau, prayčiau jį pamirti. Galbūt nagrinėjote vien¹ i lentelių, nurodančių, kaip pagal ūgį ir am˛ių nustatyti savo idealų svorį. Jeigu taip, tai sulaukėte ne mokslinio paaikinimo, o tik MEKOS PASLAUGOS. Tos lentelės tėra tik apytikriai skaičiavimai, paruoti ne Motinos Gamtos, o ˛mogaus.

I tiesų jos suteikia puikų pasiteisinim¹. A visuomet tvirtindavau, kad tikroji mano bėda - 15 centimetrų per ˛emas ūgis, o ne 13-os kilogramų antsvoris. Da˛nam tos lentelės atrodo mokslikai pagrįstos, tačiau panagrinėjus jas atid˛iau paaikėja, kad yra prieingai. Ar jose atsi˛velgiama į tokius veiksnius, kaip individualus kaulų dydis? Bet kokiu atveju, kas sudarė tas lenteles? Koki¹ jie turėjo teisź sprźsti, kad vienodo ūgio ˛monės turi būti ir vienodo svorio, ir kaip jie nustatė t¹ idealų svorį?

Trumpam u˛mirkite save. Ar ˛inote, kiek sveria Linfordas Christie (Did˛iosios Britanijos lengvaatletis, olimpinis ir pasaulio 100 metrų bėgimo čempionas)? Jums ir nebūtina ˛inoti jo svorio. Ir taip akivaizdu, kad jis puikios fizinės formos. ˇvilgtelėkite į savo draugus. Ar tikrai būtina juos sverti, kad isiaikintumėte, ar jie turi antsvorio?

Pasitelkite sveik¹ prot¹. Juk ne svarstyklės padeda isiaikinti, ar sveriate per daug. Svarstyklės tiesiog patvirtina tai, k¹ ir patys ˛inote. Ar turite antsvorio, parodo veidrodis. Tai iduoda ne tik akiai nebemielos formos, bet ir nebetinkantys drabu˛iai, nuolatinis dusulys ir mieguistumas.

Jei i anksto nusistatote savo idealų svorį, tai leid˛iate uodegai vizginti unį ir prisidarote nereikalingų kliūčių. Argi nebūtų aunu u˛tikrintai ˛inoti, koks tiksliai turi būti jūsų svoris? Tai paprasta! Idealaus svorio būnate tuomet, kai vilkėdamas tiktai apatiniais drabu˛iais ˛velgiate į savo atvaizd¹ veidrodyje ir gėritės tuo, k¹ matote. Tai toks svoris, kai kas ryt¹ pabundate i tiesų pailsėjźs, tryktantis energija ir kiekvienos naujos dienos laukiate kupinas gyvenimo d˛iaugsmo. Jūsų penktas nurodymas: nenusistatykite norimo svorio i anksto.

Dar kart¹ perskaitykite paskutini¹j¹ pastraip¹. Argi ne tokio svorio norėtumėte? Labai tikėtina, kad is svoris bus labai panaus į t¹, kurį nusistatėte i anksto. Taip pat gali būti, kad toks svoris nelabai skirsis nuo pateikiamo lentelėje. Tačiau dabar jums nereikia spėlioti. Turite tikslų orientyr¹, kuriuo vadovaudamiesi pasieksite savo pageidaujam¹ svorį. Tokia viso „Lengvo būdo sulieknėti“ esmė: u˛tikrinti, kad viskas būtų lengva ir paprasta.

Savaime suprantama, kad naudojantis mano patarimais nepakis jūsų nosies ar burnos forma. Kalbama apie tai, kokį riebalų kiekį turėsite, arba tiksliau sakant, kokio neturėsite, apie tai, koks lieknas ir dailus jūs būsite. Net jei nesate visikai patenkintas savybėmis, kuriomis jus apdovanojo Kūrėjas, pastebėsite, kad visi įsivaizduojami trūkumai virs smulkmenomis ne tik jūsų, bet ir aplinkinių akyse. Yra kai kas patrauklesnio net ir u˛ liekn¹ sveikai atrodantį kūn¹.

Galbūt manote, kad tiksliai neu˛sibrė˛us pageidaujamo svorio tik ikils papildomų problemų. U˛tikrinu, kad viskas yra atvirkčiai. Jei sutinkate su mano mintimi, kad neverta i anksto nusistatyti idealaus svorio, tai trečdalis jūsų problemos jau isprźsta. Jei su tuo sutikti negalite ir ketinate atkakliai siekti i anksto nusistatyto svorio, ar derintis prie kokio nors drabu˛ių dizainerio supratimo, kokia turėtų būti jūsų figūra, tai i tiesų reik, kad svajojate apie tokį svorį, kuris tik keltų nusivylim¹ stebint savo atvaiz¹ veidrodyje. Taip pat tai reik, kad pageidaujate svorio, dėl kurio jausitės mieguistas ir ligotas. Be to, tai ˛enklas, kad nesilaikei visų penkių nurodymų, kuriuos iki iol esu jums davźs, įskaitant ir treči¹jį - PRADĖKITE SU MALONIU JAUDULIU IR PAKILIA NUOTAIKA. Net jei ir laikotės trečiojo nurodymo, bijau, kad pakili nuotaika gali būti trumpalaikė. „Lengvas būdas sulieknėti“ skirtas padėti ˛monėms, turintiems svorio problemų, o ne kvailių laiko vaistymui(kad būtų lengviau orientuotis nurodymuose, knygos pabaigoje pateikiamos nuorodos į juos).

Jei sutinkate su mintimi dėl to, kad neverta i anksto rūpintis tiksliu svoriu, tačiau abejojate savo objektyvumu, ypač jei artimi draugai ir giminaičiai atkakliai tvirtina, kad antsvorio tikrai neturite, tai būtų geriausia, jei pasitikėtumėte savo gydytoju ir pabūti teisėju leistumėte jam.

Galbūt gundotės i viso atsikratyti svarstyklių. Nedarykite to! Svarstyklės yra labai svarbi ios programos dalis. Viena prie˛asčių, kodėl mes visų pirma priaugame svorio - proceso laipsnikumas. Tai lyg senėjimas - neatrodo, kad veidrodyje matomas atvaizdas skirtųsi nuo vakarykčio. Neatrodo tol, kol nepasi˛iūrime prie deimt metų darytų mūsų nuotraukų ir nepamatome skirtumo. Netgi tada, kai negalime paneigti, kad senstame, vis vien mėginame pasaldinti piliulź. ˇiūrėdami į nuotraukas nesakome: „Tik pa˛velkite kaip a pasenau!“, o tik: „Kaip jaunai a tada atrod˛iau!“ Tai, kad senėjimo procesas nepastebimas - viena i Motinos Gamtos malonių. Tačiau lazda turi du galus. Tukimas taip pat yra s¹lyginai nepastebimas ir laipsnikas procesas. Jei keliolika papildomų kilogramų ir nepageidaujama padanga aplink jūsų juosmenį atsirastų per naktį, siaubingai igyventumėte. i¹ u˛griuvusi¹ bėd¹ laikytumėte liga, kuo ji i tiesų ir yra, ir griebtumėtės kokių nors veiksmų. Tačiau tunkame pama˛u ir oko nepatiriame - mūsų protas po truputį su tuo susitaiko.

Tuo metu, kai tampame akivaizd˛iai nutukź ir apdribź, jau būname pripratź prie tokios būklės. Problema ta, kad pakreipus proces¹ prieinga linkme, situacija taisosi taip pat pama˛u. Atrodo, kad svoris, energingumas ir atvaizdas veidrodyje kasdien būna toks pat, kaip ir vakar.

Vėliau smulkiau paaikinsiu, kad is laipsnikas procesas yra esminis „Lengvo būdo sulieknėti“ aspektas. Norisi dar kart¹ pabrė˛ti, kad „Lengvas būdas sulieknėti“ yra veiksmingas dėl to, kad metodas paremtas sveiku protu. Naudodamiesi ia metodika i tiesų sulauksite stulbinančių rezultatų - jūsų svoris kris, o fizinė būklė ir ivaizda pastebimai gerės. Tačiau tas pats sveikas protas sufleruoja, kad bet koks metodas, ˛adantis tokių įspūdingų pokyčių, negalėtų apsieiti be kančių, alinimosi, did˛iulės valios ir varginančio netekties jausmo. Tokio metodo jokiu būdu nebūtų galima vadinti lengvu.

Nors „Lengvam būdui sulieknėti“ būdingas laipsnikumas, paverčiantis metod¹ neskausmingu ir netgi maloniu, tačiau metodas turi ir trūkum¹ - negalite i karto pastebėti akivaizd˛ios naudos. Dėl to galite prarasti pasitikėjim¹ ia sistema. Negaliu paneigti, kad dabar po pusvaland˛io energingų pratimų ir dviejų mylių bėgimo jaučiuosi puikiai, o dar prie kelet¹ metų dusdavau lipdamas laiptais. Tačiau negaliu grį˛ti į savo ankstesnį kūn¹, kad suvokčiau, koks nesveikas tuomet buvau. ˇinoma, galėjau kiekvien¹ mėnesį fotografuotis ir stebėti, kaip kinta mano ivaizda, tačiau tai būtų buvź gana nuobodu.

O tai reguliariai svertis ir u˛sirayti duomenis yra visai nesudėtinga. Kiekvienas pasisvėrimas, rodantis vis ˛emesnį svorį, jums bus labai malonus. Jei kaip ir a kartais ˛vilgtelėsite, k¹ u˛siraėte juodu ant balto, ir matysite, kad be jokių pastangų per pusmetį numėtėte eis kilogramus, tai bus did˛iulis stimulas.

Dvigubai laimite matydamas, kad drabu˛iai darosi nepatogūs ne dėl to, kad yra per siauri, bet dėl to, kad jie per laisvi! Turiu savo mėgstam¹ odinį dir˛¹. Kol pats nesinaudojau ia programa, segdavausi jį į antr¹ nuo galo skylutź, dabar gi seguosi į devint¹j¹. Dir˛as turėjo tik eias skylutes, tad vos prireikus jį susiaurinti, tenka pradurti nauj¹. Negaliu apsakyti, kokį malonum¹ jaučiu pradurdamas kiekvien¹ skylutź. Dalis metodo suteikiamo d˛iaugsmo - ˛inoti, kiek svorio atsikratėte nuo pat prad˛ių. Tokie paskatinimai yra esminė „Lengvo būdo sulieknėti“ dalis. Tai yri neabejotini įrodymai, kad metodas veikia, ir reguliaraus svorio u˛sirainėjimas bus nuolatinis įrodymas, kad jūs laimite.

I anksto neu˛sibrė˛damas pageidaujamo svorio turėsite dar vien¹ puikų privalum¹, kuris iaip jau nėra akivaizdus. Jei esate i anksto nusprendźs, kokio tikslaus svorio pageidaujate, tai nesijausite pasiekźs savo tiksl¹, kol nesversite būtent tiek. „Lengvas būdas sulieknėti“ patrauklus tuo, kad nesilaikote dietos, o paprasčiausiai keičiate savo maitinimosi įpročius. Vos tik pasėjźs ˛olź atliekate vis¹ reikiam¹ darb¹. Jums nereikia sėdėti ir laukti, kol ji sudygs. Naudojantis „Lengvu būdu sulieknėti“ viskas vyksta taip pat. Savo problem¹ isprend˛iate t¹ akimirk¹, kai pradedate naudotis programa. Jums nereikia sėdėti ir laukti, kol pasieksite troktam¹ svorį. Galite ramiai mėgautis gyvenimu jau ˛inodamas, kad imdamasis programos jau isprendėte savo svorio problem¹. Jūsų svarstyklės, veidrodis ir drabu˛iai bus papildomas stimulas!

K¹ gi, jei jums pakanka sveiko proto suvokti, kad neverta savźs varginti i anksto nusistatant pageidaujam¹ svorį, tai judate reikiama kryptimi - belieka imtis likusių dviejų lygties ne˛inomųjų: vartojimo ir alinimo.

10. Vartojimas ir alinimas

VARTOJIMAS - suvalgomo maisto kiekis ir pobūdis.

ALINIMAS - energijos eikvojimo ir atliekų paalinimo greitis.

Kai ioje knygoje vartosiu ˛odį „maitinimasis“, tai reik ne tik valgym¹, bet ir gėrim¹, o ˛odį „maistas“ taikysiu ir valgiams, ir gėrimams, nebent i konteksto būtų aiku, kad yra kitaip.

Jeigu vartojimas reguliariai virija alinim¹, priaugame svorio, ir atvirkčiai. Mūsų tikslas - pasiekti balans¹ tarp vartojimo ir alinimo, kad vis¹ gyvenim¹ svoris būtų tinkamas.

Galbūt tikite, kad lygčiai turi įtakos ir kiti faktoriai, tokie kaip laukų sutrikimai ar med˛iagų apykaitos pokyčiai. „Valgau ne daugiau u˛ ˛virblį, tačiau kilogramai vis vien auga“ - visi esame girdėjź daugybź panaių teiginių, galbūt net patys taip teisinamės, tačiau iurpios Belseno koncentracijos stovyklos kalinių nuotraukos yra pakankami įrodymai, kad tokie teiginiai yra melagingi.

I tiesų manau, kad tokie faktoriai paprasčiausiai atitraukia nuo esmės, į į reikal¹ įnea papildomas maiaties ir suteikia pasiteisinimų ˛monėms, kuriems nepavyko kontroliuoti maisto vartojimo.

Nesupraskite manźs klaidingai. Neteigiu, kad ˛monėms negali sutrikti liaukų veikla. Ir nenoriu pasakyti, kad ˛monių med˛iagų apykaitos greitis vienodas. Taip pat sutinku, kad med˛iagų apykaitos greitis gali kisti vis¹ gyvenim¹. Noriu pasakyti tik tiek, kad i akmens kraujo neisunksi. Kiekvienas sodininkas ˛ino, kad patrźus dirv¹ augalai auga geriau. Tačiau ant nerūdijančio plieno augalai neauga. Faktas, kad situacijose, kai ˛monės negauna pakankamai maisto, pavyzd˛iui, koncentracijos stovyklose ar teritorijose, kuriose neu˛derėjo derlius, nukentėjusiųjų svoris būna nepakankamas, o ne atvirkčiai.

Jei jūsų med˛iagų apykaita ar liaukų veikla tokia, kad turite valgyti ma˛iau nei kaimynas, tai tebūnie taip. Tačiau ar nereikia, kad negalite valgyti tiek, kiek norite? Ne, nereikia. Neskubėkite daryti ivadų. Ar pergyventumėte, jei jūsų kaimyno automobilis degalus eikvotų dvigubai greičiau nei jūsikis? A neketinu niekaip jūsų var˛yti. Tai bus grynai jūsų pasirinkimas.

Neabejoju, kad atkreipėte dėmesį į „Lengvo būdo sulieknėti“ teiginį, jog savo troktam¹ svorį pasieksite be jokių specialių pratimų. Dauguma ˛monių, kurie tvirtina es¹ ios srities ekspertai, teigia, kad sėkminga svorio metimo programa negalėtų apsieiti be reguliarių pratimų. Tačiau pratimai i tiesų yra tik vienas klaidingas kelias. Tiesa, kad kuo daugiau treniruosi tuo daugiau energijos sudeginsite, o tai reikia, kad ir alinimas vyks greičiau. Tačiau dėl fizinių krūvių jausite alkį ir trokulį, dėl to atitinkamai padidės maisto vartojimas. Neatrodo, kad tokie gyvūnai, kaip tinginiai, sraigės ir vė˛liai, būtų da˛ni sporto klubų klientai, tačiau antsvorio jie neturi.

Net tokie faktoriai kaip fiziniai pratimai, liaukų veikla ir med˛iagų apykaita nedaro įtakos VARTOJIMO ir ALINIMO tempui, nes niekur nedingsta tas faktas, kad VARTOJIMUI virijus ALINIM�, priaugama svorio ir atvirkčiai. Tad neterkime savo proto tuo, ko nereikia, ir susitelkime į tai, kas svarbiausia.

Grį˛kime prie palyginimo su jūsų automobiliu. Nemanau, kad bent vienas i tūkstančio vairuotojų ˛ino, kiek sveria automobilis be krovinio. Bent jau a priklausau ne˛inantiems. Tačiau reikalas tas, kad mums ir nereikia ˛inoti. Kai automobilyje lieka ma˛ai kuro, prisipilate degalų ir automobilio svoris padidėja. Kai deginate kur¹, svoris pama˛u krenta, tačiau automobilio svoris be krovinio ilieka toks pat. Tarkime, kad dėl kokios nors prie˛asties pamanėte, kad jūsų automobilis per sunkus. Ar tikite, kad i tiesų isprźstumėte t¹ problem¹ va˛inėdamasis be jokios prie˛asties vien dėl to, kad degintumėte brangų kur¹? Taip elgtųsi tik paskutinis kvailys. Tačiau faktikai mes darome t¹ patį, kai sportuojame vien dėl svorio metimo.

Galbūt jums atrodo, kad tai nėra tinkama analogija. Galite ginčytis, kad, ieikvojźs vis¹ kur¹ i degalų bako, automobilis sustotų, tačiau sportuojant organizmas imtų deginti riebalų atsargas, ir taip pradėtumėte mesti svorį. Tiesa, tačiau tikėdamasis sėkmės po grie˛tos pratimų programos, kurios metu deginote riebalų atsargas, privalėsite badauti ar bent jau valgyti ir gerti ma˛iau, nei norite. Antraip jūs tik susigr¹˛insite riebalų atsargas. Be to, būtent po fizinių pratimų labiausiai norisi valgyti ir gerti. Jei jums bus negalima valgyti, būsite liūdnas ir jausitės suvar˛ytas. Teks griebtis valios pastangų ir disciplinos. Ir tai tebus dietos laikymasis. Galbūt kurį laik¹ jums pavyks sulieknėti. Neabejoju, kad jau anksčiau d˛iaugėtės trumpalaikiais pasiekimais. Tačiau jie buvo trumpalaikiai dėl to, kad: dietos negali padėti!

Jeigu jos būtų padėjź, dabar neskaitytumėte ios knygos. iaip ar taip, kam apsunkinti savo gyvenim¹, jei galite pasiekti tiksl¹ su „Lengvu būdu sulieknėti“?

Galbūt susidarėte įspūdį, kad esu nusiteikźs prie fizinį krūvį. Taip nėra. A tiesiog bandau paaikinti, kodėl fiziniai pratimai neturi įtakos jūsų pagrindiniam svoriui. Juos aptarsiu priepaskutiniame knygos skyriuje.

Visi automobiliai turi savo pagrindinį svorį be krovinio - jį turi ir visi gyvi sutvėrimai. Transporto priemonių pagrindinis svoris skiriasi priklausomai nuo tipo ir modelio, taip pat ir kiekviena gyvybės rūis, ir atskiras individas turi savo idealų ar standartinį svorį. Kodėl kalbant apie automobilius tai taip akivaizdu, ir kodėl tai tampa visikai nebeaiku kalbant apie mūsų kūnus? Todėl, kad automobilį sukūrė ˛mogus ir jis tiksliai supranta, kodėl reikia pilti degalus į kuro bak¹, ir kaip kvaila be reikalo eikvoti tuos brangius degalus. O tai mūsų maitinimosi prie˛astys ilgainiui tapo labai miglotos. Būtina, kad primintume sau atsakym¹ į klausim¹: kodėl mes valgome?

11. Kodėl mes valgome?

Atsakymas labai aikus - jeigu nevalgytume, mirtume i bado. Tai tiesa, ir tikriausiai kiekvienas mūsų frazź „mirtu i bado“ per savo gyvenim¹ yra itarźs daugybź kartų. Tačiau ar galite prisiminti bent vien¹ atvejį, kai sėdotės prie stalo galvodamas: „Vienintelė prie˛astis, dėl kurios valgau į patiekal¹, yra ta, kad numirsiu, jeigu nevalgysiu?“ Mano gyvenime buvo situacija, kai rimtai tikėjau, kad galiu mirti i trokulio, tačiau nepamenu nė vienos dienos, kad būčiau visikai nieko nevalgźs. Įtariu, kad did˛iajai daliai vakarietikos visuomenės ˛monių neteko nė dienos ibūti be maisto, iskyrus atvejus, kai ˛monės s¹moningai pasninkauja.

Nors pagrindinė maitinimosi paskirtis - ivengti bado mirties, tačiau ar ne tiesa, kad sėdame prie stalo dėl kiek paprastesnių prie˛asčių, tokių kaip: „Esu įpratźs valgyti tris kartus per dien¹“, ar „Mėgaujuosi valgymu“, ar „Valgau todėl, kad man liūdna ir nuobodu, esu alkanas ir susinervinźs“, ar „Mane suviliojo malonus aromatas“, ar tiesiog „Valgis buvo paruotas ir tiesiog negalėjau atsispirti“.

Valgome dėl bet kurios i ių prie˛asčių arba dėl visų i karto - gana sudėtinga aikiai suprasti, ar ne? Tad nieko keista, kad priaugame antsvorio. Įsivaizduokite, kad degalų pylimas į automobilio kuro bak¹ būtų toks pat painus:

- Brangioji, man nuobodu ir a iek tiek nerimauju, tad nulėksiu iki gara˛o ir pripilsiu senajai mainai degalų.

- Bet juk tu pylei vos prie pusvalandį!

- ˇinau, ˛inau, bet u˛truksiu tik deimt minučių.

Įsivaizduokite dar absurdikesnź situacij¹:

- Įpratau kiekvien¹ sekmadienį i ryto į bak¹ prisipilti 100 litrų degalų. Esu ramus, kad niekada nepritrūksiu kuro.

- O jeigu vis¹ savaitź niekur neva˛iuoji?

- Vis tiek pilu 100 litrų. Tai jau tapo įpročiu. Bet kartais dėl to kyla keblumų. Supranti, į bak¹ telpa tik 130 litrų. Ir skaudu ˛iūrėti, kaip brangus benzinas i gara˛o liejasi į kiem¹. Tai dar ir pavojinga. Be to, tenka nuolatos ginčytis su gara˛o savininku ir kitais vairuotojais, bet jau sakiau - toks jau tas įprotis.

- O kas nutinka, jeigu per savaitź inaudoji daugiau nei 130 litrų?

- Tada kuras baigiasi. Dėl to ir pripratau kiekvien¹ sekmadienį prisipilti piln¹ bak¹, kad to ivengčiau!

Turbūt manote, kad pateikti pavyzd˛iai yra gana absurdiki. Galbūt galvojate, kad net visikas kvailys taip nesielgtų, k¹ jau kalbėti apie proting¹ ˛mogų, ir esate visikai teisus. Su savo automobiliais itaip elgtis negalėtume, tačiau būtent taip elgiamės su savo kūnais!

Motina Gamta, apdovanojusi mus alkio jausmu, samprotauja panaiai, kaip ir jūsų automobilio gamintojas. Jei į savo automobilį nepilsite degalų ir nuolatos nepri˛iūrėsite, kad jie nesibaigtų, automobilis sustos. Jeigu nevalgysite, jūs mirsite.

Nesitikiu, kad nuo iol maitinim¹si vertinsite būtent taip. Jūsų praau tik tiek: pripa˛inkite, kad Motina Gamta mus apdovanojo alkio jausmu tik dėl vienos prie˛asties - ji nori, kad igyventume. Laimė, maitinimosi procesas yra labai malonus, o pagrindinis jo tikslas - pasirūpinti degalais ir eksploatacinėmis med˛iagomis.

Ar tris kartus per savaitź reguliariai pilate 30 litrų kuro į degalų bak¹, neatsi˛velgdamas, reikia to ar ne? ˇinoma, ne! Jeigu jūsų gyvensena būtų tokia, kad automobilis sunaudotų apie 100 litrų degalų per savaitź, galbūt įprastumėte reguliariai prisipilti būtent tiek. Tačiau jeigu savaitź nesinaudotumėte automobiliu, tai į piln¹ bak¹ nepiltumėte papildomai kuro, nes visai nemiela ˛iūrėti, kaip jis liejasi per kratus ir teka į kiem¹. Tai būtų absurdika. Tačiau i esmės valgydami mes elgiamės būtent taip! Juk daugelis esame įpratź tris kartus per dien¹ suvalgyti tam tikr¹ maisto kiekį, neatsi˛velgdami į tai, kiek energijos ˛adame sudeginti.

Noriu pasakyti tai k¹: atstumas, kurį turime įveikti, nepriklauso nuo į kuro bak¹ įpiltų degalų kiekio, nes yra prieingai. I prad˛ių nusprend˛iame, kokį atstum¹ va˛iuosime, o tada pripilame tiek degalų, kad jų u˛tektų pasiekti kelionės tiksl¹.

Taip elgtis atrodo visikai racionalu, ir mūsų kūnai sukurti veikti tokiais pat principais. Būtent taip maitinasi laukiniai gyvūnai. tai kodėl voverė nustojo krimsti rieutus ir pradėjo juos slapstyti. Mes leid˛iame uodegai vizginti unį. Mėginame prisipilti 100 litrų degalų netgi tada, kai kuro bakas jau ir taip pilnas.

Esmė tokia: mūsų kūnai nėra sukurti taip, kad vos prireikus galėtų paalinti maisto perteklių. Dėl įvairiausių prie˛asčių, kurias vėliau aptarsime smulkiau, mūsų kūnai negali atsikratyti viso lamto, kokio į jį prikiame. Tad esame priversti jį kaupti aplink juosmenį ir kitur, dėl ko priaugame svorio ir nutunkame.

Tikėtina, kad manote, jog bėdų kyla dėl PERSIVALGYMO. Jau minėjau, kad tikroji problema - kas mus verčia persivalgyti. O tai yra: netinkamas maisto vartojimas.

Vėliau tai paaikinsiu smulkiau. O dabar noriu isakyti toki¹ svarbi¹ mintį: automobiliais naudojamės atsi˛velgdami į savo norus ar trokimus. ie norai ar trokimai gali kisti kas dien¹ ar kas savaitź. Ir dėl to nekyla jokių problemų. Jei tik u˛tenka pinigų degalams, jų pylim¹ į bak¹ paprasčiausiai laikome būtinųjų automobilio poreikių patenkinimu. Mums nereikia rūpintis automobilio svoriu ar imetamųjų dujų alinimu. Vienintelis mūsų rūpestis - deramai pri˛iūrėti automobilį ir įpilti reikiam¹ degalų kiekį.

Motina Gamta pasistengė, kad mūsų kūnai veiktų lygiai taip pat. Laukiniams gyvūnams nereikia nerimauti dėl antsvorio rūpintis, kaip reikės paalinti suvalgyt¹ maist¹. I tiesų įprasta jų problema - i kur gauti pakankamai maisto. Laimė, vakarietikoji visuomenė jau susidorojo su ia bėda.

K¹ gi, isprendėme du trečdalius savo problemos. Dabar bereikia galvoti apie savo idealų svorį. Taip pat nereikia nerimauti, kokiu greičiu eikvosime energij¹ ir alinsime atliekas. Galime vis¹ dėmesį sutelkti į vien¹ vienintelį klausim¹: kaip mes vartojame maist¹?

12. Kaip mes vartojame maist¹?

Kaip jau sakiau, isprendėme du trečdalius savo problemos, ir nėra reikalo nerimauti dėl svorio ar dėl to, kokiu greičiu eikvosime energij¹ ir alinsime atliekas. Vairuotojui nereikia nerimauti dėl to, kiek sveria nepakrautas automobilis, koks yra degalų deginimo ar imetamųjų dujų alinimo greitis, jei tik jis įpila reikiam¹ kiekį tinkamos rūies degalų ir aprūpina automobilį reikiamomis eksploatacinėmis med˛iagomis. Kitais ˛od˛iais tariant - jei naudojamas kuras yra tinkamas, tai visa kita skland˛iai vyksta savaime.

Visikai t¹ patį galima pasakyti ir apie jūsų kūn¹. Viskas savaime susitvarko tik tuo atveju, kai vartojamas maistas yra tinkamas. Greičiausiai dabar galvojate: „Jūs man pasakojate tai, k¹ jau ir taip ˛inau - a valgau per daug netinkamo maisto!“ Galbūt taip, o galbūt ir ne. Dar nepriėjome etapo, kuriame visa tai iaikės, tačiau tikėtina, kad jūsų m¹stym¹ jau supainiojo įkyrios mintys apie tai, kiek turėtumėte sverti, arba kad visa jūsų bėda ar jos dalis susijusi su tuo, kad nepakankamai sportuojate. Visk¹ pasakoju tiesiog mėgindamas aikiai apibūdinti situacij¹. Jums taip pat būtina suprasti, kokios įtakos turi jūsų kūnui netinkamas maisto vartojimas.

Jaučiu, kad artėja panika. Juk dabar belieka aptarti jūsų valgomo maisto pobūdį ir kiekį. Gerai, galbūt idealų jūsų svorį ir mėgino nustatinėti ka˛kas kitas, tačiau nėra abejonių, kad niekas geriau u˛ jus patį negalėtų ˛inoti, kokį maist¹ mėgstate labiausiai. tai ir paaikėjo, kur uo pakastas. Mėginsiu jus įtikinti, kad lėktė salotų, apibarstytų trintomis morkomis ir rieutais - tikro gurmano svajonė. Ne! Neketinu to daryti.

Tačiau jūs visikai teisus. Atėjo lemiama akimirka. Tai momentas, kai paaikės, ar jums pasiseks, ar ne. Labai svarbu, i tiesų net lemtinga, kad suprastumėte, k¹ noriu pasakyti: „Lengvas būdas sulieknėti“ yra paprastas, lengvas ir malonus.

Grį˛kime prie jūsų automobilio. Jei jo variklis būtų benzininis, ar svajotumėte pilti dyzelinį kur¹? Net ˛monės, neturintys nė menkiausio supratimo, kaip veikia vidaus degimo variklis, to nedarytų. Daugelis vairuotojų nuoird˛iai pripa˛įsta, kad apie automobilius nieko neimano. Tačiau net ir did˛iausi nemokos ˛ino ir supranta esminius dalykus apie juos. Ar pa˛įstate tokį kvailį, kuris u˛uot pylźs į variklį tepal¹ piltų sirup¹? ˇinoma, ne. Gamintojai tiksliai įvardija, koks tepalas reikalingas jūsų automobilio varikliui, o lygio matuoklis parodo, kiek jo reikia pilti. Ir nėra jokio interesų konflikto.

Jei į degalų bak¹ pilsite netinkam¹ kur¹, automobilis skland˛iai nedirbs. Jūsų mainoje įrengta labai sudėtinga sistema, u˛deganti kuro ir oro miinį ir tokiu būdu varanti automobilį. Gamintojai tiksliai nurodo, koks kuras reikalingas, ir tik kvailys ignoruotų tuos nurodymus. Per daugybź metų Motina Gamta ir evoliucija sukūrė neįtikėtin¹ įvairovź gyvų padarų - nuo amebų iki ˛irafų. Kodėl kai kurių gyvūnų maisto racionas toks ribotas? Nes milijonus metų po to, kai planetoje atsirado gyvybė, įvairios rūys turėjo kovoti dėl maisto. Kai kurios rūys, ar rūies individai, yra geriau prisitaikź, todėl gali nučiupti geriausius k¹snelius pertekliaus metu, o u˛klupus nepritekliui, jiems atitenka tie vieninteliai.

ˇirafos kaklas, dramblio straublys, ūdros plėvėtos kojos - akivaizd˛ios fizinės savybės, ivystytos tam, kad kiekviena rūis būtų labiau prisitaikiusi pačiupti ar pasiekti maist¹. Kai kurių gyvūnų maisto racionas neįtikėtinai ribotas. Koalos praktikai minta tik eukalipto lapais, o pandos - bambukais. Be jokios abejonės, pandos ir koalos prisitaikė igyventi su tokiu ribotu racionu dėl to, kad kitoms gyvybės rūims bambukai ar eukalipto lapai nepasirodė ypatingai patrauklūs. Abiem rūims dabar gresia inykimas, nes sparčiai nyksta ir specifinė aplinka, nuo kurios jos yra priklausomos.

Vis dėlto ribotas maisto racionas nebūtinai reikia u˛tikrint¹ keli¹ į inykim¹. Termitai labai sėkmingai gyvavo milijonus metų iki ˛mogaus atsiradimo, ir labai tikėtina, kad jei greitu laiku nepakeisime savo krypties, gyvuos dar milijonus metų po mūsų inykimo. Nebent, ˛inoma, kartu su ˛monija sunaikinsime ir vis¹ planet¹. Termitų maistas apsiriboja tik mediena. Būna ir skaniau, pamanysite jūs. Galbūt jums ar man ir būna skanesnio maisto, bet argi termitai mistų mediena, jei ji jiems nepatiktų? Imokź virkinti medien¹, termitai u˛sitikrino nuolatinį nemokam¹ ir lengvai prieinam¹ maist¹(aiku, jei tik vien¹ dien¹ ˛monės sustabdys savo siaubing¹ veikl¹ ir nustos i¹ planet¹ versti cemento d˛iunglėmis ar dykumomis).

Ioriniai įvairių gyvūnų evoliucijos po˛ymiai ne tik akivaizdūs, bet tiesiog stulbinantys. Tačiau ˛irafos kojos ir kaklas, dramblio straublys ir iltys iki dabartinio ilgio neiaugo per naktį. Pokyčiai vyko palaipsniui per imtus tūkstančių metų. Evoliucionuojant gyvūnų ioriniams po˛ymiams, tokiu pat tempu vystėsi ir vidaus organai, įskaitant virkinimo sistemas. Mes turime vien¹ skrandį, o karvė turi keturis.

Kaip jūsų automobilio gamintojas pateikia tikslias rekomendacijas, kokius degalus ir eksploatacines med˛iagas derėtų vartoti, taip ir Motina Gamta kiekvien¹ gyv¹ sutvėrim¹ aprūpino tam tikru maistu. Esate girdėjź tokį pasakym¹ - kas vienam ˛mogui maistas, kitam nuodas. Tikslesnis pasakymas būtų toks - vienokių gyvūnų maistas yra nuodas kitokiems gyvūnams.

Automobilio gamintojai rekomenduoja varikliui tinkamus degalus. Evoliucijos atveju yra prieingai - gyvūno virkinimo sistema prisitaiko prie esamo maisto. I tiesų is skirtumas labai menamas nei realus. Juk ˛mogus, pagaminźs pirm¹jį benzininį variklį, nekūrė tiesiog variklio, kuriam vėliau reikėtų rasti kur¹. .lis sukūrė tokį variklį, kuriam pritaikė turimus degalus ir, kaip evoliucijos atveju, tiek varikliai, tiek kuro gerinimo procesas nuo pirmojo variklio sukūrimo smarkiai pasistūmėjo į priekį.

I to iplaukia svarbi mintis: varikliai ir toliau vystysis, tačiau kad ir koks būtų jūsų automobilio variklis, turite jį aprūpini jam skiliais degalais ir eksploatacinėmis med˛iagomis. Tas pat būdinga jūsų virkinimo sistemai. Be abejo, per ateinančiai imtus tūkstančių metų ˛mogus taip pat evoliucionuos. Tačiau gyvensime ilgiau ir laimingiau, jeigu deramai pasirūpinsime savo virkinimo sistema, kuri vargu ar labai pakito nuo tų laikų, kai mūsų protėviai ilipo i med˛ių.

Dar vienas susijźs dalykas - jeigu į benzininį variklį piltum dyzelinį kur¹. tai automobilis neva˛iuotų. Tačiau galime valgyti neįtikėtin¹ maisto įvairovź, ir vis vien igyvename. Tad kaip galiu ginčytis, kad ˛mogui skiria maitintis tik aikiai nustatytu maistu? Bet ar ne dėl to skaitote i¹ knyg¹? Valgote netinkam¹ maist¹. Dėl to sveriate per daug, jaučiatės mieguistas ir esate nutukźs.

Taip, mes igyvename, tačiau tik todėl, kad mūsų kūnai yra neįtikėtinai sudėtingi mechanizmai, galybź kartų imoningesni u˛ bet kurį automobilį. I tiesų jūsų organizmas toks genialus, kad net jei prarytumėte ukź ar monet¹, kūnas sugebėtų j¹ paalinti. Tačiau tai dar nereikia, kad monetas reikėtų įtraukti į savo racion¹. Tai ir yra viena i organizmo nuostabių savybių. Mūsų kūnai gali susidoroti su tam tikru nesveiko maisto kiekiu visikai be jokių neigiamų padarinių. Tačiau ar tai turėtų būti dingstis su savo kūnais elgtis lyg su iukliadė˛ėmis? LAUKINIAI GYVŪNAI MAITINASI TIK NATŪRALIU MAISTU!

13. Kas yra natūralus maistas?

Natūralus maistas - tai natūralios kilmės maisto produktai. Kitais ˛od˛iais tariant - toks maistas, prie kurio nebuvo prikita ˛mogaus ranka. Tai reikia, kad jis nebuvo virtas, valytas, aldytas, marinuotas, pilstytas į butelius, konservuotas skardinėse ar kitokioje talpoje, saldintas, barstytas prieskoniais, rūkytas, maiytas ar dar kitaip perdirbtas. Tai maistas visikai be jokių priedų įskaitant drusk¹ ir pipirus.

Atleiskite, jei klaidingai mane supratote: „K¹? Daugiau nebebus galima gaminti maisto? Nebebus galima jo pagardinti prieskoniais ar pagerinti skonio pada˛ais?“ ˇinoma, bus. Viena i „Lengvo būdo sulieknėti“ gro˛ybių - nėra jokių suvar˛ymų! A tik praau, kad pamėgintumėte pasvarstyti, kokį maist¹ galima valgyti natūralų, kurio nereikia ruoti ar apdoroti, kurio skonis būtų ne tik nuostabus, bet kurio net nereikėtų gardinti prieskoniais ar pada˛ais. Tik vie˛i vaisiai, dar˛ovės ir rieutai? Ne, visai nenoriu pasakyti, kad mėgausitės tik tokio maisto įvairove. A tik sakau, kad joks kitas natūralaus pavidalo maistas ˛mogui nėra malonus ar bent jau priimtinas.

Pasvarstykime, kiek daug prisidėjo ˛mogus, ruodamas tokį paprast¹ u˛kandį kaip, pavyzd˛iui, skrudintos duonos riekelė su sviestu ir d˛emu. Kviečius teko malti, o miltus valyti. Reikėjo pridėti mielių ir kitų priedų, o i telos suformuoti duonos kepal¹. Ikepus duonos riekelź, teko skrudinti i naujo. Sviest¹ reikėjo gaminti i karvės pieno. Galbūt karvės pien¹ laikote natūraliu maistu. Jis toks ir yra, tačiau tik veriukams. T¹ pien¹ teko pasterizuoti, homogenizuoti ir kaitinti, o tada perdirbti dar kart¹, kad i jo būtų pagamintas sviestas. Tada, kad neapkarstų, sviest¹ reikėjo ataldyti. D˛emas - apdoroti vaisiai, ivirti su cukrumi, kuris ir pats buvo rafinuotas ir perdirbtas. K¹ gi, matome, kad ruoiant vos vien¹ menk¹ u˛kandį, ˛mogui teko kitis tiek daug.

Galbūt svarstote: „Na ir kas? Kiekvienas ˛mogaus prisilietimas pagerina maisto kokybź“. Bet ar tikrai? Galbūt tai tik MEKOS PASLAUGA? Galbūt tai tik pavertė maisting¹ valgį lamtu? Tai aptarsime vėliau. Mėginu pasakyti tai k¹: gamta mus aprūpino gausybe natūralaus maisto, tačiau tik pasvarstykite, k¹ valgėte per kelet¹ pastarųjų dienų, ir paklauskite savźs, kiek buvo natūralaus maisto? Galbūt kaip ir a pastebėsite, kad natūralų maist¹ valgote retai.

Įvairias gyvūnų rūis skirstome į mėsėd˛ius, ˛olėd˛ius ar visaėd˛ius. Kai kurių gyvūnų, pavyzd˛iui, o˛kų, prigimtis tokia, kad jos ėda praktikai visk¹. Vis dėlto gyvūnas, galintis rinktis i did˛iausios maisto įvairovės, yra ˛mogus, arba, tiksliau sakant, vakarietikos visuomenės ˛mogus. Taip yra dėl to, kad ˛mogus naudojasi protu, leid˛iančiu surasti, pasiekti, sumed˛ioti, auginti, isaugoti, kaupti, gaminti, gardinti prieskoniais, perdirbti ir derinti ˛ymiai didesnź maisto įvairovź nei visi kiti planetos gyvūnai kartu paėmus. O˛ka galbūt yra geriau prisitaikiusi virkinti tokį maist¹, kaip, pavyzd˛iui, ikrai, tačiau tokia galimybė jai pasitaiko labai jau retai.

Vakarietikam ˛mogui labai pasisekė, kad jis labiausiai prisitaikė prie aplinkos ir gali rinktis i neįtikėtinos įvairovės puikių ir maistingų produktų. Be jokios abejonės, termitams reikėjo imokti maitintis mediena: arba jokie kiti sutvėrimai jos nepamėgo, arba nesugebėjo jos suvirkinti. Norėčiau, kad įsigilintumėte į paskutinįjį sakinį. Natūrali atranka pama˛u keitė įvairių sutvėrimų fizines savybes, kad ie geriau prisitaikytų surasti, pasiekti ar susimed˛ioti sau maisto, tad prie kintančio raciono turėjo adaptuotis dar sudėtingesni vidiniai cheminiai bei fiziniai procesai: maisto virkinimas, gyvybikai svarbių maistingų med˛iagų atsirinkimas ir įsisavinimas, energijos paskirstymas ir atliekų paalinimas.

Ne paslaptis, kad o˛kos organizmas yra labai stiprus. Tačiau kalbant apie vartojamo maisto įvairovź, niekas neprilygsta ˛mogui. Įprastai kiti visaėd˛iai vienu metu minta viena maisto rūimi. Mes gi ne tik valgome skirtingus patiekalus vienu metu, bet ir kiekvien¹ patiekal¹ da˛nai sudaro daug skirtingų sudedamųjų dalių, o jis pats pagardinamas pada˛ais ir prieskoniais. Juk i tiesų kiekvien¹ k¹snį labai da˛nai sudaro įvairiausi ingredientai. Vos tik t¹ k¹snį nuryjame, i karto apie tai u˛mirtame - nuo tos akimirkos visas darbas atitenka mūsų automatinei virkinimo sistemai. Ji visuomet su tuo susidoroja, tad kodėl to nedaryti ir toliau?

Tarkime, jums pasibaigė benzinas, o a sakau: „Luktelėkite minutėlź. Juk automobilis Varomas benzino ir oro miiniu. Jūsų baga˛inėje mačiau plastmasinį kibir¹. ˇinau, kad plastmasė kaip ir benzinas yra alutinis naftos produktas. Jei kibir¹ susmulkintume į ma˛us gabaliukus, sugrūstume juos į benzino bak¹ ir įpūstume oro, jūsų problema būtų isprźsta“. K¹ pamanytumėte, jei taip pasakyčiau? Kad a genijus ar kandidatas į beprotnamį? Visiems suprantama, kad tai būtų visika nes¹monė. Tačiau dauguma mūsų būtent taip ir elgiasi su savo kūnais vis¹ gyvenim¹. Tokį elgesį vadinu plastmasinio kibiro sindromu.

14. Plastmasinio kibiro sindromas

Mūsų automobiliai - brangūs mechanizmai. Jaudinamės dėl menkiausių jų gedimų. Tačiau su brangiausiu savo turtu, maina, nuo kurios priklauso mūsų gyvenimo kokybė ir trukmė, elgiamės lyg su iukliadė˛e. Dėl riboto maisto raciono pandoms ir koaloms gresia inykimas, tačiau dar nereikia, kad didelė maisto įvairovė garantuoja ilikim¹. Prieingai, i neįtikėtina įvairovė yra milijonų ˛monių ankstyvos mirties prie˛astis.

Visk¹, k¹ tik įmanoma praryti, mes skirstome labai naiviai: arba tai maistas, arba nuodas. Jei tai maistas, jaučiame galį jį suvalgyti nė kiek nesirūpindami, ar mūsų organizmas sugebės suvirkinti, įsisavinti maistingas med˛iagas ir paalinti atliekas.

Galbūt jums atrodo, kad plastmasinio kibiro sindromas yra pernelyg ipūstas reikalas. Garantuoju, taip nėra. Mūsų virkinimo sistema yra labai sudėtinga ir įmantri.

Virkinimo procesas prasideda dar prie įsidedant maist¹ į burn¹. I prad˛ių paruoiame maist¹ - paaliname nevalgomas dalis arba termikai jį apdorojame, kad maistingos med˛iagos būtų lengviau įsisavinamos. ˇmonės apie tai sukaupė daug patarlių ir prie˛od˛ių. „Nek¹sk daugiau, nei gali sukramtyti“. Berods ir taip aiku, tačiau kodėl gi? Juk galime praryti gana stambius k¹snius visikai jų nekramtź. Patarlės imintis tampa akivaizdi tik tuomet, kai dėl prastai sukramtyto maisto sutrinka skrand˛io veikla ir pradeda kamuoti vidurių u˛kietėjimas. Tuomet jau sakoma: „Kiekvien¹ k¹snį sukramtyk imt¹ kartų!“ Ar kada bandėte imt¹ kartų kramtyti k¹snelį banano?

Kramtant maist¹, jis susimaio su seilėmis, kurių vaidmuo taip pat yra svarbus. Tuomet t¹ miinį nuryjame, ir jis keliauja ˛emyn į skrandį. Ten, padedant virkinimo sultims, jis smulkinamas toliau. ių sulčių sudėtis priklauso nuo to, koks maistas pateko į skrandį. Nuo maisto rūies priklauso ir virkinimo trukmė bei tam sunaudojamas energijos kiekis. Tuomet tiek tinkamai, tiek netinkamai suvirkintas maistas stumiamas į ˛arnyn¹. Jei maistas buvo suvirkintas tinkamai, organizmas i maisto pradeda siurbti svarbias chemines med˛iagas. Tada prasideda ių cheminių med˛iagų skirstymo ir atliekų alinimo procesas.

Ironika, bet vadinamieji ekspertai patys ir sukūrė plastmasinio kibiro sindrom¹. Mus mokė, kad nuo pat gimimo mums reikalingi baltymai ir kalcis, jog mūsų dantys, raumenys ir kaulai būtų sveiki ir stiprūs. Koks geriausias būdas gauti baltymų? Akivaizdu - valgyti mės¹. Todėl valgome karves. Bet ar tikrai tai visikai akivaizdu? I kur karvės gauna baltymų? Jos juk vegetarės, kokie sausumos gyvūnai yra patys did˛iausi? Drambliai, ˛irafos, begemotai, raganosiai, arkliai, jaučiai ir taip toliau - visi jie yra ˛olėd˛iai. Jei vadinamieji ekspertai rekomenduoja valgyti raumenis, kad gautume baltymų, tai, be abejo, visai logika patart valgyti kaulus ir dantis, kad gautume gele˛ies ir kalcio. Arba dar geriau, kodėl nevalgome gele˛ies dro˛lių ir kreidos? Todėl, kad tai būtų akivaizd˛iai kvaila. Taigi vadinamieji ekspertai mums pataria valgyti sūrį ar gerti pien¹, kad gautume gyvybikai svarbaus kalcio. Tai vienodai kvaila, tik ne taip akivaizdu. Kurio gyvūno dantys yra did˛iausi? Ar nemanote, kad dramblio iltys yra ˛ymiai didesnės u˛ bet kuriuos kitus jūsų kada nors matytus dantis? Ar suvokiate, kiek litrų pieno turi igerti ir kiek kilogramų sūrio turi suvalgyti dramblys, kad jam u˛augtų ir neikristų tokios did˛iulės iltys? Ogi nė kiek! Vis¹ reikiam¹ energij¹, jėg¹ ir stiprybź dramblys gauna misdamas augalais.

Plastmasinio kibiro sindromo supratimas - labai svarbi „Lengvo būdo sulieknėti“ dalis. Kai kit¹ kart¹ taip vadinamieji ekspertai jums patars maitintis ypatingu maistu ar vartoti ypatingas piliules, turinčias jums trūkstamų vitaminų ar maistingų med˛iagų, prisiminkite apie plastmasinį kibir¹ savo automobilio degalų bake. Mūsų virkinimo sistema nėra tokia paprasta. Automobilių karbiuratoriai sudėtingi įrenginiai, reikalingi tam, kad benzino ir oro miinys pavirstų į kur¹. Mūsų virkinimo sistema daug kartų sudėtingesnė ir įmantresnė u˛ bet kurį karbiuratorių. Visiems ios planetos sutvėrimams Motina Gamta tikslingai paskyrė tam tikr¹ maist¹ - jei mes į tai nekreipiame dėmesio arba perdirbdami tinkam¹ maist¹ jį sugadiname, kaip galime tikėtis, kad būsime energingi ir sveiki?

Galbūt nerimaujate dėl vitaminų trūkumo, nesubalansuotos mitybos ar kalorijų skaičiavimo. Nesibaiminkite - ių problemų prikūrė civilizuotas ˛mogus, pradėjźs ignoruoti Motinos Gamtos patarimus. Visuomet atminkite - gyvybė ioje planetoje be panaių problemų igyveno milijonus metų. Laukiniai gyvūnai dar ir dabar tebegyvena be jų.

Suprantu, kad labai sunku nekreipti dėmesio į mitybos specialistų ar gydytojų patarimus. Juk jie daug mokėsi, mėgindami suprasti ˛mogaus organizmo veikl¹. Tačiau neu˛mirkite ketvirtojo nurodymo - tai gali būti MEKOS PASLAUGA. Jei ekspertas duoda patarim¹, prietaraujantį mus sukūrusiam protui, vadinasi jis prietarauja ir jūsų sveikam protui. Tikėtina, kad tas ekspertas patartų į benzino bak¹ prigrūsti plastmasinio kibiro nuolau˛ų!

Galbūt manote, kad laukiniams gyvūnams netenka naudotis sveiku protu ir kad jie nė nenutuokia, kaip veikia virkinimo sistema, tačiau vis vien minta pačiu įvairiausiu maistu be jokių ˛alingų padarinių. Tad kodėl gi ir mes negalime taip maitintis? Būtent į tai a ir noriu atkreipti dėmesį. Mums nebūtina ˛inoti, kaip veikia automobilio variklis. Tereikia laikytis gamintojo nurodymų. Laukiniams gyvūnams nebūtina ˛inoti, kaip veikia jų virkinimo sistema. Tam tikra prasme jiems pasisekė - jie neturi proto, tad ir neprietarauja nurodymams. Jie tiesiog minta Motinos Gamtos skirtu maistu. O mums, deja, iplovė smegenis ir įtikino, kad ˛mogus, o ne Motina Gamta, geriausiai ˛ino, kuo mums derėtų maitintis. Leidome intelektui įsivelti į į reikal¹ ir u˛go˛ti mūsų įgimtus instinktus.

Suprasti virkinimo sistemos veikim¹ privalote dėl vienos vienintelės prie˛asties - tik tokiu būdu suvoksite, kaip kvaila nesilaikyti Motinos Gamtos nurodymų ir kokios gali būti viso to pasekmės.

Kai kadaise rūkydavau vien¹ cigaretź po kitos, gresiantis plaučių vė˛ys neprivertė manźs mesti rūkyti. Laikiausi tokios nuomonės, kad jei jau lemta susirgti, tai taip ir bus, o jeigu nelemta, tai nuo rūkymo blogiau nebus. Vis dėlto esu įsitikinźs, kad būčiau i karto metźs rūkyti, jei tik kas būtų parodźs, kaip rūkymas veikia mano organizm¹. Kalbu ne apie tai, kaip siaubingai turėjo atrodyti mano plaučiai, bet apie kraujo kreėjim¹, vis labiau u˛sikemančias kraujagysles, mil˛inik¹ mano vargės irdies apkrov¹, kai ji i paskutiniųjų stengėsi varinėti tirtėjanči¹ lipni¹ masź po vis siaurėjančias arterijas ir venas. Ji dirbo nepraleisdama nė vieno dū˛io, k¹ jau kalbėti apie tai, kad neturėjo nė vienos poilsio dienos.

Esu labai dėkingas Motinai Gamtai u˛ tai, kad ˛mogaus kūnas yra toks neįtikėtinai stiprus ir itvėrė, kai taip smarkiai jį baud˛iau. Vis dėlto manau, kad jokiu būdu nebūčiau jo pasmerkźs, tokiam ibandymui, jei tik būčiau bent kiek nutuokźs apie krūvį, kurį jis patiria. Neturėčiau teisės jo kaltinti, jei vien¹ dien¹ jis būtų. ėmźs ir pasakźs: „Klausyk! Mes juk turėtume veikti ivien! Jei tau visikai nusispjaut, kas tau nutiks, tai kodėl gi a turiu dau˛yti galv¹ į sien¹?“ Jei turėtumėte brangų Rolls Royce automobilį, kaip manote, ar mechanikas labai d˛iaugtųsi, jei savo automobilį nuolatos laistytumėte sūriu vandeniu? K¹ sakote? Nesate toks laimės kūdikis, kad turėtumėte Rolls Royce automobilį? Tačiau jums priklauso milijard¹ kartų u˛ Rolls Royce'¹ vertingesnis ir sudėtingesnis mechanizmas: jūsų kūnas.

Did˛i¹j¹ gyvenimo dalį buvau įkiźs galv¹ į smėlį ir visikai nekreipiau dėmesio į savo maitinimosi įpročius - lygiai taip pat, kaip nekreipiau dėmesio ir į savo priklausomybź nuo cigarečių. Mane veikė visikai tokia pat iliuzija - kad ilgaam˛ikum¹ imainau į trumpesnį ir daug mielesnį gyvenim¹. Sunku įsivaizduoti, kaip a galėjau tikėti, kad turėdamas antsvorio, būdamas mieguistas, sunkiai kvėpuodamas, da˛nai kźsdamas virkinimo sutrikimus ir vidurių u˛kietėjim¹, nuolatos jausdamas kaltź ir save var˛ydamas, gyvensiu d˛iugesnį gyvenim¹. Turėjau tik vien¹ pasiteisinim¹kaip ir rūkymo atveju, maniau, kad neturiu kito pasirinkimo - o kai pasirinkimo neturite, tenka u˛siimti ir ne pačia geriausia veikla

Laimė, tiek rūkymo, tiek ir maitinimosi atveju jūs galite rinktis. Gailiuosi tik dėl to, kad abiem atvejais man reikėjo tiek daug laiko, kol pasiprieinau dezinformacijai, kuri¹ visuomenė taip efektyviai man buvo įskiepijusi.

Neįtikėtina, kaip atsakingai ˛iūrime į tai, k¹ pilame į savo automobilius, kai tuo tarpu su savo kūnais elgiamės lyg su mil˛inikomis iukliadė˛ėmis. Nuolatos į jį brukame bet kokį maist¹, visikai jo nederiname ir tikimės, kad jis su tuo susidoros. Nė akimirkai nesusim¹stome, kokį mil˛inik¹ krūvį jis patiria. Mano nuostata buvo tokia: „Kol kas viskas gerai!“ - t¹ patį aukė ir nuo dangorai˛io stogo nuokźs ˛mogus, krisdamas pro deimt¹ aukt¹.

Dabar, kai geriau suprantu virkinimo procesus, stebiuosi ne tuo, kad kamuodavausi dėl sutrikusio virkinimo ir vidurių u˛kietėjimo, bet tuo, kad mano kūnas i tiesų itvėrė t¹ neįmanom¹ misij¹, kuri¹ jam kasdien u˛kraudavau daugiau nei penkiasdeimt metų. ˇmogaus kūnas tikrai yra neįtikėtinas mechanizmas! Ko mes taip apsunkiname jo gyvenim¹? iaip ar taip, juk nuo jo priklauso mūsų laimė ir ilgaam˛ikumas. Turime sutarti su savo kūnais, stengtis palengvinti jų prigimtines u˛duotis ir jiems netrukdyti. Kad galėtume taip elgtis, reikalingos pagrindinės ˛inios, kaip jis funkcionuoja.

Ar labai jus erzinu pasakodamas, kad jūsų kūnas - did˛iausias turtas? Juk jūs ir pats t¹ puikiausiai ˛inote! Kodėl mes taip stengiamės ir ileid˛iame daug pinigų norėdami apsaugoti savo automobilius? Juk tikrai negalėtume kasdien jų laistyti sūriu vandeniu. Tačiau kodėl kasdien nuodijame ir kamuojame savo brangiausi¹ turt¹? Ar taip elgiamės dėl to, kad esame kvaili, ar greičiau dėl to, kad ma˛ai apie jį imanome ir mūsų galvose verda tikra sumaitis? Automobilių gamintojai mums pateikia nurodymus, ir puikiausiai ˛inome, kaip su jais elgtis, tuo tarpu mūsų maitinimosi įpročiai - tradicijų, neimanymo, komercikumo, reklamų, patogumo vaikymosi, maiaties ir prietaravimų kolekcija. Turim, ne vien¹, o tūkstančius patarėjų, kaip reikia maitintis!

Ar kada nors d˛iūgavote, kaip sparčiai dirba nauja ˛oliapjovė, kai jos amenys lengvai ir variai pjauna pievelź? Kartais amenys u˛kliūva u˛ nepastebėto akmens. Tuomet pasijuntame nejaukiai kaip ir tada, kai perjungdami automobilio pavar¹ igirstame t¹ d˛er˛giantį gars¹. ˇinome, kad ˛oliapjovės neskirtos akmenų skaldymui, ir net nebandome to daryti.

Nuo iol supraskite, kad jūsų kūnas - mechanizmas, turintis atlikti daugybź įvairių funkcijų. Jūsų virkinimo sistema yra labai svarbi. Valgome tam, kad aprūpintume t¹ mechanizm¹ degalais ir energija - antraip jis neveiks. Skirtingai nei automobilis, jūsų kūnas pats pasitaiso ir prisi˛iūri. Reikia daugybės cheminių med˛iagų, kad jis galėtų atkurti milijonus l¹stelių vietoje tų, kurios mirta kiekvien¹ dien¹. Tos gyvybikai svarbios cheminės med˛iagos taip pat gaunamos su maistu.

Dauguma tėvų bent kart¹ gyvenime ėjo i proto, kai ma˛ylis prarijo monet¹, segtuk¹ ar panaų siaub¹ keliantį nevirkinam¹ daikt¹. Ko tokiu atveju reikia tikėtis? Mirties? Sudėtingos operacijos? Ne, da˛niausiai per kelet¹ dienų tas daiktas stebuklingai pasialina per antr¹ gal¹. Nei su vaiku, nei su moneta nenutinka lieko bloga.

Manau, kad tokius nutikimus dar labiau sustiprina ugnį, ukes ar net metal¹ ryjantys ir vis vien igyvenantys idiotai - dėl to mes tikime, kad galime valgyti praktikai bet k¹ ir vis vien igyvensime. Mūsų kūnai tikrai yra stebuklingi. Jie igyvena ir susidoroja su pavienėmis traumomis, kaip ir ˛oliapjovei nenutinka nieko baisaus, jei kartais u˛kliūva u˛ akmens. Tačiau kaip manote, ar ilgai tarnautų jūsų ˛oliapjovė, jei su ja mėgintumėte nuienauti akmenuot¹ pakrantź?

Sunku apie tai pagalvoti. Tačiau dauguma vakarietikos visuomenės ˛monių būtent taip elgiasi su savo brangiausiu mechanizmu KIEKVIEN� SAVO GYVENIMO DIEN�!

Efektyvaus virkinimo sistemos darbo principai yra lygiai tokie patys, kaip ir bet kurioje kitoje sėkmingai veikiančioje gamybos linijoje. Reikia nuolatinio ir pakankamo kokybikų ˛aliavų tiekimo, sklandaus produkcijos apdirbimo bei paskirstymo, vengti iteklių trūkumo ar linijos perkrovų, trukd˛ių ar gedimų visose tarnybos proceso pakopose. Panagrinėkime Motinos Gamtos instrukcij¹ atid˛iau. Ar kada susim¹stėte, kaip laukiniai gyvūnai atskiria maist¹ nuo nuodų?

12. Kaip laukiniai gyvūnai atskiria maist¹ nuo nuodų?

Anksčiau minėjau, kad laukiniai gyvūnai instinktyviai ˛ino, kuo skiriasi maistas nuo nuodų. Ar kada svarstėte, kaip jiems pavyksta? iaip ar taip, mums tai turėtų būti lengva - juk esame protingi padarai. Pri˛iūrime vaikus, kad jie neprarytų ko nors nuodingo, o jei esame nuovokūs, tai visus nuodingus dalykus laikome u˛rakintus spintelėse, kad vaikai jų nepasiektų. Mus mokė atskirti, kur yra maistas ir kur yra nuodai. Tačiau kaip juos atskiria laukiniai gyvūnai?

Sekundėlź įsivaizduokite save Motinos Gamtos vietoje. Sukūrėte neįtikėtin¹ įvairovź visokiausių sutvėrimų. Kaip garantuosite, kad jie visi nenusinuodys? Kiekvieno jų virkinimo sistema skirta doroti tik vienokį arba kitokį maist¹. Kaip u˛tikrinsite, kad jie maitintųsi sau tinkamiausiu maistu? Vienas i būdų - suteikti jiems jusles. Galėtumėte jiems duoti regėjim¹: matytų, kas panau ir nepanau į maist¹. Galėtumėte jiems duoti lytėjim¹: matytų, kas panau į maist¹, tačiau prisilietus paaikėtų, kad tai akmuo. Galėtumėte jiems duoti uoslės ir skonio pojūčius. Jei daiktas smirda ir jo skonis yra bjaurus, vadinasi tai nuodai. Jei jo skonis ir kvapas malonūs, vadinasi tai maistas. O jeigu ir jo skonis, ir kvapas tiesiog nuostabūs, vadinasi is maistas yra pats tinkamiausias.

Ar tokia sistema jums neatrodytų visai logika? ˇinoma, kad atrodytų - juk tai visikai akivaizdu! Tačiau kodėl ir čia negalima ivengti kiaulystės dėsnio? Kodėl Kūrėjas prikūrė tiek daug mums ˛alingų dalykų - cigaretes, alkoholį, sultingus didkepsnius, plakt¹ grietinėlź, egzotikus saldumynus, kurie atrodo tokie patrauklūs? Kodėl jis nepadarė taip, kad ˛alingų dalykų skonis būtų bjaurus, o naudingų - malonus? Turiu jums labai gerų ˛inių: būtent taip jis ir pasielgė!

Tačiau paveikti kitų ˛monių, iplovusių mums smegenis, tikime, kad nuodyti save nikotinu, alkoholiu ar nesveiku maistu - tikras malonumas. Tačiau tikroji tiesa tai kokia: pats gard˛iausias maistas kartu yra ir pats naudingiausias.

Atminkite: tai vienintelė skonio paskirtis, būtent dėl jo laukiniai gyvūnai ir atskiria, kas valgoma, o kas nevalgoma. Ar būtų galima sugalvoti genialiau ar paprasčiau?

Ar kada nors pastebėjote, kaip katė i prad˛ių apuosto maist¹, paskui jį atsargiai paliečia nosimi, paragauja nedidelį k¹snelį ir galiausiai arba visk¹ praryja, arba u˛rietusi nosį eina alin, lyg jai būtumėte davźs ne maisto, o nuodų? Ji auktai ikelia uodeg¹ ir taip jums parodo, k¹ mano apie jai pasiūlyt¹ maist¹. Anksčiau toks nedėkingumas mane tiesiog siutino. iaip ar taip, ta katė net nebuvo mano. Ji tiesiog kart¹ u˛klydo į mūsų namus ir nusprendė, kad čia pagyvens, kol ras k¹ nors geresnio. Nejaugi ji nesuprato, kad nupirkau paties geriausio ir brangiausio ėdalo? Kad ir kačių maisto gamintojai, ir a esame gerokai u˛ j¹ protingesni ir kur kas geriau ˛inome, koks maistas jai tinkamiausias?

Kaip galėjau būti toks kvailys? Galvoti, kad kačių maisto gamintojai, taip pat ir a, geriau u˛ pači¹ katź ˛inome, koks maistas jai yra tinkamiausias, yra tiek pat logika, kaip ir manyti, jog vyras, kad ir koks jis būtų kvalifikuotas, galėtų moteriai patarti, kokia poza yra pati geriausia ir patogiausia gimdymui.

I tiesų visa Kūrėjo sistema yra tokia geniali, kad net nėra reikalo nurodinėti, koks yra maisto vartojimo terminas. Kai natūralus maistas pradeda pūti, jo ivaizda tampa bjauri, kvapas lyktus, o skonis siaubingas. Supuvźs obuolys - labai geras pavyzdys.

Nesu toks protingas, kad ˛inočiau, kaip Kūrėjas prigalvojo tokių smulkmenų. Tiesa sakant, a toks kvailas, kad problem¹ pastebėjau tik po penkiasdeimties ioje planetoje pragyventų metų, o jos sprendim¹ radau dar vėliau. Kaip laukiniai gyvūnai ˛ino, kas valgoma ir kas nevalgoma? Jei mano pernelyg savimi patenkintas, sumanus ir ilavintas protas nebūtų sutrukdźs apie tai susim¹styti, atsakymas būtų buvźs labai paprastas ir akivaizdus:

Maistas yra skanus ir maloniai kvepia!

Nuodai yra lyktūs ir bjauriai smirda!

Skonis geriausiai parodo, koks maistas mums yra tinkamiausias. Kvapas irgi glaud˛iai susijźs su skoniu. Bet kuris geras virėjas ˛ino, kad ivaizda ir patiekalo sudėtis taip pat yra svarbu. Pastebėjau, kad pernokźs bananas tebekvepia ir ilieka skanus, tačiau valgyti ir liesti jį ite˛usį nėra labai malonu. Net penktasis pojūtis - klausa - taip pat yra reikmingas. Man patinka, kaip čirka ant lau˛o gruzdinamas bekonas. O kvapas būna netgi dar malonesnis u˛ gars¹. Tačiau jo skonis man per sūrus, o ivaizda atstumianti - arba dėl to, kad jis plaukioja riebaluose, arba dėl to, kad skrudėsiai i anksto atrodo sunkiai virkinami. Ir i tiesų, nuo tokio maisto man visuomet sustreikuoja skrandis.

Kad maistas būtų priimtinas, jis nebūtinai turi įtikti visoms juslėms. Tačiau jei prieinasi bent vienas jūsų pojūtis, tuomet derėtų pasisaugoti. Ypač verta pasisaugoti dalykų, kurie kvepia, tačiau nėra skanūs - tokių kaip tabakas ir kava. Įprastai tai ˛enklas, jog jie turi nuodingų ir priklausomybź sukeliančių med˛iagų. Nors skonis ir kvapas glaud˛iai susijź, neverta galvoti, kad jeigu jums patinka kvapas, tai automatikai turi patikti ir skonis. Pamėginkite paragauti savo mėgstamiausių kvepalų. Ar vis dėlto tai netikusi mintis?

Automobilių gamintojai mums nurodo, kokios rūies degalus pilti, tad lygiai taip pat ir mūsų pojūčiai sufleruoja, kokios rūies maist¹ valgyti. Ir jei visos juslės į maist¹ reaguoja vienodai, vadinasi, maistas geras. Galbūt svarbiausia mūsų juslė - etasis pojūtis. Visikai nesvarbu, ar jį vadinate intuicija ar instinktu. Jis pasireikia tuomet, kai instinktyviai neigiama logikai prieita ivada. Atminkite, kad instinktai - trijų milijardų metų logikos padariniai, kad laukiniai gyvūnai nesusiduria su panaiomis problemomis, nes jie logikai nem¹sto ir pasikliauja vien instinktais. Ar dar ka˛kas galėtų būti logikiau?

Būtent dėl to „Lengvas būdas sulieknėti“ jums bus visikai priimtinas. Pirm¹ kart¹ per savo gyvenim¹, nagrinėdamas svorio problemas, nebejausite logikos ir instinktų susiprieinimo. Paaikės, kad logika ir instinktai i tiesų veikia harmoningai, ir tokiu būdu metodas paalins mus kamuojanči¹ izofrenij¹, mėginant sprźsti savo svorio problemas. Dings ne˛inomybė, abejonės ir maiatis, nes suvoksite, kad egzistuoja maistas, kaip tik ir skirtas tam, kad būtumėte sveikas ir tvirtas, o be to, ir jo skonis i tiesų puikus. Jūs tiesiog daugiau nebegeisite tokio maisto, dėl kurio ˛alingumo jau ir taip nėra jokių abejonių.

Nesitikiu, kad iame etape suprasite, kodėl pats skaniausias maistas jums yra kartu ir pats naudingiausias. Malonumas, juntamas rūkant tabak¹, i tiesų tėra klastinga iliuzija - lygiai t¹ patį galima pasakyti ir apie įsitikinim¹, kad ˛alingas maistas yra skanus. Prie imokdami bėgioti, turime imokti vaikčioti, tad ir iuo atveju prie tai privalu geriau suprasti, kaip vadovautis instrukcijomis. Tolesniuose skyriuose paaikinsiu, kaip ta iliuzija buvo sukurta ir kaip j¹ isklaidyti. O dabar tepraau pripa˛inti idėj¹, kad kvapniausias ir skaniausias maistas yra ir pats naudingiausias. Taip jau surėdyta Motinos Gamtos, ir būtent dėl to laukiniai gyvūnai nesusiduria su mūsikėmis maitinimosi problemomis.

Mes dar neisiaikinome, koks konkrečiai maistas labiausiai tinka ˛monėms, tačiau isiaikinome principus, kaip atsirinkti, kas yra valgoma ir kas ne. Tačiau kaip ˛inoti, kada pradėti ir kada nustoti valgyti?

16. Kaip ˛inoti, kada pradėti ir kada nustoti valgyti?

Kaip atitinkam¹ problem¹ sprend˛ia automobilių gamintojai? Jie įtaiso degalų lygio matuoklį, kartu su juo ir mirksinčias įspėjam¹sias lemputes, jei kartais u˛mirtume ˛vilgtelėti, k¹ rodo matuoklis, taip pat ir prietaisus, atjungiančius degalų siurblį, kai bakas prisipildo.

Kaip i¹ problem¹ sprend˛ia Motina Gamta? Trumpam save įsivaizduokime Kūrėjo vietoje. Sukūrėte gausybź įvairiausių gyvūnų. Suteikdamas jiems uoslės ir skonio pojūčius, sėkmingai juos apsaugote, kad neapsinuodytų. Tačiau kaip u˛tikrinsite, kad jie apskritai maitintųsi? Juk iaip ar taip, jei visi tie sutvėrimai reguliariai nesimaitins pakankamu kiekiu maisto, jie neigyvens. ˇmonėms kur kas paprasčiau - tėvai visuomet pasirūpina, kad mes pavalgytume, o kai pradedame gyventi be jų, jau ir patys suprantame, kad, norėdami gyventi, turime valgyti. Mums tereikia kart¹ per savaitź pirkti prekybos centre, prikrauti piln¹ aldytuv¹ maisto, i kurio vėliau jį pasiimtume ir pasiildytume mikrobangų krosnelėje. Tačiau daugumai laukinių gyvūnų apsirūpinimas maistu yra be galo daug pastangų reikalaujantis, pavojinga u˛siėmimas. Kartais prireikia daugelio valandų ir netgi dienų kantrybės ir tenka stipriai pavargti, kartais visos pastangos nueina perniek, o maisto iekotojai labai da˛nai patys tampa kieno nors maistu. Tad vis dėlto kaipgi u˛tikrinsite, kad laukiniai gyvūnai reguliariai pasimaitintų?

Sprendimas labai paprastas. Kiekvien¹ jų reikia aprūpini genialia priemone, kurios pavadinimas - ALKIS. tai kaip laukiniai gyvūnai ˛ino, kada reikia maitintis: tada, kai pasijunta alkani! Ir tai kaip jie ˛ino, kada nustoti maitintis: tada, kai daugiau nebesijaučia alkani.

Galbūt sprendimas ir paprastas, tačiau tegu tai neatitraukia mūsų nuo ios priemonės genialumo. Alkį laikome nemaloniu jausmu, ypač tuomet, kai jau ne vienerius metus kovojame su antsvoriu. O realybė tokia, kad per vis¹ gyvenim¹ alkis mums turėtų teikti daugiau malonumo nei bet kas kitkas.

Kodėl alkį vadinu genialia priemone? Juk kźsti alkį nėra ypatingai maloni būsena? Jei gyvenate Trečiojo pasaulio alyse ir badaujate, tada a su jumis sutinku. Tačiau net ir tokiu atveju alkis nėra tikroji blogybė - tas jausmas tiesiog įspėja, kad turit pavalgyti, nes kitaip mirsite. Tikroji blogybė - negalėjimas to alkio numalinti. Tačiau i knyga ir nėra skirta sprźsti badavimo problem¹. Ji skirta visikai prieingai problemai.

Ar pamenate, kada paskutinį kart¹ buvote i tiesų alkanas? Greičiausiai tada, kai pastar¹jį kart¹ laikėtės dietos, nebent, ˛inoma, priklausote kokiam nors tikėjimui, kurio ipa˛intojai reguliariai pasninkauja. Kiek laiko tuomet itvėrėte be maisto? Mėnesį, savaitź, dien¹? Gerai, galbūt jums niekada ir negrės mirti i bado, tačiau net ir tokiu atveju kaip galiu tvirtinti, kad alkis mums suteikia malonumo?

Panagrinėkime alkį atid˛iau. Kas tai yra? Jo funkcija panai kaip ir degalų lygio matuoklio. Kai ieikvojame energij¹ ir milijonai mūsų l¹stelių ˛ūva bei vėl atsiranda naujų, reikia atnaujinti energijos ir gyvybikai svarbių med˛iagų iteklius. Jei neseniai prisipylėme piln¹ bak¹, tai kurį laik¹ nebe˛vilgčiojame į degalų lygio matuoklį ir nesirūpiname, ar dar nereikia i naujo piltis degalų. Vos baigiame valgyti, mūsų atsargos pasipildo ir kurį laik¹ nesijaučiame alkani.

Pateiksiu save kaip pavyzdį. Mano maitinimosi įpročiai nepasikeitė nuo tų laikų, kai buvau rūkalius - iskyrus tai, kad dabar visuomet valgau pusryčius. Po jų daugiau nieko nevalgau iki pat vakaro - įprastai iki etos valandos. Galbūt manote, kad ir jums rekomenduosiu apriboti save iki dviejų valgymų per dien¹? Jokiu būdu - atminkite, kad nėra jokių suvar˛ymų. Per dien¹ valgau du kartus ne dėl valios ugdymo ar disciplinos, o dėl grynai egoistinės prie˛asties, atitinkančios mano gyvenimo būd¹: nemėgstu pertraukti savo darbo. Alkis yra gamtos u˛uomina: „Turi pasipildyti kuro ir maistingų med˛iagų“. Akivaizdu, kad tarp pusryčių ir vakarienės tos atsargos pama˛u senka, tačiau negaliu pasakyti, jog tuo metu būčiau alkanas - nejaučiu visikai jokio nepatogumo. Prieingai, kaip jau paaikinau, būtent valgymas dienos metu man sukeltų nepatogumų. Nesijaudinkite. Nė nemanau siūlyti, kad ir jūs elgtumėtės taip pat. Leiskite priminti, kad jums ˛adėjau: visikai nereikia savźs riboti! Tiesiog noriu pasakyti, kad per t¹ laikotarpį nepastebiu, jog būčiau praalkźs.

Tačiau jei dienos metu tenka kur nors lankytis, kur u˛uod˛iu ruoiamo maisto kvap¹, arba jei dirbu iki vėlumos ir pajuntu i virtuvės atsklidusį kokio nors D˛oisės kulinarinio stebuklo aromat¹, tokiu atveju tas laipsnikas atsargų sekimas, i tiesų vykstantis vis¹ gyvenim¹, mano smegenims pasiunčia įspėjam¹jį signal¹: TU ALKANAS! TAU REIKIA PAVALGYTI! tai dėl ko alkis yra tokia nuostabi ir geniali įspėjamoji priemonė. Jeigu laikomės Motinos Gamtos nurodymų, nepajuntame nieko blogo. I prad˛ių net nesuvokiame, kad esame alkani. O kai t¹ suvokiame ir turime prog¹ numalinti alkį, galime mėgautis begaliniu malonumu, kurį suteikia tas pasitenkinimas.

Alkis yra galybź kartų sudėtingesnis u˛ bet kurį degalų lygio matuoklį. Nors dauguma jų dar ir mirksėjimu įspėja, kad senka degalai, beveik kiekvienas esame susidūrźs su situacija, kai kuras visikai pasibaigia. Nemanau, kad daug ˛monių sulauktų trisdeimties, jei pasibaigź degalai reiktų mirtį.

Nustokite alkį laikyti ka˛kokiu blogiu.

Vertinkite jį kaip draug¹ - jis toks ir yra.

is suvokimas, kad alkis yra ne blogybė, o tiesiog neįtikėtini geniali priemonė, kurios dėka galime am˛inai mėgautis maistu be jokių neigiamų pasekmių, - antras svarbus dalykas, lėmźs mano atradim¹. Tai supratau tik tada, kai lyginau cigaretės ir maisto trokimo panaum¹. Tai buvo ir pati reikmingiausia atradimo aplinkybė - ji isklaidė įsitikinim¹, kad mano metodas netinkamas turintiems bėdų dėl blogų valgymo įpročių. Iki tol a kartodavau, kad mano metodas pagrįstas tuo, jog visikai susilaikyti lengviau, o tai ma˛inti ar kontroliuoti vartojim¹ - neįmanoma. Tuo metu dingo ir i kliūtis.

Nuostabiausia yra tai, kad svorio kontroliavimui metodas netgi dar efektyvesnis - jums visikai nereikės susilaikyti! Nereikia net ma˛inti vartojimo! Malinti alkį ir tuo mėgautis galite vis¹ likusį gyvenim¹. ˇinoma, tik tuo atveju, jei laikysitės Motinos Gamtos nurodymų.

Vis dėlto, jei negalite i karto numalinti jus u˛klupusio alkio, tuomet jis pradeda kelti tikr¹ siaub¹, ar ne? Tik pagalvokite: k¹ jums skauda, kai esate alkanas? Na taip, jūsų pilvas urzgia, tačiau juk nejaučiate jokio fizinio skausmo. Bet koks jūsų kenčiamas diskomfortas yra grynai psichologinis. Jei laukiniai gyvūnai labai ialksta, jie puola į panik¹. Tai garantuoja, kad jie kuo greičiau susiras maisto. Tačiau mes galime pasinaudoti protu ir situacij¹ pakreipti prieinga linkme. Jei pergyvensite, kad negalite greitai numalinti alkio, tuomet savaime suprantama, būsite liūdnas. Pa˛velkite kitaip: kuo ilgiau apsieisite be maisto, tuo jūsų apetitas vėliau bus didesnis ir tuo maloniau jausitės, kai galiausiai prisėsit pavalgyti, net maisto laukimas taps tikru malonumu.

Minėjau, kad skaniausias maistas yra ir pats naudingiausias. Neįmanoma to suprasti prie tai nesupratus reikmingo alkio ir skonio ryio.

17. Reikmingas alkio ir skonio ryys

Prancūzus daug kas laiko labiausiai valgymu besimėgaujančiais gurmanais. Visai ne sutapimas, kad prie valgį jie vienas kitam sako „Bon appétit“ - jie linki ne skanaus maisto, o būtent gero apetito. K¹ reikia „geras apetitas“? Tai reikia, kad JŪS ESATE ALKANAS!

Noriu pasakyti tai k¹ - negalite mėgautis maisto skoniu, jei nesate alkanas. Galbūt jums sunku tai pripa˛inti. Daugelis ˛monių tiki, kad maistas arba skanus, arba ne. K¹ gi, isiaikinkime, kaip yra i tiesų. Koks jūsų mėgstamiausias patiekalas? Pamėginkite suvalgyti ne vien¹, o daug jo porcijų. Jums ne tik bus bloga, bet pradės pykinti ir jo skonis! I tiesų eksperimentuoti net nebūtina. Gal teko ˛iūrėti film¹ „altakraujis Liukas“, kuriame Polas Niumanas turėjo suvalgyti visus tuos virtus kiauinius? Nuo tada a jų nebevalgau. Jei per˛velgtumėte savo gyvenim¹, greičiausiai prisimintumėte atvejį, kai vienu prisėdimu suvalgėte per daug kokio nors riebaus maisto ir jums buvo bloga.

Jei jums, kaip ir man, patinka atrūs trokiniai, tai puikiausiai ˛inote, kaip nuostabiai jie kvepia, kai būnate alkanas. Ir taip pat puikiai ˛inote, kas būna tada, kai suvalgote daugiau nei derėtų: kvapas, dėl kurio vos prie kelet¹ minučių nekantriai varvinote seilź, pradeda pykinti. Ypač tada, kai tenka sėdėti alia virtuvės ir kitiems ˛monėms ruoiamų trokinių kvapas tiesiog atakuoja jūsų nosį. Kart¹ gulėdamas lovoje suvalgiau pusź porcijos isineimui skirto kiniko maisto ir u˛migau, o kai pabudau, likusi porcijos dalis tebegulėjo alia manźs. Po to karto daug mėnesių nevalgiau kiniko maisto.

Maistas skanus tik tada, kai esate alkanas. Jeigu pakankamai ilgai tektų apsieiti be maisto, netgi ˛iurkė būtų labai skani. Galbūt tuo patikėti sunku, tačiau kiekvienas ilgai badavźs ˛mogus tai patvirtintų. Tokiais atvejais nusiritame net iki kanibalizmo. Laimė, vakarietikoje visuomenėje labai ma˛ai kam teko su tuo susidurti. Tačiau planetoje yra pakankamai badaujančių ˛monių, kurie patvirtintų fakt¹, kad būtų labai laimingi, jei galėtų pasigauti ir suvalgyti ˛iurkź.

Tai labai vykusiai iliustruojama filme „Drugelis“(Papillon). Kai Steve'o McQueen'o vaidinamas herojus atsidūrė Velnio salos kalėjime ir pirm¹ kart¹ gavo valgyti avi˛inės koės, jo dubenyje buvo ir gyvas tarakonas. Jis su pasibjaurėjimu sviedė t¹ dubenį tolyn. Visi puikiai įsivaizduojame toki¹ situacij¹. Bent kart¹ per savo gyvenim¹ lėktėje esame radź k¹ nors tokio, ko ten neturėtų būti. Po trijų mėnesių Styvas McQueen'as jau gaudė tarakonus, kad galėtų juos suvalgyti. Sunku įsivaizduoti, kad mums reikėtų griebtis ko nors panaaus. Net nereikia to įsivaizduoti - u˛tenka pasikliauti į tokias situacijas papuolusių ˛monių pasakojimais. Atsiminkite, kad tikrasis valgymo malonumas - alkio numalinimas. Tad etas nurodymas: nevalgykite, jei nesate alkanas.

Maistas būna kvapnus ir skanus tik tada, kai esate alkanas!

Suprantu, kad daugelis nesutiks su tokiu teiginiu. Kai kurie ginčysis, kad did˛iulį malonum¹ suteikia pats valgymo ritualas. Kas galėtų būti maloniau u˛ vakarienź jaukioje aplinkoje kartu su linksma kompanija? Sutinku su jumis, kad ritualas gali būti malonus arba ne. Tačiau tai dar nereikia, kad mėgaujatės būtent maisto valgymu. Esu i tų ˛monių, kurie galėdami rinktis puiki¹ kompanij¹ su bjauriu maistu ir bjauri¹ kompanij¹ su puikiu maistu, kiekvien¹ kart¹ rinktųsi puiki¹ kompanij¹. Vakarieniavimas su draugais - vienas i mano mėgstamiausių laisvalaikio leidimo būdų, tačiau jei norėčiau būti įsitikinźs, kad valgysiu i tiesų labai skaniai, vakarieniaučiau namuose.

Kadangi smegenų plovimas visikai supainiojo mūsų m¹stym¹ ir nebe˛inome, dėl kokių prie˛asčių maitinamės, kiekvieno valgio metu stengiamės visikai itutinti savo lėktes. Jei laikysitės principo, kad valgote tik tada, kai esate alkanas, ir nustojate valgyti, kai alkis būna numalintas, jūs ne tik mėgausitės kiekvienu valgymu, bet ir neturėsite svorio problemų. Vis dėlto turiu pabrė˛ti, kad nustotumėte valgyti tada, kai numalinate alkį, o ne rajum¹. Ar dėl to vis dar jaučiatės prislėgtas? Tik pagalvokite apie tai. Ar tai tikrai apribojimas? Kodėl turėtumėte norėti valgyti, jei nesate alkanas? Aikiai suvokite: valgymas yra malonus - persivalgymas yra nemalonus.

Dabar turiu stabtelėti. Jau gird˛iu protesto ūksnius. Ar esu vienas i tų ventuolių, kurie mėgina atimti visus iki vieno gyvenimo malonumus? Ar i tiesų noriu pasakyti, kad i valgymo nėra jokio kito tikro malonumo, kaip tik jausmo, vadinamo alkiu, pabaiga, kad tai prilygsta anktų batų avėjimui vien dėl to, jog juos nusiavus u˛kluptų malonumo jausmas? Taip, tai tiesa. Tačiau nereikia pulti į depresij¹. Tai labai geros ˛inios. I tiesų viskas, k¹ noriu jums pasakyti, yra vien tik geros naujienos - prisiminkite mano pa˛ad¹!

Anktų batų avėjimas neabejotinai gali būti nemalonus, tačiau mūsų Kūrėjas alkį sugalvojo taip, kad nejaučiame jokio diskomforto, kol nesuvokiame, jog ialkome, ir vis¹ gyvenim¹ galime mėgautis jo malinimu kelet¹ kartų per dien¹. Argi tai blogai? tokie faktai, kaip is, verčia mane tikėti, kad ir koks protas ar sistema būtų mus sukūrusi, jis norėjo, kad mėgautumėmės gyvenimu. Jei to padaryti nesugebame, kaltinti turime tik save pačius.

Alkio ir skonio ryys turi reikmingos įtakos mūsų maitinimosi įpročiams. Kaip ir daugelis dalykų gyvenime, tai lazda su dviem galais. Visi gyvi sutvėrimai, įskaitant ir mus pačius, turi savo mėgstamiausi¹ maist¹, ir kol to maisto pakanka, nemato reikalo iekoti nieko kito. Manau dabar tinkamas metas panaikinti dar vien¹ baimź, da˛nai u˛klumpanči¹ m¹stant apie maitinimosi įpročių keitim¹ - baimź, kad daugiau nebegalėsite mėgautis vienu i did˛iulių moderniosios civilizacijos mums suteiktų malonumų: kad nebegalėsite rinktis i neįtikėtinos maisto įvairovės.

18. Neįtikėtina maisto įvairovė

Vienas i ˛monijos iradingumo privalumų yra tas, kad tiek rūkymui, tiek gėrimui, tiek valgymui surandame begalź alternatyvų. Rūkaliai gali rinktis, kokiu būdu gaus nikotino - ar uostys tabak¹, ar rūkys pypkes, cigarus ar cigaretes, ar kramtys gum¹, ar klijuosis pleistrus, ar purk nikotin¹ į nosį. Be ių ivardytų nikotino vartojimo kategorijų jie gali rinktis dar daugiau - yra bent penkios pleistrų rūys ir penki tūkstančiai cigarečių pavadinimų. T¹ patį galima pasakyti ir apie alkoholį. Egzistuoja tūkstančiai skirtingų ˛monių geriamų alkoholio miinių.

Toki¹ didelź įvairovź laikome labai vertinga, tačiau - koks keistas paradoksas - dauguma rūkalių ne tik visuomet mieliau renkasi vien¹ konkreči¹ nikotino produktų kategorij¹, tai yra, cigaretes, bet ir vien¹ konkreči¹ cigarečių rūį. Ir ta monotonija jiems nekelia jokių nepatogumų. Prieingai, jie nusimena, kai negali gauti savo įprastų cigarečių. ˇmonės, geriantys alkoholį, taip pat įprastai turi savo mėgstamiausi¹ svaigal¹. Turbūt dietos laikymosi kančios mums įskiepijo idėj¹, kad did˛iulė maisto įvairovė yra niekaip neatsiejama nuo malonumo. Tačiau jei taip prisiriame prie savo mėgstamiausi¹ svaigiųjų gėrimų ir cigarečių, ar to paties nedarome ir su maistu?

i did˛iulė įvairovė yra labiau menama nei tikra. Leiskite save pateikti kaip pavyzdį. Pusryčiams įprastai valgydavau dribsnius. Ir kiekvien¹ miel¹ dien¹ galėdavau valgyti vienus ir tuos pačius dribsnius. Kartais man įgrisdavo vienokios rūies dribsniai, tad juos ikeisdavau į kitokius ir tuomet kasdien valgydavau tuos naujuosius. Įvairovė nebuvo labai didelė, tačiau tai manźs nejaudino. Manau, daugelis mūsų i tiesų būna laimingi, kai kasdien gali valgyti savo mėgstamiausi¹ maist¹. T¹ patį galima pasakyti apie koź, tradicinius anglikus ar europietikus pusryčius - esame linkź kiekvien¹ dien¹ valgyti t¹ patį.

Net kalbant apie kitus patiekalus, ta įvairovė i tiesų nėra tokia nuostabi, koki¹ j¹ įsivaizduojame. Tai suvokiau vien¹ vakar¹ vartydamas meniu savo mėgstamiausiame restorane - Motspur Park Tandoori. Tipikas kiaulystės dėsnis, kad geriausias Did˛iosios Britanijos restoranas yra tokiame u˛kampyje, kaip Motspur Park, kur niekas jo negali rasti.

T¹ vakar¹ restorane buvo daug ˛monių. Kartu su D˛oise svarstėme, k¹ u˛sisakyti valgyti. Malikas, restorano eimininkas, visikai be emocijų ipykino, kaip ir i ko gaminami mūsų isirinkti skanėstai. Akivaizdu, kad jis jau ka˛kada anksčiau suprato, jog kaskart u˛sisakome vis tuos pačius atrius trokinius. O pats to nesuvokiau iki tol, kol Malikas, pasakodamas apie mūsų pasirinktus patiekalus, netapo toks abejingas! Tuo pat metu supratau, kad taip pat elgiuosi ir savo mėgstamiausiuose kinų ir italų restoranuose. A kruopčiai perskaitau vis¹ meniu ir galų gale u˛sisakau visikai t¹ patį, kaip ir visada.

Ar ne tiesa, kad plataus maisto asortimento poreikis mums įskiepytas i dalies dėl to, kad mūsų mitybos racionas būtų subalansuotas, ir i dalies dėl įvairovės - kad kaskart nenusibostų valgyti t¹ patį? Ar ne lygiai tokia pat tiesa, kad vartydami meniu mes paprasčiausiai renkamės tai, ko labiausiai norime? Kitais ˛od˛iais tariant, renkamės savo mėgstamiausi¹ maist¹. Taip pat teisybė, kad mūsų pageidavimams gali daryti įtak¹ daugybė veiksnių, pavyzd˛iui, oras ar alkio stiprumas, ir kad mūsų pasirinkimas gali kisti diena i dienos, metai i metų. Čia nėra visikai nieko blogo. Lygiai taip pat nieko blogo, jei savo mėgstamiausi¹ maist¹ valgote ir vėl, ˛inoma, su s¹lyga, kad tas maistas jus aprūpina energija ir maistingomis med˛iagomis, kurių reikia, kad būtumėte laimingas ir sveikas. Argi nebūtų kvaila, jei nevalgytumėte savo mėgstamiausio maisto, kai galite jį rinktis?

Galbūt nerimaujate, kad jūsų mėgstamiausias maistas smarkiai nusibos, jei jį valgysite kasdien. Jokių problemų - jei norite, bet kada galite rinktis, kaip kad a kartais rinkdavausi kitokias dribsnių rūis. Vis dėlto įtariu, kad viena i prie˛asčių, kodėl maitinamės tokia didele maisto įvairove, yra ta, jog valgome ne savo mėgstamiausi¹ maist¹, o tik visokį nesveik¹ lamt¹. Naminių gyvūnų maisto gamintojai vis tvirtina, kad mano katė negalės atsispirti naujiesiems jų gaminiams. Tačiau man į t¹ maist¹ nesinori net ˛iūrėti. Mano katei taip pat. Tačiau dėl ka˛kokių ne˛inomų prie˛asčių jai niekada nenusibosta vie˛ia pelė ar ˛virblis.

Tad kart¹ ir visiems laikams panaikinkime t¹ barjer¹, neva „Lengvas būdas sulieknėti“ apribos jūsų pasirinkim¹. Įprastai valgote tai, k¹ mėgstate labiausiai, nepriklausomai nuo to, ar būtų pusryčiai, priepiečiai, pietūs ar vakarienė, ir nuo to, ar valgote namie, ar restorane, tad ir toliau valgysite tai, k¹ mėgsite labiausiai. Vienintelis skirtumas, kad valgysite tai, kuo i ties mėgausitės, o ne tris kartus brangesnį maist¹, įbrukt¹ reklamos, iplaunant smegenis ir įtikinant, jog juo mėgaujatės. Tai pat valgysite tokį maist¹, kuris teiks jums energijos ir gyvenimo d˛iaugsmo, o ne prieing¹ efekt¹!

Tai atvedė mus iki labai svarbaus „Lengvo būdo sulieknėti“ aspekto: nesveiko maisto ribos.

19. Nesveiko maisto riba

Laukiniai gyvūnai visuomet maitinasi savo mėgstamiausiu maistu, jei tik gali jo gauti. ˇinoma, gamtoje ne visada galima rasti mėgstamiausio maisto. Jei Motina Gamta būtų juos u˛programavusi nesimaitinti tol, kol neras sau tinkamiausio maisto, laukiniams gyvūnams tektų da˛nai badauti. Tad gamtai teko sugalvoti geniali¹ saugumo priemonź - kuo darotės alkanesnis, tuo skaniau atrodo antrarūis ar trečiarūis maistas, ir tai u˛tikrina ilikim¹.

Minėjau, kad lazda turi du galus. Geras pavyzdys gorila. Gorila labiausiai mėgsta vaisius. Jei neranda vaisių, kad igyventų, ji minta ir kitokia augmenija. Tačiau vis vien nenutunka ir neserga daugybe skrand˛io ligų, nuo kurių kenčia ˛monės. Mums tai labai geras pavyzdys. Tai reikia, kad Motinos Gamtos nustatyta paklaidos riba yra gana plati - jei daugiausia valgome tai, kas skirta būtent mums, tai be jokių ˛alingų padarinių galime suvalgyti ir nema˛¹ kiekį nesveiko maisto. i „nesveiko maisto riba“ labai svarbi „Lengvo būdo sulieknėti“ dalis. Tai reikia, kad nėra grie˛tų apribojimų. Niekuomet neturėsite sau sakyti: „Man negalima valgyti vienokio ar kitokio maisto“. Vėliau isamiau papasakosiu apie i¹ „nesveiko maisto rib¹“.

Turėčiau paaikinti, kad vartoju termin¹ „nesveikas maistas“ ne kaip mitybos specialistas, bet remdamasis natūralumo kriterijumi. Labai ma˛ai mitybos specialistų pien¹ ar sūrį vadintų nesveiku maistu, tačiau, kaip paaikinsiu vėliau, būtent taip ir yra.

Tačiau i plati paklaidos riba turi ir savų pavojų - gorilos ir kiti laukiniai gyvūnai vėl pradeda maitintis savo įprastiniu maistu, kai tik jo randa, o vakarų civilizacija pasiekė toki¹ stadij¹, kai nesveikas maistas tampa įprastas tiesiog nuo tos akimirkos, kai mus atjunko nuo motinos krūties.

Manau, kad dėl da˛nų mano u˛uominų apie dramblius, gorilas ir kitus laukinius gyvūnus jūsų vaizduotė jau pieia Kalėdų stal¹, nukraut¹ vien rinktiniais vaismed˛ių ˛ievės gabalėliais. Be reikalo. Laimė, ˛monija yra labai iradinga. Tik nuo iol į iradingum¹ pasitelksime ne tam, kad maskuotume nesveik¹ maist¹, jog jis atrodytų pats geriausias, o tam, kad pakiltų paties geriausio maisto vertė.

Anksčiau minėjau tokį paradoks¹ - a jau dabar valgau tiek savo mėgstamiausio maisto, kiek noriu, ir būtent dėl to turiu antsvorio. Jei turiu keisti mitybos įpročius, daugiau nebevalgysiu savo mėgstamiausio maisto tiek, kiek noriu. Praiau jūsų atverti savo prot¹ ir nusiteikti apsvarstyti naujas idėjas. Kaip praiau jūsų nesivarginti ir nenusistatinėti pageidaujamo svorio, remiantis nepagrįstais faktais, taip dabar praau, kad i anksto nesprźstumėte, koks maistas yra jūsų mėgstamiausias.

20. Mūsų mėgstamiausias maistas

Nėra jokių abejonių - pasirūpindama, kad mums naudingiausias maistas būtų pats skaniausias, Motina Gamta u˛tikrino, jog juo maitintumėmės. Tačiau skonį mes vertiname labai jau paprastai - maistas būna labai skanus, labai neskanus arba ka˛kur per vidurį - nei labai skanus, nei labai neskanus. Mielai pripa˛įstame, kad kiekvieno skonis yra individualus. Noriu, kad susim¹stytumėte kodėl?

Manote, kad tai tik sutapimas, jog kinai mieliausiai renkasi ry˛ius, italai - makaronų patiekalus, o kol toks maistas nepaplito Did˛iojoje Britanijoje, britai pirmenybź teikdavo duonai ir bulvėms? Manote, sutapimas, jog motinos gamintas maistas atrodo pats geriausias? Ar vis dėlto labiau tikėtina, jog mes isiugdome skonį skaniausiam maistui, kokiu turime galimybź maitintis?

Galbūt tikite, kad jūsų mėgstamiausias maistas yra labiau skonio, o ne pasirinkimo reikalas. Jei kokio nors maisto skonis geras, jūs juo mėgaujatės, jei ne - nesimėgaujate. Tačiau jei tam tikras maistas tiesiog skanus arba ne, kodėl mūsų skonis kinta vis¹ gyvenim¹? Kodėl kalbėdami apie tam tikr¹ maist¹ minim „isiugdyt¹“ skonį? Kaip būtų galima isiugdyti skonį, jei maistas tiesiog būtų skanus arba neskanus? Jei jis būtų neskanus, kodėl po galais turėtume norėti jam isiugdyti skonį?

Nėra abejonių, kad Motina Gamta pasirūpino, jog maitintumėmės pačiu skaniausiu maistu.

Taip ir turėjo būti. Taip pat akivaizdu, kad Motina Gamta norėjo, jog negalėdami gauti geriausio, „isiugdytume“ skonį prastesniam maistui ir nebadautume. Tačiau nėra jokių įrodymų, kad ji norėjo, jog apsistotume ties antru pagal gerum¹ maistu, kai galime gauti paties geriausio. Manyčiau, kad dabartinis jūsų mėgstamiausias maistas yra ne tiek pasirinkimo ar skonio, kiek įtakos ir smegenų plovimo reikalas.

Isiaikinkime tai. Jeigu skonis - faktinis reikinys, tai kodėl laikui bėgant jis kinta? Ar pamenate, kaip vaikystėje d˛iaugdavotės eidamas į gimtadienio ventź? Ar prisimenate smegenų plovim¹?

„Negalėsi valgyti torto, kol nesuvalgysi keleto sumutinių“. O kas gi būdavo did˛iausias delikatesas po sumutinių ir torto? Ar tik ne ˛elė?

Ar pamenate, kaip būdavo įdomu stebėti lėktėje siūbuojanči¹ ˛elė? Ir d˛iaugtis, kad jums pagaliau leido suvalgyti į stebukl¹. Ak, tie d˛iaugsmingi vaikystės prisiminimai! Prisimenate, kokia alta būdavo ta ˛elė? Prisimenate, kokia visikai beskonė ji buvo? ˇelė nėra brangi. Ar dabar da˛nai j¹ valgote? Visikai pritariu viskam, kas tik suteikia gyvenimui daugiau d˛iaugsmo, nekreipdamas dėmesio į tai, ar jums penkeri ar devyniasdeimt penkeri, tačiau ar tada, kai vaikams duodame ˛elė ir juos įtikinėjame, kad ji yra ypatingai skani, patys neprisidedame prie smegenų plovimo?

Kodėl vaikystėje mes visi taip mėgome ˛elė? Kada paskutinį kart¹ apie j¹ svajojote? Kodėl pirm¹ kart¹ valgydamas kinik¹ maist¹ ir atrų trokinį jaučiau leiktulį? Kodėl galų gale tai tapo mano mėgstamiausiu maistu? Greičiausiai pa˛įstate ˛monių, kurie anksčiau net negerdavo arbatos, jei negalėdavo įsidėti keturių auktelių cukraus, o galiausiai visikai nustojo jį vartoti. Kai po savaitės per u˛marum¹ į jų puodelį įberiate vos pusź auktelio cukraus, jie visk¹ ispjauna ant geriausio jūsų kilimo, lyg k¹ tik būtumėte įbėrźs pusź auktelio arseno.

Tai buvo trečias svarbus atradimo dalykas, o kartu yra ir septintas nurodymas: nevergaukite savo skonio receptoriams.

Imokstama mėgautis bet kokio reguliariai valgomo maisto skoniu, tad kodėl neimokus mėgautis tokiu maistu, kuris jums yra naudingas, o ne atvirkčiai?

Tikriausiai jums bus sunku tai pripa˛inti. Kai kurie i jūsų manys, kad vis¹ likusį gyvenim¹ turės misti triuių maistu. Taip nėra. Vienas i „Lengvo būdo sulieknėti“ privalumų - nėra visikai jokių apribojimų, galite valgyti būtent tai, k¹ norite. Tačiau net jei vis¹ likusį gyvenim¹ maitintumėtės triuių maistu, dėl to nė kiek nepergyventumėte, nes valgytumėte jį būtent dėl to, kad tai būtų jūsų mėgstamiausias maistas.

Jei skonis yra kintantis dalykas, kaip ˛inoti, kad nemėginu jums iplauti smegenų įtikinėdamas, kad naudingiausias maistas i tiesų yra ir pats skaniausias? Ne! Kaip jau paaikinau, skonis lanksčiai prisitaiko tik dėl to, kad igyventumėte. Skonis yra faktinis reikinys. Vėliau paaikinsiu, kaip protingas ˛mogus apsikvailino ir patikėjo, kad nesveikas maistas yra skanus.

Tiesa tokia, kad mūsų valgymo įpročiai - neįtikėtino neimanymo, dezinformacijos, smegenų plovimo ir visiko kvailumo kratinio virūnė, neturinti nieko bendra su pasirinkimu ar skoniu.

Vis dėlto, jei smegenų plovimas ikraipė jūsų pojūčius, kaip ˛inoti, koks maistas i tiesų yra pats skaniausias? Smegenų plovimas ir neįtikėtina maisto įvairovė vakarietikoje visuomenėje t¹ labai apsunkina. Kaip galime naudotis savo įgimtais instinktais, jei smegenų plovimas juos sunaikina? Tačiau smegenų plovimas mūsų įgimtų instinktų nesunaikino, tik juos supainiojo. Prie prisidegdamas pirm¹j¹ cigaretź kiekvienas rūkalius ˛ino, kad rūkymas - ˛alingas ir nenatūralus dalykas. Siaubingas pirmosios cigaretės skonis to ˛inojimo nenuslopina, tik jį patvirtina. Tačiau tuo pat metu priklausomybė kartu su masiniu smegenų plovimu mus supainioja ir įkalina.

Visikai tas pat vyksta ir su mūsų maitinimosi įpročiais. Natūralūs instinktai vis dar tebėra su mumis, tačiau smegenų plovimas juos supainioja. Daugelį svarbių mano pasakytų minčių jūs jau ˛inojote. ˇinojote, kad drambliai yra stipriausi sausumos gyvūnai, kad jie yra ˛olėd˛iai ir kad jiems nereikia maitintis mėsa, kad susiformuotų stambūs kaulai ir raumenys. Jūs ir taip ˛inojote, kad jiems nereikia gerti pieno ar valgyti sūrio, kad iltis aprūpintų pakankamu kalcio kiekiu. A tiesiog mėginu panaikinti painiav¹. Tai ir yra io metodo gro˛is: kai tik isklaidote t¹ raizgalynź, lieka vien sveikas protas. A jums pasakoju tik tai, k¹ ir patys instinktyviai ˛inote. Laukiniai gyvūnai neturi mūsų problemų - į juos atsigrź˛iame tik dėl to, kad patvirtintume sau tai, k¹ ir tai instinktyviai ˛inome! Visų pirma mums reikia suprasti, kodėl tie instinktai susipainiojo.

21. Kaip viskas pakrypo neigiama linkme?

Kai ioje planetoje atsirado gyvybė, tarp įvairiausių gyvūnų rūių ir tarp atskirų tos pačios rūies individų vyko nuolatinė kova dėl maisto ir ilikimo. Motina Gamta kiekvien¹ rūį aprūpino įvairiomis iradingomis priemonėmis, kad jos igyventų tada, kai trūksta maisto. Klasikinis pavyzdys - ˛iemos miegas. Kitas pavyzdys - manoji voverė, slapstanti rieutus. Viena i prie˛asčių, kodėl sėkmingai igyvena tokie vabzd˛iai kaip skruzdės ir bitės, - jų gebėjimas kaupti maisto atsargas.

ˇmonių rūis sėkmingiausiai prisitaikė igyventi ioje planetoje dėl ios prie˛asties: savo pranaesnį prot¹ ir sumanum¹ panaudojome ne tik med˛ioti, rinkti, auginti ir kitaip savoms reikmėms panaudoti neįtikėtin¹ maisto įvairovź, bet ir įgyti ˛inių, kaip isaugoti ir kaupti maist¹.

Vis dėlto maisto kaupimas turi ir vien¹ reikming¹ trūkum¹. Jei maisto nesuvalgome mes, jis atitenka kitiems sutvėrimams - bakterijoms. Esame linkź bakterijas laikyti erzinančiu ir trukdančiu blogiu. Tačiau, kaip ir mes, jos turi teisź mėgautis gyvenimu ioje planetoje, ir, kaip ir mums, vienas i did˛iausių jų malonumų geras maistas. Norėdami apsisaugoti, kad bakterijos nenugvelbtų mūsų sunkiai u˛dirbto maisto, turime jį u˛konservuoti. Tačiau tik pagalvokite, k¹ tai reikia i tiesų: virdami, rafinuodami, aldydami, rūkydami, marinuodami, konservuodami skardinėse ar stiklainiuose, saldindami, d˛iovindami ar sūdydami maist¹ tik paverčiate jį bakterijoms nepatraukliu arba apskritai nevalgomu.

Jei tokiu maistu nesidomi bakterijos, tai jis ir mums nėra pakankamai geras! Bet kuris senų laikų jūrininkas jums papasakotų kad i prad˛ių konservuotas maistas tebuvo neivengiamas trumpalaikis pakaitalas, reikalingas itverti ilg¹ kelionź jūra. Tačiau visi jūrininkai suvokė, kad toks maistas tik pakaitalas, dėl kurio jie tampa neatsparūs įvairioms ligoms(skorbutui, rachitui, geltonajai kartligei). Pasiekź krant¹, jie visuomet skubėdavo pasistiprini tikru, visaverčiu maistu.

Vystantis civilizacijai ir gyventojams i kaimų kraustantis į stambius miestus ir did˛iuliais tempais didėjant ˛monių skaičiui, maisto ruoa palaipsniui tapo nebe asmens ar eimos rūpesčiu, o stambių komercinių susivienijimų veikla.

Dauguma gyventojų vie˛ių vaisių gaudavo retai - jie buvo prabangos dalykas. Dėl ios prie˛asties ˛monės pradėjo silpnėti. Augau darbininkų eimoje ir puikiai pamenu, kad savo kalėdinėje kojinėje rasdavau bent vien¹ apelsin¹, mandarin¹ ir kelet¹ rieutų. Kaip ir vitiena, rieutai buvo Kalėdų prabanga.

Gana liūdna, kad pauktynai ir tokios bendrovės kaip „Kentukio kepti vičiukai“ pripratino ˛mones valgyti vitien¹ itisus metus. Kodėl pastaruoju metu vitiena tapo tokia populiari? Galbūt dėl to, kad dabar da˛nai tenka igirsti apie raudonos mėsos valgymo ˛alingum¹? Ar dėl to, kad sunku pasiprieinti vis¹ gyvenim¹ vykdytam smegenų plovimui? Argi nesakome: „Sutinku, kai raudona mėsa ˛alinga, tad rinksiuosi kit¹ variant¹ ir valgysiu balt¹“. Ar tai neprilygsta pasakymui: „Labai bijau netekti kojos, tad geriau neteksiu keletos pirtų?“

Pastaruoju metu tapome visikai priklausomi nuo prekybos centrų, aldytuvų, pakuočių ir perdirbto maisto. Be to, nuo gimimo mums perama galybė komercinių susivienijimų reklamų - didelės pieno ir mėsos bendrovės ar pavieniai perdirbto maisto gamintojai mums ne tik plauna smegenis įtikinėdami, kad toks maistas mums yra labai naudingas, bet netgi leid˛ia suprasti, kad be jų produkcijos apskritai neigyventume.

Pasidomėkime, kas nutinka, kai apdorojame natūralų maist¹. Da˛niausi maisto apdorojimo būdai - virimas ir kepimas. Kai kaitinate maist¹ iki didesnės nei 52°C temperatūros, i esmės nu˛udote ne tik bakterijas, bet ir visas maistingas med˛iagas. Jis tiesiogine prasme tampa negyvu maistu. Tuo pat metu vyksta ˛alingi maisto struktūros pokyčiai. Bet kurio maisto sudėtyje yra tam tikras kiekis vandens. Kai maist¹ verdate ar kepate, i jo igarinate į brangų skystį.

Kūdikiui, gyvenančiam motinos įsčiose, deguonis ir gyvybinės maisto med˛iagos tiekiamos grynai per skystį - motinos krauj¹. Kai kūdikis gimsta, kelet¹ pirmųjų mėnesių jis maitinamas iskirtinai dar kitu skysčiu - motinos pienu. Kai kūdikį atjunkome nuo krūties, pratiname jį valgyti kiet¹ maist¹. Nuo to laiko kūdikio gyvenime atsiranda ir valgymas, ir gėrimas. Tačiau atpratinź kūdikį nuo motinos pieno staiga nepradedame jam siūlyti kepsnių ir keptų bulvių. Kietas maistas, prie kurio pratiname kūdikį, i prad˛ių būna toks, kuriame daugiausia yra vandens. Da˛niausiai tai būna trinti vaisiai ir dar˛ovės.

Daug skysčių turintis maistas - labai svarbus Motinos Gamtos principas. �˛uolas, kurį minėjau atuntajame skyriuje, savo did˛iulź jėg¹ ir tvirtybź įgyja tik i mineralinių ir maistinių med˛iagų, gaunamų vien tik su vandeniu. Netgi ˛mogus suvokia skystų med˛iagų privalumus. Tai, kad benzinas ir kitos med˛iagos, kuriomis reguliariai aprūpiname savo automobilius, yra skysto pavidalo - ne sutapimas. is mūsų maisto skystumo ir vandeningumo principas ilieka svarbus vis¹ gyvenim¹. Maist¹, kuriame ma˛ai vandens, sunku kramtyti, ryti ir virkinti, i jo sunku įsisavinti maistingas med˛iagas ir paalinti toksinus bei atliekas. Prisiminkite plastmasinio kibiro sindrom¹. Faktas, kad maisto galime igyventi ilgiau nei be vandens. Tad kaip manote, kiek kartų vertingesnis maistas, kuriame gausu vandens?

Tikroji mūsų valgymo įpročių problema yra ta, kad u˛uot laikźsi Motinos Gamtos instrukcijos ir vartojź tokį natūralų maist¹, kurį mums skyrė Kūrėjas, i tiesų daugiausia maitinamės ˛mogaus sukurtu maistu. Tai taip pat protinga, kaip leisti be˛d˛ionei kurti degalus ir eksploatacines med˛iagas, kurias galėtumėte pilti į savo automobilį. Todėl nenuostabu, kad vargstame dėl svorio ir kitų su valgymu susijusių problemų. Turbūt did˛iausia neįtikėtino mūsų kūnų sudėtingumo dovana yra ta, kad jie sugeba igyventi taip ilgai.

Tad kokie produktai yra tinkamiausi mūsų virkinimo sistemai ir patys skaniausi? Nepaisant itisas kartas besitźsiančio smegenų plovimo, yra svarių ir įtikinamų įrodymų, atskleisiančių, kokį maist¹ mums sukūrė Motina Gamta. Ir toliau vaduokimės i painiavos - panagrinėkime dvi svarbias maisto rūis, kurių gamta mums neskyrė.

22. Mėsa

Tardamas ˛odį „mėsa“, turiu omenyje visus gyvūnus, paukčius ir ˛uvis, įskaitant ir vė˛iagyvius.

Sunku įsivaizduoti k¹ nors efektyvesnio nei smegenų plovimas apie mėsos vartojim¹. Matydami neturtingas eimas visi būgtauja: „Ar jūs pakankamai valgote mėsos?“ Reklamos mus nuolatos atakuoja - anglika jautiena, danika kiauliena, Naujosios Zelandijos ėriena. K¹ reikia vien tokie terminai - aukčiausios rūies jautiena, geriausias ėrienos gabalėlis.

Tradicikai sekmadieniais dėvime savo geriausius rūbus, o sekmadieniniai kepsniai - geriausi savaitės patiekalai. K¹ ruoiame svarbiausiai metų vakarienei? Kalėdinį kalakut¹, ˛¹sį, antį ar vit¹.

Galbūt jums jau renkasi seilės? U˛jaučiu. Sunku patikėti, kad nauda, gaunama valgant mės¹, faktikai yra nieko verta, ir bet koki¹ naud¹ gerokai nusveria trūkumai. Kalbant apie skonį - vos keletas natūralių produktų, kurių skonis būtų prėskesnis nei mėsos. O kalbant apie ˛mones, būtų sunku rasti jiems netinkamesnį maist¹ nei mėsa. Sunku tuo patikėti, bet panagrinėkime kelet¹ nenuginčijamų faktų.

Mes jau sugriovėme mit¹, kad turite valgyti mės¹, kad gautumėte baltymų. Visi did˛iausi ir stipriausi sausumos gyvūnai yra ˛olėd˛iai. Aha! Jau gird˛iu, kaip klausiate: „O kas gi yra d˛iunglių karalius? Liūtas, kuris yra mėsėdis?“ Tai tik dar vienas klaidinantis milas. Liūtas gal ir gali būti laikomas d˛iunglių karaliumi, bet jam toli gra˛u iki dramblio stiprybės ir, jei liūtas jums atrodo tiesiog energija tryktantis gyvūnas, ˛inokite, kad jis kasdien miega dvideimt valandų. Mėsa nemintantis orangutangas miega vos eias valandas, o ir liūtas energij¹ gauna ne i mėsos.

Tiesa, kad liūtai yra mėsėd˛iai, bet net ir jie mieliau renkasi ne mės¹. Liūtai ˛udo leopardus ir gepardus, tačiau įprastai jų neėda. Bendra gamtos taisyklė yra ta, kad mėsėd˛iai neėda kitų mėsėd˛ių. Kai kit¹ kart¹ ˛iūrėsite laid¹ apie gamt¹, kurioje bus rodomas med˛iojantis liūtas ar kitas mėsėdis, atkreipkite dėmesį, kad būrio vedlys pirmiausia pradreskia pilv¹ ir suėda skrand˛io turinį. tai i kur liūtas gauna baltymų - i augmenijos, suėstos ˛olėd˛ių. Suėdźs skrand˛io turinį, liūtas imasi doroti organus - irdį, kepenis, inkstus, ˛arnas, plaučius ir smegenis. Kaip ir kaulai mėsa jis domisi paskiausiai. Įprastai ji atitenka ˛emiausiems grobiu susidomėjusios gyvūnų hierarchijos atstovams - hienoms ir grifams. Tai viena i prie˛asčių, kodėl jie atrodo tokie sud˛iuvź ir bjaurūs.

Sunku pripa˛inti, kad mes nesukurti maitintis mėsa. Tačiau pasitelkite savo sveik¹ prot¹. Jei mėgintumėte valgyti ˛ali¹ mės¹, negalėtumėte net jos sukramtyti, k¹ jau kalbėti apie suvirkinim¹. Kartais nesugebame deramai jos sukramtyti net tada, kai ji būna paruota. Neturime mėsos virkinimui, maistingų med˛iagų įsisavinimui ir atliekų paalinimui reikalingų virkinimo sistemų ir med˛iagų. Teisybė, kad japonai valgo ˛ali¹ ˛uvį. Tačiau kad galėtų valgyti, jie j¹ sūdo, gardina prieskoniais ir supjausto labai ma˛ais gabaliukais. Negaliu pasakyti, ar jie mėgaujasi valgydami toki¹ ˛uvį, tačiau po pasaulį toks paprotys neiplito.

Aikiai suvokite, kad maisto virimas ar kepimas yra s¹lyginai naujas reikinys ˛monijos vystymźsi, ir kol virkinimo procesai bus priderinti prie pakitusių aplinkybių, prireiks tūkstančių metų evoliucijos.

I esmės mėsa visikai nesuteikia energijos. Energijos altinis - angliavandeniai. Mėsoje jų labai ma˛ai. Be to, mėsoje praktikai nėra labai svarbių ingredientų, reikalingų gerai sveikatai ir virkinimui: SKAIDULŲ!

Valgydami mės¹ įsivaizduokite gyvūnus, mintančius i esmės vien ja - grifus, hienas ir krokodilus. Grifai skraido labai ma˛ai - laikytis ore jiems padeda į virų kylančios ilto oro srovės. Kai jie prisiryja mėsos, vargiai beturi energijos pakilti nuo ˛emės. Did˛i¹j¹ savo gyvenimo dalį krokodilas nejudrus guli ant kranto arba vandenyje. Abu ie padarai atrodo sud˛iuvź ir be galo bjaurūs.

Galbūt manote, kad pagrindinis mėsos virimo ar kepimo tikslas - pagerinti jos skonį. Jei paruota mėsa tokia puiki, kodėl neapsieiname be prieskonių ir pada˛ų? Prieskonių ir pada˛ų reikia ne tam, kad pagerintume jos skonį, bet kad prėskam skoniui suteiktume atrumo arba paslėptume bjaurų skonį. Mės¹ kepame ir verdame dėl dviejų svarbių prie˛asčių. Svarbiausia yra ta, kad negalime valgyti jos ˛alios. Antroji - ji greitai pūva, todėl reikia sunaikinti pavojingas bakterijas. Apdorojama net ta mėsa, kuri¹ vėliau valgome alt¹. Tačiau verdant ar kepant sunaikinamos ne tik bakterijos, bet ir daug maistingų med˛iagų. Kita didelė virimo ar kepimo ˛ala igaruoja labai svarbūs skysčiai. O mėsoje jau i anksto jų būna ma˛a.

Kitas dalykas, leid˛iantis suprasti, kad mums neskirta maitintis mėsa - mūsų dantys. Mėsėd˛iai turi ilgas iltis ir ilgus, atrius nagus, skirtus plėyti mės¹. Jų skrand˛io sulčių rūgtis yra ˛ymiai rūgtesnė nei ˛monių. Rūgtis reikalinga suskaidyti mėsoje esančius toksinus. Mėsa greitai pūva, tad mėsėd˛ių ˛arnynas yra trumpesnis - jis skirtas kuo greičiau paalinti yranči¹ mės¹.

Mes net emocikai nesame pasirengź valgyti mėsos. Kaip sako Harvey'jus Diamondas: „Duokite vaikui obuolį ir triuį. Jei jis suvalgys triuį ir ˛ais su obuoliu, nupirksiu jums nauj¹ automobilį“. Atkreipkite dėmesį į savo katź. Katės yra tikros mėsėdės - net tūkstančiai jaukinimo metų nepakeitė jų įgimtų instinktų. Menkiausias kreb˛desys priverčia jas kraipyti ausis. Ar tai būtų pauktis, pelė ar vilnonių siūlų kamuoliukas, katė negali atsispirti puolimui, kaip ir jūs vargu ar sugebėtumėte nemirkčioti jei pirtu mėginčiau durti jums į akį. Natūralus katės instinktas ˛udyti ir ėsti visk¹, kas juda.

Toks elgesys mums yra pasibjaurėtinas. Įsivaizduokite, pavasarį va˛iuojate per kaim¹ ir stebite po piev¹ lakstantį ir gyvenimo d˛iaugsmu tryktantį ėriuk¹. Ar instinktyviai norėtumėte pulti, perplėti gerklź ir ryti krauj¹? Ar tiesiog pa˛velgtumėte į savo pakeleivį ir itartumėte: „Ak! Tu tik pa˛iūrėk į jį?“

Galbūt jums atrodo, kad esame civilizuoti ˛monės, ir mus mokė nesielgti taip barbarikai. I tiesų viskas yra atvirkčiai. Juk ėriukai auginami vien tam, kad vėliau juos paskerstume ir suvalgytume. Pastaruoju metu į vieum¹ keliamos vitų ir verelių auginimo verslo baisybės. Gyvūnų veisimas, ar tai būtų ėriukai, vitos, karvės ar kiaulės, yra gerai organizuota komercinė veikla ir rūpinamasi, kad mūsų negrau˛tų s¹˛inė ir neprarastume apetito matydami ar vien galvodami apie to kruvino verslo smulkmenas. Dar viena smegenų plovimo pusė - negyvai mėsai suteikti kitokį pavadinim¹. Mes nevalgome karvių, vitų, elnių ar kiaulių, bet valgome jautien¹, vitien¹, elnien¹ ir kiaulien¹.

Kai kit¹ kart¹ u˛sisakysite ėrienos, pagalvokite apie t¹ i d˛iaugsmo strikinėjantį ma˛¹ padarėlį. Manote, galėtumėte pats jį nudobti? I tikrųjų dauguma mūsų nevalgytų mėsos, jei turėtume patys juos skersti.

Greičiausiai manote, kad lendu jums į s¹˛inź ir mėginu įtikint nevalgyti mėsos vien dėl moralinių paskatų. Ne, a tiesiog noriu parodyti, kad ˛monės i savo prigimties nėra mėsėd˛iai. Ne tik mūsų skrand˛iai neskirti gyvūnų valgymui, bet ir mes patys neturime dr¹sos ir noro juos skersti. Mūsų natūralus instinktas - mylėti gyvūnus. Mintis, kad tektų valgyti savo augintinį, kelia pasibaisėjim¹. Mus įpratino bjaurėtis ˛iurkėmis, gyvatėmis ir vorais - negalime pakźsti minties, kad reiktų prie jų liestis, tad k¹ jau kalbėti apie jų valgym¹!

Ar laikote naminius gyvūnus tam, kad atėjus sunkiems laikams galėtumėte juos suvalgyti? Neabejoju, nepriteklių laikais ˛mogui teko valgyti ir juos, kad netektų ˛iūrėti, kaip badauja jo eima. Tikriausiai tai ir buvo iandieninės gerai organizuotos mėsos pramonės prad˛ia. ˇinoma, kad sunkiais laikais ˛monėms teko griebtis ir kanibalizmo. Nesvarbu, kaip tai atrodo bjauriai - d˛iaugiuosi, kad niekada neteko kźsti ilgai trunkančio alkio, juo labiau badauti, tad neturiu teisės niekieno teisti.

ˇinau kelet¹ atvejų, kai ˛monės augino vitas ar kiaules vien todėl, kad vėliau galėtų jas suvalgyti. Tačiau lemiamu momentu jie ne tik neidrįso jų nu˛udyti patys, bet to daryti neleido ir niekam kitam.

U˛mirkite augintinius ir prijaukintus gyvulius. Dauguma mūsų mielai maitina ir saugo laukinius gyvūnus. Mums patinka, kai į sod¹ u˛suka paukčiai ir laukiniai gyvūnai. Mes mylime gyvūnus. Rūpinamės, ar su jais tinkamai elgiamasi, ar jie nėra nelaimingi. Ar lankydamasis zoologijos sode gėritės gyvūnais, ar tiesiog kaip Raudonkepuraitės vilkas juos nu˛iūrinėjate, varvinate seilź ir blizginate akis galvodamas: „Kaip norėčiau tave suvalgyti?“ Tačiau kai sodo medyje matote kabančias dideles, sultingas ir prinokusias slyvas, tikrai galvojate būtent taip.

ˇmogus yra pranaesnis u˛ laukinius gyvūnus, ir tas pranaumas mus įpareigoja deramai elgtis. Laukiniai gyvūnai priklauso nuo mūsų - tiek jie patys, tiek aplinka, kurioje jie gyvena. Nemanote, kad nelabai s¹˛ininga, jog auginame gyvūnus, kurie mumis pasitiki, nes juos eriame ir suteikiame pastogź, o vėliau t¹ pasitikėjim¹ iduodame juos paskersdami ir suvalgydami? Ar jums neatrodo ironika, kad ger¹ elgesį vadiname humaniku, o blog¹ - ˛vėriku. Panau, kad viskas yra prieingai!

Mes nekenčiame ne tik minties, kad patiems prireiktų ˛udyti gyvūnus - daugelį ˛monių trikdo vien vaizdas, kaip laukinėje gamtoje plėrūnai ˛udo savo aukas. Kai jūsų katė pagauna pūkuot¹ mėlyn¹j¹ zylź, kurioje pusėje būna jūsų simpatijos? Mes atleid˛iame ir pateisiname grobuonis - ˛inome, kad tokia prigimtis ir kad jie turi teisź į ilikim¹ arba tiesiog ne˛ino, kaip kitaip elgtis. ˇudyti gyvūnus vardan ilikimo yra viena, bet ar nemanote, kad i tiesų labai ˛iauru ir baisu, kai gyvus padarus auginame vien tam, kad galėtume juos paskersti ir suvalgyti?

Būtų atleistina, jei neturėtume pakankamai maisto ir taip elgtis reikėtų dėl ilikimo. Tačiau kai nuo mėsos tunkame, daromės mieguisti ir ligoti, kai ji nėra naudinga ir dėl jos nevalgome sveikat¹ ir energij¹ u˛tikrinančio maisto, tai parodome ne k¹ kita, o tik savo tamsum¹ ir kvailum¹!

Vis dėlto pagrindinis argumentas prie mėsos valgym¹ yra ne vien tai, kad ji ma˛ai naudinga, bet ir tai, kad ji yra sunkiausiai virkinama maisto rūis ir jos atliekas paalinti sunkiausia. Na jei sukramtote virt¹ ar kept¹ mės¹, jūsų kūnas vis vien neturi jos virkinimui reikalingų enzimų. Energijos ji nesuteikia, tačiau j¹ virkindamas ˛mogaus organizmas ieikvoja daug jėgų.

Mėsoje ir taip yra s¹lyginai ma˛ai vandens, o kad galėtume valgyti, dar reikia j¹ virti ar keptitada drėgmė beveik visikai igaruoja. Mūsų skrand˛iams sunku j¹ virkinti, o kol mėsa įveikia vis¹ virkinam¹jį trakt¹, prireikia dvideimties valandų. Lyginant su bet kokiu kitu maistu, i mėsos prisikaupia daugiausia atliekų, kurias reikia paalinti.

Įsivaizduokite, kad vis¹ valand¹ savo pievelź barstote, kaip pats manote, tr¹omis, tačiau vėliau suvokiate, jog tai nuodai, ir likusi¹ dienos dalį mėginate juos rinkti. Neapsid˛iaugtumėte, jei netyčia taip nutiktų. Jokiu būdu s¹moningai to nedarytumėte. Sunku pripa˛inti, tačiau i esmės mes būtent taip ir elgiamės valgydami mės¹.

Neabejoju, kad manote, jog a gerokai perdedu. I dalies dėl to, kad nematote, kas vyksta kūno viduje suvalgius mėsos, ir i dalies dėl to, kad jis itveria tokį iurktų elgesį - arba, tiksliau sakant, dėl to, kad vis dar esate gyvas. Tačiau ar tai tikrai įtikinamas pasiteisinimas, kad su savo kūnu galima elgtis lyg su iukliadė˛e? Jei nesilaikote Motinos Gamtos nurodymų, privalote pradėti m¹styti apie tai, kas vyksta jūsų kūno viduje. Panika dėl galvijų kempinligės tėra viena i daugybės galinčių nutikti tragedijų, kai gyvūnai verčiami ėsti tai, kas jiems nenatūralu ir nepriimtina.

Pa˛velkime į neginčijamus faktus - nepanau, kad i mėsos valgymo būtų daug naudos. Norėdami į benzino bak¹ sugrūsti plastmasinį kibir¹, galime jį susmulkinti, o virdami ar kepdami mės¹ lygiai taip pat galime isprźsti jos kramtymo i virkinimo problem¹. Tačiau abiem atvejais mes i to ne tik negauname jokios naudos, bet dar ir pridarome daug bėdų. ˇmogus, pasitelkźs savo irading¹ prot¹, isprendė mėsos kramtymo problem¹, tačiau ar nebūtų protingiausia, jei atkreiptume dėmesį į akivaizd˛ius įspėjamuosius ˛enklus, kuriuos mums rodo Motina Gamta, ir nevalgytume mėsos - ar bent jau nevalgytume jos tiek daug?

Dabar pa˛velkime į kit¹ maisto rūį. Mums iplovė smegenis ir įtikino, kad tai ne tik labai vertingas, bet ir igyvenimui būtinas maistas, kai i tiesų jis tik trumpina mūsų gyvenim¹.

23. Pienas ir jo produktai

„KIEKVIEN� DIEN� REIKIA IGERTI STIKLINŹ PIENO!“ Visi mano kartos ˛monės pamena į ūkį. Vargu ar mus galima kaltinti, kad nuoird˛iai tuo tikėjome. Netgi iandien, kai ˛inau, jog tai kvailystė, trokulį norisi numalinti ne stikline vandens, bet stikline pieno.

Argi tai stebina? Vaikų dar˛elyje būdavo privaloma gerti pien¹, norite jūs to ar ne. Tas pat buvo skiepijama ir mokykloje. Gydytojai palyginti neseniai pastebėjo, kokios did˛iulės ˛alos pridaro pienas ir jo produktai. Tačiau net ir tada nebuvo imtasi rimtesnių veiksmų - jie tiesiog patarė gerti nugriebt¹ pien¹ arba nebevartoti grietinėlės.

Kalbėdamas apie pien¹ ir pieno produktus, turiu omeny būtent pien¹. Pieno produktai, tai yra, grietinė, sūris, jogurtas ar sviestas, viso labo tėra perdirbtas pienas. Tad ir laikyti juos reiki ne kuo kitu, o tiesiog perdirbtu pienu.

Turiu prisipa˛inti, kad atremti į smegenų plovimo aspekt¹ man yra sunkiausia. Juk autoritetingi specialistai nebūtų mūsų vertź gerti pieno, jei tai nebūtų labai naudinga? Akivaizdu, kad jie to nedarytų, jei pienas i tiesų mums būtų ˛alingas.

Bet, ˛inoma, tais laikais a buvau jaunas ir naivus. A i tiesų tikėjau, kad ˛mogus, vadinantis save ekspertu, tikrai yra kokios nors konkrečios srities specialistas. Man ir į galv¹ neatėjo mintis, kad ekspertas - viso labo asmuo, absoliučiai įsitikinźs naujausiais, o ne ankstesniųjų kartų paklydimais. Kaipgi galėjau abejoti jų kompetencija, kai savo nuomonź jie ireikdavo visikai pasitikėdami savimi ir be galo autoritetingai - netgi tada, kai jų nuomonė prietaraudavo sveikam protui.

Nesunku suprasti, kodėl mus visus apkvailino. iaip ar taip, juk pienas - mėgstamiausias visų ˛induolių naujagimių maistas ir yra skirtas būtent jiems - tai jų motinų krūtų pienas. Kas galėtų būti natūraliau? Būtent dėl ios prie˛asties man sunkiausia atremti klaidingus įsitikinimus, kuriais apipintas pieno vartojimas.

Įsivaizduokite sveik¹ kūdikį, ˛indantį sveikos motinos krūtį. Ar reikėtų nerimauti, kad jo maisto racionas pernelyg vienodas? Ar mėgintume jam į burn¹ kiti vitaminus, kalcio ar gele˛ies tabletes? ˇinoma, ne. Mes instinktyviai ˛inotume, kad jis minta būtent tokiu maistu, kokį jam skyrė gamta. Naudotumėmės Motinos Gamtos instrukcija ir ˛inotume, kad kūdikis gauna visa, ko jam reikia. Tik pa˛iūrėkite, kaip greitai ir puikiai auga visi ˛induoliai, maitindamiesi savo motinų pienu! Herbertas Velsas raė, kad bičių pienelis - dievų maistas. Bitėms galbūt ir taip. Tačiau visikai akivaizdu, kad dievikasis maistas ˛induoliams - motinos pienas.

Į˛valgiausi skaitytojai jau pastebėjo, kad sakau ne tiesiog pienas, bet motinos pienas. Ar ne tiesa, kad jeigu tik motina yra sveika ir jai netrūksta pieno, ji gali būti tikra, jog kūdikis maitinasi tinkamai? Ar ne tiesa, kad motina nerimauti pradeda tik tuomet, kai kūdikį tenka maitinti i buteliuko, ir kad mūsikės mitybos problemos atsiranda tik tuomet, kai kūdikį tenka atjunkyti nuo krūties. Kitais ˛od˛iais tariant, kai nustojame naudotis Motinos Gamtos instrukcija ir pradedame pasikliauti kūdikių maisto gamintojais. Tačiau didelių bėdų dėl to neikyla, nes jie prekiauja natūraliu maistu, kokiu savo vaikus motinos maitindavo dar iki tol, kol atsirado kūdikių maisto gamintojai - trintais vaisiais ir dar˛ovėmis, Vis dėlto kūdikis dabar atpratinamas ne tik nuo pieno, bet ir nuo gamtos instrukcijos. Prasideda „ekspertų“ vykdomas smegenų plovimas, o kartu atsiranda ir abejonės bei ne˛inomybė.

Tad jeigu pienas yra tikras dievų maistas ir Motinos Gamtos pasirinkimas, jei vien pienu maitinamas kūdikis gauna visų reikalingų maistinių med˛iagų labiausiai įtemptu ir pa˛eid˛iamiausiu savo gyvenimo laikotarpiu, kaipgi a galiu peikti pien¹? Kokios gali būti ˛alos, jei vis¹ likusį gyvenim¹ gersime daug pieno?

Yra dvi svarios ir sveiku protu grįstos prie˛astys, kodėl turėtume nebegerti pieno. Pirmoji - jis aikiai skirtas tik tam tikrų gyvūnų rūių kūdikiams, o jiems augant, kinta ir pieno maistingųjų med˛iagų sudėtis. Svarbu, kad visi ˛induolių kūdikiai savo gyvenim¹ pradėtų maitindamiesi vien tiktai pienu. Tačiau neegzistuoja toks dalykas, kaip pats geriausias pienas. Kiekvienos ˛induolių rūies pienas skiriasi. Ruonės pienas yra nektaras jos palikuonims, tačiau peliukams jis būtų nuodas.

Antras svarbus dalykas - Motina Gamta pien¹ sukūrė kūdikiams. Ji taip pat numatė, kad visi ˛induolių kūdikiai būtų atpratinami nuo pieno s¹lyginai jauname am˛iuje. Ar, be ˛monių ir jų prijaukintų augintinių, dar ˛inote kokių nors suaugusių gyvūnų, kurie i tiesų gertų pien¹? Net karvės negeria pieno!

Grį˛kime prie savo automobilių. Droselinė sklendė yra labai sumanus įrenginys - ji naudojama tirtesniam oro ir degalų garų miiniui tiekti, kad būtų lengviau u˛vesti alt¹ variklį. Tačiau kai variklis suyla, miinys palaipsniui vėl tampa toks, kokio reikia, kad jis normaliai veiktų. Pernelyg ilgai su u˛dara sklende dirbantis variklis greitai susidėvi ir tarnauja trumpiau. Galbūt pats vairuotojas to nepastebi, tačiau i paskos va˛iuojančiam kitam vairuotojui tai visikai aiku - jis mato, kaip atrodo imetamosios dujos.

Jei Motina Gamta nusprendė, kad turime atprasti nuo pieno, tai kaip kas nors, save laikantis protingu ˛mogumi, gali prietarauti iai taisyklei? Reninas ir laktozė - pieno skaidymui ir virkinimui reikalingi enzimai. Daugumai ˛monių jie nebeisiskiria jau po pirmųjų trijų gyvenimo metų. Mūsų kūnams neskirta virkinti pien¹ po to, kai mus nuo jo atpratina. Jei pienas vis dar geriamas tada, kai jau būname nuo jo atpratinti, mūsų virkinimo ir alinimo sistemos patiria mil˛inik¹ krūvį. Galite ir toliau gerti pien¹, bet ar tikrai verta? Turėkite omenyje, kad piene yra kazeino, kuris skrandyje sutirtėja, ir susiformuoja dideli, t¹sūs ir tirti gumulai, kuriuos organizmui sunku suvirkinti. Karvių piene kazeino yra 300 kartų daugiau negu ˛monių piene.

Kodėl iais moderniais laikais pienas yra vienintelis maisto produktas, reguliariai atve˛amas iki pat mūsų durų slenksčio? Palaipsniui visuomenė atbunda. Daug suaugusiųjų nustojo gerti pien¹ ir jo nebesipila net į kav¹ ar arbat¹. Vis dėlto sunku visikai jo ivengti. Valgant pyragaičius, sausainius, jogurt¹, okolad¹, ledus, blynus, puding¹, pyragus, kreminź sriub¹ ar bulvių koź, tenka vartoti ir pien¹.

Visikai akivaizdu, kad suaugusiems ˛monėms neskirta gerti pieno, ypač karvės pieno ar i jo gaminamų produktų. Dar akivaizd˛iau, kad mums neskirta valgyti mėsos. Taip pat ir ˛monių gaminamo maisto. Tad kokios dar lieka pagrindinės maisto kategorijos? vie˛i vaisiai, rieutai, dar˛ovės, kviečiai, ry˛iai, kitokie grūdai ir kita augmenija. Tikriausiai per˛velgėte į s¹ra¹ ir pagalvojote: „Luktelėkite! Juk toks maistas i manźs padarytų net ne vegetar¹, o vegan¹!“

Galbūt jums, kaip kadaise ir man, tokia perspektyva atrodo baugiai. A nesu vegetaras, bet daugiau nebesijaudinu ir nebebijau juo tapti. Jei iame etape mintis apie tapim¹ vegetaru jums kelia siaub¹, leiskite pastebėti, kad did˛i¹j¹ daugelio ˛monių valgomo maisto dalį jau ir taip sudaro ivardyto s¹rao produktai. Galbūt dabar tinkamas metas priminti jums mano pa˛ad¹. Galite valgyti tiek savo mėgstamiausio maisto, kiek tik norite, tada ir taip da˛nai, kaip tik pageidaujate, ir sverti būtent tiek, kiek norite. Minėjau, kad daug ˛monių į kav¹ jau nepila pieno ir neberia cukraus. Tikriausiai dėl to susidarėte įspūdį, kad nuo iol į arbat¹ jums nebebus galima įsipilti pieno. U˛tikrinu, kad niekas to i jūsų nereikalauja. Noriu pabrė˛ti, kad nebus visikai jokių apribojimų. Atminkite t¹ svarbi¹ „nesveiko maisto rib¹“. iame etape a tiesiog mėginu atverti jūsų prot¹. Ne tam, kad be abejonių sutiktumėte su visku k¹ jums teigia vadinamieji ekspertai, bet kad suvoktumėte, jo egzistuoja tikrasis ekspertas, kuris mus jau aprūpino visikai patikimomis ir tikromis instrukcijomis.

ˇadėjau nerayti konkrečių receptų. Tėra tik viena iimtis Smegenų plovimas, susijźs su pieno vartojimu, buvo sunkiausia atremiamas dėl ios prie˛asties: nors ir suvokiau, kad daugiausiai valgau nesveik¹ maist¹, dubenėlį pienu u˛piltų dribsnių laikiau pagrindiniu sveikat¹ teikiančiu maistu. Tiesa, net jei dribsniai jau būdavo apibarstyti cukrumi, a jo prisiberdavau dar daugiau, ir, be abejo, jais mėgaudavausi dėl saldaus skonio. Tačiau jei pienas tapo tabu, tai reikė, kad daugiau niekada nebegalėsiu mėgautis dubenėliu dribsnių. Mintis apie sausų dribsnių valgym¹ kėlė iurp¹. Vienas i siaubingiausių daugelio dietų aspektų - konditerijos gaminius reikia valgyti sausus. Mintis, kad dribsnius reiktų u˛sipilti vandeniu, buvo dar baisesnė. Jei mėgstate dribsnius pamėginkite juos u˛sipilti vie˛iomis apelsinų sultimis. Skonis būna puikus, be to, jų visikai nereikia saldinti.

Dietologai ir mitybos specialistai nuolatos pabrė˛ia, kad reikia vartoti ma˛iau kalorijų, tačiau tuo pat metu mėgina u˛tikrinti, kad mums netrūks kokių nors gyvybikai svarbių med˛iagų. Kaip visuomet, ˛mogaus intelektas įsikia į Motinos Gamtos dėsnius prieina visikai klaidingas ivadas. Jums nereikia nerimauti, kad gaunate per daug kalorijų - kalorijos yra energija, jos negalite turėti per daug.

Vis dėlto, jei kalorijos yra netinkamos rūies, jūsų virkinimo sistema nesugeba su jomis susidoroti. įsivaizduokite, kad Ford Escort automobilio savininkas galvoja: „Formulės-1 bolidai ivysto didesnį nei 200 mylių per valand¹ greitį, todėl ir a pilsiuos tokius pat degalus“. tai ir vėl plastmasinio kibiro sindromas. Problema ne ta, kad mes suvartojame per daug kalorijų, bet ta, kad mūsų virkinimo sistemai neskirta įsisavinti tokių kalorijų, kokių yra tam tikrame maiste, pavyzd˛iui, rafinuotame cukruje. Galbūt jums sunku tai suprasti, tačiau ar svajojate į savo automobilio degalų bak¹ pilti kur¹, skirt¹ keleiviniams reaktyviniams lėktuvams?

Rūpindamiesi, kad mums nepritrūktų vitaminų ir mineralų, dietologai ir mitybos specialistai neatkreipia dėmesio į vien¹ svarbų dalyk¹ - jeigu organizmas jų gauna daugiau, negu reikia, tai taip pat gali jį silpninti. Jei į variklį pripilate per daug alyvos, ji isilieja ir visk¹ lipina. Tačiau perteklius bent jau nuteka. Bet jei perpildomas organizmas, tai perteklius negalės tiesiog nutekėti - alinimo procese turės dalyvauti skrandis, ˛arnos, inkstai, kepenys ir lapimo pūslė. Tam tikrais atvejais kūnas negali atsikratyti pertekliaus, ir tenka jį kaupti. Jūsų kūne nėra did˛iulių sandėlių, kuriuose būtų galima kaupti t¹ perteklių, tad jam tenka susikurti savo sandėlius - riebalų padangas, kurias turite neiotis kartu vis¹ likusį sutrumpėjusį gyvenim¹.

Įsivaizduokite, kad einate į prekybos centr¹ ir perkate maisto ne vienai, bet dviem savaitėms, ir tuomet vis¹ gyvenim¹ lyg d˛in¹ ant savo kupros jį turite neiotis kartu - nei minutei negalėdamas nusiimti savo natos, nesvarbu, miegate, dirbate ar ilsitės. Dabar vakarietikoje visuomenėje mums nebereikia jaudintis dėl bado grėsmės. Ar nebūtų protingiau tas keleto savaičių atsargas laikyti aldytuve, o ne vis¹ gyvenim¹ jas neiotis su savimi?

Kad ir kaip sunku pripa˛inti, jog mėsa, pienas ir pieno produktai nėra tinkami ˛monių virkinimo sistemoms, neįmanoma paneigti gausybės io fakto įrodymų. Tačiau kokiais įrodymais remdamiesi galime isiaikinti, koks maistas buvo skirtas ˛monėms?

Pamatysite, kad yra netgi labai įtikinamų įrodymų. Bus naudinga isiaikinti, kuo maitindavomės tais laikais, kol intelektas dar nebuvo ikreipźs instinktų. Kad pavyktų tai padaryti, turime grį˛ti į tuos laikus, kol dar nebuvo urvinių ˛monių, kol dar nemokėjome valdyti ugnies, sodinti augalų ar jaukinti gyvūnų.

24. Kuo maitinasi gorilos?

Bendrai pripa˛inta, kad mūsų artimiausi giminaičiai yra did˛iosios be˛d˛ionės. Galite ginčytis, kad jau praėjo pakankamai, laiko nuo tada, kai ilipome i med˛ių, ir mūsų virkinimo sistemos prisitaikė prie mūsų pakitusių valgymo įpročių. K¹ gi, vėl tenka ˛velgti į faktus - iore mes vis dar labai panaūs į did˛i¹sias be˛d˛iones, ypač, jei nekreiptume dėmesio į jų plaukus. O mūsų vidus faktikai visai nesiskiria. Nelabai seniai buvo paskelbta, kad ˛mogaus ir impanzės DNR sutampa 98-iais procentais.

Jei goriloms netrūksta maisto, jos pirmiausia renkasi vie˛ius vaisius. Jei jos negali gauti vie˛ių vaisių, papildo savo racion¹ kita augmenija. Jos niekuomet nesimaitina mėsa ar pieno produktais. Kai kurios be˛d˛ionės, pavyzd˛iui, impanzės, kartais minta mėsa, tačiau did˛i¹j¹ jų raciono dalį sudaro augalija.

Prie pradėdami gailėtis gorilų atminkite, kad jos visuomet minta savo mėgstamiausiu maistu, jei tik gali jo gauti, ir kai kit¹ kart¹ koks nors vadinamasis ekspertas jums aikins, kad galbūt su valgomu maistu jūs negaunate pakankamai vienokių ar kitokių gyvybikai svarbių med˛iagų, prisiminkite goril¹!

Paklauskite savźs, kodėl ji ˛ymiai stipresnė u˛ jus. Taip pat u˛duokite sau klausim¹, kaip ˛monių rūis sugebėjo igyventi dar prie atrandant ugnį ir vitaminus. Naudokitės savo sveiku protu: pasikliaukite Motinos Gamtos instrukcija!

Galbūt svarstote: „Jei gorilos yra tokios stiprios, tai kodėl joms gresia inykimas?“ Dėl tos pačios prie˛asties, dėl kurios gresia inykti ir tūkstančiai kitų rūių. Jei ˛mogus nesunaikina gyvūnų gyvenamų teritorijų, tai bent jau jas u˛teria.

Noriu pasakyti, kad mėginant isiaikinti, koks tas natūralus maistas, kurį ˛monėms paskyrė Motina Gamta, viskas krypsta viena linkme - VAISIAI! tai k¹ labiausiai mėgsta mūsų artimiausi protėviai, kurių nepaveikė masinis smegenų plovimas. Jei pa˛velgsite į faktus, pamatysite, kad ir mes patys juos mėgstame labiausiai!

Tie ledai ir ˛elė, kuriuos taip mėgome būdami vaikai, - koks būtų jų skonis, jei nebūtų aromatų? Jie būtų visikai beskoniai. Ar juos gardiname kiauliena, jautiena, ėriena ar kalakutiena? Ne, juos gardiname brakėmis, ananasais, vanile. Visų ių skonių įgyjama i vaisių ar kitų augalų. O kaip ta mūsų mylima mėsa, kuri¹ itaip branginame? J¹ ne tik privalome termikai apdoroti, kad galėtume valgyti - jei ji i tiesų tokia puiki, kodėl nevalgome jos be druskos, pipirų, česnako, marinatų ir kitokių pagardų, kad ji butų skani? Įsivaizduokite, kad visu tuo reikėtų gardinti vie˛ius, prinokusius vaisius.

I ko padaryti pada˛ai, kuriuos pilame ant mėsos, kad ji būtų skani? Kiaulienai ruoiame obuolių pada˛¹, ėrien¹ gardiname mėtomis, kalakutien¹ - spanguolėmis, jautien¹ - krienais ir garstyčiomis, vit¹ kemame alavijais ir svogūnais, marinatais skaniname altus mėsos patiekalus. Nesvarbu, ar tai būtų kokteiliai, ar alkoholiniai, ar nealkoholiniai gėrimai - k¹ į juos dedame, norėdami pagerinti skonį? Brakes, avietes, bananus, apelsinus, citrinas, ananasus, juoduosius serbentus, laimo vaisius ir taip toliau.

Mums buvo iplautos smegenys, kad patikėtume, jog pagardai ir pada˛ai reikalingi mėsos skonio irykinimui. I tiesų be pada˛ų mėsos skonis yra prėskas ar net bjaurus. Jei mėsa tokia skani, kodėl pada˛ais reikia keisti jos skonį?

Ar ˛inote kokį nors prieskonį, stipresnį u˛ česnak¹? Kodėl nereikia druskos, pipiro ar česnako, kad pagerintume vaisių skonį? Jei į patiekal¹ dedate česnako, ar ne tiesa, kad tuomet ir skanaujate būtent jį? Kodėl reikėtų česnako, jei maistas savaime būtų skanus?

Vaisių vertė neidildomai įam˛inta ir tokiuose pasakymuose „Kasdien suvalgyk po obuolį, ir gydytojai tau bus nereikalingi“, „Jie buvo tokie turtingi, kad jų namuose vaisių būdavo net tuomet, kai niekas nesirgdavo“.

Prisiminkite daug skysčių turinčio maisto svarb¹ virkinimui, maistingų med˛iagų įsisavinimui ir atliekų paalinimui. iuo at˛vilgiu niekas neprilygsta vie˛iam vaisiui. Virkinti vaisius lengviau nei bet kokį kit¹ maist¹. Jie beveik neu˛sibūna skrandyje ir i karto keliauja į ˛arnyn¹ - tik tuomet, kai maistas pasiekia ˛arnyn¹, organizmas gali i jo siurbti ir savintis maistingas med˛iagas bei energij¹. tai kodėl teniso ˛aidėjai per pertraukėles suvalgo banan¹.

Galite ginčytis, jei daug skysčių turintis maistas yra toks svarbus ir ˛mogus turėjo pakankamai proto, kad skystus degalus pritaikė automobilių kurui, kodėl Motina Gamta nebuvo tokia protinga ir neparūpino mums skysto pavidalo maisto? Būtent taip ji ir pasielgė! Did˛i¹j¹ vaisių dalį sudaro vanduo. Daugelio vaisių vandens dalis yra didesnė nei 90%. Tai viena i neįtikėtinų Motinos Gamtos sumanumo apraikų - skystas med˛iagas tiekti kieto pavidalo. Skysčiai įprastai iteka, o kiet¹ maist¹ lengviau neti ir saugoti. Ar ankstesniais laikais prireikus vandens i tiesų būdavo geriausia vilktis iki artimiausio upelio ir ten jo prisipilti? Ar nebūtų ˛ymiai patogiau sėti sėklas ir auginti vaismed˛ius greta savo namų, ir leisti med˛iams siurbti jums reikaling¹ vandenį bei mineralus? Tuomet visa tai galite gauti i skanių, sultingų ir gyvybikai svarbiomis maisto med˛iagomis tryktančių vaisių, kuriuos valgydamas tuo pat metu numalinate ir alkį, ir trokulį. Galite juos valgyti ir i karto, ir, jeigu jums taip patogiau, saugoti itisas savaites. Nepeikite tokios sistemos. Mums viskas atrodo labai paprasta, tačiau kuo daugiau nagrinėjate, tuo stebuklingesnė ji atrodo. Stebina Motinos Gamtos genialumas, kad mums netenka liau˛ioti keliais po ˛emź ir iekoti gyvybikai svarbių mineralų. Valgyti vaisius labai malonu, ir jie mus atgaivina. Ar pastebėjote, kad net karčiausiomis dienomis vie˛i vaisiai ilieka ne tik gaivūs, bet ir vėsūs? O ˛monių gaminti gėrimai būna vėsūs tik tada, kai yra ataldomi arba kai į juos įdedama ledo. Nepeikime sistemos, verčiau d˛iaukimės jos genialumu!

Dar vienas puikus dalykas, kad vaisiuose labai ma˛ai atliekų, kurias reikėtų paalinti - tačiau net ir esamomis organizmui lengva atsikratyti. Valgydami vaisius gaunate maksimalų energijos kiekį ir tik ma˛¹ jos dalį sunaudojate virkinimui, įsisavinimui ir atliekų paalinimui. Vaisiai jums suteikia energijos perteklių. Kai kurie ˛monės paklaus: „Kam reikalingas energijos perteklius?“ Tuomet pasiskųs, kad yra pernelyg aktyvūs, jų nervai nuolatos įtempti ir jiems sunku atsipalaiduoti, lyg ių problemų prie˛astis būtų energijos perteklius. Energijos negalite turėti per daug, kaip ir negalite turėti per daug pinigų. Energija yra nuostabus dalykas, būtinas maloniam gyvenimui ir pilnatvei.

vie˛i vaisiai yra idealus maistas, skirtas ˛monėms. Kūdikiai savaime mėgsta vaisius; jiems reikia iplauti smegenis, kad pamėgtų mės¹ ir pieno produktus. Be vie˛ių vaisių, dar yra vie˛ios dar˛ovės, rieutai, sėklos, grūdai ir kita augmenija.

Jei nerimaujate dėl vitaminų trūkumo, ˛inokite, kad toks maistas suteiks visas būtinas mineralines med˛iagas ir vitaminus, kurių jums reikia. Kaip minėjau anksčiau, vitaminų trūkumas tėra viena i civilizuotos visuomenės blogybių.

Dar vienas puikus vie˛ių vaisių ir dar˛ovių privalumas yra tas, kad jie palyginti nebrangūs, o jei turite nuosav¹ sod¹, gali būti ir nemokami!

25. Apsvarstykime prasmź

Kai apsvarstėte visus įrodymus, tikiuosi, kad bus akivaizdu, jog idealus maistas ˛monėms yra vie˛i vaisiai, o greta jų - rieutai, dar˛ovės, grūdai ir kita augmenija.

Nesvarbu, ar kalbėtume apie energij¹, skaidulas, vitaminus, mineralus, didelį vandens kiekį, virkinimo lengvum¹, energijos ir maistingų med˛iagų įsisavinim¹ ar toksinų ir atliekų alinim¹ - vie˛i, prinokź vaisiai mums yra idealus maistas. Be to, jie pasi˛ymi puikiu skoniu, yra saldūs ir gaivinantys. Lemiamas argumentas, kodėl jie skirti būtent mums - vaisiams nereikia jokių priedų. Jie yra natūralus maistas. VAISIAI YRA TAS MAISTAS, KURĮ MUMS REKOMENDUOJA MOTINA GAMTA!

Galite teirautis, kodėl Motina Gamta sukūrė toki¹ didelź vaisių įvairovź. Ar nebūtų paprasčiau, jei Kūrėjas kiekvienam sutvėrimui būtų skyrźs vien¹ konkretų maisto produkt¹? I tiesų būtų paprasčiau, tačiau būtų ir neįtikėtinai nuobodu. Bent jau a esu labai dėkingas u˛ tokio nuostabaus pasirinkimo galimybź. Galų gale, juk įvairovė suteikia gyvenimui skonį - tai dar vienas įrodymas, kad mūsų Kūrėjas norėjo, jog mėgautumėmės gyvenimu.

Jei jis būtų skyrźs tik vien¹ konkretų produkt¹, ar mums nesinorėtų įnirtingai protestuoti? Net ir baimė tapti vegetarais kyla ne dėl to, kad nemėgstame vaisių, o dėl to, kad bijome prarasti patiekalų, kuriuos laikome vertingais, įvairovź.

Jau isiaikinome, kad vie˛i vaisiai, rieutai, dar˛ovės, grūdai ir kita augmenija yra vienintelis natūralus maistas, kurį ˛monės gali lengvai ir efektyviai vartoti bei virkinti be protingo ˛mogaus įsikiimo. Vaisius mėgsta ne tik vaikai. Visi ˛monės instinktyviai juos mėgsta. Jeigu vietoj nuostabaus skonio brakių dubenėlio, vynuogių kekės, ananaso, meliono, kriauės, sultingo apelsino ar bet ko kitko mieliau renkatės vitienos trokinį, vadinasi, jums iplovė smegenis. Vaikas kaskart rinktųsi vaisius.

Ironika, kad net institucijoms, kurios visų pirma ir yra atsakingos u˛ smegenų plovim¹, tenka pripa˛inti tai, kas neivengiama. Augome tikėdami, jog aukčiausios rūies jautienos ˛lėgtainis ir nenugriebta, tirta grietinėlė yra skaniausias ir naudingiausias maistas, o dabar mums patarinėja nevalgyti per daug mėsos, ypač raudonos. Tad daug ˛monių pradeda valgyti vitien¹ ir nugriebt¹ pien¹, galvodami, kad vienu ūviu nuaus du zuikius. Visi, net vyriausybės tarnautojai, kurie įprastai patys paskutiniai pripa˛įsta pokyčius, dabar mums pataria valgyti daugiau vie˛ių vaisių ir dar˛ovių.

Galbūt raudona mėsa yra ˛alingesnė nei balta, o nugriebtas pienas akivaizd˛iai ma˛iau ˛alingas u˛ nenugriebt¹. Tačiau ar tai neprilygsta pasakymui: „Mėginkite vartoti ma˛iau arseno, arba pakeiskite jį strichninu, nes jis ne toks toksikas“.

Kodėl vald˛ia nekalba apie tai, kad mėsa ir pieno produktai mums yra ˛alingi, ir kad turėtume valgyti vie˛ius vaisius, dar˛oves ir rieutus? Ar ji taip nesielgia dėl to, kad nedrįsta atsigrź˛ti ir pripa˛inti, kad buvo neteisi? Ar dėl to, kad yra susaistyta stambių finansinių interesų grupių? O galbūt jai sunku ar net neįmanoma patikėti, kad protingas, civilizuotas ˛mogus galėjo taip suklysti?

Greičiausiai ji taip nesielgia dėl keleto i ių faktorių. Tačiau ar prie pradėdami kritikuoti vald˛i¹, patys galime suvokti, k¹ visa tai reikia? iaip ar taip, tai padaryti nelengva. Tik pagalvokite, kiek tūkstančių metų buvo ivaistyta tyrimams ir eksperimentams derinant skirtingus maisto produktus. Pagalvokite apie tūkstančius receptų knygų. Kad i tikrųjų suvoktumėte, k¹ noriu pasakyti, prie tai turite pripa˛inti, jog vienintelis visų tų ˛inių ir bandymų padarinys - ne pagerinti sultingiausių ir maistingiausių produktų skonį, bet padaryti, kad nenaudingas maistas atrodytų taip, lyg būtų pats geriausias.

Turiu pabrė˛ti, kad iskyrus tokius konglomeratus, kaip okolado gamintojai, kurie puikiausiai supranta savo tikslus, tiek paprasti virėjai, tiek garsiausių kulinarijos mokyklų elitas, tiek ir receptų knygų autoriai tik stengėsi pagerinti mūsų valgom¹ maist¹. Jų pastangų rezultatas toks, kad mus įtikino maitintis antrarūiu maistu - arba valgį paversdami nemaistingu, arba u˛maskuodami nesveik¹ maist¹, kad jis atrodytų taip, lyg būtų pats geriausias.

Susitaikyti su iuo faktu nėra lengva. Reikia dr¹sos ir vaizduotės, kad pavyktų jį pripa˛inti. Tačiau labai svarbu, kad tai padarytumėte. Venkite bet kokio nenatūralaus maisto. I tiesų tai yra ir atuntas jūsų nurodymas: venkite perdirbto maisto!

26. Venkite perdirbto maisto

Kad atsikratytume smegenų plovimo padarinių, būtina gerai suvokti, koks yra perdirbto maisto poveikis.

Nesvarbu, verdate, valote, aldote, rūkote, marinuojate, konservuojate, pilstote į butelius, saldinate, d˛iovinate, sūdote ar į maist¹ dedate ka˛k¹ kita, įprastai maisto perdirbimas turi tris laibai ˛alingus padarinius. Pirmasis - dingsta maistingos med˛iagos. Antrasis - į maist¹ pakliūva toksinų, ir trečiasis - maistas praranda daug labai svarbių skysčių.

Galite pagalvoti, kad maisto dehidratacijos ivengiama, kai gaminant maist¹ įpilama vandens ar vyno arba u˛sigeriama valgio metu. Deja, viskas nėra taip paprasta - tai plastmasinio kibiro sindromo m¹stysena. Jūsų kūnas sukurtas taip, kad maist¹ apdorotų tokį, kokį jį sugalvojo gamta. I tiesų u˛sigėrimas valgio metu gali pridaryti papildomų problemų - taip atskied˛iamos skrand˛io sultys, reikalingos virkinimui.

Alkis mums atrodo labai paprastas dalykas, lyg tai tebūtų kūno signalas, reikiantis: „Man reikia maisto!“ I tiesų alkis yra ˛ymiai sudėtingesnis. Laukiniai gyvūnai geid˛ia skirtingų rūių maisto, atsi˛velgiant į tai, kokių maisto ar cheminių med˛iagų jiems trūksta. Mums atrodo, kad besilaukiančių moterų „u˛gaidos“ yra gana nelogikos. I tiesų jos yra labai logikos - jų kūnai pranea, kokių papildomų maisto med˛iagų reikia, kad patenkintų jose augančios naujos gyvybės poreikius ir kad prisitaikytų prie jų pačių kintančių poreikių.

Tai dar vienas pavyzdys, kad jūsų kūnas yra galybź kartų sudėtingesnis u˛ jūsų automobilį. Jūsų automobiliui degalus ir eksploatacines med˛iagas tiekia keletas skirtingų sistemų. O jūsų kūnui vienas ir tas pats maistas suteikia ir energijos, ir reikalingų med˛iagų - visa tai gaunama tik per burn¹ ir virkinimo sistem¹.

Automobilis yra toks primityvus, kad ˛mogus turi reguliariai jį tvarkyti. Skirtingu metu susidėvi skirtingos dalys, ir tenka jas pakeisti. Net suvokiant, kad galima pakeisti visas automobilio dalis, vidutinė iuolaikinio automobilio tarnavimo trukmė yra ma˛iau nei penkiolika metų.

ˇmogaus kūnas pats save tvarko vis¹ gyvenim¹. Nepaisant fakto, kad su juo elgiamės lyg su iukliadė˛e ir nuodijame tabaku, alkoholiu, automobilių imetamosiomis dujomis ir kitais teralais, vidutinikai irdis plaka daugiau nei septyniasdeimt metų, nepraleisdama nė vieno dū˛io. Įdomu, kokia būtų vidutinė gyvenimo trukmė, jei su savo kūnais elgtumėmės su tokia pagarba, kokios jie ir nusipelno? Deja, modernioji medicina detalių pakeitimo sindrom¹ pritaikė ir mūsų kūnams. Ar tikrai tikite, kad irdies, plaučių ir inkstų transplantacija yra protingas sprendimas? Ar reikia būti Einteinu, kad pavyktų suprasti, jog vienintelis sveiku protu grįstas sprendimas - vengti organų sutrikimo prie˛asčių?

Jei maistas būna skanus tik tuomet, kai esate alkanas, kodėl k¹ tik apsirijź ˛monės ir toliau kema? Juk jie nebegali būti alkani, tad vienintelis įmanomas paaikinimas - maistas tebėra labai skanus. I tiesų viskas yra atvirkčiai. Maisto skonis palaipsniui pradeda darytis bjaurus. Tokius ˛mones laikome rajūnais ar nepataisomais apsirijėliais, tačiau i tiesų jie vis dar būna alkani.

Kaip tai įmanoma? Kaip vienu metu galite jaustis ir isipūtźs, ir alkanas? Jei organizmas u˛kimtas nesveiku maistu, negaunate energijos ir maistingų med˛iagų, kurių tiesiog maldauja jūsų kūnas. Reikalas tas, kad kūnas smegenims siųs signalus tol, kol gaus tikrojo kuro ir cheminių med˛iagų, kurių jam reikia - tikiu, jog tai ir yra „Lengvo būdo sulieknėti“ raktas. Galite būti prisikimźs maisto ir vis vien jausti alkį.

Ironika, kad netrukus darotės dar alkanesni ir dar labiau nepatenkinti. Galbūt jus nustebins tai, kad virkinimui, maisto įsisavinimui ir alinimui sunaudojame daugiau energijos nei kuriai kitai veiklai. Paprastai mes net nesuvokiame io fakto, vos nuryjame maist¹, procesas tampa savaiminis. tai kodėl gausiai prisivalgź, pavyzd˛iui, po kalėdinių vaiių, jaučiamės tokie pavargź ir norime nusnūsti.

Tad jei prikimite nesveiko maisto, jūs ne tik negausite reikiamos energijos ir maisto med˛iagų, bet dar ir dvigubai pabloginsite situacij¹ - nesveiko maisto paalinimui eikvosite jau ir taip isekusius energijos bei gyvybikai svarbių maisto med˛iagų rezervus.

K¹ darote tokiu atveju? Ogi valgote dar daugiau nesveiko maisto! Tai ne tik neisprend˛ia problemos, bet j¹ dar padidina. tai kodėl ˛monėms, turintiems didelį antsvorį, tenka nuolat u˛kand˛iauti ir persivalgyti: jie niekuomet nenumalina alkio!

Kalėdinės vaiės - klasikinis pavyzdys. Kemame patiekalus vien¹ po kito ir vis vien norime dar. Kuo daugiau nesveiko maisto suvalgome, tuo daugiau energijos reikia jį suvirkinti ir apdoroti. Galiausiai mus igelbėja tai, kad jau fizikai nebepajėgiame praryti nė vieno k¹snio. Tačiau ar tuomet jaučiamės sveiki ir tryktame energija? Prieingai, mums norisi tik miegoti ir palikti savo kūnus grumtis su neįmanoma u˛duotimi - suvirkinti ir paalinti vis¹ t¹ lamt¹. Tai visikai bevaisės pastangos.

Ironika, kad man teko pavartoti ˛odį bevaisės. Tai dar vienas po˛ymis, kokie svarbūs yra vaisiai mūsų istorijoje ir kalboje.

Galbūt lengviau į˛velgti analogij¹ su trokuliu. Trokulys yra jūsų kūno signalas smegenims: „Man reikia vandens“. Mes retai geriame daugiau nei stiklinź vandens, kad numalintume trokulį. Tačiau jei mėginate numalinti trokulį alumi, igersite du, tris ar dar daugiau bokalų ir vis tiek jį tebejausite. Taip yra todėl, kad aluje yra alkoholio, o alkoholis, u˛uot malinźs trokulį, i tiesų tik d˛iovina jūsų organizm¹. Tas pat būdinga ir valgymui. Jei valgysite netinkam¹ maist¹, jus am˛inai kamuos alkis. Taip pat vargsite dėl pastovaus nutukimo, mieguistumo ir ligotumo.

Svarbu, kad suvoktumėte, kuo pagrįstas devintas nurodymas. O jis yra toks: stenkitės alkį malinti tikru maistu, o ne lamtu.

Atkreipkite dėmesį, kad dėl io nurodymo nesu kategorikas - pavartojau ˛odį „stenkitės“, o ne „privalote“. Suprantama, kad to prie˛astis - svarbi „nesveiko maisto riba“. I prad˛ių nėra reikalo į tai kreipti didelį dėmesį. Kaip paaikinsiu vėliau, laikydamiesi ios programos, pastebėsite, kad jūsų trokimas valgyti nesveik¹ maist¹ palaipsniui iblės - nesveikas maistas bus greičiau iimtis nei taisyklė. Vis dėlto svarbu nuo pat prad˛ių suvokti, kad niekuomet nenumalinsite alkio, kol organizmui nesuteiksite energijos ir vitaminų, kurių jis geid˛ia.

K¹ pagalvotumėte apie ˛mogų, kuris sutiktų dirbti u˛ 100 svarų sterlingų per savaitź, jei nuva˛iavimui į darb¹ ir atgal per tiek pat laiko ileistų 150 svarų sterlingų? Faktikai mes elgiamės taip pat, kai u˛kemame savo kūnus did˛iuliu kiekiu nesveiko maisto. Valgome tam, kad gautume energijos. Kai valgome daug nesveiko maisto, jo virkinimui ir lamto paalinimui ieikvojame daugiau energijos, negu gauname. tai kodėl dauguma mūsų atsibunda pavargź ir mieguisti, o ne pailsėjź ir tryktantys energija.

Turbūt manote, kad, iskyrus galingų nuodų, pavyzd˛iui, arseno, gėrim¹, blogiausias dalykas, kurį galite ikrėsti savo kūnui - valgyti daug nesveiko maisto. Tačiau i tiesų yra netgi dar didesnis pavojus, da˛nai kamuojantis iuolaikinį ˛mogų: rafinuotas maistas.

27. Rafinuotas maistas

Mėgstame vie˛ius, prinokusius vaisius i dalies dėl gero skonio, i dalies dėl saldumo ir i dalies dėl jų vandeningumo, dėl kurio lengva įsisavinti jų maistingas med˛iagas ir numalinti trokulį. Mums patinka krimsti rieutus, nes jie taip pat yra saldūs. I čia kilźs ir posakis: saldus kaip rieutas.

Devynioliktajame skyriuje ˛adėjau paaikinti, kaip protingas ˛mogus apsikvailino ir patikėjo, kad nesveikas maistas yra skanus. I tiesų jau apraiau vien¹ būd¹, kaip apgaudinėjame savo skonio receptorius ir įgimtus instinktus - nesveikam maistui suteikiame vaisių aromat¹. Kitas būdas - į nesveik¹ maist¹ pridėti rafinuoto cukraus ir taip jį pasaldinti.

Cukraus rafinavimo procesas pradangina praktikai visus maistingų med˛iagų likučius. Paalinamos beveik visos skaidulos, vitaminai ir mineralai - paliekamos tik negyvos liekanos. Nuo cukraus ˛monės tunka, nes i jo gaunamos tik menkavertės kalorijos ir netinkami angliavandeniai, kurie paverčiami riebalais. Kai valgote daug cukraus turintį maist¹ dėl to, kad jis yra saldus, apgaunate savo kūn¹ ir priverčiate jį tikėti, kad toks maistas yra naudingas.

Galite ginčytis, kad kartais net brakės būna skanesnės, jei ant jų u˛beriama cukraus. Taip, bet tik tuomet, kai jos yra neprinokusios. Vaisius skirta valgyti tik tuomet, kai jie prinoksta. Jei cukrumi barstote neprinokusius vaisius, jūs nepagerinate vaisių skonio - tiesiog cukrui suteikiate vaisių aromato.

Jau pasakojau, kodėl tuo pat metu galite jaustis ipampźs, tačiau vis vien būti alkanas. Valgyti dirbtinai saldint¹ maist¹ yra dar blogiau. Jūs ne tik neaprūpinate savo kūno reikiama energija ir maisto med˛iagomis, bet ir neu˛pildote skrand˛io, taigi jaučiatės ne iaip sau alkanas, o tiesiog ibadėjźs. Kaip įprastai sprend˛iame toki¹ problem¹? Valgydami dar daugiau nesveiko maisto. Ar tai j¹ isprend˛ia? ˇinoma, ne! Tik dar labiau apsunkina.

Nutunkame ne dėl to, kad valgome per daug, bet dėl to, kad valgome per daug netinkamo maisto. Jūsų kūnas, nors ir labai stengiasi, negali paalinti viso to lamto ir toksinų, kuriais jį u˛verčiate.

K¹ gi, dabar jau ˛inome, koks maistas mums labiausiai naudingas ir koks maistas yra ˛alingiausias. Bet prie imdamiesi praktikai keisti savo mitybos įpročius, privalome suprasti kitus du svarbius dalykus: laiko pasirinkimų ir maisto derinim¹.

28. Laiko pasirinkimas ir maisto derinimas

Yra tik viena taisyklė dėl laiko - nevalgykite vaisių tuomet, kai skrandyje būna kito maisto. ios taisyklės prie˛astis iaikės tuomet, kai aptarsime maisto derinim¹.

Apie skirtingų maisto produktų derinim¹ susim¹stydavau tik tuo po˛iūriu, ar dera jų skonis. Buvau tipikas ˛mogus-iukliadė˛ė: vienintelė mano pareiga - pasirūpinti, kad maistas būtų skanus. Vos tik jį nurydavau, mano atsakomybė baigdavosi.

Visaėd˛iai gyvūnai, pavyzd˛iui, o˛kos, gali suvirkinti įvairiausi¹ maist¹. Tačiau vienu metu jos retai ėda daugiau nei vienos rūies maist¹. Prie visų problemų, kurių prisidarėme perdirbdami maist¹, prisideda dar viena. Sėkminga ˛emdirbystė ir gyvulininkystė bei gebėjimas laikyti ir kaupti įvairiausių rūių maist¹ sukūrė dar vien¹ rimt¹ problem¹ - negana to, kad vieno valgymo metu pradėjome valgyti įvairiausių produktų, juos pradėjome maiyti ne tik skrand˛iuose, bet ir burnoje.

O kurgi problema? Ji ta, kad mūsų virkinimo sistemoms neskirta vienu metu doroti skirting¹ maist¹. Prie pradėdamas skėsčioti rankomis ir piktintis, supraskite, kad tai nereikia, jog vienu metu galite valgyti tik vienos rūies maist¹. Turite suprasti, kas vyksta jūsų kūno viduje, kai valgote nesuderinamus dalykus. Be to, blogai suderintas maistas apsunkina virkinim¹, maistingų med˛iagų įsisavinim¹ ir atliekų alinim¹.

Paprastas pavyzdys: daug baltymų turintis maistas, pavyzd˛iui, mėsa, valgomas su bulvėmis, kuriose yra daug angliavandenių. Baltymų virkinimui skrandis iskiria rūgtines sultis. Angliavandenių skaidymui reikalingos arminės sultys. Kas nutinka, kai armas sumaiomas su rūgtimi? Jie neutralizuoja vienas kit¹. To pasekmė - nei mėsos, nei bulvių nepavyksta deramai suvirkinti. Savo skrand˛iui u˛kraunate neįmanom¹ u˛duotį. Jis iskiria dar daugiau rūgties, tačiau jas neutralizuoja dar daugiau armo. Rezultatas - maisto u˛sistovėjimas, skrand˛io sutrikimai ir rėmuo.

Kol visa tai vyksta, neretai į skrandį pakliūva dar kitokio maisto, ir chaosas dar padidėja. A jau paaikinau, kodėl vaisiai yra ˛monėms idealiai tinkantis maistas. Deja, da˛niausiai vaisiai būna desertas po valgio. Tačiau jei valgote vaisius tuomet, kol skrandyje būna dar kitokio nesuvirkinto maisto, jie negali pakliūti į ˛arnyn¹. I jų ne tik nebus jokios naudos, bet jie dar ir taps pūvančios masės dalimi, ir bus prarastos visos maistingos med˛iagos, kurias galėjote i jų gauti. Kai kit¹ kart¹ ės rėmuo ar sutriks skrandis, pamėginkite įsivaizduoti t¹ mėsos ir augalinio maisto masź savo kūne. Netinkamai suderintas maistas skrandyje ilieka iki atuonių valandų. Galiausiai skrandis imasi saugumo priemonių. Jis pranea: „Atleisk, a stengiausi kiek tik galėjau, bet nieko nepavyko padaryti“. Tuomet t¹ nesuvirkint¹ masź jis nustumia į ˛arnyn¹. ˇarnos su ja taip pat ma˛ai k¹ gali nuveikti. Visos maistingos med˛iagos, kurias buvo galima gauti i maisto, sugadinamos. Energija, kuri¹ organizmui galbūt ir pavyko įsisavinti, sunaudojama stengiantis susidoroti su ta pūvančia, irstančia, toksika mase, kuri¹ vėliau reikia siųsti dar toliau ir galiausiai kaip nors jos atsikratyti.

Nenoriu būti iurktus, tačiau tas, kas kentėjo nuo vidurių u˛kietėjimo, puikiausiai ˛ino, kokį tai sukelia skausm¹ ir kokios ˛alos pridaro viduriams. Vidutinikai bet koks maistas, iskyrus vaisius, vis¹ virkinam¹jį trakt¹ įveikia per ma˛daug dvideimt penkias - trisdeimt valandų. Jei buvo valgyta mėsos, laikas pailgėja daugiau nei dvigubai. Pamėginkite įsivaizduoti, kiek energijos ir papildomos įtampos pareikalaujama i visos sistemos, kai ji stengiasi stumti vis¹ t¹ turinį ir atliekas per jūsų devynių metrų ilgio ˛arnyn¹.

29. Rekomendacijos, kaip tinkamai derinti maist¹

Pateikiu tinkamo derinimo rekomendacijas:

1.Nevalgykite vaisių kartu su kitu maistu.

2.Vieno valgymo metu nemaiykite baltymų su angliavandeniais.

3.Vieno valgymo metu valgykite tik vien¹ koncentruot¹ produkt¹. Koncentruoti produktai - bet koks maistas, iskyrus vie˛ius vaisius ir dar˛oves.

4.Nekrakmolingas dar˛oves(turinčias daug vandens) gali suvirkinti ir rūgtinės, ir arminės sultys, tad jas galima maiyti ir su baltymais(mėsa, ˛uvimi, pauktiena ir pieno produktais), ir su angliavandeniais(kviečiais, duona, ry˛iais, makaronais, bulvėmis, grūdais ar kruopomis).

Reikia atsi˛velgti į dar vien¹ faktorių: laik¹.

Yra tik viena taisyklė dėl laiko, ir ji yra taikoma vaisiams. Vaisių neturėtumėte valgyti su kitokiu maistu, ir apskritai juos dera valgyti tik tada, kai skrandis tučias. tai kodėl pusryčiai tam yra idealus laikas. Po vaisių, prie valgant kokį nors kitokį maist¹, turi praeiti bent pusvalandis.

Perskaitźs rekomendacijas galite galvoti: „Bet tai juk reikia, kad niekada negalėsiu valgyti ˛uvies su skrudintomis bulvėmis, sūrio su duona, kiauinio su skrebučiais ar dribsnių su pienu!“ Ne, nereikia. Tai ir yra „Lengvo būdo sulieknėti“ ˛avesys. Visikai jokių apribojimų. Pateikti principai nėra taisyklės ar nurodymai, o tik Motinos Gamtos instrukcijos dalis. Tai nėra dieta. Jūs tiesiog ruoiatės pakeisti savo valgymo įpročius, kad galėtumėte mėgautis kiekvienu valgiu. Visas metodo tikslas - kad pateiktieji principai taptų jūsų įprasta taisykle, o ne iimtimi. Nebus visikai jokios ˛alos, jei kartais t¹ taisyklź sulau˛ysite. Galite dr¹siai dalyvauti Kalėdų vaiėse nepriaugdamas svorio ir nejausdamas jokių s¹˛inės priekaitų.

Visas tų principų tikslas - kad i suvalgyto maisto gautumėte maksimalų maistingų med˛iagų ir energijos kiekį minimaliomis pastangomis. Tuomet turėtumėte pakankamai energijos i savo kūno paalinti visas nuodingas atliekas, o kartu ir dar daugiau - tryktumėte energija. Niekuomet neu˛mirkite, kad skaniausias ir maloniausias maistas yra tas, kuris jus maksimaliai aprūpina sveikata ir energija.

30. Gėrimai

Ar kada nors svajojote, kaip būtų gerai, jei būtumėte Monopolio ar Rubiko kubo iradėjas? Kokia dar galėtų būti bet kurio rinkodarininko svajonė? iandieniniame pasaulyje tiek daug turtingų, nutukusių, kalorijas skaičiuojančių būtybių - tik pagalvokite, koks būtumėte turtingas, jei atrastumėte gėrim¹, kuris visikai neturėtų kalorijų, būtų skanesnis ir trokulį malintų geriau nei bet koks kitas ˛monijai ˛inomas gėrimas!

Bijau, kad jau pavėlavote. Ne taip seniai Ponas Perrier'as suvokė, koks tai gėrimas, ir daugelis kitų jau pasipelnė i jo atradimo. tai kaip jis apibūdina savo produkt¹: „Natūralus mineralinis vanduo, praturtintas altinio dujomis“. Jis nepasako nei kokio altinio, nei kokiomis dujomis. Vis dėlto tas vanduo putoja lyg ampanas. Ironika, kad Ponas Perrier'as ir jo konkurentai turėjo ileisti galybź pinigų reklamuodami į ypating¹ produkt¹.

Dar ironikiau, kad tikrasis iradėjas į produkt¹ pagamino prie daugiau nei tris milijardus metų. I tikrųjų is gėrimas nemokamai trykta i kiekvieno kalnų altinio. Tai gėrimas, kuriuo visi kiti gyvi sutvėrimai malina trokulį. Iki pat ių laikų, iki pastarosios ˛monijos istorijos mikrosekundės, tai buvo gėrimas, kurį ˛monės gerdavo vos tik atpratinti nuo krūties.

Bet juk ˛monės protingi. Tas protas leido jiems pagerinti produkt¹, kurį sukūrė milijard¹ kartų u˛ juos imintingesnis protas. Paklauskite bet kurio kriketo ar regbio ˛aidėjo, koks gėrimas geriausiai malina trokulį po var˛ybų, ir devynis kartus i deimties atsakymas bus - bokalas karčiojo alaus ar bokalas alaus ir limonado miinio.

K¹ gi, remiantis mano ˛odynu, ˛odis „kartus“ reikia neskanų ir nemalonų skonį. Tas alus karčiuoju vadinamas todėl, kad jo skonis yra kartus. I tiesų dar nesu sutikźs nė vieno ˛mogaus, kuris gerdamas savo pirm¹jį bokal¹ alaus, nesvarbu, ar karčiojo, viesaus, silpno, lengvo, tamsaus, stipraus porterio ar Gineso alaus, slaptai nebūtų galvojźs: „Ar tikrai reikia gerti it¹ lyktynź? Stiklinė limonado būtų kur kas geriau“. Tačiau limonad¹ geria tik vaikai, o suaugusieji geria alų! Tad limonadas ir yra tai, k¹ turėtume gerti? Ne. Įsitikinimas, kad limonadas yra geras gėrimas, tėra smegenų plovimo, veikusio mus nuo vaikystės iki paauglystės, rezultatas.

Smegenų plovimas yra toks efektyvus, kad mus įtikino gerti net nealkoholinį alų. Tik pagalvokite: mokome savo protus ir kūnus atsparumo bjauriam skoniui ir kvapui tik dėl to, kad galėtume patirti apsvaigimo nuo alkoholio efekt¹. Tuomet alkoholį paaliname, ir lieka tik bjaurus skonis ir kvapas - tuomet mėginame save apgauti, kad juo mėgaujamės!

Nesvarbu, ar kalbame apie maist¹, ar apie gėrimus, a tiesiog bandau parodyti, kaip lengvai galima apkvailinti protingus ˛mones. Jei mums įmanoma iplauti smegenis taip, kad patikėtume, jog mums patinka gėrimo, pavadinto karčiuoju, skonis vien dėl to, kad jis yra kartus, tai kiek kartų lengviau mus apgauti, kad patikėtume, jog kokos gėrimai yra skanūs, net jei i jų paalinamas priklausomybź sukeliantis kokainas. is smegenų plovimas toks veiksmingas, jog daugumai mūsų atrodo, kad jei gėrimas nėra ˛alios ar purpurinės spalvos, į jį neįmaiyta vaisių, o taurės nedengia ma˛as popierinis skėtis, jo gerti net neverta. Jei matytume savo unį ar katź lakančius tokį gėral¹, vaizdas būtų absurdikas.

Stebina, kai savo svoriu susirūpinź ˛monės desert¹ būtinai valgo be grietinėlės, tačiau prie tai neatsisako vienokios ar kitokios sriubos su grietine, po valgio igeria kelet¹ taurių alkoholinio gėrimo, kurio did˛i¹j¹ dalį sudaro kremas.

Ironika, kad ponas Perrier'as ir jo konkurentai leid˛ia galybź pinigų norėdami mus įtikinti tuo, k¹ mums vis¹ laik¹ teigė Motinos Gamtos instrukcija: pats gaiviausias gėrimas yra altas ir varus vanduo.

Galbūt jūs vis dar tuo abejojate. Būkime objektyvūs. Atsigrź˛kite į savo gyvenim¹ ir pamėginkite prisiminti atvejus, kada i tiesų labai mėgavotės kokio nors gėrimo skoniu. Galbūt spontanikai atsakysite: „Na, a visuomet mėgaujuosi taure vyno valgio metu“. A taip pat, tačiau nepamenu, jog kada nors būčiau itutinźs taurź dviem gurkniais, tuomet i karto prisipylźs dar ir pakartojźs į proces¹. I tiesų vyno gėrimo malonumas valgio metu labiau siejasi ne su trokulio malinimu, bet su jausmu, kad be vyno valgiui ka˛ko trūktų. Pripa˛įstu, kad tai ne tiek poreikis, kiek smegenų plovimo dalis.

Atvejai, kuriuos praau prisiminti - tos akimirkos, kai buvote toks itrokźs, jog imaukėte didelź stiklinź kokio nors skysčio ir dar pusź tiek vos per kelet¹ sekund˛ių. Ar i principo trokulys nėra labai panaus į alkį? Kai esate alkanas, bet koks maistas būna skanus. Aikiai suvokite, kad daugum¹ gėrimų, įskaitant ir alų, i esmės sudaro vanduo. Jei esate i tiesų itrokźs, tai bet koks altas ir varus skystis, u˛liejantis jūsų gomurį ir numalinantis trokulį, bus nuostabaus skonio, nesvarbu, ar tai alus, kola, limonadas ar gaivinantis ir sveikat¹ teikiantis skystis, Kūrėjo skirtas patenkinti būtent mūsų poreikius: altas, varus, prisotintas deguonies, organizm¹ valantis ir gaivinantis vanduo.

Galbūt jums vis dar sunku tai pripa˛inti. Tačiau įsivaizduokite, kad atsidūrėte dykumoje be vandens. Kepina saulė, o gerklė jau seniai sausa. Jau tikite, kad teks mirti i trokulio. Kaip manote, apie kokį gėrim¹ tuomet svajotumėte? Įsivaizduokite, kad oazės viduryje stebuklingai priėjote prabangų viebutį. Ant baro padėta keletas putojančio limonado taurių, bokalas karčiojo alaus su puta ir stiklinė alto, varaus vandens. Kaip galvojate, k¹ čiuptumėte? Galbūt manote, kad tai būtų alus. Anksčiau galvojau, kad būčiau griebźs limonad¹. Tačiau dabar jau ˛inau geriau.

Kart¹ Ispanijoje mėginau įkopti į kaln¹. U˛strigau d˛iungles primenančiame brūzgyne ir jau tikėjau, kad mirsiu i trokulio. Tuo metu galvoje sukosi mintis tik apie vandenį. Kai pagaliau pasiekiau civilizacij¹, galėjau rinktis i keleto gėrimų, kuriais įprastai maliname trokulį. Papraiau vandens. Man nerūpėjo, ar jis bus altas ir varus - man tiesiog reikėjo vandens. Ironika, tačiau iki to karto neprisiminiau nė vieno atvejo, kad būčiau gėrźs stiklinź vandens.

iuolaikinis civilizuotas ˛mogus su iplautomis smegenimis beveik visikai priklauso ne tik nuo perdirbtų maisto produktų, bet ir nuo perdirbtų gėrimų. Vald˛iai atrodo būtina apdoroti net ir vandenį, bėgantį i mūsų čiaupų.

Galite ginčytis, kad jei jis nebūtų apdorojamas, mes neigyventume. Galbūt jūs ir teisus. Tačiau ar tai nėra dar vienas akmuo į protingo, civilizuoto ˛mogaus dar˛¹? Mes taip u˛terėme natūralius altinius, kad daugiau i jų nebegalime gerti. Tačiau laukiniai gyvūnai gali.

Be abejo, altinių u˛tertumas ir abejotina i mūsų čiaupų bėgančio vandens kokybė taip pat turėjo įtakos, kad dairomės kitokių gėrimų. Lygiai taip pat neabejoju, kad did˛iulis mums daromas vald˛ios spaudimas ir toliau gerti pien¹ paveikė mūsų protus - visai nenuostabu, kad galingi, finansinių interesų turintys komerciniai susivienijimai sugebėjo mus įtikinti, kad jų gaminami gėrimai gaivina ir suteikia mums maistingų med˛iagų, sveikatos ir energijos.

Rytinį kavos ar arbatos gėrim¹ laikome pačiu natūraliausiu dalyku pasaulyje. Tačiau čia visikai nėra nieko natūralaus. iuos gėrimus sugalvojo ˛monės. Savaime suprantama, kad atsibudź mėgaujatės puodeliu arbatos ar kavos. Abu ie gėrimai turi daug vandens, ir tai, kuo i tiesų mėgaujatės - per atuonias miego valandas u˛klupusio trokulio numalinimas.

Tikrasis arbatos ir kavos patrauklumas tas, kad ie gėrimai savyje turi priklausomybź sukeliantį narkotik¹, vadinam¹ kofeinu. Kai kofeinas paalinamas i jūsų kūno, jaučiate tutumos ir nesaugumo jausm¹, verčiantį jus geisti dar daugiau kofeino. Antrasis puodelis reikalingas jau ne trokulio malinimui, bet pirmojo puodelio s¹lygotų atpratimo simptomų malinimui. Trečiasis puodelis malina antrojo s¹lygotus simptomus ir taip toliau, iki begalybės. Yra daug kofeino narkomanų, igeriančių dvideimt puodelių per dien¹ ir niekaip negalinčių suprasti, kodėl jie nuolatos būna suirzź ir itrokź.

Nuostab¹ kelia tai, kad kavos gamintojai sugebėjo įgyvendinti t¹ patį triuk¹ kaip ir nealkoholinių gėrimų prekeivos. Tai neįtikėtina! Jei nesate itrokźs, vienintelis kavos gėrimo malonumas - atpratimo nuo kofeino simptomų slopinimas. Jei i kavos paalinate kofein¹, panaikinate ir pirminź kavos gėrimo prie˛astį. Ir mes dar laikome save protingais ˛monėmis?

Gerai, galbūt nesate toks kvailas, kaip bandau parodyti. Galbūt nealkoholinį alų ar kav¹ be kofeino geriate todėl, kad nuoird˛iai tikite, jog mėgaujatės alaus ar kavos skoniu. Atminkite, praiau jūsų saugotis bet kokio maisto, kuriam reikia isiugdyti skonį. Tai reikia, jog tai i tiesų yra nuodas. Jei ugdydamasis skonį dar turite ir smarkiai vargti, reikia, kad tai taip pat yra ir priklausomybź sukeliantis narkotikas. Vaikams ir gyvūnams nepatinka kavos, alkoholio ar nikotino skonis ar kvapas, kol jie patys netampa priklausomi. Tačiau net ir tuomet jie nesimėgauja skoniu, tik mano, kad mėgaujasi, lygiai taip pat, kaip ir heroino narkomanai i tiesų tiki, jog mėgaujasi adatos smeigimo į ven¹ ritualu.

tai kodėl vaikystėje į arbat¹ ar kav¹ turėdavome įsipilti pieno ir įsidėti cukraus, kad gėrimas atrodytų patraukliau ir u˛blokuotų t¹ bjaurų skonį. Kai mūsų problemos dėl svorio padidėja, į kav¹ ar arbat¹ nebesipilame pieno ir nebesidedame cukraus. Jei iliekame atkaklūs, gana greitai pastebime, kad kav¹ ar arbat¹ i tiesų galime gerti be cukraus. Tačiau jei kavos ir arbatos skonis toks pasakikas, kodėl negalime mėgautis jų nuostabiu skoniu jau patį pirm¹ kart¹, kai geriame be cukraus? Taip yra dėl tos pačios prie˛asties, dėl kurios rūkaliams jų pirmoji cigaretė būna lykti. Dėl to, kad cigaretės i tiesų yra lykčios. Kaip kava ir arbata. Tačiau jei atkakliai jas geriame, organizmas suformuoja imunitet¹ bjauriam jų skoniui ir kvapui, kad galėtų gauti narkotiko.

Jei neskaitėte mano knygų apie narkotinź priklausomybź, jums gali atrodyti, kad turime praeiti t¹ mokymosi proces¹ norėdami i narkotiko gauti naudos. Turėčiau paaikinti, kad narkotinė priklausomybė neturi visikai jokių privalumų. Pabrė˛iu - omenyje turiu ne tai, kad priklausomybės nuo narkotiko trūkumai nusveria privalumus. Visi narkomanai tai ir taip ˛ino vis¹ savo gyvenim¹. Noriu pasakyti tai, kad net ir privalumai, kuriuos narkomanai tiki gaun¹ i narkotiko, yra iliuziniai. Kitais ˛od˛iais tariant, nėra visikai jokių priklausomybės privalumų.

Rūkaliai tiki, kad rūkymas padeda jiems atsipalaiduoti ir susikaupti, taip pat slopina įtamp¹ bei ma˛ina nuobodulį. I tiesų viskas yra atvirkčiai. Įtikinti rūkalius tuo faktu labai sunku. Tačiau susikaupimas ir nuobodulys yra visikos prieingybės - kaip ir atsipalaidavimas bei įtampa. Jei tam pačiam rūkaliui pamėgintumėte parduoti magik¹ piliulź, kurios poveikis po keleto valandų būtų visikai prieingas nei prie tai, jis ivadintų jus arlatanu. Tačiau, pasakodami apie rūkymo naud¹, būtent tai rūkaliai ir tvirtina.

Tai labai sudėtinga tema, kurios neįmanoma paaikinti keletu ˛od˛ių. Jei norite tai suprasti isamiau, knygos pabaigoje rasite informacij¹ apie reikiam¹ literatūr¹. Paprasčiausias būdas tai paaikinti glaustai - pamėginti įsivaizduoti, kodėl heroino narkomanai tiki, kad jie i tiesų mėgaujasi adatų smeigimu į venas.

Mus įtikinėja, kad jie pasiekia tokį degradacijos laipsnį dėl to, kad galėtų pasiekti nuostabias „auktumas“, į kurias kilsteli heroinas. Dabar pa˛velkite į tai kitu kampu. Įsivaizduokite heroino narkoman¹, atskirt¹ nuo narkotiko. Gerai, galbūt jis iek tiek nuliūdźs, kad negali pasiekti tų auktumų. Tačiau kodėl jis ima taip nirti? Ir jums, ir man patinka euforija, bet juk nepuolame į panik¹, jei kelet¹ dienų jos nejaučiame? Įsivaizduokite t¹ panik¹ ir liūdesį, kurį patiria narkomanas, negalėdamas gauti narkotiko. Įsivaizduokite t¹ palengvėjim¹, kai jam pagaliau leid˛iama susismeigti adat¹ į ven¹ ir patenkinti t¹ siaubing¹ geism¹. ˇmonės, nepriklausantys nuo heroino, nepuola į toki¹ panik¹, o nuo jo priklausantieji taip pat nepuldavo, kol nepradėjo vartoti narkotiko. Heroinas nesuma˛ina panikos jausmo. Prieingai, jis jį sukelia. Jei esate ar kada nors buvote rūkalius, puikiausiai ˛inote, kokia panika u˛klumpa, kai liekate be cigarečių. Nerūkantieji nepa˛įsta tokio jausmo, rūkaliai taip pat nepa˛inojo, kol netapo priklausomi nuo nikotino. Nikotinas nemalina įtampos, jis j¹ sukelia.

Galbūt manote, kad pernelyg dramatizuoju, lygindamas heroino priklausomybź su atsitiktiniu kavos ar arbatos puodeliu. Galų gale, juk milijonai ˛monių visame pasaulyje geria arbat¹ ir kav¹, bet netampa priklausomi.

Tai dar vienas da˛nai pasitaikantis neteisingas supratimas. Plačiai paplitźs įsitikinimas, kad dauguma ˛monių gali „vartoti“ narkotikus netapdami narkomanais. Vienintelis skirtumas tarp vartotojo ir narkomano, kad pirmasis dar nesuvokia, jog yra priklausomas. Vienintelė prie˛astis, dėl kurios jūs geriate arbat¹ ar kav¹, yra ta, kad esate priklausomas nuo kofeino. Galbūt vis dar manote, kad geriate dėl to, jog mėgaujatės skoniu. Tačiau atminkite dvi i mano jums duotų instrukcijų. Viena buvo apie tai, kad neleistumėte skonio receptoriams jūsų kontroliuoti. Kita - atverti savo prot¹ ir nusiteikti naujoms idėjoms.

Jei lengva nustoti pilti pien¹ ar berti cukrų į arbat¹ ar kav¹, kodėl ne˛engus dar vieno ˛ingsnio - juk dar lengviau i viso nustoti gerti arbat¹ ar kav¹. Tuomet nereikia savźs mokyti susidoroti su tuo bjauriu skoniu.

Vienoje i savo rūkymo metimo klinikų per pertraukėlź paklausiau: „Ar norėtumėte kavos, arbatos ar gaiviųjų gėrimų?“ Moteris atsakė: „Norėčiau arbatos, bet be pieno, cukraus ir arbat˛olių“. Prireikė keleto sekund˛ių, kol susigaud˛iau. Tai, ko ji i tiesų papraė - puodelis karto vandens!

Galbūt manote, kad ji buvo iek tiek buka ar paprasčiausiai juokavo. I tiesų nebuvo nei vienaip, nei kitaip. Ar suprantate viso to psichologij¹? Kaip ir visi, i moteris buvo veikiama įsitikinimo, kad puodelis puikios arbatos yra labai malonus. Tačiau ji buvo pakankamai isilavinusi ir nenorėjo, kad gėrime būtų ˛alingų ingredientų - pieno, cukraus ir arbat˛olių. Psichologikai ji vis dar tebesimėgavo puikia arbata!

Tai, kuo ji i tiesų mėgavosi - gėrimas, kurį senų seniausiai mums paskyrė Motina Gamta. Ironika, bet tada buvo ypatingai karta diena, ir ji būtų mėgavusis ˛ymiai labiau, jei vanduo būtų buvźs altas, o ne kartas. Tačiau, ˛inoma, tuomet ji nebūtų gėrusi arbatos - tik paprast¹, beskonį, nuobodų, kasdienį vandenį.

Turime atsikratyti smegenų plovimo. iuos ˛monių gėralus turime ivysti tokius, kokie jie i tiesų ir yra - tiesiog piktnaud˛iavimo pasitikėjimu triukai, apgaunantys mus ir priverčiantys patikėti, kad ˛mogus galėtų patobulinti tikr¹jį eliksyr¹, kuriuo mus aprūpino protas, milijard¹ kartų protingesnis u˛ ˛mogų.

Nėra nieko graudesnio, nei būti vakarėlyje ir stebėti, kaip kas nors, nustojźs gerti alkoholį, stengiasi gerti ananasų sultis vien¹ stiklinź po kitos, tikėdamas, kad neįmanoma mėgautis bendravimu, jei nuolatos nenuryjame kokio nors skysčio. Vakarėliai yra malonūs dėl to, kad atsipalaiduojate ir nedirbate, dėl to, kad būnate draugikoje kompanijoje ir mėgaujatės įdomiais pokalbiais. Kad alkoholis pagerina tokias situacijas - mitas. Negaliu prisiminti nė vieno vakarėlio su gera kompanija, kuriuo nebūčiau mėgavźsis. Tačiau atsimenu daug vakarėlių, kuriais nesimėgavau, nes kompanija buvo nemaloni, nors gėrimų juose tikrai netrūko. I tiesų kai kurie vakarėliai būdavo nepataisomai sugadinami vien dėl to, kad juose gėrimų būdavo tiek daug, jog kas nors arba tapdavo agresyvus, arba taip apsvaigdavo, kad pradėdavo kitus į˛eidinėti ir/ar erzinti.

Tad kokius gėrimus mums siūlo Motina Gamta? Akivaizdu - vandenį, kurį geria visi gyvi sutvėrimai. Jei jums būtinai norisi ko nors kitko, tuomet geriausiai tinka grynos vaisių sultys, tačiau jos turėtų būti be jokių priedų, nebent atskiestos vandeniu. Kai kuriuose vaisiuose tiek daug vandens, kad tuo pat metu jie gali numalinti ir jūsų trokulį, ir alkį. Jei pakankamai jų suvalgytumėte, jums visikai nebereikėtų gerti vandens. I tiesų vaisių valgymas gali būti ˛ymiai malonesnis trokulio malinimo būdas nei gėrimas. Futbolo ar regbio ˛aidėjai per pertrauk¹ mieliau suvalgo grie˛inėlį apelsino, negu k¹ nors geria. Tačiau jei jums reikia atsigerti, rinkitės vienintelį eliksyr¹: alt¹, varų, prisotint¹ deguonies, organizmų valantį ir gaivinantį vandenį.

Tik pa˛velkite į diding¹, tvirt¹ ¹˛uolo medį. Jei jis gali iaugti toks didelis ir stiprus vien gerdamas vandenį, tik pagalvokite, k¹ vanduo gali suteikti jums! Tai, k¹ mes turime padaryti - panaikinti smegenų plovim¹.

31. Kaip panaikinti smegenų plovim¹?

Pirmasis ˛ingsnis - suvokti, kad jums buvo iplautos smegenys. Tačiau vien to ˛inojimas problemos neisprźs. Kitas ˛ingsnis - nusprźsti, kad ko nors dėl to imsitės. Trečiasis ˛ingsnis - I TIESŲ TAIP IR PADARYTI! Tai yra ir deimtas jūsų nurodymas: veikite!

Neu˛tenka vien suprasti tai, k¹ jums pasakoju, ir pritariamai linksėti galva. Kad k¹ nors pakeistumėte, turite įdėti s¹moningų pastangų!

Nepergyvenkite, a jums pasakysiu, k¹ turite daryti, ir jei vadovausitės visais nurodymais, bus ne tik lengva, bet ir i tiesų malonu.

Smegenų plovimo panaikinimui reikalingas dvigubas puolimas. Pirma - pradėkite matyti jums nauding¹ maist¹ tokį, koks jis i tiesų ir yra. Kai kit¹ kart¹ pjausite sulting¹, prinokusį apelsin¹ ar ananas¹, gard˛iuokitės tuo puikiu skoniu, vertinkite jo gaivum¹ ir vandeningum¹, įsivaizduokite, kaip lengvai ir greitai jūsų kūnas galės jį suvirkinti ir įsisavinti t¹ brangi¹ energij¹ ir gyvybikai svarbias maistingas med˛iagas, taip pat galės lengvai atsikratyti atliekų.

Antrasis smūgis - maist¹, kuris, kaip tikėjote paveiktas smegenų plovimo, yra jūsų mėgstamiausias, ivyskite tikrojoje viesoje - tai vilkas ėriuko kailyje. Prastas pavyzdys, i tiesų turėčiau sakyti taip - tai kiauliena obuolio ˛ievelėje. Kai kit¹ kart¹ valgysite gabalėlį mėsos, paklauskite savźs, ar pati mėsa tikrai yra tokia ypatingai skani, ir ar tikrai norite u˛krauti savo kūnui t¹ varg¹ j¹ apdorojant, alinant toksinus ir atliekas bei vaistant energij¹ visikai be jokios naudos! Mes visuomet tikimės, kad kūnas pajėgs visikai atsikratyti tais toksinais ir atliekomis.

Ironika, tačiau is „Lengvo būdo sulieknėti“ aspektas daugeliui ˛monių būna sunkiausiai pripa˛įstamas - jie bijo, kad daugiau nebegalės valgyti savo mėgstamiausio maisto. Tai panau į rūkaliaus baimź, kad jis daugiau niekada nebegalės mėgautis maistu ar atsiliepti telefonu neprisidegdamas cigaretės. Rūkaliaus baimė kyla dėl praeityje ˛lugusio bandymo mesti rūkyti remiantis valios pastangomis. Lygiai taip pat nutukusių ˛monių baimź sukelia vargai, su kuriais anksčiau teko susidurti laikantis dietos.

Asmenikai man buvo s¹lyginai lengva pripa˛inti naujas taisykles, nes suvokiau, kad gaminimas gali pakenkti maistingosioms med˛iagoms ir kad Motina Gamta maisto apdoroti nerekomenduoja. Negalėjau nesutikti, tačiau i prad˛ių buvo sunku susigyventi su ia mintimi, nes i tiesų visas mano valgomas maistas buvo ruoiamas, vadinasi, visas mano mėgstamiausias maistas ir buvo toks, kurį prie tai reikia gaminti.

Manau, taip buvo dėl to, jog gamintas maistas labai gard˛iai kvepia. Galite ginčytis, kad viena i Kūrėjo taisyklių, leid˛ianti isiaikinti, ar tam tikras maistas yra skirtas mums - maisto kvapo įvertinimas. Teisybė, tačiau i taisyklė taikoma tik natūraliam maistui. Kvepalai taip pat labai kvepia, tačiau jokiu būdu nesugalvotumėte jų gerti. Da˛nai u˛uod˛iu puikius i virtuvės atsklindančius aromatus. Tuomet D˛oisės klausiu: „Nuostabiai kvepia! K¹ gamini?“ „Nieko, tik valau orkaitź“.

Pagrindinė kvapo funkcija gamtoje - leisti suvokti, kad netoliese yra maisto, ir tuomet jį aptikti. Mes jau isiaikinome, kad viena i alkio ypatybių yra ta, jog jo net nejaučiame, kol i tiesų nėra būtina pavalgyti arba kol ka˛kas nesu˛adina to suvokimo mūsų smegenyse. Kadangi valgome tiek daug gaminto maisto, mūsų smegenys susieja gaminamo maisto kvap¹ su alkiu ir valgymu, tačiau tai nereikia, kad gamintas maistas būtinai turi būti skanus.

Rūkaliai, mėginantys mesti rūkyti, mėgaujasi kitų ˛monių rūkomų cigarečių kvapu, tačiau jei u˛sirūko patys, skonis būna lyktus. Turime prieinga linkme pakreipti smegenų plovim¹, kurį sukuria ruoiamo maisto kvapo ir alkio pojūčio asociacija. Jei negaminsite maisto, kvapas jūsų negundys, ir pamatysite, kad nesinori valgyti iki tol, kol i tiesų ialkstate. O ialkźs maistu mėgausitės ˛ymiai labiau.

Galbūt manote, kad siūlau patiems sau prasiplauti smegenis. JOKIU BŪDU! Tai prieingas smegenų plovimui procesas ir jis nėra toks sudėtingas, kaip jums gali pasirodyti.

Pasitelkime analogij¹. Įsivaizduokite, kad įsimylėjote ˛mogų, kuris turi gra˛ų veid¹, tobul¹ kūn¹, ger¹ charakterį, yra malonaus būdo. Bėda ta, kad kuo daugiau nuo jo svaigstate, tuo labiau jis ar ji nenori į jus ˛iūrėti.

Tuo pat metu yra dar vienas asmuo, kuris dievina ˛emź, kuria jūs vaikčiojate. Bėda ta, kad jums tas ˛mogus atrodo bjaurus, nuobodus, neturintis charakterio ir humoro jausmo. A esu raganius, ir jūs į mane kreipiatės pagalbos. Pasiūlau jums rinktis i dviejų piliulių, kurių kiekviena isprźs jūsų problem¹.

Pirmoji piliulė kainuoja tik deimt svarų. Jei j¹ igersite, įsimylėsite t¹ bjaurų ˛mogų, ir jis jums atrodys būtent toks, kaip ir pirmasis. Antroji piliulė kainuoja tūkstantį svarų, ir jei j¹ igersite, jūsų mylimas asmuo atsakys tuo pačiu ir garbins jus taip, kaip jūs jį ar j¹ garbinate. Tarkime, kad pinigai jums nesvarbu, tad kuri¹ piliulź pirktumėte?

Jei atvirai, tai manau, dauguma mūsų pirktų antr¹j¹ piliulź Tačiau, logikai m¹stant, abi jos isprźstų jūsų problem¹. I tiesų pirmoji piliulė turi rykius privalumus, palyginus su antr¹ja: ji yra pigesnė ir teisingesnė tuo at˛vilgiu, kad igėrźs antr¹j¹ piliulź, paliktumėte jus garbinantį ˛mogų be galimybės, kad į t¹ meilź būtų atsakyta.

Tad kodėl gi dauguma mūsų rinktųsi antr¹j¹ piliulź? Manau, kad dėl to, jog įtariame, kad pirmoji piliulė tik apgautų mus, kad ka˛kas yra gra˛us, kai i tiesų yra bjaurus. Nesu raganius ir tokios piliulės neegzistuoja. Tačiau apgaulės egzistuoja. Apsvarstykite visikai toki¹ pat hipotezź, tačiau i anksto nenusiteikite, kad pirmasis ˛mogus yra gra˛us ir mielas, o antrasis yra bjaurus ir nuobodus. iaip ar taip, juk esate matź filmų, kuriuose pagrindinis veikėjas būna negra˛us ir neskoningai apsirengźs, o vėliau tampa patrauklus ir stilingas, arba tokių, kur aktorius gali atrodyti ir devyniolikos, ir devyniasdeimties, atsi˛velgiant į filmo kūrėjų pageidavimus. Greičiausiai jūsų gyvenime buvo nema˛ai tokių situacijų, kai pirmasis vaizdas ir įspūdis vėliau visikai apsivertė.

Įsivaizduokime, kad i tikrųjų pirmasis ˛mogus buvo bjaurusis ančiukas, ir jus mylintis ˛mogus vėliau pavirto į nuostabi¹ gulbź? Tokiu atveju jums nereikėtų nei raganių, nei magikų piliulių - viskas, k¹ turėtumėte padaryti - atverti savo akis ir prot¹.

Būtent tokioje padėtyje dabar ir esate!

Jums jau prie tai buvo iplautos smegenys!

Jums iplovė smegenis ir įtikino, kad toks maistas, kaip mėsa, plakta grietinėlė, pieno produktai ir egzotiki desertai, yra nuostabus, tačiau i tiesų yra prieingai. Jis jums netinka, jis jus ˛udo! ˇvelgiant i kitos pusės, maist¹, kuris jums tinka, jus stiprina bei teikia sveikat¹ ir energij¹, kuris jums yra geras, dabar laikote antrarūiu. Dar˛ovės jums atrodo tiesiog pagrindinio patiekalo priedas. Vaisiai apskritai laikomi tik pasirinktinais u˛kand˛iais, o ne įprastu patiekalu. Duonos ir bulvių nelaikome skanėstais, nes tai yra s¹lyginai pigūs produktai, kurių valgymas mums atrodo savaime suprantamas. Tačiau jei jie sudaro mūsų maisto raciono pagrind¹, ar i tiesų tai nėra tikrieji delikatesai? Galų gale, juk yra tūkstančiai ingredientų, i kurių galima gaminti sumutinius, tačiau bet kurio sumutinio, kuriuo kada nors mėgavotės, pagrindas yra duona!

Faktas, kad iplovus smegenis buvote įtikintas nesveiko maisto naudingumu. Manau, kad save laikote pakankamai protingu ˛mogumi. Jei jus įmanoma įtikinti, kad lamtas yra gerai, tik pagalvokite, kaip būtų lengva lamt¹ ivysti tikrojoje viesoje ir į˛velgti tikrojo maisto naud¹, ˛inoma, jei tik įdėsite s¹moningų pastangų, kad smegenų plovim¹ pakreiptumėte prieinga linkme.

Faktas, kad niekaip to nebeu˛mirite. Jūs instinktyviai ˛inote, kad a kalbu ties¹. Kai kart¹ su˛inote ties¹, daugiau nebeįmanoma savźs apgaudinėti, kad yra prieingai. Pamatysite, kad nuo iol pradėsite nagrinėti vis¹ perdirbt¹ maist¹. Pradėsite savźs klausinėti, dėl ko jis buvo perdirbtas. Ar dėl to, kad nesveikas maistas atrodytų priimtinas? Ar taip tik sunaikinamas natūralus maistas?

32. okoladas

Praktikai kiekvienas problemų dėl svorio turintis ˛mogus man sako: „Dievinu okolad¹, ar galite k¹ nors padaryti, kad nustočiau jį valgyti?“ Jei jie taip dievina okolad¹, tai kodėl nori, kad atpratinčiau nuo jo valgymo? Atsakymas tai koks - dėl per didelio svorio jie kaltina fakt¹, kad suvalgo per daug okolado. Jeigu taip, kodėl neprao: „Ar galite padaryti taip, kad okolado galėčiau valgyti kiek tik noriu ir nepriaugčiau svorio?“ Keista, bet ito manźs dar niekas niekada nepraė.

Buvo laikotarpis, kai okoladas man kėlė rūpesčių. Atidarydavau dė˛utź okoladinio asorti ir isirinkdavau saldainį su mėgstamiausiu įdaru. Pirmojo saldainio skonis būdavo nuostabus. Antrojo jau nebe toks geras. Nuo tada galėdavau valgyti saldainius vien¹ po kito, o jų skonis palaipsniui prastėdavo. Surydavau ne tik saldainius su mėgstamiausiu įdaru, bet ir tuos, kurie man patikdavo ne per daugiausia. Tuomet jau laukdavau, kol liks tik tie saldainiai, kurių įdaro skonis man visikai nepatikdavo - tikėdavausi, kad tada nustosiu juos valgyti. Neįtikėtina, tačiau kai nuo okolado skonio ir kvapo man jau būdavo visikai bloga, tie saldainiai vis vien mane tebegundydavo, ir negalėdavau atsispirti, kol jų visų nesulamdavau. Niekaip nesuprasdavau, kodėl ikyla tokia problema. Dabar jau suprantu.

Vaikystėje mes visi kartkartėmis gaudavome dovanų plytelź okolado - kaip dabar gauna mūsų vaikai ir anūkai. tai kodėl jų dantys genda ir daugelis jų yra tokie suirzź ir neramūs. okoladas gaminamas i kakavmed˛io sėklų. Kaip ir kakava. Pamėginkite paragauti nesaldintos kakavos. Jos skonis yra bjaurus. Atminkite, kad bjaurus skonis įspėja apie pavojų. okoladas susideda i trijų pagrindinių komponentų:

1.Kakavos, kurios sudėtyje yra formuojančio priklausomybź, bjauraus skonio, nuodingo narkotiko, vadinamo teobrominu. Būtent is priklausomybź sukeliantis narkotikas verčia jus valgyti okolad¹ net tada, kai nuo jo jums jau būna bloga.

2.Rafinuoto cukraus, maskuojančio bjaurų skonį.

3.Veriukams skirto pieno, dėl kurio okolado ivaizda tampa patrauklesnė.

I visų trijų komponentų ˛mogaus kūnui nėra visikai jokios naudos, tik skirtingo dyd˛io ˛ala. Tačiau jų visų bendras tikslas - iplauti mums smegenis ir įtikinti, kad valgome ka˛k¹ maistingo ir skanaus. okoladas - vienas i ˛alingiausių perdirbto maisto ir sumaniausių smegenų plovimo pavyzd˛ių.

Tikiu, kad kai kurių ˛monių „myliu-nekenčiu“ santykis su okoladu yra visikai toks pat, kaip santykis tarp rūkalių ir cigarečių. Jie instinktyviai jaučia, kad įsivėlė į ka˛koki¹ velniav¹. Galbūt manote, kad priklausomybės nuo okolado efektas toks stiprus, kad neturite valios jam atsispirti? Ne. Narkotinės med˛iagos jus gali paveikti tik tada, kai jas vartojate. Neimkite pirmojo gabaliuko ir nereikės atsispirti antrajam. Ar valgytumėte ekskrementus, jei prie tai juos būtų pasaldinź ir suteikź malonų kvap¹ ir jei savyje turėtų narkotiko, verčiančio juos valgyti vėl? Galbūt ir valgytumėte, jei nesuvoktumėte, kad tai ekskrementai. Tačiau jei suvoktumėte kas tai, jokiu būdu jų nevalgytumėte - ir visikai nesvarbu, koks saldus jis būtų ir kokio stiprumo priklausomybź formuotų tas narkotikas. Turite s¹moningai prieinga linkme pakreipti smegenų plovim¹ dėl okolado. Kai tik jūsų ˛vilgsnis u˛klius u˛ okolado, stenkitės jame į˛velgti visus tuos komponentus, sumaiytus į vien¹ lipni¹ masź, stengiantis jus apgauti. Netrukus pradėsite stebėtis, kaip apskritai jus ka˛kada galėjo itaip apkvailinti. Savo knygoje „Vienintelis būdas visam laikui mesti rūkyti“ a apraiau, kaip sumaniai komercinių interesų turinčios bendrovės nuodus u˛maskuoja taip, kad jie atrodytų patraukliai. Įsivaizduokite, kad mėgaujatės dė˛ute okoladinių saldainių ir jums pasakoma, kad į jų įdaro masź buvo patekus negyva pelė, tačiau ji buvo sumalta ir pagardinta. Manote, kad galėtumėte mėgautis tais saldainiais, jei jums apie tai būtų pasakyta i anksto? ˇinoma, ne. Tačiau kol ne˛inojote, kad įdare yra negyva pelė, rafinuotas cukrus u˛maskavo bjaurų skonį ir jūs i tiesų jais mėgavotės.

Tačiau teobrominas jums pridaro ˛ymiai daugiau ˛alos negu suvalgyta negyva pelė. Turite atverti savo prot¹ ir suvokti, kad komerciniai susivienijimai tiesiog pateikia lamt¹ taip, kad jis atrodytų panaus į maist¹. Kai kit¹ kart¹ valgysite okolad¹, galvokite apie jo įdar¹. Tikėkite, kad viduje yra negyva pelė. Galų gale, juk tai i tikrųjų visai įmanoma!

Apie okolad¹ paraiau itis¹ skyrių. Tačiau okoladas tėra vienas pavyzdys, kaip iradingai komercinių interesų turintys ˛monės stengiasi mums iplauti smegenis ir įtikinti, jog tas pavojingas marmalas yra maistas. Egzistuoja tūkstančiai panaių produktų, ir ioje knygoje a nepajėgčiau jų visų ivardyti. Tačiau tai ir nebūtina - nuo jų jus apsaugos jau minėta atuntoji taisyklė: venkite perdirbto maisto.

okolad¹ pateikiau kaip pavyzdį dėl tos prie˛asties, kad jį vartoja labai plačiai. Jis ne tik valgomas grynas, atleiskite u˛ prietaravim¹ - gryno okolado apskritai nebūna, - bet da˛nai panaudojamas kaip ingredientas ar maskuotė kitokiems produktams, kurie patys savaime yra grynas lamtas. Smegenų plovimas yra toks efektyvus, kad mes i tiesų okolad¹ laikome aromatingu. Jei norite pajusti tikr¹jį okolado skonį, paragaukite kakavos be jokių priedų.

33. K¹ mes jau ˛inome?

Prie keliaudami toliau, apsvarstykime, k¹ esame isiaikinź iki iol. Naudojantis Motinos Gamtos instrukcija, kuria instinktyviai vadovaujasi laukiniai gyvūnai, mums nėra būtina ˛inoti savo idealaus svorio - bent jau ne daugiau, nei jis rūpi laukiniams gyvūnams. Svarstyklės bus mūsų pagalbininkės - reguliariai sversimės ir nuolatos u˛sirainėsime duomenis vien dėl to, kad mus skatintų įrodymas, jog „Lengvas būdas sulieknėti“ yra veiksmingas. Jei galime nuogi stovėti prie veidrodį ir būti patenkinti savo figūra, tai, nepriklausomai nuo to, k¹ tuo metu rodytų svarstyklės, ir bus mūsų idealus svoris.

ˇinome, koks maistas i tiesų yra pats skaniausias - vie˛i vaisiai, dar˛ovės, rieutai, kviečiai ir kiti javai. Taip pat ˛inome, kad tai labiausiai mūsų virkinimo sistemoms tinkantis maistas, leid˛iantis nugyventi ilg¹, sveik¹ ir energing¹ gyvenim¹. ˇinome, kokio maisto turėtume vengti - bet kokio perdirbto maisto, ypač mėsos ir pieno produktų. ˇinome, kada valgyti - kai jaučiamės alkani, ir kada nustoti - kai nebesijaučiame alkani. Be to, turime pagrindinių ˛inių apie tinkam¹ laiko pasirinkim¹ ir maisto derinim¹.

34. Re˛imas

Goriloms labai paprasta, - jos gali itis¹ dien¹ bastytis ir, vos tik praalkusios, kramsnoti bananus, o daugumai mūsų vis¹ dien¹ reikia dirbti. Tačiau tai nėra problema, nes sistema yra labai lanksti ne tik valgomo maisto įvairovės, bet ir alkio at˛vilgiu - alkis sugalvotas taip, kad did˛i¹j¹ savo gyvenimo dalį mes visikai jo nejaučiame.

Mūsų bėda ta, kad leid˛iame uodegai vizginti unį. Nusistovi tvarka valgyti tris kartus per dien¹ ir stengtis kiekvieno valgio metu itutinti savo lėktes. Kitaip sakant, re˛imas tampa svarbiausiu veiksniu. Maisto rūį, jo kiekį ir laiko intervalus tarp valgymų kontroliuoja nusistovėjźs re˛imas ir įpročiai. Kadangi, kaip jau minėjau, valgome tiek daug nesveiko maisto, kuriuo kaip reikiant nenumaliname alkio, dėl nusistovėjusio re˛imo nuolatos būname nepatenkinti ir turime antsvorio. Jei rinksitės jums skirt¹ maist¹, galėsite jo suvalgyti tiek, kiek norėsite, ir vis vien neturėsite antsvorio.

Jei esate „k¹sneliautojas“ - vienas i tų ˛monių, kurie nuolatos jaučiasi alkani ir vis¹ dien¹ k¹ nors u˛kand˛iauja, - tikriausiai nerimaujate, kad vis vien jausite potraukį u˛kand˛iauti. Ne. Kai pradėsite maitintis tikru maistu, tokiu kaip vaisiai, jūs i tiesų numalinsite alkį ir neturėsite nei poreikio, nei noro u˛kand˛iauti.

Tačiau ar re˛imas ir įprotis nėra tas pat? Juk i čia ir kilo problema - sočiai valgydavome tris kartus per dien¹, nepriklausomai nuo to, reikia mums to ar ne. Taip, tačiau tie patiekalai neatitiko mūsų poreikių. Anaiptol - jie mus naikindavo. Pats re˛imas nereikia nieko bloga. Jo laikosi ir laukiniai gyvūnai. Bried˛iai itis¹ dien¹ skabo ˛olź, o liūtai maitinasi kart¹ per dien¹. Jie taip elgiasi dėl savanaudikos prie˛asties - tai atitinka jų poreikius. Laimė, dėl tokios pačios savanaudikos prie˛asties gali nusistovėti ir mūsų re˛imas. Tačiau u˛uot leidź uodegai vizginti unį, kaip kad mums įskiepyta elgtis, ir savo kūnikus poreikius bei virkinimo sistemas vertź taikytis prie mūsų re˛imo, apsuksime situacij¹: ruoiamės gyventi taip, kad maisto rūis, kiekis ir jo valgymo da˛numas atitiktų mūsų poreikius.

Atminkite: alkį reikia branginti, nes valgymu mėgaujatės tik tada, kai jūsų apetitas geras. Jis nebus geras, jei nejausite alkio. Netapsite alkanas, jei kurį laik¹ nepabūsite nevalgźs. Ar noriu pasakyti, kad did˛i¹j¹ savo gyvenimo dalį turėsite praleisti jausdamas alkį? Ne! Kaip jau paaikinau anksčiau, alkis yra toks ypatingas, kad, įpratźs prie tinkamo re˛imo, iki kito valgymo jo net nejaučiate. Ir tuomet galėsite neapsakomai mėgautis kiekvienu valgiu. Net jei ir pajusite alkį, bet dėl kokių nors prie˛asčių negalėsite jo i karto numalinti, nėra reikalo panikuoti - jūs juk nejausite jokio fizinio skausmo. Na taip, jūsų pilvas urgs, tačiau dėl to juk neskauda. Atminkite - kuo ilgiau tźsis tas alkio jausmas, tuo didesnis bus jūsų apetitas ir tuo labiau mėgausitės kitu valgymu. Kaip sakiau anksčiau, alkis yra vertinga dovana - gerbkite, puoselėkite ir branginkite jį. Tikiu, kad viena i prie˛asčių, kodėl dabar labai mėgaujuosi maistu, yra ta, kad per dien¹ valgau tik du kartus.

Tvirtai rekomenduoju pradėti laikytis ios programos pakeitus tik vien¹ savo dabartinio re˛imo niuans¹: pusryčiams valgykite tik vaisius.

35. Pusryčiams valgykite tik vaisius

Vien pusryčiams valgydamas vaisius, ˛engsite did˛iausi¹ ˛ingsnį, kuris reikalingas naudojantis „Lengvu būdu sulieknėti“.

Mums sunku įsivaizduoti, kad vaisiai galėtų tikti pusryčiams. Mus u˛programavo, kad juos valgytume desertui. Tačiau tai tik smegenų plovimo dalis. Pusryčiai yra tas metas, kai mūsų skrand˛iai būna tuti ir kai mūsų kūnai būna labiausiai pasiruoź gauti gaivaus, sultingo, skanaus, organizm¹ valančio, sveikat¹ ir energij¹ teikiančio maisto, kokį garantuoja vie˛i vaisiai. Daugumai ˛monių sunku patikėti, kad pusryčiams jie galėtų mėgautis vie˛iais vaisiais, tačiau greitai lėktė su kiauiniu, dera ir kiauliena jums atrodys nebe angliki pusryčiai, bet tas, kas i tiesų ir yra: nesuvirkinama riebalų krūva!

Kai kurie ˛monės i prad˛ių nerimauja, kad per pusryčius valgydami vien vaisius jie pasiges įvairovės. is nerimas visikai nepagrįstas. I tiesų viskas yra atvirkčiai. A jau pasakojau, kad daugelis i mūsų kas ryt¹ valgo vien¹ ir t¹ patį maist¹. Dabar kiekvien¹ dien¹ pusryčiauju valgydamas keturių skirtingų rūių vaisius ir uogas, ir esu labai patenkintas ta įvairove - galiu rinktis obuolius, kriaues, apelsinus, mandarinus, bananus, melionus, greipfrutus, brakes, avietes, gervuoges, slyvas, juoduosius ir raudonuosius serbentus, agrastus, ilkmed˛io vaisius, vynuoges, ananasus, persikus ir abrikosus. Vaisių įvairovė yra begalinė. Paminėjau tik dalį įprastai vakarietikoje visuomenėje valgomų vaisių. Prekybos centruose dabar netrūksta ir įvairiausių egzotikų vaisių, tokių kaip mangai ir ličiai. Kai pagalvojate, kad iuos skanius vaisius galite įvairiai derinti kaip tik norite, įvairovės trūkumo problema nebeegzistuoja. vie˛ių vaisių galite valgyti tiek, kiek tik geid˛ia irdis, IR VIS VIEN NEPRIAUGSITE SVORIO!

Leiskite pabrė˛ti: a nesakau, kad vis¹ likusį gyvenim¹ kiekvien¹ miel¹ dien¹ pusryčiams turėsite valgyti vaisius. Atostogų metu retkarčiais valgau rūkyt¹ silkź ar menkź - ypač tuomet, kai negaliu gauti vaisių. Tačiau tai ne bėda. Kaip jau paaikinau - „nesveiko maisto riba“ leid˛ia tokius nukrypimus.

36. O kaip kiti valgymai?

Patarčiau net nemėginti keisti kitų valgymo įpročių, kol nebūsite i esmės patenkintas pusryčiavimu vaisiais. Bet kokie gyvensenos pokyčiai reikalauja fizinio, emocinio ir psichologinio prisitaikymo. Jei mėginsite bėgti dar neimokźs vaikčioti, jums nepavyks nei viena, nei kita. Net jeigu pokytis yra teigiamas, pavyzd˛iui, geresnis darbas ar automobilis, kurį laik¹ galite jaustis sutrikźs.

Kaip ir rūkymo atveju, vienintelė tikroji problema - viso gyvenimo smegenų plovim¹ pakreipti prieinga linkme. Tačiau tai nepanau į metim¹ rūkyti. Rūkymas mums visikai nereikalingas - kai suvokiame į fakt¹, lengviausias būdas yra tiesiog nustoti rūkyti. Tačiau nustoti valgyti mes negalime, o, be to, kodėl apskritai turėtume to norėti? Valgymas yra ir būtinybė, ir tikras malonumas, kuriuo galime mėgautis vis¹ likusį gyvenim¹. Rūkaliams s¹lyginai lengva ikeisti vienokios rūies cigaretes į kitokias. I prad˛ių naujos rūies cigarečių skonis atrodo keistas, bet netrukus jos tampa mėgstamiausiomis. tai k¹ turite padaryti - palaipsniui pakeisti valgomo maisto rūis į jums naudingiausias. Atminkite - jų skonis i tiesų geriausias, ir greitai taps jūsų mėgstamiausiomis.

Vienas i „Lengvo būdo sulieknėti“ privalumų yra tas, kad nereikia niekur skubėti. Vienuoliktas nurodymas jums: nepaverskite visko kankyne.

Paspartinti ios programos neįmanoma. Rūkymo problem¹ isprend˛iate t¹ akimirk¹, kai nutraukiate nikotino tiekim¹ į savo organizm¹ - nereikia laukti, kol visa bjaurastis pasialins i plaučių, kad vėl galėtumėte mėgautis gyvenimu. Svorio problem¹ isprend˛iate t¹ akimirk¹, kai pradedate vadovautis „Lengvu būdu sulieknėti“. I tiesų, jei laikotės visų nurodymų, jūsų svorio bėda isisprendė t¹ akimirk¹, kai pradėjote skaityti i¹ knyg¹. Neprivalote laukti, kol pasieksite savo idealų svorį. Reikalai pradeda taisytis t¹ akimirk¹, kai ˛engiate pirm¹jį ˛ingsnį.

Jei sieksite tolesnių pokyčių dar nepripratźs pusryčiauti vaisiais, jei dar slapta geisite kiaulienos ir kiauinių, būsite kaip tie rūkaliai, kurie meta rūkyti valios pastangomis ir tuomet praleid˛ia vis¹ gyvenim¹ svajodami apie cigaretź. Bet kokie tolesni jūsų valgymo įpročių pokyčiai paprasčiausiai tik apsunkintų situacij¹. Rezultatas būtų toks pat, kaip ir dietos laikymasis.

Pastebėsite, kad pusryčiams valgyti tik vaisius i prad˛ių bus iek tiek keista, tačiau vėliau, jei prieinsitės smegenų plovimui taip, kaip jums siūliau, vos po keleto dienų pradėsite stebėtis, kaip apskritai pusryčiams galėdavote valgyti k¹ nors kitk¹. Tuo pat metu kris jūsų svoris, jausitės geriau ir turėsite daugiau energijos. Tačiau visų svarbiausia, kad jūs mėgausitės pusryčiais, valgydamas vaisius. Tokiu būdu įsitikinsite ne tik tuo, kad is metodas logikas, bet kad jis i tiesų veikia!

Taip pat galėsite prieintis smegenų plovimui, kitaip ˛velgti į perdirbt¹ maist¹, pieno produktus ir mės¹, ir vietoj jų atrasti puikaus skonio, maisting¹ ir nauding¹ maist¹. Būsite lyg uo, tempiantis pavadėlį - pasiruoźs imėginti naujoves. Tačiau net ir tada skubėti nereikia. Pastebėsite, kaip viskas pasikeitė. Kai papildomi kilogramai ir tos nemielos riebalų atsargos pradės nykti, kai pradėsite jaustis sveikesnis ir energingesnis, vis da˛niau pastebėsite, kad jūsų mėgstamiausiu maistu tampa natūralus, vandeningas maistas, o perdirbtas maistas vis labiau ir labiau atrodys lamtas.

Galbūt jus nuvilia tai, kad knygoje nėra jokių receptų. Visiems pavarčiusiems knyg¹ kyla klausimas: kaip galima rayti knyg¹ apie valgymo įpročius ir nepateikti jokių receptų? Prisipa˛įstu, kad mano logika su tuo sutinka, tačiau instinktai sako, kad galima. Tikriausiai dėl to, kad mane nuvildavo visų apie mitybos įpročius skaitytų knygų rekomenduojami receptai. Jausdavausi taip, lyg laikausi dietos ir esu suvar˛ytas. Naudojantis „Lengvu būdu sulieknėti“ manźs toks jausmas neaplanko. I tiesų prie jūsų pakilios nuotaikos prisidės ir tai, kad pats būsite atradėjas - bent jau a labai d˛iaugiausi pastebėjźs, kad dribsniai su grynomis apelsinų sultimis yra ˛ymiai skanesni nei su pienu, be to, visikai nereikėjo berti cukraus. Jaučiausi pakylėtas, kai suvokiau, kad vienas i mano mėgstamiausių patiekalų - bulvės su kopūstais ir kitomis dar˛ovėmis - yra toks pat skanus ir be mėsos, o vie˛ios bulvės su pupomis nepraranda skonio ir be ėrienos. Tačiau jei vis dėlto pastebėsite, kad apsieiti be receptų nepavyksta, galėsite rinktis i gausybės valgio ruoos knygų.

Manau, kad dabar tinkamas metas aptarti klausim¹, kuris anksčiau mane baugino ir greičiausiai taip pat kelia nerim¹ jums: ar privalau tapti vegetaru?

37. Ar privalau tapti vegetaru?

Manźs da˛nai klausia: „Ar galiausiai a tapsiu vegetaru?“ Pa˛įstu t¹ jausm¹. Nesu nusistatźs prie gyvūnus, tačiau mintis, kad daugiau niekada nebebus galima valgyti mėsos, man sukelia netekties jausm¹. Nėra jokios logikos prie˛asties, kodėl turėčiau taip jaustis, nes vienas i ios programos privalumų - galite valgyti tai, k¹ norite.

Mano skonis palaipsniui kito ir dar dabar tebekinta. Vos prie kelet¹ mėnesių a negalėdavau pakźsti salotų. Dabar mano mėgstamiausias valgis - labai skanus sumutinis su avokadų, pomidoru, agurku ir salotos lapu. Esmė tai kokia - net jei ir taptumėte vegetaru, tai nutiktų vien dėl to, kad vegetarikas maistas taptų jūsų mėgstamiausiu!

Did˛i¹j¹ savo gyvenimo dalį į vegetarus ˛velgiau lygiai taip pat, kaip į nerūkančiuosius ir abstinentus. Nors ˛avėjausi jų aukta morale ir elgesiu, man jie atrodė pernelyg dideli ventuoliai. Patyriau ok¹ suvokźs, kad dauguma ˛monių nerūko ir negeria vien i egoistinių paskatų - kad nerūkydami ir negerdami jie mėgaujasi gyvenimu labiau.

ˇavėjausi ˛monėmis, kurie tapo vegetarais todėl, kad jiems atrodo moralikai neteisinga ˛udyti gyvūnus, kai netrūksta kitokio maisto. Tačiau buvau okiruotas dar labiau, kai supratau, jog daugelis ˛monių tampa vegetarais taip pat dėl absoliučiai egoistinių prie˛asčių - tiesiog vegetarikas maistas jiems atrodo sveikesnis ir malonesnis.

Kaip ten bebūtų, viena i „Lengvo būdo sulieknėti“ savybių yra ta, kad jums niekada nereikės sakyti: „Man negalima valgyti okoladinių saldainių“ - ar ledų, pieno, kepsnio, sūrio ar dar ko nors. Atminkite t¹ svarbi¹ „nesveiko maisto rib¹“. Nors ˛mogaus kūnas yra tvirtas objektas, jame yra 70 procentų vandens. Jūsų siekis - palaipsniui pakeisti valgymo įpročius taip, kad nesveikas maistas būtų daugiau iimtis nei taisyklė, o galutinis tikslas - kad 70 procentų jūsų viso suvartojamo maisto būtų vie˛i ir vandeningi produktai, tokie kaip vaisiai ir dar˛ovės. Jei maist¹ derinsite protingai, i esmės galėsite valgyti k¹ tik panorėjź ir neturėsite antsvorio.

Galbūt jums atrodo, kad 70 procentų - sunkiai pasiekiama proporcija. I tiesų tai visai nesunku. Jeigu kaip ir a valgote tik du kartus per dien¹, tai 50 procentų pasiekiate pusryčiams valgydamas vien vaisius. Jei per dien¹ valgote tris kartus, per pusryčius jau pasiekiate 33 procentus, o jei dar priepiečiams valgote salotų, pietums faktikai galite valgyti kas tik jums patinka.

Bet kokiu atveju pastebėsite, kad did˛i¹j¹ dalį jūsų pagrindinių patiekalų jau ir taip sudaro dar˛ovės. Jeigu taip, tereikia vieno ma˛o pakeitimo - pasistenkite, kad dar˛ovės nepervirtų, nes tuomet sunaikinamos maistingos med˛iagos ir igarinamas vanduo. Geras būdas - dar˛oves paskrudinti ar patrokinti garuose.

Prieinantis smegenų plovimui, krintant kilogramams, gerėjant sveikatai ir didėjant energijai taip pat pastebėsite, kad jūsų trokimas valgyti nesveik¹ maist¹ silpnės. A daugiau nebegeriu nei pieno, nei arbatos, nei kavos. Taip pat daugiau nebevalgau saldainių, desertų, okoladų, tortų, pyragėlių ir visų pieno produktų, iskyrus sviest¹. Nebejaučiu nei poreikio, nei potraukio vartoti rafinuot¹ cukrų.

Man visai nereikėjo pastangų, kad apsieičiau be visų ių dalykų. Prieingai - vengdamas man visikai nenaudingo ir sunkiai virkinamo maisto bei pakeisdamas jį tokiu, kuris yra naudingas, jaučiuosi saugiai ir maloniai. Pastebėjau, kad noras valgyti nesveik¹ maist¹ palaipsniui dingo. A vis dar naudojuosi „nesveiko maisto riba“ ir kartais man tenka valgyti mės¹ ar pieno produktus, ypač tuomet, kai neturiu i ko rinktis.

Nor¹ valgyti mės¹ sumenkino ne tik suvokimas, kad ji nėra skirta mano virkinimo sistemai, bet ir da˛ni praneimai apie kempinligź, nenatūralų gyvūnų maitinim¹, į jų paarus pridedant steroidų, taip pat ir da˛iklius, kurie naudojami, kad mėsa atrodytų patraukliau.

Vienintelis dalykas, kuriam reikėjo s¹moningų pastangų - pusryčiams valgyti tik vaisius. Tačiau ir to nelabai galima vadinti tikromis pastangomis. Gailiuosi tik dėl to, kad nepradėjau pusryčiams valgyti vaisių jau tada, kai buvau atpratintas nuo krūties! O dabar visk¹ apibendrinsime ir ap˛velgsime kelet¹ naudingų patarimų.

38. Keletas naudingų patarimų

Laukiniai gyvūnai valgo tuomet, kai būna alkani, ir nustoja valgyti, kai pasisotina. ˇmonės linkź valgyti i įpročio, dėl re˛imo, i nuobodulio arba dėl to, kad jiems iplovė smegenis ir įtikino, kad malonu valgyti vien tik valgymo labui. Yra keletas ˛ingsnių, kuriuos ˛engdamas sustabdysite ias ˛alingas tendencijas.

Visuomet atminkite, kad vienintelis valgymo tikslas - aprūpinti savo kūn¹ reikiamu kuru ir maistingomis med˛iagomis, kad galėtumėte mėgautis ilgu, sveiku ir energingu gyvenimu. Atminkite, kad mūsų Kūrėjas norėjo, jog valgyti, arba, tiksliau sakant, malinti alkį būtų labai malonu, kad tuo mėgautumėmės vis¹ savo gyvenim¹, kad valgydami jaustume tiek fizinį, tiek psichologinį malonum¹.

Taip pat atminkite, kad nebūdamas alkanas negalėsite mėgautis maistu nei fizikai, nei protikai. Alkis yra būtinas, kad valgydamas jaustumėte maksimalų malonum¹. Susiplanuokite savo valgymo dienotvarkź taip, kad valgio metu būtumėte tikrai ialkźs, ir nenaikinkite to brangaus alkio u˛kand˛iaudamas tarp valgymų.

Nuolatos atminkite, kad nepavyks numalinti alkio nesveiku maistu. Lengvas būdas nustoti valgyti nesveik¹ maist¹ - nustoti jį pirkti.

Netgi iandien įprasta į eimos narių ar svečių lėktes pridėti ˛ymiai daugiau maisto, nei jiems reikia ar norisi. Viename draugų rate buvo įprasta vaiinti vieniems kitus egzotikais saldumynais, o atsispirti tam labai sunku - nesinori, kad vaiinantieji įsi˛eistų. Kad ir kieno būdavo eilė, visi norėdavo suruoti kuo ypatingesnes vaies. Ironika, tačiau netrukus pagrindine vakarėlių pokalbių tema tapo svorio metimas. Be abejo, nepriteklių laikais tokia maisto gausa būtų teikusi ˛ymiai daugiau d˛iaugsmo. Tačiau laikai pasikeitė. Did˛iosios vakarietikos visuomenės dalies problema dabar ta, kad valgome per daug maisto. Kadaise atrodydavo smagu į svečio taurź pripilti ˛ymiai daugiau alkoholio, negu jis papraė. Laimė, prasidėjus tokioms kampanijoms kaip „Nevairuok neblaivus“, daugelis protingų ˛monių nustojo taip kvailioti. Lygiai taip pat kvaila svečius versti valgyti daugiau maisto, nei jie nori ir gali suvalgyti, nesvarbu, ar jie turėtų antsvorio ar ne.

Atminkite, kad jūsų eima ir svečiai taip pat kaip ir jūs nori gyventi d˛iaugsmingai ir sveikai. Jie jums bus ˛ymiai dėkingesni, jei padėsite taip gyventi. Jei jūsų draugų rate įprasta vaiinti vieniems kitus iki persivalgymo, pasikalbėkite su jais apie tai: pakeiskite standartus, paaikinkite, kad geras eimininkas yra ne tas, kuris svečiams siūlo gausybź brangaus lamto, bet tas, kuris vaiina maistingu, naudingu sočiu ir maloniu maistu.

Jei į savo lėktź įsidėjote ar kas nors kitas jums įdėjo per daug maisto, nesijauskite taip, lyg privalėtumėte visk¹ sulamti vien dėl to, kad maistas jau lėktėje ar kad neį˛eistumėte eimininko. Asmenikai mane erzina negalėjimas visikai itutinti lėktės, tačiau dabar man gana paprasta valgio metu u˛duoti sau klausim¹: „Ar tu i tiesų dabar tuo mėgaujiesi?“ Jeigu atsakymas yra ne, a nustoju valgyti. Atminkite - kuo ma˛iau suvalgote vieno valgymo metu, tuo labiau mėgausitės kitu.

Venkite rieutų sp¹stų. Rieutų sp¹stai - tai erzinantis draugų ar kavinės darbuotojų įprotis, kai vos tik įėjus, jie ant stalo padeda ind¹ su sūdytais rieutais, bulvių trakučiais ar kitais skanėstais. Neabejoju, kad girdėjote tokį pasakym¹: „Norėdamas būti geras, turi būti ˛iaurus“. ie ˛monės elgiasi visikai prieingai - elgdamiesi gerai jie yra ˛iaurūs. Jie tik pakia jums pagund¹. Jei atsispirsite vienam rieutui, viskas bus gerai, tačiau suvalgykite bent vien¹ ma˛ytį rieut¹ ir prie k¹ nors suvokdamas jau būsite itutinźs vis¹ ind¹. Taip sugadinsite ger¹ apetit¹ ir valgydamas pagrindinį patiekal¹ stebėsitės, kodėl jis nėra toks skanus kaip įprastai. Man neprireikia valios, kad atsispirčiau pagundai suvalgyti t¹ pirm¹jį sūdyt¹ rieut¹ ar bulvių trakutį. Negaliu nusakyti, kokį did˛iulį malonum¹ jaučiu ˛inodamas, kad jei būčiau jį suvalgźs, tai man būtų tekź sulamti ir vis¹ sklidin¹ dubenį. Malonumas dar sustiprėja, kai matau kitas vargstančias sielas, pavirtusias iukliadė˛ėmis ir pilna burna kemančias tuos u˛kand˛ius. Draugams ir kavinėms derėtų susivokti, kad tokiomis pagundomis savo svečiams ir lankytojams tik daro mekos paslaug¹.

Saugokitės bet kokio perdirbto maisto. Jei ypatingai mėgaujatės maisto skoniu, paklauskite savźs, kuo jūs mėgaujatės i tiesų. Jei tai saldumynas, egzotikas desertas ar mėsa su sald˛iu pada˛u, paklauskite savźs, ar i tiesų mėgaujatės maisto skoniu, ar cukraus saldumu. Jei pastaruoju, vadinasi jus apgavo. Pa˛įstu daug ˛monių, kurių negalėtumėte priversti igerti stiklinės saldaus kremo ar pusės stiklinės gryno viskio, tačiau sumaiykite tai kartu, ir jie gers vien¹ po kitos populiaraus likerio taures.

Tegu jūsų nekontroliuoja smegenų plovimas ar nuosavi skonio receptoriai. Atminkite, kad i tiesų skaniausias yra daug vandens savyje turintis maistas, ir stenkitės vadovautis laiko pasirinkimo ir maisto derinimo taisyklėmis.

Pa˛adėjau, kad prie u˛baigdamas aptarsiu tem¹, kuri su svorio kontrole i tiesų neturi nieko bendra. Man tai atrodo visikai kita tema, nes tikiu, kad norint gyventi laimingai, sveikai ir maloniai, taip pat būtinas ir fizinis aktyvumas.

39. Fizinis aktyvumas

Dauguma mitybos ekspertų tvirtina, kad norint numesti svorio būtina sportuoti. Atrodo logika, tačiau jau aikinau, kad degindamas daugiau kuro nepadidinsite ir nesuma˛insite pagrindinio savo automobilio svorio. Taip tik sutrumpinsite intervalus tarp poreikio įpilti kuro. Sportuodamas ialkstate ir itroktate, todėl vėliau suvalgote daugiau maisto ir igeriate daugiau skysčių.

Nepanau, kad sraigės ir vė˛liai būtų labai aktyvūs, tačiau antsvorio jie neturi. Tik ˛monės ir jų prijaukinti gyvūnai yra vieninteliai sutvėrimai, kuriems fizinis aktyvumas reikalingas vien tik dėl aktyvumo.

Jeigu fizinius pratimus darote vien dėl to, kad numestumėte svorio, ne tik nepasieksite savo tikslo, bet dar ir sulauksite tokio pat efekto, kaip ir laikantis dietos. Fizinės treniruotės jums atrodys tam tikra bausmės forma ir reikės valios bei disciplinos, kad toliau jomis u˛siimtumėte. Tiesa, kad pirmosiomis dienomis jus u˛klups tas nuostabaus mazochistinio pasidid˛iavimo savimi jausmas, tačiau kai valia pradės sekti ir ka˛kas kitas jūsų gyvenime taps svarbesnis, fizinės treniruotės baigsis. Jei manimi netikite, pavartykite vietinės spaudos skelbimų puslapius. Pamatysite, kad da˛niausiai pardavinėjami dviračiai treniruokliai, bėgimo takeliai ir kiti gudrūs sporto įtaisai. Manote, jog dėl to, kad jų savininkai jau pasiekė idealias formas ir daugiau treniruotis jiems nebereikia? Ar tiesiog po kelių savaičių tie įrengimai siaubingai įkyrėjo?

Vis dėlto rekomenduoju, kad reguliariai sportuotumėte - ne dėl to, kad tai padėtų numesti svorio, bet grynai dėl egoistinių prie˛asčių - jei jausitės sveikas ir stiprus, ir turėsite tvirt¹ kūn¹, gyvenimu mėgausitės ˛ymiai labiau.

Bet kokiu atveju, kai jūsų svoris kris, o energija augs, jums natūraliai norėsis mėgautis sporto teikiama nauda.

Įspėjimas. Jei iuo metu nesijaučiate stiprus ir geros formos, sportuoti pradėkite palaipsniui. Pastebėsite, kad tapźs energingesnis ir pajėgesnis, automatikai norėsite sportuoti vis daugiau ir intensyviau, ir netrukus vėl jausitės lyg vaikas. Tačiau niekada nepersistenkite. Jūsų kūnas ir truputis sveiko proto bus jūsų vedliai. Jei abejojate, ar verta sportuoti, prie tai pasitarkite su savo gydytoju.

Kai pasijusite pakankamai tvirtas, kad galėtumėte imtis sunkesnių treniruočių, pajusite adrenalino pliūpsnį. Tai tikra euforija. Po to seks kai kas dar nuostabesnio. Pirma - atsipalaidavimas po intensyvių treniruočių. Antra - galėsite malinti ˛vėrik¹ apetit¹ ir trokulį nepriaugdamas svorio ir nejausdamas nė menkiausio kaltės jausmo.

iais laikais rinkoje yra daug sporto įtaisų, sveikatos klubų, video med˛iagos ir panaių dalykų, skirtų padėti jums mesti svorį ir jaustis tvirtesniems bei sveikesniems. Mano patarimas - visus juos ignoruokite. Sportavimas vien dėl svorio metimo sukelia jausm¹, kad atlikinėjate bausmź - lygiai tas pat vyksta ir tada, kai treniruojatės vien dėl to, kad būtumėte tvirtas ir sveikas.

Tai neturi būti kančia. Ar vaikystėje save vertėme treniruotis? Ar būdamas vaikas mokėjote nema˛us pinigus u˛ tai, kad galėtumėte plaukioti, okti, ˛aisti tenis¹ ar golf¹, nes norėjote numesti svorio ir tvirtai jaustis? ˇinoma, kad ne. Jūs tai darėte vien tiktai savo malonumui. Galbūt manote, kad tai jums buvo malonu tik vaikystėje, nes turėjote pakankamai energijos mėgautis tokia veikla? Galbūt ir taip. Tačiau energingi gali būti ne tik vaikai. Tiesiog da˛niausiai mus sekina būtent gyvensena.

Vis dėlto ruoiamės visk¹ pakeisti - tam „Lengvas būdas sulieknėti“ ir skirtas. Jei laikysitės nurodymų, jūsų energija netrukus liesis per kratus ir galėsite rinktis įvairiausi¹ veikl¹ pagal jūsų am˛ių, itvermź, sveikat¹ ir asmeninius pomėgius: golf¹, bouling¹, skvo¹, tenis¹, badminton¹, lengv¹j¹ atletik¹, ˛ygiavim¹, kopim¹ į kalnus, dviračių sport¹, čiuo˛im¹, futbol¹, kriket¹, regbį, plaukiojim¹, ledo ritulį, krepinį, netbol¹, slidinėjim¹, gimnastik¹ ir kitas.

Toks sportas ne tik savaime malonus, bet turi ir papildomų privalumų - plečia draugų rat¹, gerina apetit¹, todėl galima ne tik mėgautis maistu, bet valgyti pakankamai daug ir neturėti antsvorio. Jis stiprina raumenis, leid˛ia būti tvirtiems ir sveikiems, į gyvenim¹ įnea d˛iaugsmo ir tikslų. Yra dar vienas didelis privalumas, kuris ne visada būna akivaizdus. Aktyvi veikla panaikina nuobodulį, kuris yra da˛na persivalgymo prie˛astis.

Dauguma laukinių gyvūnų kasdien natūraliai susiduria su fiziniu krūviu. Jiems reikia med˛ioti, iekoti maisto ir stengtis netapti kitų gyvūnu maistu. Vakarietikas civilizuotas ˛mogus pasinaudojo savo smegenimis ir tokius poreikius panaikino. Kai kurie mūsų treniruotes pakeičia fiziniu darbu. Esu įsitikinźs, kad reguliarus fizinis aktyvumas būtinai reikalingas gyvenimo d˛iaugsmui. Mūsų kūnai sutverti taip, kad judėtume, o ne būtume sustingź. Fiziniai pratimai neprivalo būti kančia. Jie savaime turėtų būti malonūs ir tuo pat metu duoti reikmingos naudos.

Apie tai yra ir visa i knyga. Mes visi gavome pači¹ did˛iausi¹ dovan¹, koki¹ tik galima įsivaizduoti - gyvenim¹. Būdami ˛monės, esame privilegijuoti dvigubai - mums suteikti kūnai, kurie yra patys sudėtingiausi ilikimo mechanizmai ioje planetoje. Jei jūs gimėte be rimtų fizinių ar protinių trūkumų, vadinasi, esate dar labiau privilegijuotas.

40. Pabaiga

Galbūt ios knygos pavadinimas jums sudarė įspūdį, kad pagrindinis „Lengvo būdo sulieknėti“ tikslas - svorio kontrolė. Toks po˛iūris yra klaidingas. Mano knyga apie metim¹ rūkyti kelia baimź ir net panik¹ rūkalių protuose, tad ir knyga apie svorio metim¹ gali bauginti antsvorio turinčius ˛mones.

„Lengvas būdas mesti rūkyti“ yra neįtikėtinai sėkmingas dėl to, kad mano pagrindinis tikslas ne priversti rūkalius mesti rūkyti, bet leisti jiems susivokti, kad būdami nerūkančiaisiais jie ˛ymiai labiau mėgausis bendravimu su ˛monėmis ir bus labiau pasiruoź įveikti stres¹. Kitaip tariant, pagrindinis tikslas - suteikti jiems galimybź mėgautis gyvenimu. Galite klausti - o kurgi skirtumas? Skirtum¹ apčiuopti sunku, tačiau jis yra esminis. Jei rūkalius galvos tik apie tai, kad turi atsisakyti rūkymo, jausis taip, lyg aukotųsi ir būtų var˛omas. Dėl to jį u˛kluptų depresija ir nesėkmė būtų beveik garantuota. Tačiau jei prie tai rūkaliui leid˛iama susivokti, kad i tiesų atsisakyti visikai nėra ko ir kad jis nepasiilgs rūkymo, bet tik dar labiau mėgausis gyvenimu, cigaretė jam nebeatrodys kaip ramstis ir malonumas. Dėl to neu˛klups aukos pojūtis ar depresija. Prieingai, buvźs rūkalius ivysta metim¹ rūkyti tikrojoje viesoje - kad tai ligos pabaiga - taigi procesas tampa lengvas ir malonus, u˛uot neįmanomas ir slegiantis.

Visikai tokie pat principai tinka ir svorio kontrolei. Daugeliui antsvorio turinčių ˛monių svorio kontrolė iaukia aukojimosi pojūčius ir sukelia depresij¹. Jūsų trečias nurodymas buvo toks - pradėkite su maloniu jauduliu ir pakilia nuotaika. Jei jau tuomet pavyko taip nusiteikti - tuo geriau. Jei ne, absoliučiai būtina, kad dabar jaustumėte tokį jaudulį ir pakili¹ nuotaik¹.

Pagrindinis knygos skaitymo tikslas - mėgautis pilnaverčiu, laimingu gyvenimu. Nėra reikalo būti prislėgtam ar liūdėti. Nevyksta nieko blogo. Vyksta kai kas nuostabaus!

Negalite mėgautis gyvenimu, jei jus kamuoja dusulys, stinga energijos, savigarbos, vargina dispepsija, vidurių u˛kietėjimas, viduriavimas, sustojźs skrandis, rėmuo, opos, dirgliosios ˛arnos sindromas, auktas kraujospūdis, padidėjźs cholesterolio kiekis ir irdies, arterijų, venų, skrand˛io, ˛arnų, inkstų, kepenų ir kitokios ligos.

Negalite mėgautis gyvenimu, jei vienu ir tuo pat metu jaučiate ir kaltź, kad valgote per daug, ir suvar˛ym¹, kad jums negalima valgyti tiek, kiek norite. Kodėl savo mėgstamiausio maisto negalėtumėte valgyti kiek panorėjźs ir kada panorėjźs, ir sverti tiek, kiek norite, kad jūsų nekamuotų nė vienas i prie tai minėtų negalavimų, o kiekvienas valgymas būtų mėgavimasis?

Tai paprasta - daugiau nei 99,99% ios planetos sutvėrimų maitinasi būtent taip. Jiems pavyksta, nes jie vadovaujasi Motinos Gamtos instrukcija. „Lengvas būdas sulieknėti“ paaikino, kaip ir kodėl veikia i instrukcija ir kodėl ji negali jūsų nuvilti. Viskas, k¹ turite padaryti - pasitelkti sveik¹ prot¹. Jūsų pasirinkimas paprastas. Galite ir toliau valgyti maist¹, nuo kurio tunkate, esate mieguistas, lubuoja jūsų sveikata, kaltinate save ir sergate depresija, arba galite maitintis tokiu maistu, kuris nepridaro jums visų ių bėdų, bet suteikia sveikatos, energijos ir gyvenimo d˛iaugsmo. Be to, did˛iulis jo privalumas tas, kad jis yra ˛ymiai skanesnis!

K¹ galite prarasti? Visikai nieko! Prieingai, įgyti galite tiek daug! Be to, jūs galite

Valgyti tiek savo mėgstamiausio maisto, kiek tik norite, tada ir taip da˛nai, kaip tik pageidaujate.

Sverti būtent tiek, kiek norite.

D˛iaugtis sveikata ir energijos pertekliumi ir visapusikai mėgautis kiekviena gyvenimo diena.

Viskas, k¹ turite padaryti:

Vadovautis visais nurodymais.

Kodėl dabar jų visų neprisiminus? Priede pateikiama vienuolika nurodymų su trumpais paaikinimais ten, kur jie yra reikalingi. Jei norite isamesnio paaikinimo, grį˛kite prie knygos teksto.

Mėgaukitės gyvenimu!

Priedas

Patarimai

1. Laikykitės visų nurodymų.

2. Būkite atviras naujoms idėjoms.

3. Pradėkite su maloniu jauduliu ir pakilia nuotaika.

Ir kodėl gi neisaugojus io jausmo? Juk jis nuostabus!

4. Mekos paslauga.

Jei vadinamojo eksperto - nesvarbu, kad ir koks jis būtų garsus - duodamas patarimas prietarautų

Motinai Gamtai - neklausykite jo.

5. Nenusistatykite norimo svorio i anksto.

6. Nevalgykite, jei nesate alkanas.

Maistas būna kvapnus ir skanus tik tada, kai esate alkanas!

7. Nevergaukite savo skonio receptoriams.

8. Venkite perdirbto maisto!

9. Stenkitės alkį malinti tikru maistu, o ne lamtu.

10. Veikite!

11. Nepaverskite visko kankyne.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 1645
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/250/Lengvas-bdas-sulieknti-Allen-C65984.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/250/Lengvas-bdas-sulieknti-Allen-C65984.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/250/Lengvas-bdas-sulieknti-Allen-C65984.php">Lengvas būdas sulieknėti - Allen Carr</a>

Lengvas būdas sulieknėti - Allen Carr

įvairių

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: