Lengvas bûdas sulieknëti - Allen Carr

Lengvas bûdas sulieknëti - Allen Carr

Skiriama Annei Emery, Kenui Pimblett'ui,

Johnui Kindred'ui, Janetai Caldwell ir voverei

Apie autoriø

Pagrindinë mintis, jungianti visas Alleno Carro knygas - tai baimës panaikinimas. Iš tikrøjø jo talentas glûdi sugebëjime panaikinti nerim¹ ir baimes, trukdanèias žmonëms gyventi pilnavertá gyvenim¹ ir juo mëgautis. Tai raiškiai demonstruoja jo knygos, tapusios bestseleriais daugelyje pasaulio šaliø: „Lengvas bûdas mesti rûkyti“, „Vienintelis bûdas visam laikui mesti rûkyti“, „Lengvas bûdas sulieknëti“, „Kaip padëti paaugliui mesti rûkyti“, „Lengvas bûdas mëgautis skrydžiu“ ir kitos.

Anksèiau sëkmingai dirbês buhalteriu Allenas Carras buvo užkietëjês rûkalius ir surûkydavo iki šimto cigareèiø per dien¹. Ši priklausomybë varë já á neviltá, kol 1983 metais, po daugelio nesëkmingø bandymø neberûkyti, jis pagaliau atskleidë tai, ko laukë visas pasaulis - LENGV¥ BÛD¥ mesti rûkyti. Allenas Carras ákûrë pasauliná klinikø tinkl¹ ir ágijo nepaprast¹ reputacij¹ padëdamas rûkaliams atsikratyti priklausomybës. Jo knygos yra išleistos daugiau nei dvidešimèia kalbø. Metodas taip pat išdëstytas vaizdajuostëse, garsajuostëse ir kompaktinëse plokštelëse.

Dešimtys tûkstanèiø žmoniø kreipësi pagalbos á Alleno Carro klinikas, kuriose sëkmingai išgydoma per 95% besikreipusiøjø ir garantuojama, kad suprasite, jog mesti rûkyti yra lengva, priešingu atveju jums bus gr¹žinti pinigai. Teikiamos kolektyvinës paslaugos leidžia paprastai ir efektyviai ágyvendinti kompanijoms nerûkymo politik¹. Visa korespondencija ir užklausos apie Alleno Carro knygas, vaizdajuostes, garsajuostes ir kompaktines plokšteles turëtø bûti adresuojama klinikoms Londone.

Ávadas

Medicinos tyrimai atskleidžia vis daugiau faktø apie ligø procesus, taèiau mûsø nesugebëjimas pasinaudoti jau turimomis žiniomis ir toliau lemia labai daug visuomenës susirgimø ir priešlaikiniø mirèiø. Rûkymo žala pirmiausia buvo nustatyta tiriant ryšá tarp gydytojø áproèio rûkyti ir jø mirties priežasties. Tyrimas atskleidë, kad plauèiø vëžys beveik visada buvo susijês su rûkymu.

Skatinti žmones mesti rûkyti ir rinktis sveik¹ gyvenimo bûd¹ jau seniai yra bendrosios praktikos gydytojø pareiga. Deja, daugumai jø šiai darbo srièiai pritrûksta laiko ar jëgø, be to pastangas dažnai sužlugdo grësminga cigareèiø reklama, tikslingai nukreipta á jaunus žmones.

Pirm¹ kart¹ apie Allen¹ Carr¹ išgirdau iš savo paciento. Jis nustebino mane vien¹ dien¹ pareiškês, kad rado lengv¹ bûd¹ mesti rûkyti. Nuo to laiko rekomenduoju Alleno Carro „Lengv¹ bûd¹ mesti rûkyti“ visiems savo pacientams ir matau áspûdingus rezultatus. Susidomëjimas Alleno Carro metodu paskatino mane asmeniškai išnagrinëti, kodël jo požiûris toks veiksmingas.

Padëjês daugybei žmoniø mesti rûkyti, Allenas Carras sukûrë dar vien¹ metod¹, padedantá žmonëms greitai ir lengvai atsikratyti antsvorio, nuo kurio daugiau ar mažiau kenèia daugelis mûsø. Perskaitês ir išklausês Alleno Carro požiûrá á ši¹ nuolatinê problem¹, nustebau, kad beveik nevalingai ásisavinau jo išmintá. Rezultatas buvo labai malonus. Dabar galiu lengviau judëti, ypaè skvošo aikštelëje, ir jauèiuosi geriau, bûdamas sveikesnis. Tai mane labai sužavëjo, ypaè dël to, kad net nebuvau labai susirûpinês tuo keletu papildomø kilogramø ties savo juosmeniu. Jûsø kelionë su Alleno Carro knyga bus netikëtas atradimas, atskleisiantis, kad kontroliuoti savo svorá gali bûti labai paprasta.

Daktaras Michaelis Bray'us, medicinos ir chemijos bakalauras;

bendrosios praktikos gydytojø kolegijos dëstytojas

Turinys

Daktaro Michaelio Bray'aus ávadas

1. Lengvas bûdas sulieknëti

2. Voverë

3. Mano pažadas!

4. Kodël dietos negali padëti?

5. Mûsø mitybos áproèiai

6. Neátikëtinas mechanizmas

7. Protingiausia gyvybës rûšis šioje planetoje

8. Neátikëtino mechanizmo defektas

9. Kiek tiksliai norite sverti?

10. Vartojimas ir šalinimas

11. Kodël mes valgome?

12. Kaip mes vartojame maist¹?

13. Kas yra natûralus maistas?

14. Plastmasinio kibiro sindromas

15. Kaip laukiniai gyvûnai atskiria maist¹ nuo nuodø?

16. Kaip žinoti, kada pradëti ir kada nustoti valgyti?

17. Reikšmingas alkio ir skonio ryšys

18. Neátikëtina maisto ávairovë

19. Nesveiko maisto riba

20. Mûsø mëgstamiausias maistas

21. Kaip viskas pakrypo neigiama linkme?

22. Mësa

23. Pienas ir jo produktai

24. Kuo maitinasi gorilos?

25. Apsvarstykime prasmê

26. Venkite perdirbto maisto

27. Rafinuotas maistas

Laiko pasirinkimas ir maisto derinimas

29. Rekomendacijos, kaip tinkamai derinti maist¹

30. Gërimai

31. Kaip panaikinti smegenø plovim¹?

32. Šokoladas

33. K¹ mes jau žinome

34. Rëžimas

35. Pusryèiams valgykite tik vaisius

36. O kaip kiti valgymai?

37. Ar privalu tapti vegetaru

38. Keletas naudingø patarimø

39. Fizinis aktyvumas

40. Pabaiga

Priedas

1. Lengvas bûdas sulieknëti

Ties¹ sakant, ši knyga turëtø vadintis „Lengvas bûdas sverti bûtent tiek, kiek norite“, bet toks pavadinimas bûtø pernelyg gremëzdiškas. Daugelis žmoniø, kaip galbût ir jûs, nerimauja dël antsvorio, taèiau noriu pabrëžti, kad mano metodas, kurá toliau vadinsiu „Lengvu bûdu sulieknëti“, yra vienodai efektyvus ir norintiems sulieknëti, ir norintiems pastambëti. Iš tiesø svorio kontrolë nëra šios knygos esmë. Svarbiausias „Lengvo bûdo sulieknëti“ tikslas yra visiškai egoistinis: tiesiog MËGAUTIS GYVENIMU!

Kaip galite juo mëgautis, jei esate nuolatos pavargês ir apsnûdês, jauèiatës suvaržytas, nerimaujate ir kaltinate save dël bëdø ir žalos, kurios dël turimo antsvorio sau pridarote protiškai ir fiziškai?

Kaip jau tikriausiai žinote, išgarsëjau atradês metod¹, leidžiantá kiekvienam rûkaliui mesti rûkyti ne tik lengvai, bet ir maloniai. Dabar daugelio esu laikomas geriausiu pasaulyje specialistu, padedanèiu žmonëms mesti rûkyti. Iš tiesø rûkaliai, kurie išmëgino ir suprato metod¹, mane ir mano mokytus terapeutus laiko vieninteliais ekspertais.

Vëliau pastebëjau, kad, su viena ásidëmëtina išimtimi, metodas vienodai efektyvus sprendžiant bet kokios iš esmës psichologinës priklausomybës klausimus(o dauguma jø bûtent tokios ir yra, áskaitant alkoholizm¹ bei kitas narkotinës priklausomybës formas). Daugelis pretenduojanèiø á ekspertø vard¹ tiki, kad pagrindinës problemos - cheminë priklausomybë ir fiziniai simptomai, kuriuos sukelia atpratimas nuo narkotiko. Todël bandoma sprêsti problem¹ naudojant cheminius pakaitalus. Iš tiesø lengvas ir paprastas bet kurios priklausomybës sprendimas yra vien tik psichologinis.

Visiems žinoma, kad šiuo metu svorio kontrolë yra milijonus nešantis verslas. Kiekvien¹ savaitê kokia nors ážymybë reklamuoja vaizdajuostê, knyg¹ ar treniruoklá, demonstruoja mankštos program¹ ar revoliucing¹ nauj¹ diet¹, kuri stebuklingai išsprês jûsø svorio bëdas. Tarp rûkymo ir valgymo yra labai glaudžiø fiziniø ir psichologiniø asociacijø, o tarp metimo rûkyti ir mëginimo sulieknëti jos dar glaudesnës. Tiek rûkalius, tiek besilaikantis dietos žmogus kenèia nuo šizofrenijos - jø galvose vyksta nuolatinës virvës traukimo varžybos. Bûnant rûkaliumi iš vienos pusës kamuoja mintis - tai bjauru ir šlykštu, mane žudo, kainuoja daug pinigø ir priverèia vergauti. Iš kitos pusës - tai mano malonumas, mano ramstis, mano draugas. Besilaikant dietos iš vienos pusës kankina mintis - aš storas, mieguistas ir ligotas, atrodau baisiai, o jauèiuosi dar blogiau. Iš kitos pusës - taèiau kaip aš mëgstu pavalgyti!

Atleistina, jei manote, kad susigundžiau šia pelninga veikla ir tiesiog bandau pasipelnyti išnaudodamas jau turim¹ reputacij¹. Užtikrinu, taip nëra. Priešingai - metø metus tvirtinau, kad mano metodas tam netinkamas - taèiau paaiškëjo, jog klydau.

Aš iš tiesø galëjau pasipelnyti naudodamasis savo reputacija. Sulaukiau daugybës pasiûlymø reklamuoti ávairiausius produktus, áskaitant ir liekninam¹sias priemones. Visus juos atmeèiau ne dël to, kad esu toks turtingas, jog nesidomiu stambiais finansiniais pasiûlymais, bet dël to, kad branginu savo reputacij¹ ir ginsiu j¹ taip aršiai, kaip liûtë gina savo jauniklius. Be to, nesu matês në vienos reklamos, kurioje ážymybë, liaupsinanti koká nors produkt¹, neatrodytø apsimestinai. Turëèiau aiškiai pasakyti, kad „Lengvas bûdas sulieknëti“ nëra svetimø idëjø reklama. Šá metod¹, kaip ir „Lengv¹ bûd¹ mesti rûkyti“, suformulavau aš. Žinojau, kad manasis metimo rûkyti metodas bus veiksmingas dar prieš já išbandant ir tai árodant. Perskaitês ši¹ knyg¹ jûs taip pat žinosite, kad „Lengvas bûdas sulieknëti“ bus veiksmingas.

Áprastai dauguma metusiø rûkyti žmoniø priauga svorio, tuo tarpu aš per šešis mënesius numeèiau beveik 13 kilogramø. Derinau reguliari¹ mankšt¹ ir F-plano diet¹ (Britø fiziologës Odri Iton sukurta dieta, kurios principas - valgyti daug skaidulø turintá maist¹, kad sotumo jausmas ateitø dar iki persivalgymo). Suvokiau, kad remiuosi valios pastangomis ir disciplina. Taèiau vis vien iš tiesø mëgavausi procesu. Tai buvo labai panašu á pirmuosius bandymus mesti rûkyti, pasitelkiant valios pastangas. Kol jûsø pasiryžimas tvirtas, priešindamasis pagundoms jauèiate mazochistiná pasididžiavim¹ savimi. Kol svorio metimas buvo pagrindinis mano gyvenimo tikslas, viskas buvo puiku. Bëda, kad, kaip bûdinga ir metimui rûkyti valios pastangø metodu, mano pasiryžimas pradëjo silpnëti. Vos tik atsirasdavo svarbesniø ávykiø, pratimai ir dieta nueidavo perniek, o mano svoris vël pradëdavo augti.

Tiems skaitytojams, kurie yra susipažinê su mano metodu, privalau paaiškinti dažnai pasitaikantá klaiding¹ supratim¹. Kadangi esu stiprios valios ir m¹stau pozityviai, daugelá žmoniø veikia iliuzija, kad mano metodas paremtas valios pastangø sutelkimu ir pozityviu m¹stymu. Taip nëra. Suvokiau, kad esu stiprios valios ir pozityviai m¹stantis žmogus gerokai anksèiau nei atradau savo metod¹. Ties¹ sakant mane glumino, kodël tiek daug neabejotinai mažiau už mane valingø rûkaliø sugebëjo mesti rûkyti vien savo valios pastangomis, o man tai buvo nepasiekiama.

Pozityviai m¹stau, nes taip liepia sveikas protas. Pozityvus m¹stymas palengvina ir pamalonina gyvenim¹. Taèiau jis man nepadëjo mesti rûkyti ir neapsaugojo nuo mažiausiai 13-os kilogramø antsvorio!

Pozityvus m¹stymas reiškia štai k¹ - žinau, kad elgiuosi kvailai, todël pasitelkês vali¹ ir disciplin¹ ketinu imtis veiksmø ir nustoti taip elgtis. Neabejoju, kad daug žmoniø metë rûkyti ir susireguliavo savo svorá naudodami toki¹ taktik¹. Palinkëkime jiems sëkmës! Man tokia taktika niekada nepadëjo, o jei bûtø padëjusi jums, tai neskaitytumëte šios knygos.

Ne, rûkyti mane vertë ne valios stoka ir ne negatyvus m¹stymas. Rûkymo kaltininkas buvo mano supainiotas m¹stymas nuolatinë šizofrenija, vis¹ gyvenim¹ kankinanti žmones, kol šie dar rûko. Dalis jø smegenø nekenèia buvimo rûkaliais, o kita dalis tiki, kad jie negali mëgautis ar tvarkytis gyvenimo be cigaretës.

Lygiai tokie pat „myliu-nekenèiu“ santykiai egzistuoja tarp antsvorá turinèiø žmoniø ir maisto. Manieji rûkymo vargai baigësi ne dël pozityvaus m¹stymo, o dël to, kad baigësi ta painiava. Supratau, kodël rûkymas tebuvo sumanus ir klastingas piktnaudžiavimo pasitikëjimu triukas ir kodël tas pojûtis, kad jis man padeda mëgautis gyvenimu ar áveikti stres¹, tebuvo iliuzija. Kai atsirado šis suvokimas, baigësi painiava, o kartu ir šizofrenija, ir mano troškimas rûkyti. Neprireikë nei valios pastangø, nei pozityvaus m¹stymo: tai buvo lengva!

Žmogø, kuris kada nors laikësi dietos ar bandë mesti rûkyti valios pastangø metodu, labai sunku átikinti, kad ámanoma sëkmingai pasiekti savo tiksl¹ visiškai be jokios valios. Galite bûti arba nebûti stiprios valios žmogus. Bet kuriuo atveju labai svarbu, kad suvoktumëte, kodël neprireiks valios pastangø naudojantis „Lengvu bûdu sulieknëti“. Tai paaiškinti sunku. Galbût padës pavyzdys.

Ásivaizduokite, kad esate ákalintas karo belaisviø stovykloje. Jus aplanko gydytojas ir pradeda pamokslauti. „Èia drëgna ir jûs rizikuojate susirgti plauèiø uždegimu. Be to, per mažai maitinatës. Ar bent nutuokiate, koká siaub¹ keliate savo šeimai? Jie nerimauja, kad save pražudysite. Atrodote gana protingas, tad bûkite geras ir keliaukite namo“. Toká gydytoj¹ laikytumëme visišku silpnaproèiu.

Taèiau ši situacija visiškai tokia pati, kaip ir tada, kai gydytojas rûkaliui pamokslauja apie rûkymo, o dažnai persivalganèiam žmogui apie antsvorio blogybes. Kalinys, rûkalius ir persivalgytojas jau ir taip suvokia žalingas pasekmes, kurias sukëlë jø kebli padëtis. Bûtø logiška manyti, kad kenèiantieji t¹ diskomfort¹ asmeniškai já suvokia žymiai geriau už patá pamokslautoj¹.

Tiesa, kad naudodami vali¹, disciplin¹ ir atsidavim¹ kaliniai gali ištrûkti iš karo belaisviø stovyklos, rûkaliai gali sugebëti mesti rûkyti, o persi valgytojai gali sëkmingai kontroliuoti savo svorá. Be jokios abejonës, tûkstanèiai jau taip ir padarë. Lenkiu prieš juos galv¹ - jie nusipelnë sveikinimø. Visgi man labiausiai rûpi tie kaliniai, kuriems nepavyko pabëgti - nepriklausomai nuo to, ar jie stiprios valios, ar ne. Iš tiesø kaliniui reikia ne pamokslavimø, o rakto nuo kalëjimo. Rûkaliai ir žmonës, turintys antsvorá, yra visiškai tokioje pat padëtyje. Antsvorá turinèiam žmogui mažiausiai reikia, kad kažkas globëjiškai pamokslautø aiškindamas, jog netaisyklingas maitinimasis mažina savigarb¹, apsunkina kvëpavim¹, sukelia energijos trûkum¹, virškinimo sutrikimus, viduriø užkietëjim¹, viduriavim¹, skrandžio veiklos sutrikimus, rëmená, opas, dirgliosios žarnos sindrom¹, aukšt¹ kraujospûdá, didelá cholesterolio kieká kraujyje, širdies, arterijø, venø, pilvo, žarnyno, inkstø ir kepenø ligas. Ir tai tik maža galimø negalavimø dalis.

Tai, ko iš tiesø reikia rûkaliams - kad kažkas parûpintø rakt¹, leisiantá išsilaisvinti iš nikotino sp¹stø. Bûtent já aš ir suteikiau, ir bûtent dël to mano metodas toks veiksmingas. Jis leidžia bet kuriam rûkaliui lengvai mesti rûkyti ir dël to jis pavadintas „Lengvu bûdu“.

Tai, ko iš tiesø reikia antsvorá turintiems žmonëms, - raktas, leisiantis lengvai kontroliuoti svorá. Dabar radau rakt¹ ir jiems, ir dël to já vadinu „Lengvu bûdu sulieknëti“.

Galite ginèytis, kad klaidinga lyginti rûkalius ir turinèius antsvorio žmones su karo belaisviø stovyklos kaliniais todël, kad pastarieji ákalinti per jëg¹, kai tuo tarpu rûkaliaus niekas neverèia rûkyti, o antsvorá turinèio žmogaus niekas neverèia persivalgyti, tik jie patys. Jie lengvai galëtø pakeisti situacij¹, taèiau jei yra tokie kvaili, kad to nepadaro, lieka kaltinti tik juos paèius.

Iš tikrøjø situacija yra lygiai tokia pati. Globëjiški pamokslautojai mus gali laikyti kvailiais. Mes patys save laikome kvailais, nes, kaip ir jie, žinome, kad problemø sau prisidarome patys, raèiau tiesa yra tokia: jei rûkote ar turite antsvorio ir puikiausiai suvokiate, jog gadinate sau gyvenim¹, bet niekada nemëginote imtis kokiø nors veiksmø, tuomet esate kvailys. Jei kažko ëmëtës, bet jums nepavyko, tuomet kvailys nesate. Galbût jauèiatës lyg bûtumëte kvailys ir silpnavalis, taèiau ar kažk¹ lemia tai, kad vienu metu esate ir kalinys, ir kalëjimo prižiûrëtojas? Jums nepavyko pabëgti ir likote savo susikurtame kalëjime dël vienos vienintelës priežasties - nežinote, kaip iš jo pasprukti.

Jeigu bûtumëte kvailys, neskaitytumëte šios knygos. J¹ skaitote todël, kad žûtbût norite ištrûkti iš to kalëjimo. Tiesa ta, kad rûkaliai ir antsvorá turintys žmonës patys nesusikuria nuosavo kalëjimo. Vëliau paaiškinsiu, kad kalëjim¹ sukûrë vakarietiškai visuomenei bûdingas smegenø plovimas. „Lengvas bûdas sulieknëti“ suteiks jums rakt¹, kuriuo naudodamiesi galësite pabëgti iš kalëjimo, o kai kart¹ já ágysite, Jums nereikës naudoti valios pastangø!

Ar aš planavau atrasti „Lengv¹ bûd¹ sulieknëti“? Ne! Ne daugiau, nei s¹moningai ruošiausi atrasti lengv¹ bûd¹ mesti rûkyti. Kaip lengvai mesti rûkyti, supratau tada, kai susitaikiau su faktu, kad niekada nesugebësiu to padaryti. Atvirai pripažástu, kad, kaip bûdinga ir kitiems didiesiems atradimams, tai buvo daugiau sëkmës, o ne kažkokio mano genialumo nuopelnas. Maniau, kad jei egzistuotø lengvas svorio problemos sprendimas, kas nors kitas jau bûtø já atradês. Žvelgiau á save lyg á loterijos laimëtoj¹. Laimëti kart¹ gyvenime yra neátikëtina sëkmë, o tikëtis laimëti antr¹ kart¹ jau bûtø visiška kvailystë!

Tad kaip radau svorio kontroliavimo sprendim¹? Daug lëmë natûralus proto atsivërimo procesas, prasidëjês išsprendus rûkymo máslê. Didži¹j¹ savo gyvenimo dalá tam tikrus faktus apie rûkym¹ buvau pripažinês net neabejodamas jø teisingumu - tikëjau, kad rûkaliai rûko todël, jog patys taip nusprendžia, kad jie mëgaujasi cigareèiø skoniu, ir kad rûkymas paprasèiausiai yra áprotis. Neprireikë Šerloko Holmso, kad suprasèiau, jog tokie teiginiai yra nes¹monë. Iš tiesø užteko tik trupuèio savianalizës. Taèiau dabar, kai išsiugdžiau áprotá abejoti tuo, kas laikoma pripažintais faktais, negaliu susilaikyti neabejojês viskuo, ir nesvarbu, ar tai bûtø susijê su rûkymu, maitinimosi áproèiais ar dar kuo nors.

Pati visuomenë bendromis pastangomis mums išplovë smegenis, o atskirai prie to dar prisideda gydytojai, sveikatos inspekcija, medicinos personalas ir dietologai. Jie mus átikina tam tikromis mitybos áproèiø tiesomis, kurios yra akivaizdi nes¹monë ir daugeliu atveju visiškai prieštarauja faktams.

Šios knygos ávado autorius daktaras Bray'us nusistebëjo sužinojês, kad neturiu medicininio išsilavinimo. Ir ne jis vienas. Greitai suvokiau, kad šis medicinos žiniø trûkumas ne tik suteikë man dideliø privalumø gydant rûkalius, bet taip pat išëjo á naud¹ atrandant bûd¹ kaip kontroliuoti svorá. Gydytojas akcentuoja fizinê žal¹, kurios pridaro rûkymas ir netinkamas maitinimasis, taèiau rûkaliai ir persivalgantys žmonës rûko ar persivalgo ne tam, kad tyèia sau pakenktø, kaip ir kalinys lieka kalëti karo belaisviø stovykloje ne dël to, kad toliau gadintøsi sveikat¹. Vienintelis tikras kelias - pašalinti priežastis, verèianèias mus rûkyti ar persivalgyti, o mano metodas bûtent tai ir padaro.

Faktas, kad neturiu medicininio išsilavinimo, man suteikia dar vien¹ ryškø privalum¹. Man nereikia jums globëjiškai pamokslauti. Nereikia vartoti techninio žargono ar pritrenkti jûsø moksliniais faktais. Aš toks pat kaip ir jûs. Buvau tokioje pat padëtyje ir kentëjau dël tokio pat nepasitikëjimo savimi ir nusivylimø, kurie bûdingi jums. Jums neprireiks nei valios pastangø, nei pozityvaus m¹stymo. Bet, kaip ir aš, pastebësite, kad sprendimas yra toks akivaizdus ir toks lengvas, jog negalësite suprasti, kaip šitiek metø buvote toks aklas.

Trys pagrindiniai dalykai padëjo man suvokti, kad perpratus svorio kontrolës esmê, tai tampa taip pat lengva ir paprasta, kaip ir nustoti rûkyti.

Pirmas - barjero, vertusio tikëti, kad mano metodas nëra tinkamas svorio kontroliavimui, išnykimas. Kodël tikëjau, kad mano metodo negalima pritaikyti svorio kontroliavimui? Nes pati metimo rûkyti metodo esmë yra tokia: visiškai neberûkyti yra lengva, taèiau reikia milžiniškos valios ir disciplinos, kad galëtumëte sumažinti ar kontroliuoti tabako vartojim¹. Pritaikius t¹ patá mitybai, labai greitai išsprêstumëte ne tik savo svorio problem¹, bet ir visas kitas bëdas, kokiø tik ámanoma turëti.

Tad kas nutiko, kad prapuolë mano proto barjeras ir galëjau išvysti ties¹? Kas, visø pirma, suformavo t¹ barjer¹? Tiek nikotino, tiek maisto alkis sukelia vienod¹ tuštumos ir nesaugumo jausm¹. Tiek rûkaliai, tiek valgytojai jauèia t¹ patá malonum¹, kai patenkina savo geism¹.

Vis dëlto, menamas rûkymo ir maitinimosi panašumas yra iliuzija. Iš tiesø tai visiškos priešingybës. Rûkymas verèia geisti nuodo ir galiausiai jus pražudo, jei ir toliau taip elgiatës, tuo tarpu maitinimasis verèia geisti valgio - maisto, nuo kurio priklauso jûsø gyvybë.

Maisto valgymas yra ne tik tikras malonumas, bet iš tiesø numalšina alká, tuo tarpu mëginimas numalšinti nikotino geism¹ verèia á savo plauèius kvëpti bjaurius dûmus, o kiekviena cigaretë, užuot numalšinus nikotino geism¹, iš tiesø já tik sukelia.

Jei atsižvelgsime á tai, kad visiškai nebevalgyti yra neámanoma, nenuostabu, jog maniau, kad mano metodo nebus galima taikyti abiem atvejais, kurie, nors ir apsupti panašumo iliuzijos, iš tiesø yra visiškai priešingi.

Vis dëlto aš padariau esminê klaid¹. Lyginau rûkym¹ su valgymu. Valgymas nëra problema, tai nuostabus ir malonus užsiëmimas, kuriuo ketiname mëgautis vis¹ savo gyvenim¹. Lyginti su rûkymu privalëjau beveik toká pat blog¹ ir žalingi užsiëmim¹, kaip persivalgymas!

Valgymo ir persivalgymo niekada nelaikiau dviem skirtingais reiškiniais. Man persivalgymas paprasèiausiai buvo užsitêsês maitinimasis, greièiausiai nulemtas to, kad labai mëgavausi valgiu. Ironiška, taèiau rûkaliai tiki, kad metimo sunkumø atsiranda dël jø per didelio mëgavimosi rûkymu. Iš tiesø jie niekada juo nesimëgauja. Jie tik tiki, kad mëgaujasi, nes, negalëdami rûkyti, jauèiasi labai nelaimingi ir suvaržyti. Lygiai taip pat persivalgantys žmonës tiki, kad bëda kyla dël to, jog jie per daug mëgsta valgyti. Tikëtina, kad jausitës nelaimingas ir suvaržytas, kai jums neleidžiama valgyti, taèiau tai dar nereiškia, jog mëgaujatës persivalgymu.

Žmonës mëgaujasi valgymu, bet nesimëgauja persivalgymu. Persivalgymas sukelia virškinimo sutrikimus ir rëmená, tada jauèiatës išpampês, pavargês ir mieguistas, o ilgainiui tampate storas, ligotas ir nelaimingas.

Persivalgymas turi dar vien¹ didžiulá minus¹. Kaltës jausmas ir kiti persivalgymo sukelti rûpesèiai galiausiai iš viso atima valgymo malonum¹.

Labai svarbu, kad nuo pat pradžiø aiškiai skirtumëte normalø valgym¹ nuo persivalgymo. Normalus valgymas - didžiulis malonumas. Persivalgymas sukelia diskomfort¹ tiek valgant, tiek po valgio, o nuolatinis persivalgymas - pastovø liguistum¹ ir priešlaikinê mirtá. Persivalgytojai puikiausiai suvokia šiuos faktus, taèiau kaip suklaidinti rûkaliai tiki, jog iš tiesø mëgaujasi rûkymu, taip ir persivalgantys žmonës yra ásitikinê, kad tai suteikia malonum¹, kompensuojantá dël to užklumpanèias bëdas. Vëliau paaiškinsiu, kad tas malonumas yra iliuzinis. Persivalgytojai bûna labai nelaimingi ir tada, kai persivalgo, ir vëliau. Štai kodël skaitote ši¹ knyg¹. Pripažinkite šá paprast¹ fakt¹!

Tai iškelia tam tikrø klausimø: „Kas yra persivalgymas ir kaip žinoti, ar valgote, ar persivalgote?“ Bijau, kad vien paminëjus žodá „persivalgymas“, susidarysite áspûdá, kad valgote per daug, todël teks mažinti suvalgomo maisto kieká. Jei mëginèiau sušvelninti t¹ baimê paaiškindamas, kad tikroji bëda yra ne tiek valgomo maisto kiekis, kiek jo rûšis, tai paprasèiausiai sudaryèiau áspûdá, kad jums daugiau nebebus galima valgyti mëgstamiausio maisto.

Jei laikysitës paprastø mano duodamø patarimø, tai galësite valgyti savo mëgstamiausio maisto tiek, kiek norësite, ir neturësite antsvorio. Tuos patarimus pateiksiu vëliau. Ir „Lengvas bûdas mesti rûkyti“, ir „Lengvas bûdas sulieknëti“ prilygsta instrukcijoms, kaip ištrûkti iš labirinto. Labai svarbu nurodymus gauti reikiama tvarka.

Anksèiau minëjau, kad atskleisti svorio kontrolës paslaptá man leido trys pagrindiniai dalykai. Už pirm¹já ir visø svarbiausi¹ esu dëkingas Voverei.

2. Voverë

Nors ir suprantu, kad mano katë tiesiog paklûsta natûraliem instinktams, taèiau bûna labai sunku jai atleisti, kai medžioja koká nelaiming¹ paukštá ar graužik¹. Pakankamai skaudu, jei vargšas paukštis yra vienas iš tø ákyriø varnënø, taèiau jei ji sugauna liepsnelê ar zylê, tai ištverti man bûna per sunku.

Vien¹ dien¹ ji užspietë pilk¹j¹ voverê prie kaimynø namo sienos. Žinojau, kokie vikrûs ir ištvermingi šie maži padarëliai tad per daug nesibaiminau dël voverës likimo. Susidûrimas atrodë neišvengiamas, ir aš smalsiai stebëjau, ar katë sulauks pelnyto atpildo. Tolimesniø ávykiø eiga mane apstulbino. Voverë išvengë susidûrimo ir užsliuogë vertikalia siena.

Dabar jau žinau, kad voverës medžiuose išdarinëja fantastiškus aukštojo pilotažo triukus, taèiau, be jokios abejonës, jos tik tariamai nepaiso gravitacijos, kai nagais kabinasi á medá. Iš ties voverei pakako tinkuotos sienos nelygumø, kad galëtø už jø kabintis ir nenukristi.

Apie šá nutikim¹ buvau visiškai užmiršês, kol kart¹ pastebëjau, kaip voverë godžiai ryja žemës riešutus, kuriø vidiniame kieme reguliariai paberia mano žmona Džoisë. Prisimenu, kaip pagalvojau - „Prisikimšk per daug ir kit¹ kart¹ sienos jau nebeáveiksi!“ Vos tik taip pagalvojau, voverë nustojo krimsti riešutus ir likusi¹ popietê juos slapstë.

Nusistebëjau, kodël voverë liovësi maitintis. Juk ji negalëjo išm¹styti, kad jei surys per daug riešutø, nebegalës pabëgti nuo plëšrûnø.

Tuo pat metu susivokiau, kad jei prieš mane bûtø padëtas dubenëlis su žemës riešutais ar bulviø traškuèiais, nesugebëèiau atsispirti ir juos visus sušlamšèiau. Ir tuo tarpu, bûdamas protingiausios planetos gyvybës rûšies atstovas, stebëjausi, iš kur voverë turëjo proto nesuryti visø riešutø.

Tada dar kelet¹ dienø svarsèiau, kas paskatino voverê nustoti maitintis ir pradëti ruošti atsargas. Ir jûs, ir aš galime ážvelgti viso ko naud¹, bet iš kur apie j¹ galëjo nutuokti voverë? Kodël voverës nekamavo antsvorio problemos? Kodël laukiniai gyvûnai niekada nebûna nutukê? Galbût jums regis, kad tokie gyvûnai kaip ruoniai ir begemotai yra nutukê. Galëtø taip atrodyti, jei lygintume su kurtø veislës šunimi. Taèiau jø sudëjimas atitinka gyvensen¹, klimat¹ ir aplink¹, prie kuriø šie gyvûnai yra pripratê. Ásivaizduokite bûrá žuvø, kaimenê antilopiø ar bet koki¹ kit¹ laukiniø gyvûnø grupê. Visi jie gali skirtis dydžiu, bet kodël jø forma visuomet vienoda? Kodël svorio problemos kamuoja tik paèi¹ protingiausi¹ biologinê rûšá ir prijaukintus gyvûnus, kuriø mitybos áproèius kontroliuoja ta rûšis?

Tai buvo pirmas svarbus atradimo žingsnis: suvokimas, kad daugiau nei 99,99% šios planetos sutvërimø maitinasi savo mëgstamiausiu maistu - tiek, tada ir taip dažnai, kaip nori, ir neturi antsvorio. Akivaizdu, kad jie žino kažkoki¹ paslaptá, kurios nežinome mes. Ar jums neatrodo ironiška, kad mûsø aukštesnis protas tik sukûrë, o ne išsprendë problem¹, nes greièiausiai taip pat žinojome t¹ paslaptá, kol nepradëjome remtis pranašesniu žmogiškuoju visa ko išmanymu? Gali bûti tik vienas paaiškinimas. Greièiausiai faktas, kad savo protu smarkiai lenkiame kitas planetos biologines rûšis, lëmë tai, kad tapome arogantiški ir pernelyg savimi patenkinti. Mes taip pasipûtëme, kad iš tiesø patikëjome, jog esame protingesni už mus sukûrusá prot¹. Akivaizdu, kad turime ko mokytis iš laukiniø gyvûnø.

Savo pastebëjimais pasidalijau su artimu bièiuliu Kenu Pimblett'u. Jis atsakë: „Prisiskaitei apie natûrali¹j¹ higien¹“. Prisipažinau, kad niekada nebuvau girdëjês tokio pasakymo ir nusistebëjau, k¹ reguliarus prausimasis, dantø valymasis ir apatiniø baltiniø keitimasis turi bendra su mano išsakytomis mintimis. Kenas paaiškino, kad tai seniai sukurta teorija, neturinti nieko bendra su prausimusi ir labiau susijusi su tuo, kaip vakarietiškoji visuomenë smarkiai nutolo nuo ágimtø valgymo áproèiø. Jis pradëjo smulkiai pasakoti, kaip veikia mûsø virškinimo ir šalinimo sistemos. Turiu prisipažinti, kad besiklausant mane užklupo bloga nuojauta. Susidarë áspûdis, kad jis bando átikinti mane tapti vegetaru. Tuo pat metu negalëjau nesižavëti, kad dešimèia metø už mane vyresnis vyras atrodë lyg bûtø dešimèia jaunesnis, buvo lieknas, sveikas ir neturëjo antsvorio.

Vienas pagrindiniø „Lengvo bûdo sulieknëti“ privalumø - jums neprireiks techniniø ar specialiø žiniø. Metodas paremtas tiesiog sveiku protu. Be jokios abejonës, tokie ekspertai kaip gydytojai ir dietologai primygtinai reikalautø techniniø smulkmenø - kitaip jø átikinti nepavyktø. Kadangi nesu specialistas, tokios smulkmenos tik painioja mane - pradedu svarstyti, ar argumentai pagrásti, ar ne. Neturiu pakankamai techniniø žiniø, tad neturiu teisës vienaip ar kitaip jø vertinti. Kitaip sakant, pasijuntu lyg klausyèiausi pažadø apie naujausias „stebuklingas“ lieknëjimo priemones ir smulkiai išdëstytø techniniø detaliø, kodël bus galima atsikratyti daugiau nei trijø kilogramø per savaitê visiškai be jokios žalos.

Suvokiau, kad techninës smulkmenos neleidžia žvelgti plaèiau - matau medžius, o miško nesimato. Jos paprasèiausiai atitraukia mane nuo iš tiesø galingo ir svarbaus argumento: PAPRASTO SVEIKO PROTO! Neturiu në menkiausio noro veltis á technines smulkmenas ir ketinu pasikliauti išimtinai tik jûsø sveiku protu.

Kokia tikroji pasakojimo apie voverê prasmë? Tik pagalvokite, kaip bûtø puiku, jei galëtumëte valgyti tiek savo mëgstamiausio maisto, kiek tik norite, tada ir taip dažnai, kaip tik pageidaujate, ir sverti tiek, kiek norite - be jokiø dietø, specialiø pratimø, netgi be valios ar disciplinos. Bûtent tai jums ir leis pasiekti „Lengvas bûdas sulieknëti“. Tai yra mano pažadas!

3. Mano pažadas!

Bûtina s¹lyga, kad turëtumëte kur ásigyti savo mëgstamiausio maisto ir kad galëtumëte já ápirkti. Jei ši s¹lyga patenkinta, tuomet: galite valgyti savo mëgstamiausio maisto tiek, kiek tik norite tada ir taip dažnai, kaip tik pageidaujate, ir sverti bûtent tiek kiek norite - be jokiø dietø, specialiø pratimø, valios, gudrybiø, vargø ar suvaržymø.

Visa tai jums ir suteiks „Lengvas bûdas sulieknëti“.

Žinoma, skamba per gerai, kad bûtø tiesa? Gyvenimas nëra toks paprastas! Taèiau prieš atmesdami ši¹ prielaid¹, kuri siutina taip, kad net neatrodo verta dëmesio, pažvelkite á faktus: daugiau nei 99,99% visø gyvø sutvërimø maitinasi bûtent taip. Pirma išsiaiškinkime, kaip jiems tai pavyksta.

Galimas toks paaiškinimas - laukinius gyvûnus natûraliai varžo maisto stygius. Tai dažnas atvejis, ir dauguma jø maitinasi per mažai arba dvesia iš bado. Vis dëlto dažnai bûna ir taip, kad maisto yra apsèiai, o gyvûnai vis vien nenutunka. Vienas pavyzdys - mano voverë. Kitas - termitai. Nemanau, kad kada nors pritrûkê pûvanèios medienos. Galite ginèytis, kad mes taip pat nebûtume nutukê, jei turëtume maitintis pûvanèia mediena. Tiesa, taèiau, kaip paaiškinsiu vëliau, termitai nevalgo medienos tam, kad numestø svorio. Jie ja minta todël, kad pûvanti mediena - mëgstamiausias termitø maistas.

Tad kokia laukiniø gyvûnø paslaptis? Pasiklausykime apie stebukling¹j¹ Alleno Carro diet¹. Nuo pat pradžiø privalau išsklaidyti por¹ galimø nesusipratimø. Pirma - ji visai ne stebuklinga. Kaip ir programa, padedanti atsikratyti rûkymo, kai kuriems žmonëms tik taip atrodo. Antra, „Lengvas bûdas sulieknëti“ - ne dieta. Apgailestauju, kad, norëdamas nubrëžti rib¹ tarp normalaus maitinimosi ir persivalgymo, išblaškiau jûsø dëmesá. Galbût taip sudariau áspûdá, kad jûsø problema paprasèiausiai ta, kad valgote per daug, ir kad reikës valgyti mažiau, ir bus neleista valgyti tiek, kiek norite. Pažadu, kad to nebus. Iš tiesø ir patá persivalgym¹ lemia tik netinkamas maitinimasis. Apie tai papasakosiu vëliau.

Galbût gyvenate supamas iliuzijos, kad vien¹ dien¹ kažkas atras stebukling¹ diet¹, kuri išsprês jûsø svorio problem¹. Labai svarbu, kad nuo pat pradžiø iš savo proto pašalintumëte toki¹ iliuzij¹, suprasdamas, kodël dietos negali padëti.

4. Kodël dietos negali padëti?

Árodymø daugiau, negu reikia. Tik pagalvokite apie daugybê reklamø, su kuriomis susiduriame šiais laikais. Jos mums pateikia neátikëtin¹ dietø ávairovê. Akimirkai stabtelëkite - jei kuri nors dieta iš tiesø veiktø, problema jau seniai bûtø išsprêsta. Aš nerašyèiau šios knygos, ir jûs jos neskaitytumëte. Dabar jums reikia suprasti, kodël dietos negali padëti, tad jei kas gundytø išmëginti naujausi¹ stebukling¹ eliksyr¹, žinotumëte, kad tai apgavystë.

Pabrëžiu, kad šiame skyriuje vartosiu žodá „dieta“ ne pagal bendr¹j¹ prasmê, reiškianèi¹ maisto ávairovê, kuria áprastai maitinasi konkretus asmuo ar žmoniø grupë, bet pagal ribojanèi¹ dietos laikymosi prasmê. Tai ir yra dietø problema. Jûs bûnate ribojami! Jums daugiau nebegalima valgyti tiek, kiek norite, ar tokio maisto, kokio norite.

Kai nesilaikote dietos, galite valgyti bûtent tai, k¹ norite, ir kada tik norite. Valgymas nevaldo jûsø gyvenimo, bet bûna labai maloni jo dalis. T¹ akimirk¹, kai sau pasakote „Privalau valgyti mažiau arba kitoká maist¹“, darote tikr¹ auk¹. Pasijauèiate suvaržytas ir nelaimingas. Maistas dël to nepradeda atrodyti mažiau vertingas. Priešingai, jis atrodo dar dešimt kartø vertingesnis. Kuo jis atrodo brangesnis, tuo labiau jauèiatës suvaržytas ir nelaimingas. Sukuriate nuolat spartëjanèi¹ priežasties ir pasekmës grandininê reakcij¹. Ji beveik identiška kanèiai, išgyvenamai rûkaliaus, mëginanèio mesti rûkyti naudojantis valios pastangø metodu. Anksèiau ar vëliau pasipriešinimas išsenka, ir jûs vël prisikemšate.

Kai laikotës dietos, bûnate nuolatos alkanas. Vis¹ jûsø gyvenim¹ valdo mintis apie kit¹ pavalgym¹. Labai liûdite, nes jums negalima valgyti, o kai pagaliau sulaukiate išsvajotos akimirkos, vis dar jauèiatës apgailëtinai - arba dël to, kad negalima valgyti iki soties, arba dël to, kad jums nepatinka valgomo maisto rûšis. Ir, kaip pasitaiko tikrai neretai, dar jauèiate ir kaltê, nes valgote daugiau, nei leidžia dieta.

Kai dietos nesilaikote, sugebate apsieiti be kurio nors patiekalo ar visai nepietauti, ir jûsø nekamuoja stiprus netekties jausmas. Jei dietos laikymosi metu praleidžiate vien¹ valgym¹, vëliau bûtinai atsigriebiate kito valgymo metu. Kol laikotës dietos, niekada nesuvalgote mažiau, nei leidžia jûsø kalorijø skaièiuoklë, bet vis dažniau suvalgote daugiau.

Visiems žinomas faktas, kad didžioji dalis bandymø laikytis dietos ilgainiui baigiasi svorio padidëjimu, o ne jo numetimu. Jei išnagrinëtumëte dietos laikymosi psichologij¹, šis faktas nestebintø. Vis dëlto, net jei jûsø valia ir disciplina begalinë ir griežtai laikydamasis dietos iš tiesø pasiekiate sau išsikelt¹ tiksl¹, kas vyksta po to? Jûsø dieta baigiasi. Pagaliau vël galite valgyti k¹ norite, kada norite ir kiek norite. Ir - kokia staigmena - dar prieš kažk¹ suvokdami, jûs ir vël sveriate tiek, kiek svërëte iki dietos laikymosi! Visos disciplinos, liûdesio ir suvaržymo savaitës, slinkusios lyg ištisi metai, per kelet¹ dienø tampa beprasmës.

Pažvelkime realybei á akis: dietø rezultatas tik toks, kad maistas pradeda atrodyti dar vertingesnis, o patá maitinim¹si jos iš tiesø paverèia košmaru. Dietos laikymasis ir kartu išgyvenamas suvaržymo, kanèios ir visiškos nesëkmës jausmas verèia mus siaubingai bijoti vien minties apie svorio metim¹. Pripažinkite - DIETOS NEGALI PADËTI Tikroji mûsø problema - maitinimosi áproèiai. Turi pakisti mûsø mitybos áproèiai.

5. Mûsø mitybos áproèiai

Patinka mums tai ar ne, taèiau dietos nepadeda. Tikroji problema ta, kad mums išplovë smegenis ir áskiepijo kvailus mitybos áproèius. Ketiname juos pakeisti - ne keletui dienø ar savaièiø, o visam gyvenimui. Galbût jums atrodo, kad tai tik kitas bûdas pasakyti „Laikytis dietos teks vis¹ likusá gyvenim¹!“ Ne, taip nëra! Keièiate jûsø netenkinanèi¹ situacij¹ ir taip elgiatës dël grynai egoistinës priežasties - kad žymiai labiau mëgautumëtës gyvenimu. Jums net nereikës laukti, kol pasieksite savo geidžiam¹ svorá. Galite pradëti mëgautis procesu tiesiog dabar.

Vienintelë priežastis, dël kurios mëgindami sprêsti savo svorio bëdas žmonës startuoja iš anksto nusiminê ir nusiteikê kanèiai, yra ta, kad jie mato tik vien¹ išeitá - arba griebtis dietos, arba sunkios pratimø programos, arba abiejø variantø kombinacijos. Savo svoriu susirûpinusiems žmonëms tai yra toks pat vargas, koká patiria rûkaliai, mëgindami mesti rûkyti valios pastangø metodu. Jie visi ieško magiško sprendimo. Pagaliau yra tikrai stebuklingas jûsø problemos sprendimo bûdas, tai: „Lengvas bûdas sulieknëti!“

Iš tiesø jis visai ne stebuklingas. Taèiau jei laikysite visø nurodymø, atrodys lyg tikrai toks bûtø. „Lengvas bûdas sulieknëti“ pakeis jûsø maitinimosi áproèius. Be jokios abejonës, dabar svarstote: „Palaukite! Jûs jau keièiate savo pažadus - prieš tai sakëte, kad savo mëgstamiausi¹ maist¹ galësiu valgyti kada ir kiek panorëjês ir sversiu tiek, kiek pageidauju. Aš jau valgau savo mëgstamiausio maisto tiek, kiek noriu, ir bûtent dël to turiu antsvorio. Jei privalau keisti savo valgymo áproèius, tai daugiau savo mëgstamiausio maisto nebegalësiu valgyt tiek, kiek noriu!“

Dauguma rûkaliø nuoširdžiai tiki, kad mëgaujasi cigareèiø skoniu. Iš tiesø to nebûna niekada. Laimë, daugelis gali prisiminti, kokios šlykšèios buvo jø pirmosios cigaretës ir kaip smarkiai jie vargo, kad išmoktø pakêsti t¹ bjaurø skoná. Rûkaliai sako: „Man patinka cigareèiø skonis!“ Jums belieka atsakyti: „Ar jûs jas valgote? Iš kur atsiranda skonis?“ Akivaizdu, kad skonis su rûkymu neturi nieko bendra. Mintis, kuri¹ noriu panagrinëti, yra štai kokia - jei milijonams rûkaliø ámanoma išplauti smegenis átikinti, kad jie mëgaujasi tokio daikto skoniu, kuris iš tiesø bjauriai dvokia ir kurio jie niekada nevalgo, tai kiek kartø lengviau panašiø finansiniø interesø turinèioms kompanijoms átikinti mus, kad koks nors produktas yra pasakiškai skanus, kai iš tiesø jis beskonis arba net pasibjaurëtinas.

Klasikinis to pavyzdys - austrës, kurias daugelis laiko brangiu delikatesu. Ar kada esate jø ragavês? Iš tiesø „ragauti“ austrê gana sudëtinga - reikia j¹ praryti nekramèius. Jei vis dëlto esate jø valgês, tai turëtumëte suvokti, kad bûtø galima vienodai mëgautis praryjant guminuk¹, apibarstyt¹ druska, ir tai bûtø žymiai pigiau. Dauguma žmoniø, išdrásusiø praryti austrê dël eksperimento, to pakartoti jau nebenori.

Pateikiau gana akivaizdø pavyzdá, kuris daugeliui mûsø yra savaime suprantamas. Taèiau nors didžioji dalis žmoniø ážvelgia austriø ar ikrø valgymo keistum¹, daugelyje šaliø tai vis vien laikoma brangiu delikatesu. Smegenø plovimas yra labai galingas, ir jis efektyviai iškreipë mûsø požiûrá á kai kuriuos produktus, kuriuos laikome bûtiniausiu žmoniø maistu.

Nemenkinkite savo šansø tvirtindamas, kad dabartinis jûsø mëgstamiausias maistas ir yra skaniausias. Nuostabi tiesa yra ta, kad iš tiesø skaniausias maistas jums suteikia daugiausia naudos, ir jis leis vis¹ laik¹ sverti tiek, kiek norite.

Nesitikiu, kad imsite ir aklai patikësite mano žodžiais. Taèiau tikiuosi, kad atversite savo prot¹ ir nusiteiksite apsvarstyti naujas idëjas. Skonis neturi bûti visa ko valdovas. Já jauèiate tam, kad mëgautumëtës, o ne gadintumëte sau gyvenim¹. Skoná reikia išnaudoti savo naudai. Prieš nusprêsdamas, koká maist¹ mëgstate labiausiai, turite apie já ir virškinimo procesus išmanyti daugiau.

Neabejoju, kad jau esate nusprendês, kokio svorio pageidaujate. Netrukus paaiškinsiu, kodël visiškai nelogiška turëti Išankstinê nuomonê apie savo idealø svorá. Bûtø dar pragaištingiau iš anksto nusprêsti, kas yra jûsø mëgstamiausias maistas. Jums gali atrodyti, kad esu tikras pasipûtëlis, jei deduosi geriau už jus paèius išmanantis apie jûsø mëgstamiausi¹ maist¹. Taèiau norëèiau paprašyti kantrybës ir tolerancijos. Viskas išaiškës vëliau.

Ar ne tiesa, kad dažnai valgome ne tai, ko norëtume patys, o tai, prie ko mus pratino nuo pat kûdikystës? Ar vis dëlto jûs patys nusprendëte, k¹ ir kada rinktis - žásti krûtá ar gerti iš buteliuko? Kai jus atpratino nuo krûties, jûs ar jûsø motina sprendë, kaip dažnai ir k¹ valgysite?

Ar mokykloje turëjote galimybê rinktis, k¹ ir kada valgyti? Ar galëtumëte bet kada užeiti á ámonës valgykl¹ ir užsisakyti bûtent tai, ko norite? O kai maitinatës namie, kas sprendžia, k¹ ir kada valgysite - jûs ar tas, kuris gamina maist¹? Net jei tas nepavydëtinas vaidmuo tenka jums, mëginate atsižvelgti á skirtingus namiškiø pageidavimus ir á šeimos biudžet¹, ir galø gale tampa aišku, kad visiems átikti neámanoma, o jûsø paties norai lieka paskutinëje vietoje.

Dabar galite ginèytis - „Mano partneris yra nuostabus virëjas ir net kukliais ištekliais demonstruoja kulinarinius stebuklus“. Mano žmona taip pat puiki šeimininkë, ir lažinuosi, kad neatsilieka nuo jûsø partnerio - iki tol, kol atradau „Lengv¹ bûd¹“, aš turëjau beveik 13-os kilogramø antsvorá. Nekaltinu Džoisës dël to. Priešingai - ji gamina taip skaniai, kad negalëdavau nustot valgês.

Šiuo metu jûsø prašau tik vieno - pripažinkite, kad daugelá patiekalø valgote ne todël, kad taip pasirinkote, o todël, kad esat prie jø pripratintas. Net kai valgote restorane, jûsø norus apriboja meniu ir galbût, kaip ir man, jums sunkiausia ne apsisprêsti kurio sultingo patiekalo norëtumëte labiausiai, o surasti t¹ vien¹ vienintelá, kuris labiausiai atitiktø jûsø skoná ir suteiktø daugiausia malonumo!

Ar jums, kaip ir man, bûtina lëkštëje nepalikti në k¹snelio? Bet ar dažnai jums leidžiama nusprêsti, kokio dydžio bus jûsø porcija? Restorane jau bûna nusprêsta už jus. Žinoma, nebent tai švediškas stalas. Taèiau jis tik dar labiau apsunkina situacij¹. Prisidëdavau á lëkštê tris kartus daugiau maisto, negu pajëgiu suvalgyti, ir vis vien mëgindavau visk¹ sušlamšti.

O k¹ manote apie visus tuos skanëstus, kuriuos kramsnojame prieš valgá ir po jo? Mes tikrai patys nusprendžiame, kad jø norime? Ar galbût paprasèiausiai susigundome matydami reklam¹ per televizij¹? Galbût mus suvilioja užuostas puikus aromatas! kas nors kitas mums jø pasiûlo? Gal juos èiumpame todël, kad mums nuobodu? O gal mums atrodo, kad nusipelnëme mažo apdovanojimo? Bet kuri iš šiø priežasèiø gali mus paskatinti griebtis užkandžiø. Taip išugdomas áprotis, vedantis prie nuolatinio ir r maniakiško persivalgymo.

Aš tiesiog noriu pasakyti, kad mes patys neformuojame savo valgymo áproèiø - juos mums áskiepija tëvai ir kultûra, o pastar¹j¹ savo ruožtu formuoja masinë reklama, kuri¹ užsako asmenys siekiantys finansinës naudos.

Taip pat manau, kad dabar turëtumëte patys apsisprêsti, kada ir koká maist¹ norite valgyti, kaip dažnai ir kokio didumo porcijø geidaujate. Nuo šiol viskas bus jûsø žinioje. Galbût tokia perspektyva jums atrodo baugiai. Jeigu taip, aš puikiai jus suprantu. Taèiau nepergyvenkite, iš tiesø viskas eisis lengvai ir maloniai - bûtent tuo ir pasižymi „Lengvas bûdas sulieknëti“!

Galbût jau nusprendëte, kad mano pažadas - neámanomas dalykas, ir jauèiate pagund¹ ši¹ knyg¹ išmesti á šiukšliø dëžê. Taèiau prieš tai dar kart¹ já apsvarstykite, juk iš tiesø tai turëtø bûti viliojantis pasiûlymas!

Galite valgyti savo mëgstamiausio maisto tiek, kiek tik norite, tada ir taip dažnai, kaip tik pageidaujate ir sverti bûtent tiek, kiek norite - be jokiø dietø, specialiø pratimø, netgi be valios ar disciplinos.

Akimirkai stabtelëkite - argi neverta ádëti bent trupuèio pastangø? Galbût tai ir atrodo neámanomas dalykas, taèiau jei 99,99% šios planetos sutvërimø gyvena bûtent taip, tai kuo jûs prastesnis?

Iš tiesø šis pasiûlymas netgi geresnis, negu nupasakojau iki dabar. Ar galëtumëte nuoširdžiai pasakyti, kad mëgaujatës kiekvienu savo valgiu? Be milžiniškø privalumø, kuriuos ágysite jausdamasis lengvesnis, sveikesnis, energingesnis ir labiau pasitikintis savimi, iš tiesø dar ir mëgausitës kiekvienu valgiu, jei tik laikysitës paprastø mano duodamø patarimø. Be to, mëgausitës valgiu be jokios s¹žinës graužaties.

„Lengvas bûdas sulieknëti“ turi dar vien¹ milžinišk¹ privalum¹ - jums ne tik nereikës laikytis dietos, bet išvengsite dar labiau erzinanèio užsiëmimo - kalorijø skaièiavimo. Kai prisimenu, kaip skrupulingai sverdavau sviesto ir cukraus normas, leistinas suvartoti per dien¹, kaip tuomet liûdnai nužvelgdavau juokingai menkas porcijas, nenuostabu, kad visos mano pastangos žlugdavo iš anksto.

Be jokios abejonës, svarstote, kurgi sunkioji dalis. Nekaltinu jûsø, kad esate skeptiškas. Priešingai - laikyèiau jus šiek tiek naivoku, jei toks nebûtumëte. Pažadu, kad nëra jokios sunkiosios dalies. Aš branginu savo reputacij¹. Neturiu noro kištis ten, kur nereikia, ir švaistytis kvailais pažadais. Atrodyèiau tikrai kvailai, jei jums nepasisektø dël to, kad aš apsimelavau. Viskas, k¹ turite padaryti norëdamas sëkmingai pasinaudoti „Lengvu bûdu sulieknëti“ - laikytis visø nurodymø. Štai ir pirmas nurodymas: laikykitës visø nurodymø.

Pirmas nurodymas gali jums sudaryti áspûdá, kad metodui bûdingas griežtumas. Ne. Vienas iš didžiausiø „Lengvo bûdo sulieknëti“ privalumø - jo lankstumas.

Neketinu prašyti, kad aklai tikëtumëte ir pasitikëtumëte manimi - labai svarbu, kad nesivadovautumëte nurodymais be pagrindo - turite suprasti kiekvieno jø esmê. Taip bus mažiau tikëtina, kad juos ignoruosite. Visø nurodymø priežastis paaiškinsiu vëliau. Antras nurodymas: bûkite atviras naujoms idëjoms.

Šá mano prašym¹ ávykdyti sudëtingiausia. Galbût jums atrodo, kad jau ir taip esate atvirai nusiteikês ir kad tai visai nesudëtina. Jeigu taip, reikëtø pasisaugoti - labai tikëtina, kad jau pasiduodate savo išankstinei nuomonei. Pavyzdžiui, minëjau, kad svaru suprasti kiekvieno nurodymo priežastá, taèiau nenurodžiau, kokia pirmo nurodymo priežastis. Tad jums atleistina, jei tikite, kad priežastis tokia akivaizdi, jog pradëjês k¹ nors aiškinti smulkiau tik erzinèiau ir žeminèiau jus. Iš tiesø viskas yra kiek kitaip.

Kai kurie žmonës mano metod¹ laiko naudingø patarimø rinkiniu - tinkamus galima priimti, netinkamus - atmesti. Taèiau tai nëra naudingø patarimø rinkinys. „Lengvas bûdas sulieknëti“ yra visiškai išbaigta programa, leisianti jums pasiekti savo tiksl¹, jei tik laikysitës VISØ nurodymø. „Lengv¹ bûd¹ sulieknëti“ galima palyginti su vadavimusi iš labirinto. Ásivaizduokite, kad vis¹ gyvenim¹ klaidžiojate labirinte ir mëginate iš jo ištrûkti. Galiu jums duoti tikslius nurodymus, kurie leis iš jo išsilaisvinti, ir jei kruopšèiai jø laikysitës, pabëgimas bus lengvas ir užtikrintas. Taèiau jei praleisite ar neteisingai suprasite bent vien¹ nurodym¹, taps nebesvarbu, kaip skrupulingai laikysitës visø kitø - vis vien liksite labirinte. Lygiai tokie pat principai bûdingi ir „Lengvam bûdui sulieknëti“.

Stebëtina, kokiø siaurø pažiûrø yra daugybë šio pasaulio žmoniø. Mums jie atrodo šališki, iš anksto nusistatê, netgi fanatiški. Žinoma, patys tuo nepasižymime. Neapgaudinëkite savês. Visuomet save laikiau teisingu, plaèiø pažiûrø žmogumi. Išsivadavês iš rûkymo kalëjimo pajutau didžiulá palengvëjim¹. Taèiau manasis ego patyrë siaubing¹ sukrëtim¹. Kaipgi aš galëjau šitoki¹ daugybê metø nepripažinti tokiø akivaizdžiø faktø? Buvau beveik vienodai šokiruotas, kai supratau, kad iki tol nesugebëjau plaèiau pažvelgti ir á maitinimosi áproèius.

Kad galëtumëte atverti savo prot¹, prieš tai turite pripažinti, kad jis buvo užsivërês. Vienas iš didžiøjø žmonijos pasiekimø - galimybë praktiškai akimirksniu paskleisti žinias visam pasauliui. Taèiau, kaip sakë Džonas Veinas (žymus amerikieèiø aktorius), „Šautuvas tëra árankis, ne geresnis ir ne blogesnis nei žmogus, laikantis já rankose!“ Kaip ir dauguma mûsø pasiekimø, modernios informacijos perdavimo priemonës yra tokios pat - ne geresnës ir ne blogesnës nei perduodama informacija. Jei esate susipažinês su mano metimo rûkyti metodu, tai jau žinote, kaip galingai modernios informacijos perdavimo priemonës paveikia rûkalius, plaudamos jiems smegenis.

Jos mus paveikia praktiškai visais mûsø gyvenimo aspektais. Panagrinëkime kelet¹ akivaizdžiø tokio smegenø plovimo pavyzdžiø. Apie žiurkën¹ iš esmës žinome tiek, kad tai yra mažas, pûkuoto kailiuko, maždaug žiurkës dydžio žvërelis. Iš tiesø vienintelis aiškiai pastebimas žiurkëno ir žiurkës skirtumas - uodegos ilgis. Daugelis gana mielai paglostytø žiurkën¹, taèiau užtektø pilname žmoniø kambaryje išvysti pelê, k¹ jau kalbëti apie žiurkê, ir kiltø panika. Holivudo filmai sukûrë klykianèiø ir ant artimiausio stalo šokanèiø moterø ávaizdá, o jø palydovai išlieka visiškai ramûs ir tik šypsosi dël tokio keisto damø elgesio. Taèiau iš tiesø natûralus vyrø instinktas verstø neatsilikti nuo savo damø. Problema ta, kad mums išplovë smegenis ir átikino, kad bijoti drakonø ir tuo labiau žiurkiø nevyriška, tad apsimetame, kad jos mûsø në kiek nejaudina. Juk Didysis Brolis išmano geriau.

Taèiau kodël, nepriklausomai nuo lyties, mes taip skirtingai žvelgiame á du labai panašius padarus? Ar toká mûsø elgesá galim kuo nors paaiškinti? Kiek žinote žmoniø, kuriems iš tiesø ákando ar net užpuolë žiurkë? Reikalas tas, kad mums jau vaikystëj išplovë smegenis, jog žiurkës asocijuojasi su blogiu ir ligomis. Buboninis maras (Labiausiai paplitusi maro forma, 1348 metais pražudžiusi 15 milijonø Europos gyventojø. Lig¹ platina blusos, dažniausiai parazituojanèios graužikø, ypaè žiurkiø, kailiuose), Hamelino fleitininkas (XIII amžiaus legenda apie žiurkiø gaudytoj¹, kuris grodamas magiška fleita, iš Hamelino miesto išvedë žiurkes, o kartu išëjo ir dingo visi vaikai), Džordžo Orvelo 1984-ieji (4Džordžo Orvelo romano 1984-ieji veikëjui Vinstonui žiurkës këlë neapsakomai didelê baimê). Iš tiesø bubniná mar¹ platino juodosios žiurkës, kurios beveik išnyko pasirodžius rudosioms žiurkëms. Taip pat žinomas faktas, kad žmonës, auginantys žiurkes kaip naminius gyvûnëlius, ir net mokslininkai, atliekantys eksperimentus su žiurkëmis, atsiliepia apie jas gerai - tai tvarkingi, mieli ir labai protingi gyvûnai.

Ar požiûris á daugelá gyvûnø mums ádiegiamas kaip nors kitaip, nei išplaunant smegenis? Kodël gyvatës mums atrodo blogi ir šlykštûs padarai? Ar kada gamtoje matëte bent vien¹ gyvatê jau neklausiu, ar j¹ lietëte, ar ji jums ákando?

Kodël koalas laikome mielais, pûkuotais padarëliais? Ar iš tiesø tikite, kad jos neturi blusø, kad negalëtø nuk¹sti jums piršto kaip bet kuris kitas laukinis gyvûnas?

Dabar panagrinëkime smegenø plovim¹, susijusá su maistu. Daugelis, ypaè aš pats, krevetes ir langustus laikom brangiu delikatesu. Taèiau savo išvaizda jie nesiskiria nuo skorpionø. Niekada nesusigundžiau praryti skorpion¹ - iš tiesø niekada neturëjau ir tokios galimybës. Net jei bûtø tokia galimybë, nemanau, kad sugebëèiau já praryti neapsivemdamas. Pasakysite: „Žinoma, juk jie nuodingi!“ Taèiau nuodingus organus turi daugelis mûsø valgomø gyviø - mes paprasèiausiai nevalgome nuodingø daliø. Galbût skorpiono skonis siaubingas? Galbût. Galbût jo skonis nuostabus? Nemanau, kad skonis kažk¹ lemtø - aš vis vien apsivemèiau!

Ar manote, kad galëtumëte suvalgyti riebi¹, sulting¹ gyv¹ kirmëlê ir neapsivemti? Vis dëlto daugelis padarø, áskaitant ir milijonus žmoniø, gyvas kirmëles laiko delikatesu. Kodël pašiurpstame obuolyje aptikê vikšr¹? Galø gale, juk lieka 98% sveiko obuolio! Mintis apie arklio ar šuns mësos valgym¹ daliai žmoniø kelia pasibjaurëjim¹, taèiau ar tikrai tikite, kad užrištomis akimis galëtumëte pasakyti, kuo skiriasi troškinta jautiena nuo troškintos arklio ar šuns mësos? Net jei ir galëtumëte, kodël turëtumëte norëti atskirti šiuos skonius? Nebent jums bûtø išplautos smegenys?

Puikiai atsimenu, kaip patá pirm¹ kart¹ ragavau kiniško maisto, Tikrai buvau ásitikinês, kad elgiuosi neátikëtinai dr¹siai. Buvo sunku protu suvokti tokiø patiekalø kaip ryklio pelekø ar paukšèiø lizdo sriubos pavadinimus, k¹ jau kalbëti apie suvirškinim¹ fiziškai. Ásivaizdavau, kaip visas strazdo lizdo turinys, áskaitant vabzdžius ir išmatas, ámetamas á puod¹ su vandeniu ir apie dešimt minuèiø verdamas. Man niekada net netoptelëjo mintis, kad kinø civilizacija egzistuoja koká penket¹ kartø ilgiau nei mano protëviai, ir jei maistas bûtø nuodingas, jie nebûtø išlikê taip ilgai.

Taip pat niekada nekilo mintis, kad mano valgomas maistas neturi visiškai jokio ryšio su tuo, k¹ valgo milijonai kinø, kad man buvo patiekta vakarietiška kinø patiekalø versija. Po keletos metø supratau, kaip smarkiai skiriasi vakarietiški ir rytietiški aštrûs troškiniai.

Beje, ar žinojote, kad pagrindinë paukšèiø lizdo sriubos dalis - èiurlio (paukštis, panašus á kregždê) seilës? Nežinau kaip jums, taèiau vaizdas, kai kas nors spjaudo ant šaligatvio arba kai futbolininkas spjaudo ant aikštës, man kelia šleikštulá. Ar paukšèiø lizdo sriuba iš tiesø tokia skani, kad èiurliams gali grësti išnykimas dël jø seiliø poreikio?

Jeigu man, dešimtmeèiui berniukui, bûtumëte pasakês, kad valgysiu sraiges ir varliø kojas ne tik neapsivemdamas, bet ir bûdamas ásitikinês, kad mëgaujuosi skoniu, tai në už k¹ nebûèiau jumis patikëjês. Neabejoju, kad faktas, jog mëgavausi romantiška kelione Senos upe, Bateau Mouche (Bateau Mouche (pažodžiui: „laivas-musë“) - turistinis Senos upës garlaivis Prancûzijoje) garlaivyje, su mažiausiai vienu vyno buteliu savo pilve, gerokai prisidëjo prie smegenø plovimo. Neabejoju, kad mëgavausi tuo ypatingu ávykiu. Taèiau ar iš tiesø mëgavausi sraigiø ir varliø kojø skoniu? Negaliu s¹žiningai atsakyti á šá klausim¹. Tiek sraigës, tiek varliø kojos buvo užpiltos èesnakiniu padažu.

Anksèiau negalëjau pakêsti èesnako, taèiau pastaruoju metu já pamëgau. Kodël kai kuriø patiekalø skoniu galiu mëgautis tik tada, kai jie bûna pagardinti èesnaku? Kaip mes galime bûti tokie kvaili ir tikëti, kad ámanoma jausti maisto skoná, kai jis visas persisunkês tokiu stipriu prieskoniu kaip èesnakas? Juk viskas, k¹ tuomet jauèiate, ir viskas, k¹ užuodžia aplinkiniai žmonës, tëra: èesnakas!

K¹ gi, atrodo, mus galima átikinti, kad bet kas gali bûti skanu, ir atvirkšèiai. Tarkime, èiurlio seilës. Ar kinams buvo išplautos smegenys átikinant juos, kad tai, kas man atrodo bjauru, yra nuostabaus skonio, ar vis dëlto smegenys buvo išplautos man, kai patikëjau, kad iš tiesø nuostabaus skonio maistas yra pasibjaurëtinas?

Reikia dr¹sos, žiniø ir vaizduotës, kad viso gyvenimo smegenø plovim¹ pavyktø pakreipti priešinga linkme. Taèiau tai nereiškia, kad turëtumëte liûdëti. Iš tiesø treèias nurodymas jums yra toks: pradëkite su maloniu jauduliu ir pakilia nuotaika.

Galbût tai atrodo per sunku. Galbût jûsø nuotaika vis dar šokinëja nuo nežymaus nuog¹stavimo iki nusiteikimo nesëkmei ar liûdesio, galø gale iki absoliuèios panikos bei visiško nusiminimo. Jeigu taip, toki¹ savijaut¹ neabejotinai lemia prisiminimai apie išgyvent¹ liûdesá ir netektá, kuri¹ jautëte pastar¹já kart¹ mëgindamas laikytis dietos. Dar prisideda savigarbos kritimas, išgyventas dël nesëkmës, ir ásitikinimas, kad jûs tiesiog neturite savybiø, reikalingø sëkmei.

Aiškiai suvokite, kad nesëkmës nebuvo susijusios su jokiais jûsø charakterio trûkumais. Tarkime, aš paprašyèiau jûsø atsistoti ir nuo žemës pakelti kairê koj¹. Paprasta, kiekvienas bailys sugebëtø tai padaryti. Tada paprašyèiau jûsø pakelti ir dešinê koj¹, nenuleidžiant kairës - kad liktumëte kyboti ore. Net nemëgintumëte to padaryti, nes puikiai žinote, kad tai neámanoma. Galbût jums bûtø sunku moksliškai paaiškinti, kodël tai neámanoma, taèiau tam ir nëra reikalo - jûs tiesiog žinote, kad tai yra neámanomas dalykas. Taèiau ar išgyventumëte nesëkmê, kad jums nepavyko? Žinoma, ne.

Stengëtës pasiekti neámanom¹, mëgindamas kontroliuoti savo svorá dietomis. Tai neámanoma dël tos priežasties, kuri¹ jau paaiškinau - dietos negali padëti! Jûsø nesëkmë neturi nieko bendra su jûsø trûkumais. Nepasisekë dël to, kad bandëte pasiekti tai, kas neámanoma. Lengva suvokti, kodël negalima vienu metu pakelti abiejø kojø, taèiau kodël nëra taip pat lengva suvokti, kad iš dietø neámanoma turëti jokios naudos? Tam yra keletas priežasèiø.

Pirmoji yra ta, kad žmonës, reklamuojantys dietas, visk¹ supainioja pateikdami átikinamas, moksliškai pagrástas, taèiau vis vien apgaulingas priežastis, kodël jos atneš naudos. Kita priežastis - tikëtina, kad bent vienas jûsø bandymas laikytis dietos laikinai buvo sëkmingas. Dël to žinote, kad tai ámanoma. Taèiau jums nepasisekë! Bet kokia jûsø pažanga buvo tik laikina - tai ir yra pagrindinis dietø trûkumas. Taèiau pati átikinamiausia priežastis yra ši: nors ir tikime, kad neturime savybiø, reikalingø sëkmingai pasinaudoti dieta, taèiau žinome daugybê žmoniø, kuriems užteko valios, ir dietos jiems buvo sëkmingos.

Rûkaliai tiki, kad jiems mesti rûkyti neleidžia valios trûkumas. Aš jiems sakau: „Jei vëlai naktá baigiasi cigaretës, kaip toli galëtumëte nueiti dël vieno pakelio?“ Rûkalius mëgintø perplaukti Lamanš¹, kad tik gautø pakelá cigareèiø. Ironiška, taèiau jie lieka rûkaliais bûtent dël savo stiprios valios. Rûkaliams, metantiems rûkyti pasitelkus vali¹, pasiseka dël to, kad baimë mirti nuo plauèiø vëžio nusveria iliuziná cigaretës poreiká. Reikia bûti stiprios valios žmogumi, kad pavyktø užblokuoti savo prot¹ nuo pavojø sveikatai, finansiniø išlaidø, bjaurasties ir gëdos prieš visuomenê, kad bûtø galima ir toliau rûkyti. Galø gale, juk niekas rûkaliø neverèia rûkyti. Rûkalius nuo metimo sulaiko ne valios trûkumas, o valios konfliktas, arba aiškiau sakant - skirtingø norø susidûrimas.

T¹ patá galima pasakyti ir apie dietas. Dietos laikymasis - viena iš šizofrenijos apraiškø. Dalis jûsø proto sako: „Aš storas, bjaurus ir ligotas“, o tuo pat metu kita pusë sako: „Mielai suvalgyèiau t¹ sluoksniuot¹ kreminá pyragaitá“. Tai norø susipriešinimas - nuolatinës virvës traukimo varžybos, vykstanèios besilaikanèioj dietos galvoje.

Paanalizuokite žmones, sëkmingai pasinaudojusius dietomis arba, tiksliau sakant, žmones, kuriuos laikote sëkmingai jomis pasinaudojusiais. Ar jø nebûtø galima suskirstyti á tam tikras kategorijas: aktoriai, žokëjai, balerinos, boksininkai, atletai ir taip toliau? Tai žmonës, kuriems svorio kontrolë ne vien užgaida, bet absoliuèiai esminis dalykas. Ar nemanote, kad dël to, jog pasiduodate pagundai suvalgyti sluoksniuot¹ pyragaitá, o jie to padaryti nedrásta, jiems pyragaitis atrodo dar vertingesnis nei jums? Ar pastebëjote, kad daugelis jø, baigê savo karjer¹, o kai kurie anksèiau, išsipuèia kaip balionai? Aiškiai ásis¹moninkite - tie žmonës išlieka liekni, nes jø troškimas išlikti liekniems yra stipresnis už pagund¹ valgyti. Taèiau tam jiems prireikia disciplinos. Aš to visiškai nelaikau sëkme. Jie sugeba kontroliuoti svorá, taèiau taip pat nuolatos išgyvena netekties jausm¹.

Kad ir kaip ten bûtø, pripažinkime, kad sëkmingai pasinaudoti dietomis jums yra neámanoma ir kad praeities nesëkmes lëmë ne jûsø trûkumai, o netinkamo metodo naudojimas. Paaiškinau, kodël „Lengvas bûdas sulieknëti“ nëra paremtas stiprios valios poreikiu ir nëra vien pozityvaus m¹stymo treniruotë. Vis dëlto labai svarbu, kad m¹stytumëte pozityviai, arba, kitaip sakant, nustotumëte m¹styti negatyviai. Alpinistus, kuriems pavyksta ákopti á Everest¹, užlieja nuostabus pergalës ir pakylëjimo jausmas. Jie išgyvena t¹ malonø jaudulá ir pakili¹ nuotaik¹ nuo pat tos akimirkos, kai tik ákopimo idëja jø prote áleidžia savo šaknis. Tas jaudulys ir pakylëtumas išlieka ne tik išgyvenant stipri¹ fizinê ir psichologinê átamp¹ kopimo metu, bet ir ilgø planø kûrimo ir treniravimosi laikotarpiu. Malonø jaudulá ir pakili¹ nuotaik¹ nusiminimas išstumia tik tada, kai nesëkmës baimë pakelia savo grësming¹ galv¹.

Galbût lygindamas mëginim¹ kontroliuoti svorá su bandymu áveikti Everest¹ tik sustiprinu jûsø ásitikinim¹, kad laukia žygdarbis, kuris jei ir nëra neámanomas, tai vis vien labai sudëtingas. Ne, taip nëra. Ákopti á Everest¹ tikrai be galo sunku. Tai yra faktas. Net kruopšèiai visk¹ suplanavus, pasiruošus ir tinkamai nusiteikus, tokios alpinistams nepaklûstanèios jëgos, kaip, pavyzdžiui, blogas oras, gali pradanginti bet koki¹ sëkmës tikimybê. Taip pat žinomas faktas, kad kontroliuoti savo svorá yra juokingai lengva. Daugiau nei 99,99% šios planetos sutvërimø tai sëkmingai daro vis¹ savo gyvenim¹ net nesusim¹stydami. Taèiau jei startuosite su nerimo, pražûties ar nusiminimo jausmu, sunaikinsite sëkmës tikimybê dar prieš paèi¹ pradži¹.

Aiškiai suvokite, nevyksta nieko bloga. Priešingai, ketinate išsklaidyti nuolatos didëjantá tamsø debesá, kuris jau daugybê metø gadina jûsø gyvenimo kokybê. Blogiausias galintis nutikti dalykas yra tas, kad jums nepasiseks. Tokiu atveju nebûsite blogesnis, nei esate bandymo pradžioje. Jûsø padëtis nuostabi, nes jums visiškai nëra k¹ prarasti, o ágyti galite tiek daug!

Moteris, sëkmingai pasinaudojusi mano metodu, pasakojo, kad ji taip džiaugësi, jog net ákyrëjo savo draugams dëstydama visas smulkmenas. Jie apkaltino j¹ tapus „naujai atgimusia“ evangeliste. Man nepatinka save laikyti evangelistu, taèiau sutinku, kad aš „naujai atgimês“ - tai puikus pasakymas, visiškai atspindintis t¹ nuostabø jausm¹, jog pavyko pabëgti iš tamsos, baimës, nežinojimo ir neapykantos sau pasaulio á kit¹, kupin¹ saulës, sveikatos ir savigarbos. Bûtent taip aš ir pasijutau suvokês, kad turiu rakt¹, leisiantá pabëgti nuo to storulio, kalinusio mane toki¹ daugybê metø.

Taèiau gana svarstyti nesëkmës tikimybê. Skaitote ši¹ knyg¹ ne tam, kad nepasisektø, ir „Lengvas bûdas sulieknëti“ negali jums nepadëti, jei tik laikysitës VISØ nurodymø, áskaitant ir treèi¹: pradëkite su maloniu jauduliu ir pakilia nuotaika.

Kad padëèiau jums pasiekti tiksl¹, naudosiu du pagrindinius palyginimus. Pirm¹ aš jau minëjau - tai laukiniai gyvûnai. Jie jau žino paslaptá. O antras palyginimas ir jums leis j¹ sužinoti. Antras palyginimas - automobilis. Be jokios abejonës, svarstote, kas bendra tarp automobilio ir jûsø svorio problemos, išskyrus tai, kad jei daugiau vaikšèiotumëte ir mažiau vairuotumëte, tai bût lengviau j¹ išsprêsti.

Iš tiesø mûsø automobiliai ir mûsø kûnai turi labai daug bendra. Ir vieni, ir kiti yra priemonës, sukurtos tam, kad mus po visur gabentø. Norint, kad šios transporto priemonës užtikrintai veiktø, reikia atsižvelgti á labai panašius jø poreikius. Nei vieni, nei kiti negali funkcionuoti be reguliaraus kuro ir oro tiekimo. Ir vieni, ir kiti reikalauja áprastinës priežiûros, kad funkcionuotø efektyviai ir nesugestø.

Vis dëlto yra du labai svarbûs skirtumai tarp automobiliø bei mûsø kûnø, ir bûtina juos žinoti. Galbût sunerimote, kad norint suprasti tolesná tekst¹, reikia transporto mašinø inžinieriaus diplomo, taip pat ir medicininiø žiniø, kaip funkcionuoja žmogaus kûnas. Užtikrinu jus, to neprireiks. Kaip žmogus, kuriam reikia pasikonsultuoti su anûku, norint sëkmingai ásirašyti televizijos laid¹ á vaizdajuostê, kartoju, kad techninis žargonas man atrodo painus, nuobodus ir atitraukiantis nuo esmës. Pažadu jums, kad net jei niekada per savo gyvenim¹ neturëjote ir nevairavote automobilio, nebus jokiø sunkumø sekti ir suprasti mano argumentus.

Pirmas svarbus skirtumas tarp automobilio mechanizmo ir žmogaus kûno yra sudëtingumas. Žmogaus kûnas yra pats ámantriausias šios planetos mechanizmas - milijon¹ kartø ámantresnis už patá sudëtingiausi¹ žmonijos sukonstruot¹ kosminá laiv¹. Palyginti su jûsø kûnu, automobilis yra toks pat sudëtingas kaip medinis skaièiuotuvas, jei lygintume já su paèiu moderniausiu kompiuteriu. Net jei griežtai laikysitës gamintojo nurodymø, vidutinis automobilis tarnaus apie penkiolika metø, tuo tarpu jûsø širdis, nepraleisdama në vieno dûžio, be perstojo plaka septyniasdešimt metø, nepaisant fakto, kad nuolatos blogai su ja elgëtës.

Kadangi žmogaus kûnas yra neátikëtinai sudëtingas ir nesugebame suvokti jo painaus funkcionavimo, laikome tai savaime suprantamu dalyku. Vis dëlto labai svarbu iki galo suvokti, koks sudëtingas šis neátikëtinas mechanizmas.

6. Neátikëtinas mechanizmas

Jei jûsø paprašyèiau pakelti savo kairê rank¹, galbût akimirk¹ stabtelëtumëte prieš nusprêsdamas, kuri ranka yra kairë, taèiau mažai kam atrodytø, kad tai labai sudëtinga užduotis. Faktiškai to galima išmokyti daugum¹ šunø. Taèiau ásivaizduokite, kad jûsø užduotis - priversti visus žemëje gyvenanèius žmones vienu metu pakelti savo kaires rankas. Net pasitelkus moderniausias komunikacijos priemones jûsø sëkmës tikimybë bûtø be galo maža. Taèiau panašus koordinavimo žygdarbis ávyksta kiekvien¹ kart¹, kai atliekate kad ir toká paprast¹ veiksm¹ kaip nes¹moningas nosies pasikasymas.

Jûsø kûnas sudarytas iš trilijonø l¹steliø, kiekviena l¹stelë yra atskira gyva sistema, ir vis¹ jûsø gyvenim¹ jos vienu metu glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje. Manote, kad galëtumëte lupti obuolius, skaityti laikrašèius, žaisti kortomis ir atsiliepti telefonu? Žinoma, kad galëtumëte - në vienas iš šiø darbø nëra ypatingai sudëtingas. Taèiau ar sugebëtumëte iki galo atlikti bent vien¹ iš jø, jei mëgintumëte viskuo užsiimti vienu metu?

Mes puikiausiai žinome, kokiø neátikëtinø aukštumø kai kurie žmonës pasiekia tokioje veikloje kaip sportas, muzika, skulptûrø kûrimas, tapyba ir taip toliau, taèiau tie trilijonai l¹steliø, iš kuriø sudaryti mûsø kûnai, imasi ne vienos paprastos užduoties, bet vienu ir tuo paèiu metu atlieka begalê neátikëtinai sudëtingø užduoèiø, ir taip dirba vis¹ gyvenim¹.

Nepriklausomai nuo to, esate atsikëlês ar miegate, jûsø plauèiai vis¹ laik¹ traukia deguoná, širdis t¹ deguoná ir kitus elementus be perstojo varinëja po vis¹ kraujo apytakos sistem¹ á tuos organus, kuriems jø reikia. Jûsø vidinis termostatas palaiko reikiam¹ kûno temperatûr¹. Jûsø kûnas ir toliau virškina maist¹, ásisavina reikiam¹ kur¹ ir maistingas medžiagas bei apdoroja atliekas. Jûsø imuninë sistema dalyvauja nuolatiniame mûšyje, kad áveiktø žaizdas ir infekcijas.

Problema štai kokia: kadangi šios funkcijos atliekamos automatiškai ir iš mûsø nereikalauja s¹moningø pastangø, mes laikome jas savaime suprantamomis. Nors jums nebûtina suprasti techniniø smulkmenø, taèiau svarbu, kad s¹moningai suvoktumëte neátikëtin¹ žmogaus kûno sudëtingum¹.

Dar svarbiau, kad suprastumëte antr¹já reikšming¹ skirtum¹ tarp automobilio ir jûsø kûno: žmogus sukûrë automobilá - bet pats savês jis nesukûrë!

Galbût svarstote, k¹ gi visa tai turi bendra su svorio kontroliavimu? Taèiau tai pati „Lengvo bûdo sulieknëti“ esmë. Pabrëžiau proto atvërimo ir nusiteikimo naujoms idëjoms svarb¹. „Lengvas bûdas sulieknëti“ yra jûsø problemos sprendimo raktas, o trijø tolimiausiø skyriø svarbumo supratimas yra raktas, leisiantis suprasti ir patá „Lengv¹ bûd¹ sulieknëti“.

Žmogus sukûrë automobilá, todël pagrástai já galima laikyti pagrindiniu žinovu, koks kuras ir eksploatacinës medžiagos reikalingos konkreèiam automobilio modeliui. Tai nereiškia, kad norëdami vairuoti automobilá turime bûti automobiliø specialistai, kaip ir neprivalome bûti ypatingi elektros specialistai, norëdami kambaryje ážiebti lemp¹. Tikrieji specialistai mus aprûpina naudojimosi instrukcijomis. Mums tereikia jomis vadovautis.

Taèiau pats savês žmogus nesukûrë. Ir nesukûrë në vieno gyvo šios planetos sutvërimo. Jei žmogus pats savês nesukûrë, vadinasi, pasidarbavo Dievas ar kažkoks kitas protas. Kad bûtø patogiau, prot¹ vadinsiu Kûrëju ar Motina Gamta. Man asmeniškai sunku tikëti, kad Kûrëjas - tai senas vyras, kuris turi ilg¹ žil¹ barzd¹ ir nuolatos mane stebi bei teisia. Man taip pat sunku tikëti, jog jis nori, kad já garbinèiau. Galbût tai, kad kalbu apie Kûrëj¹ kaip apie vyriškos giminës atstov¹, leidžia manyti, kad tikiu, jog jis žmogaus pavidalo ir yra vyriškos lyties. Man tokia logika bûtø panaši á sudëtingo kompiuterio samprotavimus, kad já sukûrês žmogus savo išvaizda panašus á kompiuterá, o visus pasaulio kompiuterius ir apskritai vis¹ visat¹ sukûrë vienas vienintelis belytis žmogus. Kalbu apie Kûrëj¹ kaip apie vyriškos lyties atstov¹ dël to, kad nežinau, kaip kitaip já vadinti. Taèiau visiškai akivaizdu, kad Kûrëjas yra milijon¹ kartø protingesnis už žmogø.

Iš kur mes gauname žiniø, k¹ ir kada valgyti? Kaip ir visi žinduoliai, vos gimê maitinamës arba iš motinos krûties, arba iš žmoniø sukurto buteliuko. Kai pagaliau mes atpratinami žásti, kiti žmonës, dažniausiai tai bûna mûsø tëvai, nusprendžia kuo maitinsimës. Iš kur mûsø tëvai žino, koks maistas mums tinkamiausias? Iš kur jie gauna reikiamø žiniø? Ogi iš ávairiø šaltiniø - iš savo paèiø tëvø, iš gydytojø ir mitybos specialistø, taèiau daugiausia iš gausybës reklamø ir smegenø plovimo, vykdomo milžiniškø ámoniø susivienijimø, turinèiø finansiniø interesø.

Ar nebûtø šaunu, jei Kûrëjas bûtø mus aprûpinês instrukcijomis, kad aiškiai žinotume, k¹ ir kada valgyti, kad nereikëtø nagrinëti gausybës prieštaringos informacijos, kuri¹ gauname iš žmoniø ekspertø? Turiu jums labai gerø žiniø: bûtent taip jis ir pasielgë!

Galbût sunku tai pripažinti, bet ar tikrai tikite, kad ámanoma, jog protas, sugebantis sukurti toká neátikëtinai sudëting¹ žmogaus kûn¹, k¹ jau kalbëti apie nesuskaièiuojam¹ galybê kitø Motinos Gamtos stebuklø, bûtø toks kvailas, kad pamirštø toki¹ smulkmen¹, kaip paaiškinimas, k¹, kada ir kiek valgyti?

Kaip, jûsø manymu, laukiniai gyvûnai išgyveno tiek milijonø metø? Pasvarstykime, kokiu bûdu mûsø protëviai išgyveno be prekybos centrø ir mikrobangø krosneliø, žinant, kad nebuvo gydytojø ir mitybos specialistø? Tik per paskutinius šimt¹ metø sužinojome, kad apskritai egzistuoja tokie dalykai, kaip kalorijos ir vitaminai.

Kûrëjas visus gyvus sutvërimus, áskaitant ir mus paèius, aprûpino reikiamomis instrukcijomis. Ir laukiniai gyvûnai jø laikosi! Štai kodël jiems netenka kentëti dël antsvorio.

Galbût jus kamuoja iliuzija, kuri didži¹j¹ gyvenimo dalá kamavo ir mane patá. Vaikystëje ir paauglystëje aš rimtai abejojau, ar Kûrëjas iš viso egzistuoja. Tikiu, kad mano problema buvo tipinë - tai bûdinga milijonams vakarietiškos visuomenës žmoniø. Gyvenimo pradžioje aš neatmetinëjau jokiø idëjø. Man buvo pasakojamos istorijos apie fëjas, Kalëdø Senelá ir Diev¹ - sen¹ vyr¹ su ilga žila barzda, kuris mus sukûrë, saugo ir žino kiekvien¹ mûsø mintá ir veiksm¹ ir galiausiai mus visus teisia.

Neprireikë daug laiko, kad išsiaiškinèiau, jog fëjos ir Kalëdø Senelis - išgalvotos bûtybës. Buvau praded¹s rimtai abejoti ir Dievo egzistavimu. Galø gale jau tada žinojau, kad negalima tikëti viskuo, k¹ apie vakarykšèius ávykius rašo laikrašèiai. Tad kaip galëjau tikëti knyga, pasakojanèia dviejø tûkstanèiø metø senumo ávykius? Ypaè jei ji buvo versta iš senøjø kalbø.

Viskas buvo labai painu ir prieštaringa. Jei tik stebuklingai išgelbëjamas koks skêstantysis, iš karto dëkojama Dievui. „Bet kodël jis leidžia vykti žemës drebëjimams?“ „O kas mes tokie, kad teistume patá Visagalá? Privalome juo tikëti!“ Negalëjau su tuo sutikti. Maniau, jei Dievas garbinamas už visk¹, kas nutinka gero, tai bûtø s¹žininga, jei prisiimtø kaltê ir už visas nutinkanèias nelaimes.

Jei visk¹ sukûrë Dievas, tai pragaras taip pat jo kûrinys. Kodël toks geras ir visk¹ atleidžiantis Dievas kurtø tokias baisybes? Jei jis sukûrë mus, kodël nepadarë taip, kad nenusidëtume? Jei blogas meistras kaltina savo árankius, tai k¹ bûtø galima pasakyti apie toká meistr¹, kuris nekaltina nei savês, nei savo árankiø, bet savo kûriná? Kaip galima tikëtis, kad vaikas tikës ar net suvoks tai, kad jam teks amžinai degti pragare vien dël to, kad kurdamas žmones Dievas prastai atliko savo darb¹?

Mano jaunatviškas protas negalëjo suvokti tokiø dalykø. Labiausiai mane painiojo kategoriški dvasininkø teiginiai apie tai, k¹ m¹sto Dievas ir ko jis iš mûsø nori, nes jie neva asmeniškai bendrauja su Dievu. Jei jie pasikalba su Dievu, tai kodël nepaklausia kam reikalingi žemës drebëjimai?

Verkiant norëjosi tai žinoti, taèiau jokie atsakymai manês netenkino. Taèiau pagrindinë priežastis, kodël man nepavyko tikëti Diev¹, kad ir kaip átikinamai kalbëjo dvasininkai, buvo ši - pasaulyje egzistuoja daugybë skirtingø religijø ir ásitikinimø, ir visi jø išpažintojai vienodai ásitikinê savo teisumu. Jei egzistuoja tûkstanèiai skirtingø religijø ir ásitikinimø apie Diev¹ ir pasaulio sukûrim¹, vadinasi, klysta visi, išskyrus kažkuriuos vienus tikinèiuosius. Neturëjau jokiø árodymø, kad tikëjimas, kurio buvau mokomas, yra tas tikrasis. Priešingai, turëjau pasikliauti tikëjimu. Jei paaiškëja, kad klaidingos visos religijos, išskyrus vien¹, ir vis vien nëra jokio árodymo, kad ta viena vienintelë yra teisingoji, vadinasi matematiškai tikëtina, kad klaidingos absoliuèiai visos religijos.

Aš ne tik nustojau tikëti Diev¹, bet ir priëjau išvad¹, kad su tokia pat nežinomybe ir abejonëmis privalo susidurti visi - ir patys dvasininkai, kurie atrodë tokie autoritetingi ir užtikrinti. Galø gale, juk kaip man, taip ir jiems prieštaravimai ir abejonës privalëjo bûti akivaizdûs. Vis dëlto tikrasis árodymas man buvo šis - jei ketintumëte nusidëti, tai ar tikrai galëtumëte tai padaryti, jei nuoširdžiai tikëtumëte, kad t¹ akimirk¹ jus stebi Dievas? Galbût manote, kad galëtumëte. Taèiau ar manote, kad vagis vogtø, jei žinotø, kad já stebi policininkas? Žinoma, ne. Jei kiekvienas nuoširdžiai tikëtø, kad Dievui žinomos visos jø mintys ir poelgiai ir kad galø gale laukia paskutiniojo teismo diena, jie nenusidëtø.

Sužinojau apie Darvin¹, jo knyg¹ „Rûšiø atsiradimas“ ir apie Didžiojo Sprogimo teorij¹. Tuomet viskas pasidarë labai aišku. Akimirksniu išgaravo visos abejonës ir maišatis. Nebuvo jokio Dievo. Po Didžiojo Sprogimo atsirado „pirmykštë sriuba“, iš jos stebuklingai susiformavo paprasti, vienal¹sèiai, á amebas panašûs gyviai ir, vykstant evoliucijai bei natûraliajai atrankai, per tris milijardus metø išsivystë á toká neátikëtinai sudëting¹ žmogaus organizm¹.

Tuo metu man atrodë, lyg bûèiau nušvitês. Taèiau iš tiesø t¹ akimirk¹ mano protas užsivërë - ir tai têsësi didži¹j¹ mano gyvenimo dalá. Daug žmoniø á gausybê religiniø prieštaravimø žvelgia pro pirštus, kadangi jiems sunku pripažinti, kad Dievo nëra, tad lygiai taip pat ir aš kabinausi už evoliucijos ir natûraliosios atrankos koncepcijø, kadangi negalëjau pripažinti, kad Dievas yra.

Prakalbau apie religij¹. Mano pagalbininkai patarë to nedaryti, kad neatstumèiau skaitytojø. Aš puikiai suprantu jø patarimo priežastá. Ateistai gali susidaryti toká áspûdá - Allenas manês prašys tikëti Kûrëju ir átikinës numesti svorio, nes Aukšèiausiasis norëjo, kad bûèiau lieknas ir sveikas. Leiskite visk¹ paaiškinti. Neketinu jûsø prašyti pasikliauti tikëjimu, o tiktai neginèijamu faktu - faktu, kuris yra vienodai akivaizdus nepriklausomai nuo to, tikite jûs Kûrëju ar ne. Tikriausiai Visagaliu tikintys skaitytojai sunerimo, kad ketinu svarstyti jø ásitikinimus ar kad bûtent tai jau ir padariau. Niekas negalëtø bûti klaidingiau.

Ar visat¹ sukûrë protas, kurá vadiname Dievu, ar ji buvo visiško atsitiktinumo padarinys? Kai kuriems žmonëms evoliucija ir natûrali atranka atrodo alternatyva sukûrimo teorijai - anksèiau ir man taip atrodë. Kaip galëjau bûti toks kvailas? Daugybê metø didžiavausi, kad m¹stau analitiškai ir logiškai - kaip ir pridera geram buhalteriui. Taèiau iš tiesø mano smegenys prilygo tik gigantiškam moliuskui. Atmeèiau tikëjim¹ Kûrëju nes vien tikëjimu pasikliauti negalëjau - man reikëjo árodymø. Kaip galëjau bûti toks aklas, kai árodymai mane supo vis¹ gyvenim¹.

Ásivaizduokite, kad esate pirmasis žmogus, išsilaipinês mënulyje. Ten, tarp dulkiø ir uolienø, guli blizgantis deimantinis žiedas. Ar pagalvotumëte: „Kaip netikëta, kad iš šio chaoso susiformavo deimantinis žiedas?“ Ar galbût m¹stytumëte: „Kaip po galais èia atsirado deimantinis žiedas?“ Taèiau deimantinis žiedas nëra ypaè sudëtingas daiktas. Tikëdamas, kad deimantinis žiedas susiformavo natûraliai, dar neperžengtumëte vaizduotës ribø.

Taèiau jei dulkëse pamatytumëte naujutëlaitá Rolls Royce markës automobilá, ar bent akimirkai susim¹stytumëte, kad gal já sukûrë kažkas protingas? Ar tikrai tikite, kad toks sudëtingas ir ámantrus daiktas kaip Rolls Royce automobilis galëjo susiformuoti atsitiktinai? Tik visiškas idiotas prieitø toki¹ išvad¹.

Jei jau sunku patikëti, kad Rolls Royce automobilis mënulyje susiformavo tiesiog natûraliai ir nebuvo protingos kûrybos rezultatas, tai kiek kartø sunkiau patikëti, kad milijon¹ kartø už Rolls Royce automobilá sudëtingesnis mechanizmas galëtø bûti visiško atsitiktinumo vaisius?

Dabar èia nebeážvelgiu jokio prieštaravimo. Menam¹ Rolls Royce automobilá mënulyje tektø priskirti Kûrëjui. Žmoniø egzistavimas yra faktas, o matematinë tikimybë, kad esame gryno atsitiktinumo padarinys - viena iš daugybës trilijonø. Tad logiška daryti išvad¹, kad buvome sukurti.

Evoliucija ir natûrali atranka taip pat yra akivaizdûs faktai. Taèiau jie neprieštarauja teorijai, kad mes esame kûrybos vaisius. Rolls Royce automobilis nebuvo sukurtas akimirksniu, vos pamojus burtø lazdele. Prireikë tûkstanèiø metø taikomøjø žiniø, daugybës bandymø ir klaidø, kol toks žmoniø išradimas kaip ratas buvo išvystytas iki modernaus Rolls Royce automobilio. Pasvarsèius peršasi mintis, kad žmogaus kûnas išsivystë iš s¹lyginai paprastø vienal¹sèiø organizmø, vykstant beveik identiškam procesui: ratas buvo tobulinamas ir išplëtotas iki tûkstanèiø skirtingø mechanizmø, o evoliucijos ir natûralios atrankos procesas sukûrë daugybê skirtingø padarø. Evoliucija ir natûrali atranka nëra tiesiog atsitiktinumas. Tai akivaizdûs Kûrëjo pasitelkti procesai, tobulinant savo darb¹.

Teorija, teigianti, kad evoliucija ir natûrali atranka sukûrë toká neátikëtinai sudëting¹ žmogaus kûn¹ be Kûrëjo átakos, turi rimt¹ sprag¹. Teorija paremta ásitikinimu, kad žmogaus kûnas išsivystë iš s¹lyginai paprastø, panašiø á amebas vienal¹sèiø organizmø. Be jokios abejonës, lygindami amebas su žmogaus kûno sudëtingumu, galime jas vadinti paprastomis. Taèiau ir lyginti derëtø proporcingai: net ir viena l¹stelë toli gražu nëra paprasta. Net pasitelkusi visos savo žinias ir pažangias technologijas žmonija negali sukurti në vienos gyvos l¹stelës. Tik pagalvokite apie t¹ neátikëtin¹ energijos kieká, išsiskiriantá skylant atomui. Stebina ne vien tai, kad atskira l¹stelë yra milijard¹ kartø sudëtingesnë už patá moderniausi¹ kosminá laiv¹ - mokslininkai teigia, kad vienoje žmogaus kûno l¹stelëje sutalpinta daugiau informacijos, nei per vis¹ savo istorij¹ yra sukaupusi žmonija. Pavienë l¹stelë sudaryta iš milijardø atskirø daleliø. Šiomis žiniomis ir apsiriboja moderniosios mikrotechnologijos. Taèiau kas galëtø pasakyti, kad kiekviena tø daleliø nesusideda iš dar penkiasdešimt milijardø komponentø?

Iš esmës l¹stelê sudaro atomai, atomo branduolá - protonai ir neutronai, o aplink juos orbita skrieja elektronai - panašiai kaip planetos skrieja aplink žvaigždes. Galbût žvaigždës tiesiog yra elementariosios dalelës, sudaranèios galaktik¹? Galbût galaktikos yra l¹stelës, sudaranèios visat¹? Galbût pati visata tëra vienas didesnio tvarinio elementas, o šis savo ruožtu taip pat yra tik dar didesnio organizmo l¹stelë?

Kažkada tokios mintys buvo laikomos net ne teorinëmis, o fantastinëmis. Taèiau iš moksliniø materijos sandaros faktø žinome, kad nepriklausomai nuo to, ar pradinis vienetas didëtø ar mažëtø, já iš esmës sudaro erdvë, kurioje daug mažesniø kûnø skrieja aplink centrinê dalá. Ar nebûtø naivu tikëti, kad árodyta materijos struktûra turëtø kisti, kai tampa smulkesnë ar stambesnë?

K¹ visa tai turi bendra su svorio kontroliavimu? Štai k¹ - su kuo gi aš konsultuodavausi ir á k¹ kreipdavausi kvalifikuotø patarimø ir pagalbos per visus tuos metus, kol tikëjau, kad nëra jokio Kûrëjo? Ogi á paèius protingiausius šios planetos gyventojus. Žmogus tapo mano Dievu. Kalbant dar tiksliau - moksliškai m¹stantis, specialiai parengtas, išsilavinês, kvalifikuotas, profesionalus, technologiškai pažangus žmogus tapo mano Dievu. Kadangi dvasininkø argumentai buvo tokie kategoriški, prieštaringi ir turintys akivaizdžiø spragø, aš juos atmeèiau. Didžiulë klaida buvo ta, kad kartu atmeèiau ir Kûrëjo koncepcij¹. Kaip sakoma, kartu su nešvariu vandeniu išpyliau ir nupraust¹ kûdiká. Tuomet në nesusim¹sèiau, kad pati sukûrimo teorija neturi jokiø spragø - jø atsirado tik tada, kai žmonës, tvirtinantys žin¹ visatos paslaptis klaidingai interpretavo.

Noriu pasakyti štai toki¹ svarbi¹ mintá: daugelis tiki, kad žmonija atsirado paprasèiausio atsitiktinumo dëka. Dar daug žmoniø tiki, kad esame Kûrëjo darbo vaisiai, taèiau jie turi rimtø abejoniø dël Kûrëjo pavidalo ir motyvø. Dar kiti abejoniø beveik neturi. Taèiau net ir labiausiai atsidavê tikintieji negali paskambinti Kûrëjui ir paklausti, koká maist¹ jis rekomenduoja valgyti. Tuo paèiu žmogus smarkiai pranoko kitas gyvybës formas ir ágijo neátikëtinø technologiniø pranašumø. Tad ar kažk¹ stebina, kad žmonës ir yra tie ekspertai, á kuriuos kreipiamës patarimø? Šiaip ar taip, ar turime iš ko rinktis?

Laimë, pasirinkti mes galime. Galime vadovautis Motinos Gamtos patarimais lygiai taip pat, kaip t¹ daro laukiniai gyvûnai. Galbût jums atrodo, kad aš pats sau prieštarauju. Kaip galiu pasakoti, kad žmonës smarkiai pranoko kitas gyvybës formas, ir kartu teigti, kad turime ko mokytis iš laukiniø gyvûnø? Aš ne šiaip sau teigiu - aš kategoriškai tvirtinu, kad taip ir yra. Kadangi esame labiausiai pažengusi gyvybës rûšis ir tokia daugybë žmoniø tiki, kad neturime tiesioginio kontakto su mûsø Kûrëju, tai labai pasipûtëme ir Dievu pradëjome laikyti žmogø - arba tiksliau sakant - moksliškai m¹stantá, specialiai parengt¹, išsilavinusá, kvalifikuot¹, profesionalø, technologiškai pažangø žmogø.

Galbût ir pasipûtëme, bet argi blogai, kad, norëdami išlaikyti pranašum¹ prieš kitas gyvybës rûšis, išnaudojame savo prot¹ ir patobuliname Motinos Gamtos galimybes? Taèiau tai tik nuomonë. Esu ásitikinês, kad mes to jau nebedarome. Priešingai daugeliu atžvilgiø, áskaitant ir mûsø mitybos áproèius, mes visiškai prieštaraujame Motinai Gamtai. Privalome panagrinëti patarimus, kuriø sulaukiame iš vadinamøjø ekspertø.

Panagrinëkime kelet¹ didžiøjø pasiekimø, už kuriuos esame dëkingi protingiausiai gyvybës rûšiai šioje planetoje.

7. Protingiausia gyvybës rûšis šioje planetoje

Išmokome kurti bombas, kuriø užtektø ne kart¹ sunaikinti vis¹ mûsø planet¹. Kuo pateisinome tokiø bombø kûrim¹? Ogi tuo, kad taip užkirsime keli¹ karams. Tad Korëja, Vietnamas, Persijos álanka, Folklendø salos, Jugoslavija ir taip toliau yra tik mûsø vaizduotës padariniai. Na taip, žinoma, - negalëjome panaudoti bombø, kad išvengtume šiø karø - bûtume pražudê ne tik save, bet ir vis¹ planetos gyvybê. Sukûrëme bomb¹, galinèi¹ sukelti pasaulio pabaig¹, taèiau negalime jos panaudoti pagal paskirtá. Ar labai protinga kurti bomb¹, kurios nedrástame panaudoti? Bombos neišsprendë jokios problemos, o tik sukûrë dar didesnê. Net jei galëtume sëkmingai sunaikinti tokiø ginklø atsargas, ar sugebëtume sunaikinti žinias apie tokiø bombø gamyb¹, ar pajëgtume užkirsti keli¹ tokiø žiniø plitimui? Jei tikrai bûtume civilizuoti ir protingi, galëtume sugalvoti, kaip apsisaugoti nuo karo nesunaikinant visos planetos? Be abejo, žymiai lengvesnis bûdas išvengti karø - jø nepradëti.

Panagrinëkime dar kelet¹ didžiøjø civilizacijos privalumø - milžinišk¹ visos planetos užterštum¹, natûralios aplinkos naikinim¹, planetos mineraliniø ir cheminiø elementø ištekliø išsekinim¹, gyventojø pertekliø, žuvø rûšiø išnaikinim¹, derlingø žemiø pavertim¹ dykumomis, bedarbystê, narkotikus ir nežabot¹ smurt¹.

Kiek kartø girdëjote, kaip futbolo chuliganai apkaltinami, jog elgiasi kaip gyvuliai? Šitaip iškreiptai civilizuotas žmogus lyginamas su laukiniais gyvûnais. Laukiniai gyvûnai taip nesielgia. Jie žudo tik tam, kad išliktø, taèiau net ir tokiu atveju itin retai žudo savo gentainius.

Galbût girdëjote, kad pakliuvusios á vištidê lapës išpjauna visas vištas. Šiuo atveju gamtos dësnius pažeidžia ne lapë, o žmogus. Tai jis apgyvendina natûralø lapës grobá nenatûralioje aplinkoje. Net jei lapë gamtoje vaikytøsi pulk¹ vištø, ji nepajëgtø sugauti daugiau nei vienos iš jø. Kaltas pats žmogus, sudarydamas tokias s¹lygas, kad plëšrûno aukos niekaip negali pasprukti. Ásivaizduokite save lapës vietoje, esant tokioms aplinkybëms. Viskas, ko norite - pasièiupti vien¹ višt¹ ir nepastebëtas tyliai išsinešdinti lauk, taèiau vištidëje užverda tikras pragaras. Net jei ir išpjautø visas vištas, lapë vis vien jø visø nesuëstø! Tik protingi, civilizuoti žmonës žudo ir luošina vieni kitus visiškai be jokios logiškos priežasties!

Tik pagalvokite - prireikë trijø milijardø metø, kol išsivystëme iki dabartinës bûklës, taèiau mûsø technologijos dabartiná lygá pasiekë tik per pastaruosius šimt¹ metø. Jei turëtume galimybê pažvelgti atgal á tuos metus ir visk¹ ávertinti objektyviai, kaip manote, kas iš tiesø atrodytø reikšminga? Vidaus degimo variklio išradimas? Kompiuteriai? Televizija? Žmogaus išsilaipinimas mënulyje? Ar vis dëlto manote, kad reikšmingiausias faktorius bûtø tas, jog per mažiau nei šimt¹ metø žmonija išrado daugybê bûdø sunaikinti tai, k¹ sukurti prireikë trijø milijardø metø, ir nors daugelis mûsø puikiausiai nutuokia apie pavojus, vis vien nesugebëjome panaikinti në vieno iš jø?

Galbût jums atrodo, kad žvelgiu tik á vien¹ medalio pusê. Be abejo, negaliu paneigti neátikëtinos žmonijos pažangos medicinos srityje? Aš jos ir neneigiu. Iš tiesø tikiu, kad dël medicinos pažangos áspûdingumo mes jau nepastebime fakto, jog ligos, su kuriomis kovojame, taip pat yra civilizacijos padariniai. Mes panašûs á Lená iš Steinbeko (JAV rašytojas, 1962m apdovanotas Nobelio literatûros premija) apysakos „Apie peles ir žmones“. Lenis buvo toks dëkingas Džordžui už tai, kad šis neleido jam paskêsti, jog net užmiršo, kad bûtent Džordžas já ir ástûmë á vandená.

Jei mes tokie protingi, kodël esame vienintelë rûšis(neminint naminiø gyvûnø), daugiausia mirštanti nuo ligø ir tos paèios rûšies atstovø agresijos? Laukiniai gyvûnai retai miršta nuo ligø, nebent jos bûtø susijusios su žmogaus sukeltu planetos užterštumu ar tai bûtø s¹moningai paskleistos ligos, tokios kaip miksomatozë (Miksomatozë - virusinë triušiø liga. 1950m buvo s¹moningai paskleista Australijoje, mëginant riboti triušiø populiacij¹.). Tokiomis ligomis bandoma išnaikinti koki¹ nors konkreèi¹ rûšá, taèiau paprastai ir to padaryti nepavyksta. Laukiniai gyvûnai miršta arba dël nelaimingø atsitikimø, arba iš bado, arba dël to, kad juos suvalgome mes ar suëda kiti gyvûnai.

Per pastar¹já šimt¹ metø be galo praplëtëme savo žinias apie žmogaus organizm¹. Išmokome persodinti organus, pasiekëme stulbinanèiø rezultatø genø inžinerijoje. Taèiau didžiausi šiø srièiø ekspertai pripažásta, kad labiau pažinus žmogaus kûno funkcionavimo paslaptis, tenka susivokti, kaip vis dëlto menkai suprantame šio neátikëtino mechanizmo veikim¹. Vis dažniau paaiškëja, kad mûsø ribotos žinios ilgainiui pridaro daugiau problemø, negu išsprendžia.

Kodël mano katë nesuserga lakdama vandená iš kûdros, man per atostogas užtenka á gërim¹ ásimesti gabalëlá ledo ir pilvas kaip mat sustreikuoja? Kodël gimê laukiniai gyvûnai ne tik greitai išmoksta stovëti, bet vos po keleto valandø jau gali ir bëgioti, kai tuo tarpu žmogaus kûdikis kelet¹ mënesiø beveik nepajuda iš vietos?

Didžioji dalis moderniosios medicinos grindžiama stebuklingø piliuliø paieška ar simptomus slopinanèiais vaistais. Daug metø mane kamavo viduriø užkietëjimas. Nieko nuostabaus - nuo gimimo mums plaunamos smegenys átikinëjant, kad ligos ir negalavimai yra visiškai natûralu. Tiesiog tikimasi, kad sirgsime vëjaraupiais, tymais, kokliušu, peršalimais, gripu, skrandžio veiklos sutrikimais, viduriø užkietëjimu, viduriavimu ir taip toliau, ir panašiai. Tai savaime suprantama. Gydytojas paskirs vaistø ir išgydys. Mano gydytojas išrašytø laisvinamøjø, ir per kelet¹ dienø viduriø užkietëjimo problema bûtø išsprêsta. Taèiau ar iš tiesø tikite, kad toks neátikëtinai sudëtingas organizmas kaip žmogaus kûnas buvo sukurtas tam, kad negaluotø nuo viduriø užkietëjimo? Tik pagalvokite apie tø trilijonø l¹steliø sudëtingum¹. Ar jos buvo sukurtos tam, kad taptø vëžinëmis? Kodël gydytojas man nepasakë, kad viduriø užkietëjim¹ lemia tai, jog valgau netinkam¹ maist¹?

Visas gyvenimiškas problemas áprastai sprendžiame imdamiesi jø priežasties, o ne mëgindami naikinti simptomus. Jei prakiurtø jûsø stogas, ar vis¹ gyvenim¹ laikytumëte pastatês kibir¹ lietaus lašams, ar vis dëlto pakeistumëte blog¹ èerpê? Galbût toks pavyzdys pernelyg tiesmukas, ir galbût tai ir yra mûsø logiško požiûrio á medicin¹ priežastis - žmogaus kûnas toks sudëtingas, kad net iš gydytojø, išmananèiø tai geriau už visus kitus, dažnai naudos nebûna daugiau, nei bûtø iš beždžionës, kuriai putikëtumëte remontuoti savo kompiuterá.

Jei automobilio tepalo lygio indikatorius pradëtø mirksëti, ar problem¹ sprêstumëte atjungdamas jo lemputê? Toks sprendimas bûtø ne tik kvailas, bet ir pražûtingas. Žinoma, galbût variklis akimirksniu ir neužsikirstø, taèiau mirksinti lemputë èia visiškai nekalta. Priešingai, tai bûtø labai naudingas áspëjimas, kad ne viskas veikia taip, kaip turëtø. Skausmus, galvos sopëjim¹, kosulá, karšèiavim¹, pykinim¹ ar mieguistum¹ savaime laikome ligomis. Taèiau taip nëra. Kaip ir mirksintis tepalo lygio indikatorius, tai yra tiesiog simptomai - áspëjimai, kad su jûsø kûnu nutiko kažkas negero. Jau minëjau, kad iš tiesø modernioji medicina dažnai teieško stebuklingø piliuliø ar panašiø medikamentø, kurie panaikintø konkreèius simptomus. Pabrëžiu - simptomas nëra liga. Tiktai priešingai - tai áspëjimas, kad ne viskas yra gerai. Dažnai, pavyzdžiui, kosëjant ar vemiant, pats simptomas yra ne vien áspëjimas, bet ir sveikimo dalis. Kosulys yra Motinos Gamtos sugalvotas apsisaugojimo metodas iš plauèiø pašalinti svetimkûnius, kaip ir vëmimas yra bûdas iš skrandžio pašalinti nuodus.

Daugeliu atvejø medikamentai, kuriuos simptomø malšinimui paskiria gydytojai, iš tiesø tik dar labiau apsunkina sveikim¹. Dabar jau daug gydytojø susivokia, kad tokie vaistai kaip valiumas ir libriumas gali ne tik padëti, bet ir pakenkti. Šie vaistai veikia panašiai, kaip ir alkoholis - atitraukia žmogaus prot¹ nuo problemø, taèiau jø nesprendžia. Kai vaistas nustoja veikti, prireikia kitos dozës. Patys vaistai yra nuodai ir gali sukelti pašaliniø psichiniø ir fiziniø efektø. Organizmas formuoja imunitet¹ vaistams. Nuo vaistø priklausantis asmuo išgyvena pradiná stres¹, taèiau já gali užklupti ir papildoma fizinë ar psichologinë priklausomybës átampa.

Galø gale organizmas suformuoja toká imunitet¹ preparatui, kad šis net nebesuteikia streso malšinimo iliuzijos. Tokiu atveju labai dažnai duodamos didesnës dozës arba dažniau, arba paskiriami dar stipresni ir pavojingesni vaistai. Visas šis procesas - nesibaigiantis kritimas á bedugnê.

Daugelis gydytojø mëgina pateisinti tokiø vaistø vartojim¹ tvirtindami, kad tai apsaugo pacient¹ nuo nervinio išsekimo. Vëlgi, jie tik mëgina pašalinti simptomus. Nervinis išsekimas nëra liga. Priešingai, tai sveikimo dalis ir dar viena áspëjamoji lemputë. Tokiu bûdu organizmas praneša: „Aš nebegaliu susidoroti su šitokia átampa, problemomis ir atsakomybe. Gana. Man reikia poilsio. Man reikia pertraukos!“

Kaipgi drambliai sugeba išgyventi ilgiau už žmogø be gydytojø pagalbos, drabužiø, pastogës ir maisto atsargø? Kaip visi gyvûnai išgyvena tokiomis s¹lygomis, kokiomis anksèiau išgyvendavo ir patys žmonës? Šiaip ar taip, juk gydytojai yra s¹lyginai naujas žmonijos istorijos reiškinys. Dietologai ir mitybos specialistai atsirado vos prieš kelet¹ metø. Metodus, kuriais medikai gydydavo vos prieš šimt¹ metø, šiandien mes vadiname barbariškais. Iš tiesø žmogaus organizmas yra pats veiksmingiausias išlikimo mechanizmas šioje planetoje. Kiekvienas mûsø turimas natûralus instinktas skirtas užtikrinti, kad išgyvensime, nepriklausomai nuo to, patinka mums tai ar ne, o pats galingiausias mûsø turimas ginklas kovai su ligomis - mûsø imuninë sistema.

Kai nuslopiname ligos simptomus prieš tai nepašalinê ligos priežasties, taip pat nuslopiname ir signalus, siunèiamus mûsø smegenims, kurios aktyvuotø neátikëtinai galing¹ imuninê sistem¹.

Ásivaizduokite, kad sudužo jûsø laivas. Sraigtasparnio pilotas pastebi jûsø SOS signal¹, užlieja já vandeniu ir džiugiai grážta á bazê galvodamas: „Išsprêsta dar viena problema“. Manote tai pernelyg nerealu? Taèiau bûtent taip mes ir elgiamës, kai šaliname ligos simptom¹, o ne priežastá.

Galite pamanyti, kad kritikuodamas moderni¹j¹ civilizacij¹ elgiuosi labai veidmainiškai. Ar norëèiau gyventi purvinoje lûšnoje pelkiø apsuptyje? Ne, nenorëèiau. Bet nesu tikras, ar neiškeisèiau mokesèiø, PVM ketvirtiniø ataskaitø, kasdieniø transporto kamšèiø užterštose gatvëse ir visos dienos sëdëjimo ástaigoje á r¹stø namelá šalia neužteršto, skaidraus, žydro ir pilno žuvø ežero, apsupto gamtos ir laukinës gyvûnijos.

Nëra jokiø abejoniø, kad žmogus smarkiai pažengë komunikacijos, maisto gamybos ir laikymo srityse. Taèiau kas iš to, jei perduodamos žinios, gaminamas ir laikomas maistas mums yra žalingas? Jei mûsø civilizacija tokia sëkminga, kodël tada, kai visi gyvûnai instinktyviai siekia išgyventi, mes esame vienintelë rûšis, savo gyvenim¹ padaranti toká beviltišk¹, kad daugelis net nusižudo? Gyvûnø karalystei toks reiškinys kaip savižudybë yra nepažástamas. Jau girdžiu, kaip sakote: „O kaipgi lemingai?“ Nëra jokiø árodymø, - kad lemingai s¹moningai šoka nuo uolø, norëdami nusižudyti, kaip ir nëra árodymø, jog banginiai tyèia išplaukia á krant¹. Mes taip pat esame vienintelë rûšis, mokanti verkti. O kaipgi krokodilai? Krokodilø ašaros nëra tikros.

Žmogaus organizmas tikrai yra neátikëtinas mechanizmas. Taèiau kad ir koks jis bûtø nuostabus, vis vien turi rimt¹ sprag¹. Turime išsiaiškinti, koks gi tas neátikëtino mechanizmo defektas.

8. Neátikëtino mechanizmo defektas

Joks protingas žmogus neprieštarautø, kad priežastis, dël kurios techninëmis galimybëmis lenkiame visas kitas gyvûnø rûšis, - mûsø pranašesnis protas. Žmogus ne tik turi ágimtus instinktus, bet ir sugeba prisiminti savo ankstesnê patirtá ir dedukcijos metodu pritaikyti anksèiau ágytas žinias ávairioms situacijoms. Gebëjimas daryti išvadas ir perduoti žinias ne tik iš kartos á kart¹, bet ir iš vienos rasës, kultûros ar kalbos á kit¹, suteikë žmonëms didelá pranašum¹ prieš kitas rûšis. Tas pranašumas toks ryškus, kad pradëjome tikëti, jog patys kontroliuojame savo likimus.

Pagrindinis žmoniø ir kitø rûšiø skirtumas yra tas, kad laukinis gyvûnus valdo jø instinktai. Mes taip pat esame apdovanoti instinktais. Taèiau turime papildom¹ privalum¹ - savo prot¹, ir kai mûsø instinktai susipriešina su logika, galime pasitelkti intelekt¹ nuslopinti instinktus. Tai ir yra žmogiškojo mechanizmo defektas. Jis yra pražûtingas, ir jei greitai nepasimokysime iš savo klaidø, lems ne tik žmoniø, bet ir visos šios planetos gyvybës sunaikinim¹.

Kadangi nesuprantame savo instinktyvaus elgesio priežasties ir mûsø logiški veiksmai paremti protingomis išvadomis, vos tik instinktai ir protas susipriešina, mums atrodo logiška palaikyti prot¹. Leiskite užduoti toká klausim¹. Jums reikia atspëti sporto varžybø rezultat¹. Galite pasitarti su vienu iš dviejø žmoniø. Pirmasis yra protingiausias planetos žmogus, jau šimt¹ kartø prognozavês panašiø varžybø baigtá, ir 75% jo spëjimø pasitvirtino. Antrasis yra beraštis kaimo jurgis, panašiø varžybø baigtá spëjês milijon¹ kartø ir visada pataikês teisingai. Kurio prognozuotojo patarimu jûs pasinaudotumëte?

Instinktai mums asocijuojasi su loterija - arba pataikysime, arba ne. Taèiau tai ne loterija. Tai trijø milijardø metø eksperimentavimo rezultatas - ne teorijos vedžiojimø, bet realiø bandymø ir klaidø. Instinktø vedami paukšèiai suka sudëtingus lizdus, o vorai neria painius voratinklius. Ar žinojote, kad pagal storá ir svorá šilkiná voro siûl¹ s¹lyginai galima laikyti tvirtesniu už bet koká žmogaus sukurt¹ pluošt¹? Dëka instinktø visi gyvûnai veisiasi, maitinasi ir atskiria maist¹ nuo nuodo. Laukiniai gyvûnai atsiveda palikuoniø be dideliø kanèiø, su kokiomis susiduriame mes, ir be gydytojø pagalbos. Faktas, kad jie nemoka skaityti, rašyti ir neturi akademinio pasiruošimo, yra bereikšmis.

Žinau, kad yra žmoniø, kuriø tikëjimas Visagaliu ir/ar žmogaus gabumais bei genialumu sprendžiant bet kokias dilemas yra toks didelis, kad jiems atrodo, jog nepriklausomai nuo horizonte tvyranèiø debesø grësmingumo, sprendimas vis vien bus rastas. Vienintelis logiškas jø ásitikinimø paaiškinimas yra tas, kad iki šiol žmonija visuomet rasdavo tinkam¹ sprendim¹. Neabejoju, kad dinozaurai lygiai taip pat buvo ásitikinê, kad išgyvens.

Net jeigu tikite, kad nëra jokio Kûrëjo ir kad žmonija protingiausia egzistuojanti jëga, vis vien bûtø labai neprotinga prieštarauti ágytai patirèiai ir žinioms, kurias Motina Gamta sukaupë per 3 milijardus metø. Naudodamiesi intelektu turëtume tobulinti savo gyvenimus, o ne juos gadinti ir naikinti. Noriu akcentuoti štai k¹ - nesakau, kad neturëtumëte išnaudoti savo proto, bet jei protas prieštarauja instinktui, tai bûtø nelogiška prieštarauti pastarajam.

Trijø ankstesniø skyriø tikslas - priminti jums, kad nesvarbu, k¹ žmonija yra pasiekusi, palyginti su Motinos Gamtos stebuklu, mes neprilygstame net menkiausioms skruzdëlëms.

Asmeniškai man atrodo, kad veiksmingiausias bûdas suvokti s¹lyginá mûsø primityvum¹, - imtis štai tokio projekto. Pamëginkite pagaminti daugmaž gilës dydžio daikt¹, kurá numestumëte ant žemës, nekreiptume á já visiškai jokio dëmesio, taèiau jis vis vien kiekvienais metais augtø, taptø ¹žuolo dydžio, stovëtø šimtus metø ir kiekvienais metais užaugintø tûkstanèius kitø giliø, kurios áamžintø ši¹ rûšá. Kai kit¹ kart¹ matysite ¹žuol¹ ar panašø stebukl¹, bent akimirk¹ pam¹stykite apie t¹ nuostabø prot¹, leidusá be jokios žmogaus pagalbos gilei pavirsti medžiu, kurá vien saulës šviesa, mineralai ir iš žemës siurbiamas vanduo padarë tvirt¹ ir didelá. ¥žuolas nëra tik mûsø vaizduotës vaisius - jis yra tikras.

Kalbame apie gamtos stebuklus. Taèiau jie tik mums atrodo stebuklais, nes juos sukûrusios technologijos, palyginti su mûsiškëmis, yra tokios sudëtingos, kad net negalime jø suvokti. Nepaisant to, jos egzistuoja ir mes to paneigti negalime.

Buvau auklëjamas taip, kad visiškai pasitikëèiau gydytojais. Buvo sunku suabejoti jø kompetencija, ypaè tuomet, kai jie akivaizdžiai protingi, skrupulingai parengti ir be galo atsidavê. Vis dëlto ne žmogus, o Motina Gamta yra tikroji žmogiškojo organizmo ekspertë. Jeigu sugestø jûsø automobilis, ar leistumëte beždžionei já remontuoti? Žinoma, ne! Didžiausias pasaulyje kvailys to neleistø. Taèiau mes elgiamës ne k¹ geriau, kai savo protingoms smegenims leidžiame nepaisyti Motinos Gamtos ásakø.

Galbût susidarëte áspûdá, kad noriu pasakyti, jog visi daktarai ir mitybos specialistai yra kvailiai ir šarlatanai. Negalëtumëte klysti labiau! Nežinau garbingesnës profesijos ir didžiuojuosi, kad j¹ pasirinko mano jauniausias sûnus Rièardas. Ironiška, kad žmonës, labiausiai vertinantys neátikëtin¹ žmogaus kûno sudëtingum¹, yra bûtent tie gydytojai, kurie labiausiai apie já nusimano. Kuo daugiu jie mokosi, tuo labiau suvokia, kad žino labai mažai. Taèiau jei imtøsi darbo iš tiesø nesuvokdami savo veiksmø padariniø, juos bûtø galima lyginti su beždžione, mëginanèia remontuoti jûsø automobilá. Gydytojai yra žmonës. Esu ásitikinês, kad žmogaus kûno funkcionavim¹ jie išmano kur kas geriau nei jûs ar aš. Taèiau palyginus gydytojus su tuo protu, kuris mus sukûrë, akivaizdu, kad jie apie kûno veikim¹ nusimano ne k¹ daugiau nei beždžionës apie automobilius. Štai ir ketvirtas nurodymas - jei kieno nors jums duodamas patarimas prieštarautø Motinai Gamtai, tai nesvarbu, koks ážymus ar kvalifikuotas bûtø tas asmuo, neklausykite jo! Nuo šiol šá nurodym¹ vadinsiu tiesiog: meškos paslauga.

Dabar dauguma žmoniø jau suvokia, kokie pražûtingi automobiliø teršalai mûsø ekosistemai ir kad tabako dûmø traukimas á savo plauèius pridaro dar didesnës žalos. Taip pat suvokiame, kokie pragaištingi yra insekticidai ir kitokie chemikalai žemesniems mitybos grandinës gyvûnams. Taèiau kodël tiek daug žmoniø mano, kad šie žalingi padariniai asmeniškai mûsø nepalies, kad esame jiems atsparûs? Kodël mes visiškai nekreipiame dëmesio á tai, k¹ kasdien ásimetame á savo skrandžius? Ar dël to, kad á maitinim¹si žvelgiame pernelyg supaprastintai, kai neva užtenka atskirti ar tai maistas, ar nuodas? Gerai, galbût ir žinome, kad vienoks maistas mums yra tinkamesnis negu kitoks, ir kad kai kurie žmonës yra alergiški tam tikram maistui. Ir iš to jau galime daryti išvad¹, kad tai, kas vienam žmogui maistas, kitam jau yra nuodas? Jei tik viskas bûtø taip paprasta.

Verta ásidëmëti, kad jei tik laukiniai gyvûnai gauna pakankamai savo mëgstamiausio maisto, jø nekamuoja viduriø užkietëjimas, viduriavimas, rëmuo, skrandžio veiklos sutrikimai, opos, dirgliosios žarnos sindromas, aukštas kraujospûdis, padidëjês cholesterolis bei skrandžio, inkstø, kepenø ir žarnyno ligos. Ar kada esate girdëjê, kad tigrui reikëtø dirbtiniø dantø, klausos aparato, akiniø, peruko ar širdies stimuliatoriaus? Ar laukiniams gyvûnams reikia inkstø dializës aparatø? Ar jie miršta nuo insulto, širdies ligø, vëžio ar diabeto?

Ar nëra akivaizdu, kad šios ligos tiesiogiai susijusios su tuo, k¹ valgome? Neketinu dëtis didesniu visø šiø problemø ekspertu negu jûs. Viskas, ko jûsø prašau, - pripažinti, kad kaip automobiliø gamintojai geriausiai išmano apie kur¹ ir automobiliø priežiûros priemones, taip ir mus sukûrês protas, kad ir koks jis bûtø, geriau už mus išmano, kas mums yra geriausia.

Galbût dabar galvojate: „Viskas labai puiku - neprivalome bûti profesionaliais mechanikais, kad efektyviai naudotumëmës savo automobiliais, kadangi tikrieji profesionalai mus aprûpino naudojimosi instrukcijomis ir belieka jø laikytis. Taèiau kurgi galëèiau gauti rinkiná tø nuostabiø instrukcijø, kuriomis mus aprûpino Motina Gamta?“

Pažadu jums, kad Motinos Gamtos patarimai ne tik yra realûs, bet ir vis¹ gyvenim¹ buvo su mumis - tam, kad jais naudotumëmës - kol žmonës ekspertai ir komercinës reklamos mums neišplovë smegenø. „Lengvas bûdas sulieknëti“ jus ir supažindins su jais, taèiau pabrëžiu, kad tie patarimai nëra mano. Juos visiems duoda mus sukûrês protas, ir jûs taip pat juos suprasite, jei turësite dr¹sos ir vaizduotës, reikalingos proto atvërimui, platesniam požiûriui ir smegenø plovimo panaikinimui.

Likusi „Lengvo bûdo sulieknëti“ dalis bus skirta Motinos Gamtos patarimø paaiškinimui ir jø supratimui. O dabar imkimës šios programos. Laimë, yra tik trys mus dominantys faktoriai, reikalingi mano pažado ágyvendinimui. Pirmiausia imsimës aiškiausio: kiek tiksliai norite sverti?

9. Kiek tiksliai norite sverti?

Galbût jau nusprendëte, kokio svorio pageidaujate. Neketinu detaliai aiškintis, kodël užsibrëžëte sverti bûtent tiek. Kad ir koká metod¹ naudojote anksèiau, prašyèiau já pamiršti. Galbût nagrinëjote vien¹ iš lenteliø, nurodanèiø, kaip pagal ûgá ir amžiø nustatyti savo idealø svorá. Jeigu taip, tai sulaukëte ne mokslinio paaiškinimo, o tik MEŠKOS PASLAUGOS. Tos lentelës tëra tik apytikriai skaièiavimai, paruošti ne Motinos Gamtos, o žmogaus.

Iš tiesø jos suteikia puikø pasiteisinim¹. Aš visuomet tvirtindavau, kad tikroji mano bëda - 15 centimetrø per žemas ûgis, o ne 13-os kilogramø antsvoris. Dažnam tos lentelës atrodo moksliškai pagrástos, taèiau panagrinëjus jas atidžiau paaiškëja, kad yra priešingai. Ar jose atsižvelgiama á tokius veiksnius, kaip individualus kaulø dydis? Bet kokiu atveju, kas sudarë tas lenteles? Koki¹ jie turëjo teisê sprêsti, kad vienodo ûgio žmonës turi bûti ir vienodo svorio, ir kaip jie nustatë t¹ idealø svorá?

Trumpam užmirškite save. Ar žinote, kiek sveria Linfordas Christie (Didžiosios Britanijos lengvaatletis, olimpinis ir pasaulio 100 metrø bëgimo èempionas)? Jums ir nebûtina žinoti jo svorio. Ir taip akivaizdu, kad jis puikios fizinës formos. Žvilgtelëkite á savo draugus. Ar tikrai bûtina juos sverti, kad išsiaiškintumëte, ar jie turi antsvorio?

Pasitelkite sveik¹ prot¹. Juk ne svarstyklës padeda išsiaiškinti, ar sveriate per daug. Svarstyklës tiesiog patvirtina tai, k¹ ir patys žinote. Ar turite antsvorio, parodo veidrodis. Tai išduoda ne tik akiai nebemielos formos, bet ir nebetinkantys drabužiai, nuolatinis dusulys ir mieguistumas.

Jei iš anksto nusistatote savo idealø svorá, tai leidžiate uodegai vizginti šuná ir prisidarote nereikalingø kliûèiø. Argi nebûtø šaunu užtikrintai žinoti, koks tiksliai turi bûti jûsø svoris? Tai paprasta! Idealaus svorio bûnate tuomet, kai vilkëdamas tiktai apatiniais drabužiais žvelgiate á savo atvaizd¹ veidrodyje ir gëritës tuo, k¹ matote. Tai toks svoris, kai kas ryt¹ pabundate iš tiesø pailsëjês, trykštantis energija ir kiekvienos naujos dienos laukiate kupinas gyvenimo džiaugsmo. Jûsø penktas nurodymas: nenusistatykite norimo svorio iš anksto.

Dar kart¹ perskaitykite paskutini¹j¹ pastraip¹. Argi ne tokio svorio norëtumëte? Labai tikëtina, kad šis svoris bus labai panašus á t¹, kurá nusistatëte iš anksto. Taip pat gali bûti, kad toks svoris nelabai skirsis nuo pateikiamo lentelëje. Taèiau dabar jums nereikia spëlioti. Turite tikslø orientyr¹, kuriuo vadovaudamiesi pasieksite savo pageidaujam¹ svorá. Tokia viso „Lengvo bûdo sulieknëti“ esmë: užtikrinti, kad viskas bûtø lengva ir paprasta.

Savaime suprantama, kad naudojantis mano patarimais nepakis jûsø nosies ar burnos forma. Kalbama apie tai, koká riebalø kieká turësite, arba tiksliau sakant, kokio neturësite, apie tai, koks lieknas ir dailus jûs bûsite. Net jei nesate visiškai patenkintas savybëmis, kuriomis jus apdovanojo Kûrëjas, pastebësite, kad visi ásivaizduojami trûkumai virs smulkmenomis ne tik jûsø, bet ir aplinkiniø akyse. Yra kai kas patrauklesnio net ir už liekn¹ sveikai atrodantá kûn¹.

Galbût manote, kad tiksliai neužsibrëžus pageidaujamo svorio tik iškils papildomø problemø. Užtikrinu, kad viskas yra atvirkšèiai. Jei sutinkate su mano mintimi, kad neverta iš anksto nusistatyti idealaus svorio, tai treèdalis jûsø problemos jau išsprêsta. Jei su tuo sutikti negalite ir ketinate atkakliai siekti iš anksto nusistatyto svorio, ar derintis prie kokio nors drabužiø dizainerio supratimo, kokia turëtø bûti jûsø figûra, tai iš tiesø reikš, kad svajojate apie toká svorá, kuris tik keltø nusivylim¹ stebint savo atvaiz¹ veidrodyje. Taip pat tai reikš, kad pageidaujate svorio, dël kurio jausitës mieguistas ir ligotas. Be to, tai ženklas, kad nesilaikei visø penkiø nurodymø, kuriuos iki šiol esu jums davês, áskaitant ir treèi¹já - PRADËKITE SU MALONIU JAUDULIU IR PAKILIA NUOTAIKA. Net jei ir laikotës treèiojo nurodymo, bijau, kad pakili nuotaika gali bûti trumpalaikë. „Lengvas bûdas sulieknëti“ skirtas padëti žmonëms, turintiems svorio problemø, o ne kvailiø laiko švaistymui(kad bûtø lengviau orientuotis nurodymuose, knygos pabaigoje pateikiamos nuorodos á juos).

Jei sutinkate su mintimi dël to, kad neverta iš anksto rûpintis tiksliu svoriu, taèiau abejojate savo objektyvumu, ypaè jei artimi draugai ir giminaièiai atkakliai tvirtina, kad antsvorio tikrai neturite, tai bûtø geriausia, jei pasitikëtumëte savo gydytoju ir pabûti teisëju leistumëte jam.

Galbût gundotës iš viso atsikratyti svarstykliø. Nedarykite to! Svarstyklës yra labai svarbi šios programos dalis. Viena priežasèiø, kodël mes visø pirma priaugame svorio - proceso laipsniškumas. Tai lyg senëjimas - neatrodo, kad veidrodyje matomas atvaizdas skirtøsi nuo vakarykšèio. Neatrodo tol, kol nepasižiûrime prieš dešimt metø darytø mûsø nuotraukø ir nepamatome skirtumo. Netgi tada, kai negalime paneigti, kad senstame, vis vien mëginame pasaldinti piliulê. Žiûrëdami á nuotraukas nesakome: „Tik pažvelkite kaip aš pasenau!“, o tik: „Kaip jaunai aš tada atrodžiau!“ Tai, kad senëjimo procesas nepastebimas - viena iš Motinos Gamtos maloniø. Taèiau lazda turi du galus. Tukimas taip pat yra s¹lyginai nepastebimas ir laipsniškas procesas. Jei keliolika papildomø kilogramø ir nepageidaujama padanga aplink jûsø juosmená atsirastø per naktá, siaubingai išgyventumëte. Ši¹ užgriuvusi¹ bëd¹ laikytumëte liga, kuo ji iš tiesø ir yra, ir griebtumëtës kokiø nors veiksmø. Taèiau tunkame pamažu ir šoko nepatiriame - mûsø protas po truputá su tuo susitaiko.

Tuo metu, kai tampame akivaizdžiai nutukê ir apdribê, jau bûname pripratê prie tokios bûklës. Problema ta, kad pakreipus proces¹ priešinga linkme, situacija taisosi taip pat pamažu. Atrodo, kad svoris, energingumas ir atvaizdas veidrodyje kasdien bûna toks pat, kaip ir vakar.

Vëliau smulkiau paaiškinsiu, kad šis laipsniškas procesas yra esminis „Lengvo bûdo sulieknëti“ aspektas. Norisi dar kart¹ pabrëžti, kad „Lengvas bûdas sulieknëti“ yra veiksmingas dël to, kad metodas paremtas sveiku protu. Naudodamiesi šia metodika iš tiesø sulauksite stulbinanèiø rezultatø - jûsø svoris kris, o fizinë bûklë ir išvaizda pastebimai gerës. Taèiau tas pats sveikas protas sufleruoja, kad bet koks metodas, žadantis tokiø áspûdingø pokyèiø, negalëtø apsieiti be kanèiø, alinimosi, didžiulës valios ir varginanèio netekties jausmo. Tokio metodo jokiu bûdu nebûtø galima vadinti lengvu.

Nors „Lengvam bûdui sulieknëti“ bûdingas laipsniškumas, paverèiantis metod¹ neskausmingu ir netgi maloniu, taèiau metodas turi ir trûkum¹ - negalite iš karto pastebëti akivaizdžios naudos. Dël to galite prarasti pasitikëjim¹ šia sistema. Negaliu paneigti, kad dabar po pusvalandžio energingø pratimø ir dviejø myliø bëgimo jauèiuosi puikiai, o dar prieš kelet¹ metø dusdavau lipdamas laiptais. Taèiau negaliu grážti á savo ankstesná kûn¹, kad suvokèiau, koks nesveikas tuomet buvau. Žinoma, galëjau kiekvien¹ mënesá fotografuotis ir stebëti, kaip kinta mano išvaizda, taèiau tai bûtø buvê gana nuobodu.

O štai reguliariai svertis ir užsirašyti duomenis yra visai nesudëtinga. Kiekvienas pasisvërimas, rodantis vis žemesná svorá, jums bus labai malonus. Jei kaip ir aš kartais žvilgtelësite, k¹ užsirašëte juodu ant balto, ir matysite, kad be jokiø pastangø per pusmetá numëtëte šešis kilogramus, tai bus didžiulis stimulas.

Dvigubai laimite matydamas, kad drabužiai darosi nepatogûs ne dël to, kad yra per siauri, bet dël to, kad jie per laisvi! Turiu savo mëgstam¹ odiná dirž¹. Kol pats nesinaudojau šia programa, segdavausi já á antr¹ nuo galo skylutê, dabar gi seguosi á devint¹j¹. Diržas turëjo tik šešias skylutes, tad vos prireikus já susiaurinti, tenka pradurti nauj¹. Negaliu apsakyti, koká malonum¹ jauèiu pradurdamas kiekvien¹ skylutê. Dalis metodo suteikiamo džiaugsmo - žinoti, kiek svorio atsikratëte nuo pat pradžiø. Tokie paskatinimai yra esminë „Lengvo bûdo sulieknëti“ dalis. Tai yri neabejotini árodymai, kad metodas veikia, ir reguliaraus svorio užsirašinëjimas bus nuolatinis árodymas, kad jûs laimite.

Iš anksto neužsibrëždamas pageidaujamo svorio turësite dar vien¹ puikø privalum¹, kuris šiaip jau nëra akivaizdus. Jei esate iš anksto nusprendês, kokio tikslaus svorio pageidaujate, tai nesijausite pasiekês savo tiksl¹, kol nesversite bûtent tiek. „Lengvas bûdas sulieknëti“ patrauklus tuo, kad nesilaikote dietos, o paprasèiausiai keièiate savo maitinimosi áproèius. Vos tik pasëjês žolê atliekate vis¹ reikiam¹ darb¹. Jums nereikia sëdëti ir laukti, kol ji sudygs. Naudojantis „Lengvu bûdu sulieknëti“ viskas vyksta taip pat. Savo problem¹ išsprendžiate t¹ akimirk¹, kai pradedate naudotis programa. Jums nereikia sëdëti ir laukti, kol pasieksite trokštam¹ svorá. Galite ramiai mëgautis gyvenimu jau žinodamas, kad imdamasis programos jau išsprendëte savo svorio problem¹. Jûsø svarstyklës, veidrodis ir drabužiai bus papildomas stimulas!

K¹ gi, jei jums pakanka sveiko proto suvokti, kad neverta savês varginti iš anksto nusistatant pageidaujam¹ svorá, tai judate reikiama kryptimi - belieka imtis likusiø dviejø lygties nežinomøjø: vartojimo ir šalinimo.

10. Vartojimas ir šalinimas

VARTOJIMAS - suvalgomo maisto kiekis ir pobûdis.

ŠALINIMAS - energijos eikvojimo ir atliekø pašalinimo greitis.

Kai šioje knygoje vartosiu žodá „maitinimasis“, tai reikš ne tik valgym¹, bet ir gërim¹, o žodá „maistas“ taikysiu ir valgiams, ir gërimams, nebent iš konteksto bûtø aišku, kad yra kitaip.

Jeigu vartojimas reguliariai viršija šalinim¹, priaugame svorio, ir atvirkšèiai. Mûsø tikslas - pasiekti balans¹ tarp vartojimo ir šalinimo, kad vis¹ gyvenim¹ svoris bûtø tinkamas.

Galbût tikite, kad lygèiai turi átakos ir kiti faktoriai, tokie kaip laukø sutrikimai ar medžiagø apykaitos pokyèiai. „Valgau ne daugiau už žvirblá, taèiau kilogramai vis vien auga“ - visi esame girdëjê daugybê panašiø teiginiø, galbût net patys taip teisinamës, taèiau šiurpios Belseno koncentracijos stovyklos kaliniø nuotraukos yra pakankami árodymai, kad tokie teiginiai yra melagingi.

Iš tiesø manau, kad tokie faktoriai paprasèiausiai atitraukia nuo esmës, á šá reikal¹ áneša papildomas maišaties ir suteikia pasiteisinimø žmonëms, kuriems nepavyko kontroliuoti maisto vartojimo.

Nesupraskite manês klaidingai. Neteigiu, kad žmonëms negali sutrikti liaukø veikla. Ir nenoriu pasakyti, kad žmoniø medžiagø apykaitos greitis vienodas. Taip pat sutinku, kad medžiagø apykaitos greitis gali kisti vis¹ gyvenim¹. Noriu pasakyti tik tiek, kad iš akmens kraujo neišsunksi. Kiekvienas sodininkas žino, kad patrêšus dirv¹ augalai auga geriau. Taèiau ant nerûdijanèio plieno augalai neauga. Faktas, kad situacijose, kai žmonës negauna pakankamai maisto, pavyzdžiui, koncentracijos stovyklose ar teritorijose, kuriose neužderëjo derlius, nukentëjusiøjø svoris bûna nepakankamas, o ne atvirkšèiai.

Jei jûsø medžiagø apykaita ar liaukø veikla tokia, kad turite valgyti mažiau nei kaimynas, tai tebûnie taip. Taèiau ar nereiškia, kad negalite valgyti tiek, kiek norite? Ne, nereiškia. Neskubëkite daryti išvadø. Ar pergyventumëte, jei jûsø kaimyno automobilis degalus eikvotø dvigubai greièiau nei jûsiškis? Aš neketinu niekaip jûsø varžyti. Tai bus grynai jûsø pasirinkimas.

Neabejoju, kad atkreipëte dëmesá á „Lengvo bûdo sulieknëti“ teiginá, jog savo trokštam¹ svorá pasieksite be jokiø specialiø pratimø. Dauguma žmoniø, kurie tvirtina es¹ šios srities ekspertai, teigia, kad sëkminga svorio metimo programa negalëtø apsieiti be reguliariø pratimø. Taèiau pratimai iš tiesø yra tik vienas klaidingas kelias. Tiesa, kad kuo daugiau treniruosi tuo daugiau energijos sudeginsite, o tai reiškia, kad ir šalinimas vyks greièiau. Taèiau dël fiziniø krûviø jausite alká ir troškulá, dël to atitinkamai padidës maisto vartojimas. Neatrodo, kad tokie gyvûnai, kaip tinginiai, sraigës ir vëžliai, bûtø dažni sporto klubø klientai, taèiau antsvorio jie neturi.

Net tokie faktoriai kaip fiziniai pratimai, liaukø veikla ir medžiagø apykaita nedaro átakos VARTOJIMO ir ŠALINIMO tempui, nes niekur nedingsta tas faktas, kad VARTOJIMUI viršijus ŠALINIM¥, priaugama svorio ir atvirkšèiai. Tad neterškime savo proto tuo, ko nereikia, ir susitelkime á tai, kas svarbiausia.

Grážkime prie palyginimo su jûsø automobiliu. Nemanau, kad bent vienas iš tûkstanèio vairuotojø žino, kiek sveria automobilis be krovinio. Bent jau aš priklausau nežinantiems. Taèiau reikalas tas, kad mums ir nereikia žinoti. Kai automobilyje lieka mažai kuro, prisipilate degalø ir automobilio svoris padidëja. Kai deginate kur¹, svoris pamažu krenta, taèiau automobilio svoris be krovinio išlieka toks pat. Tarkime, kad dël kokios nors priežasties pamanëte, kad jûsø automobilis per sunkus. Ar tikite, kad iš tiesø išsprêstumëte t¹ problem¹ važinëdamasis be jokios priežasties vien dël to, kad degintumëte brangø kur¹? Taip elgtøsi tik paskutinis kvailys. Taèiau faktiškai mes darome t¹ patá, kai sportuojame vien dël svorio metimo.

Galbût jums atrodo, kad tai nëra tinkama analogija. Galite ginèytis, kad, išeikvojês vis¹ kur¹ iš degalø bako, automobilis sustotø, taèiau sportuojant organizmas imtø deginti riebalø atsargas, ir taip pradëtumëte mesti svorá. Tiesa, taèiau tikëdamasis sëkmës po griežtos pratimø programos, kurios metu deginote riebalø atsargas, privalësite badauti ar bent jau valgyti ir gerti mažiau, nei norite. Antraip jûs tik susigr¹žinsite riebalø atsargas. Be to, bûtent po fiziniø pratimø labiausiai norisi valgyti ir gerti. Jei jums bus negalima valgyti, bûsite liûdnas ir jausitës suvaržytas. Teks griebtis valios pastangø ir disciplinos. Ir tai tebus dietos laikymasis. Galbût kurá laik¹ jums pavyks sulieknëti. Neabejoju, kad jau anksèiau džiaugëtës trumpalaikiais pasiekimais. Taèiau jie buvo trumpalaikiai dël to, kad: dietos negali padëti!

Jeigu jos bûtø padëjê, dabar neskaitytumëte šios knygos. Šiaip ar taip, kam apsunkinti savo gyvenim¹, jei galite pasiekti tiksl¹ su „Lengvu bûdu sulieknëti“?

Galbût susidarëte áspûdá, kad esu nusiteikês prieš fiziná krûvá. Taip nëra. Aš tiesiog bandau paaiškinti, kodël fiziniai pratimai neturi átakos jûsø pagrindiniam svoriui. Juos aptarsiu priešpaskutiniame knygos skyriuje.

Visi automobiliai turi savo pagrindiná svorá be krovinio - já turi ir visi gyvi sutvërimai. Transporto priemoniø pagrindinis svoris skiriasi priklausomai nuo tipo ir modelio, taip pat ir kiekviena gyvybës rûšis, ir atskiras individas turi savo idealø ar standartiná svorá. Kodël kalbant apie automobilius tai taip akivaizdu, ir kodël tai tampa visiškai nebeaišku kalbant apie mûsø kûnus? Todël, kad automobilá sukûrë žmogus ir jis tiksliai supranta, kodël reikia pilti degalus á kuro bak¹, ir kaip kvaila be reikalo eikvoti tuos brangius degalus. O štai mûsø maitinimosi priežastys ilgainiui tapo labai miglotos. Bûtina, kad primintume sau atsakym¹ á klausim¹: kodël mes valgome?

11. Kodël mes valgome?

Atsakymas labai aiškus - jeigu nevalgytume, mirtume iš bado. Tai tiesa, ir tikriausiai kiekvienas mûsø frazê „mirštu iš bado“ per savo gyvenim¹ yra ištarês daugybê kartø. Taèiau ar galite prisiminti bent vien¹ atvejá, kai sëdotës prie stalo galvodamas: „Vienintelë priežastis, dël kurios valgau šá patiekal¹, yra ta, kad numirsiu, jeigu nevalgysiu?“ Mano gyvenime buvo situacija, kai rimtai tikëjau, kad galiu mirti iš troškulio, taèiau nepamenu në vienos dienos, kad bûèiau visiškai nieko nevalgês. Átariu, kad didžiajai daliai vakarietiškos visuomenës žmoniø neteko në dienos išbûti be maisto, išskyrus atvejus, kai žmonës s¹moningai pasninkauja.

Nors pagrindinë maitinimosi paskirtis - išvengti bado mirties, taèiau ar ne tiesa, kad sëdame prie stalo dël kiek paprastesniø priežasèiø, tokiø kaip: „Esu ápratês valgyti tris kartus per dien¹“, ar „Mëgaujuosi valgymu“, ar „Valgau todël, kad man liûdna ir nuobodu, esu alkanas ir susinervinês“, ar „Mane suviliojo malonus aromatas“, ar tiesiog „Valgis buvo paruoštas ir tiesiog negalëjau atsispirti“.

Valgome dël bet kurios iš šiø priežasèiø arba dël visø iš karto - gana sudëtinga aiškiai suprasti, ar ne? Tad nieko keista, kad priaugame antsvorio. Ásivaizduokite, kad degalø pylimas á automobilio kuro bak¹ bûtø toks pat painus:

- Brangioji, man nuobodu ir aš šiek tiek nerimauju, tad nulëksiu iki garažo ir pripilsiu senajai mašinai degalø.

- Bet juk tu pylei vos prieš pusvalandá!

- Žinau, žinau, bet užtruksiu tik dešimt minuèiø.

Ásivaizduokite dar absurdiškesnê situacij¹:

- Ápratau kiekvien¹ sekmadiená iš ryto á bak¹ prisipilti 100 litrø degalø. Esu ramus, kad niekada nepritrûksiu kuro.

- O jeigu vis¹ savaitê niekur nevažiuoji?

- Vis tiek pilu 100 litrø. Tai jau tapo áproèiu. Bet kartais dël to kyla keblumø. Supranti, á bak¹ telpa tik 130 litrø. Ir skaudu žiûrëti, kaip brangus benzinas iš garažo liejasi á kiem¹. Tai dar ir pavojinga. Be to, tenka nuolatos ginèytis su garažo savininku ir kitais vairuotojais, bet jau sakiau - toks jau tas áprotis.

- O kas nutinka, jeigu per savaitê išnaudoji daugiau nei 130 litrø?

- Tada kuras baigiasi. Dël to ir pripratau kiekvien¹ sekmadiená prisipilti piln¹ bak¹, kad to išvengèiau!

Turbût manote, kad pateikti pavyzdžiai yra gana absurdiški. Galbût galvojate, kad net visiškas kvailys taip nesielgtø, k¹ jau kalbëti apie proting¹ žmogø, ir esate visiškai teisus. Su savo automobiliais šitaip elgtis negalëtume, taèiau bûtent taip elgiamës su savo kûnais!

Motina Gamta, apdovanojusi mus alkio jausmu, samprotauja panašiai, kaip ir jûsø automobilio gamintojas. Jei á savo automobilá nepilsite degalø ir nuolatos neprižiûrësite, kad jie nesibaigtø, automobilis sustos. Jeigu nevalgysite, jûs mirsite.

Nesitikiu, kad nuo šiol maitinim¹si vertinsite bûtent taip. Jûsø prašau tik tiek: pripažinkite, kad Motina Gamta mus apdovanojo alkio jausmu tik dël vienos priežasties - ji nori, kad išgyventume. Laimë, maitinimosi procesas yra labai malonus, o pagrindinis jo tikslas - pasirûpinti degalais ir eksploatacinëmis medžiagomis.

Ar tris kartus per savaitê reguliariai pilate 30 litrø kuro á degalø bak¹, neatsižvelgdamas, reikia to ar ne? Žinoma, ne! Jeigu jûsø gyvensena bûtø tokia, kad automobilis sunaudotø apie 100 litrø degalø per savaitê, galbût áprastumëte reguliariai prisipilti bûtent tiek. Taèiau jeigu savaitê nesinaudotumëte automobiliu, tai á piln¹ bak¹ nepiltumëte papildomai kuro, nes visai nemiela žiûrëti, kaip jis liejasi per kraštus ir teka á kiem¹. Tai bûtø absurdiška. Taèiau iš esmës valgydami mes elgiamës bûtent taip! Juk daugelis esame ápratê tris kartus per dien¹ suvalgyti tam tikr¹ maisto kieká, neatsižvelgdami á tai, kiek energijos žadame sudeginti.

Noriu pasakyti štai k¹: atstumas, kurá turime áveikti, nepriklauso nuo á kuro bak¹ ápiltø degalø kiekio, nes yra priešingai. Iš pradžiø nusprendžiame, koká atstum¹ važiuosime, o tada pripilame tiek degalø, kad jø užtektø pasiekti kelionës tiksl¹.

Taip elgtis atrodo visiškai racionalu, ir mûsø kûnai sukurti veikti tokiais pat principais. Bûtent taip maitinasi laukiniai gyvûnai. Štai kodël voverë nustojo krimsti riešutus ir pradëjo juos slapstyti. Mes leidžiame uodegai vizginti šuná. Mëginame prisipilti 100 litrø degalø netgi tada, kai kuro bakas jau ir taip pilnas.

Esmë tokia: mûsø kûnai nëra sukurti taip, kad vos prireikus galëtø pašalinti maisto pertekliø. Dël ávairiausiø priežasèiø, kurias vëliau aptarsime smulkiau, mûsø kûnai negali atsikratyti viso šlamšto, kokio á já prikišame. Tad esame priversti já kaupti aplink juosmená ir kitur, dël ko priaugame svorio ir nutunkame.

Tikëtina, kad manote, jog bëdø kyla dël PERSIVALGYMO. Jau minëjau, kad tikroji problema - kas mus verèia persivalgyti. O tai yra: netinkamas maisto vartojimas.

Vëliau tai paaiškinsiu smulkiau. O dabar noriu išsakyti toki¹ svarbi¹ mintá: automobiliais naudojamës atsižvelgdami á savo norus ar troškimus. Šie norai ar troškimai gali kisti kas dien¹ ar kas savaitê. Ir dël to nekyla jokiø problemø. Jei tik užtenka pinigø degalams, jø pylim¹ á bak¹ paprasèiausiai laikome bûtinøjø automobilio poreikiø patenkinimu. Mums nereikia rûpintis automobilio svoriu ar išmetamøjø dujø šalinimu. Vienintelis mûsø rûpestis - deramai prižiûrëti automobilá ir ápilti reikiam¹ degalø kieká.

Motina Gamta pasistengë, kad mûsø kûnai veiktø lygiai taip pat. Laukiniams gyvûnams nereikia nerimauti dël antsvorio rûpintis, kaip reikës pašalinti suvalgyt¹ maist¹. Iš tiesø áprasta jø problema - iš kur gauti pakankamai maisto. Laimë, vakarietiškoji visuomenë jau susidorojo su šia bëda.

K¹ gi, išsprendëme du treèdalius savo problemos. Dabar bereikia galvoti apie savo idealø svorá. Taip pat nereikia nerimauti, kokiu greièiu eikvosime energij¹ ir šalinsime atliekas. Galime vis¹ dëmesá sutelkti á vien¹ vienintelá klausim¹: kaip mes vartojame maist¹?

12. Kaip mes vartojame maist¹?

Kaip jau sakiau, išsprendëme du treèdalius savo problemos, ir nëra reikalo nerimauti dël svorio ar dël to, kokiu greièiu eikvosime energij¹ ir šalinsime atliekas. Vairuotojui nereikia nerimauti dël to, kiek sveria nepakrautas automobilis, koks yra degalø deginimo ar išmetamøjø dujø šalinimo greitis, jei tik jis ápila reikiam¹ kieká tinkamos rûšies degalø ir aprûpina automobilá reikiamomis eksploatacinëmis medžiagomis. Kitais žodžiais tariant - jei naudojamas kuras yra tinkamas, tai visa kita sklandžiai vyksta savaime.

Visiškai t¹ patá galima pasakyti ir apie jûsø kûn¹. Viskas savaime susitvarko tik tuo atveju, kai vartojamas maistas yra tinkamas. Greièiausiai dabar galvojate: „Jûs man pasakojate tai, k¹ jau ir taip žinau - aš valgau per daug netinkamo maisto!“ Galbût taip, o galbût ir ne. Dar nepriëjome etapo, kuriame visa tai išaiškës, taèiau tikëtina, kad jûsø m¹stym¹ jau supainiojo ákyrios mintys apie tai, kiek turëtumëte sverti, arba kad visa jûsø bëda ar jos dalis susijusi su tuo, kad nepakankamai sportuojate. Visk¹ pasakoju tiesiog mëgindamas aiškiai apibûdinti situacij¹. Jums taip pat bûtina suprasti, kokios átakos turi jûsø kûnui netinkamas maisto vartojimas.

Jauèiu, kad artëja panika. Juk dabar belieka aptarti jûsø valgomo maisto pobûdá ir kieká. Gerai, galbût idealø jûsø svorá ir mëgino nustatinëti kažkas kitas, taèiau nëra abejoniø, kad niekas geriau už jus patá negalëtø žinoti, koká maist¹ mëgstate labiausiai. Štai ir paaiškëjo, kur šuo pakastas. Mëginsiu jus átikinti, kad lëkštë salotø, apibarstytø trintomis morkomis ir riešutais - tikro gurmano svajonë. Ne! Neketinu to daryti.

Taèiau jûs visiškai teisus. Atëjo lemiama akimirka. Tai momentas, kai paaiškës, ar jums pasiseks, ar ne. Labai svarbu, iš tiesø net lemtinga, kad suprastumëte, k¹ noriu pasakyti: „Lengvas bûdas sulieknëti“ yra paprastas, lengvas ir malonus.

Grážkime prie jûsø automobilio. Jei jo variklis bûtø benzininis, ar svajotumëte pilti dyzeliná kur¹? Net žmonës, neturintys në menkiausio supratimo, kaip veikia vidaus degimo variklis, to nedarytø. Daugelis vairuotojø nuoširdžiai pripažásta, kad apie automobilius nieko neišmano. Taèiau net ir didžiausi nemokšos žino ir supranta esminius dalykus apie juos. Ar pažástate toká kvailá, kuris užuot pylês á variklá tepal¹ piltø sirup¹? Žinoma, ne. Gamintojai tiksliai ávardija, koks tepalas reikalingas jûsø automobilio varikliui, o lygio matuoklis parodo, kiek jo reikia pilti. Ir nëra jokio interesø konflikto.

Jei á degalø bak¹ pilsite netinkam¹ kur¹, automobilis sklandžiai nedirbs. Jûsø mašinoje árengta labai sudëtinga sistema, uždeganti kuro ir oro mišiná ir tokiu bûdu varanti automobilá. Gamintojai tiksliai nurodo, koks kuras reikalingas, ir tik kvailys ignoruotø tuos nurodymus. Per daugybê metø Motina Gamta ir evoliucija sukûrë neátikëtin¹ ávairovê gyvø padarø - nuo amebø iki žirafø. Kodël kai kuriø gyvûnø maisto racionas toks ribotas? Nes milijonus metø po to, kai planetoje atsirado gyvybë, ávairios rûšys turëjo kovoti dël maisto. Kai kurios rûšys, ar rûšies individai, yra geriau prisitaikê, todël gali nuèiupti geriausius k¹snelius pertekliaus metu, o užklupus nepritekliui, jiems atitenka tie vieninteliai.

Žirafos kaklas, dramblio straublys, ûdros plëvëtos kojos - akivaizdžios fizinës savybës, išvystytos tam, kad kiekviena rûšis bûtø labiau prisitaikiusi paèiupti ar pasiekti maist¹. Kai kuriø gyvûnø maisto racionas neátikëtinai ribotas. Koalos praktiškai minta tik eukalipto lapais, o pandos - bambukais. Be jokios abejonës, pandos ir koalos prisitaikë išgyventi su tokiu ribotu racionu dël to, kad kitoms gyvybës rûšims bambukai ar eukalipto lapai nepasirodë ypatingai patrauklûs. Abiem rûšims dabar gresia išnykimas, nes sparèiai nyksta ir specifinë aplinka, nuo kurios jos yra priklausomos.

Vis dëlto ribotas maisto racionas nebûtinai reiškia užtikrint¹ keli¹ á išnykim¹. Termitai labai sëkmingai gyvavo milijonus metø iki žmogaus atsiradimo, ir labai tikëtina, kad jei greitu laiku nepakeisime savo krypties, gyvuos dar milijonus metø po mûsø išnykimo. Nebent, žinoma, kartu su žmonija sunaikinsime ir vis¹ planet¹. Termitø maistas apsiriboja tik mediena. Bûna ir skaniau, pamanysite jûs. Galbût jums ar man ir bûna skanesnio maisto, bet argi termitai mistø mediena, jei ji jiems nepatiktø? Išmokê virškinti medien¹, termitai užsitikrino nuolatiná nemokam¹ ir lengvai prieinam¹ maist¹(aišku, jei tik vien¹ dien¹ žmonës sustabdys savo siaubing¹ veikl¹ ir nustos ši¹ planet¹ versti cemento džiunglëmis ar dykumomis).

Išoriniai ávairiø gyvûnø evoliucijos požymiai ne tik akivaizdûs, bet tiesiog stulbinantys. Taèiau žirafos kojos ir kaklas, dramblio straublys ir iltys iki dabartinio ilgio neišaugo per naktá. Pokyèiai vyko palaipsniui per šimtus tûkstanèiø metø. Evoliucionuojant gyvûnø išoriniams požymiams, tokiu pat tempu vystësi ir vidaus organai, áskaitant virškinimo sistemas. Mes turime vien¹ skrandá, o karvë turi keturis.

Kaip jûsø automobilio gamintojas pateikia tikslias rekomendacijas, kokius degalus ir eksploatacines medžiagas derëtø vartoti, taip ir Motina Gamta kiekvien¹ gyv¹ sutvërim¹ aprûpino tam tikru maistu. Esate girdëjê toká pasakym¹ - kas vienam žmogui maistas, kitam nuodas. Tikslesnis pasakymas bûtø toks - vienokiø gyvûnø maistas yra nuodas kitokiems gyvûnams.

Automobilio gamintojai rekomenduoja varikliui tinkamus degalus. Evoliucijos atveju yra priešingai - gyvûno virškinimo sistema prisitaiko prie esamo maisto. Iš tiesø šis skirtumas labai menamas nei realus. Juk žmogus, pagaminês pirm¹já benzininá variklá, nekûrë tiesiog variklio, kuriam vëliau reikëtø rasti kur¹. .lis sukûrë toká variklá, kuriam pritaikë turimus degalus ir, kaip evoliucijos atveju, tiek varikliai, tiek kuro gerinimo procesas nuo pirmojo variklio sukûrimo smarkiai pasistûmëjo á prieká.

Iš to išplaukia svarbi mintis: varikliai ir toliau vystysis, taèiau kad ir koks bûtø jûsø automobilio variklis, turite já aprûpini jam skiliais degalais ir eksploatacinëmis medžiagomis. Tas pat bûdinga jûsø virškinimo sistemai. Be abejo, per ateinanèiai šimtus tûkstanèiø metø žmogus taip pat evoliucionuos. Taèiau gyvensime ilgiau ir laimingiau, jeigu deramai pasirûpinsime savo virškinimo sistema, kuri vargu ar labai pakito nuo tø laikø, kai mûsø protëviai išlipo iš medžiø.

Dar vienas susijês dalykas - jeigu á benzininá variklá piltum dyzeliná kur¹. tai automobilis nevažiuotø. Taèiau galime valgyti neátikëtin¹ maisto ávairovê, ir vis vien išgyvename. Tad kaip galiu ginèytis, kad žmogui skiria maitintis tik aiškiai nustatytu maistu? Bet ar ne dël to skaitote ši¹ knyg¹? Valgote netinkam¹ maist¹. Dël to sveriate per daug, jauèiatës mieguistas ir esate nutukês.

Taip, mes išgyvename, taèiau tik todël, kad mûsø kûnai yra neátikëtinai sudëtingi mechanizmai, galybê kartø išmoningesni už bet kurá automobilá. Iš tiesø jûsø organizmas toks genialus, kad net jei prarytumëte šukê ar monet¹, kûnas sugebëtø j¹ pašalinti. Taèiau tai dar nereiškia, kad monetas reikëtø átraukti á savo racion¹. Tai ir yra viena iš organizmo nuostabiø savybiø. Mûsø kûnai gali susidoroti su tam tikru nesveiko maisto kiekiu visiškai be jokiø neigiamø padariniø. Taèiau ar tai turëtø bûti dingstis su savo kûnais elgtis lyg su šiukšliadëžëmis? LAUKINIAI GYVÛNAI MAITINASI TIK NATÛRALIU MAISTU!

13. Kas yra natûralus maistas?

Natûralus maistas - tai natûralios kilmës maisto produktai. Kitais žodžiais tariant - toks maistas, prie kurio nebuvo prikišta žmogaus ranka. Tai reiškia, kad jis nebuvo virtas, valytas, šaldytas, marinuotas, pilstytas á butelius, konservuotas skardinëse ar kitokioje talpoje, saldintas, barstytas prieskoniais, rûkytas, maišytas ar dar kitaip perdirbtas. Tai maistas visiškai be jokiø priedø áskaitant drusk¹ ir pipirus.

Atleiskite, jei klaidingai mane supratote: „K¹? Daugiau nebebus galima gaminti maisto? Nebebus galima jo pagardinti prieskoniais ar pagerinti skonio padažais?“ Žinoma, bus. Viena iš „Lengvo bûdo sulieknëti“ grožybiø - nëra jokiø suvaržymø! Aš tik prašau, kad pamëgintumëte pasvarstyti, koká maist¹ galima valgyti natûralø, kurio nereikia ruošti ar apdoroti, kurio skonis bûtø ne tik nuostabus, bet kurio net nereikëtø gardinti prieskoniais ar padažais. Tik švieži vaisiai, daržovës ir riešutai? Ne, visai nenoriu pasakyti, kad mëgausitës tik tokio maisto ávairove. Aš tik sakau, kad joks kitas natûralaus pavidalo maistas žmogui nëra malonus ar bent jau priimtinas.

Pasvarstykime, kiek daug prisidëjo žmogus, ruošdamas toká paprast¹ užkandá kaip, pavyzdžiui, skrudintos duonos riekelë su sviestu ir džemu. Kvieèius teko malti, o miltus valyti. Reikëjo pridëti mieliø ir kitø priedø, o iš tešlos suformuoti duonos kepal¹. Iškepus duonos riekelê, teko skrudinti iš naujo. Sviest¹ reikëjo gaminti iš karvës pieno. Galbût karvës pien¹ laikote natûraliu maistu. Jis toks ir yra, taèiau tik veršiukams. T¹ pien¹ teko pasterizuoti, homogenizuoti ir kaitinti, o tada perdirbti dar kart¹, kad iš jo bûtø pagamintas sviestas. Tada, kad neapkarstø, sviest¹ reikëjo atšaldyti. Džemas - apdoroti vaisiai, išvirti su cukrumi, kuris ir pats buvo rafinuotas ir perdirbtas. K¹ gi, matome, kad ruošiant vos vien¹ menk¹ užkandá, žmogui teko kištis tiek daug.

Galbût svarstote: „Na ir kas? Kiekvienas žmogaus prisilietimas pagerina maisto kokybê“. Bet ar tikrai? Galbût tai tik MEŠKOS PASLAUGA? Galbût tai tik pavertë maisting¹ valgá šlamštu? Tai aptarsime vëliau. Mëginu pasakyti štai k¹: gamta mus aprûpino gausybe natûralaus maisto, taèiau tik pasvarstykite, k¹ valgëte per kelet¹ pastarøjø dienø, ir paklauskite savês, kiek buvo natûralaus maisto? Galbût kaip ir aš pastebësite, kad natûralø maist¹ valgote retai.

Ávairias gyvûnø rûšis skirstome á mësëdžius, žolëdžius ar visaëdžius. Kai kuriø gyvûnø, pavyzdžiui, ožkø, prigimtis tokia, kad jos ëda praktiškai visk¹. Vis dëlto gyvûnas, galintis rinktis iš didžiausios maisto ávairovës, yra žmogus, arba, tiksliau sakant, vakarietiškos visuomenës žmogus. Taip yra dël to, kad žmogus naudojasi protu, leidžianèiu surasti, pasiekti, sumedžioti, auginti, išsaugoti, kaupti, gaminti, gardinti prieskoniais, perdirbti ir derinti žymiai didesnê maisto ávairovê nei visi kiti planetos gyvûnai kartu paëmus. Ožka galbût yra geriau prisitaikiusi virškinti toká maist¹, kaip, pavyzdžiui, ikrai, taèiau tokia galimybë jai pasitaiko labai jau retai.

Vakarietiškam žmogui labai pasisekë, kad jis labiausiai prisitaikë prie aplinkos ir gali rinktis iš neátikëtinos ávairovës puikiø ir maistingø produktø. Be jokios abejonës, termitams reikëjo išmokti maitintis mediena: arba jokie kiti sutvërimai jos nepamëgo, arba nesugebëjo jos suvirškinti. Norëèiau, kad ásigilintumëte á paskutinájá sakiná. Natûrali atranka pamažu keitë ávairiø sutvërimø fizines savybes, kad šie geriau prisitaikytø surasti, pasiekti ar susimedžioti sau maisto, tad prie kintanèio raciono turëjo adaptuotis dar sudëtingesni vidiniai cheminiai bei fiziniai procesai: maisto virškinimas, gyvybiškai svarbiø maistingø medžiagø atsirinkimas ir ásisavinimas, energijos paskirstymas ir atliekø pašalinimas.

Ne paslaptis, kad ožkos organizmas yra labai stiprus. Taèiau kalbant apie vartojamo maisto ávairovê, niekas neprilygsta žmogui. Áprastai kiti visaëdžiai vienu metu minta viena maisto rûšimi. Mes gi ne tik valgome skirtingus patiekalus vienu metu, bet ir kiekvien¹ patiekal¹ dažnai sudaro daug skirtingø sudedamøjø daliø, o jis pats pagardinamas padažais ir prieskoniais. Juk iš tiesø kiekvien¹ k¹sná labai dažnai sudaro ávairiausi ingredientai. Vos tik t¹ k¹sná nuryjame, iš karto apie tai užmirštame - nuo tos akimirkos visas darbas atitenka mûsø automatinei virškinimo sistemai. Ji visuomet su tuo susidoroja, tad kodël to nedaryti ir toliau?

Tarkime, jums pasibaigë benzinas, o aš sakau: „Luktelëkite minutëlê. Juk automobilis Varomas benzino ir oro mišiniu. Jûsø bagažinëje maèiau plastmasiná kibir¹. Žinau, kad plastmasë kaip ir benzinas yra šalutinis naftos produktas. Jei kibir¹ susmulkintume á mažus gabaliukus, sugrûstume juos á benzino bak¹ ir ápûstume oro, jûsø problema bûtø išsprêsta“. K¹ pamanytumëte, jei taip pasakyèiau? Kad aš genijus ar kandidatas á beprotnamá? Visiems suprantama, kad tai bûtø visiška nes¹monë. Taèiau dauguma mûsø bûtent taip ir elgiasi su savo kûnais vis¹ gyvenim¹. Toká elgesá vadinu plastmasinio kibiro sindromu.

14. Plastmasinio kibiro sindromas

Mûsø automobiliai - brangûs mechanizmai. Jaudinamës dël menkiausiø jø gedimø. Taèiau su brangiausiu savo turtu, mašina, nuo kurios priklauso mûsø gyvenimo kokybë ir trukmë, elgiamës lyg su šiukšliadëže. Dël riboto maisto raciono pandoms ir koaloms gresia išnykimas, taèiau dar nereiškia, kad didelë maisto ávairovë garantuoja išlikim¹. Priešingai, ši neátikëtina ávairovë yra milijonø žmoniø ankstyvos mirties priežastis.

Visk¹, k¹ tik ámanoma praryti, mes skirstome labai naiviai: arba tai maistas, arba nuodas. Jei tai maistas, jauèiame galá já suvalgyti në kiek nesirûpindami, ar mûsø organizmas sugebës suvirškinti, ásisavinti maistingas medžiagas ir pašalinti atliekas.

Galbût jums atrodo, kad plastmasinio kibiro sindromas yra pernelyg išpûstas reikalas. Garantuoju, taip nëra. Mûsø virškinimo sistema yra labai sudëtinga ir ámantri.

Virškinimo procesas prasideda dar prieš ásidedant maist¹ á burn¹. Iš pradžiø paruošiame maist¹ - pašaliname nevalgomas dalis arba termiškai já apdorojame, kad maistingos medžiagos bûtø lengviau ásisavinamos. Žmonës apie tai sukaupë daug patarliø ir priežodžiø. „Nek¹sk daugiau, nei gali sukramtyti“. Berods ir taip aišku, taèiau kodël gi? Juk galime praryti gana stambius k¹snius visiškai jø nekramtê. Patarlës išmintis tampa akivaizdi tik tuomet, kai dël prastai sukramtyto maisto sutrinka skrandžio veikla ir pradeda kamuoti viduriø užkietëjimas. Tuomet jau sakoma: „Kiekvien¹ k¹sná sukramtyk šimt¹ kartø!“ Ar kada bandëte šimt¹ kartø kramtyti k¹snelá banano?

Kramtant maist¹, jis susimaišo su seilëmis, kuriø vaidmuo taip pat yra svarbus. Tuomet t¹ mišiná nuryjame, ir jis keliauja žemyn á skrandá. Ten, padedant virškinimo sultims, jis smulkinamas toliau. Šiø sulèiø sudëtis priklauso nuo to, koks maistas pateko á skrandá. Nuo maisto rûšies priklauso ir virškinimo trukmë bei tam sunaudojamas energijos kiekis. Tuomet tiek tinkamai, tiek netinkamai suvirškintas maistas stumiamas á žarnyn¹. Jei maistas buvo suvirškintas tinkamai, organizmas iš maisto pradeda siurbti svarbias chemines medžiagas. Tada prasideda šiø cheminiø medžiagø skirstymo ir atliekø šalinimo procesas.

Ironiška, bet vadinamieji ekspertai patys ir sukûrë plastmasinio kibiro sindrom¹. Mus mokë, kad nuo pat gimimo mums reikalingi baltymai ir kalcis, jog mûsø dantys, raumenys ir kaulai bûtø sveiki ir stiprûs. Koks geriausias bûdas gauti baltymø? Akivaizdu - valgyti mës¹. Todël valgome karves. Bet ar tikrai tai visiškai akivaizdu? Iš kur karvës gauna baltymø? Jos juk vegetarës, kokie sausumos gyvûnai yra patys didžiausi? Drambliai, žirafos, begemotai, raganosiai, arkliai, jauèiai ir taip toliau - visi jie yra žolëdžiai. Jei vadinamieji ekspertai rekomenduoja valgyti raumenis, kad gautume baltymø, tai, be abejo, visai logiška patart valgyti kaulus ir dantis, kad gautume geležies ir kalcio. Arba dar geriau, kodël nevalgome geležies drožliø ir kreidos? Todël, kad tai bûtø akivaizdžiai kvaila. Taigi vadinamieji ekspertai mums pataria valgyti sûrá ar gerti pien¹, kad gautume gyvybiškai svarbaus kalcio. Tai vienodai kvaila, tik ne taip akivaizdu. Kurio gyvûno dantys yra didžiausi? Ar nemanote, kad dramblio iltys yra žymiai didesnës už bet kuriuos kitus jûsø kada nors matytus dantis? Ar suvokiate, kiek litrø pieno turi išgerti ir kiek kilogramø sûrio turi suvalgyti dramblys, kad jam užaugtø ir neiškristø tokios didžiulës iltys? Ogi në kiek! Vis¹ reikiam¹ energij¹, jëg¹ ir stiprybê dramblys gauna misdamas augalais.

Plastmasinio kibiro sindromo supratimas - labai svarbi „Lengvo bûdo sulieknëti“ dalis. Kai kit¹ kart¹ taip vadinamieji ekspertai jums patars maitintis ypatingu maistu ar vartoti ypatingas piliules, turinèias jums trûkstamø vitaminø ar maistingø medžiagø, prisiminkite apie plastmasiná kibir¹ savo automobilio degalø bake. Mûsø virškinimo sistema nëra tokia paprasta. Automobiliø karbiuratoriai sudëtingi árenginiai, reikalingi tam, kad benzino ir oro mišinys pavirstø á kur¹. Mûsø virškinimo sistema daug kartø sudëtingesnë ir ámantresnë už bet kurá karbiuratoriø. Visiems šios planetos sutvërimams Motina Gamta tikslingai paskyrë tam tikr¹ maist¹ - jei mes á tai nekreipiame dëmesio arba perdirbdami tinkam¹ maist¹ já sugadiname, kaip galime tikëtis, kad bûsime energingi ir sveiki?

Galbût nerimaujate dël vitaminø trûkumo, nesubalansuotos mitybos ar kalorijø skaièiavimo. Nesibaiminkite - šiø problemø prikûrë civilizuotas žmogus, pradëjês ignoruoti Motinos Gamtos patarimus. Visuomet atminkite - gyvybë šioje planetoje be panašiø problemø išgyveno milijonus metø. Laukiniai gyvûnai dar ir dabar tebegyvena be jø.

Suprantu, kad labai sunku nekreipti dëmesio á mitybos specialistø ar gydytojø patarimus. Juk jie daug mokësi, mëgindami suprasti žmogaus organizmo veikl¹. Taèiau neužmirškite ketvirtojo nurodymo - tai gali bûti MEŠKOS PASLAUGA. Jei ekspertas duoda patarim¹, prieštaraujantá mus sukûrusiam protui, vadinasi jis prieštarauja ir jûsø sveikam protui. Tikëtina, kad tas ekspertas patartø á benzino bak¹ prigrûsti plastmasinio kibiro nuolaužø!

Galbût manote, kad laukiniams gyvûnams netenka naudotis sveiku protu ir kad jie në nenutuokia, kaip veikia virškinimo sistema, taèiau vis vien minta paèiu ávairiausiu maistu be jokiø žalingø padariniø. Tad kodël gi ir mes negalime taip maitintis? Bûtent á tai aš ir noriu atkreipti dëmesá. Mums nebûtina žinoti, kaip veikia automobilio variklis. Tereikia laikytis gamintojo nurodymø. Laukiniams gyvûnams nebûtina žinoti, kaip veikia jø virškinimo sistema. Tam tikra prasme jiems pasisekë - jie neturi proto, tad ir neprieštarauja nurodymams. Jie tiesiog minta Motinos Gamtos skirtu maistu. O mums, deja, išplovë smegenis ir átikino, kad žmogus, o ne Motina Gamta, geriausiai žino, kuo mums derëtø maitintis. Leidome intelektui ásivelti á šá reikal¹ ir užgožti mûsø ágimtus instinktus.

Suprasti virškinimo sistemos veikim¹ privalote dël vienos vienintelës priežasties - tik tokiu bûdu suvoksite, kaip kvaila nesilaikyti Motinos Gamtos nurodymø ir kokios gali bûti viso to pasekmës.

Kai kadaise rûkydavau vien¹ cigaretê po kitos, gresiantis plauèiø vëžys neprivertë manês mesti rûkyti. Laikiausi tokios nuomonës, kad jei jau lemta susirgti, tai taip ir bus, o jeigu nelemta, tai nuo rûkymo blogiau nebus. Vis dëlto esu ásitikinês, kad bûèiau iš karto metês rûkyti, jei tik kas bûtø parodês, kaip rûkymas veikia mano organizm¹. Kalbu ne apie tai, kaip siaubingai turëjo atrodyti mano plauèiai, bet apie kraujo krešëjim¹, vis labiau užsikemšanèias kraujagysles, milžinišk¹ mano vargšës širdies apkrov¹, kai ji iš paskutiniøjø stengësi varinëti tirštëjanèi¹ lipni¹ masê po vis siaurëjanèias arterijas ir venas. Ji dirbo nepraleisdama në vieno dûžio, k¹ jau kalbëti apie tai, kad neturëjo në vienos poilsio dienos.

Esu labai dëkingas Motinai Gamtai už tai, kad žmogaus kûnas yra toks neátikëtinai stiprus ir ištvërë, kai taip smarkiai já baudžiau. Vis dëlto manau, kad jokiu bûdu nebûèiau jo pasmerkês, tokiam išbandymui, jei tik bûèiau bent kiek nutuokês apie krûvá, kurá jis patiria. Neturëèiau teisës jo kaltinti, jei vien¹ dien¹ jis bûtø. ëmês ir pasakês: „Klausyk! Mes juk turëtume veikti išvien! Jei tau visiškai nusispjaut, kas tau nutiks, tai kodël gi aš turiu daužyti galv¹ á sien¹?“ Jei turëtumëte brangø Rolls Royce automobilá, kaip manote, ar mechanikas labai džiaugtøsi, jei savo automobilá nuolatos laistytumëte sûriu vandeniu? K¹ sakote? Nesate toks laimës kûdikis, kad turëtumëte Rolls Royce automobilá? Taèiau jums priklauso milijard¹ kartø už Rolls Royce'¹ vertingesnis ir sudëtingesnis mechanizmas: jûsø kûnas.

Didži¹j¹ gyvenimo dalá buvau ákišês galv¹ á smëlá ir visiškai nekreipiau dëmesio á savo maitinimosi áproèius - lygiai taip pat, kaip nekreipiau dëmesio ir á savo priklausomybê nuo cigareèiø. Mane veikë visiškai tokia pat iliuzija - kad ilgaamžiškum¹ išmainau á trumpesná ir daug mielesná gyvenim¹. Sunku ásivaizduoti, kaip aš galëjau tikëti, kad turëdamas antsvorio, bûdamas mieguistas, sunkiai kvëpuodamas, dažnai kêsdamas virškinimo sutrikimus ir viduriø užkietëjim¹, nuolatos jausdamas kaltê ir save varžydamas, gyvensiu džiugesná gyvenim¹. Turëjau tik vien¹ pasiteisinim¹kaip ir rûkymo atveju, maniau, kad neturiu kito pasirinkimo - o kai pasirinkimo neturite, tenka užsiimti ir ne paèia geriausia veikla

Laimë, tiek rûkymo, tiek ir maitinimosi atveju jûs galite rinktis. Gailiuosi tik dël to, kad abiem atvejais man reikëjo tiek daug laiko, kol pasipriešinau dezinformacijai, kuri¹ visuomenë taip efektyviai man buvo áskiepijusi.

Neátikëtina, kaip atsakingai žiûrime á tai, k¹ pilame á savo automobilius, kai tuo tarpu su savo kûnais elgiamës lyg su milžiniškomis šiukšliadëžëmis. Nuolatos á já brukame bet koká maist¹, visiškai jo nederiname ir tikimës, kad jis su tuo susidoros. Në akimirkai nesusim¹stome, koká milžinišk¹ krûvá jis patiria. Mano nuostata buvo tokia: „Kol kas viskas gerai!“ - t¹ patá šaukë ir nuo dangoraižio stogo nušokês žmogus, krisdamas pro dešimt¹ aukšt¹.

Dabar, kai geriau suprantu virškinimo procesus, stebiuosi ne tuo, kad kamuodavausi dël sutrikusio virškinimo ir viduriø užkietëjimo, bet tuo, kad mano kûnas iš tiesø ištvërë t¹ neámanom¹ misij¹, kuri¹ jam kasdien užkraudavau daugiau nei penkiasdešimt metø. Žmogaus kûnas tikrai yra neátikëtinas mechanizmas! Ko mes taip apsunkiname jo gyvenim¹? Šiaip ar taip, juk nuo jo priklauso mûsø laimë ir ilgaamžiškumas. Turime sutarti su savo kûnais, stengtis palengvinti jø prigimtines užduotis ir jiems netrukdyti. Kad galëtume taip elgtis, reikalingos pagrindinës žinios, kaip jis funkcionuoja.

Ar labai jus erzinu pasakodamas, kad jûsø kûnas - didžiausias turtas? Juk jûs ir pats t¹ puikiausiai žinote! Kodël mes taip stengiamës ir išleidžiame daug pinigø norëdami apsaugoti savo automobilius? Juk tikrai negalëtume kasdien jø laistyti sûriu vandeniu. Taèiau kodël kasdien nuodijame ir kamuojame savo brangiausi¹ turt¹? Ar taip elgiamës dël to, kad esame kvaili, ar greièiau dël to, kad mažai apie já išmanome ir mûsø galvose verda tikra sumaištis? Automobiliø gamintojai mums pateikia nurodymus, ir puikiausiai žinome, kaip su jais elgtis, tuo tarpu mûsø maitinimosi áproèiai - tradicijø, neišmanymo, komerciškumo, reklamø, patogumo vaikymosi, maišaties ir prieštaravimø kolekcija. Turim, ne vien¹, o tûkstanèius patarëjø, kaip reikia maitintis!

Ar kada nors džiûgavote, kaip sparèiai dirba nauja žoliapjovë, kai jos ašmenys lengvai ir švariai pjauna pievelê? Kartais ašmenys užkliûva už nepastebëto akmens. Tuomet pasijuntame nejaukiai kaip ir tada, kai perjungdami automobilio pavar¹ išgirstame t¹ džeržgiantá gars¹. Žinome, kad žoliapjovës neskirtos akmenø skaldymui, ir net nebandome to daryti.

Nuo šiol supraskite, kad jûsø kûnas - mechanizmas, turintis atlikti daugybê ávairiø funkcijø. Jûsø virškinimo sistema yra labai svarbi. Valgome tam, kad aprûpintume t¹ mechanizm¹ degalais ir energija - antraip jis neveiks. Skirtingai nei automobilis, jûsø kûnas pats pasitaiso ir prisižiûri. Reikia daugybës cheminiø medžiagø, kad jis galëtø atkurti milijonus l¹steliø vietoje tø, kurios miršta kiekvien¹ dien¹. Tos gyvybiškai svarbios cheminës medžiagos taip pat gaunamos su maistu.

Dauguma tëvø bent kart¹ gyvenime ëjo iš proto, kai mažylis prarijo monet¹, segtuk¹ ar panašø siaub¹ keliantá nevirškinam¹ daikt¹. Ko tokiu atveju reikia tikëtis? Mirties? Sudëtingos operacijos? Ne, dažniausiai per kelet¹ dienø tas daiktas stebuklingai pasišalina per antr¹ gal¹. Nei su vaiku, nei su moneta nenutinka lieko bloga.

Manau, kad tokius nutikimus dar labiau sustiprina ugná, šukes ar net metal¹ ryjantys ir vis vien išgyvenantys idiotai - dël to mes tikime, kad galime valgyti praktiškai bet k¹ ir vis vien išgyvensime. Mûsø kûnai tikrai yra stebuklingi. Jie išgyvena ir susidoroja su pavienëmis traumomis, kaip ir žoliapjovei nenutinka nieko baisaus, jei kartais užkliûva už akmens. Taèiau kaip manote, ar ilgai tarnautø jûsø žoliapjovë, jei su ja mëgintumëte nušienauti akmenuot¹ pakrantê?

Sunku apie tai pagalvoti. Taèiau dauguma vakarietiškos visuomenës žmoniø bûtent taip elgiasi su savo brangiausiu mechanizmu KIEKVIEN¥ SAVO GYVENIMO DIEN¥!

Efektyvaus virškinimo sistemos darbo principai yra lygiai tokie patys, kaip ir bet kurioje kitoje sëkmingai veikianèioje gamybos linijoje. Reikia nuolatinio ir pakankamo kokybiškø žaliavø tiekimo, sklandaus produkcijos apdirbimo bei paskirstymo, vengti ištekliø trûkumo ar linijos perkrovø, trukdžiø ar gedimø visose tarnybos proceso pakopose. Panagrinëkime Motinos Gamtos instrukcij¹ atidžiau. Ar kada susim¹stëte, kaip laukiniai gyvûnai atskiria maist¹ nuo nuodø?

12. Kaip laukiniai gyvûnai atskiria maist¹ nuo nuodø?

Anksèiau minëjau, kad laukiniai gyvûnai instinktyviai žino, kuo skiriasi maistas nuo nuodø. Ar kada svarstëte, kaip jiems pavyksta? Šiaip ar taip, mums tai turëtø bûti lengva - juk esame protingi padarai. Prižiûrime vaikus, kad jie neprarytø ko nors nuodingo, o jei esame nuovokûs, tai visus nuodingus dalykus laikome užrakintus spintelëse, kad vaikai jø nepasiektø. Mus mokë atskirti, kur yra maistas ir kur yra nuodai. Taèiau kaip juos atskiria laukiniai gyvûnai?

Sekundëlê ásivaizduokite save Motinos Gamtos vietoje. Sukûrëte neátikëtin¹ ávairovê visokiausiø sutvërimø. Kaip garantuosite, kad jie visi nenusinuodys? Kiekvieno jø virškinimo sistema skirta doroti tik vienoká arba kitoká maist¹. Kaip užtikrinsite, kad jie maitintøsi sau tinkamiausiu maistu? Vienas iš bûdø - suteikti jiems jusles. Galëtumëte jiems duoti regëjim¹: matytø, kas panašu ir nepanašu á maist¹. Galëtumëte jiems duoti lytëjim¹: matytø, kas panašu á maist¹, taèiau prisilietus paaiškëtø, kad tai akmuo. Galëtumëte jiems duoti uoslës ir skonio pojûèius. Jei daiktas smirda ir jo skonis yra bjaurus, vadinasi tai nuodai. Jei jo skonis ir kvapas malonûs, vadinasi tai maistas. O jeigu ir jo skonis, ir kvapas tiesiog nuostabûs, vadinasi šis maistas yra pats tinkamiausias.

Ar tokia sistema jums neatrodytø visai logiška? Žinoma, kad atrodytø - juk tai visiškai akivaizdu! Taèiau kodël ir èia negalima išvengti kiaulystës dësnio? Kodël Kûrëjas prikûrë tiek daug mums žalingø dalykø - cigaretes, alkoholá, sultingus didkepsnius, plakt¹ grietinëlê, egzotiškus saldumynus, kurie atrodo tokie patrauklûs? Kodël jis nepadarë taip, kad žalingø dalykø skonis bûtø bjaurus, o naudingø - malonus? Turiu jums labai gerø žiniø: bûtent taip jis ir pasielgë!

Taèiau paveikti kitø žmoniø, išplovusiø mums smegenis, tikime, kad nuodyti save nikotinu, alkoholiu ar nesveiku maistu - tikras malonumas. Taèiau tikroji tiesa štai kokia: pats gardžiausias maistas kartu yra ir pats naudingiausias.

Atminkite: tai vienintelë skonio paskirtis, bûtent dël jo laukiniai gyvûnai ir atskiria, kas valgoma, o kas nevalgoma. Ar bûtø galima sugalvoti genialiau ar paprasèiau?

Ar kada nors pastebëjote, kaip katë iš pradžiø apuosto maist¹, paskui já atsargiai palieèia nosimi, paragauja nedidelá k¹snelá ir galiausiai arba visk¹ praryja, arba užrietusi nosá eina šalin, lyg jai bûtumëte davês ne maisto, o nuodø? Ji aukštai iškelia uodeg¹ ir taip jums parodo, k¹ mano apie jai pasiûlyt¹ maist¹. Anksèiau toks nedëkingumas mane tiesiog siutino. Šiaip ar taip, ta katë net nebuvo mano. Ji tiesiog kart¹ užklydo á mûsø namus ir nusprendë, kad èia pagyvens, kol ras k¹ nors geresnio. Nejaugi ji nesuprato, kad nupirkau paties geriausio ir brangiausio ëdalo? Kad ir kaèiø maisto gamintojai, ir aš esame gerokai už j¹ protingesni ir kur kas geriau žinome, koks maistas jai tinkamiausias?

Kaip galëjau bûti toks kvailys? Galvoti, kad kaèiø maisto gamintojai, taip pat ir aš, geriau už paèi¹ katê žinome, koks maistas jai yra tinkamiausias, yra tiek pat logiška, kaip ir manyti, jog vyras, kad ir koks jis bûtø kvalifikuotas, galëtø moteriai patarti, kokia poza yra pati geriausia ir patogiausia gimdymui.

Iš tiesø visa Kûrëjo sistema yra tokia geniali, kad net nëra reikalo nurodinëti, koks yra maisto vartojimo terminas. Kai natûralus maistas pradeda pûti, jo išvaizda tampa bjauri, kvapas šlykštus, o skonis siaubingas. Supuvês obuolys - labai geras pavyzdys.

Nesu toks protingas, kad žinoèiau, kaip Kûrëjas prigalvojo tokiø smulkmenø. Tiesa sakant, aš toks kvailas, kad problem¹ pastebëjau tik po penkiasdešimties šioje planetoje pragyventø metø, o jos sprendim¹ radau dar vëliau. Kaip laukiniai gyvûnai žino, kas valgoma ir kas nevalgoma? Jei mano pernelyg savimi patenkintas, sumanus ir išlavintas protas nebûtø sutrukdês apie tai susim¹styti, atsakymas bûtø buvês labai paprastas ir akivaizdus:

Maistas yra skanus ir maloniai kvepia!

Nuodai yra šlykštûs ir bjauriai smirda!

Skonis geriausiai parodo, koks maistas mums yra tinkamiausias. Kvapas irgi glaudžiai susijês su skoniu. Bet kuris geras virëjas žino, kad išvaizda ir patiekalo sudëtis taip pat yra svarbu. Pastebëjau, kad pernokês bananas tebekvepia ir išlieka skanus, taèiau valgyti ir liesti já ištežusá nëra labai malonu. Net penktasis pojûtis - klausa - taip pat yra reikšmingas. Man patinka, kaip èirška ant laužo gruzdinamas bekonas. O kvapas bûna netgi dar malonesnis už gars¹. Taèiau jo skonis man per sûrus, o išvaizda atstumianti - arba dël to, kad jis plaukioja riebaluose, arba dël to, kad skrudësiai iš anksto atrodo sunkiai virškinami. Ir iš tiesø, nuo tokio maisto man visuomet sustreikuoja skrandis.

Kad maistas bûtø priimtinas, jis nebûtinai turi átikti visoms juslëms. Taèiau jei priešinasi bent vienas jûsø pojûtis, tuomet derëtø pasisaugoti. Ypaè verta pasisaugoti dalykø, kurie kvepia, taèiau nëra skanûs - tokiø kaip tabakas ir kava. Áprastai tai ženklas, jog jie turi nuodingø ir priklausomybê sukelianèiø medžiagø. Nors skonis ir kvapas glaudžiai susijê, neverta galvoti, kad jeigu jums patinka kvapas, tai automatiškai turi patikti ir skonis. Pamëginkite paragauti savo mëgstamiausiø kvepalø. Ar vis dëlto tai netikusi mintis?

Automobiliø gamintojai mums nurodo, kokios rûšies degalus pilti, tad lygiai taip pat ir mûsø pojûèiai sufleruoja, kokios rûšies maist¹ valgyti. Ir jei visos juslës á maist¹ reaguoja vienodai, vadinasi, maistas geras. Galbût svarbiausia mûsø juslë - šeštasis pojûtis. Visiškai nesvarbu, ar já vadinate intuicija ar instinktu. Jis pasireiškia tuomet, kai instinktyviai neigiama logiškai prieita išvada. Atminkite, kad instinktai - trijø milijardø metø logikos padariniai, kad laukiniai gyvûnai nesusiduria su panašiomis problemomis, nes jie logiškai nem¹sto ir pasikliauja vien instinktais. Ar dar kažkas galëtø bûti logiškiau?

Bûtent dël to „Lengvas bûdas sulieknëti“ jums bus visiškai priimtinas. Pirm¹ kart¹ per savo gyvenim¹, nagrinëdamas svorio problemas, nebejausite logikos ir instinktø susipriešinimo. Paaiškës, kad logika ir instinktai iš tiesø veikia harmoningai, ir tokiu bûdu metodas pašalins mus kamuojanèi¹ šizofrenij¹, mëginant sprêsti savo svorio problemas. Dings nežinomybë, abejonës ir maišatis, nes suvoksite, kad egzistuoja maistas, kaip tik ir skirtas tam, kad bûtumëte sveikas ir tvirtas, o be to, ir jo skonis iš tiesø puikus. Jûs tiesiog daugiau nebegeisite tokio maisto, dël kurio žalingumo jau ir taip nëra jokiø abejoniø.

Nesitikiu, kad šiame etape suprasite, kodël pats skaniausias maistas jums yra kartu ir pats naudingiausias. Malonumas, juntamas rûkant tabak¹, iš tiesø tëra klastinga iliuzija - lygiai t¹ patá galima pasakyti ir apie ásitikinim¹, kad žalingas maistas yra skanus. Prieš išmokdami bëgioti, turime išmokti vaikšèioti, tad ir šiuo atveju prieš tai privalu geriau suprasti, kaip vadovautis instrukcijomis. Tolesniuose skyriuose paaiškinsiu, kaip ta iliuzija buvo sukurta ir kaip j¹ išsklaidyti. O dabar teprašau pripažinti idëj¹, kad kvapniausias ir skaniausias maistas yra ir pats naudingiausias. Taip jau surëdyta Motinos Gamtos, ir bûtent dël to laukiniai gyvûnai nesusiduria su mûsiškëmis maitinimosi problemomis.

Mes dar neišsiaiškinome, koks konkreèiai maistas labiausiai tinka žmonëms, taèiau išsiaiškinome principus, kaip atsirinkti, kas yra valgoma ir kas ne. Taèiau kaip žinoti, kada pradëti ir kada nustoti valgyti?

16. Kaip žinoti, kada pradëti ir kada nustoti valgyti?

Kaip atitinkam¹ problem¹ sprendžia automobiliø gamintojai? Jie átaiso degalø lygio matuoklá, kartu su juo ir mirksinèias áspëjam¹sias lemputes, jei kartais užmirštume žvilgtelëti, k¹ rodo matuoklis, taip pat ir prietaisus, atjungianèius degalø siurblá, kai bakas prisipildo.

Kaip ši¹ problem¹ sprendžia Motina Gamta? Trumpam save ásivaizduokime Kûrëjo vietoje. Sukûrëte gausybê ávairiausiø gyvûnø. Suteikdamas jiems uoslës ir skonio pojûèius, sëkmingai juos apsaugote, kad neapsinuodytø. Taèiau kaip užtikrinsite, kad jie apskritai maitintøsi? Juk šiaip ar taip, jei visi tie sutvërimai reguliariai nesimaitins pakankamu kiekiu maisto, jie neišgyvens. Žmonëms kur kas paprasèiau - tëvai visuomet pasirûpina, kad mes pavalgytume, o kai pradedame gyventi be jø, jau ir patys suprantame, kad, norëdami gyventi, turime valgyti. Mums tereikia kart¹ per savaitê pirkti prekybos centre, prikrauti piln¹ šaldytuv¹ maisto, iš kurio vëliau já pasiimtume ir pasišildytume mikrobangø krosnelëje. Taèiau daugumai laukiniø gyvûnø apsirûpinimas maistu yra be galo daug pastangø reikalaujantis, pavojinga užsiëmimas. Kartais prireikia daugelio valandø ir netgi dienø kantrybës ir tenka stipriai pavargti, kartais visos pastangos nueina perniek, o maisto ieškotojai labai dažnai patys tampa kieno nors maistu. Tad vis dëlto kaipgi užtikrinsite, kad laukiniai gyvûnai reguliariai pasimaitintø?

Sprendimas labai paprastas. Kiekvien¹ jø reikia aprûpini genialia priemone, kurios pavadinimas - ALKIS. Štai kaip laukiniai gyvûnai žino, kada reikia maitintis: tada, kai pasijunta alkani! Ir štai kaip jie žino, kada nustoti maitintis: tada, kai daugiau nebesijauèia alkani.

Galbût sprendimas ir paprastas, taèiau tegu tai neatitraukia mûsø nuo šios priemonës genialumo. Alká laikome nemaloniu jausmu, ypaè tuomet, kai jau ne vienerius metus kovojame su antsvoriu. O realybë tokia, kad per vis¹ gyvenim¹ alkis mums turëtø teikti daugiau malonumo nei bet kas kitkas.

Kodël alká vadinu genialia priemone? Juk kêsti alká nëra ypatingai maloni bûsena? Jei gyvenate Treèiojo pasaulio šalyse ir badaujate, tada aš su jumis sutinku. Taèiau net ir tokiu atveju alkis nëra tikroji blogybë - tas jausmas tiesiog áspëja, kad turit pavalgyti, nes kitaip mirsite. Tikroji blogybë - negalëjimas to alkio numalšinti. Taèiau ši knyga ir nëra skirta sprêsti badavimo problem¹. Ji skirta visiškai priešingai problemai.

Ar pamenate, kada paskutiná kart¹ buvote iš tiesø alkanas? Greièiausiai tada, kai pastar¹já kart¹ laikëtës dietos, nebent, žinoma, priklausote kokiam nors tikëjimui, kurio išpažintojai reguliariai pasninkauja. Kiek laiko tuomet ištvërëte be maisto? Mënesá, savaitê, dien¹? Gerai, galbût jums niekada ir negrës mirti iš bado, taèiau net ir tokiu atveju kaip galiu tvirtinti, kad alkis mums suteikia malonumo?

Panagrinëkime alká atidžiau. Kas tai yra? Jo funkcija panaši kaip ir degalø lygio matuoklio. Kai išeikvojame energij¹ ir milijonai mûsø l¹steliø žûva bei vël atsiranda naujø, reikia atnaujinti energijos ir gyvybiškai svarbiø medžiagø išteklius. Jei neseniai prisipylëme piln¹ bak¹, tai kurá laik¹ nebežvilgèiojame á degalø lygio matuoklá ir nesirûpiname, ar dar nereikia iš naujo piltis degalø. Vos baigiame valgyti, mûsø atsargos pasipildo ir kurá laik¹ nesijauèiame alkani.

Pateiksiu save kaip pavyzdá. Mano maitinimosi áproèiai nepasikeitë nuo tø laikø, kai buvau rûkalius - išskyrus tai, kad dabar visuomet valgau pusryèius. Po jø daugiau nieko nevalgau iki pat vakaro - áprastai iki šeštos valandos. Galbût manote, kad ir jums rekomenduosiu apriboti save iki dviejø valgymø per dien¹? Jokiu bûdu - atminkite, kad nëra jokiø suvaržymø. Per dien¹ valgau du kartus ne dël valios ugdymo ar disciplinos, o dël grynai egoistinës priežasties, atitinkanèios mano gyvenimo bûd¹: nemëgstu pertraukti savo darbo. Alkis yra gamtos užuomina: „Turi pasipildyti kuro ir maistingø medžiagø“. Akivaizdu, kad tarp pusryèiø ir vakarienës tos atsargos pamažu senka, taèiau negaliu pasakyti, jog tuo metu bûèiau alkanas - nejauèiu visiškai jokio nepatogumo. Priešingai, kaip jau paaiškinau, bûtent valgymas dienos metu man sukeltø nepatogumø. Nesijaudinkite. Në nemanau siûlyti, kad ir jûs elgtumëtës taip pat. Leiskite priminti, kad jums žadëjau: visiškai nereikia savês riboti! Tiesiog noriu pasakyti, kad per t¹ laikotarpá nepastebiu, jog bûèiau praalkês.

Taèiau jei dienos metu tenka kur nors lankytis, kur užuodžiu ruošiamo maisto kvap¹, arba jei dirbu iki vëlumos ir pajuntu iš virtuvës atsklidusá kokio nors Džoisës kulinarinio stebuklo aromat¹, tokiu atveju tas laipsniškas atsargø sekimas, iš tiesø vykstantis vis¹ gyvenim¹, mano smegenims pasiunèia áspëjam¹já signal¹: TU ALKANAS! TAU REIKIA PAVALGYTI! Štai dël ko alkis yra tokia nuostabi ir geniali áspëjamoji priemonë. Jeigu laikomës Motinos Gamtos nurodymø, nepajuntame nieko blogo. Iš pradžiø net nesuvokiame, kad esame alkani. O kai t¹ suvokiame ir turime prog¹ numalšinti alká, galime mëgautis begaliniu malonumu, kurá suteikia tas pasitenkinimas.

Alkis yra galybê kartø sudëtingesnis už bet kurá degalø lygio matuoklá. Nors dauguma jø dar ir mirksëjimu áspëja, kad senka degalai, beveik kiekvienas esame susidûrês su situacija, kai kuras visiškai pasibaigia. Nemanau, kad daug žmoniø sulauktø trisdešimties, jei pasibaigê degalai reikštø mirtá.

Nustokite alká laikyti kažkokiu blogiu.

Vertinkite já kaip draug¹ - jis toks ir yra.

Šis suvokimas, kad alkis yra ne blogybë, o tiesiog neátikëtini geniali priemonë, kurios dëka galime amžinai mëgautis maistu be jokiø neigiamø pasekmiø, - antras svarbus dalykas, lëmês mano atradim¹. Tai supratau tik tada, kai lyginau cigaretës ir maisto troškimo panašum¹. Tai buvo ir pati reikšmingiausia atradimo aplinkybë - ji išsklaidë ásitikinim¹, kad mano metodas netinkamas turintiems bëdø dël blogø valgymo áproèiø. Iki tol aš kartodavau, kad mano metodas pagrástas tuo, jog visiškai susilaikyti lengviau, o štai mažinti ar kontroliuoti vartojim¹ - neámanoma. Tuo metu dingo ir ši kliûtis.

Nuostabiausia yra tai, kad svorio kontroliavimui metodas netgi dar efektyvesnis - jums visiškai nereikës susilaikyti! Nereikia net mažinti vartojimo! Malšinti alká ir tuo mëgautis galite vis¹ likusá gyvenim¹. Žinoma, tik tuo atveju, jei laikysitës Motinos Gamtos nurodymø.

Vis dëlto, jei negalite iš karto numalšinti jus užklupusio alkio, tuomet jis pradeda kelti tikr¹ siaub¹, ar ne? Tik pagalvokite: k¹ jums skauda, kai esate alkanas? Na taip, jûsø pilvas urzgia, taèiau juk nejauèiate jokio fizinio skausmo. Bet koks jûsø kenèiamas diskomfortas yra grynai psichologinis. Jei laukiniai gyvûnai labai išalksta, jie puola á panik¹. Tai garantuoja, kad jie kuo greièiau susiras maisto. Taèiau mes galime pasinaudoti protu ir situacij¹ pakreipti priešinga linkme. Jei pergyvensite, kad negalite greitai numalšinti alkio, tuomet savaime suprantama, bûsite liûdnas. Pažvelkite kitaip: kuo ilgiau apsieisite be maisto, tuo jûsø apetitas vëliau bus didesnis ir tuo maloniau jausitës, kai galiausiai prisësit pavalgyti, net maisto laukimas taps tikru malonumu.

Minëjau, kad skaniausias maistas yra ir pats naudingiausias. Neámanoma to suprasti prieš tai nesupratus reikšmingo alkio ir skonio ryšio.

17. Reikšmingas alkio ir skonio ryšys

Prancûzus daug kas laiko labiausiai valgymu besimëgaujanèiais gurmanais. Visai ne sutapimas, kad prieš valgá jie vienas kitam sako „Bon appétit“ - jie linki ne skanaus maisto, o bûtent gero apetito. K¹ reiškia „geras apetitas“? Tai reiškia, kad JÛS ESATE ALKANAS!

Noriu pasakyti štai k¹ - negalite mëgautis maisto skoniu, jei nesate alkanas. Galbût jums sunku tai pripažinti. Daugelis žmoniø tiki, kad maistas arba skanus, arba ne. K¹ gi, išsiaiškinkime, kaip yra iš tiesø. Koks jûsø mëgstamiausias patiekalas? Pamëginkite suvalgyti ne vien¹, o daug jo porcijø. Jums ne tik bus bloga, bet pradës pykinti ir jo skonis! Iš tiesø eksperimentuoti net nebûtina. Gal teko žiûrëti film¹ „Šaltakraujis Liukas“, kuriame Polas Niumanas turëjo suvalgyti visus tuos virtus kiaušinius? Nuo tada aš jø nebevalgau. Jei peržvelgtumëte savo gyvenim¹, greièiausiai prisimintumëte atvejá, kai vienu prisëdimu suvalgëte per daug kokio nors riebaus maisto ir jums buvo bloga.

Jei jums, kaip ir man, patinka aštrûs troškiniai, tai puikiausiai žinote, kaip nuostabiai jie kvepia, kai bûnate alkanas. Ir taip pat puikiai žinote, kas bûna tada, kai suvalgote daugiau nei derëtø: kvapas, dël kurio vos prieš kelet¹ minuèiø nekantriai varvinote seilê, pradeda pykinti. Ypaè tada, kai tenka sëdëti šalia virtuvës ir kitiems žmonëms ruošiamø troškiniø kvapas tiesiog atakuoja jûsø nosá. Kart¹ gulëdamas lovoje suvalgiau pusê porcijos išsinešimui skirto kiniško maisto ir užmigau, o kai pabudau, likusi porcijos dalis tebegulëjo šalia manês. Po to karto daug mënesiø nevalgiau kiniško maisto.

Maistas skanus tik tada, kai esate alkanas. Jeigu pakankamai ilgai tektø apsieiti be maisto, netgi žiurkë bûtø labai skani. Galbût tuo patikëti sunku, taèiau kiekvienas ilgai badavês žmogus tai patvirtintø. Tokiais atvejais nusiritame net iki kanibalizmo. Laimë, vakarietiškoje visuomenëje labai mažai kam teko su tuo susidurti. Taèiau planetoje yra pakankamai badaujanèiø žmoniø, kurie patvirtintø fakt¹, kad bûtø labai laimingi, jei galëtø pasigauti ir suvalgyti žiurkê.

Tai labai vykusiai iliustruojama filme „Drugelis“(Papillon). Kai Steve'o McQueen'o vaidinamas herojus atsidûrë Velnio salos kalëjime ir pirm¹ kart¹ gavo valgyti avižinës košës, jo dubenyje buvo ir gyvas tarakonas. Jis su pasibjaurëjimu sviedë t¹ dubená tolyn. Visi puikiai ásivaizduojame toki¹ situacij¹. Bent kart¹ per savo gyvenim¹ lëkštëje esame radê k¹ nors tokio, ko ten neturëtø bûti. Po trijø mënesiø Styvas McQueen'as jau gaudë tarakonus, kad galëtø juos suvalgyti. Sunku ásivaizduoti, kad mums reikëtø griebtis ko nors panašaus. Net nereikia to ásivaizduoti - užtenka pasikliauti á tokias situacijas papuolusiø žmoniø pasakojimais. Atsiminkite, kad tikrasis valgymo malonumas - alkio numalšinimas. Tad šeštas nurodymas: nevalgykite, jei nesate alkanas.

Maistas bûna kvapnus ir skanus tik tada, kai esate alkanas!

Suprantu, kad daugelis nesutiks su tokiu teiginiu. Kai kurie ginèysis, kad didžiulá malonum¹ suteikia pats valgymo ritualas. Kas galëtø bûti maloniau už vakarienê jaukioje aplinkoje kartu su linksma kompanija? Sutinku su jumis, kad ritualas gali bûti malonus arba ne. Taèiau tai dar nereiškia, kad mëgaujatës bûtent maisto valgymu. Esu iš tø žmoniø, kurie galëdami rinktis puiki¹ kompanij¹ su bjauriu maistu ir bjauri¹ kompanij¹ su puikiu maistu, kiekvien¹ kart¹ rinktøsi puiki¹ kompanij¹. Vakarieniavimas su draugais - vienas iš mano mëgstamiausiø laisvalaikio leidimo bûdø, taèiau jei norëèiau bûti ásitikinês, kad valgysiu iš tiesø labai skaniai, vakarieniauèiau namuose.

Kadangi smegenø plovimas visiškai supainiojo mûsø m¹stym¹ ir nebežinome, dël kokiø priežasèiø maitinamës, kiekvieno valgio metu stengiamës visiškai ištuštinti savo lëkštes. Jei laikysitës principo, kad valgote tik tada, kai esate alkanas, ir nustojate valgyti, kai alkis bûna numalšintas, jûs ne tik mëgausitës kiekvienu valgymu, bet ir neturësite svorio problemø. Vis dëlto turiu pabrëžti, kad nustotumëte valgyti tada, kai numalšinate alká, o ne rajum¹. Ar dël to vis dar jauèiatës prislëgtas? Tik pagalvokite apie tai. Ar tai tikrai apribojimas? Kodël turëtumëte norëti valgyti, jei nesate alkanas? Aiškiai suvokite: valgymas yra malonus - persivalgymas yra nemalonus.

Dabar turiu stabtelëti. Jau girdžiu protesto šûksnius. Ar esu vienas iš tø šventuoliø, kurie mëgina atimti visus iki vieno gyvenimo malonumus? Ar iš tiesø noriu pasakyti, kad iš valgymo nëra jokio kito tikro malonumo, kaip tik jausmo, vadinamo alkiu, pabaiga, kad tai prilygsta ankštø batø avëjimui vien dël to, jog juos nusiavus užkluptø malonumo jausmas? Taip, tai tiesa. Taèiau nereikia pulti á depresij¹. Tai labai geros žinios. Iš tiesø viskas, k¹ noriu jums pasakyti, yra vien tik geros naujienos - prisiminkite mano pažad¹!

Ankštø batø avëjimas neabejotinai gali bûti nemalonus, taèiau mûsø Kûrëjas alká sugalvojo taip, kad nejauèiame jokio diskomforto, kol nesuvokiame, jog išalkome, ir vis¹ gyvenim¹ galime mëgautis jo malšinimu kelet¹ kartø per dien¹. Argi tai blogai? tokie faktai, kaip šis, verèia mane tikëti, kad ir koks protas ar sistema bûtø mus sukûrusi, jis norëjo, kad mëgautumëmës gyvenimu. Jei to padaryti nesugebame, kaltinti turime tik save paèius.

Alkio ir skonio ryšys turi reikšmingos átakos mûsø maitinimosi áproèiams. Kaip ir daugelis dalykø gyvenime, tai lazda su dviem galais. Visi gyvi sutvërimai, áskaitant ir mus paèius, turi savo mëgstamiausi¹ maist¹, ir kol to maisto pakanka, nemato reikalo ieškoti nieko kito. Manau dabar tinkamas metas panaikinti dar vien¹ baimê, dažnai užklumpanèi¹ m¹stant apie maitinimosi áproèiø keitim¹ - baimê, kad daugiau nebegalësite mëgautis vienu iš didžiuliø moderniosios civilizacijos mums suteiktø malonumø: kad nebegalësite rinktis iš neátikëtinos maisto ávairovës.

18. Neátikëtina maisto ávairovë

Vienas iš žmonijos išradingumo privalumø yra tas, kad tiek rûkymui, tiek gërimui, tiek valgymui surandame begalê alternatyvø. Rûkaliai gali rinktis, kokiu bûdu gaus nikotino - ar uostys tabak¹, ar rûkys pypkes, cigarus ar cigaretes, ar kramtys gum¹, ar klijuosis pleistrus, ar purkš nikotin¹ á nosá. Be šiø išvardytø nikotino vartojimo kategorijø jie gali rinktis dar daugiau - yra bent penkios pleistrø rûšys ir penki tûkstanèiai cigareèiø pavadinimø. T¹ patá galima pasakyti ir apie alkoholá. Egzistuoja tûkstanèiai skirtingø žmoniø geriamø alkoholio mišiniø.

Toki¹ didelê ávairovê laikome labai vertinga, taèiau - koks keistas paradoksas - dauguma rûkaliø ne tik visuomet mieliau renkasi vien¹ konkreèi¹ nikotino produktø kategorij¹, tai yra, cigaretes, bet ir vien¹ konkreèi¹ cigareèiø rûšá. Ir ta monotonija jiems nekelia jokiø nepatogumø. Priešingai, jie nusimena, kai negali gauti savo áprastø cigareèiø. Žmonës, geriantys alkoholá, taip pat áprastai turi savo mëgstamiausi¹ svaigal¹. Turbût dietos laikymosi kanèios mums áskiepijo idëj¹, kad didžiulë maisto ávairovë yra niekaip neatsiejama nuo malonumo. Taèiau jei taip prisirišame prie savo mëgstamiausi¹ svaigiøjø gërimø ir cigareèiø, ar to paties nedarome ir su maistu?

Ši didžiulë ávairovë yra labiau menama nei tikra. Leiskite save pateikti kaip pavyzdá. Pusryèiams áprastai valgydavau dribsnius. Ir kiekvien¹ miel¹ dien¹ galëdavau valgyti vienus ir tuos paèius dribsnius. Kartais man ágrisdavo vienokios rûšies dribsniai, tad juos iškeisdavau á kitokius ir tuomet kasdien valgydavau tuos naujuosius. Ávairovë nebuvo labai didelë, taèiau tai manês nejaudino. Manau, daugelis mûsø iš tiesø bûna laimingi, kai kasdien gali valgyti savo mëgstamiausi¹ maist¹. T¹ patá galima pasakyti apie košê, tradicinius angliškus ar europietiškus pusryèius - esame linkê kiekvien¹ dien¹ valgyti t¹ patá.

Net kalbant apie kitus patiekalus, ta ávairovë iš tiesø nëra tokia nuostabi, koki¹ j¹ ásivaizduojame. Tai suvokiau vien¹ vakar¹ vartydamas meniu savo mëgstamiausiame restorane - Motspur Park Tandoori. Tipiškas kiaulystës dësnis, kad geriausias Didžiosios Britanijos restoranas yra tokiame užkampyje, kaip Motspur Park, kur niekas jo negali rasti.

T¹ vakar¹ restorane buvo daug žmoniø. Kartu su Džoise svarstëme, k¹ užsisakyti valgyti. Malikas, restorano šeimininkas, visiškai be emocijø išpyškino, kaip ir iš ko gaminami mûsø išsirinkti skanëstai. Akivaizdu, kad jis jau kažkada anksèiau suprato, jog kaskart užsisakome vis tuos paèius aštrius troškinius. O pats to nesuvokiau iki tol, kol Malikas, pasakodamas apie mûsø pasirinktus patiekalus, netapo toks abejingas! Tuo pat metu supratau, kad taip pat elgiuosi ir savo mëgstamiausiuose kinø ir italø restoranuose. Aš kruopšèiai perskaitau vis¹ meniu ir galø gale užsisakau visiškai t¹ patá, kaip ir visada.

Ar ne tiesa, kad plataus maisto asortimento poreikis mums áskiepytas iš dalies dël to, kad mûsø mitybos racionas bûtø subalansuotas, ir iš dalies dël ávairovës - kad kaskart nenusibostø valgyti t¹ patá? Ar ne lygiai tokia pat tiesa, kad vartydami meniu mes paprasèiausiai renkamës tai, ko labiausiai norime? Kitais žodžiais tariant, renkamës savo mëgstamiausi¹ maist¹. Taip pat teisybë, kad mûsø pageidavimams gali daryti átak¹ daugybë veiksniø, pavyzdžiui, oras ar alkio stiprumas, ir kad mûsø pasirinkimas gali kisti diena iš dienos, metai iš metø. Èia nëra visiškai nieko blogo. Lygiai taip pat nieko blogo, jei savo mëgstamiausi¹ maist¹ valgote ir vël, žinoma, su s¹lyga, kad tas maistas jus aprûpina energija ir maistingomis medžiagomis, kuriø reikia, kad bûtumëte laimingas ir sveikas. Argi nebûtø kvaila, jei nevalgytumëte savo mëgstamiausio maisto, kai galite já rinktis?

Galbût nerimaujate, kad jûsø mëgstamiausias maistas smarkiai nusibos, jei já valgysite kasdien. Jokiø problemø - jei norite, bet kada galite rinktis, kaip kad aš kartais rinkdavausi kitokias dribsniø rûšis. Vis dëlto átariu, kad viena iš priežasèiø, kodël maitinamës tokia didele maisto ávairove, yra ta, jog valgome ne savo mëgstamiausi¹ maist¹, o tik visoká nesveik¹ šlamšt¹. Naminiø gyvûnø maisto gamintojai vis tvirtina, kad mano katë negalës atsispirti naujiesiems jø gaminiams. Taèiau man á t¹ maist¹ nesinori net žiûrëti. Mano katei taip pat. Taèiau dël kažkokiø nežinomø priežasèiø jai niekada nenusibosta šviežia pelë ar žvirblis.

Tad kart¹ ir visiems laikams panaikinkime t¹ barjer¹, neva „Lengvas bûdas sulieknëti“ apribos jûsø pasirinkim¹. Áprastai valgote tai, k¹ mëgstate labiausiai, nepriklausomai nuo to, ar bûtø pusryèiai, priešpieèiai, pietûs ar vakarienë, ir nuo to, ar valgote namie, ar restorane, tad ir toliau valgysite tai, k¹ mëgsite labiausiai. Vienintelis skirtumas, kad valgysite tai, kuo iš ties mëgausitës, o ne tris kartus brangesná maist¹, ábrukt¹ reklamos, išplaunant smegenis ir átikinant, jog juo mëgaujatës. Tai pat valgysite toká maist¹, kuris teiks jums energijos ir gyvenimo džiaugsmo, o ne priešing¹ efekt¹!

Tai atvedë mus iki labai svarbaus „Lengvo bûdo sulieknëti“ aspekto: nesveiko maisto ribos.

19. Nesveiko maisto riba

Laukiniai gyvûnai visuomet maitinasi savo mëgstamiausiu maistu, jei tik gali jo gauti. Žinoma, gamtoje ne visada galima rasti mëgstamiausio maisto. Jei Motina Gamta bûtø juos užprogramavusi nesimaitinti tol, kol neras sau tinkamiausio maisto, laukiniams gyvûnams tektø dažnai badauti. Tad gamtai teko sugalvoti geniali¹ saugumo priemonê - kuo darotës alkanesnis, tuo skaniau atrodo antrarûšis ar treèiarûšis maistas, ir tai užtikrina išlikim¹.

Minëjau, kad lazda turi du galus. Geras pavyzdys gorila. Gorila labiausiai mëgsta vaisius. Jei neranda vaisiø, kad išgyventø, ji minta ir kitokia augmenija. Taèiau vis vien nenutunka ir neserga daugybe skrandžio ligø, nuo kuriø kenèia žmonës. Mums tai labai geras pavyzdys. Tai reiškia, kad Motinos Gamtos nustatyta paklaidos riba yra gana plati - jei daugiausia valgome tai, kas skirta bûtent mums, tai be jokiø žalingø padariniø galime suvalgyti ir nemaž¹ kieká nesveiko maisto. Ši „nesveiko maisto riba“ labai svarbi „Lengvo bûdo sulieknëti“ dalis. Tai reiškia, kad nëra griežtø apribojimø. Niekuomet neturësite sau sakyti: „Man negalima valgyti vienokio ar kitokio maisto“. Vëliau išsamiau papasakosiu apie ši¹ „nesveiko maisto rib¹“.

Turëèiau paaiškinti, kad vartoju termin¹ „nesveikas maistas“ ne kaip mitybos specialistas, bet remdamasis natûralumo kriterijumi. Labai mažai mitybos specialistø pien¹ ar sûrá vadintø nesveiku maistu, taèiau, kaip paaiškinsiu vëliau, bûtent taip ir yra.

Taèiau ši plati paklaidos riba turi ir savø pavojø - gorilos ir kiti laukiniai gyvûnai vël pradeda maitintis savo áprastiniu maistu, kai tik jo randa, o vakarø civilizacija pasiekë toki¹ stadij¹, kai nesveikas maistas tampa áprastas tiesiog nuo tos akimirkos, kai mus atjunko nuo motinos krûties.

Manau, kad dël dažnø mano užuominø apie dramblius, gorilas ir kitus laukinius gyvûnus jûsø vaizduotë jau piešia Kalëdø stal¹, nukraut¹ vien rinktiniais vaismedžiø žievës gabalëliais. Be reikalo. Laimë, žmonija yra labai išradinga. Tik nuo šiol šá išradingum¹ pasitelksime ne tam, kad maskuotume nesveik¹ maist¹, jog jis atrodytø pats geriausias, o tam, kad pakiltø paties geriausio maisto vertë.

Anksèiau minëjau toká paradoks¹ - aš jau dabar valgau tiek savo mëgstamiausio maisto, kiek noriu, ir bûtent dël to turiu antsvorio. Jei turiu keisti mitybos áproèius, daugiau nebevalgysiu savo mëgstamiausio maisto tiek, kiek noriu. Prašiau jûsø atverti savo prot¹ ir nusiteikti apsvarstyti naujas idëjas. Kaip prašiau jûsø nesivarginti ir nenusistatinëti pageidaujamo svorio, remiantis nepagrástais faktais, taip dabar prašau, kad iš anksto nesprêstumëte, koks maistas yra jûsø mëgstamiausias.

20. Mûsø mëgstamiausias maistas

Nëra jokiø abejoniø - pasirûpindama, kad mums naudingiausias maistas bûtø pats skaniausias, Motina Gamta užtikrino, jog juo maitintumëmës. Taèiau skoná mes vertiname labai jau paprastai - maistas bûna labai skanus, labai neskanus arba kažkur per vidurá - nei labai skanus, nei labai neskanus. Mielai pripažástame, kad kiekvieno skonis yra individualus. Noriu, kad susim¹stytumëte kodël?

Manote, kad tai tik sutapimas, jog kinai mieliausiai renkasi ryžius, italai - makaronø patiekalus, o kol toks maistas nepaplito Didžiojoje Britanijoje, britai pirmenybê teikdavo duonai ir bulvëms? Manote, sutapimas, jog motinos gamintas maistas atrodo pats geriausias? Ar vis dëlto labiau tikëtina, jog mes išsiugdome skoná skaniausiam maistui, kokiu turime galimybê maitintis?

Galbût tikite, kad jûsø mëgstamiausias maistas yra labiau skonio, o ne pasirinkimo reikalas. Jei kokio nors maisto skonis geras, jûs juo mëgaujatës, jei ne - nesimëgaujate. Taèiau jei tam tikras maistas tiesiog skanus arba ne, kodël mûsø skonis kinta vis¹ gyvenim¹? Kodël kalbëdami apie tam tikr¹ maist¹ minim „išsiugdyt¹“ skoná? Kaip bûtø galima išsiugdyti skoná, jei maistas tiesiog bûtø skanus arba neskanus? Jei jis bûtø neskanus, kodël po galais turëtume norëti jam išsiugdyti skoná?

Nëra abejoniø, kad Motina Gamta pasirûpino, jog maitintumëmës paèiu skaniausiu maistu.

Taip ir turëjo bûti. Taip pat akivaizdu, kad Motina Gamta norëjo, jog negalëdami gauti geriausio, „išsiugdytume“ skoná prastesniam maistui ir nebadautume. Taèiau nëra jokiø árodymø, kad ji norëjo, jog apsistotume ties antru pagal gerum¹ maistu, kai galime gauti paties geriausio. Manyèiau, kad dabartinis jûsø mëgstamiausias maistas yra ne tiek pasirinkimo ar skonio, kiek átakos ir smegenø plovimo reikalas.

Išsiaiškinkime tai. Jeigu skonis - faktinis reiškinys, tai kodël laikui bëgant jis kinta? Ar pamenate, kaip vaikystëje džiaugdavotës eidamas á gimtadienio šventê? Ar prisimenate smegenø plovim¹?

„Negalësi valgyti torto, kol nesuvalgysi keleto sumuštiniø“. O kas gi bûdavo didžiausias delikatesas po sumuštiniø ir torto? Ar tik ne želë?

Ar pamenate, kaip bûdavo ádomu stebëti lëkštëje siûbuojanèi¹ želë? Ir džiaugtis, kad jums pagaliau leido suvalgyti šá stebukl¹. Ak, tie džiaugsmingi vaikystës prisiminimai! Prisimenate, kokia šalta bûdavo ta želë? Prisimenate, kokia visiškai beskonë ji buvo? Želë nëra brangi. Ar dabar dažnai j¹ valgote? Visiškai pritariu viskam, kas tik suteikia gyvenimui daugiau džiaugsmo, nekreipdamas dëmesio á tai, ar jums penkeri ar devyniasdešimt penkeri, taèiau ar tada, kai vaikams duodame želë ir juos átikinëjame, kad ji yra ypatingai skani, patys neprisidedame prie smegenø plovimo?

Kodël vaikystëje mes visi taip mëgome želë? Kada paskutiná kart¹ apie j¹ svajojote? Kodël pirm¹ kart¹ valgydamas kinišk¹ maist¹ ir aštrø troškiná jauèiau šleikštulá? Kodël galø gale tai tapo mano mëgstamiausiu maistu? Greièiausiai pažástate žmoniø, kurie anksèiau net negerdavo arbatos, jei negalëdavo ásidëti keturiø šaukšteliø cukraus, o galiausiai visiškai nustojo já vartoti. Kai po savaitës per užmaršum¹ á jø puodelá áberiate vos pusê šaukštelio cukraus, jie visk¹ išspjauna ant geriausio jûsø kilimo, lyg k¹ tik bûtumëte ábërês pusê šaukštelio arseno.

Tai buvo treèias svarbus atradimo dalykas, o kartu yra ir septintas nurodymas: nevergaukite savo skonio receptoriams.

Išmokstama mëgautis bet kokio reguliariai valgomo maisto skoniu, tad kodël neišmokus mëgautis tokiu maistu, kuris jums yra naudingas, o ne atvirkšèiai?

Tikriausiai jums bus sunku tai pripažinti. Kai kurie iš jûsø manys, kad vis¹ likusá gyvenim¹ turës misti triušiø maistu. Taip nëra. Vienas iš „Lengvo bûdo sulieknëti“ privalumø - nëra visiškai jokiø apribojimø, galite valgyti bûtent tai, k¹ norite. Taèiau net jei vis¹ likusá gyvenim¹ maitintumëtës triušiø maistu, dël to në kiek nepergyventumëte, nes valgytumëte já bûtent dël to, kad tai bûtø jûsø mëgstamiausias maistas.

Jei skonis yra kintantis dalykas, kaip žinoti, kad nemëginu jums išplauti smegenø átikinëdamas, kad naudingiausias maistas iš tiesø yra ir pats skaniausias? Ne! Kaip jau paaiškinau, skonis lanksèiai prisitaiko tik dël to, kad išgyventumëte. Skonis yra faktinis reiškinys. Vëliau paaiškinsiu, kaip protingas žmogus apsikvailino ir patikëjo, kad nesveikas maistas yra skanus.

Tiesa tokia, kad mûsø valgymo áproèiai - neátikëtino neišmanymo, dezinformacijos, smegenø plovimo ir visiško kvailumo kratinio viršûnë, neturinti nieko bendra su pasirinkimu ar skoniu.

Vis dëlto, jei smegenø plovimas iškraipë jûsø pojûèius, kaip žinoti, koks maistas iš tiesø yra pats skaniausias? Smegenø plovimas ir neátikëtina maisto ávairovë vakarietiškoje visuomenëje t¹ labai apsunkina. Kaip galime naudotis savo ágimtais instinktais, jei smegenø plovimas juos sunaikina? Taèiau smegenø plovimas mûsø ágimtø instinktø nesunaikino, tik juos supainiojo. Prieš prisidegdamas pirm¹j¹ cigaretê kiekvienas rûkalius žino, kad rûkymas - žalingas ir nenatûralus dalykas. Siaubingas pirmosios cigaretës skonis to žinojimo nenuslopina, tik já patvirtina. Taèiau tuo pat metu priklausomybë kartu su masiniu smegenø plovimu mus supainioja ir ákalina.

Visiškai tas pat vyksta ir su mûsø maitinimosi áproèiais. Natûralûs instinktai vis dar tebëra su mumis, taèiau smegenø plovimas juos supainioja. Daugelá svarbiø mano pasakytø minèiø jûs jau žinojote. Žinojote, kad drambliai yra stipriausi sausumos gyvûnai, kad jie yra žolëdžiai ir kad jiems nereikia maitintis mësa, kad susiformuotø stambûs kaulai ir raumenys. Jûs ir taip žinojote, kad jiems nereikia gerti pieno ar valgyti sûrio, kad iltis aprûpintø pakankamu kalcio kiekiu. Aš tiesiog mëginu panaikinti painiav¹. Tai ir yra šio metodo grožis: kai tik išsklaidote t¹ raizgalynê, lieka vien sveikas protas. Aš jums pasakoju tik tai, k¹ ir patys instinktyviai žinote. Laukiniai gyvûnai neturi mûsø problemø - á juos atsigrêžiame tik dël to, kad patvirtintume sau tai, k¹ ir tai instinktyviai žinome! Visø pirma mums reikia suprasti, kodël tie instinktai susipainiojo.

21. Kaip viskas pakrypo neigiama linkme?

Kai šioje planetoje atsirado gyvybë, tarp ávairiausiø gyvûnø rûšiø ir tarp atskirø tos paèios rûšies individø vyko nuolatinë kova dël maisto ir išlikimo. Motina Gamta kiekvien¹ rûšá aprûpino ávairiomis išradingomis priemonëmis, kad jos išgyventø tada, kai trûksta maisto. Klasikinis pavyzdys - žiemos miegas. Kitas pavyzdys - manoji voverë, slapstanti riešutus. Viena iš priežasèiø, kodël sëkmingai išgyvena tokie vabzdžiai kaip skruzdës ir bitës, - jø gebëjimas kaupti maisto atsargas.

Žmoniø rûšis sëkmingiausiai prisitaikë išgyventi šioje planetoje dël šios priežasties: savo pranašesná prot¹ ir sumanum¹ panaudojome ne tik medžioti, rinkti, auginti ir kitaip savoms reikmëms panaudoti neátikëtin¹ maisto ávairovê, bet ir ágyti žiniø, kaip išsaugoti ir kaupti maist¹.

Vis dëlto maisto kaupimas turi ir vien¹ reikšming¹ trûkum¹. Jei maisto nesuvalgome mes, jis atitenka kitiems sutvërimams - bakterijoms. Esame linkê bakterijas laikyti erzinanèiu ir trukdanèiu blogiu. Taèiau, kaip ir mes, jos turi teisê mëgautis gyvenimu šioje planetoje, ir, kaip ir mums, vienas iš didžiausiø jø malonumø geras maistas. Norëdami apsisaugoti, kad bakterijos nenugvelbtø mûsø sunkiai uždirbto maisto, turime já užkonservuoti. Taèiau tik pagalvokite, k¹ tai reiškia iš tiesø: virdami, rafinuodami, šaldydami, rûkydami, marinuodami, konservuodami skardinëse ar stiklainiuose, saldindami, džiovindami ar sûdydami maist¹ tik paverèiate já bakterijoms nepatraukliu arba apskritai nevalgomu.

Jei tokiu maistu nesidomi bakterijos, tai jis ir mums nëra pakankamai geras! Bet kuris senø laikø jûrininkas jums papasakotø kad iš pradžiø konservuotas maistas tebuvo neišvengiamas trumpalaikis pakaitalas, reikalingas ištverti ilg¹ kelionê jûra. Taèiau visi jûrininkai suvokë, kad toks maistas tik pakaitalas, dël kurio jie tampa neatsparûs ávairioms ligoms(skorbutui, rachitui, geltonajai karštligei). Pasiekê krant¹, jie visuomet skubëdavo pasistiprini tikru, visaverèiu maistu.

Vystantis civilizacijai ir gyventojams iš kaimø kraustantis á stambius miestus ir didžiuliais tempais didëjant žmoniø skaièiui, maisto ruoša palaipsniui tapo nebe asmens ar šeimos rûpesèiu, o stambiø komerciniø susivienijimø veikla.

Dauguma gyventojø šviežiø vaisiø gaudavo retai - jie buvo prabangos dalykas. Dël šios priežasties žmonës pradëjo silpnëti. Augau darbininkø šeimoje ir puikiai pamenu, kad savo kalëdinëje kojinëje rasdavau bent vien¹ apelsin¹, mandarin¹ ir kelet¹ riešutø. Kaip ir vištiena, riešutai buvo Kalëdø prabanga.

Gana liûdna, kad paukštynai ir tokios bendrovës kaip „Kentukio kepti višèiukai“ pripratino žmones valgyti vištien¹ ištisus metus. Kodël pastaruoju metu vištiena tapo tokia populiari? Galbût dël to, kad dabar dažnai tenka išgirsti apie raudonos mësos valgymo žalingum¹? Ar dël to, kad sunku pasipriešinti vis¹ gyvenim¹ vykdytam smegenø plovimui? Argi nesakome: „Sutinku, kai raudona mësa žalinga, tad rinksiuosi kit¹ variant¹ ir valgysiu balt¹“. Ar tai neprilygsta pasakymui: „Labai bijau netekti kojos, tad geriau neteksiu keletos pirštø?“

Pastaruoju metu tapome visiškai priklausomi nuo prekybos centrø, šaldytuvø, pakuoèiø ir perdirbto maisto. Be to, nuo gimimo mums peršama galybë komerciniø susivienijimø reklamø - didelës pieno ir mësos bendrovës ar pavieniai perdirbto maisto gamintojai mums ne tik plauna smegenis átikinëdami, kad toks maistas mums yra labai naudingas, bet netgi leidžia suprasti, kad be jø produkcijos apskritai neišgyventume.

Pasidomëkime, kas nutinka, kai apdorojame natûralø maist¹. Dažniausi maisto apdorojimo bûdai - virimas ir kepimas. Kai kaitinate maist¹ iki didesnës nei 52°C temperatûros, iš esmës nužudote ne tik bakterijas, bet ir visas maistingas medžiagas. Jis tiesiogine prasme tampa negyvu maistu. Tuo pat metu vyksta žalingi maisto struktûros pokyèiai. Bet kurio maisto sudëtyje yra tam tikras kiekis vandens. Kai maist¹ verdate ar kepate, iš jo išgarinate šá brangø skystá.

Kûdikiui, gyvenanèiam motinos ásèiose, deguonis ir gyvybinës maisto medžiagos tiekiamos grynai per skystá - motinos krauj¹. Kai kûdikis gimsta, kelet¹ pirmøjø mënesiø jis maitinamas išskirtinai dar kitu skysèiu - motinos pienu. Kai kûdiká atjunkome nuo krûties, pratiname já valgyti kiet¹ maist¹. Nuo to laiko kûdikio gyvenime atsiranda ir valgymas, ir gërimas. Taèiau atpratinê kûdiká nuo motinos pieno staiga nepradedame jam siûlyti kepsniø ir keptø bulviø. Kietas maistas, prie kurio pratiname kûdiká, iš pradžiø bûna toks, kuriame daugiausia yra vandens. Dažniausiai tai bûna trinti vaisiai ir daržovës.

Daug skysèiø turintis maistas - labai svarbus Motinos Gamtos principas. ¥žuolas, kurá minëjau aštuntajame skyriuje, savo didžiulê jëg¹ ir tvirtybê ágyja tik iš mineraliniø ir maistiniø medžiagø, gaunamø vien tik su vandeniu. Netgi žmogus suvokia skystø medžiagø privalumus. Tai, kad benzinas ir kitos medžiagos, kuriomis reguliariai aprûpiname savo automobilius, yra skysto pavidalo - ne sutapimas. Šis mûsø maisto skystumo ir vandeningumo principas išlieka svarbus vis¹ gyvenim¹. Maist¹, kuriame mažai vandens, sunku kramtyti, ryti ir virškinti, iš jo sunku ásisavinti maistingas medžiagas ir pašalinti toksinus bei atliekas. Prisiminkite plastmasinio kibiro sindrom¹. Faktas, kad maisto galime išgyventi ilgiau nei be vandens. Tad kaip manote, kiek kartø vertingesnis maistas, kuriame gausu vandens?

Tikroji mûsø valgymo áproèiø problema yra ta, kad užuot laikêsi Motinos Gamtos instrukcijos ir vartojê toká natûralø maist¹, kurá mums skyrë Kûrëjas, iš tiesø daugiausia maitinamës žmogaus sukurtu maistu. Tai taip pat protinga, kaip leisti beždžionei kurti degalus ir eksploatacines medžiagas, kurias galëtumëte pilti á savo automobilá. Todël nenuostabu, kad vargstame dël svorio ir kitø su valgymu susijusiø problemø. Turbût didžiausia neátikëtino mûsø kûnø sudëtingumo dovana yra ta, kad jie sugeba išgyventi taip ilgai.

Tad kokie produktai yra tinkamiausi mûsø virškinimo sistemai ir patys skaniausi? Nepaisant ištisas kartas besitêsianèio smegenø plovimo, yra svariø ir átikinamø árodymø, atskleisianèiø, koká maist¹ mums sukûrë Motina Gamta. Ir toliau vaduokimës iš painiavos - panagrinëkime dvi svarbias maisto rûšis, kuriø gamta mums neskyrë.

22. Mësa

Tardamas žodá „mësa“, turiu omenyje visus gyvûnus, paukšèius ir žuvis, áskaitant ir vëžiagyvius.

Sunku ásivaizduoti k¹ nors efektyvesnio nei smegenø plovimas apie mësos vartojim¹. Matydami neturtingas šeimas visi bûgštauja: „Ar jûs pakankamai valgote mësos?“ Reklamos mus nuolatos atakuoja - angliška jautiena, daniška kiauliena, Naujosios Zelandijos ëriena. K¹ reiškia vien tokie terminai - aukšèiausios rûšies jautiena, geriausias ërienos gabalëlis.

Tradiciškai sekmadieniais dëvime savo geriausius rûbus, o sekmadieniniai kepsniai - geriausi savaitës patiekalai. K¹ ruošiame svarbiausiai metø vakarienei? Kalëdiná kalakut¹, ž¹sá, antá ar višt¹.

Galbût jums jau renkasi seilës? Užjauèiu. Sunku patikëti, kad nauda, gaunama valgant mës¹, faktiškai yra nieko verta, ir bet koki¹ naud¹ gerokai nusveria trûkumai. Kalbant apie skoná - vos keletas natûraliø produktø, kuriø skonis bûtø prëskesnis nei mësos. O kalbant apie žmones, bûtø sunku rasti jiems netinkamesná maist¹ nei mësa. Sunku tuo patikëti, bet panagrinëkime kelet¹ nenuginèijamø faktø.

Mes jau sugriovëme mit¹, kad turite valgyti mës¹, kad gautumëte baltymø. Visi didžiausi ir stipriausi sausumos gyvûnai yra žolëdžiai. Aha! Jau girdžiu, kaip klausiate: „O kas gi yra džiungliø karalius? Liûtas, kuris yra mësëdis?“ Tai tik dar vienas klaidinantis milas. Liûtas gal ir gali bûti laikomas džiungliø karaliumi, bet jam toli gražu iki dramblio stiprybës ir, jei liûtas jums atrodo tiesiog energija trykštantis gyvûnas, žinokite, kad jis kasdien miega dvidešimt valandø. Mësa nemintantis orangutangas miega vos šešias valandas, o ir liûtas energij¹ gauna ne iš mësos.

Tiesa, kad liûtai yra mësëdžiai, bet net ir jie mieliau renkasi ne mës¹. Liûtai žudo leopardus ir gepardus, taèiau áprastai jø neëda. Bendra gamtos taisyklë yra ta, kad mësëdžiai neëda kitø mësëdžiø. Kai kit¹ kart¹ žiûrësite laid¹ apie gamt¹, kurioje bus rodomas medžiojantis liûtas ar kitas mësëdis, atkreipkite dëmesá, kad bûrio vedlys pirmiausia pradreskia pilv¹ ir suëda skrandžio turiná. Štai iš kur liûtas gauna baltymø - iš augmenijos, suëstos žolëdžiø. Suëdês skrandžio turiná, liûtas imasi doroti organus - širdá, kepenis, inkstus, žarnas, plauèius ir smegenis. Kaip ir kaulai mësa jis domisi paskiausiai. Áprastai ji atitenka žemiausiems grobiu susidomëjusios gyvûnø hierarchijos atstovams - hienoms ir grifams. Tai viena iš priežasèiø, kodël jie atrodo tokie sudžiuvê ir bjaurûs.

Sunku pripažinti, kad mes nesukurti maitintis mësa. Taèiau pasitelkite savo sveik¹ prot¹. Jei mëgintumëte valgyti žali¹ mës¹, negalëtumëte net jos sukramtyti, k¹ jau kalbëti apie suvirškinim¹. Kartais nesugebame deramai jos sukramtyti net tada, kai ji bûna paruošta. Neturime mësos virškinimui, maistingø medžiagø ásisavinimui ir atliekø pašalinimui reikalingø virškinimo sistemø ir medžiagø. Teisybë, kad japonai valgo žali¹ žuvá. Taèiau kad galëtø valgyti, jie j¹ sûdo, gardina prieskoniais ir supjausto labai mažais gabaliukais. Negaliu pasakyti, ar jie mëgaujasi valgydami toki¹ žuvá, taèiau po pasaulá toks paprotys neišplito.

Aiškiai suvokite, kad maisto virimas ar kepimas yra s¹lyginai naujas reiškinys žmonijos vystymêsi, ir kol virškinimo procesai bus priderinti prie pakitusiø aplinkybiø, prireiks tûkstanèiø metø evoliucijos.

Iš esmës mësa visiškai nesuteikia energijos. Energijos šaltinis - angliavandeniai. Mësoje jø labai mažai. Be to, mësoje praktiškai nëra labai svarbiø ingredientø, reikalingø gerai sveikatai ir virškinimui: SKAIDULØ!

Valgydami mës¹ ásivaizduokite gyvûnus, mintanèius iš esmës vien ja - grifus, hienas ir krokodilus. Grifai skraido labai mažai - laikytis ore jiems padeda á viršø kylanèios šilto oro srovës. Kai jie prisiryja mësos, vargiai beturi energijos pakilti nuo žemës. Didži¹j¹ savo gyvenimo dalá krokodilas nejudrus guli ant kranto arba vandenyje. Abu šie padarai atrodo sudžiuvê ir be galo bjaurûs.

Galbût manote, kad pagrindinis mësos virimo ar kepimo tikslas - pagerinti jos skoná. Jei paruošta mësa tokia puiki, kodël neapsieiname be prieskoniø ir padažø? Prieskoniø ir padažø reikia ne tam, kad pagerintume jos skoná, bet kad prëskam skoniui suteiktume aštrumo arba paslëptume bjaurø skoná. Mës¹ kepame ir verdame dël dviejø svarbiø priežasèiø. Svarbiausia yra ta, kad negalime valgyti jos žalios. Antroji - ji greitai pûva, todël reikia sunaikinti pavojingas bakterijas. Apdorojama net ta mësa, kuri¹ vëliau valgome šalt¹. Taèiau verdant ar kepant sunaikinamos ne tik bakterijos, bet ir daug maistingø medžiagø. Kita didelë virimo ar kepimo žala išgaruoja labai svarbûs skysèiai. O mësoje jau iš anksto jø bûna maža.

Kitas dalykas, leidžiantis suprasti, kad mums neskirta maitintis mësa - mûsø dantys. Mësëdžiai turi ilgas iltis ir ilgus, aštrius nagus, skirtus plëšyti mës¹. Jø skrandžio sulèiø rûgštis yra žymiai rûgštesnë nei žmoniø. Rûgštis reikalinga suskaidyti mësoje esanèius toksinus. Mësa greitai pûva, tad mësëdžiø žarnynas yra trumpesnis - jis skirtas kuo greièiau pašalinti yranèi¹ mës¹.

Mes net emociškai nesame pasirengê valgyti mësos. Kaip sako Harvey'jus Diamondas: „Duokite vaikui obuolá ir triušá. Jei jis suvalgys triušá ir žais su obuoliu, nupirksiu jums nauj¹ automobilá“. Atkreipkite dëmesá á savo katê. Katës yra tikros mësëdës - net tûkstanèiai jaukinimo metø nepakeitë jø ágimtø instinktø. Menkiausias krebždesys priverèia jas kraipyti ausis. Ar tai bûtø paukštis, pelë ar vilnoniø siûlø kamuoliukas, katë negali atsispirti puolimui, kaip ir jûs vargu ar sugebëtumëte nemirkèioti jei pirštu mëginèiau durti jums á aká. Natûralus katës instinktas žudyti ir ësti visk¹, kas juda.

Toks elgesys mums yra pasibjaurëtinas. Ásivaizduokite, pavasará važiuojate per kaim¹ ir stebite po piev¹ lakstantá ir gyvenimo džiaugsmu trykštantá ëriuk¹. Ar instinktyviai norëtumëte pulti, perplëšti gerklê ir ryti krauj¹? Ar tiesiog pažvelgtumëte á savo pakeleivá ir ištartumëte: „Ak! Tu tik pažiûrëk á já?“

Galbût jums atrodo, kad esame civilizuoti žmonës, ir mus mokë nesielgti taip barbariškai. Iš tiesø viskas yra atvirkšèiai. Juk ëriukai auginami vien tam, kad vëliau juos paskerstume ir suvalgytume. Pastaruoju metu á viešum¹ keliamos vištø ir veršeliø auginimo verslo baisybës. Gyvûnø veisimas, ar tai bûtø ëriukai, vištos, karvës ar kiaulës, yra gerai organizuota komercinë veikla ir rûpinamasi, kad mûsø negraužtø s¹žinë ir neprarastume apetito matydami ar vien galvodami apie to kruvino verslo smulkmenas. Dar viena smegenø plovimo pusë - negyvai mësai suteikti kitoká pavadinim¹. Mes nevalgome karviø, vištø, elniø ar kiauliø, bet valgome jautien¹, vištien¹, elnien¹ ir kiaulien¹.

Kai kit¹ kart¹ užsisakysite ërienos, pagalvokite apie t¹ iš džiaugsmo strikinëjantá maž¹ padarëlá. Manote, galëtumëte pats já nudobti? Iš tikrøjø dauguma mûsø nevalgytø mësos, jei turëtume patys juos skersti.

Greièiausiai manote, kad lendu jums á s¹žinê ir mëginu átikint nevalgyti mësos vien dël moraliniø paskatø. Ne, aš tiesiog noriu parodyti, kad žmonës iš savo prigimties nëra mësëdžiai. Ne tik mûsø skrandžiai neskirti gyvûnø valgymui, bet ir mes patys neturime dr¹sos ir noro juos skersti. Mûsø natûralus instinktas - mylëti gyvûnus. Mintis, kad tektø valgyti savo augintiná, kelia pasibaisëjim¹. Mus ápratino bjaurëtis žiurkëmis, gyvatëmis ir vorais - negalime pakêsti minties, kad reiktø prie jø liestis, tad k¹ jau kalbëti apie jø valgym¹!

Ar laikote naminius gyvûnus tam, kad atëjus sunkiems laikams galëtumëte juos suvalgyti? Neabejoju, nepritekliø laikais žmogui teko valgyti ir juos, kad netektø žiûrëti, kaip badauja jo šeima. Tikriausiai tai ir buvo šiandieninës gerai organizuotos mësos pramonës pradžia. Žinoma, kad sunkiais laikais žmonëms teko griebtis ir kanibalizmo. Nesvarbu, kaip tai atrodo bjauriai - džiaugiuosi, kad niekada neteko kêsti ilgai trunkanèio alkio, juo labiau badauti, tad neturiu teisës niekieno teisti.

Žinau kelet¹ atvejø, kai žmonës augino vištas ar kiaules vien todël, kad vëliau galëtø jas suvalgyti. Taèiau lemiamu momentu jie ne tik neišdráso jø nužudyti patys, bet to daryti neleido ir niekam kitam.

Užmirškite augintinius ir prijaukintus gyvulius. Dauguma mûsø mielai maitina ir saugo laukinius gyvûnus. Mums patinka, kai á sod¹ užsuka paukšèiai ir laukiniai gyvûnai. Mes mylime gyvûnus. Rûpinamës, ar su jais tinkamai elgiamasi, ar jie nëra nelaimingi. Ar lankydamasis zoologijos sode gëritës gyvûnais, ar tiesiog kaip Raudonkepuraitës vilkas juos nužiûrinëjate, varvinate seilê ir blizginate akis galvodamas: „Kaip norëèiau tave suvalgyti?“ Taèiau kai sodo medyje matote kabanèias dideles, sultingas ir prinokusias slyvas, tikrai galvojate bûtent taip.

Žmogus yra pranašesnis už laukinius gyvûnus, ir tas pranašumas mus ápareigoja deramai elgtis. Laukiniai gyvûnai priklauso nuo mûsø - tiek jie patys, tiek aplinka, kurioje jie gyvena. Nemanote, kad nelabai s¹žininga, jog auginame gyvûnus, kurie mumis pasitiki, nes juos šeriame ir suteikiame pastogê, o vëliau t¹ pasitikëjim¹ išduodame juos paskersdami ir suvalgydami? Ar jums neatrodo ironiška, kad ger¹ elgesá vadiname humanišku, o blog¹ - žvërišku. Panašu, kad viskas yra priešingai!

Mes nekenèiame ne tik minties, kad patiems prireiktø žudyti gyvûnus - daugelá žmoniø trikdo vien vaizdas, kaip laukinëje gamtoje plëšrûnai žudo savo aukas. Kai jûsø katë pagauna pûkuot¹ mëlyn¹j¹ zylê, kurioje pusëje bûna jûsø simpatijos? Mes atleidžiame ir pateisiname grobuonis - žinome, kad tokia prigimtis ir kad jie turi teisê á išlikim¹ arba tiesiog nežino, kaip kitaip elgtis. Žudyti gyvûnus vardan išlikimo yra viena, bet ar nemanote, kad iš tiesø labai žiauru ir baisu, kai gyvus padarus auginame vien tam, kad galëtume juos paskersti ir suvalgyti?

Bûtø atleistina, jei neturëtume pakankamai maisto ir taip elgtis reikëtø dël išlikimo. Taèiau kai nuo mësos tunkame, daromës mieguisti ir ligoti, kai ji nëra naudinga ir dël jos nevalgome sveikat¹ ir energij¹ užtikrinanèio maisto, tai parodome ne k¹ kita, o tik savo tamsum¹ ir kvailum¹!

Vis dëlto pagrindinis argumentas prieš mësos valgym¹ yra ne vien tai, kad ji mažai naudinga, bet ir tai, kad ji yra sunkiausiai virškinama maisto rûšis ir jos atliekas pašalinti sunkiausia. Na jei sukramtote virt¹ ar kept¹ mës¹, jûsø kûnas vis vien neturi jos virškinimui reikalingø enzimø. Energijos ji nesuteikia, taèiau j¹ virškindamas žmogaus organizmas išeikvoja daug jëgø.

Mësoje ir taip yra s¹lyginai mažai vandens, o kad galëtume valgyti, dar reikia j¹ virti ar keptitada drëgmë beveik visiškai išgaruoja. Mûsø skrandžiams sunku j¹ virškinti, o kol mësa áveikia vis¹ virškinam¹já trakt¹, prireikia dvidešimties valandø. Lyginant su bet kokiu kitu maistu, iš mësos prisikaupia daugiausia atliekø, kurias reikia pašalinti.

Ásivaizduokite, kad vis¹ valand¹ savo pievelê barstote, kaip pats manote, tr¹šomis, taèiau vëliau suvokiate, jog tai nuodai, ir likusi¹ dienos dalá mëginate juos rinkti. Neapsidžiaugtumëte, jei netyèia taip nutiktø. Jokiu bûdu s¹moningai to nedarytumëte. Sunku pripažinti, taèiau iš esmës mes bûtent taip ir elgiamës valgydami mës¹.

Neabejoju, kad manote, jog aš gerokai perdedu. Iš dalies dël to, kad nematote, kas vyksta kûno viduje suvalgius mësos, ir iš dalies dël to, kad jis ištveria toká šiurkštø elgesá - arba, tiksliau sakant, dël to, kad vis dar esate gyvas. Taèiau ar tai tikrai átikinamas pasiteisinimas, kad su savo kûnu galima elgtis lyg su šiukšliadëže? Jei nesilaikote Motinos Gamtos nurodymø, privalote pradëti m¹styti apie tai, kas vyksta jûsø kûno viduje. Panika dël galvijø kempinligës tëra viena iš daugybës galinèiø nutikti tragedijø, kai gyvûnai verèiami ësti tai, kas jiems nenatûralu ir nepriimtina.

Pažvelkime á neginèijamus faktus - nepanašu, kad iš mësos valgymo bûtø daug naudos. Norëdami á benzino bak¹ sugrûsti plastmasiná kibir¹, galime já susmulkinti, o virdami ar kepdami mës¹ lygiai taip pat galime išsprêsti jos kramtymo iš virškinimo problem¹. Taèiau abiem atvejais mes iš to ne tik negauname jokios naudos, bet dar ir pridarome daug bëdø. Žmogus, pasitelkês savo išrading¹ prot¹, išsprendë mësos kramtymo problem¹, taèiau ar nebûtø protingiausia, jei atkreiptume dëmesá á akivaizdžius áspëjamuosius ženklus, kuriuos mums rodo Motina Gamta, ir nevalgytume mësos - ar bent jau nevalgytume jos tiek daug?

Dabar pažvelkime á kit¹ maisto rûšá. Mums išplovë smegenis ir átikino, kad tai ne tik labai vertingas, bet ir išgyvenimui bûtinas maistas, kai iš tiesø jis tik trumpina mûsø gyvenim¹.

23. Pienas ir jo produktai

„KIEKVIEN¥ DIEN¥ REIKIA IŠGERTI STIKLINÊ PIENO!“ Visi mano kartos žmonës pamena šá šûká. Vargu ar mus galima kaltinti, kad nuoširdžiai tuo tikëjome. Netgi šiandien, kai žinau, jog tai kvailystë, troškulá norisi numalšinti ne stikline vandens, bet stikline pieno.

Argi tai stebina? Vaikø darželyje bûdavo privaloma gerti pien¹, norite jûs to ar ne. Tas pat buvo skiepijama ir mokykloje. Gydytojai palyginti neseniai pastebëjo, kokios didžiulës žalos pridaro pienas ir jo produktai. Taèiau net ir tada nebuvo imtasi rimtesniø veiksmø - jie tiesiog patarë gerti nugriebt¹ pien¹ arba nebevartoti grietinëlës.

Kalbëdamas apie pien¹ ir pieno produktus, turiu omeny bûtent pien¹. Pieno produktai, tai yra, grietinë, sûris, jogurtas ar sviestas, viso labo tëra perdirbtas pienas. Tad ir laikyti juos reiki ne kuo kitu, o tiesiog perdirbtu pienu.

Turiu prisipažinti, kad atremti šá smegenø plovimo aspekt¹ man yra sunkiausia. Juk autoritetingi specialistai nebûtø mûsø vertê gerti pieno, jei tai nebûtø labai naudinga? Akivaizdu, kad jie to nedarytø, jei pienas iš tiesø mums bûtø žalingas.

Bet, žinoma, tais laikais aš buvau jaunas ir naivus. Aš iš tiesø tikëjau, kad žmogus, vadinantis save ekspertu, tikrai yra kokios nors konkreèios srities specialistas. Man ir á galv¹ neatëjo mintis, kad ekspertas - viso labo asmuo, absoliuèiai ásitikinês naujausiais, o ne ankstesniøjø kartø paklydimais. Kaipgi galëjau abejoti jø kompetencija, kai savo nuomonê jie išreikšdavo visiškai pasitikëdami savimi ir be galo autoritetingai - netgi tada, kai jø nuomonë prieštaraudavo sveikam protui.

Nesunku suprasti, kodël mus visus apkvailino. Šiaip ar taip, juk pienas - mëgstamiausias visø žinduoliø naujagimiø maistas ir yra skirtas bûtent jiems - tai jø motinø krûtø pienas. Kas galëtø bûti natûraliau? Bûtent dël šios priežasties man sunkiausia atremti klaidingus ásitikinimus, kuriais apipintas pieno vartojimas.

Ásivaizduokite sveik¹ kûdiká, žindantá sveikos motinos krûtá. Ar reikëtø nerimauti, kad jo maisto racionas pernelyg vienodas? Ar mëgintume jam á burn¹ kišti vitaminus, kalcio ar geležies tabletes? Žinoma, ne. Mes instinktyviai žinotume, kad jis minta bûtent tokiu maistu, koká jam skyrë gamta. Naudotumëmës Motinos Gamtos instrukcija ir žinotume, kad kûdikis gauna visa, ko jam reikia. Tik pažiûrëkite, kaip greitai ir puikiai auga visi žinduoliai, maitindamiesi savo motinø pienu! Herbertas Velsas rašë, kad bièiø pienelis - dievø maistas. Bitëms galbût ir taip. Taèiau visiškai akivaizdu, kad dieviškasis maistas žinduoliams - motinos pienas.

Ážvalgiausi skaitytojai jau pastebëjo, kad sakau ne tiesiog pienas, bet motinos pienas. Ar ne tiesa, kad jeigu tik motina yra sveika ir jai netrûksta pieno, ji gali bûti tikra, jog kûdikis maitinasi tinkamai? Ar ne tiesa, kad motina nerimauti pradeda tik tuomet, kai kûdiká tenka maitinti iš buteliuko, ir kad mûsiškës mitybos problemos atsiranda tik tuomet, kai kûdiká tenka atjunkyti nuo krûties. Kitais žodžiais tariant, kai nustojame naudotis Motinos Gamtos instrukcija ir pradedame pasikliauti kûdikiø maisto gamintojais. Taèiau dideliø bëdø dël to neiškyla, nes jie prekiauja natûraliu maistu, kokiu savo vaikus motinos maitindavo dar iki tol, kol atsirado kûdikiø maisto gamintojai - trintais vaisiais ir daržovëmis, Vis dëlto kûdikis dabar atpratinamas ne tik nuo pieno, bet ir nuo gamtos instrukcijos. Prasideda „ekspertø“ vykdomas smegenø plovimas, o kartu atsiranda ir abejonës bei nežinomybë.

Tad jeigu pienas yra tikras dievø maistas ir Motinos Gamtos pasirinkimas, jei vien pienu maitinamas kûdikis gauna visø reikalingø maistiniø medžiagø labiausiai átemptu ir pažeidžiamiausiu savo gyvenimo laikotarpiu, kaipgi aš galiu peikti pien¹? Kokios gali bûti žalos, jei vis¹ likusá gyvenim¹ gersime daug pieno?

Yra dvi svarios ir sveiku protu grástos priežastys, kodël turëtume nebegerti pieno. Pirmoji - jis aiškiai skirtas tik tam tikrø gyvûnø rûšiø kûdikiams, o jiems augant, kinta ir pieno maistingøjø medžiagø sudëtis. Svarbu, kad visi žinduoliø kûdikiai savo gyvenim¹ pradëtø maitindamiesi vien tiktai pienu. Taèiau neegzistuoja toks dalykas, kaip pats geriausias pienas. Kiekvienos žinduoliø rûšies pienas skiriasi. Ruonës pienas yra nektaras jos palikuonims, taèiau peliukams jis bûtø nuodas.

Antras svarbus dalykas - Motina Gamta pien¹ sukûrë kûdikiams. Ji taip pat numatë, kad visi žinduoliø kûdikiai bûtø atpratinami nuo pieno s¹lyginai jauname amžiuje. Ar, be žmoniø ir jø prijaukintø augintiniø, dar žinote kokiø nors suaugusiø gyvûnø, kurie iš tiesø gertø pien¹? Net karvës negeria pieno!

Grážkime prie savo automobiliø. Droselinë sklendë yra labai sumanus árenginys - ji naudojama tirštesniam oro ir degalø garø mišiniui tiekti, kad bûtø lengviau užvesti šalt¹ variklá. Taèiau kai variklis sušyla, mišinys palaipsniui vël tampa toks, kokio reikia, kad jis normaliai veiktø. Pernelyg ilgai su uždara sklende dirbantis variklis greitai susidëvi ir tarnauja trumpiau. Galbût pats vairuotojas to nepastebi, taèiau iš paskos važiuojanèiam kitam vairuotojui tai visiškai aišku - jis mato, kaip atrodo išmetamosios dujos.

Jei Motina Gamta nusprendë, kad turime atprasti nuo pieno, tai kaip kas nors, save laikantis protingu žmogumi, gali prieštarauti šiai taisyklei? Reninas ir laktozë - pieno skaidymui ir virškinimui reikalingi enzimai. Daugumai žmoniø jie nebeišsiskiria jau po pirmøjø trijø gyvenimo metø. Mûsø kûnams neskirta virškinti pien¹ po to, kai mus nuo jo atpratina. Jei pienas vis dar geriamas tada, kai jau bûname nuo jo atpratinti, mûsø virškinimo ir šalinimo sistemos patiria milžinišk¹ krûvá. Galite ir toliau gerti pien¹, bet ar tikrai verta? Turëkite omenyje, kad piene yra kazeino, kuris skrandyje sutirštëja, ir susiformuoja dideli, t¹sûs ir tiršti gumulai, kuriuos organizmui sunku suvirškinti. Karviø piene kazeino yra 300 kartø daugiau negu žmoniø piene.

Kodël šiais moderniais laikais pienas yra vienintelis maisto produktas, reguliariai atvežamas iki pat mûsø durø slenksèio? Palaipsniui visuomenë atbunda. Daug suaugusiøjø nustojo gerti pien¹ ir jo nebesipila net á kav¹ ar arbat¹. Vis dëlto sunku visiškai jo išvengti. Valgant pyragaièius, sausainius, jogurt¹, šokolad¹, ledus, blynus, puding¹, pyragus, kreminê sriub¹ ar bulviø košê, tenka vartoti ir pien¹.

Visiškai akivaizdu, kad suaugusiems žmonëms neskirta gerti pieno, ypaè karvës pieno ar iš jo gaminamø produktø. Dar akivaizdžiau, kad mums neskirta valgyti mësos. Taip pat ir žmoniø gaminamo maisto. Tad kokios dar lieka pagrindinës maisto kategorijos? Švieži vaisiai, riešutai, daržovës, kvieèiai, ryžiai, kitokie grûdai ir kita augmenija. Tikriausiai peržvelgëte šá s¹raš¹ ir pagalvojote: „Luktelëkite! Juk toks maistas iš manês padarytø net ne vegetar¹, o vegan¹!“

Galbût jums, kaip kadaise ir man, tokia perspektyva atrodo baugiai. Aš nesu vegetaras, bet daugiau nebesijaudinu ir nebebijau juo tapti. Jei šiame etape mintis apie tapim¹ vegetaru jums kelia siaub¹, leiskite pastebëti, kad didži¹j¹ daugelio žmoniø valgomo maisto dalá jau ir taip sudaro išvardyto s¹rašo produktai. Galbût dabar tinkamas metas priminti jums mano pažad¹. Galite valgyti tiek savo mëgstamiausio maisto, kiek tik norite, tada ir taip dažnai, kaip tik pageidaujate, ir sverti bûtent tiek, kiek norite. Minëjau, kad daug žmoniø á kav¹ jau nepila pieno ir neberia cukraus. Tikriausiai dël to susidarëte áspûdá, kad nuo šiol á arbat¹ jums nebebus galima ásipilti pieno. Užtikrinu, kad niekas to iš jûsø nereikalauja. Noriu pabrëžti, kad nebus visiškai jokiø apribojimø. Atminkite t¹ svarbi¹ „nesveiko maisto rib¹“. Šiame etape aš tiesiog mëginu atverti jûsø prot¹. Ne tam, kad be abejoniø sutiktumëte su visku k¹ jums teigia vadinamieji ekspertai, bet kad suvoktumëte, jo egzistuoja tikrasis ekspertas, kuris mus jau aprûpino visiškai patikimomis ir tikromis instrukcijomis.

Žadëjau nerašyti konkreèiø receptø. Tëra tik viena išimtis Smegenø plovimas, susijês su pieno vartojimu, buvo sunkiausia atremiamas dël šios priežasties: nors ir suvokiau, kad daugiausiai valgau nesveik¹ maist¹, dubenëlá pienu užpiltø dribsniø laikiau pagrindiniu sveikat¹ teikianèiu maistu. Tiesa, net jei dribsniai jau bûdavo apibarstyti cukrumi, aš jo prisiberdavau dar daugiau, ir, be abejo, jais mëgaudavausi dël saldaus skonio. Taèiau jei pienas tapo tabu, tai reiškë, kad daugiau niekada nebegalësiu mëgautis dubenëliu dribsniø. Mintis apie sausø dribsniø valgym¹ këlë šiurp¹. Vienas iš siaubingiausiø daugelio dietø aspektø - konditerijos gaminius reikia valgyti sausus. Mintis, kad dribsnius reiktø užsipilti vandeniu, buvo dar baisesnë. Jei mëgstate dribsnius pamëginkite juos užsipilti šviežiomis apelsinø sultimis. Skonis bûna puikus, be to, jø visiškai nereikia saldinti.

Dietologai ir mitybos specialistai nuolatos pabrëžia, kad reikia vartoti mažiau kalorijø, taèiau tuo pat metu mëgina užtikrinti, kad mums netrûks kokiø nors gyvybiškai svarbiø medžiagø. Kaip visuomet, žmogaus intelektas ásikiša á Motinos Gamtos dësnius prieina visiškai klaidingas išvadas. Jums nereikia nerimauti, kad gaunate per daug kalorijø - kalorijos yra energija, jos negalite turëti per daug.

Vis dëlto, jei kalorijos yra netinkamos rûšies, jûsø virškinimo sistema nesugeba su jomis susidoroti. ásivaizduokite, kad Ford Escort automobilio savininkas galvoja: „Formulës-1 bolidai išvysto didesná nei 200 myliø per valand¹ greitá, todël ir aš pilsiuos tokius pat degalus“. Štai ir vël plastmasinio kibiro sindromas. Problema ne ta, kad mes suvartojame per daug kalorijø, bet ta, kad mûsø virškinimo sistemai neskirta ásisavinti tokiø kalorijø, kokiø yra tam tikrame maiste, pavyzdžiui, rafinuotame cukruje. Galbût jums sunku tai suprasti, taèiau ar svajojate á savo automobilio degalø bak¹ pilti kur¹, skirt¹ keleiviniams reaktyviniams lëktuvams?

Rûpindamiesi, kad mums nepritrûktø vitaminø ir mineralø, dietologai ir mitybos specialistai neatkreipia dëmesio á vien¹ svarbø dalyk¹ - jeigu organizmas jø gauna daugiau, negu reikia, tai taip pat gali já silpninti. Jei á variklá pripilate per daug alyvos, ji išsilieja ir visk¹ lipina. Taèiau perteklius bent jau nuteka. Bet jei perpildomas organizmas, tai perteklius negalës tiesiog nutekëti - šalinimo procese turës dalyvauti skrandis, žarnos, inkstai, kepenys ir šlapimo pûslë. Tam tikrais atvejais kûnas negali atsikratyti pertekliaus, ir tenka já kaupti. Jûsø kûne nëra didžiuliø sandëliø, kuriuose bûtø galima kaupti t¹ pertekliø, tad jam tenka susikurti savo sandëlius - riebalø padangas, kurias turite nešiotis kartu vis¹ likusá sutrumpëjusá gyvenim¹.

Ásivaizduokite, kad einate á prekybos centr¹ ir perkate maisto ne vienai, bet dviem savaitëms, ir tuomet vis¹ gyvenim¹ lyg džin¹ ant savo kupros já turite nešiotis kartu - nei minutei negalëdamas nusiimti savo naštos, nesvarbu, miegate, dirbate ar ilsitës. Dabar vakarietiškoje visuomenëje mums nebereikia jaudintis dël bado grësmës. Ar nebûtø protingiau tas keleto savaièiø atsargas laikyti šaldytuve, o ne vis¹ gyvenim¹ jas nešiotis su savimi?

Kad ir kaip sunku pripažinti, jog mësa, pienas ir pieno produktai nëra tinkami žmoniø virškinimo sistemoms, neámanoma paneigti gausybës šio fakto árodymø. Taèiau kokiais árodymais remdamiesi galime išsiaiškinti, koks maistas buvo skirtas žmonëms?

Pamatysite, kad yra netgi labai átikinamø árodymø. Bus naudinga išsiaiškinti, kuo maitindavomës tais laikais, kol intelektas dar nebuvo iškreipês instinktø. Kad pavyktø tai padaryti, turime grážti á tuos laikus, kol dar nebuvo urviniø žmoniø, kol dar nemokëjome valdyti ugnies, sodinti augalø ar jaukinti gyvûnø.

24. Kuo maitinasi gorilos?

Bendrai pripažinta, kad mûsø artimiausi giminaièiai yra didžiosios beždžionës. Galite ginèytis, kad jau praëjo pakankamai, laiko nuo tada, kai išlipome iš medžiø, ir mûsø virškinimo sistemos prisitaikë prie mûsø pakitusiø valgymo áproèiø. K¹ gi, vël tenka žvelgti á faktus - išore mes vis dar labai panašûs á didži¹sias beždžiones, ypaè, jei nekreiptume dëmesio á jø plaukus. O mûsø vidus faktiškai visai nesiskiria. Nelabai seniai buvo paskelbta, kad žmogaus ir šimpanzës DNR sutampa 98-iais procentais.

Jei goriloms netrûksta maisto, jos pirmiausia renkasi šviežius vaisius. Jei jos negali gauti šviežiø vaisiø, papildo savo racion¹ kita augmenija. Jos niekuomet nesimaitina mësa ar pieno produktais. Kai kurios beždžionës, pavyzdžiui, šimpanzës, kartais minta mësa, taèiau didži¹j¹ jø raciono dalá sudaro augalija.

Prieš pradëdami gailëtis gorilø atminkite, kad jos visuomet minta savo mëgstamiausiu maistu, jei tik gali jo gauti, ir kai kit¹ kart¹ koks nors vadinamasis ekspertas jums aiškins, kad galbût su valgomu maistu jûs negaunate pakankamai vienokiø ar kitokiø gyvybiškai svarbiø medžiagø, prisiminkite goril¹!

Paklauskite savês, kodël ji žymiai stipresnë už jus. Taip pat užduokite sau klausim¹, kaip žmoniø rûšis sugebëjo išgyventi dar prieš atrandant ugná ir vitaminus. Naudokitës savo sveiku protu: pasikliaukite Motinos Gamtos instrukcija!

Galbût svarstote: „Jei gorilos yra tokios stiprios, tai kodël joms gresia išnykimas?“ Dël tos paèios priežasties, dël kurios gresia išnykti ir tûkstanèiai kitø rûšiø. Jei žmogus nesunaikina gyvûnø gyvenamø teritorijø, tai bent jau jas užteršia.

Noriu pasakyti, kad mëginant išsiaiškinti, koks tas natûralus maistas, kurá žmonëms paskyrë Motina Gamta, viskas krypsta viena linkme - VAISIAI! Štai k¹ labiausiai mëgsta mûsø artimiausi protëviai, kuriø nepaveikë masinis smegenø plovimas. Jei pažvelgsite á faktus, pamatysite, kad ir mes patys juos mëgstame labiausiai!

Tie ledai ir želë, kuriuos taip mëgome bûdami vaikai, - koks bûtø jø skonis, jei nebûtø aromatø? Jie bûtø visiškai beskoniai. Ar juos gardiname kiauliena, jautiena, ëriena ar kalakutiena? Ne, juos gardiname braškëmis, ananasais, vanile. Visø šiø skoniø ágyjama iš vaisiø ar kitø augalø. O kaip ta mûsø mylima mësa, kuri¹ šitaip branginame? J¹ ne tik privalome termiškai apdoroti, kad galëtume valgyti - jei ji iš tiesø tokia puiki, kodël nevalgome jos be druskos, pipirø, èesnako, marinatø ir kitokiø pagardø, kad ji butø skani? Ásivaizduokite, kad visu tuo reikëtø gardinti šviežius, prinokusius vaisius.

Iš ko padaryti padažai, kuriuos pilame ant mësos, kad ji bûtø skani? Kiaulienai ruošiame obuoliø padaž¹, ërien¹ gardiname mëtomis, kalakutien¹ - spanguolëmis, jautien¹ - krienais ir garstyèiomis, višt¹ kemšame šalavijais ir svogûnais, marinatais skaniname šaltus mësos patiekalus. Nesvarbu, ar tai bûtø kokteiliai, ar alkoholiniai, ar nealkoholiniai gërimai - k¹ á juos dedame, norëdami pagerinti skoná? Braškes, avietes, bananus, apelsinus, citrinas, ananasus, juoduosius serbentus, laimo vaisius ir taip toliau.

Mums buvo išplautos smegenys, kad patikëtume, jog pagardai ir padažai reikalingi mësos skonio išryškinimui. Iš tiesø be padažø mësos skonis yra prëskas ar net bjaurus. Jei mësa tokia skani, kodël padažais reikia keisti jos skoná?

Ar žinote koká nors prieskoná, stipresná už èesnak¹? Kodël nereikia druskos, pipiro ar èesnako, kad pagerintume vaisiø skoná? Jei á patiekal¹ dedate èesnako, ar ne tiesa, kad tuomet ir skanaujate bûtent já? Kodël reikëtø èesnako, jei maistas savaime bûtø skanus?

Vaisiø vertë neišdildomai áamžinta ir tokiuose pasakymuose „Kasdien suvalgyk po obuolá, ir gydytojai tau bus nereikalingi“, „Jie buvo tokie turtingi, kad jø namuose vaisiø bûdavo net tuomet, kai niekas nesirgdavo“.

Prisiminkite daug skysèiø turinèio maisto svarb¹ virškinimui, maistingø medžiagø ásisavinimui ir atliekø pašalinimui. Šiuo atžvilgiu niekas neprilygsta šviežiam vaisiui. Virškinti vaisius lengviau nei bet koká kit¹ maist¹. Jie beveik neužsibûna skrandyje ir iš karto keliauja á žarnyn¹ - tik tuomet, kai maistas pasiekia žarnyn¹, organizmas gali iš jo siurbti ir savintis maistingas medžiagas bei energij¹. Štai kodël teniso žaidëjai per pertraukëles suvalgo banan¹.

Galite ginèytis, jei daug skysèiø turintis maistas yra toks svarbus ir žmogus turëjo pakankamai proto, kad skystus degalus pritaikë automobiliø kurui, kodël Motina Gamta nebuvo tokia protinga ir neparûpino mums skysto pavidalo maisto? Bûtent taip ji ir pasielgë! Didži¹j¹ vaisiø dalá sudaro vanduo. Daugelio vaisiø vandens dalis yra didesnë nei 90%. Tai viena iš neátikëtinø Motinos Gamtos sumanumo apraiškø - skystas medžiagas tiekti kieto pavidalo. Skysèiai áprastai išteka, o kiet¹ maist¹ lengviau nešti ir saugoti. Ar ankstesniais laikais prireikus vandens iš tiesø bûdavo geriausia vilktis iki artimiausio upelio ir ten jo prisipilti? Ar nebûtø žymiai patogiau sëti sëklas ir auginti vaismedžius greta savo namø, ir leisti medžiams siurbti jums reikaling¹ vandená bei mineralus? Tuomet visa tai galite gauti iš skaniø, sultingø ir gyvybiškai svarbiomis maisto medžiagomis trykštanèiø vaisiø, kuriuos valgydamas tuo pat metu numalšinate ir alká, ir troškulá. Galite juos valgyti ir iš karto, ir, jeigu jums taip patogiau, saugoti ištisas savaites. Nepeikite tokios sistemos. Mums viskas atrodo labai paprasta, taèiau kuo daugiau nagrinëjate, tuo stebuklingesnë ji atrodo. Stebina Motinos Gamtos genialumas, kad mums netenka šliaužioti keliais po žemê ir ieškoti gyvybiškai svarbiø mineralø. Valgyti vaisius labai malonu, ir jie mus atgaivina. Ar pastebëjote, kad net karšèiausiomis dienomis švieži vaisiai išlieka ne tik gaivûs, bet ir vësûs? O žmoniø gaminti gërimai bûna vësûs tik tada, kai yra atšaldomi arba kai á juos ádedama ledo. Nepeikime sistemos, verèiau džiaukimës jos genialumu!

Dar vienas puikus dalykas, kad vaisiuose labai mažai atliekø, kurias reikëtø pašalinti - taèiau net ir esamomis organizmui lengva atsikratyti. Valgydami vaisius gaunate maksimalø energijos kieká ir tik maž¹ jos dalá sunaudojate virškinimui, ásisavinimui ir atliekø pašalinimui. Vaisiai jums suteikia energijos pertekliø. Kai kurie žmonës paklaus: „Kam reikalingas energijos perteklius?“ Tuomet pasiskøs, kad yra pernelyg aktyvûs, jø nervai nuolatos átempti ir jiems sunku atsipalaiduoti, lyg šiø problemø priežastis bûtø energijos perteklius. Energijos negalite turëti per daug, kaip ir negalite turëti per daug pinigø. Energija yra nuostabus dalykas, bûtinas maloniam gyvenimui ir pilnatvei.

Švieži vaisiai yra idealus maistas, skirtas žmonëms. Kûdikiai savaime mëgsta vaisius; jiems reikia išplauti smegenis, kad pamëgtø mës¹ ir pieno produktus. Be šviežiø vaisiø, dar yra šviežios daržovës, riešutai, sëklos, grûdai ir kita augmenija.

Jei nerimaujate dël vitaminø trûkumo, žinokite, kad toks maistas suteiks visas bûtinas mineralines medžiagas ir vitaminus, kuriø jums reikia. Kaip minëjau anksèiau, vitaminø trûkumas tëra viena iš civilizuotos visuomenës blogybiø.

Dar vienas puikus šviežiø vaisiø ir daržoviø privalumas yra tas, kad jie palyginti nebrangûs, o jei turite nuosav¹ sod¹, gali bûti ir nemokami!

25. Apsvarstykime prasmê

Kai apsvarstëte visus árodymus, tikiuosi, kad bus akivaizdu, jog idealus maistas žmonëms yra švieži vaisiai, o greta jø - riešutai, daržovës, grûdai ir kita augmenija.

Nesvarbu, ar kalbëtume apie energij¹, skaidulas, vitaminus, mineralus, didelá vandens kieká, virškinimo lengvum¹, energijos ir maistingø medžiagø ásisavinim¹ ar toksinø ir atliekø šalinim¹ - švieži, prinokê vaisiai mums yra idealus maistas. Be to, jie pasižymi puikiu skoniu, yra saldûs ir gaivinantys. Lemiamas argumentas, kodël jie skirti bûtent mums - vaisiams nereikia jokiø priedø. Jie yra natûralus maistas. VAISIAI YRA TAS MAISTAS, KURÁ MUMS REKOMENDUOJA MOTINA GAMTA!

Galite teirautis, kodël Motina Gamta sukûrë toki¹ didelê vaisiø ávairovê. Ar nebûtø paprasèiau, jei Kûrëjas kiekvienam sutvërimui bûtø skyrês vien¹ konkretø maisto produkt¹? Iš tiesø bûtø paprasèiau, taèiau bûtø ir neátikëtinai nuobodu. Bent jau aš esu labai dëkingas už tokio nuostabaus pasirinkimo galimybê. Galø gale, juk ávairovë suteikia gyvenimui skoná - tai dar vienas árodymas, kad mûsø Kûrëjas norëjo, jog mëgautumëmës gyvenimu.

Jei jis bûtø skyrês tik vien¹ konkretø produkt¹, ar mums nesinorëtø ánirtingai protestuoti? Net ir baimë tapti vegetarais kyla ne dël to, kad nemëgstame vaisiø, o dël to, kad bijome prarasti patiekalø, kuriuos laikome vertingais, ávairovê.

Jau išsiaiškinome, kad švieži vaisiai, riešutai, daržovës, grûdai ir kita augmenija yra vienintelis natûralus maistas, kurá žmonës gali lengvai ir efektyviai vartoti bei virškinti be protingo žmogaus ásikišimo. Vaisius mëgsta ne tik vaikai. Visi žmonës instinktyviai juos mëgsta. Jeigu vietoj nuostabaus skonio braškiø dubenëlio, vynuogiø kekës, ananaso, meliono, kriaušës, sultingo apelsino ar bet ko kitko mieliau renkatës vištienos troškiná, vadinasi, jums išplovë smegenis. Vaikas kaskart rinktøsi vaisius.

Ironiška, kad net institucijoms, kurios visø pirma ir yra atsakingos už smegenø plovim¹, tenka pripažinti tai, kas neišvengiama. Augome tikëdami, jog aukšèiausios rûšies jautienos žlëgtainis ir nenugriebta, tiršta grietinëlë yra skaniausias ir naudingiausias maistas, o dabar mums patarinëja nevalgyti per daug mësos, ypaè raudonos. Tad daug žmoniø pradeda valgyti vištien¹ ir nugriebt¹ pien¹, galvodami, kad vienu šûviu nušaus du zuikius. Visi, net vyriausybës tarnautojai, kurie áprastai patys paskutiniai pripažásta pokyèius, dabar mums pataria valgyti daugiau šviežiø vaisiø ir daržoviø.

Galbût raudona mësa yra žalingesnë nei balta, o nugriebtas pienas akivaizdžiai mažiau žalingas už nenugriebt¹. Taèiau ar tai neprilygsta pasakymui: „Mëginkite vartoti mažiau arseno, arba pakeiskite já strichninu, nes jis ne toks toksiškas“.

Kodël valdžia nekalba apie tai, kad mësa ir pieno produktai mums yra žalingi, ir kad turëtume valgyti šviežius vaisius, daržoves ir riešutus? Ar ji taip nesielgia dël to, kad nedrásta atsigrêžti ir pripažinti, kad buvo neteisi? Ar dël to, kad yra susaistyta stambiø finansiniø interesø grupiø? O galbût jai sunku ar net neámanoma patikëti, kad protingas, civilizuotas žmogus galëjo taip suklysti?

Greièiausiai ji taip nesielgia dël keleto iš šiø faktoriø. Taèiau ar prieš pradëdami kritikuoti valdži¹, patys galime suvokti, k¹ visa tai reiškia? Šiaip ar taip, tai padaryti nelengva. Tik pagalvokite, kiek tûkstanèiø metø buvo iššvaistyta tyrimams ir eksperimentams derinant skirtingus maisto produktus. Pagalvokite apie tûkstanèius receptø knygø. Kad iš tikrøjø suvoktumëte, k¹ noriu pasakyti, prieš tai turite pripažinti, jog vienintelis visø tø žiniø ir bandymø padarinys - ne pagerinti sultingiausiø ir maistingiausiø produktø skoná, bet padaryti, kad nenaudingas maistas atrodytø taip, lyg bûtø pats geriausias.

Turiu pabrëžti, kad išskyrus tokius konglomeratus, kaip šokolado gamintojai, kurie puikiausiai supranta savo tikslus, tiek paprasti virëjai, tiek garsiausiø kulinarijos mokyklø elitas, tiek ir receptø knygø autoriai tik stengësi pagerinti mûsø valgom¹ maist¹. Jø pastangø rezultatas toks, kad mus átikino maitintis antrarûšiu maistu - arba valgá paversdami nemaistingu, arba užmaskuodami nesveik¹ maist¹, kad jis atrodytø taip, lyg bûtø pats geriausias.

Susitaikyti su šiuo faktu nëra lengva. Reikia dr¹sos ir vaizduotës, kad pavyktø já pripažinti. Taèiau labai svarbu, kad tai padarytumëte. Venkite bet kokio nenatûralaus maisto. Iš tiesø tai yra ir aštuntas jûsø nurodymas: venkite perdirbto maisto!

26. Venkite perdirbto maisto

Kad atsikratytume smegenø plovimo padariniø, bûtina gerai suvokti, koks yra perdirbto maisto poveikis.

Nesvarbu, verdate, valote, šaldote, rûkote, marinuojate, konservuojate, pilstote á butelius, saldinate, džiovinate, sûdote ar á maist¹ dedate kažk¹ kita, áprastai maisto perdirbimas turi tris laibai žalingus padarinius. Pirmasis - dingsta maistingos medžiagos. Antrasis - á maist¹ pakliûva toksinø, ir treèiasis - maistas praranda daug labai svarbiø skysèiø.

Galite pagalvoti, kad maisto dehidratacijos išvengiama, kai gaminant maist¹ ápilama vandens ar vyno arba užsigeriama valgio metu. Deja, viskas nëra taip paprasta - tai plastmasinio kibiro sindromo m¹stysena. Jûsø kûnas sukurtas taip, kad maist¹ apdorotø toká, koká já sugalvojo gamta. Iš tiesø užsigërimas valgio metu gali pridaryti papildomø problemø - taip atskiedžiamos skrandžio sultys, reikalingos virškinimui.

Alkis mums atrodo labai paprastas dalykas, lyg tai tebûtø kûno signalas, reiškiantis: „Man reikia maisto!“ Iš tiesø alkis yra žymiai sudëtingesnis. Laukiniai gyvûnai geidžia skirtingø rûšiø maisto, atsižvelgiant á tai, kokiø maisto ar cheminiø medžiagø jiems trûksta. Mums atrodo, kad besilaukianèiø moterø „užgaidos“ yra gana nelogiškos. Iš tiesø jos yra labai logiškos - jø kûnai praneša, kokiø papildomø maisto medžiagø reikia, kad patenkintø jose auganèios naujos gyvybës poreikius ir kad prisitaikytø prie jø paèiø kintanèiø poreikiø.

Tai dar vienas pavyzdys, kad jûsø kûnas yra galybê kartø sudëtingesnis už jûsø automobilá. Jûsø automobiliui degalus ir eksploatacines medžiagas tiekia keletas skirtingø sistemø. O jûsø kûnui vienas ir tas pats maistas suteikia ir energijos, ir reikalingø medžiagø - visa tai gaunama tik per burn¹ ir virškinimo sistem¹.

Automobilis yra toks primityvus, kad žmogus turi reguliariai já tvarkyti. Skirtingu metu susidëvi skirtingos dalys, ir tenka jas pakeisti. Net suvokiant, kad galima pakeisti visas automobilio dalis, vidutinë šiuolaikinio automobilio tarnavimo trukmë yra mažiau nei penkiolika metø.

Žmogaus kûnas pats save tvarko vis¹ gyvenim¹. Nepaisant fakto, kad su juo elgiamës lyg su šiukšliadëže ir nuodijame tabaku, alkoholiu, automobiliø išmetamosiomis dujomis ir kitais teršalais, vidutiniškai širdis plaka daugiau nei septyniasdešimt metø, nepraleisdama në vieno dûžio. Ádomu, kokia bûtø vidutinë gyvenimo trukmë, jei su savo kûnais elgtumëmës su tokia pagarba, kokios jie ir nusipelno? Deja, modernioji medicina detaliø pakeitimo sindrom¹ pritaikë ir mûsø kûnams. Ar tikrai tikite, kad širdies, plauèiø ir inkstø transplantacija yra protingas sprendimas? Ar reikia bûti Einšteinu, kad pavyktø suprasti, jog vienintelis sveiku protu grástas sprendimas - vengti organø sutrikimo priežasèiø?

Jei maistas bûna skanus tik tuomet, kai esate alkanas, kodël k¹ tik apsirijê žmonës ir toliau kemša? Juk jie nebegali bûti alkani, tad vienintelis ámanomas paaiškinimas - maistas tebëra labai skanus. Iš tiesø viskas yra atvirkšèiai. Maisto skonis palaipsniui pradeda darytis bjaurus. Tokius žmones laikome rajûnais ar nepataisomais apsirijëliais, taèiau iš tiesø jie vis dar bûna alkani.

Kaip tai ámanoma? Kaip vienu metu galite jaustis ir išsipûtês, ir alkanas? Jei organizmas užkimštas nesveiku maistu, negaunate energijos ir maistingø medžiagø, kuriø tiesiog maldauja jûsø kûnas. Reikalas tas, kad kûnas smegenims siøs signalus tol, kol gaus tikrojo kuro ir cheminiø medžiagø, kuriø jam reikia - tikiu, jog tai ir yra „Lengvo bûdo sulieknëti“ raktas. Galite bûti prisikimšês maisto ir vis vien jausti alká.

Ironiška, kad netrukus darotës dar alkanesni ir dar labiau nepatenkinti. Galbût jus nustebins tai, kad virškinimui, maisto ásisavinimui ir šalinimui sunaudojame daugiau energijos nei kuriai kitai veiklai. Paprastai mes net nesuvokiame šio fakto, vos nuryjame maist¹, procesas tampa savaiminis. Štai kodël gausiai prisivalgê, pavyzdžiui, po kalëdiniø vaišiø, jauèiamës tokie pavargê ir norime nusnûsti.

Tad jei prikimšite nesveiko maisto, jûs ne tik negausite reikiamos energijos ir maisto medžiagø, bet dar ir dvigubai pabloginsite situacij¹ - nesveiko maisto pašalinimui eikvosite jau ir taip išsekusius energijos bei gyvybiškai svarbiø maisto medžiagø rezervus.

K¹ darote tokiu atveju? Ogi valgote dar daugiau nesveiko maisto! Tai ne tik neišsprendžia problemos, bet j¹ dar padidina. Štai kodël žmonëms, turintiems didelá antsvorá, tenka nuolat užkandžiauti ir persivalgyti: jie niekuomet nenumalšina alkio!

Kalëdinës vaišës - klasikinis pavyzdys. Kemšame patiekalus vien¹ po kito ir vis vien norime dar. Kuo daugiau nesveiko maisto suvalgome, tuo daugiau energijos reikia já suvirškinti ir apdoroti. Galiausiai mus išgelbëja tai, kad jau fiziškai nebepajëgiame praryti në vieno k¹snio. Taèiau ar tuomet jauèiamës sveiki ir trykštame energija? Priešingai, mums norisi tik miegoti ir palikti savo kûnus grumtis su neámanoma užduotimi - suvirškinti ir pašalinti vis¹ t¹ šlamšt¹. Tai visiškai bevaisës pastangos.

Ironiška, kad man teko pavartoti žodá bevaisës. Tai dar vienas požymis, kokie svarbûs yra vaisiai mûsø istorijoje ir kalboje.

Galbût lengviau ážvelgti analogij¹ su troškuliu. Troškulys yra jûsø kûno signalas smegenims: „Man reikia vandens“. Mes retai geriame daugiau nei stiklinê vandens, kad numalšintume troškulá. Taèiau jei mëginate numalšinti troškulá alumi, išgersite du, tris ar dar daugiau bokalø ir vis tiek já tebejausite. Taip yra todël, kad aluje yra alkoholio, o alkoholis, užuot malšinês troškulá, iš tiesø tik džiovina jûsø organizm¹. Tas pat bûdinga ir valgymui. Jei valgysite netinkam¹ maist¹, jus amžinai kamuos alkis. Taip pat vargsite dël pastovaus nutukimo, mieguistumo ir ligotumo.

Svarbu, kad suvoktumëte, kuo pagrástas devintas nurodymas. O jis yra toks: stenkitës alká malšinti tikru maistu, o ne šlamštu.

Atkreipkite dëmesá, kad dël šio nurodymo nesu kategoriškas - pavartojau žodá „stenkitës“, o ne „privalote“. Suprantama, kad to priežastis - svarbi „nesveiko maisto riba“. Iš pradžiø nëra reikalo á tai kreipti didelá dëmesá. Kaip paaiškinsiu vëliau, laikydamiesi šios programos, pastebësite, kad jûsø troškimas valgyti nesveik¹ maist¹ palaipsniui išblës - nesveikas maistas bus greièiau išimtis nei taisyklë. Vis dëlto svarbu nuo pat pradžiø suvokti, kad niekuomet nenumalšinsite alkio, kol organizmui nesuteiksite energijos ir vitaminø, kuriø jis geidžia.

K¹ pagalvotumëte apie žmogø, kuris sutiktø dirbti už 100 svarø sterlingø per savaitê, jei nuvažiavimui á darb¹ ir atgal per tiek pat laiko išleistø 150 svarø sterlingø? Faktiškai mes elgiamës taip pat, kai užkemšame savo kûnus didžiuliu kiekiu nesveiko maisto. Valgome tam, kad gautume energijos. Kai valgome daug nesveiko maisto, jo virškinimui ir šlamšto pašalinimui išeikvojame daugiau energijos, negu gauname. Štai kodël dauguma mûsø atsibunda pavargê ir mieguisti, o ne pailsëjê ir trykštantys energija.

Turbût manote, kad, išskyrus galingø nuodø, pavyzdžiui, arseno, gërim¹, blogiausias dalykas, kurá galite iškrësti savo kûnui - valgyti daug nesveiko maisto. Taèiau iš tiesø yra netgi dar didesnis pavojus, dažnai kamuojantis šiuolaikiná žmogø: rafinuotas maistas.

27. Rafinuotas maistas

Mëgstame šviežius, prinokusius vaisius iš dalies dël gero skonio, iš dalies dël saldumo ir iš dalies dël jø vandeningumo, dël kurio lengva ásisavinti jø maistingas medžiagas ir numalšinti troškulá. Mums patinka krimsti riešutus, nes jie taip pat yra saldûs. Iš èia kilês ir posakis: saldus kaip riešutas.

Devynioliktajame skyriuje žadëjau paaiškinti, kaip protingas žmogus apsikvailino ir patikëjo, kad nesveikas maistas yra skanus. Iš tiesø jau aprašiau vien¹ bûd¹, kaip apgaudinëjame savo skonio receptorius ir ágimtus instinktus - nesveikam maistui suteikiame vaisiø aromat¹. Kitas bûdas - á nesveik¹ maist¹ pridëti rafinuoto cukraus ir taip já pasaldinti.

Cukraus rafinavimo procesas pradangina praktiškai visus maistingø medžiagø likuèius. Pašalinamos beveik visos skaidulos, vitaminai ir mineralai - paliekamos tik negyvos liekanos. Nuo cukraus žmonës tunka, nes iš jo gaunamos tik menkavertës kalorijos ir netinkami angliavandeniai, kurie paverèiami riebalais. Kai valgote daug cukraus turintá maist¹ dël to, kad jis yra saldus, apgaunate savo kûn¹ ir priverèiate já tikëti, kad toks maistas yra naudingas.

Galite ginèytis, kad kartais net braškës bûna skanesnës, jei ant jø užberiama cukraus. Taip, bet tik tuomet, kai jos yra neprinokusios. Vaisius skirta valgyti tik tuomet, kai jie prinoksta. Jei cukrumi barstote neprinokusius vaisius, jûs nepagerinate vaisiø skonio - tiesiog cukrui suteikiate vaisiø aromato.

Jau pasakojau, kodël tuo pat metu galite jaustis išpampês, taèiau vis vien bûti alkanas. Valgyti dirbtinai saldint¹ maist¹ yra dar blogiau. Jûs ne tik neaprûpinate savo kûno reikiama energija ir maisto medžiagomis, bet ir neužpildote skrandžio, taigi jauèiatës ne šiaip sau alkanas, o tiesiog išbadëjês. Kaip áprastai sprendžiame toki¹ problem¹? Valgydami dar daugiau nesveiko maisto. Ar tai j¹ išsprendžia? Žinoma, ne! Tik dar labiau apsunkina.

Nutunkame ne dël to, kad valgome per daug, bet dël to, kad valgome per daug netinkamo maisto. Jûsø kûnas, nors ir labai stengiasi, negali pašalinti viso to šlamšto ir toksinø, kuriais já užverèiate.

K¹ gi, dabar jau žinome, koks maistas mums labiausiai naudingas ir koks maistas yra žalingiausias. Bet prieš imdamiesi praktiškai keisti savo mitybos áproèius, privalome suprasti kitus du svarbius dalykus: laiko pasirinkimø ir maisto derinim¹.

28. Laiko pasirinkimas ir maisto derinimas

Yra tik viena taisyklë dël laiko - nevalgykite vaisiø tuomet, kai skrandyje bûna kito maisto. Šios taisyklës priežastis išaiškës tuomet, kai aptarsime maisto derinim¹.

Apie skirtingø maisto produktø derinim¹ susim¹stydavau tik tuo požiûriu, ar dera jø skonis. Buvau tipiškas žmogus-šiukšliadëžë: vienintelë mano pareiga - pasirûpinti, kad maistas bûtø skanus. Vos tik já nurydavau, mano atsakomybë baigdavosi.

Visaëdžiai gyvûnai, pavyzdžiui, ožkos, gali suvirškinti ávairiausi¹ maist¹. Taèiau vienu metu jos retai ëda daugiau nei vienos rûšies maist¹. Prie visø problemø, kuriø prisidarëme perdirbdami maist¹, prisideda dar viena. Sëkminga žemdirbystë ir gyvulininkystë bei gebëjimas laikyti ir kaupti ávairiausiø rûšiø maist¹ sukûrë dar vien¹ rimt¹ problem¹ - negana to, kad vieno valgymo metu pradëjome valgyti ávairiausiø produktø, juos pradëjome maišyti ne tik skrandžiuose, bet ir burnoje.

O kurgi problema? Ji ta, kad mûsø virškinimo sistemoms neskirta vienu metu doroti skirting¹ maist¹. Prieš pradëdamas skësèioti rankomis ir piktintis, supraskite, kad tai nereiškia, jog vienu metu galite valgyti tik vienos rûšies maist¹. Turite suprasti, kas vyksta jûsø kûno viduje, kai valgote nesuderinamus dalykus. Be to, blogai suderintas maistas apsunkina virškinim¹, maistingø medžiagø ásisavinim¹ ir atliekø šalinim¹.

Paprastas pavyzdys: daug baltymø turintis maistas, pavyzdžiui, mësa, valgomas su bulvëmis, kuriose yra daug angliavandeniø. Baltymø virškinimui skrandis išskiria rûgštines sultis. Angliavandeniø skaidymui reikalingos šarminës sultys. Kas nutinka, kai šarmas sumaišomas su rûgštimi? Jie neutralizuoja vienas kit¹. To pasekmë - nei mësos, nei bulviø nepavyksta deramai suvirškinti. Savo skrandžiui užkraunate neámanom¹ užduotá. Jis išskiria dar daugiau rûgšties, taèiau jas neutralizuoja dar daugiau šarmo. Rezultatas - maisto užsistovëjimas, skrandžio sutrikimai ir rëmuo.

Kol visa tai vyksta, neretai á skrandá pakliûva dar kitokio maisto, ir chaosas dar padidëja. Aš jau paaiškinau, kodël vaisiai yra žmonëms idealiai tinkantis maistas. Deja, dažniausiai vaisiai bûna desertas po valgio. Taèiau jei valgote vaisius tuomet, kol skrandyje bûna dar kitokio nesuvirškinto maisto, jie negali pakliûti á žarnyn¹. Iš jø ne tik nebus jokios naudos, bet jie dar ir taps pûvanèios masës dalimi, ir bus prarastos visos maistingos medžiagos, kurias galëjote iš jø gauti. Kai kit¹ kart¹ ës rëmuo ar sutriks skrandis, pamëginkite ásivaizduoti t¹ mësos ir augalinio maisto masê savo kûne. Netinkamai suderintas maistas skrandyje išlieka iki aštuoniø valandø. Galiausiai skrandis imasi saugumo priemoniø. Jis praneša: „Atleisk, aš stengiausi kiek tik galëjau, bet nieko nepavyko padaryti“. Tuomet t¹ nesuvirškint¹ masê jis nustumia á žarnyn¹. Žarnos su ja taip pat mažai k¹ gali nuveikti. Visos maistingos medžiagos, kurias buvo galima gauti iš maisto, sugadinamos. Energija, kuri¹ organizmui galbût ir pavyko ásisavinti, sunaudojama stengiantis susidoroti su ta pûvanèia, irstanèia, toksiška mase, kuri¹ vëliau reikia siøsti dar toliau ir galiausiai kaip nors jos atsikratyti.

Nenoriu bûti šiurkštus, taèiau tas, kas kentëjo nuo viduriø užkietëjimo, puikiausiai žino, koká tai sukelia skausm¹ ir kokios žalos pridaro viduriams. Vidutiniškai bet koks maistas, išskyrus vaisius, vis¹ virškinam¹já trakt¹ áveikia per maždaug dvidešimt penkias - trisdešimt valandø. Jei buvo valgyta mësos, laikas pailgëja daugiau nei dvigubai. Pamëginkite ásivaizduoti, kiek energijos ir papildomos átampos pareikalaujama iš visos sistemos, kai ji stengiasi stumti vis¹ t¹ turiná ir atliekas per jûsø devyniø metrø ilgio žarnyn¹.

29. Rekomendacijos, kaip tinkamai derinti maist¹

Pateikiu tinkamo derinimo rekomendacijas:

1.Nevalgykite vaisiø kartu su kitu maistu.

2.Vieno valgymo metu nemaišykite baltymø su angliavandeniais.

3.Vieno valgymo metu valgykite tik vien¹ koncentruot¹ produkt¹. Koncentruoti produktai - bet koks maistas, išskyrus šviežius vaisius ir daržoves.

4.Nekrakmolingas daržoves(turinèias daug vandens) gali suvirškinti ir rûgštinës, ir šarminës sultys, tad jas galima maišyti ir su baltymais(mësa, žuvimi, paukštiena ir pieno produktais), ir su angliavandeniais(kvieèiais, duona, ryžiais, makaronais, bulvëmis, grûdais ar kruopomis).

Reikia atsižvelgti á dar vien¹ faktoriø: laik¹.

Yra tik viena taisyklë dël laiko, ir ji yra taikoma vaisiams. Vaisiø neturëtumëte valgyti su kitokiu maistu, ir apskritai juos dera valgyti tik tada, kai skrandis tušèias. Štai kodël pusryèiai tam yra idealus laikas. Po vaisiø, prieš valgant koká nors kitoká maist¹, turi praeiti bent pusvalandis.

Perskaitês rekomendacijas galite galvoti: „Bet tai juk reiškia, kad niekada negalësiu valgyti žuvies su skrudintomis bulvëmis, sûrio su duona, kiaušinio su skrebuèiais ar dribsniø su pienu!“ Ne, nereiškia. Tai ir yra „Lengvo bûdo sulieknëti“ žavesys. Visiškai jokiø apribojimø. Pateikti principai nëra taisyklës ar nurodymai, o tik Motinos Gamtos instrukcijos dalis. Tai nëra dieta. Jûs tiesiog ruošiatës pakeisti savo valgymo áproèius, kad galëtumëte mëgautis kiekvienu valgiu. Visas metodo tikslas - kad pateiktieji principai taptø jûsø áprasta taisykle, o ne išimtimi. Nebus visiškai jokios žalos, jei kartais t¹ taisyklê sulaužysite. Galite dr¹siai dalyvauti Kalëdø vaišëse nepriaugdamas svorio ir nejausdamas jokiø s¹žinës priekaištø.

Visas tø principø tikslas - kad iš suvalgyto maisto gautumëte maksimalø maistingø medžiagø ir energijos kieká minimaliomis pastangomis. Tuomet turëtumëte pakankamai energijos iš savo kûno pašalinti visas nuodingas atliekas, o kartu ir dar daugiau - trykštumëte energija. Niekuomet neužmirškite, kad skaniausias ir maloniausias maistas yra tas, kuris jus maksimaliai aprûpina sveikata ir energija.

30. Gërimai

Ar kada nors svajojote, kaip bûtø gerai, jei bûtumëte Monopolio ar Rubiko kubo išradëjas? Kokia dar galëtø bûti bet kurio rinkodarininko svajonë? Šiandieniniame pasaulyje tiek daug turtingø, nutukusiø, kalorijas skaièiuojanèiø bûtybiø - tik pagalvokite, koks bûtumëte turtingas, jei atrastumëte gërim¹, kuris visiškai neturëtø kalorijø, bûtø skanesnis ir troškulá malšintø geriau nei bet koks kitas žmonijai žinomas gërimas!

Bijau, kad jau pavëlavote. Ne taip seniai Ponas Perrier'as suvokë, koks tai gërimas, ir daugelis kitø jau pasipelnë iš jo atradimo. Štai kaip jis apibûdina savo produkt¹: „Natûralus mineralinis vanduo, praturtintas šaltinio dujomis“. Jis nepasako nei kokio šaltinio, nei kokiomis dujomis. Vis dëlto tas vanduo putoja lyg šampanas. Ironiška, kad Ponas Perrier'as ir jo konkurentai turëjo išleisti galybê pinigø reklamuodami šá ypating¹ produkt¹.

Dar ironiškiau, kad tikrasis išradëjas šá produkt¹ pagamino prieš daugiau nei tris milijardus metø. Iš tikrøjø šis gërimas nemokamai trykšta iš kiekvieno kalnø šaltinio. Tai gërimas, kuriuo visi kiti gyvi sutvërimai malšina troškulá. Iki pat šiø laikø, iki pastarosios žmonijos istorijos mikrosekundës, tai buvo gërimas, kurá žmonës gerdavo vos tik atpratinti nuo krûties.

Bet juk žmonës protingi. Tas protas leido jiems pagerinti produkt¹, kurá sukûrë milijard¹ kartø už juos išmintingesnis protas. Paklauskite bet kurio kriketo ar regbio žaidëjo, koks gërimas geriausiai malšina troškulá po varžybø, ir devynis kartus iš dešimties atsakymas bus - bokalas karèiojo alaus ar bokalas alaus ir limonado mišinio.

K¹ gi, remiantis mano žodynu, žodis „kartus“ reiškia neskanø ir nemalonø skoná. Tas alus karèiuoju vadinamas todël, kad jo skonis yra kartus. Iš tiesø dar nesu sutikês në vieno žmogaus, kuris gerdamas savo pirm¹já bokal¹ alaus, nesvarbu, ar karèiojo, šviesaus, silpno, lengvo, tamsaus, stipraus porterio ar Gineso alaus, slaptai nebûtø galvojês: „Ar tikrai reikia gerti šit¹ šlykštynê? Stiklinë limonado bûtø kur kas geriau“. Taèiau limonad¹ geria tik vaikai, o suaugusieji geria alø! Tad limonadas ir yra tai, k¹ turëtume gerti? Ne. Ásitikinimas, kad limonadas yra geras gërimas, tëra smegenø plovimo, veikusio mus nuo vaikystës iki paauglystës, rezultatas.

Smegenø plovimas yra toks efektyvus, kad mus átikino gerti net nealkoholiná alø. Tik pagalvokite: mokome savo protus ir kûnus atsparumo bjauriam skoniui ir kvapui tik dël to, kad galëtume patirti apsvaigimo nuo alkoholio efekt¹. Tuomet alkoholá pašaliname, ir lieka tik bjaurus skonis ir kvapas - tuomet mëginame save apgauti, kad juo mëgaujamës!

Nesvarbu, ar kalbame apie maist¹, ar apie gërimus, aš tiesiog bandau parodyti, kaip lengvai galima apkvailinti protingus žmones. Jei mums ámanoma išplauti smegenis taip, kad patikëtume, jog mums patinka gërimo, pavadinto karèiuoju, skonis vien dël to, kad jis yra kartus, tai kiek kartø lengviau mus apgauti, kad patikëtume, jog kokos gërimai yra skanûs, net jei iš jø pašalinamas priklausomybê sukeliantis kokainas. Šis smegenø plovimas toks veiksmingas, jog daugumai mûsø atrodo, kad jei gërimas nëra žalios ar purpurinës spalvos, á já neámaišyta vaisiø, o taurës nedengia mažas popierinis skëtis, jo gerti net neverta. Jei matytume savo šuná ar katê lakanèius toká gëral¹, vaizdas bûtø absurdiškas.

Stebina, kai savo svoriu susirûpinê žmonës desert¹ bûtinai valgo be grietinëlës, taèiau prieš tai neatsisako vienokios ar kitokios sriubos su grietine, po valgio išgeria kelet¹ tauriø alkoholinio gërimo, kurio didži¹j¹ dalá sudaro kremas.

Ironiška, kad ponas Perrier'as ir jo konkurentai leidžia galybê pinigø norëdami mus átikinti tuo, k¹ mums vis¹ laik¹ teigë Motinos Gamtos instrukcija: pats gaiviausias gërimas yra šaltas ir švarus vanduo.

Galbût jûs vis dar tuo abejojate. Bûkime objektyvûs. Atsigrêžkite á savo gyvenim¹ ir pamëginkite prisiminti atvejus, kada iš tiesø labai mëgavotës kokio nors gërimo skoniu. Galbût spontaniškai atsakysite: „Na, aš visuomet mëgaujuosi taure vyno valgio metu“. Aš taip pat, taèiau nepamenu, jog kada nors bûèiau ištuštinês taurê dviem gurkšniais, tuomet iš karto prisipylês dar ir pakartojês šá proces¹. Iš tiesø vyno gërimo malonumas valgio metu labiau siejasi ne su troškulio malšinimu, bet su jausmu, kad be vyno valgiui kažko trûktø. Pripažástu, kad tai ne tiek poreikis, kiek smegenø plovimo dalis.

Atvejai, kuriuos prašau prisiminti - tos akimirkos, kai buvote toks ištroškês, jog išmaukëte didelê stiklinê kokio nors skysèio ir dar pusê tiek vos per kelet¹ sekundžiø. Ar iš principo troškulys nëra labai panašus á alká? Kai esate alkanas, bet koks maistas bûna skanus. Aiškiai suvokite, kad daugum¹ gërimø, áskaitant ir alø, iš esmës sudaro vanduo. Jei esate iš tiesø ištroškês, tai bet koks šaltas ir švarus skystis, užliejantis jûsø gomurá ir numalšinantis troškulá, bus nuostabaus skonio, nesvarbu, ar tai alus, kola, limonadas ar gaivinantis ir sveikat¹ teikiantis skystis, Kûrëjo skirtas patenkinti bûtent mûsø poreikius: šaltas, švarus, prisotintas deguonies, organizm¹ valantis ir gaivinantis vanduo.

Galbût jums vis dar sunku tai pripažinti. Taèiau ásivaizduokite, kad atsidûrëte dykumoje be vandens. Kepina saulë, o gerklë jau seniai sausa. Jau tikite, kad teks mirti iš troškulio. Kaip manote, apie koká gërim¹ tuomet svajotumëte? Ásivaizduokite, kad oazës viduryje stebuklingai priëjote prabangø viešbutá. Ant baro padëta keletas putojanèio limonado tauriø, bokalas karèiojo alaus su puta ir stiklinë šalto, švaraus vandens. Kaip galvojate, k¹ èiuptumëte? Galbût manote, kad tai bûtø alus. Anksèiau galvojau, kad bûèiau griebês limonad¹. Taèiau dabar jau žinau geriau.

Kart¹ Ispanijoje mëginau ákopti á kaln¹. Užstrigau džiungles primenanèiame brûzgyne ir jau tikëjau, kad mirsiu iš troškulio. Tuo metu galvoje sukosi mintis tik apie vandená. Kai pagaliau pasiekiau civilizacij¹, galëjau rinktis iš keleto gërimø, kuriais áprastai malšiname troškulá. Paprašiau vandens. Man nerûpëjo, ar jis bus šaltas ir švarus - man tiesiog reikëjo vandens. Ironiška, taèiau iki to karto neprisiminiau në vieno atvejo, kad bûèiau gërês stiklinê vandens.

Šiuolaikinis civilizuotas žmogus su išplautomis smegenimis beveik visiškai priklauso ne tik nuo perdirbtø maisto produktø, bet ir nuo perdirbtø gërimø. Valdžiai atrodo bûtina apdoroti net ir vandená, bëgantá iš mûsø èiaupø.

Galite ginèytis, kad jei jis nebûtø apdorojamas, mes neišgyventume. Galbût jûs ir teisus. Taèiau ar tai nëra dar vienas akmuo á protingo, civilizuoto žmogaus darž¹? Mes taip užteršëme natûralius šaltinius, kad daugiau iš jø nebegalime gerti. Taèiau laukiniai gyvûnai gali.

Be abejo, šaltiniø užterštumas ir abejotina iš mûsø èiaupø bëganèio vandens kokybë taip pat turëjo átakos, kad dairomës kitokiø gërimø. Lygiai taip pat neabejoju, kad didžiulis mums daromas valdžios spaudimas ir toliau gerti pien¹ paveikë mûsø protus - visai nenuostabu, kad galingi, finansiniø interesø turintys komerciniai susivienijimai sugebëjo mus átikinti, kad jø gaminami gërimai gaivina ir suteikia mums maistingø medžiagø, sveikatos ir energijos.

Rytiná kavos ar arbatos gërim¹ laikome paèiu natûraliausiu dalyku pasaulyje. Taèiau èia visiškai nëra nieko natûralaus. Šiuos gërimus sugalvojo žmonës. Savaime suprantama, kad atsibudê mëgaujatës puodeliu arbatos ar kavos. Abu šie gërimai turi daug vandens, ir tai, kuo iš tiesø mëgaujatës - per aštuonias miego valandas užklupusio troškulio numalšinimas.

Tikrasis arbatos ir kavos patrauklumas tas, kad šie gërimai savyje turi priklausomybê sukeliantá narkotik¹, vadinam¹ kofeinu. Kai kofeinas pašalinamas iš jûsø kûno, jauèiate tuštumos ir nesaugumo jausm¹, verèiantá jus geisti dar daugiau kofeino. Antrasis puodelis reikalingas jau ne troškulio malšinimui, bet pirmojo puodelio s¹lygotø atpratimo simptomø malšinimui. Treèiasis puodelis malšina antrojo s¹lygotus simptomus ir taip toliau, iki begalybës. Yra daug kofeino narkomanø, išgerianèiø dvidešimt puodeliø per dien¹ ir niekaip negalinèiø suprasti, kodël jie nuolatos bûna suirzê ir ištroškê.

Nuostab¹ kelia tai, kad kavos gamintojai sugebëjo ágyvendinti t¹ patá triuk¹ kaip ir nealkoholiniø gërimø prekeivos. Tai neátikëtina! Jei nesate ištroškês, vienintelis kavos gërimo malonumas - atpratimo nuo kofeino simptomø slopinimas. Jei iš kavos pašalinate kofein¹, panaikinate ir pirminê kavos gërimo priežastá. Ir mes dar laikome save protingais žmonëmis?

Gerai, galbût nesate toks kvailas, kaip bandau parodyti. Galbût nealkoholiná alø ar kav¹ be kofeino geriate todël, kad nuoširdžiai tikite, jog mëgaujatës alaus ar kavos skoniu. Atminkite, prašiau jûsø saugotis bet kokio maisto, kuriam reikia išsiugdyti skoná. Tai reiškia, jog tai iš tiesø yra nuodas. Jei ugdydamasis skoná dar turite ir smarkiai vargti, reiškia, kad tai taip pat yra ir priklausomybê sukeliantis narkotikas. Vaikams ir gyvûnams nepatinka kavos, alkoholio ar nikotino skonis ar kvapas, kol jie patys netampa priklausomi. Taèiau net ir tuomet jie nesimëgauja skoniu, tik mano, kad mëgaujasi, lygiai taip pat, kaip ir heroino narkomanai iš tiesø tiki, jog mëgaujasi adatos smeigimo á ven¹ ritualu.

Štai kodël vaikystëje á arbat¹ ar kav¹ turëdavome ásipilti pieno ir ásidëti cukraus, kad gërimas atrodytø patraukliau ir užblokuotø t¹ bjaurø skoná. Kai mûsø problemos dël svorio padidëja, á kav¹ ar arbat¹ nebesipilame pieno ir nebesidedame cukraus. Jei išliekame atkaklûs, gana greitai pastebime, kad kav¹ ar arbat¹ iš tiesø galime gerti be cukraus. Taèiau jei kavos ir arbatos skonis toks pasakiškas, kodël negalime mëgautis jø nuostabiu skoniu jau patá pirm¹ kart¹, kai geriame be cukraus? Taip yra dël tos paèios priežasties, dël kurios rûkaliams jø pirmoji cigaretë bûna šlykšti. Dël to, kad cigaretës iš tiesø yra šlykšèios. Kaip kava ir arbata. Taèiau jei atkakliai jas geriame, organizmas suformuoja imunitet¹ bjauriam jø skoniui ir kvapui, kad galëtø gauti narkotiko.

Jei neskaitëte mano knygø apie narkotinê priklausomybê, jums gali atrodyti, kad turime praeiti t¹ mokymosi proces¹ norëdami iš narkotiko gauti naudos. Turëèiau paaiškinti, kad narkotinë priklausomybë neturi visiškai jokiø privalumø. Pabrëžiu - omenyje turiu ne tai, kad priklausomybës nuo narkotiko trûkumai nusveria privalumus. Visi narkomanai tai ir taip žino vis¹ savo gyvenim¹. Noriu pasakyti tai, kad net ir privalumai, kuriuos narkomanai tiki gaun¹ iš narkotiko, yra iliuziniai. Kitais žodžiais tariant, nëra visiškai jokiø priklausomybës privalumø.

Rûkaliai tiki, kad rûkymas padeda jiems atsipalaiduoti ir susikaupti, taip pat slopina átamp¹ bei mažina nuobodulá. Iš tiesø viskas yra atvirkšèiai. Átikinti rûkalius tuo faktu labai sunku. Taèiau susikaupimas ir nuobodulys yra visiškos priešingybës - kaip ir atsipalaidavimas bei átampa. Jei tam paèiam rûkaliui pamëgintumëte parduoti magišk¹ piliulê, kurios poveikis po keleto valandø bûtø visiškai priešingas nei prieš tai, jis išvadintø jus šarlatanu. Taèiau, pasakodami apie rûkymo naud¹, bûtent tai rûkaliai ir tvirtina.

Tai labai sudëtinga tema, kurios neámanoma paaiškinti keletu žodžiø. Jei norite tai suprasti išsamiau, knygos pabaigoje rasite informacij¹ apie reikiam¹ literatûr¹. Paprasèiausias bûdas tai paaiškinti glaustai - pamëginti ásivaizduoti, kodël heroino narkomanai tiki, kad jie iš tiesø mëgaujasi adatø smeigimu á venas.

Mus átikinëja, kad jie pasiekia toká degradacijos laipsná dël to, kad galëtø pasiekti nuostabias „aukštumas“, á kurias kilsteli heroinas. Dabar pažvelkite á tai kitu kampu. Ásivaizduokite heroino narkoman¹, atskirt¹ nuo narkotiko. Gerai, galbût jis šiek tiek nuliûdês, kad negali pasiekti tø aukštumø. Taèiau kodël jis ima taip niršti? Ir jums, ir man patinka euforija, bet juk nepuolame á panik¹, jei kelet¹ dienø jos nejauèiame? Ásivaizduokite t¹ panik¹ ir liûdesá, kurá patiria narkomanas, negalëdamas gauti narkotiko. Ásivaizduokite t¹ palengvëjim¹, kai jam pagaliau leidžiama susismeigti adat¹ á ven¹ ir patenkinti t¹ siaubing¹ geism¹. Žmonës, nepriklausantys nuo heroino, nepuola á toki¹ panik¹, o nuo jo priklausantieji taip pat nepuldavo, kol nepradëjo vartoti narkotiko. Heroinas nesumažina panikos jausmo. Priešingai, jis já sukelia. Jei esate ar kada nors buvote rûkalius, puikiausiai žinote, kokia panika užklumpa, kai liekate be cigareèiø. Nerûkantieji nepažásta tokio jausmo, rûkaliai taip pat nepažinojo, kol netapo priklausomi nuo nikotino. Nikotinas nemalšina átampos, jis j¹ sukelia.

Galbût manote, kad pernelyg dramatizuoju, lygindamas heroino priklausomybê su atsitiktiniu kavos ar arbatos puodeliu. Galø gale, juk milijonai žmoniø visame pasaulyje geria arbat¹ ir kav¹, bet netampa priklausomi.

Tai dar vienas dažnai pasitaikantis neteisingas supratimas. Plaèiai paplitês ásitikinimas, kad dauguma žmoniø gali „vartoti“ narkotikus netapdami narkomanais. Vienintelis skirtumas tarp vartotojo ir narkomano, kad pirmasis dar nesuvokia, jog yra priklausomas. Vienintelë priežastis, dël kurios jûs geriate arbat¹ ar kav¹, yra ta, kad esate priklausomas nuo kofeino. Galbût vis dar manote, kad geriate dël to, jog mëgaujatës skoniu. Taèiau atminkite dvi iš mano jums duotø instrukcijø. Viena buvo apie tai, kad neleistumëte skonio receptoriams jûsø kontroliuoti. Kita - atverti savo prot¹ ir nusiteikti naujoms idëjoms.

Jei lengva nustoti pilti pien¹ ar berti cukrø á arbat¹ ar kav¹, kodël nežengus dar vieno žingsnio - juk dar lengviau iš viso nustoti gerti arbat¹ ar kav¹. Tuomet nereikia savês mokyti susidoroti su tuo bjauriu skoniu.

Vienoje iš savo rûkymo metimo klinikø per pertraukëlê paklausiau: „Ar norëtumëte kavos, arbatos ar gaiviøjø gërimø?“ Moteris atsakë: „Norëèiau arbatos, bet be pieno, cukraus ir arbatžoliø“. Prireikë keleto sekundžiø, kol susigaudžiau. Tai, ko ji iš tiesø paprašë - puodelis karšto vandens!

Galbût manote, kad ji buvo šiek tiek buka ar paprasèiausiai juokavo. Iš tiesø nebuvo nei vienaip, nei kitaip. Ar suprantate viso to psichologij¹? Kaip ir visi, ši moteris buvo veikiama ásitikinimo, kad puodelis puikios arbatos yra labai malonus. Taèiau ji buvo pakankamai išsilavinusi ir nenorëjo, kad gërime bûtø žalingø ingredientø - pieno, cukraus ir arbatžoliø. Psichologiškai ji vis dar tebesimëgavo puikia arbata!

Tai, kuo ji iš tiesø mëgavosi - gërimas, kurá senø seniausiai mums paskyrë Motina Gamta. Ironiška, bet tada buvo ypatingai karšta diena, ir ji bûtø mëgavusis žymiai labiau, jei vanduo bûtø buvês šaltas, o ne karštas. Taèiau, žinoma, tuomet ji nebûtø gërusi arbatos - tik paprast¹, beskoná, nuobodø, kasdiená vandená.

Turime atsikratyti smegenø plovimo. Šiuos žmoniø gëralus turime išvysti tokius, kokie jie iš tiesø ir yra - tiesiog piktnaudžiavimo pasitikëjimu triukai, apgaunantys mus ir priverèiantys patikëti, kad žmogus galëtø patobulinti tikr¹já eliksyr¹, kuriuo mus aprûpino protas, milijard¹ kartø protingesnis už žmogø.

Nëra nieko graudesnio, nei bûti vakarëlyje ir stebëti, kaip kas nors, nustojês gerti alkoholá, stengiasi gerti ananasø sultis vien¹ stiklinê po kitos, tikëdamas, kad neámanoma mëgautis bendravimu, jei nuolatos nenuryjame kokio nors skysèio. Vakarëliai yra malonûs dël to, kad atsipalaiduojate ir nedirbate, dël to, kad bûnate draugiškoje kompanijoje ir mëgaujatës ádomiais pokalbiais. Kad alkoholis pagerina tokias situacijas - mitas. Negaliu prisiminti në vieno vakarëlio su gera kompanija, kuriuo nebûèiau mëgavêsis. Taèiau atsimenu daug vakarëliø, kuriais nesimëgavau, nes kompanija buvo nemaloni, nors gërimø juose tikrai netrûko. Iš tiesø kai kurie vakarëliai bûdavo nepataisomai sugadinami vien dël to, kad juose gërimø bûdavo tiek daug, jog kas nors arba tapdavo agresyvus, arba taip apsvaigdavo, kad pradëdavo kitus ážeidinëti ir/ar erzinti.

Tad kokius gërimus mums siûlo Motina Gamta? Akivaizdu - vandená, kurá geria visi gyvi sutvërimai. Jei jums bûtinai norisi ko nors kitko, tuomet geriausiai tinka grynos vaisiø sultys, taèiau jos turëtø bûti be jokiø priedø, nebent atskiestos vandeniu. Kai kuriuose vaisiuose tiek daug vandens, kad tuo pat metu jie gali numalšinti ir jûsø troškulá, ir alká. Jei pakankamai jø suvalgytumëte, jums visiškai nebereikëtø gerti vandens. Iš tiesø vaisiø valgymas gali bûti žymiai malonesnis troškulio malšinimo bûdas nei gërimas. Futbolo ar regbio žaidëjai per pertrauk¹ mieliau suvalgo griežinëlá apelsino, negu k¹ nors geria. Taèiau jei jums reikia atsigerti, rinkitës vienintelá eliksyr¹: šalt¹, švarø, prisotint¹ deguonies, organizmø valantá ir gaivinantá vandená.

Tik pažvelkite á diding¹, tvirt¹ ¹žuolo medá. Jei jis gali išaugti toks didelis ir stiprus vien gerdamas vandená, tik pagalvokite, k¹ vanduo gali suteikti jums! Tai, k¹ mes turime padaryti - panaikinti smegenø plovim¹.

31. Kaip panaikinti smegenø plovim¹?

Pirmasis žingsnis - suvokti, kad jums buvo išplautos smegenys. Taèiau vien to žinojimas problemos neišsprês. Kitas žingsnis - nusprêsti, kad ko nors dël to imsitës. Treèiasis žingsnis - IŠ TIESØ TAIP IR PADARYTI! Tai yra ir dešimtas jûsø nurodymas: veikite!

Neužtenka vien suprasti tai, k¹ jums pasakoju, ir pritariamai linksëti galva. Kad k¹ nors pakeistumëte, turite ádëti s¹moningø pastangø!

Nepergyvenkite, aš jums pasakysiu, k¹ turite daryti, ir jei vadovausitës visais nurodymais, bus ne tik lengva, bet ir iš tiesø malonu.

Smegenø plovimo panaikinimui reikalingas dvigubas puolimas. Pirma - pradëkite matyti jums nauding¹ maist¹ toká, koks jis iš tiesø ir yra. Kai kit¹ kart¹ pjausite sulting¹, prinokusá apelsin¹ ar ananas¹, gardžiuokitës tuo puikiu skoniu, vertinkite jo gaivum¹ ir vandeningum¹, ásivaizduokite, kaip lengvai ir greitai jûsø kûnas galës já suvirškinti ir ásisavinti t¹ brangi¹ energij¹ ir gyvybiškai svarbias maistingas medžiagas, taip pat galës lengvai atsikratyti atliekø.

Antrasis smûgis - maist¹, kuris, kaip tikëjote paveiktas smegenø plovimo, yra jûsø mëgstamiausias, išvyskite tikrojoje šviesoje - tai vilkas ëriuko kailyje. Prastas pavyzdys, iš tiesø turëèiau sakyti taip - tai kiauliena obuolio žievelëje. Kai kit¹ kart¹ valgysite gabalëlá mësos, paklauskite savês, ar pati mësa tikrai yra tokia ypatingai skani, ir ar tikrai norite užkrauti savo kûnui t¹ varg¹ j¹ apdorojant, šalinant toksinus ir atliekas bei švaistant energij¹ visiškai be jokios naudos! Mes visuomet tikimës, kad kûnas pajëgs visiškai atsikratyti tais toksinais ir atliekomis.

Ironiška, taèiau šis „Lengvo bûdo sulieknëti“ aspektas daugeliui žmoniø bûna sunkiausiai pripažástamas - jie bijo, kad daugiau nebegalës valgyti savo mëgstamiausio maisto. Tai panašu á rûkaliaus baimê, kad jis daugiau niekada nebegalës mëgautis maistu ar atsiliepti telefonu neprisidegdamas cigaretës. Rûkaliaus baimë kyla dël praeityje žlugusio bandymo mesti rûkyti remiantis valios pastangomis. Lygiai taip pat nutukusiø žmoniø baimê sukelia vargai, su kuriais anksèiau teko susidurti laikantis dietos.

Asmeniškai man buvo s¹lyginai lengva pripažinti naujas taisykles, nes suvokiau, kad gaminimas gali pakenkti maistingosioms medžiagoms ir kad Motina Gamta maisto apdoroti nerekomenduoja. Negalëjau nesutikti, taèiau iš pradžiø buvo sunku susigyventi su šia mintimi, nes iš tiesø visas mano valgomas maistas buvo ruošiamas, vadinasi, visas mano mëgstamiausias maistas ir buvo toks, kurá prieš tai reikia gaminti.

Manau, taip buvo dël to, jog gamintas maistas labai gardžiai kvepia. Galite ginèytis, kad viena iš Kûrëjo taisykliø, leidžianti išsiaiškinti, ar tam tikras maistas yra skirtas mums - maisto kvapo ávertinimas. Teisybë, taèiau ši taisyklë taikoma tik natûraliam maistui. Kvepalai taip pat labai kvepia, taèiau jokiu bûdu nesugalvotumëte jø gerti. Dažnai užuodžiu puikius iš virtuvës atsklindanèius aromatus. Tuomet Džoisës klausiu: „Nuostabiai kvepia! K¹ gamini?“ „Nieko, tik valau orkaitê“.

Pagrindinë kvapo funkcija gamtoje - leisti suvokti, kad netoliese yra maisto, ir tuomet já aptikti. Mes jau išsiaiškinome, kad viena iš alkio ypatybiø yra ta, jog jo net nejauèiame, kol iš tiesø nëra bûtina pavalgyti arba kol kažkas nesužadina to suvokimo mûsø smegenyse. Kadangi valgome tiek daug gaminto maisto, mûsø smegenys susieja gaminamo maisto kvap¹ su alkiu ir valgymu, taèiau tai nereiškia, kad gamintas maistas bûtinai turi bûti skanus.

Rûkaliai, mëginantys mesti rûkyti, mëgaujasi kitø žmoniø rûkomø cigareèiø kvapu, taèiau jei užsirûko patys, skonis bûna šlykštus. Turime priešinga linkme pakreipti smegenø plovim¹, kurá sukuria ruošiamo maisto kvapo ir alkio pojûèio asociacija. Jei negaminsite maisto, kvapas jûsø negundys, ir pamatysite, kad nesinori valgyti iki tol, kol iš tiesø išalkstate. O išalkês maistu mëgausitës žymiai labiau.

Galbût manote, kad siûlau patiems sau prasiplauti smegenis. JOKIU BÛDU! Tai priešingas smegenø plovimui procesas ir jis nëra toks sudëtingas, kaip jums gali pasirodyti.

Pasitelkime analogij¹. Ásivaizduokite, kad ásimylëjote žmogø, kuris turi gražø veid¹, tobul¹ kûn¹, ger¹ charakterá, yra malonaus bûdo. Bëda ta, kad kuo daugiau nuo jo svaigstate, tuo labiau jis ar ji nenori á jus žiûrëti.

Tuo pat metu yra dar vienas asmuo, kuris dievina žemê, kuria jûs vaikšèiojate. Bëda ta, kad jums tas žmogus atrodo bjaurus, nuobodus, neturintis charakterio ir humoro jausmo. Aš esu raganius, ir jûs á mane kreipiatës pagalbos. Pasiûlau jums rinktis iš dviejø piliuliø, kuriø kiekviena išsprês jûsø problem¹.

Pirmoji piliulë kainuoja tik dešimt svarø. Jei j¹ išgersite, ásimylësite t¹ bjaurø žmogø, ir jis jums atrodys bûtent toks, kaip ir pirmasis. Antroji piliulë kainuoja tûkstantá svarø, ir jei j¹ išgersite, jûsø mylimas asmuo atsakys tuo paèiu ir garbins jus taip, kaip jûs já ar j¹ garbinate. Tarkime, kad pinigai jums nesvarbu, tad kuri¹ piliulê pirktumëte?

Jei atvirai, tai manau, dauguma mûsø pirktø antr¹j¹ piliulê Taèiau, logiškai m¹stant, abi jos išsprêstø jûsø problem¹. Iš tiesø pirmoji piliulë turi ryškius privalumus, palyginus su antr¹ja: ji yra pigesnë ir teisingesnë tuo atžvilgiu, kad išgërês antr¹j¹ piliulê, paliktumëte jus garbinantá žmogø be galimybës, kad á t¹ meilê bûtø atsakyta.

Tad kodël gi dauguma mûsø rinktøsi antr¹j¹ piliulê? Manau, kad dël to, jog átariame, kad pirmoji piliulë tik apgautø mus, kad kažkas yra gražus, kai iš tiesø yra bjaurus. Nesu raganius ir tokios piliulës neegzistuoja. Taèiau apgaulës egzistuoja. Apsvarstykite visiškai toki¹ pat hipotezê, taèiau iš anksto nenusiteikite, kad pirmasis žmogus yra gražus ir mielas, o antrasis yra bjaurus ir nuobodus. Šiaip ar taip, juk esate matê filmø, kuriuose pagrindinis veikëjas bûna negražus ir neskoningai apsirengês, o vëliau tampa patrauklus ir stilingas, arba tokiø, kur aktorius gali atrodyti ir devyniolikos, ir devyniasdešimties, atsižvelgiant á filmo kûrëjø pageidavimus. Greièiausiai jûsø gyvenime buvo nemažai tokiø situacijø, kai pirmasis vaizdas ir áspûdis vëliau visiškai apsivertë.

Ásivaizduokime, kad iš tikrøjø pirmasis žmogus buvo bjaurusis anèiukas, ir jus mylintis žmogus vëliau pavirto á nuostabi¹ gulbê? Tokiu atveju jums nereikëtø nei raganiø, nei magiškø piliuliø - viskas, k¹ turëtumëte padaryti - atverti savo akis ir prot¹.

Bûtent tokioje padëtyje dabar ir esate!

Jums jau prieš tai buvo išplautos smegenys!

Jums išplovë smegenis ir átikino, kad toks maistas, kaip mësa, plakta grietinëlë, pieno produktai ir egzotiški desertai, yra nuostabus, taèiau iš tiesø yra priešingai. Jis jums netinka, jis jus žudo! Žvelgiant iš kitos pusës, maist¹, kuris jums tinka, jus stiprina bei teikia sveikat¹ ir energij¹, kuris jums yra geras, dabar laikote antrarûšiu. Daržovës jums atrodo tiesiog pagrindinio patiekalo priedas. Vaisiai apskritai laikomi tik pasirinktinais užkandžiais, o ne áprastu patiekalu. Duonos ir bulviø nelaikome skanëstais, nes tai yra s¹lyginai pigûs produktai, kuriø valgymas mums atrodo savaime suprantamas. Taèiau jei jie sudaro mûsø maisto raciono pagrind¹, ar iš tiesø tai nëra tikrieji delikatesai? Galø gale, juk yra tûkstanèiai ingredientø, iš kuriø galima gaminti sumuštinius, taèiau bet kurio sumuštinio, kuriuo kada nors mëgavotës, pagrindas yra duona!

Faktas, kad išplovus smegenis buvote átikintas nesveiko maisto naudingumu. Manau, kad save laikote pakankamai protingu žmogumi. Jei jus ámanoma átikinti, kad šlamštas yra gerai, tik pagalvokite, kaip bûtø lengva šlamšt¹ išvysti tikrojoje šviesoje ir ážvelgti tikrojo maisto naud¹, žinoma, jei tik ádësite s¹moningø pastangø, kad smegenø plovim¹ pakreiptumëte priešinga linkme.

Faktas, kad niekaip to nebeužmiršite. Jûs instinktyviai žinote, kad aš kalbu ties¹. Kai kart¹ sužinote ties¹, daugiau nebeámanoma savês apgaudinëti, kad yra priešingai. Pamatysite, kad nuo šiol pradësite nagrinëti vis¹ perdirbt¹ maist¹. Pradësite savês klausinëti, dël ko jis buvo perdirbtas. Ar dël to, kad nesveikas maistas atrodytø priimtinas? Ar taip tik sunaikinamas natûralus maistas?

32. Šokoladas

Praktiškai kiekvienas problemø dël svorio turintis žmogus man sako: „Dievinu šokolad¹, ar galite k¹ nors padaryti, kad nustoèiau já valgyti?“ Jei jie taip dievina šokolad¹, tai kodël nori, kad atpratinèiau nuo jo valgymo? Atsakymas štai koks - dël per didelio svorio jie kaltina fakt¹, kad suvalgo per daug šokolado. Jeigu taip, kodël neprašo: „Ar galite padaryti taip, kad šokolado galëèiau valgyti kiek tik noriu ir nepriaugèiau svorio?“ Keista, bet šito manês dar niekas niekada neprašë.

Buvo laikotarpis, kai šokoladas man këlë rûpesèiø. Atidarydavau dëžutê šokoladinio asorti ir išsirinkdavau saldainá su mëgstamiausiu ádaru. Pirmojo saldainio skonis bûdavo nuostabus. Antrojo jau nebe toks geras. Nuo tada galëdavau valgyti saldainius vien¹ po kito, o jø skonis palaipsniui prastëdavo. Surydavau ne tik saldainius su mëgstamiausiu ádaru, bet ir tuos, kurie man patikdavo ne per daugiausia. Tuomet jau laukdavau, kol liks tik tie saldainiai, kuriø ádaro skonis man visiškai nepatikdavo - tikëdavausi, kad tada nustosiu juos valgyti. Neátikëtina, taèiau kai nuo šokolado skonio ir kvapo man jau bûdavo visiškai bloga, tie saldainiai vis vien mane tebegundydavo, ir negalëdavau atsispirti, kol jø visø nesušlamšdavau. Niekaip nesuprasdavau, kodël iškyla tokia problema. Dabar jau suprantu.

Vaikystëje mes visi kartkartëmis gaudavome dovanø plytelê šokolado - kaip dabar gauna mûsø vaikai ir anûkai. Štai kodël jø dantys genda ir daugelis jø yra tokie suirzê ir neramûs. Šokoladas gaminamas iš kakavmedžio sëklø. Kaip ir kakava. Pamëginkite paragauti nesaldintos kakavos. Jos skonis yra bjaurus. Atminkite, kad bjaurus skonis áspëja apie pavojø. Šokoladas susideda iš trijø pagrindiniø komponentø:

1.Kakavos, kurios sudëtyje yra formuojanèio priklausomybê, bjauraus skonio, nuodingo narkotiko, vadinamo teobrominu. Bûtent šis priklausomybê sukeliantis narkotikas verèia jus valgyti šokolad¹ net tada, kai nuo jo jums jau bûna bloga.

2.Rafinuoto cukraus, maskuojanèio bjaurø skoná.

3.Veršiukams skirto pieno, dël kurio šokolado išvaizda tampa patrauklesnë.

Iš visø trijø komponentø žmogaus kûnui nëra visiškai jokios naudos, tik skirtingo dydžio žala. Taèiau jø visø bendras tikslas - išplauti mums smegenis ir átikinti, kad valgome kažk¹ maistingo ir skanaus. Šokoladas - vienas iš žalingiausiø perdirbto maisto ir sumaniausiø smegenø plovimo pavyzdžiø.

Tikiu, kad kai kuriø žmoniø „myliu-nekenèiu“ santykis su šokoladu yra visiškai toks pat, kaip santykis tarp rûkaliø ir cigareèiø. Jie instinktyviai jauèia, kad ásivëlë á kažkoki¹ velniav¹. Galbût manote, kad priklausomybës nuo šokolado efektas toks stiprus, kad neturite valios jam atsispirti? Ne. Narkotinës medžiagos jus gali paveikti tik tada, kai jas vartojate. Neimkite pirmojo gabaliuko ir nereikës atsispirti antrajam. Ar valgytumëte ekskrementus, jei prieš tai juos bûtø pasaldinê ir suteikê malonø kvap¹ ir jei savyje turëtø narkotiko, verèianèio juos valgyti vël? Galbût ir valgytumëte, jei nesuvoktumëte, kad tai ekskrementai. Taèiau jei suvoktumëte kas tai, jokiu bûdu jø nevalgytumëte - ir visiškai nesvarbu, koks saldus jis bûtø ir kokio stiprumo priklausomybê formuotø tas narkotikas. Turite s¹moningai priešinga linkme pakreipti smegenø plovim¹ dël šokolado. Kai tik jûsø žvilgsnis užklius už šokolado, stenkitës jame ážvelgti visus tuos komponentus, sumaišytus á vien¹ lipni¹ masê, stengiantis jus apgauti. Netrukus pradësite stebëtis, kaip apskritai jus kažkada galëjo šitaip apkvailinti. Savo knygoje „Vienintelis bûdas visam laikui mesti rûkyti“ aš aprašiau, kaip sumaniai komerciniø interesø turinèios bendrovës nuodus užmaskuoja taip, kad jie atrodytø patraukliai. Ásivaizduokite, kad mëgaujatës dëžute šokoladiniø saldainiø ir jums pasakoma, kad á jø ádaro masê buvo patekus negyva pelë, taèiau ji buvo sumalta ir pagardinta. Manote, kad galëtumëte mëgautis tais saldainiais, jei jums apie tai bûtø pasakyta iš anksto? Žinoma, ne. Taèiau kol nežinojote, kad ádare yra negyva pelë, rafinuotas cukrus užmaskavo bjaurø skoná ir jûs iš tiesø jais mëgavotës.

Taèiau teobrominas jums pridaro žymiai daugiau žalos negu suvalgyta negyva pelë. Turite atverti savo prot¹ ir suvokti, kad komerciniai susivienijimai tiesiog pateikia šlamšt¹ taip, kad jis atrodytø panašus á maist¹. Kai kit¹ kart¹ valgysite šokolad¹, galvokite apie jo ádar¹. Tikëkite, kad viduje yra negyva pelë. Galø gale, juk tai iš tikrøjø visai ámanoma!

Apie šokolad¹ parašiau ištis¹ skyriø. Taèiau šokoladas tëra vienas pavyzdys, kaip išradingai komerciniø interesø turintys žmonës stengiasi mums išplauti smegenis ir átikinti, jog tas pavojingas marmalas yra maistas. Egzistuoja tûkstanèiai panašiø produktø, ir šioje knygoje aš nepajëgèiau jø visø išvardyti. Taèiau tai ir nebûtina - nuo jø jus apsaugos jau minëta aštuntoji taisyklë: venkite perdirbto maisto.

Šokolad¹ pateikiau kaip pavyzdá dël tos priežasties, kad já vartoja labai plaèiai. Jis ne tik valgomas grynas, atleiskite už prieštaravim¹ - gryno šokolado apskritai nebûna, - bet dažnai panaudojamas kaip ingredientas ar maskuotë kitokiems produktams, kurie patys savaime yra grynas šlamštas. Smegenø plovimas yra toks efektyvus, kad mes iš tiesø šokolad¹ laikome aromatingu. Jei norite pajusti tikr¹já šokolado skoná, paragaukite kakavos be jokiø priedø.

33. K¹ mes jau žinome?

Prieš keliaudami toliau, apsvarstykime, k¹ esame išsiaiškinê iki šiol. Naudojantis Motinos Gamtos instrukcija, kuria instinktyviai vadovaujasi laukiniai gyvûnai, mums nëra bûtina žinoti savo idealaus svorio - bent jau ne daugiau, nei jis rûpi laukiniams gyvûnams. Svarstyklës bus mûsø pagalbininkës - reguliariai sversimës ir nuolatos užsirašinësime duomenis vien dël to, kad mus skatintø árodymas, jog „Lengvas bûdas sulieknëti“ yra veiksmingas. Jei galime nuogi stovëti prieš veidrodá ir bûti patenkinti savo figûra, tai, nepriklausomai nuo to, k¹ tuo metu rodytø svarstyklës, ir bus mûsø idealus svoris.

Žinome, koks maistas iš tiesø yra pats skaniausias - švieži vaisiai, daržovës, riešutai, kvieèiai ir kiti javai. Taip pat žinome, kad tai labiausiai mûsø virškinimo sistemoms tinkantis maistas, leidžiantis nugyventi ilg¹, sveik¹ ir energing¹ gyvenim¹. Žinome, kokio maisto turëtume vengti - bet kokio perdirbto maisto, ypaè mësos ir pieno produktø. Žinome, kada valgyti - kai jauèiamës alkani, ir kada nustoti - kai nebesijauèiame alkani. Be to, turime pagrindiniø žiniø apie tinkam¹ laiko pasirinkim¹ ir maisto derinim¹.

34. Režimas

Goriloms labai paprasta, - jos gali ištis¹ dien¹ bastytis ir, vos tik praalkusios, kramsnoti bananus, o daugumai mûsø vis¹ dien¹ reikia dirbti. Taèiau tai nëra problema, nes sistema yra labai lanksti ne tik valgomo maisto ávairovës, bet ir alkio atžvilgiu - alkis sugalvotas taip, kad didži¹j¹ savo gyvenimo dalá mes visiškai jo nejauèiame.

Mûsø bëda ta, kad leidžiame uodegai vizginti šuná. Nusistovi tvarka valgyti tris kartus per dien¹ ir stengtis kiekvieno valgio metu ištuštinti savo lëkštes. Kitaip sakant, režimas tampa svarbiausiu veiksniu. Maisto rûšá, jo kieká ir laiko intervalus tarp valgymø kontroliuoja nusistovëjês režimas ir áproèiai. Kadangi, kaip jau minëjau, valgome tiek daug nesveiko maisto, kuriuo kaip reikiant nenumalšiname alkio, dël nusistovëjusio režimo nuolatos bûname nepatenkinti ir turime antsvorio. Jei rinksitës jums skirt¹ maist¹, galësite jo suvalgyti tiek, kiek norësite, ir vis vien neturësite antsvorio.

Jei esate „k¹sneliautojas“ - vienas iš tø žmoniø, kurie nuolatos jauèiasi alkani ir vis¹ dien¹ k¹ nors užkandžiauja, - tikriausiai nerimaujate, kad vis vien jausite potrauká užkandžiauti. Ne. Kai pradësite maitintis tikru maistu, tokiu kaip vaisiai, jûs iš tiesø numalšinsite alká ir neturësite nei poreikio, nei noro užkandžiauti.

Taèiau ar režimas ir áprotis nëra tas pat? Juk iš èia ir kilo problema - soèiai valgydavome tris kartus per dien¹, nepriklausomai nuo to, reikia mums to ar ne. Taip, taèiau tie patiekalai neatitiko mûsø poreikiø. Anaiptol - jie mus naikindavo. Pats režimas nereiškia nieko bloga. Jo laikosi ir laukiniai gyvûnai. Briedžiai ištis¹ dien¹ skabo žolê, o liûtai maitinasi kart¹ per dien¹. Jie taip elgiasi dël savanaudiškos priežasties - tai atitinka jø poreikius. Laimë, dël tokios paèios savanaudiškos priežasties gali nusistovëti ir mûsø režimas. Taèiau užuot leidê uodegai vizginti šuná, kaip kad mums áskiepyta elgtis, ir savo kûniškus poreikius bei virškinimo sistemas vertê taikytis prie mûsø režimo, apsuksime situacij¹: ruošiamës gyventi taip, kad maisto rûšis, kiekis ir jo valgymo dažnumas atitiktø mûsø poreikius.

Atminkite: alká reikia branginti, nes valgymu mëgaujatës tik tada, kai jûsø apetitas geras. Jis nebus geras, jei nejausite alkio. Netapsite alkanas, jei kurá laik¹ nepabûsite nevalgês. Ar noriu pasakyti, kad didži¹j¹ savo gyvenimo dalá turësite praleisti jausdamas alká? Ne! Kaip jau paaiškinau anksèiau, alkis yra toks ypatingas, kad, ápratês prie tinkamo režimo, iki kito valgymo jo net nejauèiate. Ir tuomet galësite neapsakomai mëgautis kiekvienu valgiu. Net jei ir pajusite alká, bet dël kokiø nors priežasèiø negalësite jo iš karto numalšinti, nëra reikalo panikuoti - jûs juk nejausite jokio fizinio skausmo. Na taip, jûsø pilvas urgs, taèiau dël to juk neskauda. Atminkite - kuo ilgiau têsis tas alkio jausmas, tuo didesnis bus jûsø apetitas ir tuo labiau mëgausitës kitu valgymu. Kaip sakiau anksèiau, alkis yra vertinga dovana - gerbkite, puoselëkite ir branginkite já. Tikiu, kad viena iš priežasèiø, kodël dabar labai mëgaujuosi maistu, yra ta, kad per dien¹ valgau tik du kartus.

Tvirtai rekomenduoju pradëti laikytis šios programos pakeitus tik vien¹ savo dabartinio režimo niuans¹: pusryèiams valgykite tik vaisius.

35. Pusryèiams valgykite tik vaisius

Vien pusryèiams valgydamas vaisius, žengsite didžiausi¹ žingsná, kuris reikalingas naudojantis „Lengvu bûdu sulieknëti“.

Mums sunku ásivaizduoti, kad vaisiai galëtø tikti pusryèiams. Mus užprogramavo, kad juos valgytume desertui. Taèiau tai tik smegenø plovimo dalis. Pusryèiai yra tas metas, kai mûsø skrandžiai bûna tušti ir kai mûsø kûnai bûna labiausiai pasiruošê gauti gaivaus, sultingo, skanaus, organizm¹ valanèio, sveikat¹ ir energij¹ teikianèio maisto, koká garantuoja švieži vaisiai. Daugumai žmoniø sunku patikëti, kad pusryèiams jie galëtø mëgautis šviežiais vaisiais, taèiau greitai lëkštë su kiaušiniu, dešra ir kiauliena jums atrodys nebe angliški pusryèiai, bet tas, kas iš tiesø ir yra: nesuvirškinama riebalø krûva!

Kai kurie žmonës iš pradžiø nerimauja, kad per pusryèius valgydami vien vaisius jie pasiges ávairovës. Šis nerimas visiškai nepagrástas. Iš tiesø viskas yra atvirkšèiai. Aš jau pasakojau, kad daugelis iš mûsø kas ryt¹ valgo vien¹ ir t¹ patá maist¹. Dabar kiekvien¹ dien¹ pusryèiauju valgydamas keturiø skirtingø rûšiø vaisius ir uogas, ir esu labai patenkintas ta ávairove - galiu rinktis obuolius, kriaušes, apelsinus, mandarinus, bananus, melionus, greipfrutus, braškes, avietes, gervuoges, slyvas, juoduosius ir raudonuosius serbentus, agrastus, šilkmedžio vaisius, vynuoges, ananasus, persikus ir abrikosus. Vaisiø ávairovë yra begalinë. Paminëjau tik dalá áprastai vakarietiškoje visuomenëje valgomø vaisiø. Prekybos centruose dabar netrûksta ir ávairiausiø egzotiškø vaisiø, tokiø kaip mangai ir lièiai. Kai pagalvojate, kad šiuos skanius vaisius galite ávairiai derinti kaip tik norite, ávairovës trûkumo problema nebeegzistuoja. Šviežiø vaisiø galite valgyti tiek, kiek tik geidžia širdis, IR VIS VIEN NEPRIAUGSITE SVORIO!

Leiskite pabrëžti: aš nesakau, kad vis¹ likusá gyvenim¹ kiekvien¹ miel¹ dien¹ pusryèiams turësite valgyti vaisius. Atostogø metu retkarèiais valgau rûkyt¹ silkê ar menkê - ypaè tuomet, kai negaliu gauti vaisiø. Taèiau tai ne bëda. Kaip jau paaiškinau - „nesveiko maisto riba“ leidžia tokius nukrypimus.

36. O kaip kiti valgymai?

Patarèiau net nemëginti keisti kitø valgymo áproèiø, kol nebûsite iš esmës patenkintas pusryèiavimu vaisiais. Bet kokie gyvensenos pokyèiai reikalauja fizinio, emocinio ir psichologinio prisitaikymo. Jei mëginsite bëgti dar neišmokês vaikšèioti, jums nepavyks nei viena, nei kita. Net jeigu pokytis yra teigiamas, pavyzdžiui, geresnis darbas ar automobilis, kurá laik¹ galite jaustis sutrikês.

Kaip ir rûkymo atveju, vienintelë tikroji problema - viso gyvenimo smegenø plovim¹ pakreipti priešinga linkme. Taèiau tai nepanašu á metim¹ rûkyti. Rûkymas mums visiškai nereikalingas - kai suvokiame šá fakt¹, lengviausias bûdas yra tiesiog nustoti rûkyti. Taèiau nustoti valgyti mes negalime, o, be to, kodël apskritai turëtume to norëti? Valgymas yra ir bûtinybë, ir tikras malonumas, kuriuo galime mëgautis vis¹ likusá gyvenim¹. Rûkaliams s¹lyginai lengva iškeisti vienokios rûšies cigaretes á kitokias. Iš pradžiø naujos rûšies cigareèiø skonis atrodo keistas, bet netrukus jos tampa mëgstamiausiomis. Štai k¹ turite padaryti - palaipsniui pakeisti valgomo maisto rûšis á jums naudingiausias. Atminkite - jø skonis iš tiesø geriausias, ir greitai taps jûsø mëgstamiausiomis.

Vienas iš „Lengvo bûdo sulieknëti“ privalumø yra tas, kad nereikia niekur skubëti. Vienuoliktas nurodymas jums: nepaverskite visko kankyne.

Paspartinti šios programos neámanoma. Rûkymo problem¹ išsprendžiate t¹ akimirk¹, kai nutraukiate nikotino tiekim¹ á savo organizm¹ - nereikia laukti, kol visa bjaurastis pasišalins iš plauèiø, kad vël galëtumëte mëgautis gyvenimu. Svorio problem¹ išsprendžiate t¹ akimirk¹, kai pradedate vadovautis „Lengvu bûdu sulieknëti“. Iš tiesø, jei laikotës visø nurodymø, jûsø svorio bëda išsisprendë t¹ akimirk¹, kai pradëjote skaityti ši¹ knyg¹. Neprivalote laukti, kol pasieksite savo idealø svorá. Reikalai pradeda taisytis t¹ akimirk¹, kai žengiate pirm¹já žingsná.

Jei sieksite tolesniø pokyèiø dar nepripratês pusryèiauti vaisiais, jei dar slapta geisite kiaulienos ir kiaušiniø, bûsite kaip tie rûkaliai, kurie meta rûkyti valios pastangomis ir tuomet praleidžia vis¹ gyvenim¹ svajodami apie cigaretê. Bet kokie tolesni jûsø valgymo áproèiø pokyèiai paprasèiausiai tik apsunkintø situacij¹. Rezultatas bûtø toks pat, kaip ir dietos laikymasis.

Pastebësite, kad pusryèiams valgyti tik vaisius iš pradžiø bus šiek tiek keista, taèiau vëliau, jei priešinsitës smegenø plovimui taip, kaip jums siûliau, vos po keleto dienø pradësite stebëtis, kaip apskritai pusryèiams galëdavote valgyti k¹ nors kitk¹. Tuo pat metu kris jûsø svoris, jausitës geriau ir turësite daugiau energijos. Taèiau visø svarbiausia, kad jûs mëgausitës pusryèiais, valgydamas vaisius. Tokiu bûdu ásitikinsite ne tik tuo, kad šis metodas logiškas, bet kad jis iš tiesø veikia!

Taip pat galësite priešintis smegenø plovimui, kitaip žvelgti á perdirbt¹ maist¹, pieno produktus ir mës¹, ir vietoj jø atrasti puikaus skonio, maisting¹ ir nauding¹ maist¹. Bûsite lyg šuo, tempiantis pavadëlá - pasiruošês išmëginti naujoves. Taèiau net ir tada skubëti nereikia. Pastebësite, kaip viskas pasikeitë. Kai papildomi kilogramai ir tos nemielos riebalø atsargos pradës nykti, kai pradësite jaustis sveikesnis ir energingesnis, vis dažniau pastebësite, kad jûsø mëgstamiausiu maistu tampa natûralus, vandeningas maistas, o perdirbtas maistas vis labiau ir labiau atrodys šlamštas.

Galbût jus nuvilia tai, kad knygoje nëra jokiø receptø. Visiems pavarèiusiems knyg¹ kyla klausimas: kaip galima rašyti knyg¹ apie valgymo áproèius ir nepateikti jokiø receptø? Prisipažástu, kad mano logika su tuo sutinka, taèiau instinktai sako, kad galima. Tikriausiai dël to, kad mane nuvildavo visø apie mitybos áproèius skaitytø knygø rekomenduojami receptai. Jausdavausi taip, lyg laikausi dietos ir esu suvaržytas. Naudojantis „Lengvu bûdu sulieknëti“ manês toks jausmas neaplanko. Iš tiesø prie jûsø pakilios nuotaikos prisidës ir tai, kad pats bûsite atradëjas - bent jau aš labai džiaugiausi pastebëjês, kad dribsniai su grynomis apelsinø sultimis yra žymiai skanesni nei su pienu, be to, visiškai nereikëjo berti cukraus. Jauèiausi pakylëtas, kai suvokiau, kad vienas iš mano mëgstamiausiø patiekalø - bulvës su kopûstais ir kitomis daržovëmis - yra toks pat skanus ir be mësos, o šviežios bulvës su pupomis nepraranda skonio ir be ërienos. Taèiau jei vis dëlto pastebësite, kad apsieiti be receptø nepavyksta, galësite rinktis iš gausybës valgio ruošos knygø.

Manau, kad dabar tinkamas metas aptarti klausim¹, kuris anksèiau mane baugino ir greièiausiai taip pat kelia nerim¹ jums: ar privalau tapti vegetaru?

37. Ar privalau tapti vegetaru?

Manês dažnai klausia: „Ar galiausiai aš tapsiu vegetaru?“ Pažástu t¹ jausm¹. Nesu nusistatês prieš gyvûnus, taèiau mintis, kad daugiau niekada nebebus galima valgyti mësos, man sukelia netekties jausm¹. Nëra jokios logiškos priežasties, kodël turëèiau taip jaustis, nes vienas iš šios programos privalumø - galite valgyti tai, k¹ norite.

Mano skonis palaipsniui kito ir dar dabar tebekinta. Vos prieš kelet¹ mënesiø aš negalëdavau pakêsti salotø. Dabar mano mëgstamiausias valgis - labai skanus sumuštinis su avokadø, pomidoru, agurku ir salotos lapu. Esmë štai kokia - net jei ir taptumëte vegetaru, tai nutiktø vien dël to, kad vegetariškas maistas taptø jûsø mëgstamiausiu!

Didži¹j¹ savo gyvenimo dalá á vegetarus žvelgiau lygiai taip pat, kaip á nerûkanèiuosius ir abstinentus. Nors žavëjausi jø aukšta morale ir elgesiu, man jie atrodë pernelyg dideli šventuoliai. Patyriau šok¹ suvokês, kad dauguma žmoniø nerûko ir negeria vien iš egoistiniø paskatø - kad nerûkydami ir negerdami jie mëgaujasi gyvenimu labiau.

Žavëjausi žmonëmis, kurie tapo vegetarais todël, kad jiems atrodo morališkai neteisinga žudyti gyvûnus, kai netrûksta kitokio maisto. Taèiau buvau šokiruotas dar labiau, kai supratau, jog daugelis žmoniø tampa vegetarais taip pat dël absoliuèiai egoistiniø priežasèiø - tiesiog vegetariškas maistas jiems atrodo sveikesnis ir malonesnis.

Kaip ten bebûtø, viena iš „Lengvo bûdo sulieknëti“ savybiø yra ta, kad jums niekada nereikës sakyti: „Man negalima valgyti šokoladiniø saldainiø“ - ar ledø, pieno, kepsnio, sûrio ar dar ko nors. Atminkite t¹ svarbi¹ „nesveiko maisto rib¹“. Nors žmogaus kûnas yra tvirtas objektas, jame yra 70 procentø vandens. Jûsø siekis - palaipsniui pakeisti valgymo áproèius taip, kad nesveikas maistas bûtø daugiau išimtis nei taisyklë, o galutinis tikslas - kad 70 procentø jûsø viso suvartojamo maisto bûtø švieži ir vandeningi produktai, tokie kaip vaisiai ir daržovës. Jei maist¹ derinsite protingai, iš esmës galësite valgyti k¹ tik panorëjê ir neturësite antsvorio.

Galbût jums atrodo, kad 70 procentø - sunkiai pasiekiama proporcija. Iš tiesø tai visai nesunku. Jeigu kaip ir aš valgote tik du kartus per dien¹, tai 50 procentø pasiekiate pusryèiams valgydamas vien vaisius. Jei per dien¹ valgote tris kartus, per pusryèius jau pasiekiate 33 procentus, o jei dar priešpieèiams valgote salotø, pietums faktiškai galite valgyti kas tik jums patinka.

Bet kokiu atveju pastebësite, kad didži¹j¹ dalá jûsø pagrindiniø patiekalø jau ir taip sudaro daržovës. Jeigu taip, tereikia vieno mažo pakeitimo - pasistenkite, kad daržovës nepervirtø, nes tuomet sunaikinamos maistingos medžiagos ir išgarinamas vanduo. Geras bûdas - daržoves paskrudinti ar patroškinti garuose.

Priešinantis smegenø plovimui, krintant kilogramams, gerëjant sveikatai ir didëjant energijai taip pat pastebësite, kad jûsø troškimas valgyti nesveik¹ maist¹ silpnës. Aš daugiau nebegeriu nei pieno, nei arbatos, nei kavos. Taip pat daugiau nebevalgau saldainiø, desertø, šokoladø, tortø, pyragëliø ir visø pieno produktø, išskyrus sviest¹. Nebejauèiu nei poreikio, nei potraukio vartoti rafinuot¹ cukrø.

Man visai nereikëjo pastangø, kad apsieièiau be visø šiø dalykø. Priešingai - vengdamas man visiškai nenaudingo ir sunkiai virškinamo maisto bei pakeisdamas já tokiu, kuris yra naudingas, jauèiuosi saugiai ir maloniai. Pastebëjau, kad noras valgyti nesveik¹ maist¹ palaipsniui dingo. Aš vis dar naudojuosi „nesveiko maisto riba“ ir kartais man tenka valgyti mës¹ ar pieno produktus, ypaè tuomet, kai neturiu iš ko rinktis.

Nor¹ valgyti mës¹ sumenkino ne tik suvokimas, kad ji nëra skirta mano virškinimo sistemai, bet ir dažni pranešimai apie kempinligê, nenatûralø gyvûnø maitinim¹, á jø pašarus pridedant steroidø, taip pat ir dažiklius, kurie naudojami, kad mësa atrodytø patraukliau.

Vienintelis dalykas, kuriam reikëjo s¹moningø pastangø - pusryèiams valgyti tik vaisius. Taèiau ir to nelabai galima vadinti tikromis pastangomis. Gailiuosi tik dël to, kad nepradëjau pusryèiams valgyti vaisiø jau tada, kai buvau atpratintas nuo krûties! O dabar visk¹ apibendrinsime ir apžvelgsime kelet¹ naudingø patarimø.

38. Keletas naudingø patarimø

Laukiniai gyvûnai valgo tuomet, kai bûna alkani, ir nustoja valgyti, kai pasisotina. Žmonës linkê valgyti iš áproèio, dël režimo, iš nuobodulio arba dël to, kad jiems išplovë smegenis ir átikino, kad malonu valgyti vien tik valgymo labui. Yra keletas žingsniø, kuriuos žengdamas sustabdysite šias žalingas tendencijas.

Visuomet atminkite, kad vienintelis valgymo tikslas - aprûpinti savo kûn¹ reikiamu kuru ir maistingomis medžiagomis, kad galëtumëte mëgautis ilgu, sveiku ir energingu gyvenimu. Atminkite, kad mûsø Kûrëjas norëjo, jog valgyti, arba, tiksliau sakant, malšinti alká bûtø labai malonu, kad tuo mëgautumëmës vis¹ savo gyvenim¹, kad valgydami jaustume tiek fiziná, tiek psichologiná malonum¹.

Taip pat atminkite, kad nebûdamas alkanas negalësite mëgautis maistu nei fiziškai, nei protiškai. Alkis yra bûtinas, kad valgydamas jaustumëte maksimalø malonum¹. Susiplanuokite savo valgymo dienotvarkê taip, kad valgio metu bûtumëte tikrai išalkês, ir nenaikinkite to brangaus alkio užkandžiaudamas tarp valgymø.

Nuolatos atminkite, kad nepavyks numalšinti alkio nesveiku maistu. Lengvas bûdas nustoti valgyti nesveik¹ maist¹ - nustoti já pirkti.

Netgi šiandien áprasta á šeimos nariø ar sveèiø lëkštes pridëti žymiai daugiau maisto, nei jiems reikia ar norisi. Viename draugø rate buvo áprasta vaišinti vieniems kitus egzotiškais saldumynais, o atsispirti tam labai sunku - nesinori, kad vaišinantieji ásižeistø. Kad ir kieno bûdavo eilë, visi norëdavo suruošti kuo ypatingesnes vaišes. Ironiška, taèiau netrukus pagrindine vakarëliø pokalbiø tema tapo svorio metimas. Be abejo, nepritekliø laikais tokia maisto gausa bûtø teikusi žymiai daugiau džiaugsmo. Taèiau laikai pasikeitë. Didžiosios vakarietiškos visuomenës dalies problema dabar ta, kad valgome per daug maisto. Kadaise atrodydavo smagu á sveèio taurê pripilti žymiai daugiau alkoholio, negu jis paprašë. Laimë, prasidëjus tokioms kampanijoms kaip „Nevairuok neblaivus“, daugelis protingø žmoniø nustojo taip kvailioti. Lygiai taip pat kvaila sveèius versti valgyti daugiau maisto, nei jie nori ir gali suvalgyti, nesvarbu, ar jie turëtø antsvorio ar ne.

Atminkite, kad jûsø šeima ir sveèiai taip pat kaip ir jûs nori gyventi džiaugsmingai ir sveikai. Jie jums bus žymiai dëkingesni, jei padësite taip gyventi. Jei jûsø draugø rate áprasta vaišinti vieniems kitus iki persivalgymo, pasikalbëkite su jais apie tai: pakeiskite standartus, paaiškinkite, kad geras šeimininkas yra ne tas, kuris sveèiams siûlo gausybê brangaus šlamšto, bet tas, kuris vaišina maistingu, naudingu soèiu ir maloniu maistu.

Jei á savo lëkštê ásidëjote ar kas nors kitas jums ádëjo per daug maisto, nesijauskite taip, lyg privalëtumëte visk¹ sušlamšti vien dël to, kad maistas jau lëkštëje ar kad neážeistumëte šeimininko. Asmeniškai mane erzina negalëjimas visiškai ištuštinti lëkštës, taèiau dabar man gana paprasta valgio metu užduoti sau klausim¹: „Ar tu iš tiesø dabar tuo mëgaujiesi?“ Jeigu atsakymas yra ne, aš nustoju valgyti. Atminkite - kuo mažiau suvalgote vieno valgymo metu, tuo labiau mëgausitës kitu.

Venkite riešutø sp¹stø. Riešutø sp¹stai - tai erzinantis draugø ar kavinës darbuotojø áprotis, kai vos tik áëjus, jie ant stalo padeda ind¹ su sûdytais riešutais, bulviø traškuèiais ar kitais skanëstais. Neabejoju, kad girdëjote toká pasakym¹: „Norëdamas bûti geras, turi bûti žiaurus“. Šie žmonës elgiasi visiškai priešingai - elgdamiesi gerai jie yra žiaurûs. Jie tik pakiša jums pagund¹. Jei atsispirsite vienam riešutui, viskas bus gerai, taèiau suvalgykite bent vien¹ mažytá riešut¹ ir prieš k¹ nors suvokdamas jau bûsite ištuštinês vis¹ ind¹. Taip sugadinsite ger¹ apetit¹ ir valgydamas pagrindiná patiekal¹ stebësitës, kodël jis nëra toks skanus kaip áprastai. Man neprireikia valios, kad atsispirèiau pagundai suvalgyti t¹ pirm¹já sûdyt¹ riešut¹ ar bulviø traškutá. Negaliu nusakyti, koká didžiulá malonum¹ jauèiu žinodamas, kad jei bûèiau já suvalgês, tai man bûtø tekê sušlamšti ir vis¹ sklidin¹ dubená. Malonumas dar sustiprëja, kai matau kitas vargstanèias sielas, pavirtusias šiukšliadëžëmis ir pilna burna kemšanèias tuos užkandžius. Draugams ir kavinëms derëtø susivokti, kad tokiomis pagundomis savo sveèiams ir lankytojams tik daro meškos paslaug¹.

Saugokitës bet kokio perdirbto maisto. Jei ypatingai mëgaujatës maisto skoniu, paklauskite savês, kuo jûs mëgaujatës iš tiesø. Jei tai saldumynas, egzotiškas desertas ar mësa su saldžiu padažu, paklauskite savês, ar iš tiesø mëgaujatës maisto skoniu, ar cukraus saldumu. Jei pastaruoju, vadinasi jus apgavo. Pažástu daug žmoniø, kuriø negalëtumëte priversti išgerti stiklinës saldaus kremo ar pusës stiklinës gryno viskio, taèiau sumaišykite tai kartu, ir jie gers vien¹ po kitos populiaraus likerio taures.

Tegu jûsø nekontroliuoja smegenø plovimas ar nuosavi skonio receptoriai. Atminkite, kad iš tiesø skaniausias yra daug vandens savyje turintis maistas, ir stenkitës vadovautis laiko pasirinkimo ir maisto derinimo taisyklëmis.

Pažadëjau, kad prieš užbaigdamas aptarsiu tem¹, kuri su svorio kontrole iš tiesø neturi nieko bendra. Man tai atrodo visiškai kita tema, nes tikiu, kad norint gyventi laimingai, sveikai ir maloniai, taip pat bûtinas ir fizinis aktyvumas.

39. Fizinis aktyvumas

Dauguma mitybos ekspertø tvirtina, kad norint numesti svorio bûtina sportuoti. Atrodo logiška, taèiau jau aiškinau, kad degindamas daugiau kuro nepadidinsite ir nesumažinsite pagrindinio savo automobilio svorio. Taip tik sutrumpinsite intervalus tarp poreikio ápilti kuro. Sportuodamas išalkstate ir ištrokštate, todël vëliau suvalgote daugiau maisto ir išgeriate daugiau skysèiø.

Nepanašu, kad sraigës ir vëžliai bûtø labai aktyvûs, taèiau antsvorio jie neturi. Tik žmonës ir jø prijaukinti gyvûnai yra vieninteliai sutvërimai, kuriems fizinis aktyvumas reikalingas vien tik dël aktyvumo.

Jeigu fizinius pratimus darote vien dël to, kad numestumëte svorio, ne tik nepasieksite savo tikslo, bet dar ir sulauksite tokio pat efekto, kaip ir laikantis dietos. Fizinës treniruotës jums atrodys tam tikra bausmës forma ir reikës valios bei disciplinos, kad toliau jomis užsiimtumëte. Tiesa, kad pirmosiomis dienomis jus užklups tas nuostabaus mazochistinio pasididžiavimo savimi jausmas, taèiau kai valia pradës sekti ir kažkas kitas jûsø gyvenime taps svarbesnis, fizinës treniruotës baigsis. Jei manimi netikite, pavartykite vietinës spaudos skelbimø puslapius. Pamatysite, kad dažniausiai pardavinëjami dviraèiai treniruokliai, bëgimo takeliai ir kiti gudrûs sporto átaisai. Manote, jog dël to, kad jø savininkai jau pasiekë idealias formas ir daugiau treniruotis jiems nebereikia? Ar tiesiog po keliø savaièiø tie árengimai siaubingai ákyrëjo?

Vis dëlto rekomenduoju, kad reguliariai sportuotumëte - ne dël to, kad tai padëtø numesti svorio, bet grynai dël egoistiniø priežasèiø - jei jausitës sveikas ir stiprus, ir turësite tvirt¹ kûn¹, gyvenimu mëgausitës žymiai labiau.

Bet kokiu atveju, kai jûsø svoris kris, o energija augs, jums natûraliai norësis mëgautis sporto teikiama nauda.

Áspëjimas. Jei šiuo metu nesijauèiate stiprus ir geros formos, sportuoti pradëkite palaipsniui. Pastebësite, kad tapês energingesnis ir pajëgesnis, automatiškai norësite sportuoti vis daugiau ir intensyviau, ir netrukus vël jausitës lyg vaikas. Taèiau niekada nepersistenkite. Jûsø kûnas ir truputis sveiko proto bus jûsø vedliai. Jei abejojate, ar verta sportuoti, prieš tai pasitarkite su savo gydytoju.

Kai pasijusite pakankamai tvirtas, kad galëtumëte imtis sunkesniø treniruoèiø, pajusite adrenalino pliûpsná. Tai tikra euforija. Po to seks kai kas dar nuostabesnio. Pirma - atsipalaidavimas po intensyviø treniruoèiø. Antra - galësite malšinti žvërišk¹ apetit¹ ir troškulá nepriaugdamas svorio ir nejausdamas në menkiausio kaltës jausmo.

Šiais laikais rinkoje yra daug sporto átaisø, sveikatos klubø, video medžiagos ir panašiø dalykø, skirtø padëti jums mesti svorá ir jaustis tvirtesniems bei sveikesniems. Mano patarimas - visus juos ignoruokite. Sportavimas vien dël svorio metimo sukelia jausm¹, kad atlikinëjate bausmê - lygiai tas pat vyksta ir tada, kai treniruojatës vien dël to, kad bûtumëte tvirtas ir sveikas.

Tai neturi bûti kanèia. Ar vaikystëje save vertëme treniruotis? Ar bûdamas vaikas mokëjote nemažus pinigus už tai, kad galëtumëte plaukioti, šokti, žaisti tenis¹ ar golf¹, nes norëjote numesti svorio ir tvirtai jaustis? Žinoma, kad ne. Jûs tai darëte vien tiktai savo malonumui. Galbût manote, kad tai jums buvo malonu tik vaikystëje, nes turëjote pakankamai energijos mëgautis tokia veikla? Galbût ir taip. Taèiau energingi gali bûti ne tik vaikai. Tiesiog dažniausiai mus sekina bûtent gyvensena.

Vis dëlto ruošiamës visk¹ pakeisti - tam „Lengvas bûdas sulieknëti“ ir skirtas. Jei laikysitës nurodymø, jûsø energija netrukus liesis per kraštus ir galësite rinktis ávairiausi¹ veikl¹ pagal jûsø amžiø, ištvermê, sveikat¹ ir asmeninius pomëgius: golf¹, bouling¹, skvoš¹, tenis¹, badminton¹, lengv¹j¹ atletik¹, žygiavim¹, kopim¹ á kalnus, dviraèiø sport¹, èiuožim¹, futbol¹, kriket¹, regbá, plaukiojim¹, ledo ritulá, krepšiná, netbol¹, slidinëjim¹, gimnastik¹ ir kitas.

Toks sportas ne tik savaime malonus, bet turi ir papildomø privalumø - pleèia draugø rat¹, gerina apetit¹, todël galima ne tik mëgautis maistu, bet valgyti pakankamai daug ir neturëti antsvorio. Jis stiprina raumenis, leidžia bûti tvirtiems ir sveikiems, á gyvenim¹ áneša džiaugsmo ir tikslø. Yra dar vienas didelis privalumas, kuris ne visada bûna akivaizdus. Aktyvi veikla panaikina nuobodulá, kuris yra dažna persivalgymo priežastis.

Dauguma laukiniø gyvûnø kasdien natûraliai susiduria su fiziniu krûviu. Jiems reikia medžioti, ieškoti maisto ir stengtis netapti kitø gyvûnu maistu. Vakarietiškas civilizuotas žmogus pasinaudojo savo smegenimis ir tokius poreikius panaikino. Kai kurie mûsø treniruotes pakeièia fiziniu darbu. Esu ásitikinês, kad reguliarus fizinis aktyvumas bûtinai reikalingas gyvenimo džiaugsmui. Mûsø kûnai sutverti taip, kad judëtume, o ne bûtume sustingê. Fiziniai pratimai neprivalo bûti kanèia. Jie savaime turëtø bûti malonûs ir tuo pat metu duoti reikšmingos naudos.

Apie tai yra ir visa ši knyga. Mes visi gavome paèi¹ didžiausi¹ dovan¹, koki¹ tik galima ásivaizduoti - gyvenim¹. Bûdami žmonës, esame privilegijuoti dvigubai - mums suteikti kûnai, kurie yra patys sudëtingiausi išlikimo mechanizmai šioje planetoje. Jei jûs gimëte be rimtø fiziniø ar protiniø trûkumø, vadinasi, esate dar labiau privilegijuotas.

40. Pabaiga

Galbût šios knygos pavadinimas jums sudarë áspûdá, kad pagrindinis „Lengvo bûdo sulieknëti“ tikslas - svorio kontrolë. Toks požiûris yra klaidingas. Mano knyga apie metim¹ rûkyti kelia baimê ir net panik¹ rûkaliø protuose, tad ir knyga apie svorio metim¹ gali bauginti antsvorio turinèius žmones.

„Lengvas bûdas mesti rûkyti“ yra neátikëtinai sëkmingas dël to, kad mano pagrindinis tikslas ne priversti rûkalius mesti rûkyti, bet leisti jiems susivokti, kad bûdami nerûkanèiaisiais jie žymiai labiau mëgausis bendravimu su žmonëmis ir bus labiau pasiruošê áveikti stres¹. Kitaip tariant, pagrindinis tikslas - suteikti jiems galimybê mëgautis gyvenimu. Galite klausti - o kurgi skirtumas? Skirtum¹ apèiuopti sunku, taèiau jis yra esminis. Jei rûkalius galvos tik apie tai, kad turi atsisakyti rûkymo, jausis taip, lyg aukotøsi ir bûtø varžomas. Dël to já užkluptø depresija ir nesëkmë bûtø beveik garantuota. Taèiau jei prieš tai rûkaliui leidžiama susivokti, kad iš tiesø atsisakyti visiškai nëra ko ir kad jis nepasiilgs rûkymo, bet tik dar labiau mëgausis gyvenimu, cigaretë jam nebeatrodys kaip ramstis ir malonumas. Dël to neužklups aukos pojûtis ar depresija. Priešingai, buvês rûkalius išvysta metim¹ rûkyti tikrojoje šviesoje - kad tai ligos pabaiga - taigi procesas tampa lengvas ir malonus, užuot neámanomas ir slegiantis.

Visiškai tokie pat principai tinka ir svorio kontrolei. Daugeliui antsvorio turinèiø žmoniø svorio kontrolë iššaukia aukojimosi pojûèius ir sukelia depresij¹. Jûsø treèias nurodymas buvo toks - pradëkite su maloniu jauduliu ir pakilia nuotaika. Jei jau tuomet pavyko taip nusiteikti - tuo geriau. Jei ne, absoliuèiai bûtina, kad dabar jaustumëte toká jaudulá ir pakili¹ nuotaik¹.

Pagrindinis knygos skaitymo tikslas - mëgautis pilnaverèiu, laimingu gyvenimu. Nëra reikalo bûti prislëgtam ar liûdëti. Nevyksta nieko blogo. Vyksta kai kas nuostabaus!

Negalite mëgautis gyvenimu, jei jus kamuoja dusulys, stinga energijos, savigarbos, vargina dispepsija, viduriø užkietëjimas, viduriavimas, sustojês skrandis, rëmuo, opos, dirgliosios žarnos sindromas, aukštas kraujospûdis, padidëjês cholesterolio kiekis ir širdies, arterijø, venø, skrandžio, žarnø, inkstø, kepenø ir kitokios ligos.

Negalite mëgautis gyvenimu, jei vienu ir tuo pat metu jauèiate ir kaltê, kad valgote per daug, ir suvaržym¹, kad jums negalima valgyti tiek, kiek norite. Kodël savo mëgstamiausio maisto negalëtumëte valgyti kiek panorëjês ir kada panorëjês, ir sverti tiek, kiek norite, kad jûsø nekamuotø në vienas iš prieš tai minëtø negalavimø, o kiekvienas valgymas bûtø mëgavimasis?

Tai paprasta - daugiau nei 99,99% šios planetos sutvërimø maitinasi bûtent taip. Jiems pavyksta, nes jie vadovaujasi Motinos Gamtos instrukcija. „Lengvas bûdas sulieknëti“ paaiškino, kaip ir kodël veikia ši instrukcija ir kodël ji negali jûsø nuvilti. Viskas, k¹ turite padaryti - pasitelkti sveik¹ prot¹. Jûsø pasirinkimas paprastas. Galite ir toliau valgyti maist¹, nuo kurio tunkate, esate mieguistas, šlubuoja jûsø sveikata, kaltinate save ir sergate depresija, arba galite maitintis tokiu maistu, kuris nepridaro jums visø šiø bëdø, bet suteikia sveikatos, energijos ir gyvenimo džiaugsmo. Be to, didžiulis jo privalumas tas, kad jis yra žymiai skanesnis!

K¹ galite prarasti? Visiškai nieko! Priešingai, ágyti galite tiek daug! Be to, jûs galite

Valgyti tiek savo mëgstamiausio maisto, kiek tik norite, tada ir taip dažnai, kaip tik pageidaujate.

Sverti bûtent tiek, kiek norite.

Džiaugtis sveikata ir energijos pertekliumi ir visapusiškai mëgautis kiekviena gyvenimo diena.

Viskas, k¹ turite padaryti:

Vadovautis visais nurodymais.

Kodël dabar jø visø neprisiminus? Priede pateikiama vienuolika nurodymø su trumpais paaiškinimais ten, kur jie yra reikalingi. Jei norite išsamesnio paaiškinimo, grážkite prie knygos teksto.

Mëgaukitës gyvenimu!

Priedas

Patarimai

1. Laikykitës visø nurodymø.

2. Bûkite atviras naujoms idëjoms.

3. Pradëkite su maloniu jauduliu ir pakilia nuotaika.

Ir kodël gi neišsaugojus šio jausmo? Juk jis nuostabus!

4. Meškos paslauga.

Jei vadinamojo eksperto - nesvarbu, kad ir koks jis bûtø garsus - duodamas patarimas prieštarautø

Motinai Gamtai - neklausykite jo.

5. Nenusistatykite norimo svorio iš anksto.

6. Nevalgykite, jei nesate alkanas.

Maistas bûna kvapnus ir skanus tik tada, kai esate alkanas!

7. Nevergaukite savo skonio receptoriams.

8. Venkite perdirbto maisto!

9. Stenkitës alká malšinti tikru maistu, o ne šlamštu.

10. Veikite!

11. Nepaverskite visko kankyne.