NERINGOS MIESTO VANDENTIEKIO TRASOS IŠPILDOMOSIOS NUOTRAUKOS PROJEKTO SUDARYMAS

NERINGOS MIESTO VANDENTIEKIO TRASOS IŠPILDOMOSIOS NUOTRAUKOS PROJEKTO SUDARYMAS

Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinami 14 aplinkos apsaugos projektų, kurių bendra vertė 185,8 mln. eurų, jiems finansuoti Europos S¹jungos ISPA programa skyrė 102,5 mln. eurų. 8 iš patvirtintų 14 projektų yra vandenvalos projektai. Jų bendra vertė - 118,2 mln. eurų, ISPA dalis juose - 63,2 mln. eurų.

ISPA (įsteigta ES Tarybos reglamentu 1267/99) yra nevienalytė pagal prigimtį, kadangi ji panaši ir į finansinź pagalb¹ trečiosioms šalims (palygintina su PHARE), ir į finansinź param¹ valstybėms narėms (palygintina su Sanglaudos fondu). ISPA yra orientuota į stojim¹, ir ji naudojama labai panašiai, kaip ir Sanglaudos fondas, tačiau apsiriboja tik aplinkos ir transporto sektoriais. ISPA programa Lietuvoje vykdoma nuo 2000 m. Parama skiriama ne mažesniems kaip 5 mln. eurų vertės transporto ir aplinkosaugos infrastruktūros projektams.

Šiuo metu Europos Komisija yra patvirtinusi iš viso 27 projektus, kuriems numatyta ISPA finansinė parama: 8 – transporto, 14 – aplinkosaugos ir 5 – techninės pagalbos projektai. Bendra jų vertė - 487,7 mln. eurų, ISPA programa jiems finansuoti skyrė 252,5 mln. eurų. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai tapus ES nare ISPA paramos program¹ pakeis Sanglaudos fondas. Šio fondo parama Lietuvai kasmet sieks apie 180 mln. eurų.

Neringos miesto geriamo vandens bei nuotekų valymo sistemų plėtros projektui finansuoti iš Europos S¹jungos ISPA programos bus skirta 4,8 mln. eurų – 47 proc. visų reikalingų lėšų. Dėl ISPA paramos šiam aplinkosaugos projektui spalio 21 d. Finansų ministerijoje pasirašytas finansinis memorandumas. Bendra projekto vertė – 10,3 mln. eurų. Iš valstybės biudžeto pagal Valstybės investicijų program¹ bus skirta 4,54 mln. eurų, o likusi¹ dalį – 0,84 mln. eurų, finansuos Neringos savivaldybė, kuri yra įsipareigojusi reikiamas lėšas pasiskolinti, neviršijant nustatytų skolinimosi limitų.

Per numatomus 5 projekto įgyvendinimo metus bus atnaujinta Neringos, Juodkrantės, Preilos bei Pervalkos vandens tiekimo ir nuotekų valymo infrastruktūra.

Kaip ir kitus aplinkos apsaugos projektus, šį taip pat įgyvendins Aplinkos ministerijos ISPA įgyvendinimo agentūra. Galutinis projekto naudos gavėjas yra UAB „Neringos vanduo“.

Nauji ir renovuojami vandentiekio vamzdžiai turi būti nemažesnės kaip PE 80 klasės, stiprumo PN10, kurie sertifikuoti Lietuvoje. Renovuojant vandentiekio tinklus turi būti rekonstruojami šuliniai (koreguojami jų diametrai, keičiami dangčiai, numatomi nužymėjimo ženklai ir hidroizoliacija). Taip pat keičiamos visos senos vandentiekio sklendės ir kita armatūra į Vakarų šalių gamybos, kurios plačiau aprašytos techninėse specifikacijose. Nauji vandentiekio šuliniai turi būti su hidroizoliacija ir nauja Vakarų šalių gamybos kalaus ketaus armatūra. Dangčiai, esantys važiuojamoje dalyje turi atlaikyti mažiausiai 40 tonų apkrov¹ (klasė D400), pėsčiųjų takuose, kur galima atsitiktinė apkrova – 25 tonos, o žaliose vejose ir panašiai - 12,5 tonų apkrov¹, bei atitikti LST EN 124 reikalavimus. Vandentiekio tinklo aukščiausiuose taškuose turi būti sumontuoti vamzdynų nuorinimo vožtuvai, o žemiausiuose – išleidėjai, kuriems šuliniuose turi būti įrengtos prieduobės. Beveik visus vandentiekio tinklus numatoma renovuoti uždaru būdu, tik tose vietose, kur yra jų susikirtimai arba tinklai yra per daug arti pastatų, yra numatyta renovacija atviru būdu, keičiant viet¹, tačiau rangovas, visur, kur tik įmanoma, turi pasiūlyti betranšėjinį tinklų klojimo būd¹. Baigiant renovacijos ir naujos statybos darbus, vandentiekio tinklai turi būti praplauti, dezinfekuoti ir išbandyti.

Nidos gyvenvietėje vandentiekio magistralinių ir pagrindinių esamų vamzdynų skersmuo yra Æ100-250mm, jų medžiaga yra ketus, plienas, PVC ir PE; vamzdynai yra seni, pakloti 1970-jų metų pradžioje, juose dažnai įvyksta avarijos. Dvi lygiagrečiai einančios magistralinės vandentiekio linijos renovuojamos į didesnį skersmenį, t.y. PE Æ225, dėl to, kad pagrindiniuose magistraliniuose tinkluose susidaro dideli kelio nuostoliai. Visi kiti vandentiekio skirstomieji tinklai renovuojami į tokį patį, arba mažesnį skersmenį tose vietose, kur susidaro nauji vandentiekio žiedai. Naglių gatvėje vandentiekio tinkl¹ numatyta perkloti atviru būdu, nes esama linija paklota po privačių namų tvoromis, o ten esančių šulinių su priešgaisriniais hidrantais ir uždarom¹ja armatūra apskritai neįmanoma atidaryti, tačiau rangovas, visur, kur tik įmanoma, turi pasiūlyti betranšėjinį tinklų klojimo būd¹. Lotmiškio gatvėje nuo šul.Nr.127 iki šul.Nr.215 vandentiekis renovuojamas atviru

būdu, ir įdedamas į dėkl¹ su šilumine izoliacija dėl dažno tinklo užšalimo.

Nidos gyvenvietė yra padalinta į dvi zonas: žemutinź ir viršutinź. Namai žemutinėje dalyje nuo marių yra nutolź iki 200 m. Aukštutinė Nidos dalis yra išsidėsčiusi Kuršių Nerijos vidurinėje dalyje ir tźsiasi iki Baltijos jūros pakrantės. Ruošiant šį projekt¹, Nidos gyvenvietėje papildomai turi būti sužiedinti vandentiekio tinklai, siekiant užtikrinti šioje gyvenvietėje nepertraukiam¹ vandens padavim¹ tinkle avarijos atveju. Šiuo metu Nidoje yra 70 priešgaisrinių hidrantų, papildomai turi būti pastatyti dar 6 hidrantai. Taip pat numatoma pakeisti visus esamus, kurie įeina į projekto apimtį, naudojant Vakarų šalių gamybos hidrantus. Nutrūkus elektros tiekimui, gaisro atveju, gaisrinė mašina galėtų pasisemti vandens iš 450 m3 talpos švaraus vandens rezervuaro, vandens ruošyklos teritorijoje, ir iš 500 m3 talpos švaraus vandens rezervuaro, kuris yra Nidoje, trečio kėlimo siurblinės teritorijoje, Kuverto gatvėje. Tuo tikslu turi būti pastatyti du papildomi šuliniai.

Vienas iš jų su perjungimo armatūra ant vandentiekio tinklo, kuris iš švaraus vandens rezervuaro paduoda vandenį į siurblinź. Nuo to šulinio, nutrukus elektros energijai, perjungiamos sklendes, kad vanduo savitaka nubėgtų nauju tinklu į papildom¹ tušči¹ šulinį, kuriame ant vamzdžio galo pastatytas uždorius-užsklanda su mova, ir šulinys veikia kaip talpa. Iš šio šulinio, gaisrinė mašina, įmetus gaisrinź žarn¹, turi galėti prisipildyti vandens. Susijungimo taške su “Vandens ruošyklų” projektų (šulinyje Nr.182), kurį atlieka kita projektavimo kompanija, vandens slėgis tinkle numatomas nemažesnis kaip 51,64m, kurį diktuoja aukščiausia vieta Nidoje, t.y. G.D. Kuverto gatvėje. [2]

2.1 Pirminė medžiaga išpildomosios nuotraukos sudarymui

Neringoje pradėtas įgyvendinti geriamojo vandens ir nuotekų valymo sistemos plėtros projektas. Tikimasi, kad jau kitų metų pradžioje neringiškiai galės vartoti griežčiausius higieninius reikalavimus atitinkantį vandenį. Atlikus visus projekte numatytus darbus neringiškiams bus tiekiamas Lietuvos standartus atitinkantis geriamasis vanduo. Šiuo metu Neringoje išgaunamo vandens kokybė - blogiausia visoje šalyje. Tiesa, ir dabar pašalinamas nuo 50 iki 70 proc. visų priemaišų ir vartotojams patiekiamas švarus, tačiau iki idealios būklės – toli.

Įgyvendinant projekt¹, kurio vertė 10,15 mln. eurų (35,02 mln. Lt, bus atnaujintos visos trys Neringos vandenvietės - Nidoje, Preiloje ir Juodkrantėje. Jose bus įrengtos vienos moderniausių vandens valymo sistemų Europoje - išgaunamas vanduo bus valomas membraninės ultrafiltracijos būdu. Tokiu būdu Lietuvoje vandens dar niekas nevalo. Taip pat kiekvienoje Neringos gyvenvietėje bus pastatyti modernūs nuotekų valymo įrenginiai, kuriuose kanalizuojamos nuotekos bus išvalomos iki Europos S¹jungos normatyvinių reikalavimų. Projekte numatyta, kad per metus susidarys apie 530 kub. m dumblo, kuris bus sausinamas iki 80 proc.

Neringos miesto geriamojo vandens ir nuotekų valymo sistemos plėtros projekto darbai padalinti į tris dalis: Neringos miesto vandens gerinimo įrenginių rekonstrukcij¹, kuriai skirta 10 mln. Lt, Neringos miesto nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcij¹ ir plėtr¹ (12 mln. Lt) bei Neringos miesto nuotekų ir vandentiekio tinklų rekonstrukcij¹ ir plėtr¹ (13,02 mln. Lt).

Pinigus projektui įgyvendinti skyrė Europos S¹junga (ES) per ISPA fond¹ (47 proc. visų projektui įgyvendinti reikalingų lėšų), Finansų ministerija per valstybės investicijų program¹ (45 proc.) ir Neringos savivaldybė (8 proc.). Pagal ES direktyvas, iki 2009 m. tokiuose miestuose, kaip Neringos, privalo būti įrengti valymo įrenginiai.[3]

Projekto įgyvendinimu rūpinasi kelios stambios Lietuvos statybos įmonės. Viena iš konkurs¹ laimėjusių įmonių yra UAB „Edrija“, kurioje aš ir dirbu topografijos ir geodezijos techniku. UAB „Edrija“ šiame projekte atlieka Neringos miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstrukcij¹ ir plėtr¹. Šiuo projektu siekiama pagerinti Neringos miesto esamų vandentiekio ir nuotekų tinklų techninį stovį, tuo pačiu užtikrinant normalias darbo s¹lygas naujai statomiems nuotekų valymo įrenginiams ir užtikrinti gyventojams tiekiamo geriamo vandens kokybź iš naujai statomų vandens gerinimo įrenginių bei išplėsti Neringos miesto vandentiekio ir nuotekų surinkimo sistem¹ paklojant naujus tinklus. Nuotekų tinklų renovacija leis sumažinti nuotekų patekim¹ į aplink¹ esant eksfiltracijai per susidėvėjusius tinklus bei sumažins dėl infiltracijos į tinklus patenkančio gruntinio ir lietaus vandens kiekį. Nuotekų tinklų plėtra užkirs keli¹ nuotekų patekimui į aplink¹ gyventojams naudojant susidėvėjusias, nesandarias išsėmimo duobes. Vandentiekio tinklų renovacija leis gyventojams patiekti tokios kokybės vandenį, koks bus paruoštas vandens gerinimo įrenginiuose, o tinklų plėtra užtikrins nepertraukiam¹ vandens padavim¹ gyventojams, geresnes s¹lygas gaisrų gesinimui.

Statybos darbai pagal šį techninį projekt¹ bus vykdomi 2 etapais. Pirmuoju etapu, kuris dalinai finansuojamas iš ES fondų, bus rekonstruota ir naujai pastatyta 8296 m vandentiekio tinklų, 10808 m nuotekų tinklų ir pastatytos 8 komplektines nuotekų siurblinės. Antruoju etapu bus rekonstruota ir naujai pastatyta 16311 m vandentiekio tinklų, 5599 m nuotekų tinklų.

Šiame projekte mano užduotis yra atlikti Neringos miesto dalies (Nidos) vandentiekio trasos išpildom¹j¹ nuotrauk¹. Ši trasa bus tiesiama iš naujo, prisijungus prie esamų vandentiekio trasų, kurios taip pat bus renovuojamos.

Pirmine medžiaga man buvo pateikti Neringos miesto antžeminiai ir požeminiai planšetai. Iš gautų planšetų man mažai pavyko sužinoti apie būsimos vandentiekio trasos projektuojam¹ viet¹. Todėl buvo reikalinga projektuojamos Nidos miesto topografinė nuotrauka. Topografinė nuotrauka buvo užsakyta viso miesto, o ne atskirų dalių, apsidraudžiant dėl galimų pakeitimų projektuojant vandentiekio tras¹.

Pradedant matavimo darbus iš mūsų įmonės projektuotojų gavau viso Nidos miesto skaitmeninź topografinź nuotrauk¹ su suprojektuotomis vandentiekio trasomis. Taip pat man buvo pateiktas popierinis variantas genplanas su vandentiekio tinklais (centrinėje dalyje nuo 39R iki V1-3) M1:500. (5 Priedas). Šiame genplane smulkiai pilka spalva pavaizduota anksčiau suprojektuota naikinama vandentiekio linija nuo šulinio, esančio Pamario gatvėje, pažymėto Nr. 39R iki šulinio, esančio ties priešgaisrine apsaugos tarnyba, pažymėto Nr. V1-3. Taip pat paryškinta juoda linija pažymėta jau suprojektuoto vandentiekio linija, kuri prasideda Pamario gatvėje nuo šulinio 39R iki šulinio Nr. V1-3. Šulinys 39R yra renovuojamas, o šulinys V1-3 yra naujai statomas ant renovuojamos senos trasos. Genplane taip pat parodyti papildomai statomi du šuliniai naujoje trasoje, plane jie pavaizduoti pilkos spalvos apskritimu. Prieš pradedant statybos darbus būtina paruošti statybos sklyp¹. Kadangi daugumoje vietų, kur numatyta projektuoti ar renovuoti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus, auga medžiai ar krūmai, tai želdinių kirtimo išvengti praktiškai neįmanoma.

Todėl tiesiant vandentiekio tras¹ per kaln¹, kuris yra tankiai apaugźs medžiais, leista iškirsti 9 ten augančius medžius. Jie plane pavaizduoti juodos spalvos apskritimuose. Viena iš genplano sudedamųjų dalių buvo vandentiekio išilginis profilis (6 Priedas). Jame pavaizduota altitudės (vamzdžio latako, projektuojamos žemės paviršiaus, esamo žemės paviršiaus), vamzdžių tipas, markė, diametras, klasė, pagrindas po vamzdžiais, ilgis bei nuolydis, atstumai tarp šulinių ir šulinių numeriai. Kita genplano dalis vandentiekio šulinių detalizacija, kurioje pavaizduoti tikslūs šulinių parametrai (7 Priedas).

Turėdamas vis¹ reikaling¹ medžiag¹, kad būtų galima pradėti matavimus reikia gauti leidim¹ iš savivaldybės Geodezijos ir GIS skyriaus. Norint gauti leidim¹ geodezininkas turi būti užsiregistravźs GIS centre, kur yra išduodami leidimai topografiniams ir geodeziniams matavimas mieste. Vis¹ tai padarius galima atlikti lauko darbus.

2.2 Išpildomosios nuotraukos sudarymo lauko darbai

Pradedant išpildomosios nuotraukos lauko darbus visų pirma reikia žinoti tos vietos, kurioje bus atliekami matavimai geodezinius punktus. Visi geodeziniai punktai yra sudaryti ir aprašyti tam tikruose kataloguose. Kataloguose punktai yra pateikiami su tiksliomis (LKS-94) koordinatėmis, arba vietinėmis koordinatėmis bei jų aukščiais. Aš dirbu su šiuo metu tikrai vienu iš tiksliausių ir mažiausiai laiko užimančiu aparatu, kuris Lietuvoje yra dar mažai naudojamas geodeziniuose ir topografiniuose darbuose, turbūt dėl tikrai didelės kainos. Leica GPS Smarstation aparat¹ mūsų įmonė įsigijo prieš keturis mėnesius, aparatas yra tikrai sudėtingas, bet tuo pačiu labai funkcionalus.

Jo funkcionalumas yra tame, kad su šiuo aparatu dirbant nereikia naudoti įprastų geodezinių punktų, šis aparatas nusistato dviejų centimetrų paklaidos koordinatinį tašk¹. Leica GPS Smarstation aparatas susideda iš dviejų dalių: totalinės stoties ir tacheometro. Ruošiantis matavimams totalinė stotis turi būti pastatyta ant geodezinio punkto, kurio tikslias koordinates nustato palydovai. Kai stotis turi nusistačiusi tiksliais koordinates, galima statyti tacheometr¹ su palydovine lėkšte dvidešimt penkių kilometrų atstumu ir dirbti kaip su paprastu tacheometru. Kadangi mūsų aparatas yra pastatytas ant įmonės naudojamų patalpų stogo, kuris yra Šilutės plente, Klaipėdoje, tai atstumas iki Nidos yra gerokai didesnis (daugiau negu keturiasdešimt kilometrų).

Šiuo atveju aš naudojausi keliomis stotimis, atstum¹ išlaikydamas apie penkiolika kilometrų, kad taškas būtų kuo tikslesnis ir tuo pačiu pati išpildomoji nuotrauka. Pradėti darbus Nidoje nebuvo labai sunku, nes nauj¹j¹ vandentiekio tras¹, kuriai reikia padaryti išpildom¹j¹ nuotrauk¹, mes buvome nužymėjź, todėl maždaug žinojome kur bus naujieji šuliniai ar kiek staigesni posūkio kampai. Savaime suprantama, kad ši¹ išpildom¹j¹ nuotrauk¹ atlikinėjome tikrai ne savaite ir ne dvi, nes statybos darbai nevyksta taip sklandžiai kaip norėtųsi. Nes visi žinome, kad Neringa labai pasižymi medžių apaugusiomis teritorijomis, o naujoji vandentiekio trasa, kuri prasideda Pamario gatvėje prisijungusi prie esamo vandentiekio šulinio ir tźsiasi iki esamos trasos, kuri užsibaigia prie Nidos esančios priešgaisrinės apsaugos katilinės. Iki katilinės, kad būtų nutiesta naujoji vandentiekio trasa, turi aplenkti tikrai nemažai jai maišančių medžių. Būtų žymiai lengviau j¹ pakloti, jeigu būtų leista iškirsti kelet¹ medžių. Kadangi Neringa yra saugomų teritorijų s¹raše, buvo leista iškirsti tik devynis medžius, tai smarkiai pablogino trasos klojim¹ per kaln¹.

Mums taip pat iškilo daug nepatogumų atliekant matavimus, labai dažnai medžiai užstojo norimo paimti taško esam¹ viet¹. Tokiu atveju turėjome dažnai perstatinėti savo tacheometr¹ kitur, kad matytumėme kuo daugiau objektų iš vienos vietos. Stoties padarymas yra labai svarbus dalykas atliekant geodezinius matavimus, nuo to priklauso darbų atlikimo sparta. Kartais tenka pastatyti tikrai daug stočių, kad pamatuotum objekt¹, o tai tikrai užima nemažai laiko. Laiko tikrai trūksta, nes dirbu tikrai labai stambioje įmonėje, kuri kasdien pakloja nemažai metrų požeminės komunikacijos. Komunikacijų yra tiek daug užkasama per dien¹, kad aš nespėju jų visų pamatuoti, o objektų terminai labai griežti, todėl statybininkai ilgai nelaukź užkasa tras¹. Aišku, neįmanoma pamatuoti trasos, kai ji užkasta, todėl pas mus yra susitarimas: jeigu mes nespėjam į objekt¹, kol jo dar neužkasa, tai statybininkai palieka neužkastus šulinius, ir staigesnius vandentiekio posūkius. O su ryšių trasa būna šiek tiek kitaip, kartais tenka matuoti jau ir užkasta tras¹, tokiu atveju mes naudojam kabelių ieškiklį. Aparatas kabelį parodo apie dešimt centimetrų tikslumu.

Na Nidoje mums neprireikė, kad statybininkai paliktu atkastas tranšėjas, nes tras¹ ten klojo ilgai. Tras¹ matuoti pradėjome Pamario gatvėje, čia praeina renovuojama d100 vandentiekio trasa, ant kurios yra pastatytas šulinys Nr. 39, jame yra išviso 3 kryptys. Pirmoji kryptis ateina nuo marių, antroji kryptis iš šulinio kyla Pamario gatve į šiaurź, o trečioji kryptis nutiesta į gyvenam¹ nam¹. Be to, kad šis šulinys yra renovuojamas, jame bus padarytas ketvirtas išėjimas Ped110, kuris bus prijunktas prie renovuojamos vandentiekio trasos, kuri įeina į priešgaisrinės tarnybos katilinź, šiai trasai aš ir darau išpildom¹j¹ nuotrauk¹.

Matuoti šį šulinį pradėjau nuo šulinio ritinių, tam kad žinočiau tikslų kameros skersmenį, tuo pačiu vienoje rankoje laikydamas reflektorių, o kitoje abris¹, kuriame braižiau situacij¹ ir žymėjausi kiekvien¹ žymim¹ tašk¹. Pradėjźs nuo ritinių, leidausi pasižymėti naujai įrengtų vamzdžių viršaus, surinkźs pirm¹, antr¹ , treči¹ ir ketvirt¹ kryptis pasižymėjau ir ten esamas tris sklendes, kurios bus pažymėtos šulinių kortelėje. Kiek lukterėjus buvo uždėtas ir betoninis dangtis ant žiedų, tada pasižymėjau ir vandentiekio dangtį ir pamatavau trasos posūkį, kuris randasi prie „Jūratės“ viešbučio pietinio kampo. To užtenka, k¹ pamatavau išpildomajai nuotraukai, nes statybininkai tik tiek buvo pastatź. Tada prieš baigiant darbus, įsikalėme kelis varžtus į šaligatvį ir užsikoordinavom tam, kad kit¹ dien¹ atvykus matuoti nereiktų naudoti GPS įrangos, o būtų galima pasinaudoti užkoordinuotus taškus ir dirbti su tacheometru.

Atvykź atlikinėti matavimo darbų į Nid¹ po savaitės, radome jau paklota tras¹ iki šulinio kalno viršuje. Pradedant matavimus pasinaudojome užkoordinuotais taškais, kuriuos įkalėme į šaligatvį. Buvome kviesti pamatuoti tras¹ keliomis dienomis ankščiau, bet neturėjome laiko. Statybininkai mums paliko atkast¹ posūkio kamp¹, kuris yra kalno papėdėje, netoli trejų aukštų gyvenamo namo, taip pat aplinkui visiškai iki vamzdžių ir be cementinio dangčio atkast¹ šulinį. Šis šulinys skyrėsi tuo, kad jame buvo tik dvi kryptys. Šį šulinį taip pat matuoti pradėjau nuo kameros skersmens, paskui leidausi iki dugno, kad galėčiau pasimatuoti pirmos ir antros krypties vamzdžių apačias. Pamatavźs vamzdžius, toliau matavausi šulinio dugn¹ ir sklendź su automatinio oro nuleidikliu. Išlipus iš šulinio iškarto buvo uždėtas betoninis dangtis su vandentiekio dangčiu, kurį aš iškart ir pasimatavau.

Toliau trasa tźsiasi iki kito vandentiekio posūkio, kuris yra kitoje kalno papėdėje, jį taip pat statybininkai paliko atkast¹, kad galėtumėme tiksliai jį pamatuoti ir žinotumėm tikslų jo buvimo aukštį. Nuo to posūkio iki kito šulinio visa tranšėja buvo atkasta ir viskas puikiai matėsi. Pasimatavźs posūkį taip rinkausi taškus ir brėžiau abris¹ iki kito pastatyto šulinio, kuris yra tiesiai prieš priešgaisrinź tarnyb¹. Nusileidź nuo kalno mes užsikoordinavo dar vien¹ mūsų įkalt¹ tašk¹, nes nuo kalno viršūnės nesimatė matuojamos trasos. Šiame šulinyje taip pat yra tik dvi kryptys, pamatavau jas, paskui kameros skersmenį, dugn¹, viena sklendź, vandens išleidėj¹ ir hidrant¹. Jie visi taip pat turės būti pažymėti šulinių kortelėje.

Iki likusios trasos pamatavimo pabaigos buvo likź tik vandentiekio trasos posūkio kampas ir šulinys. Pamatavźs posūkio kamp¹, rinkau taškus iki šulinio, kuris buvo renovuojamas. Šis šulinys ankščiau turėjo dvi kryptis, o dabar prijungus mūsų vandentiekio tras¹ jame jau yra prijunkta ir trečia kryptis. Surinkau visus tris vamzdžius ir tris sklendes, paskui kameros skersmenį ir vandentiekio dangtį. Visų mano surinktų duomenų tikrai pakanka, kad galėčiau tiksliai nubraižyti ir tiksliai pavaizduoti vietovėje esanči¹ vandentiekio tras¹. Tiksliai joje pažymėti naujai pastatytų ir renovuotų šulinių esam¹ viet¹, tiksliai pažymėti vandentiekio rasos posūkio kampus ir posūkio aukščius. Visų surinktų duomenų lauko metu tikrai užtenka vandentiekio išpildomosios nuotraukos šulinių kortelių sudarymui. Šiais lauko matavimais ir užbaigiu savo lauko darbus Nidoje.

2.3. Vandentiekio trasos išbraižymas kompiuterine „Geomap 2006“ programa

Inžineriniai, geodeziniai darbai braižomi „Geomap 2006“ specialia braižymo programa. Braižymas šia programa tampa nesudėtingas ir greitas, nes patobulintos programos nereikalauja didelių pastangų iš braižytojo. Pakanka žinoti programos funkcijas ir žymėjimus.

Nidos vandentiekio išpildomosios nuotraukos matavimų duomenis iš aparato kortelės yra nukraunami per LGO (GeoOffice) programėlź, kuri konvertuoja duomenis iš Leica į Geomap program¹. Pagal matavimų statybvietėje abris¹, kur yra eilės tvarka padaryti matavimų ėjimai, Geomap programoje braižau vandentiekio tras¹, pasirinkdamas atitinkam¹ trasos žymėjimo linij¹.

Tras¹ pradėjau braižyti nuo pirmo šulinio, kuris yra prieš katilinź. Šį šulinį braižau ant senos renovuojamos trasos. Pirmiausiai išbraižau vandentiekio šulinio kamer¹, sujungdamas pagal mano abris¹ pažymėtus skaičius. Šios kameros skersmuo yra 1,5 m, kaip ir buvo visuose brėžiniuose. Tada išsirinkźs Geomap programoje specialų vandentiekio šulinio dangtį, jį uždėjau ant atitinkamos kameros. Pagal sen¹ toponuotrauk¹ šiame šulinyje buvo tik dvi kryptys, o dabar kadangi prie šio šulinio buvo prijungta nauja vandentiekio trasa yra jau trys kryptys. Ši¹ kryptį pažymėjau trečiu numeriu. Kiekvienas šulinys yra sunumeruotas pagal vietinių planšetų nomenklatūras. Planšeto nomenklatūroje yra dvidešimt penki kvadratai, kurie vietovėje atitinka 50 metrų. Kiekvienas kvadratas turi savo numeracij¹ nuo 1 iki 250. Kiekviename langelyje telpa nuo 1 iki 10 numerių. Mūsų pirmasis šulinys pagal planšetės nomenklatūr¹ patenka į patį pirm¹jį langelį nuo planšeto pradžios. Šiame langelyje numeracija yra nuo 1 iki 10, kadangi šiame kvadrato plote yra jau lygiai dešimt šulinių su numeriais, tai braižomam šuliniui nebetenka joks numeris. Tokiu atveju yra numeruojama papildomai raidėmis. Todėl šio šulinio numeris bus 10a. Tada man beliko šį šulinį pririšti nuo pastovių antžeminių statinių. Išsirinkau tris artimiausius pastato kampus, nuo jų nubrėžiau tris juodas linijas ir ant jų uždėjau atstumus. Šiuo darbu pabaigiau pirmo šulinio braižym¹, po to sekė šio šulinio kortelės užpildymas. (1 pav.)

Šioje kortelėje surašomi visi reikalingi matmenys, kad užsakovas atliktoje išpildomojoje nuotraukoje matytų tikslius matmenys įrengtos komunikacijos. Šioje kortelėje surašiau komunikacijos pavadinim¹, paskui susiradau pagal vietovėje atitinkanti planšet¹, kurio numeris turi būti taip pat užrašytas. Žemiau apačioje nubraižiau pagal reikalavimus vertikali¹ šulinio padėtį, kiek žemiau horizontalinź padėtį. Šalia nubraižiau ir planinź padėti atitinkančia vietovėje. Žemiau lentelėje užpildžiau dangčio medžiag¹, skersmenį, dangčio altitudė. Surašiau visų trijų krypčių medžiagas, numerius ir atstumus nuo dangčio, ir vamzdžio viršaus altitudės. Šiuo lentelės užpildymu baigiau 10a šulinio braižym¹ ir dokumentacij¹.

Išrinkźs atitinkama Geomap programoje vandentiekio trasos linij¹, brėžiau j¹ iki pirmojo posūkio, kurį taip pat turiu pažymėti nuo antžeminių komunikacijų. Šį posūkį pažymėjau nubrėždamas juod¹ linij¹ ir uždėdamas atstūmus, nuo fekalinės kanalizacijos šulinio, pažymėtu 6 numeriu ir taip pat tokia pačia linija brėžiau nuo ryšių šulinio pažymėtu numeriu 2a. Pririšźs šį šulinį toliau brėžiau vandentiekio linija iki kito vandentiekio trasos šulinio kuri buvau pasižymėjźs savo abrise. Šis šulinys skiriasi nuo 10a, tuo, kad yra pastatytas visiškai naujas, o ne renovuotas. Pagal abris¹ šis šulinys turi dvi kryptis, jame yra įrengtas hidrantas, kurį taip pat išsirinkau iš vandentiekio ženklų, šalia toje pačioje kameroje uždėjau ir vandentiekio trasos dangtį. Pagal vietinź planšeto nomenklatūr¹ šiam šuliniui uždėjau numerį 18. Šį šulinį, taip pat pririšau nuo antžeminių komunikacijų. Nubraižźs šulinį plane, pradėjau pildyti šulinio kortelź, šioje kortelėj yra dvi kryptys , Pe 110, kur pažymėjau jų vamzdžio viršus , užrašiau planšeto nomenklatūros numerį ir komunikacijos pavadinim¹. Ši¹ šulinio kortelź galima pažiūrėti (2 pav.). Užbaigźs 18 šulinio aprašym¹ vandentiekio tras¹ brėžiau toliau jungdamas pagal abris¹ savo taškus, taip pat šioje trasos atkarpoje pažymiu trasos posūkį, kurį taip pat juodomis linijomis pririšu nuo esamų komunikacijų, vandentiekio šulinių pažymėtu numeriais 214 ir 215. Pažymėjźs šį posūkį vandentiekio tras¹ brėžiu toliau iki kito posūkio kuris pagal mano turima abrise sunumeruotų taškų yra kalno papėdėje. Posūkį, taip pat turiu plane pririšti prie esamų komunikacijų, posūkį atžymėjau nuo priešgaisrinės tarnybos pastato kampo, šiluminės trasos šulinio dangčio pažymėtu numeriu 211, ir lietaus kanalizacijos šulinio kurio numeris 214. Trasa toliau pagal mano abrise pasižymėtų taškų tźsiasi aukštyn į kaln¹, kur pagal abris¹ esu pasižymėjźs vandentiekio trasos šulinį. Išsirinkdamas Geomap braižymo programoje vandentiekio trasos šulinį taip pat jį pažymiu savo brėžinyje. Šis šulinys yra, taip pat pastatytas naujas, o nerenovuojamas, todėl reikėjo jam uždėti numeracija. Pagal planšeto nomenklatūras jam tenka numeris 112, kurį aš ir užrašiau. Šulinį buvo sunkiau pririšti prie kokių nors pastatu, ar komunikacijų nes jų miške buvo nedaug. Šulinį pririšau nuo šiluminės trasos šulinio dangčio ir elektros apšvietimo stulpo, ir uždėjau jo koordinates. Šulinio kortelėje tokia pačia seka pildžiau reikalingus langelius , planšeto nomenklatūra, vamzdžiu medžiagos pavadinim¹, altitudės , ir vertikalinės padėties šulinį ir horizontalinės. Šis šulinys yra (3 pav.).

Vandentiekio trasa tźsiau brėždamas vandentiekio linija pagal abrise pasižymėtus piketus žemyn nuo kalno kur trasa daro, dar vien¹ posūkį prie trijų aukštų pastato. Šį posūkį pririšau nuo namo kampo, ir nuo šalia esančios šiluminės trasos šulinio. Dar vienas ir paskutinis šioje vandentiekio trasoje esantis posūkis yra priešais poilsio namus „Jūratė“. T¹ posūkį pririšau prie netoliese augančio medžio, elektros apšvietimo stulpo, ir vandentiekio šulinio. Pagal abris¹ mano prirašinėjama trasa baigiasi piketo numeriu 28, kuris reiškia paskutinį trasos šulinį (4 pav.) Šis šulinys yra renovuojamas todėl jo numeris išliks toks, koks buvo prieš renovacij¹. Pagal abrise pažymėtais piketais sujunginėjau kamera, paskui išsirinkdamas iš Geomap ženklų vandentiekio dangtį taip pat pažymėjau. Šiame šulinyje išbrėžiau keturias kryptis, ankščiau prieš renovacija jame buvo 3 kryptys. Na nutiesus nauja vandentiekio linija buvo reikalinga prijungti prie šio šulinio, kad nukreiptu vandentiekio tras¹. Šiam šuliniui taip pat nubraižiau nauja kerteli¹, nors buvo ir sena, bet reikėjo pažymėti nauja krypti todėl šia kortele nubraižiau iš naujo. Užrašiau planšeto nomenklatūr¹ , vamzdžio diametrus, altitudes, vamzdžio medžiagas, šulinio vertikalź ir horizontalź padėtį.

Pabaigźs braižyti tras¹ ir joje buvusius šulinius, man liko tik galutinai užbaigti išbraižyti trasos elementus. Ant trasos užrašiau atstumus tarp šulinių ir vamzdžio diametr¹, dešiniajame kampe uždėjau įmonės štamp¹ su visais atributais ir pradėjau brėžinio CAD pagal GKTR standart¹ sluoksniavim¹. Šis standartas sukurtas pagal techninių reikalavimų reglament¹ GKTR 2.11.02:2000.

 

2 pav.

2.4. Išpildomosios nuotraukos derinimas ir tvirtinimas su GIS centru

Geodezijos ir kartografijos techninių reikalavimų reglamentas GKTR 2.18.01.:2004 nustato Lietuvos respublikos georeferencinio pagrindo (toliau – georeferencinis pagrindas) turinį ir jo elementus atitinkančius kodus ir atributus. Georeferencinį pagrind¹ rekomenduojama naudoti sudarant visus valstybės registrus, kadastrus ir grafiškai orientuotas duomenų bazes. Georeferencinis pagrindas formuojamas ir atnaujinamas geografinių informacinių sistemų (GIS) principu. Grafiniai duomenys aprašomi pagal integruotos geoinformacinės sistemos (InGIS) geoduomenų specifikacij¹, patvirtint¹ valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministro ir valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos respublikos vyriausybės direktoriaus 2000 m. Balandžio 25 d. Įsakymu nr. 46/32 (Žin., 2000, nr. 36-1019). Georeferencinio pagrindo informacija kaupiama ir saugoma valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, suskirstytoje pagal LKS-94 metų nomenklatūrinį suskaidym¹ lapais. Bazinis georeferencinio pagrindo mastelis yra 1:10 000. Skaitmeninių technologijų pagalba duomenys gali būti transformuojami į kitus mastelius. Georeferencinio pagrindo bazinė kartografinė medžiaga (bazinis žemėlapis) – skaitmeniniai ortofotografiniai žemėlapiai masteliu 1:10 000.

Prieš pradėdamas matavimo darbus Nidos mieste, visu pirma turėjau gauti leidim¹ iš Klaipėdos miesto savivaldybės geodezijos ir Gis centro. Kad gautum leidim¹, ir kad galėtum matuoti, aš turėjau užsiregistruoti Gis centre .

Norint prisijungti prie sistemos, prisijungimo lange reikia nurodyti prisijungimo vard¹ ir slaptažodį (laukai 'Prisijungimo vardas' ir 'Slaptažodis') ir paspausti mygtuk¹ 'Prisijungti'. Jeigu vartotojo vardas ir slaptažodis nurodyti teisingai, atidaromas pagrindinis aplikacijos langas. Vartotojui prisijungus prie sistemos atidaromas pagrindinis sistemos langas. Pagrindinį lang¹ sudaro vartotojo informacija, pagrindiniai meniu skyriai ir informacijos pateikimo (priklausomai

nuo pasirinkto meniu punkto) sritis. Vartotojui prisijungus prie sistemos atidaromas pagrindinis sistemos langas. Pagrindinį lang¹ sudaro vartotojo informacija, pagrindiniai meniu skyriai ir informacijos pateikimo (priklausomai nuo pasirinkto meniu punkto) sritis.

Pagrindiniai meniu skyriai:

Vartotojai - naujo vartotojo informacijos įvedimas, vartotojo informacijos redagavimas, šalinimas;

Leidimai - prašinių ir leidimų s¹rašas, statuso keitimas.

Duomenų atsiuntimas;

Žemėlapis - žemėlapis, paieška, prašinio pateikimas.

Baigti darb¹.

Visa Neringos miesto dalies vandentiekio išpildom¹j¹ nuotrauk¹ braižiau laikydamasis CAD pagal GKTR standartus. Šis standartas sukurtas pagal techninių reikalavimų reglament¹ GKTR 2.11.02:2000. “Sutartiniai topografinių planų M: 1:500, 1: 1000, 1: 2000 ir 1: 5000 ženklai”, reglamentuoja topografinių ir išpildomųjų nuotraukų sudarymo dwg formatu reikalavimus. Šio reglamento privaloma laikytis apsikeičiant duomenimis su savivaldybe.

Brėžinio iškarpoje aš pagal standartus sukūriau atlikto darbo rib¹, nurodžiau teritorij¹ už kurios duomenų tikslum¹ ir teisingum¹ prisiimu atsakomybź. Pagal standart¹ rašomas tekstas neturi fiziškai nukrypti nuo linijos, Inžinerinių komunikacijų vamzdžiai turi susijungti šuliniuose ir sudaryti loginź tinklo struktūr¹. Brėžinyje gali būti naudojami tik šiame skyriuje aprašyti brėžinio elementai turintys nurodytus nustatymų parametrus. Toks sluoksniavimas būtinas laikantis GKTR 2.11.02:2000 bei InGIS standarto, kadangi vėliau bus reikalaujama prie ženklų priskirti GKODŲ, naudojant nurodyt¹ sluoksniavimo metod¹ geokodavimas (automatinis GKODAS reikšmių objektams priskyrimas) bus automatizuotas.

Laukų reikšmės:

Sluoksnio pavadinimas – atitinka GKTR reglamente nurodyt¹ žymens kod¹.

Sluoksnio parametrai – visi nurodyti sluoksniai turi tūrėti nurodytus parametrus (sluoksnio spalv¹, linijos tip¹, bei linijos svorį).

Objekto pavadinimas – lauke nurodytas GKTR objekto aprašymas.

Objekto tipas – nurodyti visi konkrečiame sluoksnyje galimi objektai ( blokas, tekstas, linija, štrichas)

Objekto pavadinimas arba teksto stilius arba linijos tipas lauke nurodoma:

a)      jei objekto tipas blokas nurodomas bloko pavadinimas,

b)      jei objekto tipas tekstas nurodomas tekstas teksto stilius,

c)      jei objekto tipas linija nurodoma linijos stilius,

d)      jei objekto tipas štrichas nurodomas štricho pavadinimas

Objekto spalva – nurodoma konkreti objekto spalva (spalvos pagal AutoCAD žymėjim¹).

Neringos miesto dalies vandentiekio trasos išpildom¹j¹ nuotrauk¹ sluoksniuoti buvo nelengva, nes visa toponuotrauk¹ buvo daryta inžinerinių tyrinėjimų, dar prieš įvedant savivaldybėje naujus standartus. Taigi visu pirma man reikėjo iš naujo persluoksniuoti visas komunikacijas, tai buvo nelengva, nes ten jų tikrai yra nemažai. Baigźs sluoksniuoti nuotrauk¹, siunčiau išpildom¹j¹ nuotrauk¹ į savivaldybź ir gavau teigiam¹ atsakym¹, kad galiu atvykti į GIS centr¹ ir man bus suderinta nuotrauka. Kai nuotrauk¹ suderino su GIS centru, padariau dar dvi kopijas šios nuotraukos, original¹ su diskeliu ir kopija atidaviau užsakovui, o trečia kopija liko įmonėje.(2.4 pav.)

2.5. Vandentiekio trasos išpildomosios nuotraukos GIS panaudojimo galimybės

Terminas GIS atsirado palyginus neseniai, apie septyniasdešimtuosius. Tuo metu tapo įmanomas informacijos kaupimas, pertvarkymas, apdorojimas ir pateikimas skaičiavimo mašinų pagalba. Ypač intensyviai geoinformacinių sistemų (GIS) technologija vystėsi paskutiniu dešimtmečiu. Lygiagrečiai su progresuojančia technologija vystėsi ir pritaikymo sritys, kurios šiuo metu apima ūkių planavim¹, gamtos išteklių apskait¹, mokesčių planavim¹, aukštos kokybės kartografij¹, karo topografij¹, ekologinius tyrimus, transporto reguliavim¹, demografinius tyrimus ir kt.

Žodis informacija kilźs iš lotynų kalbos ir reiškia išaiškinim¹, pranešim¹, t.y. mokslines, visuomenines, politines, technines žinias, perduodamas vienų asmenų kitiems žodžiu, raštu ar masinėmis komunikacijos priemonėmis. Sistema yra graikų kilmės žodis reiškiantis sandar¹, jungtį. Šiuo metu sistema aiškinama kaip planingas, taisyklingas išdėstymas, sutvarkymas, organizacija ar bendros funkcijos susietų organų visuma. Žodis „geo“ graikiškos kilmės ir parodo terminų s¹saj¹ su Žemės rutuliu, žeme, Žemės pluta. Geografija (iš graikų kalbos „žemės aprašymas“) yra mokslų sistema, apimanti gamtos ir visuomenės mokslų šakas, kurios tiria gamtinius (fizinė) ir gamybinius (ekonominė) teorinius kompleksus ir jų komponentus. Tokiu būdu „geoinformacinė sistema“ būtų platesnis terminas. GIS apibrėžiamos kaip priemonės, vaizduojančios erdvinius ir kintančius realaus pasaulio objektus lanksčiau ir besitźsiančiu būdu. GIS elementai pavaizduoti (pav. 5.).

Pav.5. Geoinformacinės sistemos elementai

GIS sukūrimui reikia sudaryti realaus pasaulio dalies, kuriai kuriama sistema, modelį, kuris aprašys ir pateiks realaus pasaulio objektus ir įvykius. Taip pat būtina turėti priemones, kurios galėtų objektyviai kaupti, analizuoti ir atvaizduoti sudaryt¹ modelį.

GIS apibrėžiama kaip organiška techninės įrangos, matematinio – programinio aprūpinimo, duomenų apie supanči¹ erdvź bei personalo junginį, paruošt¹ efektyviam geografiniu požiūriu susijusios informacijos kaupimui, saugojimui, tvarkymui, atnaujinimui, analizei ir pateikimui.

Pagrindinis GIS bruožas yra tai, kad ji analizuoja geografiškai pateiktus duomenis. Kitas svarbus GIS požymis tas, kad ji analizuoja duomenis erdvėje. [5]

Integruota geoinformacinė sistema (InGIS) – tai Lietuvos Respublikos valstybinės informacinės sistemos posistemė, apimanti valstybės kadastrų ir registrų, vyraujančių kuriant ir naudojant oficiali¹ geoinformacij¹, tarpusavyje susijusius duomenų keitimosi procesus. Ši sistema nustato geoduomenų kūrim¹, registravim¹, standartizavim¹ ir administravim¹, susieja įvairius kadastrus, registrus, naudojančius kartografinį pagrind¹. Integruota geoinformacinė sistema yra skirta ekonomiškai ir veiksmingai aprūpinti valstybės institucijas pagrindine geoinformacija sprendžiant valstybės, apskričių ir savivaldybių valdymo, planavimo ir apskaitos klausimus. Integruota geoinformacinė sistema apima georeferencinių, valstybinių, žinybinių ir teritorinių kadastrų bei registrų, taip pat teritorijų planavimo integruojančių duomenų bazių sudarym¹, aktualizavim¹, tvarkym¹, naudojim¹, pildym¹.[6]

Blokų ribos turi būti pastovios, t.y. tokios, kurios paprastai nesikeičia ilgus metus, lengvai atpažįstamos tiek naudojamoje kartografinėje medžiagoje (pvz. ortofotografiniuose žemėlapiuose), tiek ir vietovėje.

Blokų apibrėžimui naudotinos ribos išdėstytos prioriteto tvarka:

Infrastruktūros objektai (keliai, geležinkeliai, ežerai, upės, kanalai, kiti hidrografijos objektai, grioviai, užstatytos teritorijos ir t.t.);

Ribos tarp žemės dangos tipų, lauko keliukai, kitos ribos kurios dažniausiai yra nekintančios (miško ribos, nenaudojama žemė ir t.t.);

Dirbamos žemės sklypų ribos tarp to paties tipo žemės dangos, kurios gali būti vadinamos nekintančiomis (tvoros, gyvatvorės ir t.t.).

Žemėlapių koordinačių sistema ir geometrinis tikslumas

Koordinačių sistema, naudojama galutiniams produktams (skaitmeninėje ar analoginėje formoje), yra Lietuvos Valstybinė Koordinačių Sistema LKS 94. Geometrinis blokų ribų tikslumas turi atitikti topografinio žemėlapio M1:10000 tikslumo reikalavimus (vidutinė kvadratinė paklaida £ 3m).

Blokų charakteristikos

Bloko dydis ir struktūra priklauso nuo landšafto ir bloke vyraujančio žemės dangos tipo. Išskirtos trys pagrindinės blokų kategorijos:

Žemės ūkio blokai – dirbama žemė, t.y. ariama, ganyklos, pievos (išskyrus natūralias);

Urbanizuoti blokai – tai užstatyta teritorija (namai, gatvės ir pan.) su įsiterpusiais nedideliais dirbamos žemės sklypais;

Mišrūs blokai – tai nedirbama žemė ir neužstatyta žemė: miškai, krūmynai, pelkės, apleista žemė, daubos ir t.t. natūralios pievos (pvz. palei upes) dažnai ūkininkų naudojamos kaip ganyklos ar šienaujamos pievos, turėtų būti priskirtos prie mišrių blokų.[7]

Ši¹ vandentiekio išpildom¹j¹ nuotrauk¹, savivaldybė įtraukė į savo duomenų bazź, kuri¹ kaupia tam, kad palengvintu geodezininkų darb¹, ir kauptų vienodus reikalavimus atitinkančius duomenys. Savivaldybė visus atliktus geodezinių įmonių darbus, toliau naudos geodeziniams darbams. Mano atlikt¹ išpildom¹j¹ nuotrauk¹, savivaldybė panaudos kitiems geodezininkams, kurie užsisakys atlikinėti matavimus būtent toj vietoj kur buvo padarytas pririšimas.

Ši¹ išpildom¹j¹ nuotrauk¹ galima bus panaudoti, kad ir po dvidešimt metų, jeigu prireiks ši¹ tras¹ renovuoti, tai tiksliai žinos tiek, statybininkai, tiek projektuotojai. Paprasčiausiai visus vandentiekio posūkio kampus, bus lengva atrasti, nes jie visi aiškiai yra pririšti prie esamų statinių, ir komunikacijų. Šulinių kortelėse galės rasti tikslius matmenys visų keturių šioje trasoje esančių šulinių, jų krypčių, išėjimų numerius. Baigiamajame darbe pamatuota ir išbraižyta išpildomoji nuotrauka tikrai pasitarnaus atliekant geodezinius matavimus ir statybos darbus.

IŠVADOS

Baigiamajame darbe sudarydamas Neringos miesto dalies vandentiekio trasos išpildom¹j¹ nuotrauka, darau šias išvadas:

Geodezinės išpildomosios nuotraukos atliekamos iki tras¹ užpilant gruntu.

Išpildomosios nuotraukos sudaromos 1994m. Lietuvos koordinačių sistemoje (LKS-94), komunikacijos braižomos prisilaikant „Topografinių planų M 1:500, 1:1000, 1:2000, ir 1:5000.

Trasos išpildomajai nuotraukai reikalinga pirminė medžiaga yra: skaitmeninė topografinė nuotrauka ir planas su vandentiekio tinklais.

Lauko matavimo darbus atlikau su TPS1205-GPS“ aparatu pagal GKTR 2.01.01.:1999.

Inžineriniai, geodeziniai darbai braižomi „Geomap 2006“ braižymo programa.

Braižant trasos išpildom¹j¹ nuotrauk¹ privalomai yra užpildomos šulinių kortelės.

Skaitmeninės nuotraukos derinimas vyksta pagal GKTR standart¹.

Tvirtinimas vyksta su savivaldybės geodezijos skyriumi.

Išpildomoji nuotrauka bus įtraukta į savivaldybes GIS skyriaus duomenų bazź, kuria galima bus naudoti apsikeičiant duomenimis su geodezininkais ir kitomis savivaldybėmis.

SANTRAUKA

Užstatant naujas teritorijas bei rekonstruojant esamus kvartalus reikalinga numatyti visų inžinerinių tinklų plėtr¹. Šiems darbams reikalingi itin tikslūs inžinerinių tinklų geodeziniai, topografiniai planai bei kita informacija. Iki užkasant nauj¹ komunikacij¹, būtinai turi būti atliekamos naujų komunikacijų išpildomosios nuotraukos. Tokios nuotraukos atliekamos pagal GKTR 2.01.01.:1999.

Lietuvai įstojus į ES padaugėjo projektų, susijusių su aplinkos apsauga. Todėl buvo skirta lėšų Neringos miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstrukcijai ir plėtrai. Šiame baigiamajame darbe aprašau Neringos miesto dalies vandentiekio trasos išpildom¹j¹ nuotrauk¹. Nuotrauka buvo braižoma su „Geomap 2006“ programa, CAD pagal GKTR standart¹. Atliktos naujos trasos išpildomoji nuotrauka, buvo suderinta su savivaldybės GIS centru. Išpildomoji nuotrauka bus įtraukta į savivaldybės duomenų bazź, kuria galima bus naudoti apsikeičiant duomenimis su geodezininkais ir kitomis savivaldybėmis.

SUMMARY
INFORMACINIŲ ŠALTINIŲ S„RAŠAS

1. V. Aksamitauskas, A. Neseckas (2005) Požeminiai inžineriniai tinklai, Vilnius

2. Geodezijos ir kartografijos techninis reglamentas (GKTR 2.01.01.:1999)

Aplinkos projektų valdymo agentūra LR aplinkos ministerija Neringos miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstrukcija ir plėtra Pirkimo dokumentai III tomas - Techninės specifikacijos (2005)

 

 

 

PRIEDAI

2 priedas

3 priedas
4 priedas
5 priedas
6 priedas
7 priedas

8 priedas
9 priedas
10 priedas

TOPOGRAFINIUOSE PLANUOSE IR SCHEMOS NAUDOJAMI SUTRUMPINIMAI

plien.  - plienas

ker. - keramika

ket. - ketus

asbc.  - asbocementas

bet. betonas

plstm.  - plastmasė

a.s. - aukštas slėgis

v.s. - vidutinis slėgis

ž.s.  - žemas slėgis

a. įt.  - aukšta įtampa

ž. įt.  - žema įtampa

v.v. - vamzdžio viršūnė

v.a. - vamzdžio apačia

v.l.  - vamzdžio latakas

a.v.v.  - apsauginio vamzdžio viršus

a.v.a.  - apsauginio vamzdžio apačia

k.v. - kanalo viršus

k.a. - kanalo apačia

k.l.  - kanalo lubos

k.d. - kanalo dugnas

k.  - kabelio viršus