Žmogus reiškiasi įvairiuose meno šakose, nuolat ieškodamas vis naujų išraiškos priemonių. Muzikoje, elektroninės muzikos srityje , šis procesas prasidėjo nuo padidinto žmogaus susidomėjimo įvairiais fizikiniais reiškiniais .Eksperimentai su garsu , buvo artimesni mokslinei veiklai , bet tai sudarė pagrindą naujos meno šakos susiformavimui.

Elektorinės muzikos istoriją galima nagrinėti kaip elektra-muzikinių instrumentų vystymąsi.

Darbai ir tyrimai elektronikos srityje privedė prie naujos muzikos šakos susiformavimo, ir tai tapo trečiąja po J.S.Bacho (1685-1750) ir A.Šionbergo (1874-1951) revoliucija muzikoje. (J.S.Bachas įtvirtino temperaciją, pasiūlyta matematiko Verkmeisterio. A.Šionbergas supaprastino derminę trauką.) Bet tai anaip tol nepakeitė kompozitorių ir atlikėjų, instrumento gamintojo, santykio. Kaip pakeitė naujai atsiradusi garso įrašymo ir sintezės įranga.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Rytų muzikai būdingų dermių ir temperacijos panaudojimas Europinėje muzikoje, tapo realiu tiktai tada kai atsirado nauji instrumentai , muzikos žanrai.

Europoje, idėjų artimų elektroninei muzikai užsimezgimas , prasidėjo nuo XVII amžiaus kai kompozitoriai panaudodavo vis naujesnes, netradicines išraiškos priemones. Čia minimas ir G.F.Hendelio (1685-1759) “Kalėdinis choralas” - chorui, orkestrui , varpams; L.V.Bethoveno (1770-1827) šventinė uvertiūra “Vellingtono mūšis prie Viktorijos”, kur kompozitorius panaudojo tikrą artileriją; J.Haidno (1737-1806) “Vaikiškoji simfonija” (vaikiškiems instrumentams), taip pat operinė kūryba, kur dažnai pasinaudodavo įvairiais sceniniais prietaisais, tikslu išgauti įvairius triukšmus.

Visi šie veiksmai formavo elektroninės muzikos idėjas.

Šiuolaikinių elektroninių ritmų pradininkų galima būtų vadinti fiziką, matematiką Hermann Ludwig Ferdinand von Helmholtz (1821-1894). 1860 metais jis parašė darbą 'Sensations Of Tone: Psychological Basis for Theory of Music' — kuriame išdėstė praktines išvadas metalo ir stiklo elektromagnetinių vibracijų tyrimų srytyje. Jo sukonstruotas , prietaisas , valdomas elektroniniu būdu gavo 'Helmholtz Resonator' pavadinimą.

Tęsdami elektroakustinių eksperimentų temą, apžvelgsime kai kuriuos svarbiausius rusų elektroninės muzikos pasiekimus.

Optofoninis pianinas

1916 metais sukurtas pirmas elektroninis optinis instrumentas Optophonic Piano, naudojantis nuspalvintų diskų, stiklų, veidrodžių, filtrų, linzių techniką. Instrumento sukūrėjas dailininkas-futuristas, muzikantas Dmitrijus Baranovas-Rošinas.

Gimė Baranovas-Rošinas Chersone, Ukraina 1888 metais, o mirė Prancūzijoje Paryžiuje 1944. Prie instrumento pradėjo dirbti nuo 1916 metų. Optofoninis pianinas buvo naudojamas parodose , kur buvo eksponuojami jo paveikslai, taip pat įvairiuose renginiuose. Vėliau 1924 įvyko du koncertai Maskvos Didžiajame teatre kur autorius su žmona grojo savo instrumentu. 1925 Menininkas išvyko iš Sovietų sąjungos ir persikėlė gyventi į Paryžių, kur tęsė savo dailininko bei muzikanto karjerą.

Optofoninis pianinas generavo garsus, o vaizdas iš spalvotų diskų buvo matomas ekrane arba ant sienos. Su klaviatūros pagalba buvo galima kontroliuoti įvairias filtrų ir diskų kombinacijas. Varijuojant keisti šviesesnius ir tamsesnius diskus. Instrumentas skleidė įvairiausias melodijas, kurios buvo palydimos nuolat besikeičiančiu vaizdu.

Įsivaizduokit, kad kiekvienai klaviatūros kombinacijai, specifiniai pozicijai, atitinka tam tikras elementas, kuris kombinacijoje su kitais filtrais, daugiau ar mažiau permatomais, peršviečiamas šviesos spinduliu. Yra įvairiausių filtrų rūšių : veikiančių prizmės principų, tokių kaip linzės ir taip toliau. Galima buvo kiekvienai kompozicijai sukurti tam tikra vaizdą.

TEREMINAS

1920 metais buvo sukurtas instrumentas kuris susilaukė ypatingo dėmesio ne tik Rusijoje bet ir visame pasaulyje.

Tereminas- pirmas elektromuzikinis instrumentas muzikos istorijoje. Jį sukūrę Levas Sergejevičius Termenas. Garsas atsiranda atlikėjui judinant rankas elektromagnetiniame lauke šalia metalinės antenos , iš šono atrodo, kad garsas atsiranda iš niekur.

Yra kelios teremino rūšys . Pirmuose modeliuose, kuriuos sukūrė pats Termenas , dvi antenos – kairė ranka reguliuoja garso garsumą, dešinė aukštį. Modernizuotuose konstrukcijoje dešinė ranka taip pat reguliuoja aukštį, bet kairė mygtukų pagalba, reguliuoja bendras garso charakteristikas, garsumas reguliuojasi pedalu.

L.Koroliovas dar labiau patobulino instrumentą , pasirodė grifo vizuoliavimas su skale kurioje pažymėtas garso aukštis. Taigi susirasti reikiama aukšti tapo daug paprasčiau. Taip pat instrumento charakteristikos nebesikeičia nuo drėgmės.

Pirmieji tereminai buvo sukurti su elektroninėmis lempomis, vėliau jas pakeitė tranzistoriai, šiuolaikiniuose tereminuose naudojamos mikroschemos.

Vėliau pasirodė įvairiausios teremino modifikacijos, panašiu principu buvo sukurti kiti instrumentai: 'Terpistone', The 'Rhythmicon', 'keyboard Theremin' 'Electronic Cello'.

Terpistonas buvo sukurtas šokėjams, ir nuo šokėju judesių ir kojų bei kūno jėgos priklausė išgaunamas garsas. “Ritmikonas” tai ritmo generatorius.

'Electronic Cello' tai instrumentas savo išvaizda panašus i smuiką. Kita teremino modifikacija. Instrumentas buvo pagamintas jau Jungtinėse Amerikos valstijose 1930.

Vietoj smuiko stygų instrumentas turėjo lankstų juodą plastikinį grifą , nuo paspaudimo ilgumo ir nuo pozicijos priklausė garso tonas, garsumą irgi galima buvo reguliuoti. Turėjo du tembrus.

Levas Termenas sukūrė ne tik šiuos instrumentus, bet dirbo įvairiuose srityse.

Gimė Sankt-Peterburge 1896 metais dvarininkų šeimoje. Labai anksti išmoko skaityti ir nuo pat mažens domėjosi įvairiais mechaniniais prietaisais. Kaip priklauso jo aplinkos jaunuoliams baigė gimnaziją, įstojo į konservatoriją, vėliau po poros metų i Peterburgo universiteto fizikos ir astronomijos fakultetą. Pilietinio karo įkarštyje profesorius A.F.Joffe pakviečia Termeną į naujai sukurtą Fizikos technologijos universitetą. Čia, laboratorijoje ir buvo sukurtas tereminas.

1921 metais termenas pristatė savo instrumentą mokslininkams. Jauną, juodu kostiumu vilkinti jaunulį stebėjo pilna salė profesorių , mokslininkų. Bet jis pakelia rankas ir salė nutyla. Muzika gimsta tiesiog iš oro. Ovacijos. Sėkmė-girdisi replikos iš salės. Tada vienas korespondentas pirmą kartą pavadino instrumentą teremenovoksu , ką reikštų Termeno balsas.

A.S.Joffe buvo labai patenkintas. Kokia reklama institutui. Jis organizuoja koncertą Kremliuje.

Ir ten susilaukė pasisekimo. Po koncerto Termenas išėjo su nemokamu geležinkelio bilietu kišenėje ir užduotim važinėti po kaimus ir miestus ir platinti savo išradimą.

Nuo 1927 metų su koncertais Termenas keliauja po užsienį. Jis koncertuoja geriausiose Italijos, Vokietijos , Prancūzijos, Didžiosios Britanijos salėse .

“Elektronų muzika” skambėjo per radiją. Jo laukė Amerika. “Plaza”viešbutis Niujorke. Salėje sėdėjo S.Rachmaninovas, Arturo Toskanini, smuikininkas J.Pigeti. Jis jaudinosi kaip pirmą kartą grodamas , bet buvo priimtas nuostabiai.

Toliau seka sėkmingas kontraktas su kompanija RCA masiniai teremino gamybai . Puikus butas Niujorke, nauja mašina. Į jo studija užeina tokie žmonės kaip: Dž.Geršvinas, Morisas Ravelis , Jasha Heifecas, Iegudi Menuchinas , Čarli Čaplinas, Bernard Šou.

Čia jis sutinka savo pirmąją žmoną Klarą Rozenberg. Būtent jai , geriausiai valdančiai instrumentą buvo kuriamos pjesės. Emigrantė iš Rusijos ji nuo penkių metų koncertuodavo , baigė Maskvos konservatoriją . Bet per 1918 metų badą ir šaltį jai kažkas atsitiko su ranka ir groti smuiku jau nebegalėjo .

Vėliau Termenas vedė antrą kartą. Ji buvo šokėja. Būtent jai jis sukonstravo Terpsitoną, ant specialios platformos šokėjai kūno judesiais galėjo išgauti garsus.

1938 metais, komandiruotei pasibaigus Termenas grįžta i Sovietų sąjungą.

Gimtinėje jo niekas nelaukė ir gavo jis 8 metus kalėjimo. Kartu su Sergejumi Koroliovu ir Andriejumi Tupolevu jie dirbo Omsko apskrityje.

Vėliau Termeną pervedė į mažą miestelį šalia Maskvos, kur jis pradėjo dirbti KGB tikslams. 1956 metais Termeną reabilitavo.

Jis dirbo ir institute, dėstė akustiką ir konservatorijoje.

Susidomėjimas tereminais nepraėjo visą gyvenimą, buvo sukonstruotas tereminas jau su tranzistoriais. Bet tokio milžiniško pasisekimo kaip 30-tais metais jau nebebuvo. Ir tik “perestroikai” prasidėjus jis gavo teisę išvažiuoti į užsienį.

Mirė Termenas 1993 taip ir nesulaukęs laboratorijos Tėvynėje. Jo instrumentus turi keli muziejai ,o mokančius jais groti galima suskaičiuoti ant pirštų.

Po Termeno išradimo atsirado ir dar visa eilė instrumentų tai ir “Ilstonas”kompozitoriaus Ilsarovo ir grifinis inžinieriaus Ananjevo instrumentas ir vionela V.Gurovo, klavišinis- “Ekvodinas” A.Volodino.

1930 —Sonaras, monofoninis lempinis elektroninis instrumentas su prailginta klaviatūra, galėjo “šnekėti” žodžius panašius į “mama” , “tėtė”. Nikolajus Ananjevas.

1932 — Emiritonas , lempinis instrumentas su klaviatūra sukurtas teremino pagrindu.Galimas glissando efektas. Sukūrė A. Ivanov ir A.Rimsky-Korsakov.

EKVODINAS

1931- Ekvodinas pirmasis analoginis elektrinis sintezatorius. Sukūrė Andej Volodin. (1914-1981)

Instrumentas turėjo: dinaminę klaviatūrą reaguojančią į paspaudimą, galimybę groti vibrato kaip su smuiku, galimybę groti dviem balsais, instrumentų tembrus kuriuos sudarė visi simfoninio orkestro instrumentai ir perkusijos, glissando kontrolę, moduliacijos kontrolę, pedalus.

Nuo 1930 metų Rusijoje Andrei Volodin bendradarbiavo ir dalyvavo kartu su instrumentų išradėjais Konstantinu Kovalskiu ir Jevgenijumi Murzinu konferencijose ir tyrimuose. Tais laikas jis naudojo ankstyvus namuose pastatytus instrumentus. Pirmasis komercinis instrumentas buvo pastatytas 6-tame dešimtmetyje. Ekvodinas buvo apdovanotas aukso medaliu Briuselyje, o 1959 metais ir Maskvoje. Sovietų sąjungos valdžia po tokių apdovanojimų parėmė šį projektą, bet pagaminta buvo tik 12 instrumentų. Ir jau 60-tais metais gamyba baigta.

70-tais Volodinas dėstė akustikos bei muzikos sintezės kursą Maskvos konservatorijoje, ir kartu dirbo prie instrumento tobulinimo.

Jevgenijus Murzinas (1915-1970) savo knygoje “Elektroninės muzikos estetika” rašė, kad “garso kokybinė materializacija instrumentuose- labai svarbi muzikiniam vystymuisi. Dalis išraiškos priemonių ir būdų formuojama būtent instrumento kūrėjo ( taip tradicinė muzika kažkuria prasme formavo gerai temperuotas klavyras).

Jeigu į tai atsižvelgti tai visu žingsniu į priekį žengė Jevgenijus Šoplo. Susipažinus su Šorino garso įrašymo optine sistema, Šoplo nusprendė sukurti tokį instrumentą, kad garsą galima būtų paišyti.

Tai buvo geniali idėja. Tai gi 1929 metais Šoplo sukūrė pirmą pasaulyje elektroninį garso sintezatorių , kuri pavadino “Variofonu”, o kompozitorius A.Avraamovas nufilmavo dirbtinę fonogramą. Šitas instrumentas grafinį garso vaizdavimą paversdavo garsu. Priklausomai nuo piešinio formos keitėsi garsumas tembras, tonas. Reikia pabrėžti, kad garso atkūrimas reikalavo labai daug pastangų ir laiko, bet užtai kompozitorius pats galėjo perteikti savo sumanymą be atlikėjo pagalbos.

Toliau tas principas bus labai svarbus, ir tai išskirs elektroninę muziką nuo tos kuri atliekama elektoriniu instrumentu pagalba. Kur kurinio atlikimas neįmanomas be atlikėjo ir prilyginamas atlikimui su tradiciniu instrumentu.

Sintezatoriaus pagalba 30-tais metais buvo įgarsinti keli filmai.

A.Avraamovas pradėjo dirbti su naujomis dermėmis garseeiliais , ypač susidomėjo liaudies muzika.

Muzikantai susibūrė į grupę, eksperimentavo su garsu, bet viską nutraukė antrasis pasaulinis karas. Ir eksperimentai buvo nutraukti iki 1967 metų kai Maskvoje buvo įkurta Elektroninė Muzikinė Eksperimentinė Studija. Aišku kad buvo išlikę entuziastai kurie vis tik tai tęsė mokslininkų veiklą, tarp tokių buvo Murzinas.

Naują konstrukciją turėjo sintezatorius “АНС” sukurtas Jevgenijaus Murzino ir taip pavadintas A Skriabino garbei. 60-70-tais metais tai buvo pagrindinis Maskvos eksperimentinės elektroninės muzikos studijos instrumentas.

Sintezatorius“АНС” turi 720 valdomų generatorių, 10 oktavų. Pagrindinis garseeilis numato oktavos padalinimą į 72 laipsnius , galimas padalinimas ir į 114 laipsnių. Tai yra riba kai žmogus dar gali atskirti vieną garsą nuo kito. Toks platus garsų pasirinkimas sąlygoja bet kokio garso sintezę.Galimybę pasinaudoti visomis įmanomomis dermėmis.

Ant šito prietaiso kompozitorius surašo visus reikalingus jam garsus ant stiklo, nepermatomais nedžiūsiančiais dažais.Taip įjungiami generatoriai. Šis stiklas savotiška partitūra.

Kompozitorius tampa dailininku, nupiešia, pakoreguoja, ištrina tam tikrus piešinius. Iš kart paklauso kas gaunasi.

Ant stiklo galima kurti vis naujus garsus, panaudoti dirbtinius balsus, triukšmus.

Maskvos elektronine muzikos studija turėjo ne tik sintezatorių “АНС” , bet 1972 metais nupirko ir paskutinį modelį anglų Teilor firmos sintezatorių “Sinti-100”, kuris buvo labai panašus į Roberto Mugo sintezatorių. Kai kas šiame sintezatoriuje buvo padaryta geriau, bet su “АНС” žinant tiksliai garso spektrą galima buvo tiksliai jį pavaizduot grafiškai, o paskui atkurt. .

Reikia prisiminti ir tai kad polifoninio sintezatoriaus tada dar nebuvo.

1973 metais “Maskvos eksperimentinė elektroninės muzikos studija” , turėdama du skirtingus labai galingus sintezatorius buvo laikoma viena geriausiai techniškai aprūpinta laboratorija , užsiiminėjanti tyrimais naujos muzikos srityje.

Kompozitoriai , dirbdami studijoje, galėjo pasinaudoti pačiais neįprasčiausiais garsais, beveik nesibaigiančia tembrų ir spalvų gausybe. Orientuotis tokioje studijoje įprastam muzikantui buvo nelengva , jį tiesiog užpuldavo naujų garsų lavina, ir dažnai susisteminti ir kūryboje panaudoti tuos garsus buvo sunkiausia.

1958 metais sukurti pirmieji labai sėkmingi A.Volkonskio bandymai .Tada “АНС” dar buvo Murzino sodyboje. Gaila, bet Volkonskis po 10 metų darbo su instrumentu nepanoro tęsti šios veiklos, bet jo darbai buvo ir yra labai svarbūs.

Pirmųjų įrašų pagalba 1960-tais metais atėjusieji pas Murziną jaunieji kompozitoriai A.Nemtinas, E.Artemjevas, O.Buloškin , S.Kreiči bandė išmokt naudotis instrumentu. Buvo sukurti ir atskiri kūriniai. Ypač svarbus yra A.Nemtino “Ašaros” .Šitame kūrinyje kompozitorius panaudojo panašius į choro skambėjimą, varpų ir įvairių triukšmų tembrus. Tai pat kitame kūrinyje jis panaudojo naujas dermes.

1967 į studiją atėjo kompozitoriai Alferdas Šnitke, Edison Denisov, Sofja Gubaidulina, Šandor Kalloš. Elektroniniai opusai Šnitke “Srovė” Ir Gubaidulinos 'Vivendi Non Vivendi'- tai kuriniai aukšto muzikinio meno.

Šnitke kūrinio idėja labai paprasta konstruktyvi. Pagrindą sudaro 60 “do” natos obertonų seka. Kulminacijoje atsiranda kažkoks neaiškus, abstraktus tembras , kuris vėliau ištirpsta obertonų judėjime. Taip pavaizduota energija.

Gubaidulios kūrinys “Vivendi Non Vivendi” –tai žmogaus jausmų (perteiktų elektroninės muzikos pagalba) programinis charakteris.

Rusijos elektroakustinės muzikos asociacija sukurta 1990 metais. Ji įeiną į tarptautinę konferenciją (International Confederation for Electroacoustic Music). Asociacija apjungė profesionalus kompozitorius , muzikologus, programuotojus, garso režisierius dirbančius prie garso tyrimų. Asociacijos prezidentas Eduardas Artemjevas.

Elektroninė muzika- tai viena iš muzikos krypčių , o ne kažkas jai priešingo. Laikas parodė, kad vis daugiau kompozitorių panaudoja savo “tradiciniuose” kuriniuose elektroninę muziką. Pradžioje tai buvo akustiniai efektai, kurie buvo naudojami įrašų studijose, atsiradus kompaktiniams prietaisams juos pradėjo naudoti ir gyvų koncertų metu ( reverbas, echo ir t.t)

70-tais jau tapo įprastas muzikantų-atlikėjų bendravimas su elektroninių išraiškos priemonių formavimu, moduliavimu , filtravimu. Ir pagaliau idėjos kaip galima būtų visą simfoninį orkestrą įkūnyti viename instrumente su besikečiančiu tembru. Žymus amerikiečių kompozitorius Mel Pauelas sakė: “Laikas padarys taip, kad elektroninė muzika įsilies kaip upė į visos muzikos vandenyną, ir mes veteranai, galvosim kad tikslas pasiektas”.

Elektroninės muzikos galimybės beribės. Bet tam, kad sugebėti visiškai kontroliuoti garsinę terpę, kurią ji jau mums atvėrė, reikalingos didžiulės pastangos kaip teorines taip ir konstravimo ir naujų tobulesnių sintezatorių išradimo srityse.

Literatūros sąrašas:

Parengta pagal www puslapius

https://eidos.kiam.ru/

https://www.alphabet.ru/nomer.shtml?action=select&a=2799

https://russcience.chat.ru/papers/gal91os.htm

https://www.termensite.narod.ru/

https://www.theremin.ru/

https://portishead.boom.ru/theremin.htm

https://www.izvestia.ru/life/article32133

https://www.martin.homepage.ru/murzin.htm

https://www.martin.homepage.ru/volodin.htm

https://progressive.h10.ru/hist/index.php

https://www.m-box.ru/articles/history/18/electronic/index.html

https://www.m-box.ru/articles/history/18/electronic/index.html

https://avenue.darkside.ru/index.phtml/rus/Library

https://music.ramenskoe.ru/musreview/emhist.shtml

https://www.obsolete.com/120_years/machines/optophonic/

https://perso.club-internet.fr/dbr/piano.htm

https://world-of-sound.pwp.blueyonder.co.uk/Crazy%20Instruments%20and%20Equipment.htm

https://www.variophon.de/klangerzeugung_e.htm

https://www.variophon.de/index_e.htm