CATEGORII DOCUMENTE |
Bulgara | Ceha slovaca | Croata | Engleza | Estona | Finlandeza | Franceza |
Germana | Italiana | Letona | Lituaniana | Maghiara | Olandeza | Poloneza |
Sarba | Slovena | Spaniola | Suedeza | Turca | Ucraineana |
DOCUMENTE SIMILARE |
|
Olimpinės aidynės Antikos laikais
ymiausiomis sporto aidynėmis Senovės Graikijoje buvo Olimpinės aidynės. Apie jas inoma daugiausiai, jos paliko gilų pėdsak¹ pasaulio istorijoje.
Olimpinių aidinių kilmė aikinima įvairiais mitais, legendomis ir padavimais. Pasak vienos legendos pirmuoju olimpinių aidynių nugalėtojas buvo Pelopesas, kuris varėsi su Pisos karaliumi Inomaosu. Tačiau faktikai aidinių tėvais laikomas Oksilosas (Oxylos) ir jo įpėdinis Ifitosas (Ifitos). Olimpinės aidynės pradėtos rengti senovės graikų dievo Dzeuso garbei. Pasak kai kurių altinių, sportiniai renginiai vyko visoje Graikijoje, tai būdavo ir mao lygio varybos, ir vis¹ alį apimantys turnyrai. Pirmosios minimos olimpinės aidynės įvyko 776 m. pr. Kr., Olimpijos mieste. Manoma, kad olimpinės aidynės galėjo vykti ir anksčiau, bet pirm¹ kart¹ jos minimos būtent iais metais. Tada Olimpijos valdovas Ifitosas sudarė sutartį su Likorgu (Lycourgos), Spartos valdovu, ir Kleistenesu (Cleisthenes), Pisos valdovu. ios sutarties tekstas skelbė, kad kol vyksta Olimpinės aidynės visoje Graikijoje nutraukiami bet kokie kovos veiksmai, t.y. pasklebiama taika. aidynės buvo organizuojamos beveik 1200 metų, iki 393 m. po Kr. (kitų altinių duomenimis - 394 m. po Kr.), kai krikčionikosios Romos imperijos valdovas Teodosijus I udraudė visas pagonik¹sias graikų tradicijas, tarp jų ir Olimpines aidynes. T¹ jis padarė norėdamas graikus paversti katalikais I viso buvo surengta apie 300 (kai kas įvardyja ir tikslų skaičių - 293) aidynių. aidynės buvo atnaujintos XIX a. pabaigoje, prancūzo barono Pjero de Coubertino ir graiko Dimitrioso Vikelaso pastangų dėka. Pirmosios iuolaikinės olimpinės aidynės įvyko 1896 m. Graikijos sostinėje Atėnuose.
Pirmuoju olimpinių aidinių, vykusių 776 m. pr. Kr. Olimpijoje, nugalėtoju buvo paskelbtas Korobusas i Elio, antikinio miesto, isidėsčiusio 52 km į iaurź nuo Olimpijos. Jis nugalėjo ~ 200 m (tikslesniais duomenimis ~ 192 m) bėgimo rungtyje.
Olimpinės aidynės vykdavo Olimpijos mieste, isidėsčiusiame tarp Alfeoso ir Kladeoso upių, vakarinėje Peloponeso dalyje. I pradių aidynėms vykti utekdavo ir paprastų miesto pajėgumų, tačiau su laiku didėjantis rungčių ir iūrovų skaičius vertė imtis permainų. VI a. pr. Kr. buvo pradėta miesto rekonstrukcijos programa. ios programos metu buvo pastatyta Dzeuso ventykla su aukso ir geleies statula, skirta iam senovės graikų dievui. Tai buvo vienas i septynių pasaulio stebuklų. Visos bėgimo ir penkiakovės rungtys vykdavo pailgos formos stadione, vienu kratu besiremiančiame į kalvos papėdź. Kiti jo kratai buvo apjuosti pylimu. irgų varybos vykdavo hipodrome. Visi varybų iūrovai netilpdavo anktame stadione ar hipodrome. Daniausiai jie susėsdavo ant kalvų, nes i jų buvo galima puikiausiai stebėti sportininkų kov¹ slėnyje. Kaip ir iais laikais, sportininkai būdavo raginami įvairiais ūksniais, varybas lydėdavo muzika.
aidinėse galėjo dalyvauti toli grau ne visi. Į varybas kelias udarytas buvo vergams, svetimaliams (ne graikų tautybės monėms), moterims. aidynėse galėjo dalyvauti visi laisvieji helenai, tačiau ruoimasis varyboms ir dalyvavimas jose reikalavo daug lėų, o jų atsirasdavo tikrai ne pas kiekvien¹. Todėl aidynėse dalyvaudavo tik pasiturintys monės. Į aidynes grietai buvo udrausta įengti moterims, nes jos vyko Dzeuso garbei, o įstatymai draudė silpnosios lyties atstovėms dalyvauti bet kokiose ikilmėse, skirtose iam dievui. Iimtis buvo padaryta vieninteliai moteriai - Olimpijos Demetros ventyklos vyriausiajai ynei.
Olimpinių aidynių dalyviai būdavo skirstomi į dvi grupes. Pirmoji grupė - vyrai, antroji - jaunuoliai. Pastariesiems atstovavo asmenys, kurių amius būdavo 12-18 metų. Neretai vyrai bandydavo klastoti savo amių ir apsimesti jaunesniais negu yra i tikrųjų. Pastebėjus tai, jie būdavo baudiami piniginėmis baudomis ir alinami i aidynių.
Atletų apranga būdavo labai maa, o daniausiai jos i viso nebūdavo. Sportininkai rungtyniaudavo paprasčiausiai nuogi. Rūbai būdavo naudojami tik norint apsaugoti sportininkus nuo traumų.
Pradioje olimpinės aidynės trukdavo vos vien¹ dien¹, vykdavo tik viename stadione, o programa būdavo sudaryta vos i vienos rungties. Tačiau su laiku aidynių trukmė iaugo iki 5 dienų. Jos vykdavo vasar¹, liepos-rugpjūčio mėnesiais, kas ketverius metus. Laiko tarpas (4 metai) tarp olimpinių aidinių būdavo vadinamas Olimpiada. Vasaros pradioje visi atletai atvykdavo į Elio miest¹ ir maiausiai mėnesį ruodavosi aidynėms: treniravosi ir pan. Taip pat jie turėjo gauti 10 io miesto teisėjų leidim¹ dalyvauti aidynėse. ie teisėjai i varybų paalindavo silpnus atletus, taip pat tuos, kurie buvo ne graikų tautybės, vergus, kriminalinius nusikaltėlius ir atrinkdavo labiausiai vertus kovoti aidynėse. Iki aidynių pradios likus 2 dienoms olimpinių aidynių dalyviai, jų treneriai ir teisėjai patraukdavo į 52 km kelionź Olimpijos link. Į aidynių sostinź jie atvykdavo pirm¹j¹ renginių dien¹, kai nevyko jokie sportiniai renginiai. Taip pat į Olimpij¹ veimais, raiti ar laivais atvykdavo deimtys tūkstančių kitų graikų. Aplink Olimpij¹ iaugdavo didiulis palapinių miestelis. Pirmoji diena būdavo skirta maldoms, aukoms, ventiniams renginiams ir aidynių dalyvių, trenerių bei teisėjų olimpinės priesaikos davimui. Antroji diena prasidėdavo Olimpinių aidynių atidarymo ceremonija hipodrome. Po to vykdavo irgų ir kovų veimų lenktynės. Vakarėjant atletai varėsi penkiakovės rungtyse. Trečioji aidynių diena visada būdavo mėnulio pilnaties fazės metu. Ji buvo religingiausia diena visos ventės metu. Ryte vykdavo didiulės religinės apeigos ir didioji procesija link Dzeuso aukuro, kur buvo paaukojama 100 galvijų. Likź galvijai būdavo sunaudojami po to vykdavusiame bankete. Popietės metu varydavosi jaunuoliai. Bėgimo ir kontaktinės sporto akos buvo rengiamos ketvirt¹j¹ dien¹, kuri pasibaigdavo bėgimo su arvais rungtimi. Penktoji diena buvo skiriama nugalėtojų apdovanojimui, gyvulių aukojimui jų garbei ir iklimingam banketui. Po to buvo paskelbiama aidynių pabaiga.
Olimpinės aidynės neapsiribojo vien sportiniais ir religiniais renginiais. Jų metu vykdavo daug kitų konkursų ir pasirodymų. Savo kūryb¹ gausiai susirinkusiai publikai čia pristatinėdavo ir skaitydavo graikų poetai ir raytojai. Teigiama, kad būtent Olimpinių aidynių metu Herodotas pirm¹kart perskaitė savo veikal¹ 'Istorija'.
aidynių nugalėtojai buvo apdovanojami alyvų akelėmis. Nugalėtojas buvo vienas kiekvienoje rungtyje, u 2-¹j¹ ir 3-i¹j¹ vietas atletai prizų negaudavo. Danai nugalėtojams būdavo pastatoma statula ventame Olimpijos rajone. Nugalėti aidynose būdavo didelė garbė tiek pačiam atletui, tiek ir jo eimai, bei miesto, kuriam atstovavo sportininkas, gyventojams. Savo tautiečiams laimėtojai tapdavo vos ne dievybėmis, ventais monėmis. Nugalėtojai danai būdavo įaminami senovės graikų poetų poemose ir odėse, gimtieji miestai pastatydavo dar vien¹ statul¹ savo herojams, jiems būdavo suteikiamas nemokamas maitinimas iki gyvos galvos, jie būdavo paskatinami ir materialiai, suteikiant būst¹, pinigus ir pan. Būti olimpiniais čempionais norėdavo daugelis, bet tik retam pasisekdavo savo svajonź įgyvendinti. Daugelis atletų buvo profesionalai, jie kovai ruodavosi nuo pat maų dienų. VI a. pr. Kr. buvo pradėtos steigti gimnazijos, kur patyrź treneriai ugdydavo naujus atletus ir ruodavo juos varyboms. Treneriais neretai dirbdavo ir buvź olimpiniai čempionai, kurie patirtimi dalindavosi su naujais talentais. Būsimiems olimpinių aidinių dalyviams būdavo ugdoma nugalėtojo dvasia, jų tikslas turėjo būti pergalė, tik pergalė. Dabartinis ūkis 'Svarbiausia dalyvauti', to meto atletams sukeltų juok¹. Dalyvavimas aidynėse nereikė nieko, pralaimėjusieji usitraukdavo gėd¹ ilgam laiko tarpui. Atletai taip pat buvo perkami ir parduodami tarp miestų. Tai tik dar kart¹ parodo, kad olimpinių aidinių dalyviai buvo toli grau ne mėgėjai, o tikri profesionalai.
aidynės danai nebuvo persismelkusios draugikumo ir santarvės tarp atletų dvasia taip, kaip yra dabar. Tai neretai buvo tik dar viena kovos iraika tarp visos Graikijos miestų, kaip ir karas, teroras ir pan. Visi miestai nutraukdavo karinius veiksmus ir susirinkdavo Olimpijoje, kad įrodytų savo miestų jėg¹ per atletų pergales. Daug sportininkų aidynių metu ūdavo ir dauguma ių mirčių būdavo neatsitiktinės. Visos olimpinės rungtys buvo naudojamos ruoiant kareivius kovoms, taigi ir olimpiadoje būdavo neretai demonstruojamas pačių kareivių pasiruoimas kovai.
Skelbiami ir tokie faktai, kad pergalės aidynėse buvo perkamos ir parduodamos. Kalbama ir apie teisėjų korupcij¹. Tai liudija apie paplitusi kyininkavim¹. Taigi, pergalź galbūt buvo galima nusipirkti ir u pinigus
Olimpinių aidynių rungtys. Pirmosiose aidynėse atletai varėsi tik vienoje rungtyje - 200 metrų bėgime. Po penkiasdeimties metų buvo įvesta antroji rungtis - 400 m bėgimas. Su laiku buvo įtraukiama vis daugiau ir daugiau rungčių. Galiausiai nusistovėjo ios olimpinės sporto akos: bėgimas, penkiakovė (susidedanti i uolio į tolį, disko ir ieties metimo, 200 m bėgimo ir imtynių rungčių), imtynės, kumtynės (boksas), irgų lentynės ir pankratijos (senovės graikų kovų menas). i lentelė detaliau pavaizduoja kada į Olimpinių aidinių program¹ buvo įtrauktos atitinkamos sporto akos ir konkursai:
Metai pr. Kr. |
Rungtis |
200 m bėgimas |
|
400 m bėgimas |
|
4800 m bėgimas |
|
Penkiakovė |
|
Imtynės |
|
Kumtynės |
|
Keturių irgų kovos veimų lenktynės |
|
Pankratijos |
|
Jojimas |
|
Jaunuolių 200 m bėgimas |
|
Jaunuolių imtynės |
|
Jaunuolių penkiakovė (tais pačiais metais rungties atsisakyta) |
|
Jaunuolių kumtynės |
|
Bėgimas su arvais |
|
Mulų veimų lenktynės (tais pačiais metais rungties atsisakyta) |
|
Lenktynės jūroje (tais pačiais metais rungties atsisakyta) |
|
Dviejų irgų kovos veimų lenktynės |
|
Trimitininkų konkursas |
|
Oratorių konkursas |
|
Keturių kumeliukų kovos veimų lenktynės |
|
Jojimas kumeliuku |
|
Jaunulių pankratijos |
Kumtynės. Antikinės kumtynės (arba, paprasčiau tariant - boksas) turėjo gerokai maiau taisyklių nei dabartinės. Kova nebuvo skirstoma į raundus, buvo kaunamasi tol kol vienas kovotojų netekdavo s¹monės ar pripaindavo savo paralaimėjim¹. Savo oponent¹ buvo galima muti net tada, kai jis gulėdavo ant emės. Smūgiuoti buvo galima tik į galv¹ ir veid¹. Kovotojai nebuvo skirstomi į svorio kategorijas, buvo tik vyrų ir jaunuolių grupės, dvikovų oponentai buvo parenkami atsitiktine tvarka. Vietoje dabar dėvimų boksininkų pirtinių kovotojai buvo tik odiniais dirais apsijuosź rankas ir rieus, paliekant pirtus laisvus. Platas buvo pasiaipźs i kovotojų, pavadinźs juos 'kaimiečiais sudauytomis ausimis'.
irgų lenktynės. irgų lenktynės buvo dvejų rūių: kovos veimų, tempiamų irgų, varybos ir kova tarp irgais jojančių okėjų. Kovos veimų lenktynės sudarė 12 ratų hipodromu (~ 14,4 km), jojimo varybose dalyvaujantis okėjai turėdavo įveikti 6 hipodromo ratus (~ 7,7 km). okėjai ant irgų sėdėdavo be balno. irgų lenktynės reikalavo labai didelių investicijų, todėl visi nugalėtojų laurai atitekdavo irgo (-ų) savininkui, o ne vanyčiotojui ar okėjui. Kovos veimų lenktynės buvo nepaprastai pavojingos - veimai skriedavo paėlusiu greičiu, neretai jie apvirsdavo ir sulūdavo, to pasekoje vanyčiotojai patirdavo sunkias traumas ar net ūdavo. Sakoma, kad vienose lenktynėse kovos nebaigė 8 i 10 jose dalyvavusių veimų.
Pankratijos - tai imtynių ir kumtynių derinys, graikų nacionalinis kovos menas. ios varybos buvo laikomos graiausiomis programoje. Atletai susikibdavo stovėdami, stengdavosi iversti prieinink¹ i kojų. Buvo leidiama ne tik grumtis, bet ir isukinėti rankas ir kojas bei smaugti prieinink¹. Buvo draudiama muti per akis, draskyti pirtais burn¹ ir kandiotis. Atletai kovų metų neretai susieisdavo.
Penkiakovė. ias varybas sudarė penkios rungtys: disko ir ieties metimas, uolis į tolį, bėgimas ir imtynės. Senovės graikų mėtomas diskas buvo pagamintas i akmens, geleies, bronzos ar vino ir turėjo skraidančios lėktės form¹, jo dydis ir svoris buvo nepastovūs. Metama ietis buvo dydio sulyg mogaus ūgiu, pagaminta i medio, jos galas buvo nusmailintas arba umautas metaliniu antgaliu, turėjo direlį pritvirtint¹ ties ieties svorio centru, skirt¹ metiko rankai. uolininkai į tolį naudodavo specialius vino ar geleies svarmenis, kurie turėjo pailginti jų nuskriet¹ atstum¹. Taip pat atletai susirungdavo bėgimo ir imtynių rungtyse. Manoma, kad visos penkiakovės nugalėtojas iaikėdavo būtent imtynių rungtyje, ji būdavusi lemiama.
Bėgimas. i rungtis - seniausia olimpinėse aidynėse. 200 m bėgimo rungtis buvo vienintelė pirmosiose olimpinėse aidynėse. Bėgikai bėgdavo vis¹ stadiono ilgį. Kai kuriais duomenimis tikslus stadiono ilgis buvo 192 m. Vėliau įvesta dar viena bėgimo rungtis. Buvo bėgama nuo vieno stadiono takelio galo iki kito ir atgal - viso 384 m. Taip pat atsirado ir ilgų nuotolių bėgimas. Atletai bėgo nuo 7 iki 24 stadiono takelių ilgių, t.y. nuo 1344 m iki 4608 m). Atletai, pradėdavź bėgti per anksti, buvo baudiami vytine. Be paprastų bėgimo rungčių buvo rengiamos ir lenktynės su arvais, t.y. bėgimas su almu ir skydu. Buvo bėgamos 384 m ir 768 m distancijos. ios lenktynės buvo labai naudingos ruoiant graikų kareivius kovos veiksmams.
Imtynės. ioje rungtyje, kaip ir dabartiniais laikais, kovotojai stengėsi pargriauti vienas kit¹. Trys pargriovimai buvo būtini pasiekti pergalei. Buvo draudiama kandiotis ir laikyti prieinink¹ 'emiau juostos'. Tarp leidiamų veiksmų buvo ir prieininko pirtų lauymas ir pan.
Sportiniai renginiai vyko ne tik Olimpijos mieste, bet ir kitose Graikijos vietose. Savas aidynes rengė ir Nemėjos miestas, Delfai, Delo sala, Istmoja, Aleksandrijoje, Niceforijoje, Heraklėjoje. Daugumoje ių aidynių būdavo kovojama dėl piniginių prizų, kai kurios jų būdavo rengiamos įvairių dievų garbei. Su laiku aidynės isigimė. Graikams patekus į Romos imperijos priespaud¹ renginiuose jau dalyvavo pagrinde vergai ir gladiatoriai. Sportas tapo sureisuotu spektakliu, paprasčiausiu reginiu, viskas buvo rengiama imperatoriaus garbei. IV a. pabaigoje aidynės buvo nustotos rengti.
Olimpinės aidynės (ir visos kitos sporto aidynės) buvo dalis tos didiulės heleninės kultūros. Didelė dalis. Jos sutraukdavo visos graikijos dėmesį lygiai taip pat kaip ir dabartinės aidynės sutraukia viso pasaulio dėmesį. Jos priversdavo umirti karus ir prisiminti graikų vertintas mogik¹sias vertybes - atletikum¹, kovingum¹ ir pan. Jose būt¹ ir blogų dalykų (profesionalumas, kyininkavimas, rasizmas, meilikavimas publikai), tačiau geri juos su kaupu atsvėrė. Jos iki ventųjų lygio galėjo ikelti vos ne eilinį mogų (tiesa, jis turėjo būti bent iek tiek pasiturintis), kai tuo tarpu kitose srityse tai pasiekti galėdavo tik vienas kitas. aidynės padėjo ugdyti ne vienos graikų tautos kartos atletikum¹, įskiepijo juose nora siekti kako. Jos sustiprino graikų socialinį ir religinį gyvenim¹. Juk ne veltui jos buvo atgaivintos ir vyksta iais laikais.
Praėjusio amiaus pabaigoje Olimpinės aidynės buvo atgaivintos. 1896 m. jos įvyko Atėnuose, nuo to laiko jos vykdavo kas ketveri metai. Sportas uleisdavo savo viet¹ tik karams. 2004 m. aidynės vėl sugrį į Atėnus, į Graikij¹, aidynių tėvynź. Tačiau iandieninės olimpinės aidynės beveik neprimena tų, vykusių prie 2000 metų Liko tik tos pačios sporto akos, ta pati olimpinė ugnis ir beveik nieko daugiau. Garsinami ne miestų vardai, o valstybių ir emynų. Pasikeitė idealai, renginio prasmė. Olimpija dabar glaudia tik olimpinź ugnį, kuria udegtas olimpinis fakelas kiekvien¹kart keliauja į vis nauj¹ aidinių sostinź
altinių s¹raas:
1. F.Krovkinas. 'Senovės istorija. Vadovėlis VI klasei'. Kaunas, 'viesa', 1992.
2. G.Goderis. 'Senovės istorijos dėstymas'. Kaunas, 'viesa', 1979.
3. E.Bakonis. 'Senovės civilizacijų istorija'. Kaunas, 'viesa', 1992.
4. 'Ancient Sports': https://www.perseus.tufts.edu/Olympics/, 2000 12 09.
5. 'Importance of Olympic Games': https://www.fhw.gr/projects/olympics/classical/importance.html, 2000 12 09.
6. 'Olympiad': https://www.fhw.gr/projects/olympics/classical/olympiad.html, 2000 12 09.
7. 'Athens 2004: The Ancient Olympic Games': https://www.greece-info.net/deucalion/olympic.html, 2000 12 09.
8. 'Helenic Ministry of Culture: The Olympic Games': https://www.culture.gr/2/21/211/21107a/og/games.html, 2000 12 09.
Panaudotos Michaelo Bennetto, Bostono, Harvardo, Tampos, Pensilvanijos universitetų muziejų ir pateiktųjų altinių nuotraukos.
Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare |
Vizualizari: 7568
Importanta:
Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved