Pažintinei plaukiojimo praktikai - Laivø energetiniø árenginiø eksploatavimas

UŽDUOTIS

Pažintinei plaukiojimo praktikai

Specialybë: Laivø energetiniø árenginiø eksploatavimas

I.           Laivo áranga

Laivo tipas   – vilkikas „ TAK – 5 „ Plaukiojimo rajonas – uosto akvatorija

Talpa – 70 tonø Laivo ilgis – 24,22 m Laivo plotis – 8,8 m Laivo aukštis – 9,5 m

Laivo gramzda – 4,8 m

1-vairinë; 2-triumas; 3-kajutë; 4-sandëlis; 5-mašinø skyrius; 6-kajutë; 7-valgykla; 8-kajutë; 9-kambuzas; 10-dušas; 11-WC

Vandens nepraleidžiamø pertvarø bei denio išdëstymas

Balastinë sistema

Balastinë sistema skirta vandens balasto priëmimui á cisternas, bei tolimesniam vandens perpumpavimui ir pašalinimui už borto. Juriniai laivai priima balastinius vandenis tam, kad gauti pakankamai gera stovum¹, grimzle.

Dugninio kingstono schema:

1 – kingstonas; 2 – oro vamzdis ( oro išleidimui); 3 – garo padavimo vamzdis; 4 – oro padavimo vamzdis; karšto garo arba suspausto oro vamzdis ( skirtas priëmimo groteliu pašildymui arba praputimui); 6 – grotelës; 7 – išorinë dugno apsiuva; 8 – vidinë dugno apsiuva.

Nusausinimo sistema

Nusausinimo sistema skirta kasdieniniam vandens pašalinimui, susikaupianèiu apatinëse laivo korpuso dalyse. Nusausinimo sistemos pagalba išpumpuoja vandens likuèius kurie pasilieka po balastinës bei priešgaisrines sistemos darbo.

Nusausinimo sistema yra visuose laivuose nepriklausomai nuo jø paskirties ir plaukiojimo rajono. Jinai susideda iš ásiurbimo vamzdžio, priimtuvo ir išmetimo vamzdžio kurie turi negrážtamuosius vožtuvus. Priimtuvai turi apsauginius tinklelius ir montuojami tuose vietose kur vanduo daugiausiai susikaupia. Nusausinimo sistemos galuose montuojamos purvo filtrai, taip vadinami purvo dëžës. Apsauginiai tinkleliai ir purvo dëžës nepraleidžia purvo, skudurø ir drožliø á siurblius ir vamzdyn¹.

Priešgaisrinë sistema

Priešgaisrinë sistema skirta paduoti ugniai gesinanèias medžiagas (užbortinis vanduo, garai, putos ir. t.t.). Sistema susideda iš priešgaisriniø siurbliø, kurie paduoda užbortiná vandená á magistralinius vamzdynus. Prie vamzdyno galima prijungti šlangus kuriø ilgis 10-20 m.

1–siurbliai; 2–vamzdynas; 3–flanšai gesinimo žarnoms

Gelbëjimosi árenginiø bei priemoniø išdëstymas laive

   2 – gelbëjimosi plaustai (10 žmoniø)

1 – pripuèiamoji valtis (6 žmonës)

    2 – gelbëjimo ratai su apšvietimo lempom

2 – paprasti gelbëjimo ratai

   9 – gelbëjimosi liemenës

         2 – komplektai ugniniø signalø

   4 – hidro kostiumai

   2 - žibintai

2 - kirviai

  1 - sirena

       1 - varpas

II.        Pagrindiniai ir pagalbiniai VDV

Pagrindiniai VDV techniniai duomenys:

Tipas  – vilkikas Galingumas – 2 660 kW Apsisukimø skaièius – 350 900 a.p.m. Cilindro diametras – 220 mm Stûmoklio eiga – 310 mm Cilindrø skaièius – 6

Santykinis kuro sunaudojimas  – 0,16

Apskritiminë paskirstymo diagrama:

25⁰ VRT

23⁰ 25⁰ ásiurbimas

išmetimas

27⁰ 35⁰

ART

Mechaninio išdëstymo planas mašinø skyriuje

1 – du pagrindiniai varikliai (); 17 – du oro balionai; 30 – dvi hidro mašinos; 16 – du kompresoriai; 38 – elektros skydas; 5 – du DG; 25 – garo katilas; 2 – du revers reduktoriai; 23 – (VDV tepimo alyvos tankai); 31(hidraulinës mašinos alyvos cisterna).

Galingumo perdavimo bûdas sraigtui.

1 – mova; 2 – reduktorius.

Sistemø schemos.truksta oro ir alyvos sis

Degalø sistema:

Degalø sistema laivuose turi užtikrinti kuro priëmim¹, saugojim¹, išvalym¹ (nuo vandens ir mechaniniø priemaišø) ir padavim¹ á pagrindinius o tai pat ir á pagalbinius variklius. Kartais degalai atlieka purkštuvo aušinimo funkcijas, galingiems VDV.

Degalø sistema sudaro cisternos, tankai (kuro saugojimui), siurbliai (kuro perpumpavimui ir padavimui), separatoriai, rupaus ir smulkaus valymo filtrai, aukšto slëgio kuro siurblys, purkštuvai, vamzdynai, o tai pat matavimo prietaisai ir automatika.

Šia sistema sudaro:

1. Vienas kasdieninio išeikvojimo kuro tankas
2. Trys tankai esantys dvigubame dugne ( ME varikliams)
3. Du kuro perpilimo tankai
4. Vienas separatorius
5. Vienas kuro perpumpavimo siurblys
6. Vienas pagalbinis – avarinis (rankinis) siurblys
7. Vienas antrinio valymo filtras iš rankines pompos puses
8. Du antrinio valymo filtrai prieš ME kuro siurblius
9. Du ME kuro siurbliai
10. Du DG kuro siurbliai

ME – pagrindiniai varikliai

DG – dyzel generatoriai

ME ir DG turi kuro siurblius ir antrinio valymo filtrus. Tankuose yra átaisyti tëkmës matuoklis. Užpildant ME ir DG tankus, jie yra apsaugoti nuo perpildymo. Suveikus davikliui, kuras grážta á kasdieninio išeikvojimo cisterna.

Rankine(avarine) pompa yra naudojama tada, kai nëra elektros energijos mašinø skyriuje, esant tušèiai kasdieninio išeikvojimo cisternai. Paleidimo mygtukas turi bûti paspaustas daug kartu iš eiles, tam, kad siurblys pradëtu dirbti.

Kuro separatorius gali bûti naudojamas automatizuotame režime AUTO arba valdomame (rankiniame) MANUAL. Dirbant automatiniame režime, separatorius pradës dirbti, kai sumažëja kuro lygis tanke, o nustoja dirbti, kada pasiekia viršutiná lygá. Ásijungus separatoriui, visada ásijungia kontroline lempute, kuri prietaisø skydelyje mums parodo, kad separatorius dirba ir atvirkšèiai.

Alyvos sistema

Èia pavaizduota VDV alyvos cirkuliacinës tepimo sistema. Alyva priimama nuo denio per filtr¹ 6 á atsarginê cistern¹ 7, iš kur savo tëkme papuola á dvi cirkuliacines cisternas 12. Iš cirkuliaciniø cisternø per filtrus 1 tepal¹ gali priimti cirkuliaciniai siurbliai 2 ir per tinklinius filtrus 3, magnetiná filtr¹ 4 ir tepalo aušintuv¹ 5 paduoda já á pagrindinio variklio 8 tepimo sistem¹. Iš variklio karterio tepalas nubëga á cirkuliacines cisternas 12.

Siurblys 10, separatorius11 paduoda alyv¹ iš cisternø 12 per pakaitintuv¹ 9 á separatoriø 11. Separatoriaus antras siurblys siurbia švari¹ alyv¹ arba atgal á cirkuliacines cisternas 12, arba á atsarginê cistern¹ 7. Cirkuliacinës sistemos papildymas alyva vykdomas savaime (iš cisternos 7 alyva teka savo tëkme), o išpumpavimas ir perpumpavimas cirkuliacinës alyvos vykdomas cirkuliaciniø siurbliø pagalba. Tai pat galimas rezervinis alyvos perpumpavimas separatoriaus siurbliu.

Aušinimo sistema

Ne visa šiluma išsiskirianti degant degalams virsta mechaniniu darbu. Dalis šilumos išeina su išmetamomis dujomis, dalis kaitina variklio detales. Kad detalës neperkaistø ir bûtø pastovios temperatûros, jos yra aušinamos. Dalá šilumos sugeria alyva, o didžiausia dalá (25-30%) – aušinimo vanduo.

Cilindrø galvutës, cilindrø blokas ir išmetimo kolektoriai aušinami vandeniu, stûmokliai - vandeniu arba alyva, purkštuvai degalais, alyva arba vandeniu.

Principinë gëlo vandenio kontûro schema cilindrø ir dujø turbo kompresoriø (DTK) sistema susideda iš cirkuliaciniø siurbliø 5, išsiplëtimo cisternos 13, aušintuvø 4, ájungtu lygiagreèiai, apsauginiu vožtuvo 3, valdomu termodavikliu, vandens kolektoriø 7 ir 1. Siurbliai paduoda vandená á kolektoriø 7, iš kur jis patenka á cilindrø ir korpusø 8 DTK aušinim¹ ir išeina á kolektoriø 1. Vandená, išeinanti iš variklio ir korpusu DTK, galima praleisti per aušintuvus arba praleisti dalá vandens per saugu vožtuv¹ 3 á siurbliø priëmimo ertme, palaikant tam tikr¹ temperatûr¹ visose VDV darbo režimuose. Vamzdis 10 sujungia siurbliø priëmimo ertmes su išsiplëtimo cistern¹, aprûpindamas reikaling¹ patvank¹. Oras ir garai kartu su vandeniu nuvedami iš VDV ir DTK aušinimo ertmiø per vamzdžius 15 á išsiplëtimo cistern¹.

Vamzdis 12 skirtas vandenio papildymui sistemoje. Per vamzdá 11, kuriame yra žiûros stiklas, vanduo iš išsiplëtimo cisternos perpildymo atveju perpilamas á tarpdugniná. Oras ir garai pašalinami iš sistemos á atmosfer¹ per vamzdá 14.

Oro sistema:

Kokybiškam degiojo mišinio sudarymui reikalingas oras. Kol jis papuola á cilindr¹ turi praeiti kelet¹ elementø: oro filtr¹, turbin¹, aušintuv¹,áleidimo kolektoriø ir cilindras.

Paleidimo sistema:

Suspausto oro paleidimo sistema susideda iš šiø elementø: iš kompresoriø, suspausto oro balionø, aukšto slëgio vamzdžiø, pagrindinio užvedimo vožtuvo, oro paskirstytojas ir cilindrø paleidimo vožtuvø. Variklio užvedimui naudojamos dvi pagrindinës schemos: su pneumatiškai valdomu ir automatiniu cilindrø paleidimo vožtuvø atidarimø. Su valdomais vožtuvais schema pavaizduota brëžinyje 2 pilname komplekte – nuo kompresoriaus iki paleidimo vožtuvø.

Paleidimo schema suspaustu oru su pneumatiškai valdomais paleidimo vožtuvais.

Ant kiekvienos cilindro galvutës randasi paleidimo vožtuvas 16, kuris valdomas paleidimo sklandžiu 11, sklandžiai (jø skaièius priklauso nuo paleidimo vožtuvø skaièiaus) dirba nuo kumšteliø 10, kurie randasi ant paskirstymo veleno 9, kad geriau veiktu užvedimo sistema su suspaustu oro balionu 7 manevro metu (variklio užvedimas, pervedimas á darb¹ nuo kuro, sustojimas) skirtas pagrindinis užvedimo vožtuvas 19. Šiais vožtuvais valdo valdymo sklandis 2, surištas su paleidimo rankenële 1.

Oro kompresorius 8. su elektros pavara ásiurbia or¹ iš atmosferos, suspaudžia já ir paduoda á balion¹. Suspausto oro slëgis kontroliuojamas manometru 6. Prieš variklio užvedim¹ atidaromas vožtuvas 5 ir oras patenk¹ á pagrindiná paleidimo vožtuv¹, o po magistrale á valdymo sklandá, kuris randasi padëtyje “Stop”, užima apatinê padëtá, jungdamas savyje magistralê 3 ir 18. Taip pagrindinis paleidimo vožtuvas gaunasi iš viršaus apkrautas ir glotnai prispaustas savo lizde.

Aukšto spaudimo kuro siurblio ir purkštuvo eskizai

Purkštuvas skirtas degalams ápurkšti á degimo kamer¹ ir jø lašeliams tolygiai paskirstyti kameros ertmëje. Purkštuvai bûna su mechaniniu, arba su hidrauliniu uždarymu.

Mûsø ASKS yra plunžerinio (sklandinio), blokinio tipo su mechanine pavara. Šito ASKS kuro kiekio reguliavimas atliekamas padavimo pabaigoje. Plunžeris turi spec. išpjov¹ ir sukiojant já aplink ašá krumpliaratinës pavaros pagalba reguliuojamas ápurškimo kiekis.

Aukšto spaudimo, daugiaskylis purkštuvas su mechaniniu uždarymu, kai padavimo kanalas uždaromas adatos dëka. Pagal konstrukcija sudëtinis, nes purkštuko antgalis yra atskira detalë

prijungimo antgalis

filtras

štuceris

purkštuko prispaudëjas

varinë tarpinë

korpusas

varinë tarpinë

Purkštuvo antgalis su

kalibruotomis skylutëmis

Konkreèias motoristø pareigas nusako laivo savininko patvirtintos pareigybës instrukcijos, jo ir laivo kapitono potvarkiai ir ásakymai.

Motoristas turi gebëti prižiûrëti pagrindinius ir pagalbinius variklius ir mechanizmus, gelbëjimo valèiø ir avariná variklá, garo katilus, vairo mašin¹, laivo gerviø mechaninê dalá, priešgaisrines, kuro, alyvos, sausinimo ir balasto sistemas.

Turi vykdyti: varikliø, pagalbiniø mechanizmø ir sistemø remontinius darbus pagal vyriausiø mechanikø ir mechanikø nurodymus. Dalyvauja budëjimuose su atitinkamai patvirtintu grafiku.

Motoristas budëtojas privalo atvykti á budëjim¹ 10 min. iki jo pradžios.

Iš priduodanèio budëtojo pamain¹ privalo gauti smulki¹ informacij¹ apie varikliø, pagalbiniø mechanizmø ir sistemø režimus, apie pastebëtus gedimus ir jø pašalinimus, apie gautus nurodymus ir jø ávykdym¹. Priimant budëjim¹ mašinø skyriuje turi bûti švara ir tvarka.

Priimdamas pamain¹ motoristas budëtojas privalo apžiûrëti visus dirbanèius variklius ir mechanizmus, susipažinti su prietaisø parodymais, o po to pranešti mechanikui budëtojui apie varikliø, pagalbiniø mechanizmø ir sistemø stová, o tai pat pastebëtus trûkumus ir nesklandumus.

Motoristas budëtojas vis¹ budëjimo laik¹ privalo bûti mašinø skyriuje, vykdyti budëtojø mechanikø nurodymus. Apie pastebëtus gedimus ir trûkumus nedelsiant pranešti mechanikui budëtojui.

1) apeiti visus dirbanèius mechanizmus ir lieèiant jø detales rankomis patikrinti temperatûr¹ nepažeidžiant darbo saugos taisykliø. 2) rankiniu bûdu tepalinës pagalba tepti besisukanèius, besitrinanèius mazgus neturinèius priverstinio tepimo. 3) kontroliuoti apkrovos paskirstym¹ tarp cilindrø. 4) kontroliuoti matavimo prietaisø parodymus. 5) kontroliuoti gëlo vandens lygá išsiplëtimo bake, kuro ir alyvos lygius. 6) nuolat ásiklausyti á variklius ir mechanizmø darbo sukeliam¹ triukšm¹ ir vibracij¹. Atsiradus pašaliniam triukšmui arba vibracijai nedelsiant surasti viet¹ ir nustatyti priežastá, o po to pašalinti. Draudžiama eksploatuoti variklá kritiniø apsukø zonose, kurios yra pažymëtos ant tachometro skalës raudonu sektoriumi. Šia zonas reikia praeiti greitai. 7) nuolat kontroliuoti variklá aptarnaujanèiø sistemø darb¹: a) aušinimo sistema – temperatûrø skirtumas tarp áeinanèio á variklá aušinimo vandens ir išeinanèio turi bûti 7–10 C temperatûros. Aušinimo vandens gëlo kontûro slëgis turi bûti didesnis už užbortës kontûro slëgá, dël to kad, jis nepakliûtø á gël¹ kontûr¹. Periodiškai, nereèiau kaip du kartus per mënesá laboratorijos pagalba ištirti gëlo vandens kokybê (chloridø kieká, vandens kietum¹, specialiø priemaišø kieká). b) tepimo sistema – bûtina periodiškai kontroliuoti užduotus slëgio ir temperatûros parametrus, o tai pat alyvos lygá vonioje arba cisternoje. Jeigu alyvos lygis mažëja, tai reiškia, kad nesandari sistema arba išsinešiojê žiedai. Jeigu alyvos lygis didëja, gali bûti, kad vanduo arba kuras papuola á alyv¹. Vanduo arba kuras alyvoje yra nustatomas pagal spalv¹ ir klampum¹. Alyvos slëgis šaldytuve turi bûti didesnis už užbortës vandens slëgá, kad sûrus vanduo nepatektø á alyv¹. Alyvos slëgio skirtumas iki filtro ir po filtro turi bûti apie 1 atm. Padidëjês slëgio skirtumas rodo, kad filtrai yra užsineši¹. c) kuro sistemos priežiûra – periodiškai kontroliuoti kuro lygá eikvojimo cisternoje, nuleidinëti nuosëdas. Periodiškai valyti filtrus. Kontroliuoti kuro aparatûros darb¹. Nuolat separuoti kur¹. d ) pripûtimo ir paleidimo sistemø priežiûra – periodiškai rankos prisilietimu kontroliuoti paleidimo sistemø vamzdynø temperatûr¹. Kylanti temperatûra rodo, kad paleidimo vožtuvai praleidžia dujas. Oro balionai nuolatos turi bûti pripildyti oro. Periodiškai prapûsti oro balionus. Temperatûra oro pripûtimo sistemoje po šaldytuvo turi bûti 2–4 C temperatûros aukštesnë už vandens garø ore kondensacijos temperatûr¹. e) veleno linijos priežiûra – kontroliuoti alyvos lygá guoliuose, alyvos aušinim¹. Guolio temperatûra turi bûti neaukštesnë kaip 60 C temperatûros. Kontroliuoti deidvudo guoliø ir riebokšliø tepim¹. Alyvos lygá deidvudo tepimo sistemoje.

Degalø ir alyvos filtravimas ir separavimas.

Separatoriø tipai naudojami laive

Degalø sistemos filtravim¹ sudaro nusodinimo cisternos, separatoriai, rupaus ir smulkaus valymo filtrai. Degalai, prieš patenkant á cilindr¹, praeina ilg¹ keli¹, kol jie bus atitinkamai paruošti. Á degalus ávedamos ávairios chemines priemaišos, atskiriamas vanduo ir mechanines priemaišos. Laivuose kuras yra valomas trim bûdais tai yra nusistovëjimas, separavimas ir filtravimas.

Nusistovëjimas – tai pradinis kuro išvalymo metodas nusodinimo bûdu, kai kuras 18–24 valandas yra laikomas nusistovëjimo cisternose. Vanduo ir nusistovëjês purvas išleidžiamas pro vožtuv¹, kuris randasi cisternos apatinëje dalyje. Jos tûris turi bûti kaip ámanoma didesnis, kad geriau nusistovëtu kuras. Naudoti nusistovëjim¹ nëra prasmes, nes gera kuro išvalym¹ užtikrina separacija ir filtracija. Reikia dažnai valyti nusistovëjimo cisternas, nors tokiems darbams sugaišome daug laiko. Tas laiko praradimas labai pasiteisina, nes mes žymiai mažiau sugaišime laiko separuojant ir filtruojant kur¹. Gaunasi žymiai kokybiškesnis kuro separavimas..

Separavimas – tai labai efektyvus kuro išvalymas nuo vandens ir mechaniniø priemaišø. Separavimas pašalina iš kuro visas metalines daleles, didesnes kaip 2-3mkm, sumažinti vandens kieká iki 0,2 %. Šiuolaikiniuose laivuose separuojamas bet kokios rûšies kuras. Geras kuro separavimas labai sumažina kuro aparatûros išsidëvëjim¹.

Mišinio trys komponentai pradëjo išsiskirti, veikiant sunkio jëgai (nusistovëjimas). Mechanines priemaišos 4 nusileido á paèi¹ apaèi¹, kuras 2 kyla á viršø, o vanduo 3 pasiliko per vidurá. Cisterna б sukasi dideliu greièiu, kartu sukasi ir cisternos tûris, kuri veikia išcentrines jëgos. Veikiant išcentrinëms jëgoms, mechanines priemaišos 4, kurios šio atveju yra sunkiausios, užima toliausia vieta nuo sukimosi centro, o kuras 2 kuris yra lengviausias, užima arèiausia vieta prie sukimosi centro. Tarp jø susidaro vandens sluoksnis 3.Jeigu per vamzdyn¹ 1 pastoviai tiekti mišiná, tai pastoviai bus gaunamas ir švarus kuras. Siekiant sumažinti atstum¹, kurá praeina sunkios daleles, kaip jos atskiriamos nuo lengvøjø daleliø, barabanose mišiná suskirsto á sluoksnius konusiniø diskø pagalba. Atstumas tarp kuriø 1-5 mm. Konusiniai diskai sukasi kartu su barabanu. Kuro plonose sluoksniuose, kurie randasi tarp poros konusiniø diskø, randasi vanduo ir mechanines priemaišos. Išcentrine jëga stengiasi kuo toliau jos numesti sukimosi ašies atžvilgiu. Vanduo leidžiasi žemyn kaip parodyta rodyklëmis 2. Kuras, kaip lengvesnis komponentas, stengiasi užimti kuo aukštesne viet¹ ir bûti kuo arèiau sukimosi ašies ir pro diskø tarpus á viršø, kaip parodyta rodyklëmis 1. Kuras, išvalymui, tiekiamas pro kiaurymës 3. Linija y-y tai linija kur atsiskiria vanduo nuo degalø. Vykstant procesui mechanines priemaišos rinksis kameroje 4. Vanduo per kanal¹ 5 pašalinamas iš separatoriaus, o mechanines priemaišos lieka viduj. Separatoriai gali bûti savaime išsivalantys ir neišsivalantys. Savaime išsivalantys – purvas pašalinamas automatiškai, veikiant išcentrinëm jëgom, veikiant separatoriui atsidarius barabanui. Neišsivalantys – yra valomi rankiniu bûdu. Reikia sustabdyti ir išardyti separatoriø.

Separatoriai gali dirbti dvejose režimuose:

Purifikacija

Klarifikacija

Purifikacija – režimas kai kure randasi daugiau vandens negu mechaniniø priemaišø, o klarifikacija–atvirkšèiai. Šá režim¹ galime keisti viršutines plokšteles pagalba, paèiame separatoriaus barabane. Separatoriø barabanai firmos ,, WESTFALIA ”galintys dirbti purifikacijos ir klarifikacijos režimuose yra parodyti 50 paveiksle. Purifikatorius turi paskirstytoja A, pro kuri yra paduodamas neišvalytas kuras á diskus pro kiaurymës 1 ir 3. Kai separatorius dirba klarifikacijos režimu, jis paleidžiamas bûdamas sausu. Pasiekus tam tinkamus apsisukimus, jis palaipsniui yra pripildomas kuru. Prieš pradedant dirbti Purifikacijos režimu, separatorius pripildomas vandeniu, kuris pašildomas iki kuro temperatûros. Separuojamo kuro kokybe priklauso nuo reguliavimo šaibos vidinio skersmens didumo, todël kiekvienam separatoriui yra skirti keli komplektai reguliavimo šaibomis, kurie parenkami, priklausomai nuo kuro tankio, vandens kiekio. Esant dideliam tarpui, kuras išeina kartu su vandeniu. Jeigu per mažas, tai dalis vandens išeina su kuru. Tik teisingai parinkus reguliavimo šaib¹, vanduo pilnai atsiskiria nuo separuojamo kuro. Laive naudojamas separatorius firmos ,,WESTFALIA” pavaizduotas paveiksle(modelis: OSA 20-02-066).

1. Nešvaraus kuro padavimas

2.Negrážtamas vožtuvas

3.Filtras

4.Siurblys

5.Áleidimo vožtuvas

6.Garo pašildytojas

7.Automatinis temperatûros daviklis

8.Garo padavimas

9.Apsauginis vožtuvas

10.Išëjimo kanalas

11.Kondensato išleidimas

12.Nuleidimo sklandis

13.Vandens nuleidimas

14.Manometras

15.Slëgio matuoklis

16.Termometras

17.Separatorius

18.Negrážtamas vožtuvas su užsukimu

19.Svaraus kuro išëjimas

20.Vandens prijungimas

21.Operuojamojo vandens išëjimas

22.Vandens išëjimas

23.Purvo išëjimas

24.Išjungimo vožtuvas vandeniui kontroliuoti

25.Slëgio matuoklis vandeniui

26.Šalto vandens padavimas

27Elektros valdymo skydas

28.Vandens garo pašildytojas 

29. Gervë

Filtravimas – yra reikalingas,kadangi separacija neužtikrina visišk¹ kuro išvalym¹ nuo mechaniniø priemaišø. Smulkios dalelytes 0,001- 0,01mm yra neatskiriamos separacijos metu. Filtrai bûna rupaus ir smulkaus valymo. Smulkaus valymo filtrai montuojami prieš ASKS. Filtrai yra sudvigubinti t.y. dirba režime stand by (vienas dirba, kitas yra automatiniame režime). Vienam filtrui užsikimšus perjungiame á kit¹, jie turi perjungimo svirtá. Apie filtro užsikimšim¹ mums signalizuoja manometras.

Geras kuro filtravimas žymiai prailgina kuro aparatûros eksploatacijos laik¹. Todël mes turime labai atidžiai atkreipti á tai

dëmesá: savalaikiai tikrinti, plauti arba keisti filtrus.

Èia pavaizduotas sudvigubintas rupaus valymo filtras, sudarytas iš dvejø špižiniø korpusø, kuriose ámontuoti filtravimo elementai 8. Stiklines 5 reguliuoja kuro praëjim¹. Prie filtravimo elemento iš viršaus ir apaèios prijungtas tinklelis.Filtravimo diskai tvirtinami veržles 3 pagalba. Korpuso dugne 1 yra nuleidimo kranas 7. Dangtelyje 2 yra orinis kranas 4. Filtrai valdomi kranu 6 pagalba. Dažniausiai jis yra trijø padëèiø (dirba pirmas arba antras filtrai, treèioji-abu).

Kad papildomai išvalyti kur¹, kuri tiekia ASKS á purkštuv¹, yra montuojami aukšto spaudimo plyšiniai filtrai. Toks filtras tvirtinasi purkštuvo štuceryje. Filtras yra išvalomas kas 400-500 variklio darbo valandø.

Ir jau tik tada kuras patenka á purkštuv¹, kuris ápurškia degalus á degimo kamera.

Variklio paleidimo metu draudžiama bûti prie resiverio nuleidžianèiojo vožtuvo (kad bûtø išvengta nudegimø), o tai pat ant viršutiniø groteliø (ties cilindrø galvutëmis). Apie paleidim¹ pranešama sutartiniu garsiniu signalu.

Paleidžiant variklá draudžiama bûti:

2.1. prie resiverio nuleidžiamøjø vožtuvø;

2.2. prie cilindrø ir karterio apsauginiø vožtuvø;

2.3. ant viršutiniø groteliø (ties cilindrø galvutëmis);

2.4. arèiau kaip per 1,5 m iki indikatoriniø kranø (paleidimo oro tiekimo antgaliø ir išmetimo kolektoriaus).

3. Varikliui dirbant draudžiama:

3.1. rankiniu bûdu pumpuoti kur¹ á cilindrus;

3.2. valyti naftos produktus nuo variklio tose vietose, kur yra judanèios dalys (indikatorinës pavaros, dujø paskirstymo mechanizmai, išmetimo ir ásiurbimo vožtuvai ir t.t.);

3.3 derinti variklio mazgus ir reguliuoti tarpus.

4. Matomose vietose prie kiekvieno variklio turi bûti užrašai, draudžiantys atidaryti karšto karterio liukus tik nustojus dirbti varikliui. Karterá galima atidaryti praëjus 10-20 minuèiø nuo variklio sustabdymo (tam turi átakos variklio konstrukcijos ypatumai bei karterio ventiliacijos intensyvumas). Karteriai, kuriø dangèiø masë didesnë nei 20 kg ir neturi mechanizuotos pavaros, turi bûti atidaromi ir uždaromi ne mažiau dviejø žmoniø.

5. Kad bûtø išvengta pavojingos sprogios kuro garø koncentracijos susikaupimo oro vamzdynuose, jie valomi garais arba specialiomis plovimo priemonëmis, po to prapuèiami kelis kartus suspaustu oru eksploatavimo instrukcijoje nustatytais laiko intervalais.

Draudžiama valyti surinktus vamzdynus išdeginimo bûdu.

6. Oro balionai turi bûti saugomi nuo pažeidimø. Balionø pastatymas, paruošimas eksploatavimui, laikymas, apžiûra ir hidrauliniai bandymai atliekami vadovaujantis laivø klasifikacinës bendrovës taisyklëmis.

Nedelsiant turi bûti šalinami nutekëjimai ir pralaidumai kuro armatûroje, vamzdynuose ir skysto kuro saugyklose. Ieškant purkštukiniø vamzdeliø átrûkimø varikliui dirbant, draudžiama liesti vamzdelius rankomis. Prieš demontuojant purkštukus, reikia atidaryti indikatoriná kran¹ ir nuleisti slëgá iš cilindro.

Dirbant varikliui draudžiama keisti arba remontuoti purkštuvus.

8. Sustabdžius variklá, prieš leidžiant aptarnaujanèiam personalui áeiti ir apžiûrëti arba remontuoti karterá, reikia imtis tokiø priemoniø, kad bûtø išvengta iki darbø pabaigos variklio paties užsivedimo galimybë:

8.1. paleidimo magistralëje uždaryti užsklendžiam¹já vožtuv¹ ir iš vamzdžiø išleisti or¹;

8.2. prie kuro siurbliø uždarytu kuro vamzdynø vožtuvus;

8.3. pajungti veleno pasukimo árenginá;

8.4. atidaryti cilindrø galvuèiø indikatorinius kranus.

8.5. Ant variklio valdymo pulto ir veleno pasukimo árenginio pakabinami perspëjamieji ženklai „NEJUNGTI – DIRBA ŽMONËS“.

8.6. Dviejø velenø árang¹ turinèiuose laivuose, prieš paleidžiant vien¹ iš varikliø, bûtina užveržti ir užtvirtinti nedirbanèio variklio veleno stabdá ir perspëti dirbanèius žmones.

9. Dviejø velenø konstrukcijos laive esant bûtinybei sustabdyti vien¹ iš varikliø (apžiûrai arba kokio nors gedimo sistemoje pašalinimui), darbai variklio karteryje gali bûti pradëti tik užveržus sustabdyto variklio veleno stabdá ir bûtinai patikrinus stabdžio patikimum¹ bei prisilaikant taisykliø 8 punkto reikalavimø

Dviems varikliams dirbant bendram velenui per hidromov¹, jeigu reikia anksèiau nurodytus darbus, vienas iš varikliø atjungiamas nuo hidromovos, veleno pasukimo árenginys ájungiamas, o ant variklio ájungimo prietaisø užkabinamas draudžiamasis ženklas „NEJUNGTI – DIRBA ŽMONËS“.

10. Darbiniø cilindrø indikavimo metu prapuèiant indikatorinius kranus, reikia bûti nuošalëje nuo dujø srauto ir mûvëti pirštines.

11. Pagrindiniø ir pagalbiniø varikliø purkštuvai išpresuojami tik specialiai tam paruoštose vietose. Draudžiama nuimti apsauginius dangèius arba ekranus nuo šiø átaisø.

12. Prieš ájungiant veleno prasukimo árenginá pagrindinio variklio prasukimui, bûtina ásitikinti ar karteryje ir arti judanèiø variklio daliø nëra žmoniø.

Prie variklio valdymo átaisø tvirtinamas užrašas, perspëjantis apie tai, kad veleno pasukimo árenginys ájungtas arba išjungtas.

13. Lipant á cilindro cilindr¹ matavimams ar kitiems darbams atlikti, bûtina naudotis tam tikslui pagamintais trapais. Valant prapûtimo ir išmetimo langus prapûtimo ir išmetimo resiveriuose, draudžiama iškišti rankas per šiuos langus.

Varikliuose su vožtuviniu praputimu per variklio galvuèiø ertmes leidžiama atlikti tik pirminê cilindrø ertmiø apžiûr¹. 

Išmontavus cilindrø galvutes, variklio cilindrø ertmës patikimai uždaromos mediniais skydais.

VDV pasitaikê defektai ir jø remonto bûdai, priežastys

1.Tepimo sistemos galimi gedimai jø priežastys ir jø pašalinimo bûdai.

a) užteršti alyvos filtrai – padidëjês alyvos slëgis prieš filtrus, o po filtrø mažas. Reikia perjungti sistem¹ á kit¹ filtr¹ ir išvalyti užteršt¹já. b) suplyšo alyvos filtro filtruojantis elementas – nëra slëgio skirtumo tarp manometrø prieš filtr¹ ir po filtro. Reikia perjungti sistem¹ á lygiagretø filtr¹ ir pakeisti suplyšusájá filtruojantá element¹. c) á sistem¹ papuolë oras – prapumpuoti sistem¹ perpumpavimo siurbliu. Gali tuo atveju nebûti slëgio arba jis trûkèioti. Perpumpuoti reikia tol, kol iš kanalo pradës tekëti švari alyva be oro burbuliukø. d) alyvos siurblys nepaduoda alyvos arba slëgis alyvos nepakankamas – priežastys: per mažas alyvos lygis karteryje; papuolë oras á sistem¹; nesandarus slëgimo vamzdynas; užterštas alyvos siurblio priimamasis filtras arba pats vamzdynas; netolygiai atreguliuotas redukcinis vožtuvas; išdilo siurblio krumpliaraèiai; išteka alyva pro alkûninio veleno sklendes (dangteliai – reikia perpresuoti); išteka alyva pro nesandarumus stûmoklio aušinimo sistemoje; neteisingai sustatytos tarpinës vamzdžiø sujungimø vietose. e) labai didelis alyvos sunaudojimas: nesandarumai vamzdynuose; nesandarumai alyvos aušintuve; bloga kompresija cilindre; blogai sudëti alyviniai žiedai. i) didëja alyvos lygis karteryje: papuola kuras arba vanduo á tepimo sistem¹.

2. VDV maitinimo sistemos galimi gedimai, priežastys ir pašalinimo bûdai.

Dirbant VDV blogai ásipurškia kuras arba teka purkštukai. Tai ávyksta dël šiø priežasèiø: sulaužyta spyruoklë; pakibusi adata; prie purkštuko korpuso konuso nesandariai prigula adata; purkštuko korpuso arba tûtos antgalio išpurškiamo kuro skyluèiø padidëjimas; sandarumo pažeidimas tarp purkštuko korpuso ir adatos.

Dël šiø trûkumø suprastëja mišinys, padidëja kuro sueikvojimas, mažëja variklio galingumas. Dažniausiai lûžta nekokybiškos ir neteisingai surinktos spyruoklës. Išëjus spyruoklei iš rikiuotës pakimba adata ir teka kuras. Adatos pakimba ir dël kietø daleliø, kurios papuola á adatos ir adatos kreipiamosios tarp¹. Kuro tekëjimas nustatomas pagal išmetamøjø dujø temperatûr¹ ir spalv¹. Adatos pakibimas nustatomas ákaitus aukšto slëgio vamzdeliui. Užsikimšus purkštuvo tûtos skylutëms aukšto slëgio vamzdelyje padidëja slëgis ir jis ákaista, kadangi didelio slëgio siurblys toliau slegia kur¹ á purkštuk¹. Gali netgi lûžti siurblio plunžeris arba átrûksta aukšto slëgio vamzdelis. Tûtos skyluèiø užsikimšimas veikia kuro išpurškimo kokybê. Tai nustatome pagal išmetamøjø dujø temperatûr¹ ir atsiradus dûminimui. Didelio slëgio siurbliø plunžeriø pakibimas veikia variklio apsisukimus. Kadangi išsijungia kuro padavimas. Tai nustatome pagal kuro pulsavim¹ aukšto slëgio vamzdynuose ir pagal išmetamøjø dujø temperatûr¹. Kuro siurblyje eksploatacijos procese labiausiai išdyla plunžeris ir ávorë, ásiurbimo ir slëgimo vožtuvai. Sulaužytas spyruokles keièiame, pakibus adatai arba plunžeriui juos pritriname ir sutepame alyva. Nesandarumai pašalinami pritrinant adat¹ prie adatos kreipiamosios, plunžerá su ávore. Sandarumo atstatymui purkštuke adata dažnai chromuojama arba perkomplektuojamos detalës.

III.     Pagalbiniai mechanizmai ir garo katilas

Pagalbinio katilo automatinis reguliavimas

Automatinis katilo reguliavimas — tai procesas, kai ekonomiškas režimas palaikomas, žmogui nedalyvaujant. Kad katilas normaliai dirbtø, rei­kia palaikyti nustatyta vandens lygá, garo slëgá ir temperatûr¹, taip pat reikiam¹ kuro bei oro santyká. Automatinio reguliavimo uždaviniai yra šie: 1) palaikyti nustatytus reguliuojamus dydžius kai apkrova nusistovëjusi; 2) perjungti iš vienokios apkrovos á kitoki¹; 3) palengvinti per­sonalo darb¹; 4) pailginti katilo tarnavimo laik¹, palaikant pa­kuroje pastovi¹ temperatûr¹.

Pagrindiniai reguliuojami pagalbiniø garo katilø dydžiai yra garo slëgis ir vandens lygis katile. Reikiamas garo slëgis ir van­dens lygis palaikomas, reguliuojant kuro ir vandens tiekim¹ á ka­til¹.

Pagalbiniø katilø darbui prižiûrëti paprastai nebûna budinèiø darbininkø, dël to automatinio reguliavimo, signalizacijos ir ap­saugos aparatûra turi bûti patikima, gerai dirbti ir ilgai tarnauti.

Katilas paleidžiamas, prieš tai automatiškai išvëdinus pakur¹. Automatiškai palaikomi ávairûs darbo režimai, o katilas sustab­domas iš distancinio valdymo pulto. Katilo reguliavimui ir dis­tanciniam valdymui naudojamos elektrinës, elektrornechaninës ir elektrohidraulinës sistemos.

Išnagrinësime pagalbinio katilo elektromechanine reguliavimo sistem¹. Sistema palaiko tam tikr¹ garo slëgá ir vandens lygá katile.

Degimas automatiškai reguliuojamas pastoviai dirbanèiu ven­tiliatoriumi 11 ir budinèiu degikliu 14. Sistemoje yra apsauginiai ir signaliniai árenginiai, kurie katil¹ automatiškai išjungia, su­mažëjus vandens lygiui iki minimalaus, padidëjus garo slëgiui iki didžiausios leistinos ribos, nutrukus oro tiekimui ir užgesus degiklio 14 liepsnai.

Garo slëgiui sumažëjus iki nustatytos tam tikros reikšmës, manometrinë relë 4 atidaro elektromagnetiná degalø vožtuv¹ 19, pagrindiná degiklá 15 ir elektromagnetiná oro sklandá 13. Slëgiui padidëjus iki nustatytos didesnës reikšmës, manometrinë relë iš­jungia elektromagnetiná vožtuv¹ ir oro sklandá, kartu išsijungia ir pagrindinis degiklis.

Slëgiui pakilus iki galutinës leistinos ribos, manometrinë re­lë 5 nepriklausomai nuo manometrinës relës 4 nutraukia degalø tiekim¹ á degiklá, kartu ájungdama garo ir šviesos signalizacij¹ Relë 3 nutraukia degim¹ pakuroje, ájungia garso ir šviesos sig­nalus ir išjungia ventiliatoriø, kai tiekiamo á pakur¹ oro slëgis pasidaro mažesnis už leistin¹já.

Ar yra pakuroje fakelas, kontroliuoja fotovarža, kuri, suma­žëjus fakelui, per elektros schemas paveikia elektromagnetinius degalø vožtuvus 19, 20 ir oro sklandá 13. Degalø ir oro tiekimas nutrûksta. Kartu ásijungia garso ir šviesos signalizacija.

Sumažëjus vandens lygiui katile, relë 3 paleidžia vandens tie­kimo siurblá 10, o pasiekus normalø lygá, siurblá išjungia. Van­dens lygiui nukritus žemiau leistino, relë 3 degimo pakuroje nu­traukia degim¹ ir ájungia garso bei šviesos signalizacij¹.

Vandens lygio ir apsaugos relë 3 viršutine ertme tiesiogiai jun­giasi su katilo 6 vandens ertme, o apatine ertme — su kondensacijos indu 7, kuris sumontuotas aukšèiau vidutinio darbinio katilo vandens lygio. Kondensacijos indo dugne pritvirtintas vamzdis, išsikišês á vidø. Indas viršuje sujungtas su katilo garo ertme, apaèioje – su apatine relës ertme. Patekês á kondensacijos ind¹, garas kondensuojasi ir inde vandens lygis vis¹ laik¹ bûna pastovus. Vadinasi, relës 3 membran¹ veikia vandens stulpø slëgio skirtumas tarp pastovaus vandens lygio kondensacijos inde ir kintamo lygio katile.

Vandens lygis vandens tiekimo bake 1 palaikomas plûdiniu reguliatoriumi 9, kuris sujungtas su gëlo vandens hidrofora.

Darbø sauga aptarnaujant garo katilus

1. Nuo pagrindinio denio valdomi pagrindiniø ir pagalbiniø išjungianèiøjø, o tai pat greitai užsidaranèiø kuro vožtuvø uždarymo árenginiai turi bûti tvarkingi ir visada paruošti darbui.

Katilø apsauginiø vožtuvø avarinio atidarymo pavaros turi bûti tvarkingos ir visada paruoštos darbui.

2. Po kiekvieno garo tiekimo tikrinamas apsauginiø vožtuvø ir jø rankinio valdymo veikimas. Ugnis pakurose gesinama, jeigu bent vienas iš apsauginiø vožtuvø neveikia. Vožtuvo gedim¹ pašalinus, ugnis vël užkuriama.

2.1. Katiluose esanèio vandens lygis tikrinamas vandens lygá rodanèiø stiklø ir bandomøjø kraneliø (jeigu vandens lygis matavimo stikluose nekinta) pagalba.

2.2. Neleidžiama naudotis vandens matavimo stiklais be apsauginiø gaubtø ir be mažiausi¹ ir didžiausi¹ vandens lygá katiluose nurodanèiø atžymø.

2.3. Sugedus vienam iš vandens matavimo prietaisø, katilas negali dirbti ilgiau kaip 20 minuèiø. Sugedus dviems vandens matavimo prietaisams, katilo darbas nedelsiant sustabdomas ir pranešama budinèiajam mechanikui.

2.4. Nelikus vandens, katilo darbas nedelsiant nutraukiamas.

3. Prieš uždegant mazutu kûrenamø katilø pakurø purkštuvus, bûtina patikrinti, ar pakuroje ir dujotakiuose nëra pašaliniø daiktø; tai pat patikrinti purkštukø árenginá, ásitikinti ar nëra kuro nutekëjimø ir ar pakuroje nëra mazuto.

Patikrinti ar uždaryti viršutinio ir apatinio prapûtimo vožtuvus, pagrindinio stabdymo vožtuv¹, paskirstymo dëžuèiø vožtuvus, o tai pat vandens matavimo stiklø kranus.

4. Prieš uždegant neautomatizuotø katilø purkštukus, bûtina gerai išvedinti (ne trumpiau kaip 3 minutes) pakur¹, kad bûtø pašalintas galimas susikaupusiø sprogiø dujø mišinys.

Vedinant pakur¹ atidaromas skl¹stis (esantis natûraliai traukai) arba ájungiamas ventiliatorius (esant áputimui).

5. Uždegant purkštuk¹ (kai nëra automatinio uždegimo árenginio) reikia naudotis fakelu, pritvirtintu ant metalinio, ne trumpesnio kaip 1 m strypo; fakelas gesinamas specialiame prie pakuros esanèiame vamzdyje.

6. Purkštuvo uždegimo metu katilinës mašinistas turi stovëti šalia lango, á kurá ástatomas fakelas, žaliais dažais pažymëtoje denio dalyje, ir nežiûrëti á pakur¹.

Á pakur¹ ávedamas fakelas ir, praëjus ne mažiau kaip 10 sekundžiø, atidaromas kuro vožtuvas. Katilo su automatiniu degimo valdymu purkštuvui užgesinus, jei per 5 sekundes nepavyksta pakartotinai jo uždegti, bûtina tuojau pat rankiniu bûdu uždaryti kuro padavim¹.

Jeigu fakelas užgêsta purkštukui neužsidegus, nedelsiant turi bûti uždaromas kuro padavimo vožtuvas. Pakartotinai purkštuvas gali bûti uždegamas tik iš pakuros pašalinus išsipylusá kur¹ ir ne trumpiau kaip 3 minutes vëdinus dûmtrauká ir pakur¹. Šios pertraukos metu purkštuvas yra išimamas ir patikrinamas purkštukas ir antgalis.

Draudžiama uždegti purkštuvus nuo ákaitintos pakuros.

Draudžiama tiek padidinti, tiek sumažinti nustatyt¹ darbiná mazuto slëgá magistralëje prieš purkštuvus.

Susidarant garams dar šaltame mazutu kûrenamame katile, reikia atidžiai stebëti, kad mazutas sudegtø visiškai ir nesikauptø pakuroje.

7. Prieš pradedant katilui dirbti, vandens lygis neturi viršyti darbinio lygio, nes vanduo gali patekti á garo vamzdynus.

Jungiant katil¹ á magistralê, skiriamasis vožtuvas turi bûti atidaromas lëtai: pirmiausia atidaromas truputá, kad magistralëje 3-5 minutes garas bûtø prapuèiamas per nuleidimo vožtuv¹; po 5-10 minuèiø, priklausomai nuo magistralës ilgio, vožtuvas lëtai atidaromas iki visiško slëgiø suvienodinimo katile ir magistralëje.

Ájungti katil¹ bendram darbui su kitais jau veikianèiais katilais leidžiama tik tada, kai garo slëgis ájungiamame katile 50-100 kPa bus didesnis už slëgá magistralëje. Prieš ájungiant pagrindiná garo vamzdyn¹, neturi išankstinës pašildymo sistemos, katilo užsklendžiamasis vožtuvas atidaromas lëtai, stebint garo vamzdyno bûklê ir ášilim¹ (greitai atidarant dël hidrauliniø smûgiø gali ávykti vamzdynø sprogimas).

8. Stebint katilo pakuroje degimo proces¹, reikia užsidëti mëlynus akinius. Nepatariama ilgai laikyti atidarytas pakuros apžiûros angas (esant dideliems temperatûrø pokyèiams, stiklai gali suskilti). Griežtai draudžiama naudotis apžiûros angomis su áskilusiais stiklais.

9. Elektros purkštuvo kuro tiekimo tûtas galima valyti tik visiškai sustabdžius purkštuv¹.

10. Budintysis mechanikas pastoviai privalo stebëti vandens lygá katile ir neleisti lygiui nukristi iki pavojingos ribos.

Užvirus vandeniui katile, bûtina sumažinti mašinos apsisukimø skaièiø ir atidaryti prapûtimo vožtuvus. Tuo paèiu bûtina imtis reikiamø priemoniø virinimui sustabdyti.

Jeigu katile vandens lygis sumažëjo tiek, kad lygio nebesimato, o iš apatinio vandens matavimo krano eina sausas garas, nedelsiant bûtina nutraukti katilo maitinim¹, užgesinti pakur¹ ir sustabdyti oro tiekim¹ á j¹, atjungti katil¹ nuo garo magistralës ir leisti katilui atvësti.

11. Sustabdant katil¹ apžiûrai arba remonto darbams jo viduje, bet kitiems katilams dirbant, bûtina sustabdyt¹ katil¹ patikimai atskirti nuo veikianèiøjø. Tuo tikslu statomos plieninës aklës tarp flanšø, jungianèiø visus katilo garo ir vandens vamzdynus.

Katilai gali bûti atidaromi tik vadovaujant atsakingam už jø bûklê mechanikui. Landos ir angos atidaromos ásitikinus, kad katile nëra slëgio ir karšto vandens (dël ko iš anksto atidaromi atitinkami vožtuvai ir kranai).

Reikia ásitikinti, kad iš jo katilo išleidus vandená nesusidarë vakuumas, net jeigu ir buvo atidaryti oro kranai vakuumui pašalinti. Tuo tikslu ša dalies atsukamos landø dangèiø veržlës ir pasiekus atmosferiná slëgá – nuimami viršutiniai landø dangèiai.

12. Prieš leisdamas žmonëms apžiûrëti katilo vidø, vyresnysis mechanikas turi ásitikinti, kad:

12.1. neveikianèio katilo visos garo, vandens ir kuro magistralës patikimai atjungtos nuo veikianèiø katilø magistraliø;

12.2. katilas gerai išvedintas, jame nëra kenksmingø dujø, garø ir mazuto sankaupø.

13. Prieš pradedant darbus katilo pakurose, bûtina pradžioje uždaryti dûmtraukio skl¹stá, arba, jei sustabdomi visi katilai, uždëti užvalkal¹ ant dûmtraukio viršutinës dalies, kad nesusidarytø skersvëjai.

Dirbti leidžiama, jei temperatûra ne aukštesnë kaip 35 C. Esant aukštesnei temperatûrai (bet ne daugiau kaip 50 C), išimtinais atvejais leidžiama tik apžiûrëti katil¹ išbûnant jame ne ilgiau kaip 15 minuèiø. Apžiûrintysis asmuo privalo dëvëti šilumai nelaidži¹ aprang¹, o šalia katilo privalo bûti stebëtojas, pasiruošês suteikti pagalb¹ dirbanèiajam.

Pakartotiniems darbams katile atlikti darbininkas gali dirbti tik pailsëjês 10 minuèiø patalpoje su normalia temperatûra.

14. Katilo árenginiams sugedus, budintysis mechanikas privalo iškviesti vyresnájá mechanik¹ ir imtis visø priemoniø gedimams likviduoti.

Tais atvejais, kai sugedus garo sistemai ar trûkus vamzdžiams á mašinø ir katilø skyriø patenka didelis garo kiekis, bûtina nedelsiant atjungti pažeist¹ garo magistralës dalá arba sustabdyti mechanizm¹ ir ájungti ventiliacij¹, atidaryti angas. Apsaugai nuo garo srovës bûtina naudotis visomis esamomis priemonëmis ( lentomis, asbesto lapais ir kt.).

Kai garo kiekis toks, kad bûti patalpoje neámanoma, reikia pereiti á apatines aikšteles ir išlipti á viršø per avarinê sraigto veleno šacht¹ arba per kit¹ avariná išëjim¹.

Jokiu bûdu negalima išeiti iš garu užpildytos patalpos per šachtomis neapsaugotus išëjimus, nes galima nusideginti.

Pasitaikantys pagalbiniø mechanizmø defektai, jø priežastys ir remonto bûdai:

Stûmokliniø siurbliø gedimai:

1. Siurblys nepumpuoja skysèio.

1.1. neatidarytos sklendës siurbimo, slëgimo linijose;

1.2. nešvarûs filtrai, kingstonai;

1.3. skysèio lygis nukrito žemiau siurbimo vamzdžio

1.4. atidarytas vožtuvas iš patalpos kurioje nëra susikaupusio skysèio;

1.5. po vožtuvais pateko pašaliniai daiktai.

2. Siurblys dirba neišvystydamas projektiniø parametrø

2.1. siurbimo ir slëgimo linijose nepilnai atidarytos sklendës;

2.2. nešvarûs filtrai, kingstonai;

2.3. blogai sureguliuotas apsauginis vožtuvas;

2.4. išsidëvëjê siurblio darbiniai organai.

Sraigtiniø siurbliø našumo sumažëjimo priežastys

1. nesandarumai riebokšliuose ir siurbimo linijoje;

2. sraigto, rotoriaus išsidëvëjimas;

3. neteisingas apsauginio vožtuvo sureguliavimas;

4. mažas arba didelis skysèio klampumas.

Išcentriniø siurbliø gedimai:

1. Siurblys naudoja maksimalø galingum¹.

1.1. neišsvertos ašinës jëgos poveikis;

1.2. užterštos skysèio praëjimo ertmës siurblio korpuse;

1.3. padidintas perpumpuojamo skysèio klampumas;

1.4. nëra tepimo guoliuose, užveržtas riebokšlis;

1.5. siurblys paleistas nesilaikantis eksploatacijos taisykliø, siurblio ir pavaros variklio ašiø nesutapimo atvejis.

2. Siurblys nepaduoda skysèio.

2.1. neužpildytas siurblio korpusas ir siurbimo linija perpumpuojamu skysèiu;

2.2. siurblys pastatytas per aukštai;

2.3. dideli pasipriešinimai siurbimo linijoje;

2.4. uždara sklendë siurbimo linijoje;

2.5. siurblio darbinë charakteristika neatitinka vamzdyno charakteristikos;

2.6. aukšta perpumpuojamo skysèio temperatûra.

3. Nepakankamas siurblio našumas.

3.1. užteršti filtrai, kingstonas;

3.2. nesandarumai siurbimo linijoje;

3.3. užterštos skysèio praëjimo angos siurblio korpuse;

3.4. išsidëvëjê siurblio darbinio rato elementai;

3.5. siurblio darbinë charakteristika neatitinka vamzdyno charakteristikos.