Rankinė

Rankinė

Istorija

Lietuviškos rankinės istorijos šaknys - senieji odos amatai, kurie plėtojami nuo pat viduramžių. Jau tada turėjome ne tik knygrišybos, bet ir futliarininkų gildijas, kurios davė pradžią kitų odos dirbinių gamybai.

Tačiau tik XX amžiaus pradžioje rankinė tapo ne vien praktišku daiktu susidėti įvairioms smulkmenoms, bet ir svarbiausiu moters aksesuaru, jos išvaizdos ir net padėties visuomenėje vertinimo kriterijumi. Tuomet ir prasidėjo rankinių mada. Tiesa, jos buvo griežtai diferencijuojamos pagal paskirtį: jei rankinukas - tai mažytis, elegantiškas, o jei didelis krepšys - tai skirtas kelionei.
Tai liudija ir senieji odos dirbiniai, atkeliavę iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus. Jie eksponuojami neseniai Vilniuje atidarytoje odos galerijoje „Sirena“. Juodas nedidukas, piniginę primenantis rankinukas iš krokodilo odos apie 1926-uosius metus priklausė Kauno miesto burmistro, vėliau Lietuvos Ministro Pirmininko A.Merkio žmonai M.Merkienei.

Rankinė - nestandi „talpyklė“, paprastai pagaminta iš audinio, odos ar kitos lanksčios medžiagos. Rankinė gali turėti vieną ar dvi rankenas, arba išvis jų neturėti. Rankinės gali būti uždaromos užtrauktuku, segtuku arba paprasčiausiai suveriamos. Kartais kelioninės rankinės (dar vadinamos krepšiu) gali turėti spyną. Rankinės būna įvairių dydžių, nuo moteriškų rankinukų, kuriose telpa tik maži daiktai ir smulkmenos, iki didelių rankinių.

Formos

Populiariausios formos:

· Nešulėlis – rankinė atviru viršumi su dirželiais ar rankenėlėmis

· Keliautojo krepšys – pusmėnulio formos per petį užmetamas krepšys

· Sportinis krepšys – ilgas krepšys, viršuje paprastai sutraukiamas raišteliu

· Dugninė rankinė – rankinė kietu dugnu su atverčiamu viršumi, prisegamu sagtimi ar magnetine sagtele prie rankinės

· Mova – nedidelė rankinė be rankenos, kurią nešatės sukišusios ranką į vidų

· Krepšys – rankose nešama didelė rankinė

· Ilga plona, ovali rankinė trumpa rankena, nešama ant peties ir primenanti ilgą prancūzišką batoną

· Pranašo rankinė – didelė laisva beformė rankinė ilgomis rankenomis, kurios paprastai dėvimos įstrižai juosmens (pavyzdžiui, pakabinta ant dešinio paties, o kabo ant kairio šono)

· Cigarečių dėžutė – maža, dėžutės formos kieta rankinė

· Kapšelis – maža minkšta rankinė, primenanti medžiaginį maišelį

Darbo aprašas

Uždaviniai – išmokti geriau siūti, puošti, derinti detales, rinkti aksesuarus prie rankinės. Spalvų derinimo, suprasti kaip gaminamos rankinės.

Darbo eiga

Reikės:

Audinio;

Pamušalo;

Siūlų, adatos;

Juostelės, 2 žiedelių/pusžiedžių.

Eiga:

Iš audinio išsikerpame rankinės detales (iškarpos žemiau). Detales dedame gerąja puse į vidų ir siųname blogąją su blogąją puses. Siūnant rankinės kraštus, reikia nepamiršti neužsiūti viršau visų keturių detalių ~2-3 cm, priklauso nuo tos vietos nuo kurios siūsime juostelę rankenai ir žiedelius. Kai susiūname visas keturias dalis, prisiūname prie jų dugną. Tada tose vietose, kur palikome neužsiūta, iš vienos pusės siūname žiedelius, o kitoje pusėje prisiūname vieną juostelės galą. Prisiuvus juostelę, kitą galą perveriame per abu žiedelius ir prisiūname likusią juostelės dalį prie rankinės krašto.

Tada paiimame pamušalą. Ant pamušalo apsibraižome rankinės iškarpas. Išsikerpame detales (atskirai arba vieną didelę detalę) ir dugną. Susiuvus pamušalo detales, sudedame blogosiomis pusėmis į vidų ir susiūname detales. Likus ~6-7 cm iki pilno apsiuvimo tada išverčiame į gerąją pusę ir paslėpta siūle užsiūname. Liko tik papuošti savo rankinuką. Štai ir baigta!

Audinių pavyzdžiai:

Audinys Pamušalas

Iškarpos:

Rankinės nuotraukos

Naudota literatūra:

https://lt.wikipedia.org/wiki/Wiki

https://www.mildabags.com/

https://www.forever21.com