CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

SKELETAS IR RAUMENYS

įvairių

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

Kaip ir visi audiniai, kaulinis audinys sudarytas i l¹stelių ir tarpl¹stinės med˛iagos.

Tarpl¹stinė med˛iaga. Ji kaului suteikia mechaninį tvirtum¹.

Sudaryta i:

a) baltyminių skaidulų (kolagenas), kurios suteikia elastingumo ir stangrumo,

b) ir jas sutvirtinančių mineralinių druskų, kurios suteikia kietumo.

Dauguma druskų - tai kalcio fosfatas bei kalcio karbonatas. ios ir kitos druskos sudaro hidroksiapatito kristalėlius.

Itirpinus mineralines druskas kaulas pasidaro lankstus (ilguosius kaulus net galima u˛riti mazgu). Toksai tirpinimas vadinamas nukalcinimu (arba dekalcifikacija).

Sudeginus kaulo organines med˛iagas kaulas ilaiko savo form¹ ir kietum¹, tačiau nuo nestipraus smūgio subyra į trupinius.

Organizmui trūkstant kalcio ar fosfato jonų, reikiamas jų kiekis paimamas i kaulų patirpinamų kristalėlių.

Senstant kauluose didėja mineralinių druskų dalis, o ma˛ėja - baltyminių skaidulų. Todėl kuo senesnis ˛mogus, tuo trapesni ir ma˛iau lankstūs jo kaulai (ir todėl da˛niau lū˛ta).

L¹stelės

Kamieninės kaulal¹stės. Smulkios verpstikos l¹stelės, slypinčios ioriniame ir vidiniame antkaulyje. Esant reikalui gali intensyviai mitozikai dalintis ir sudaryti osteoblastus. Labai svarbios kaulų gijimui.

Osteoblastai. Aptinkamos perstatomose, augančiose kaulo dalyse, antkaulyje. Tarpl¹stinź med˛iag¹ gaminančios l¹stelės:

a) Gamina organines tarplàstinės medþiagos skaidulas (iðskiria pradines medþiagas ir fermentus, lemia skaidulø iðdėstymo kryptį).

b) Ant skaidulų nusodina mineralines druskas.

c) Kraujyje trūkstant kalcio, druskas gali ir tirpinti.

Osteocitai. Pagrindinės susidariusio kaulo l¹stelės, būna audinio tutumose. Susidaro i osteoblastų. Osteocitai yra ˛vaig˛diki, jie turi ilgas plonas ataugėles, slypinčias plonučiuose kanalėliuose, atsiakojančiuose nuo kaulal¹stės ertmės. Jų funkcijos:

a) Palaiko pastovià kaulinio audinio bûsenà.

b) Kraujyje trūkstant kalcio, druskas gali ir tirpinti. Tokiu būdu padeda palaikyti kalcio jonų koncentracij¹ kūno skysčiuose.

4. Osteoklastai. Tai daugiabranduolės l¹stelės, susidarančios i leukocitų monocitų. Perstatomose kaulo dalyse tirpina kaulo tarpl¹stinź med˛iag¹.

Kaulinis audinys būna:

a) tankusis,

b) akytasis.

Tankusis kaulinis audinys. Labai kietas, sunkus. [Carola-148(6.4): Tankusis kaulinis audinys. A. Padidintas iilginis tankiojo kaulinio audinio pjūvis, kuriame matyti vidinės kraujagyslės, kanalai ir kiti vidiniai dariniai. B. Padidintas osteonas su lakūnomis ir kanalėliais. C. Padidintas octeocitas (kaulal¹stė) lakūnoje. D. Osteono elektronmikroskopinė nuotrauka (padidinta 1000 kartų). ]

Sudarytas i sukalkėjusių cilindrų, vadinamų osteonais. Osteonas - tai tankiojo kaulinio audinio sandaros vienetas.

Osteono iilginź aį sudaro centrinis kanalas, kuriame eina kraujagyslės, nervai, limfagyslės. Centriniai kanalai statmenais kanalais sujungti su antkauliu kaulo iorėje ir vidiniu skaiduliniu sluoksniu (vidiniu antkauliu), iklojančiu kaulo tutumas.

Osteon¹ sudaro koncentriniai kaulo sluoksniai (primena vienas į kit¹ sukitus (ir tvirtai suklijuotus) skirtingų platumų kokteilinius iaudelius).

Sluoksniuose yra ma˛os ertmės, kuriose gyvena kaulal¹stės osteocitai. Osteocitai yra ˛vaig˛diki, jie turi ilgas plonas ataugėles, slypinčias plonučiuose kanalėliuose, atsiakojančiuose nuo kaulal¹stės ertmės.

Kaulal¹stės maistmed˛iages gauna i centrinių kanalų kraujagyslių. Gretimos kaulal¹stės jas gauna tiesiai, o tolimosios - per arčiau esančias kaulal¹stes (jos sujungtos plyinėmis jungtimis). Apykaitos atliekas alina panaiai, tik prieinga kryptimi.

Osteonai suteikia atsparum¹ gniu˛dymui.

Akytasis kaulinis audinys. Sudarytas i kaulinių sijų, idėstytų tokiomis kryptimis, kad maksimaliai atlaikytų kaul¹ veikiantį kūno svorio, raumenų ir kitokį spaudim¹.

Paprastai sudaro vidines kaulų dalis.

Kaulai yra aktyvūs

Jie nuolatos (nors ir lėtai) keičiasi - jų viduje nedidelės kaulinio audinio sritys ardosi ir vėl i naujo formuojasi.

Aktyvum¹ rodo į juos įeinančios kraujagyslės - jos atnea veiklai reikiamas energetines ir statybines med˛iagas.

Juose vyksta kraujodara.

Kaulų pertvarka yra lėta - suaugusio ˛mogaus kauluose per metus perstatoma 5-10 % tūrio.

Kaulo pertvarka matyti, kai bandoma itaisyti kreivai idygusius dantis. Ant dantų u˛dėtas įtvaras spaud˛ia dantis reikiama kryptimi. Dantis lėtai keičia padėtį, nes spaud˛iamoje vietoje kaulinio audinio atsistato ma˛iau, ir dantis pasislenka į t¹ viet¹. O dančiui pasislinkus atsiradusi¹ viet¹ u˛pildo gausiau atsistatźs kaulinis audinys.

Panaiai persitvarko ˛andikauliai ir ˛andikaulių s¹nariai itraukus dantis arba ant nulū˛usių ar nudilusių dantų u˛dėjus metalinius ar keraminius vainikėlius.

1982 metais prie Anglijai priklausančios Vaito (Wight) salos buvo itrauktas nuskendźs Anglijos karaliaus Henriko VIII flagmanas Mary Rose. Jame aptikti grupės ˛monių kaulai. Ant jų pečių kaulų rastos keistos ataugos, nebūdingos normaliems ˛monėms. Vėliau suprasta, kad tai lankininkų skeletai. Lankininkų rankos patirdavo dideles apkrovas (koviniam lankui įtempti reikėjo tiek pat jėgos, lyg pakelti 30-50 kg krovinį). Pečių kaulai patirdavo dideles apkrovas, kai ilgai reikėdavo ilaikyti įtempt¹ lank¹. Ir jie persitvarkė, kad lengviau atlaikytų toki¹ apkrov¹.

Kaulų pavirių dengia skaidulinis sluoksnis antkaulis. Jo dėka kaulai:

a) auga storyn,

b) suauga lū˛ź.

Antkaulis turi nervus, kraujagysles, limfagysles. Nuo antkaulio gyvas kaulas atrodo rausvas.

I antkaulio kraujagyslės įeina į kaulų vidų.

Antkaulio neturi tik s¹narių paviriai.

Hormonų poveikis kaulams. Kaulų pertvarka ir kalcio apykaita valdoma hormonikai. Pvz., kraujyje trūksta kalcio jonų:

Prieskydinės liaukos iskiria paratiroidinį hormon¹.

io hormono molekulės jungiasi prie kaulų ir inkstų l¹stelių membranų.

Inkstų l¹stelės, perdirbdamos vitamin¹ D, gamina ypating¹ hormon¹, kuris:

a) skatina plon¹sias ˛arnas įsiurbti daugiau kalcio jonų,

b) skatina inkstų l¹steles i pirminio lapimo įsiurbti atgal į krauj¹ daugiau Ca²⁺.

Kraujyje ima didėti Ca²⁺ koncentracija, kuri ima slopinti paratiroidinio hormono gamyb¹. Tai neigiamo grį˛tamojo ryio pavyzdys.

Paratiroidinis hormonas skatina osteoklastų susidarym¹. ie aktyviau ardo kaulinź med˛iag¹, ir į krauj¹ patenka daugiau Ca²⁺ jonų.

Tuo tarpu skydliaukės hormonas kalcitoninas ma˛ina Ca²⁺ koncentracij¹ kraujyje ir nusodina jį kauluose. Kartu jis slopina kaulo ardym¹.

Kaulus taip pat veikia ir kiti hormonai:

a) augimo hormonas ir tiroksinas skatina kremzlių kaulėjim¹,

b) lytiniai hormonai veikia kaulėjimo ˛idinių susidarym¹ ir kaulėjimo greitį,

c) antinksčių ˛ieviniai hormonai (ir vitaminai D, A, C) - kaulo brendim¹.

Ilgieji kaulai (launikauliai, blauzdikauliai, ˛astikauliai)

Veikia kaip svirtys

Turi:

a) epifizes (galvutės su s¹narių paviriais, padengtais hialininėmis kremzlėmis),

b) diafizes (ilgas vamzdikas dalis tarp galvučių),

c) metafizes (arba epifizines augimo kremzles) -.

Diafizės viduje yra tutumos, u˛pildytos kaulų čiulpais. Kūdikių diafizėse - tai raudonieji čiulpai, suaugusio ˛mogaus - geltonieji čiulpai. Epifizių akytojo audinio tutumose - raudonieji čiulpai.

Raudonųjų čiulpų audinys dar vadinamas mieloidiniu audiniu. Spalv¹ jam suteikia gaminami eritrocitai.

Metafizės - tai kremzlines augimo zonas tarp epifizių ir diafizės.

Baigus augti jos sukaulėja:

a) merginos - 18-20 metai,

b) vaikinai - 23-25 metai.

Kaulų pavirių sudaro tankusis audinys. Jo sluoksnis storesnis diafizės vidurinėje dalyje. Likźs kaulinis audinys - akytasis.

Kaulų vystymasis

Kaulų susidarymas vadinamas kaulėjimu. Kaulėja anksčiau susidarź karkasai i jungiamojo audinio. Tai gali būti kremzlinė ar mezenchiminė kaulo u˛uomazga, tačiau kaulinis audinys susidaro toks pat.

[Carola-151(6-7): Vaisiaus ir suaugusio ˛mogaus skeletų skirtumai. A. Ilgųjų kaulų galvutės (epifizės) ima susidaryti apie 5-¹j¹ vaisiaus savaitź ir baigia formuoptis apie 10 vaisiaus savaitź. B. Suaugusiojo skelete augimo zonos visikai sukaulėja 13-25 gyvenimo metais. Tuomet į vientis¹ kaul¹ suauga galvutės ir vamzdinės ilgųjų kaulų dalys. iais po˛ymiais remiasi archeologijoje ir teismo medicinoje, kai pagal skeleto likučius reikia įvertinti ˛mogaus am˛ių mirties metu.]

Mezenchiminė kaulodara, būdingas smegeninės skliauto, ploktiesiems veido ir kitiems kaulams:

Mezenchima sudaro sluoksninį būsimojo kaulo 'maket¹'. Jame isiraizgo tankus kraujagyslių tinklas. Mezenchimos l¹stelės ilgomis ataugomis siejasi viena su kita.

Dalis mezenchimos l¹stelių tam tikrose vietose - kaulėjimo ˛idiniuose - virsta osteoblastais, kurie ima gaminti kolageno skaidulas ir nusodinti kalcio druskas. Susidaro sukaulėjź kūneliai, kurie plečiasi, kai juos supantys osteoblastai gamina vis naujas sukaulėjusias zonas.

Sukaulėjusioje dalyje liekantys osteoblastai virsta osteocitais, kurie palaiko kaulo sandar¹. Osteocitai jungiasi kanalėliuose esančiomis ataugomis vienas su kitu. O ataugėlės jungiasi plyinėmis jungtimis.

Atsiranda osteoklastų, kurie pradeda kaulinio audinio pertvark¹.

Kaulinź med˛iag¹ dengiantis osteoblastų sluoksnis sudaro antkaulį. Antkaulis - tai plėvikas darinys, dengi¹s, maitin¹s ir augin¹s kaul¹. Vidinį jo sluoksnį sudaro osteoblastai, o iorinį - skaidulingas jungiamasis audinys.

Kremzlinė kaulodara būdingas ilgiesiems ir kai kuriems kitiems kaulams:

6-8 savaitź po apvaisinimo mezenchiminės l¹stelės sparčiai besidaugindamos sudaro kaulo u˛uomazg¹. Pirminis jungiamasis audinys kaulo u˛uomazgoje virsta kremzliniu audiniu.

Kremzlinis kaulo 'maketo' audinio sandara gana panai į kaulinio audinio sandar¹. Vietoj kaulal¹sčių (osteocitų) jis turi kremzlial¹stes (chondrocitus), tarpl¹stelinė med˛iaga nemineralizuota, neturi kraujagyslių.

Į kremzlź ima įaugti kraujagyslės. Kremzlial¹stės mineralizuoja tarpl¹stelinź kremzlės med˛iag¹, sudarydamos sukaulėjusias sijeles. Po to jos ˛ūsta.

Kremzlėje buvusios kamieninės l¹stelės sudaro osteoblastus ir osteocitus, kurie ant mineralizuotų kremzlės balkelių ima nusodinti osteoid¹, o is mineralizuojamas. Buvusi kremzlė visikai sukaulėja.

Ilgųjų kaulų ilgėjimas

Po gimimo kremzlikai sukaulėja ilgųjų kaulų galvutės (epifizės). Tačiau sukaulėja ne visa kremzlė. Kremzlė lieka galvutės paviriuje, kur ji sudaro slidų s¹narinį galvutės pavirių, ir tarp galvutės ir vamzdinės kaulo dalies. Pastaroji vadinama augimo (epifizine) ploktele. ioje ploktelėje dalijasi kremzl¹stės ir storina kramzlės sluoksnį. Galvutė nutolsta nuo vamzdinės dalies. Apatinė kremzlės dalis sukaulėja ir prisijungia prie vamzdinės ilgojo kaulo dalies. Taip augimo ploktelė augina ilguosius kaulus ilgyn. Sukaulėjus augimo ploktelei ˛mogus nustoja augti auktyn.

[Carola-157(6.12): Ilgojo kaulo augimas ir pertvarka. | Augimo ploktelė yra kaulo augimo ilgyn vieta. | Galvutė didėja kremzlei storėjant, o vidinei jo daliai kaulėjant.]

Kaulų senėjimas

Kaulai praranda dalį kalcio druskų, kaulų pertvarka sulėtėja. Todėl kaulai pasidaro trapesni ir lengviau lū˛ta, negu jaunų ˛monių. Jiems griūvant da˛niausiai lū˛ta raktikaulis, ˛astikaulis, rieo kaulai ir launikaulis. Rankų kaulai lū˛ta, kai jie bando griūdami pasiremta ranka.

Gali prasidėti osteoporozė - metabolinė liga, kurios metu ma˛ėja skeleto masė ir kaulinio audinio tankis. Tai ypač būdinga moterims po menopauzės, paprastai vyresnėms kaip 60 metų. To prie˛astis - suma˛ėjusi estrogenų gamyba. Trūkstant estrogenų kaulai greičiau ardomi, nei atstatomi, ir ima darytis trapesni. Osteoporozź skatina ir rūkymas, kalcio ir/ar vitamino D trūkumas maiste, fizinės apkrovos trūkumas.

Osteoporozės metu kaulai pasidaro tokie trapūs, kad gali lū˛ti paprasčiausiai einant ar dirbant kokį paprast¹ darb¹. Nuo osteoporozės gali smarkiai deformuotis slanksteliai, dėl ko kartais senutėms kartais susidaro kupros.

Vyresni nei 70metų ˛monės neretai labai pa˛emėja, kadangi sunyksta slanksteliai ir tarpslanksteliniai diskai.

O ios.

Vitaminas D veikia kaip hormonas, įjungiantis osteokalcino gen¹. Osteokalcinas nusodina hidroksiapatit¹ ant tarpl¹stelinės med˛iagos ir taip j¹ mineralizuoja.

Manoma, kad vitaminas K būtinas paruoiant darbui osteokalcino molekules.

Osteokalcino genas gali būti įjungtas tik osteoblastuose. Tuo įjungikliu yra tik osteoblastų branduoliuose esantis specialus baltymas Osf2. O is baltymas imamas sintetinti tik kai kuriose mezenchimos l¹stelėse, kai jas paveikia ankstesnis l¹stelių diferenciacij¹ valdantis baltymas, vadinamas kaulų morfogeneziniu baltymu .

Eksperimentikai nekaulines l¹steles privertus gaminti Osf2 baltym¹, jose įsijungė visi osteoblastuose veikiantys genai.

Prieskydinės liaukos gamina parathormon¹ (PTH), kuris reguliuoja Ca²⁺ ir HPO₄^2– koncentracij¹ kraujyje.

Kai kraujyje kraujyje ma˛a Ca²⁺ koncentracija, prieskydinės liaukos iskiria PTH, kuris didina Ca²⁺ koncentracija:

a) skatina osteoklastų veikl¹, kurie ardo mineralizuot¹ tarpl¹stelinź kaulo med˛iag¹ ir iskiria Ca²⁺ jonus;

b) skatina kalcio ir ir fosfato jonų įsiurb¹ plonosiose ˛arnose (čia svarbus vitaminas D ir i jo gaminamas hormonas 1,25-dihidroksivitaminas D);

c) skatina Ca²⁺ reabsorbcij¹ inkstų kanalėliuose, todėl su lapimu paalinama ma˛iau jonų.

Reguliuojant Ca²⁺ koncentracij¹ kraujyje poroje su prieskydinių liaukų parathormonu veikia ir skydinių liaukų gaminamas hormonas kalcitoninas. Kalcitonino ir parathormono gamyba kartu yra gra˛us Ca²⁺ koncentracijos kraujyje reguliavimo mechanizmas su neigiamu grį˛tamuoju ryiu. Kalcitoninas ma˛ina Ca²⁺ koncentracij¹ kraujyje (prieingai parathormonui). Kalcitoninas slopina osteoklastų veikl¹ kaulų pertvarkoje ir Ca²⁺ iskyrime.

[Perdirbta schema Carola-529(17.10) kombinuojant su ˛mogaus kūno pieiniu, kuriame pavaizduota skydliaukė, prieskydinės liaukos, kraujas, kaulinis audinys, inkstų kanalėliai ir plonosios ˛arnos.]

Prieskydinės liaukos l¹stelės nuolat gamintų parathormon¹. Tačiau jų membranose esantis membraninis baltymas Ca²⁺ receptorius prisijungia Ca²⁺ jon¹ ir perduoda signal¹ į l¹stelės vidų. is signalas stabdo l¹stelėje vykstanči¹ parathormono sintezź. Parathormonas nebedidina Ca²⁺ kiekio kraujyje.

Tas pats membraninis baltymas Ca²⁺ receptorius aptiktas ir inkstų kanalėlių l¹stelėse, kurios absorbuoja Ca²⁺ jonus i pirminio lapimo. ia jis atlieka toki¹ pači¹ reguliacinź funkcij¹.

Kartais gimsta kūdikiai, kurių prieskydinės liaukos l¹stelių Ca²⁺ receptoriaus gene įvyko mutacija, kurios dėka receptorius būna sugadintas - jis vis¹ laik¹ įjungtas lyg būtų prisijungźs Ca²⁺ jon¹. Tuomet visa Ca²⁺ kiekio kraujyje reguliacijos sistema elgiasi taip, lyg kraujyje būtų Ca²⁺ perteklius. L¹stelėje nuolat generuojamas signalas, slopinantis parathormono sintezź. Parathormonas neskatina inkstus sulaikyti Ca²⁺ organzime, ir daug kalcio alinama su lapimu, tuo tarpu kraujyje jo stinga. i paveldima liga vadinama hipoparatiroidizmu.

Panaiai pasireikia ir paveldima liga, kuomet sugadintas parathormono genas, ir prieskydinės liaukos negamina pakankamai daug parathormono.

Egzistuoja ir hiperparatiroidizmas, kuomet prieskydinės liaukos gamina pernelyg daug parathormono. To prie˛astis paprastai būna irgi Ca²⁺ receptoriaus mutacija - receptorius niekada negali perduoti signalo į l¹stelės vidų. Todėl parathormonas sintetinamas praktikai nestabdomai. Kaulai būna smarkiai demineralizuoti, kraujyje labai daug Ca²⁺ jonų. Padidėjźs Ca²⁺ kiekis pa˛eid˛ia skeleto ir irdies raumenis, da˛nai sukalkėja aortos sienelė ir irdies vo˛tuvai.

Skeleto kitimai gyvenimo eigoje

Naujagimio smegeninės skliauto kaulai dar nebūna suaugź siūlėmis, juos jungia lanksčios plėvės. Todėl skliauto kaulai gali judėti vienas kito at˛vilgiu - prasikeisti. Tuomet galvos skersmuo suma˛ėja, ir kūdikis lengviau praeina pro gimdymo kanal¹ moters dubenyje. Didesnieji membraniki lopai kūdikio kaukolėje vadinami momenėliais. Palietus momenėlį jaučiamas smegenų kraujagyslių pulsavimas, todėl anglikai momenėlis vadinamas fontanel, o rusikai - родничок. Be to, pirmaisiais gyvenimo metais nebaigusios kaulėti siūlės leid˛ia smegeninei didėti didėjant smegenims.

Kaktikaulis ankstyvoje vaikystėje būna sudarytas i kairiosios ir deiniosios dalių, kurios ~6 gyvenimo metus suauga, ir suaugusio ˛mogaus kaktikaulyje nematyti jokių siūlių.

Suaugusio ˛mogaus kaukolės priekiniai kaulai - kaktikaulis, virutinis ˛andikaulis, ethmoid ir sphenoid kaulai turi 4 poras oro tutumų, kurios vadinamos ančiais . Ančiai palengvina kaukolź ir veikia kaip rezonatoriai kalbant, kadangi jungiasi su nosiarykle.

Ančiai susidaro jau po gimimo augant ir persitvarkant kaukolės kaulams. Vėliausiai susidaro virutinio ˛andikaulio ir sfenoido sinusai - baigiant augti skeletui.

Naujagimio stuburas būna ilinkźs lanku nugaros link. Kai kūdikis imoksta laikyti galva, stuburo kaklo srityje atsiranda linkis igaubt¹ja puse pirmyn. O kai mokosi sėdėti, juosmens srityje ima formuotis antrasis linkis pirmyn. Stuburo linkiai padeda geriau ilaikyti stači¹ stovėsen¹, o einant - geriau amortizuoja ir apsaugo galvos smegenis nuo kratymo. [Iliustracija su stuburo linkiais]

Moterų juosmens linkis linkźs būti rykesniu, nei vyrų. Jisai gali padidėti paskutinėmis nėtumo savaitėmis, kai moteris priversta atsiloti atgal, kad geriau ilaikyti pusiausvyra pasislinkus svorio centrui. Vyrams toksai linkis gali atsirasti itin nutukus dėl did˛iulio pilvo. Pernelyg rykus stuburo gali sukelti nugaros skausmus.

Abu dubens klubakauliai vaikystėje būna sudaryti i 3 kaulų. Ma˛daug 15-17 metais jie suauga į vientisus klubakaulius. [padaryti iliustracij¹ pagal Carola-212(8.9): Klubakaulį suidarantys kaulai]

LŪˇUSIO KAULO GIJIMAS

Vaikų kaulai lū˛ta da˛niau, nei suaugusių, nes vaikai gerokai judresni, o jų kaulai - plonesni. Tačiau vaikų kaulai kur kas lengviau sugyja. Ypač sunkiai gyja senų ˛monių kaulai. Pvz., gimimo metu lū˛źs naujagimio launikaulis sugyja ma˛daug per 3 savaites, o panaus ˛mogaus vir 20 metų launikaulio lū˛is visikai sugis tik per 4-5 mėnesius.

[Carola-221: Kaip gyja lū˛is. A. Plyus antkauliui ir skilus kaului bei čiulpui prasideda kraujavimas. Pa˛eidimo vietoje per por¹ valandų susidaro kreulys. B. Į pa˛eista sritį įeina fibroblastai. Per kelet¹ dienų susidaro gijimo gumbas. C. Kauladarės l¹stelės sudaro naujas kaulines plokteles, vėl sujungiančias atsiskyrusias kaulo dalis į vien¹ kaul¹. Gumbo paviriuje susiformuoja kremzlė. D. Kremzlź ir gijimo siūlės akyt¹j¹ kaulinź med˛iag¹ reikiamose vietose pakeičia tankioji kaulinė med˛iaga. Tai jau vyksta kaulo pertvarka, kurios dėka po ilgesnio laiko gali nebelikti beveik jokių lū˛io ˛ymių.]

BMP7 - bone morfogenetic protein 7.

Ančiai lotynikai vadinami sinusais. Todėl ir sloga, apimanti ančius, vadinama sinusitu.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 1174
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/250/SKELETAS-IR-RAUMENYS25387.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/250/SKELETAS-IR-RAUMENYS25387.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/250/SKELETAS-IR-RAUMENYS25387.php">SKELETAS IR RAUMENYS</a>

SKELETAS IR RAUMENYS

įvairių

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: