SPAUDOS GAMYBA – TECHNOLOGIJA PRAKTIKOS ATASKAITA

KAUNO KOLEGIJA

TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS

LEIDYBOS IR POLIGRAFIJOS KATEDRA

Spaudos Gamyba – Technologija

PRAKTIKOS ATASKAITA

Įvadas

Spaudos gamybinę - technologijos praktiką atlikau „Dosita“ spaustuvėje. Ši praktika truko man šešias savaites. Teko pamatyti ir padirbėti prie spausdinimo proceso su keturspalve „Man Roland“ 200 mašina, kuri yra spaustuvėje visiškai nauja ir dirba visu pajėgumu. Taip pat teko padirbėti su nemažai esančių spaustuvėje pospaudybinių įrenginių, bei atlikti kai kuriuos knygryšyklinius darbus. Bei buvau supažindintas su spaudos formų leidimo įrenginiu.

Plačiau apie „Dositos“ spaustuvėje esančių įrenginių veikimą aprašiau sekančiuose šios ataskaitos puslapiuose.

Gamybinės praktikos tikslai

Praktikos tikslai yra:

Susipažinti su darbo proceso organizavimu įmonėje;

Dirbti konkrečioje darbo aplinkoje;

Išmokti dirbti kolektyve;

Pritaikyti teorines žinias praktikoje;

Įgyti praktinių įgūdžių;

Susipažinti su nauja technika ir taikomomis technologijomis;

Teikti pasiūlymus studijų programos turinio tobulinimui.

Apie „Dositą“

IĮ ,,Dosita“ - tai jauna, ambicinga, veržlumu trykštanti įmonė, aktyviai veikianti ir suteikianti spausdinimo paslaugas, kompiuterinį maketavimą ir pildanti kiekvieno kliento pateiktus užsakymus. Ši įmonė visada gamina tik pačią kokybiškiausią produkciją, nes klientų pasitikėjimu kloja sau pamatus, todėl daro viską, kad klientai visada gautų tai, ko nori.

Spaustuvės įrengimai – nauji ir pažangūs, seni keičiami naujais, todėl produkcija ne tik kruopščiai atlikta, bet ir iš esmės nepriekaištinga.

Per eilę metų, „Dositos“ kolektyvas sustygavo gamybą, įgijo daug patirties, todėl gali didžiuotis savo pasiekimais, darbais, o nuolatinių klientų ratas byloja apie įmonės patikimumą.

Ši įmonė visada siekia pasiūlyti optimalų paslaugų kokybės ir kainos santykį.

Istorija

Spaustuvę „Dositą“ įkūrė Donatas Papiliauskas 2005 m. rugpjūčio 8 d. Nuo pat įsikūrimo, spaustuvė pradėjo spausdinti su nauja „ManRoland 200“ mašina, nes orientavosi į pačią įvairiausią, nedidelių tiražų, įvairaus spalvingumo, kokybišką komercinę produkciją. Spaustuvės atsiradimą lėmė ir tai, kad 2005 - aisiais, gerėjo Lietuvos ekonominė padėtis, atsirado didesnės galimybės investicijoms, verslo plėtrai, tad jau metų gale, po įkurtuvių pradėjo intensyviai pirkti knygrišyklinius įrengimus, bei dar vieną spausdinimo mašiną ir praplėtė kolektyvą.

Dositą rasite Kaišiadoryse, Vytauto Didžiojo gatvėje. Ji įsikūrusi pačiame Lietuvos centre, tarp dviejų didžiausių Lietuvos miestų. Ją pasiekti yra ištiesų nesudėtinga. Tad ir klientai iš Vilniaus ar Kauno spaustuvę pasiekia be vargo tik per keletą minučių.

Pats savininkas paklaustas, kodėl būtent spaustuvę įkūrė, teigė jog Kaišiadoryse rasti kvalifikuotų specialistų yra nesunku, didelė spaudos produkcijos paklausa ir nebloga geografinė padėtis, kur pati įmonė įsikūrusi.

Įmonės techninė bazė

Augant ekonomikai, išaugo ir spausdinamos produkcijos paklausa, tačiau, kokybės reikalavimai bei terminų pageidavimai šoktelėjo neproporcingai, nes išaugo ir konkurencija, kas paskatino spaustuvę investuoti į naujas technologijas. Nuo pat įsikūrimo metų pradžios, įmonė visus pinigus investavo į spaustuvės įrangą, tad galima teigti, kad visi spaustuvės įrengimai nauji, ar mažai naudoti ir gan geram techniniam stovyje, o tai, be abejonės, atsispindi ir spaustuvės gaminamoje produkcijoje.

„Dositos“ spaudos mašina (pav. 1) - visiškai nauja, keturspalvė „Man Roland 200“. Spausdina maksimaliu 520 x 760 mm popieriaus formatu, o minimalus popieriaus formatas yra

210 x 280 mm. Visa spaudos mašina yra automatizuota ir valdoma specialiu pultu, kuriuo galima reguliuoti dažų padavimo kiekį, spausdinimo greitį, drėkinimo laiką ir intensyvumą. Spaudos formos taipogi pakeičiamos specialių migtukų pagalba, be jokios didesnės fizinės jėgos. Per valandą „Man Roland 200“ gali atspausdinti 12 000 atspaudų. Su šia mašina spausdinami spalvoti leidiniai, lipdukai, etiketės, kalendoriai, bukletai, lankstinukai, skrajutės, plakatai, katalogai.

pav. 1

Taip pat spaustuvė turi ir šiek tiek senesnę dvispalvę spausdinimo mašiną „Heidelberg Speedmaster“ (pav. 2). Ji spausdina maksimaliu 360 x 520 mm popieriaus formatu, per valandą gali atspausdinti 10 000 atspaudų. Šią mašiną spaustuvė naudoja dažniausiai nesudėtingiems darbams. Mašina nėra automatizuota. Spalvos intensyvumas yra nustatomas rankiniu būdu, formos keičiamos taip pat rankiniu būdu, gumos ir cilindrai plaunami taip pat rankomis. Pačios mašinos sureguliavimas, paruošimas spaudai užtrunka ilgiau nei pats spausdinimas. Su šia mašina spausdinama nedidelių tiražų darbai. Būna taip, kad ši dvispalvė mašina spausdina keturiomis spalvomis. Iš pradžių būna atspaudžiama mėlyna ir raudona spalvos, mašina išplaunama ir spausdinama geltona ir juoda spalvomis ir taip gaunamas spalvotas leidinys. Formos šiai mašinai yra gaminamos pačioje „Dositos“ spaustuvėje. Su „Heidelberg Speedmaster‘‘ spaustuvė spausdina vizitines, etiketes, blankus, bukletus.

pav. 2

Dar viena spausdinimo mašina „Adast Romayor 314“ (pav. 3). Spausdina maksimaliu A4 formatu. Spausdinama yra viena juoda spalva nes ji yra vienspalvė. Šia vienspalve mašina yra spausdinami tik blankai. Mašina yra nedidukė ,prie jos patogu dirbti, nereikia laipioti, kaip prie didesnių mašinų. Formas šiai mašinai gamina, kaip ir dvispalviai mašinai, pačioje spaustuvėje.

pav. 3

Nauja greitaeigė trijų lenkimų popieriaus lankstymo mašina „Fallex“ (pav. 4). Maksimalus lankstomo popieriaus formatas – A4, minimalus – A10 cm. Per valandą ši lankstymo mašina gali padaryti 10 000 lenkimų. Su šia mašina yra lankstomi lankstinukai. Šį įrenginį spaustuvė įsigijo neseniai, o anksčiau leidiniai buvo lankstomi su sena lankstymo mašina, kurią perpardavė kitai spaustuvei.

pav. 4

Pati naujausia spaustuvėje automatinė, vienpeilė popieriaus pjovimo mašina „Wohlenberg“ (pav. 5). Gali pjauti maksimaliu 760 x 760 mm formatu. Pjovimo mašina yra automatizuota su specialiai įrengtu kompiuteriu, kurio pagalba yra nustatomas, koks bus pjaunamas formatas. Bei šiame kompiuteryje galima išsaugoti nustatytus pjovimus, tai pagreitina darbą , nes nereikia iš naujo įvedinėti norimo apipjauti formato. Pjovimo mašina turi apsaugos kontrolės sistemą, kuri apsaugo pjovėją nuo dešimties tonų - jėga pjaunančio aštraus peilio. Bet prispaudimo presas šioje pjovimo mašinoje veikia ištisai be jutiklių.

pav. 5

Dar viena šiek tiek senesnė pjovimo mašina „Adast Blansko“, ji yra rankinė, formatas nusistatomas rankiniu būdu. Čia jau nėra kompiuterio, reikia su liniuote išsimatuoti tiksliai norimą pjauti formatą ir tada specialia sukamąja rankena nusistatyti pjovimo mašinoje formatą, tada kojinio pedalo pagalba yra prispaudžiamas popierius, kuris bus pjaunamas, ir paspaudus mygtukus pjaunama. Taip pat nėra šioje pjovimo mašinoje jutiklių, su ja reikia dirbti labai atsargiai.

Segimo mašina „Brehmer – Leipzig“ (pav. 6). Segama yra speciale viela. Ši mašina yra rankinė, nes viskas nustatoma rankomis, koks bus segamas formatas, koks bus vielos segimo gylis, bei segimo stiprumas. Šis įrenginys yra gan senas, bet veikia be jokių nesklandumų. Segama yra brošiūros, katalogai, įvairūs nedideli leidinukai. Šis įrenginys yra išties senas, jį įsigijo gan neseniai iš kitos spaustuvės. Kaip pats spaustuvės vadovas sakė, tokį įrenginį galima pamatyti tik muziejuje, nes retas atvejis, kad, kokia spaustuvė turėtų, ką nors panašaus. Bet ši segimo mašina dirba gerai be jokių trukdžių.

pav. 6

Trekavimo įrenginys (pav 7). Šis įrenginys yra kojinis. Liniuotės pagalba nustatomas formatas, kuris bus trekuojamas ir specialaus pedalo pagalba su kojos paspaudimu būna sutrekuojama. Trekuojama yra viršeliai, papkės, lankstinukai. Įrenginys spaustuvėje yra vienas iš senesnių ir dirba be jokių techninių nesklandumų.

pav. 7

Spaustuvėje taip pat yra gaminamos spaudos formos. Dažniausiai yra gaminamos dvispalvėms ir vienspalvėms spausdinimo mašinoms, esančioms spaustuvėje ir kartais keturspalviai. Visas formų gamybos procesas vyksta panašiai, kaip ir Kauno kolegijoje, rankiniu būdu. Iš pradžių montažinėje darbuotojas ant formos išdelioja itin tiksliai ir kruopščiai negatyvus, pozityvus, juos priklijuoja specialia lipnia plėvele. Po to neša formą į eksponavimo spintą „Superdot“ (pav. 8). Šią eksponavimo spintą spaustuvė įsigijo, kai tik įsikūrė. Ji yra jau gan sena, nes pirko jau nenaują.

pav. 8

Po eksponavimo forma pernešama į ryškinimo įrenginį „InterPlater 66“ (pav. 9). Ryškinimo įrenginys taip pat spaustuvėje yra vienas iš pirmųjų ir jau senas. Nevieną kartą teko jau ir taisyti. Spaustuvė žada eksponavimo ir ryškinimo įrenginius pakeisti į naujos formos gamybos įrenginį. Jis bus vientisas ir kompiuterizuotas.

pav. 9

Darbo organizavimas įmonėje

Direktorius

Vadovas gamybai  Vyr. Buhalterė

Maketuotojai Spaudėjai Knygrišyklos darbuotojai

Įmonė, norėdama organizuoti darbą, visų pirma turi gauti darbo, tai - turi gauti užsakymą, kurį galėtų suorganizuoti kuo kokybiškesnį ir kuo mažiau laiko užtrunkantį. Visas darbas prasideda nuo užsakovo. Užsakovas, atėjęs į spaustuvę pas direktorių, pateikia savo uždavinį, kurį spaustuvė turėtų atlikti per tam tikrą laiką ir pagal užsakovo nurodytus kriterijus. Tada direktorius, gavęs užsakymą, paskaičiuoja darbų sąmatą, kaip būtų darbas atliktas pigiau, greičiau ir kokybiškiau. Viską apsvarstęs, paskaičiavęs, užsakymą perduoda gamybos vadovui. Gamybos vadovas perėmęs užsakymą, peržiūri viską ir nustato, kokias būtų geriausia naudoti šiam darbui spausdinimo priemones, t. y. popierių, dažus ir pan. Pateikia informaciją buhalterei, kuri užregistruoja, darbą, apskaičiuoja kaštus, pelną, naudojamas medžiagas ir pan., ir užpildo tam tikrus dokumentus.

Gamybos vadovas viską nuodugniai apsvarstęs, surašo specialią užsakymo kortelę, kuria naudojasi tolimesni darbuotojai. Pirmiausia užsakymo kortelė patenka pas maketuotoją, jis sumaketuoja, jei reikia kažkokį leidinį, bet dažniausiai jo darbas būna sumontuoti leidinio informaciją ant spaudos formos ir išleisti specialiu įrenginiu spaudos formą. Po maketuotojo užsakymo kortelė kartu su spaudos formomis keliauja pas spaudėją. Spaudėjas pažiūri į kortelę, joje perskaito kokiu bus spausdinama popieriaus formatu, storiu, kokios bus naudojamos spalvos ir koks bus tiražas. Atlikęs spaudos darbus spaudėjas, savo atspaustą produkciją su užsakymo kortele atiduoda knygrišyklos darbuotojams. Jie kortelėjė perskaito kiek lenkimų reikia padaryti vienam popieriaus lapui, kiek reikia apipjauti leidinį, ar leidinys bus klijuotas ar segtas, ar tiesiog apipjautas. Atlikę visus darbus knygrišykloje, gautą leidinį vienodais kiekiais sudeda į tam skirtas dėžutes ir praneša gamybos vadovui, kad darbas atliktas. Tada gamybos vadovas informuoja direktorių. Direktorius užsakovą informuoja apie atliktą darbą ir galimybę pasiimti produkciją.

Techninė įranga, kuria teko dirbti

Spaustuvėje „Dosita“ praktikos metu buvau supažindintas, kaip veikia visi joje esantys įrenginiai. Pirmas įrenginys, apie kurį teko sužinoti spaustuvėje, tai buvo spaudos mašina „Man Roland 200“. Spaudėjas išpradžių papasakojo apie patį spausdinimo veikimo principą. O po to teko ir padirbėti prie spaudos mašinos. Tiesa, sakant, spaudėju nebuvau, o teko pabūti spaudėjo padejėju.

Padirbęs prie spaudos mašinos, gamybos vadovas mane nusiuntė prie pjovimo mašinos „Adast Blansko“. Vadovas papasakojo ir parodė, kaip reikia su ja dirbti. Ir man paskyrė vieną dieną dirbti su pjovimo mašina. Dirbti išties patiko su ja, nes ji yra visiškai automatizuota. Man tik reikėjo nusistatyti pjovimo mašinoje esančiame kompiuteryje leidinio formatą ir jį apipjauti iš trijų pusių. Su šia mašina ir dirbti yra saugu, nes joje esantys jutikliai apsaugo pjovėją, jei jis netyčia pjovimo metu padeda ranką prie pjovimo peilio, tai mašina automatiškai sustoja ir jokio pjovimo neatlieka.

Sekantis įrenginys, su kuriuo teko padirbėti, tai lankstymo mašina „Fallex“. Su ja teko vienu lenkimu sulankstyti lankstinuką.

Taip pat teko prisiminti Kauno kolegijoje paskaitų metu įgytas teorines ir praktinias žinias, kai dirbau su eksponavimo ir ryškinimo mašinomis. Su jomis teko gaminti spaudos formas, esančioms spaustuvėje spaudos mašinoms.

Darbo pobūdis

Gamybinės praktikos metu mano darbo vieta buvo tiksliai neapibrėžta, nes teko spaustuvėje „Dosita“ padirbėti su visais esamais joje spaudos įrengimais, bei atlikti knygrišyklinius darbus.  Pačią pirmąją praktikos dieną dirbau prie keturspalvės spaudos mašinos. Buvau spaudėjo padėjėjas. Teko dirbti, kaip spaudėjas sakė man, juodą darbą. Pradedant nuo mašinos valymo iki jos paleidimo. Išpradžių spaudėjas papasakojo, apie pačią mašiną, ką galima spausdinti su ja ir pan., o po to jau įdarbino. Teko dažus pakeisti, įdėti spaudos formas į mašiną, bei jas išimti, nuplauti rankiniu būdu užsiteršusią spaudos gumą, bei įkrauti popierių į mašiną. Popieriaus pakrovimas turėjo būti toks tikslus ir lygus, kad mašina neužstrigtų, nesustotų spausdinimo metu. Turėjau poprierių sukrauti be „šieno“, be jokių įsikišimų, taip lygiai, kad pridėjus gulščiuką jis rodytų tikslų tiesumą. Ir buvau truputį pamokintas, kaip reikia paleisti mašiną, kad ji spausdintų, bei sustabdyti ir nusistatyti dažų ir drėkinimo intensyvumą. Su šia mašina dirbti yra išties nesudėtinga. Ji yra automatizuota ir palengvina spaudėjui darbą, nes fizinio darbo lieka ne tiek jau daug, kai yra mašina su kompiuteriu.

Padirbėjąs prie spaudos mašinos buvau nusiųstas prie pjaustymo mašinos. Su ja pjoviau skrajutes, popierių, brošiūras ir katalogus. Norint ką nors apipjauti, visų pirma reikėjo išsimatuoti leidinį ir nusistatyti pjovimo mašinoje esančiame kompiuteryje, kiek norime nupjauti iš apačios viršaus ir šono. Ir mašina automatiškai nusistato, koks formatas bus pjaunamas ir tik belieka dėti leidinį ir jį apipjauti. Labai patogu ir greita dirbti su pjovimo mašina, kuri turi kompiuterį. Nes galima joje išsisaugoti vieno ar kito pjauto leidinio formatus, kad nereiktų kitą kartą išnaujo įvedinėti ir matuoti.

Taip pat teko padirbėti su lakstymo mašina. Reikėjo sulankstyti vienu lenkimu konferencijos programą. Tai išpradžių teko pačią lankstymo mašiną nusistatyti, kad lenktų lygiai per pusią. Pora lankstinukų buvo bandomieji ir žiūrėjau ar gerai lanksto, po kelių bandymų nusistačiau tiksliai viską ir sulaksčiau duotą tiražą lankstinukų su vienu iš darbuotojų pagalba. Lankstymas ėjosi gan gerai ir sklandžiai, nes lankstinukas toks gan didokas buvo ir tik vieno lenkimo.

Sulankstęs lankstinukus ėjau į knygrišyklą. Ten pirmas mano darbas buvo supokuoti lankstinukus, kuriuos man pačiam teko lankstyti. Juos teko apžiūrėti, ar nėra brokuotų, ar gerai sulankstyti - atlikau kontrolę ir paruošiau juos užsakovui išvežti.

Knygrišykloje teko į popierinius segtuvus įdėti metalinę tvirtinimo segtuvų dalį. Išpradžių šį darbą atlikau gan lėtai, bet kai įsijaučiau į šį darbą, tai per aštuonias darbo valandas apdorojau virš trijų tūkstančių segtuvų. Po to su metaline dalimi segtuvus reikėjo iš nugarėlės priklijuoti baltą juostelę, kad tvirčiau metalinė tvirtinimo dalis laikytųsi.

Išvados

„Dositos“ spaustuvėje atlikta gamybinė praktika dar labiau papildė mane praktinėmis žiniomis. Sužinojau daugiau apie esamų spaustuvėje įrenginių veikimo principus. Gavau itin vertingos informacijos, kaip koks mechanizmas veikia, nuo kokių parametrų priklauso jų veikimo kokybė. Ši praktika dar labiau užtikrino mano įgytas teorines žinias, kurios buvo gaunamos paskaitų, bei praktinių užsiėmimų metu.

Ši praktika buvo platesnė ir gilesnė apie spaudos įrenginių veikimą už Kauno kolegijoje vykusias praktikas. Šioje praktikoje buvo galimybių panaudoti įgytas teorines žinias apie spaudos įrengimus praktiškai. Bei išbandyti daugybę esančių spaustuvėje spaudos bei knygrišyklos įrenginių. Teko pamatyti ir pačiam išbandyti, kaip yra dirbama su spaudos mašinomis ir kitais spaudos technologiniais įrengimais. Ir atlikti nemažai knygrišyklinių darbų.

Priedai

Su šia praktikos ataskaita rasite ne tik „Dositos“ spaustuvėje aprašytus darbus praktikos metu, bei gaminamos produkcijos ir įrengimų aprašymus, bet ir pačios produkcijos, kurią gamina spaustuvė, pavyzdžių. Čia tikrai nevisos produkcijos pavyzdžiai, kurias gamina spaustuvė, visi pavyzdžiai čia netilptų. Tai dalis produkcijos, kurią davė „Dositos“ direktorius.

Tarp pavyzdžių rasite brošiūrinį segtą katalogą, kuris buvo spausdinamas „Man Roland 200“ spausdinimo mašina. Taipogi ta pačia mašina buvo spaudinami atvirukai, rinkimų į Europos parlamentą skrajutės ir „Alitos“ lankstinukas, kurie yra taip pat tarp pavyzdžių.

Sekantys produkcijos pavyzdžiai buvo spausdinami dvispalve „Heidelber Speedmaster“ spausdinimo mašina. Tai yra „Penkto kampo“ brošiūra, skiediklių ir tirpiklių etiketės, „Strėva“ laikraštis ir darbo kalendorius.

Šie spaudos darbai – pavyzdžiai neatsirado iš niekur, tai mus supančių naujovių rezultatas, lygiai taip pat, kaip ir grožis - jis yra kuriamas, todėl rezultatas priklauso nuo idėjos, noro, patirties, žinių, atsakomybės ir pagarbos.