Socialinë pedagogika kaip mokslas ir praktinës veiklos sfera

Socialinë pedagogika kaip mokslas ir praktinës veiklos sfera.

Korèak yra pasakês: reformuoti pasaulá — reiškia reformuoti žmogaus ugdym¹.

Pasikeitês požiûris á žmogaus ugdym¹ rado atgarsá visose civilizuotose šalyse. Pagrindas tapo mokymasis. Visais laikais buvo tikslas išugdyti idealø žmogø.

Neatsitiktinai labiau auga soc. ugdymo vaidmuo. Jo esmë ne tik padëti orientuotis socialinëje erdvëje, bet ir ágyti soc. veiklos ágûdžius. Ugdyti tokias savybes kaip empatiškum¹, mielaširdingum¹, tolerantiškum¹ ir kt. Svarbiausia ugdyti kiekvieno asmens poreikius ir gebëjimus tokiai veiklai kasdienio gyvenimo praktikoje. Orientuotis soc. gyvenime yra lengviau já gerai pažástant. Artimiausias šaltinis yra žmonës, su kuriais bendraujam, paskui masinës informavimo priemonës. Patikimiausia yra, kai tai išgyvena pats žmogus. Optimalus orientavimasis pasaulyje ir gyvenime atskleidžia perspektyv¹ išmintingiau gyventi, naudotis tuo, kas sukurta, taèiau tai yra ágyjama palaipsniui. Žmogus atsiskleidžia per soc. individo bûtá ir jo s¹monës turiná: žinias, gyvenimo normas, vertybines orientacijas. Tarp ávairiø žmoniø gyvenimo kitimo formø ir sferø (gimsta, ágyja išsilavinim¹, tuokiasi), taip pat gyvenimo s¹lygos, tradicijos, paproèiai. Soc. mokslai išskiria ir socialinius pokyèius. Priskirtini žmoniø veiksmø, elgsenos ir s¹monës pokyèiai. Juos s¹lygoja išsimokslinimas, veiklos turinys ir pobûdis. Taigi, besikeièianti soc. padëtis kelia naujus poreikius bei interesus soc. ugdymui. Kiekvienas žmogus turi individualø pajëgum¹ ir tobulëjimo ribas. Tam tikr¹ kultûros lygá ir mokslumo, kurie priklauso nuo genetinio paveldo, ugdomosios veiklos (soc. grupëje, šeimoje, bei galiausiai nuo paties žmogaus). Šias savybes ágytas ir paveldëtas bûtina žinoti ir mokëti jomis naudotis ne tik pedagogams, bet ir patiems ugdytiniams. Tai žinodamas jis gali pasirinkti optimalius vystymosi visuomenëje variantus, išsirinkti tokias veiklos sritis, kurios atitiktø gebëjimus, kur galëtø pilnai save realizuoti.

Socialinës pedagogikos tyrinëjimo objektas ir sritis bei ryšys su kitais mokslais.

Pedagogikos studijø objektu, laikomas vaikas, o tyrinëjimo sritis - vaiko ugdymo dësningumai. Tuomet socialinës pedagogikos studijø objektu taipogi laikysime vaik¹, o jos tyrinëjimo sritimi - vaiko socializacijos dësningumus. Socialinës pedagogikos tyrinëjimo sritis yra kiek siauresnë, nes auklëjime ir ugdyme išskiriami tik tie aspektai, kurie tiesiogiai susijê su vaiko socializacija. Tradiciškai tokie dalykai yra nagrinëjami sociologijos mokslo, tyrinëjanèio visuomenê, socialinius jos nariø santykius bei jungim¹si á grupes. Tokiu bûdu socialinë pedagogika iš esmës egzistuoja kaip tarpdalykinë moksliniø tyrinëjimø sritis. Ji išsivystë iš pedagogikos, naudojasi jos metodais ir priemonëmis, bet socializacijos reiškinys yra nagrinëjama sociologijos mokslo ir todël naudojasi kai kuriomis sociologijos teorijomis bei priemonëmis. Taigi visos trys minëtos mokslo šakos (socialinë pedagogika, pedagogika, sociologija) turi tarpusavio s¹lyèio taškus. Ásidëmëtina, kad socialinë pedagogika pasisavina ir nemažai to, k¹ tyrinëja ir kitos mokslø apie žmogø šakos kaip pvz. psichologija, medicina, biologija ir kt.

Socializacinës institucijos, jø vaidmuo vaiko socializacijos raidoje.

Pagrindinëmis socializacijos institucijomis laikomos šeima, švietimas (mokslas), religija ir kultûra.

Šeima laikoma svarbiausia ir artimiausia vaiko socializacijos institucija, nes èia vaikas ásisavina pagrindines socialines žinias apie já supantá pasaulá ir save, ágyja pirmuosius dorovinës elgsenos mokëjimus ir ágûdžius, perima tam tikras vertybes, idealus, kurie yra bûtini jo gyvenimui toje visuomenëje.

Kita socialine institucija, turinti ne mažiau svarbi¹ reikšmê sëkmingai vaiko socializacijai yra švietimas. Ugdymo procese vaikas supažindinamas su toje visuomenëje dominuojanèiomis vertybëmis, mokymosi procese ágytos žinios padeda ne tik jo išsilavinimui, bet ir adaptacijai visuomenës gyvenime.

Kultûra - tai bûtent tokia socialinë institucija, kuri apima savyje visuomenës sukurtø materialiniø ir dvasiniø vertybiø visum¹. Kalbant apie kultûros átak¹ auganèios kartos socializacijai, religinës filosofijos atstovas Florenskis pažymëjo, kad kultûra tai asmenybê auginanti ir maitinanti terpë (aplinka) (muzika, dailë, literatûra ir kt.).

Religija kaip socialinë institucija, tai sudëtingas visuomeninis reiškinys su savo ypatinga vaizdiniu, jausmø, kulto veiksmu, skirtingø tikybø, junginiø sistema. Amžinosios dorovinës vertybes, kurias propaguoja religija (artimo meilë ir rûpinimasis artimu, garbingumas, kentëjimas, kantrybë, nuolankumas ir kt.), religinës šventes ir tradicijos, religinë muzika vaikui daro didele átaka ásisavinant dorovines normas ir elgesio taisykles. Taigi religija turi labai svarbi¹ reikšmê (o kartu ir misij¹) vaiko socializacijos procese. Stokodama religijos istorijos žiniø jaunoji karta praranda galimybe suprasti ir pažintá pasaulinës kultûros vertybes, todël svarø indelá èia turëtu ánešti ir šeima auklëdama vaikus krikšèioniškosios moralës dvasia.

Mokslininkø nuomone, jeigu visos socialinës institucijos sëkmingai susidoroja su joms iškeltais uždaviniais, tai vaiko socializacijos procesas vyksta „natûraliai', vienok šiame procese gali atsirasti ir tam tikri trikdžiai. Viena iš priežasèiø gali bûti ir pats vaikas (su fizine, psichine ar socialine negalia), arba socialinë institucija tinkamai neatliekanti savo funkcijos (kryptingo asmenybës formavimo. PVZ.; alkoholio šeimos, narkomanø šeimos ir kt.), kuriose pasunkëja vaiko socializacijos procesas, todël ir vienø, ir kitu atveju vaikui prireiks specialios socialinës pedagoginës pagalbos.

Socialinës komunikacijos samprata, komunikacinës kompetencijos.

Komunikacijos reikmë yra akivaizdi ávairiose gyvenimo sferose bei lygmenyse ir pasireiškia labai plaèiai. Todël akivaizdu, jog komunikacija yra nepaprastai svarbi žmogaus gerovei. Komunikacijos procese mes suvokiame, kas esame. Komunikacijos procesas – tai socialinis bendravimas su kitais. Tradiciškai mokslininkai išskiria tris pagrindinius socialinës komunikacijos lygius: intraasmeniná (vidiná), tarpasmeniná (tarp dviejø ir daugiau asmenø) bei masiná (sudëtingoje organizacijoje). Bûtina gebëti ávertinti ugdytinio poreikius, taikyti individualaus socialinio pedagoginio darbo metodus ir technologijas, organizuoti ugdytiniø laisvalaikio užsiëmimus, padedanèius socialinei integracijai. Taip pat paminëta, kad profesionalai turi gebëti atlikti socialinio pedagoginio poveikio ugdytiniui analizes bei vertinimus.  Dirbant grupëje – ávertinti ugdytinio status¹ grupëje, organizuoti grupinê veikl¹, ávertinti grupëje vykstanèius pokyèius ir juos skatinti. Taip pat specialistai nurodo, kad bûtina gebëti inicijuoti socialinës aplinkos pokyèius, užtikrinanèius vaikui saugi¹ aplink¹.