Socialinė pedagoginė veikla su šeima

Socialinė pedagoginė veikla su šeima.

Pagrindinės šeimos funkcijos.

Funkcijos:

Reprodukcinė: Giminės pratźsimo būtinybė, Lietuvoje mirtingumas dabar viršija gimstamum¹, nuostatai apie mažavaikystź plinta daugiau jaunų šeimų tarpe.

Ekonominė buitinė: Seniau moteris tradiciškai tvarkė namus, puoselėjo šeimos židinį, vyras medžiojo, vedė ūkį. Mūsų visuomenėje išliko tik turto kaupimas, kas buvo ir senovėje.

Pirminė socializacijos: Šeima svarbiausia soc. grupė, kuri įtakoja vaiko asmenybės formavim¹si. Čia persipina natūralūs biologiniai ir socialiniai ryšiai, kurie apsprendžia ne tik psichikos vystimosi ypatumus, bet ir pirminź vaiko socializacij¹ nuo pat kūdikystės.

Socialinės šeimos statusas ir jos tipologija.

Iš visų problemų iškylančių dabartinei šeimai, soc. ped. labiausiai turi rūpėti šeimos soc. statusas visuomenėje. Būtiniausiai reikia išsiaiškinti šeimos struktūr¹ ir funkcij¹. Visos sutuoktinių partnerių poros (pilna, formaliai pilna ir nepilna). Pagal šeimos ciklo stadij¹ (jauna, subrendusi ar pagyvenusi). Santuokos įregistravimo eiliškumas (pirminė, antrinė). Kartu gyvenančios kartos. Vaikų kiekis šeimoje (daugiavaikė, mažvaikė ir bevaikė).

Išvardintose charakteristikose slypi tiek rekursinės šeimos galimybės, tiek ir potenciniai soc. rizikos faktoriai (antroji santuoka papildo prarastus vedybinius tėvų ir vaikų ryšius), bet tuo pačiu gali iššaukti ir negatyvius reiškinius, psichologiniams klimatui ir vaikų auklėjimui. Ploto deficitas gali iššaukti konfliktines situacijas. Svarbios ir individualios narių savybės. Joms priskirimos suaugusiųjų narių demografiniai, psichologiniai, patologiniai įpročiai. Vaikų vystimosi ypatumai, interesai, gebėjimai, santykiai su mokom¹ja įstaiga Elgsenos įpročiai, sutrikimai. Visko šito derinys ir sudaro šeimos status¹. Mokslininkai yra nustatź, kad šeima gali turėti 4 statusus. 1) socialinį ekonominį; 2) socialinį psichologinį; 3) sociokultūrinį; 4) situacinį vaidmeninį. Visi jie kartu sudaro šeimos socialinės adaptacijos visuomenėje struktūr¹.

Kalbant apie šeimos kompleksinź tipologij¹ visuomenėje pagal adaptacijos lygį skiriama į 4 tipus: 1)darnios; 2) rizikos grupės šeimos; 3) nesėkmingai susiklėsčiusios nedarnios (žemo statuso vienoje ar keliose sferose, netinkamai auklėjantys vaikus); 4) asocialios šeimos.

4.3. Socialinio pedagogo veikla dirbant su šeima.

Tėvų klaidos. 1. Netinkamas požiūris į vaik¹ su negalia. 2. Darbinis auklėjimas šeimoje. 3. Vaiko parengimas mokyklai. 4. Dorovinis, fizinis, lytinis estetinis auklėjimas. 5. Mokymas bendrauti su bendraamžiais. 6. Vaikų narkomanijos, prostitucijos ir t.t. aiškinimas. 7. Esant tam tikram patologiniam susirgimui į tai atsižvelgti. 8. Vaikų sveikatos priklausomybė nuo asocialių tėvų potraukio.

Tokio pobūdžio žinios gali padėti organizuoti ir praktinius užsiėmimus, kuriuos gali organizuoti soc. pedagogas. Pagrindinės kryptys yra tėvų meilė ir atsakomybė.

Atsakomybė – pagarba vieni kietiems, bendri interesai, kurie remiasi bendra veikla, ji apjungia tėvus ir vaikus į draugišk¹ kolektyv¹. Sutrikus ryšiams pedagogui privalu pasirūpinti kaip atgaivinti emocines nuostatas. Kartu su šeima padėti nustatyti tinkamesnius auklėjimo metodus. (2grupės). Pirmoji kasdienio bendravimo ir pasitikėjimu vienas kitu. (pagarba vaiko asmenybei, įtikinėjimo metodas). Antroji metodų grupė – psichologinio ir pedagoginio poveikio į vaiko asmenybź, tai korekcija elgsenos ir supratimo. Kryptingas poveikis į vaiko jausmus, vali¹, dvasinź būsen¹. Bendros problemos gali būti susijusios su neteisingai pasirinkta auklėjimo taktika.

Psichologinė pagalba apima du komponentus: 1) psichologinis palaikymas ir 2) korekcija. Ši veikla bus efektyvesnė, jei atliekama bus su psichologu, o kartais ir su psichoterapeutu. Ped. Nustato ir išanalizuoja priežastis, o psichologas testų ir kitų metodikų pagalba išryškina kiekvieno šeimos nario būklź, kuri veda į konfliktus, o psichiatras gydo. 2) Santykių korekcija reikalinga tada, kai šeimoje naudojamas psichologinis spaudimas vaikui: žeminimas, įžeidinėjimas, griaunamas pasitikėjimas, ir t.t. Tokio pobūdžio prievartai skiriama labai mažai dėmesio.

Soc. pedagoginei pagalb¹ sudaro 3 elementai: organizavimas, koordinavimas ir informavimas.

Organizavimas – šeimyninio poilsio, panešiotų rūbų paroda – pardavimas, labdaros aukcionas, klubai pagal poreikius ir interesus, šeimos šventės.

Koordinavimas – jo pagalba apima įvairias žinybas, tarnybas, jų aktyvinim¹, kurios sprendžia konkrečias vaiko problemas. Vaikų patalpinimas į globos namus, įvaikinimas, darbas su motinomis, kurios yra jaunos arba patyrusios smurt¹ ir t.t. dabartinėje visuomenėje vyrauja įsikišimas soc. pedagogo, kada vaikas atsisako gyventi namuose, kada gyvena vaikas landynėse, kada vaikai paliekami ilgam laikui ligoninėse, kada pakliūva iš gatvės į teisėsaugos institucijas, bėga iš namų. Soc. ped. Dirbdamas su šeima atlieka patarėjo, konsultanto ir užtarėjo vaidmenis.

Socialinės pedagoginės pagalbos formos šeimai.

Ji yra ilgalaikė ir trumpalaikė. Trumpalaikėmis mokslininkai laiko įsiterpim¹ į šeimos krizinź tuo momentu susidariusi¹ situacij¹. Vaikų amžiaus krizės: 3m; 7-8; 12-17; 18-21; čia reikia įjungti ir kitus šeimos narius, kolektyvus.

Uždavinys: padėti įveikti pirmumo prislėgtumo reakcij¹ ir po to teikti aktyvi¹ reabilitacinź pagalb¹. Tuo tikslu pedagogas suteikia švietėjišk¹ pagalb¹ apie išėjimo iš krizės būdus ir numato tolesnes perspektyvas. Soc. ped. gali įtraukti šeim¹ į šeimos terapijos program¹. Kita pagalba – tai šeimos tarpasmeninių santykių pagalba. Čia galimas abiejų šalių rašytinis susitarimas k¹ privalo tėvai, soc. ped., bei kiti šeimos nariai. Žemesnio lygio šeimose reikalingas patronažas (globa), lankymasis, stebėjimas, kuris suteikia natūraliose s¹lygose šeim¹ stebint gauti reikiamos informacijos. Svarbu laikytis etinių principų. Tikslai: diagnostiniai, kontroliniai, adaptaciniai, reabilitaciniai.

Svarbi¹ viet¹ užima pokalbiai ir konsultacijos. Ši pagalba reikalinga visoms šeimoms, patiriančioms sunkumų vaikų auklėjime. Tikslas – sustiprinti vidines, dvasines galias, subalansuoti tėvų požiūrį į vaik¹. Gali būti taikomi ir grupiniai metodai su šeimomis bendrai.