Socialinė pedagoginė veikla su vaikais likusiais be tėvų globos

Socialinė pedagoginė veikla su vaikais likusiais be tėvų globos.

Kokius gi vaikus laikysime likusius be tėvų globos: pirmiausia vaikus ,kurių abu tėvai yra mirź; vaikai, kurių tėvams atimtos tėvų teisės, ar apribotos; dingź be žinios, sutrikusio intelekto tėvai ir pan.

Tėvai, atliekantys bausmź kalėjime ar kolonijoje, vengiantys užsiimti vaikų auklėjimu, tėvai atsisakź savo vaikų ir palikź juos gimdymo namuose.

Dabartiniu metu vaikų likusių be tėvų globos skaičius su kiekvienais metais didėja tai jau tampa visuomenės problema. Mokslininkai (pedagogai ir psichologai) tyrinėdami vaikus, augančius valstybinėse įstaigose (internatuose ir kt.) nustatė, kad išsiskyrimas su artimaisiais ankstyvajame amžiuje fatališkai apsprendžia tolesnį vaiko likim¹. Poreikis turėti tėv¹ ir motin¹ yra vienas iš stipriausių vaiko poreikių. Socialinź našlaityslź mūsų visuomenėje s¹lygoja tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo s¹lygos. Našlaitystės priežastys gali būti įvairios, vienok tris pagrindines priežastis galima įvardinti: pirmoji priežastis_; kai tėvai, dažniausiai motina savo noru atsisako savo nepilnamečio mažylio. Antroji priežastis susijusi su prievartiniu būdu, kai vaikas paimtas iš šeimos (kai tėvai netenka tėvystės teisių, kenčia nuo alkoholizmo, asocialios šeimos ir pan.); priežastis susijusi su abiejų tėvų mirtimi.

Vienas iš svarbiausiu visuomenės ir valstybės uždavinių ginti vaiko teisź gyventi šeimoje, LR Šeimos kodekse išskiriamos tokios prioritetinės vaikų teisės: teisė gyventi ir būti ugdomam šeimoje; teisė bendrauti su tėvais ir giminaičiais, teisė gintis, teisė į savo (vard¹, pavardź) asmeninį tapatum¹.Todėl dedamos visos pastangos išsaugoti vaik¹ šeimoje jei tai tampa neįmanoma, pirmiausiai vaikui ieškoma nauja šeima, tačiau stengtis išsaugoti vaikui artim¹ aplink¹ (etniškum¹, vietos papročius, kultūrines šaknis). Kiekviena šalis kuria savo alternatyvius socialinius sprendimus, liečiančius vaikų vystim¹si ir auklėjim¹ - tai: vaiko išsaugojimas šeimoje, gr¹žinimas į šeim¹, įvaikinimas (Lietuvoje), įvaikinimas kitose šalyse, perdavimas auklėti šeimai, perdavimas į spec. ugdymo įstaigas. Vaikų našlaičių globos būdai tai arba Įvaikinimas arba perdavimas į valstybines ugdymo įstaigas tiek vienu tiek kitu atveju vaikui turi būti užtikrintas normalus vystimasis ir ugdymas.

1. Socialinė pedagoginė veikla su šeimomis priėmusiomis į savo šeim¹ vaik¹ (us)

Tai gali būti globėjų arba įvaikinusių šeimos. Globėjais dažniausiai tampa artimi vaiko giminės, o įsivaikintas vaikas neturi giminystės ryšių.

Socialinź pedagoginź veikl¹ su globojančia šeima galima suskirstyti į eilź etapų, išskirti kiekvienam etapui socialines pedagoginės veiklos funkcijas ir metodus.

Pirmasis etapas susijźs su globėjo šeimos paieška. Šeimos nurodo savo asmens tapatumo duomenis, pageidaujamo vaiko lytį amžių, galimus vaiko sveikatos defektus, laiko trukmź ir kt. Socialinis pedagogas šiame etape atlieka informacinź funkcij¹, sudaro klausimyno anket¹ (veda pokalbius) ir kt.

Antrame veiklos su būsimais pretendentais etape - renka duomenis apie tėvų globėjų
(anketiniai duomenys, apie šeimos gyvenim¹, asmeninės savybės, religinź šeimos narių

Priklausomybź, sveikat¹, materialinź šeimos būklź, vaiko priėmimo motyvus ir kt.).

Geriausiai, kai anketas ar kitus informacinius dokumentus socialinis pedagogas ruošia kartu su kitais specialistais taip prasideda išankstinė būsimos globotinių šeimos diagnostika.

Trečias žingsnis socialinėje pedagoginėje veikloje, tai pirmasis šeimos susitikimas su pačiu vaiku aplankymas, jo stebėjimas, pokalbiai su esamais vaiko ugdytiniais, taip socialinis pedagogas atlieka tarpininko vaidmenį tarp vaiko ir naujos šeimos.

Ketvirtasis etapas tai gilesnis globotinio šeimos ir artimiausios jos socialines aplinkos tyrimas. Vyksta lankymasis, pokalbiai su šeimos nariais, nustatomas šeimos pedagoginis klimatas, šeimos įpročiai (žalingi taip pat) susipažįsta su kaimynais, darbo kolegomis, šeimos draugais ir kt.

Penktasis etapas susijźs su išankstiniu 2-3 dienų tėv¹ apmokymų, ten kur gyvena vaikas, teigi, socialinis pedagogas atlieka mokom¹j¹ funkcij¹.

Šeštasis etapas tai vaiko perdavimas į šeim¹. Nuo to laiko jis atlieka patronažinź (konsultanto, besilankančio) funkcij¹. Prasideda vaiko adaptacija šeimoje. Šiam laikotarpiui socialinis pedagogas sudaro nauj¹ apmokėjimo program¹, kurios turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių: kokia šeima įsivaikino vaik¹, koks įtėvių amžius, individualios šeimos narių ir priimto vaiko savybės (amžins, lytis, ligų pobūdis, biologinių tėvų buvimas ar ne?) Tolesnis patronažas priklauso nuo karts nuo karto iškylančių problemų susijusių su vaiko auklėjimu.

2. Socialinė pedagoginė veikla valstybinėse globos institucijose.

Pagrindinis socialinio pedagogo veiklos tikslas - vaiko socializacija. Prieš pradėdamas dirbti, socialinis pedagogas privalo išstudijuoti vaikų kolektyv¹, t.y. žinoti su kokia kategorija vaikų jis turės dirbti.

1.Socialinio pedagogo veikla prasideda nuo vaiko socialinio statuso nustatymo. Dokumentų analizės, pokalbių ir testų pagalba socialinis pedagogas susipažįsta su vaiku ir išskiria sprźstinas problemas (kurias jau teks sprźsti). Kadangi vaiko auklėjimas vyksta bendraamžių grupėje, tai socialinis pedagogas privalo išsiaiškinti ir tos grupės socialines ir kito pobūdžio problemas.

2.Sekantis socialinio pedagogo uždavinys - sudaryti individuali¹ auklėtinio ugdymo program¹.

Šis sudėtingas auklėjimo procesas kelia socialiniam pedagogui uždavinį išsiaiškinti ne tik momentines (kasdienines) auklėjimo situacijas konkrečiam vaikui, bet ir numatyti kaip ugdyti vis¹ grupź. Svarbiausias uždavinys formuoti humaniškus tarpusavio santykius.

Socialiniam pedagogui taip pat tenka sprźsti vaiko adaptacijos problemas (patekus į vaikų namus) reabilitacijos (deviatyvaus elgesio, sunkiai auklėjamų vaikų) problemas, vaikų integracijos į visuomenź problemas.

Kartu su psichologais socialinis pedagogas sprendžia abiturientų profesinio apsisprendimo problemas (pokalbiai apie profesijas, ekskursijos į darbo vietas, pokalbiai apie profesinio išsilavinimo įsigijimo sistem¹), supažindina su struktūra ir jos funkcijomis, padėti abiturientams adaptuotis visuomenėje(už V.N. sienų). Pokalbiai kaip ruoštis stojamiesiems egzaminams, naudotis visuomeniniu skirtingų rugių transportu, kaip pildyti dokumentus ir apie daugelį kitų kasdienio gyvenimo situacijų su kuriomis jis VN nėra susidūrźs. Šiam tikslui SP organizuoja dalykinius žaidimus, pratybas - trenyrus, pokalbius ir kt.

Ir dar svarbus SP uždavinys, kuri jis atlieka, tai tarpininkavimo vaidmuo ginant vaiko interesus teisėsaugos ir administracijos organuose (t.y. saugo ir gina vaiko teises). Taigi SP padeda vaikams sprźsti tolesniojo gyvenimo (už VN) įsidarbinimo problemas, ir rūpinasi jo tolesniu mokymusi.