CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

Socialinė politika Lietuvos politinių partijų programose ir jų raida nuo 1990 – 2003 metų

įvairių

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

POLITOLOGIJOS KATEDRA

Socialinė politika Lietuvos politinių partijų programose ir jų raida nuo 1990 – 2003 metų

ĮVADAS

Lietuva 1990 m. atgavo nepriklausomybź. Tai reikia, kad jinai tapo savarankika, nepriklausoma valstybe. Lietuvoje pradejo formuotis valstybinis aparatas. Buvo vykdomos reformos, priimami įstatymai. Vald˛ia pradėjo vykdyti vidaus ir u˛sienio politikas. Vienas svarbiausių iūkių tapo socialinė politika, nes valstybė turėjo pasirūpinti savo piliečiais, kurie negalėjo patys savimi pasirūpinti.

Lietuva pradėjo savo kūrimo etap¹. Politinės partijos turėjo formuotis, tačiau kartu ir kurti valstybź. Savo programose partijos turėjo numatyti tai, kas svarbiausia ir aktualiausia tuo laikotarpiu buvo. Per 13 nepriklausomybės metų politinių partijų pa˛iūros keitėsi tiek socialinės politikos at˛vilgiu, tiek ir kitose sferose.

Valstybinź vald˛i¹ įgyvendina politinės partijos, kurios u˛ima vietas pagrindinėse valstybės institucijose. Socialinė politika da˛nai priklauso nuo politinių partijų po˛iūrio į socialinź politik¹. Todėl ˛velgti į socialinź politik¹, reikėtų per politinių partijų programas.

Lietuvoje į socialinź politik¹ daugelis piliečių deda labai dideles viltis. Nes jų manymu, valstybė turi pasirūpinti visais tais, kurie negali pasirūpinti savimi. Tačiau Lietuva visai neseniai atgavo nepriklausomybź ir negali tinkamai u˛tikrinti gyventojų socialinės apsaugos. Nors buvo rengiamasi kuo efektyviau dirbti, tačiau politinės partijos, kurios buvo vald˛ioje, nesugebėjo u˛tikrinti gerai veikiančios socialinės politikos.

Į socialinź politik¹ didelį dėmesį atkreipė Arvydas Guogis. Jisai yra ileidźs ne vien¹ knyg¹. Taip pat yra pasirodź jo straipsnių, gvildenančių socialinės politikos klausimus. Taip pat teko susipa˛inti su Vilniaus universiteto ileistais Studijų altiniais (Nr. 6). i dvitomė knyga pateikė visų Lietuvos politinių partijų programas iki 1997 metų. Taip pat darbe naudojamasi internetiniais puslapiais, kuriose pateikiamos partijų programos.

Darbo tikslas būtų isiaikinti, koks vaidmuo politinių partijų programose tenka socialinei apsaugai, kokį dėmesį atkreipia politinės partijos į socialinź apsaug¹.

Darbo u˛daviniai – apibrė˛ti socialinės politikos s¹vok¹. Pa˛velgti į partijų programas ir su˛inoti ko siekia ir k¹ ˛ada padaryti partijos socialinėje apsaugoje.

I. SOCIALINĖS POLITIKOS SAMPRATA

Pradedant nagrinėti socialinės politikus klausimus Lietuvos politinių partijų programose, visų pirma būtų tikslinga pradėti nuo socialinės politikos sampratos. Socialinės politikos samprata nėra taip lengvai apibrė˛iama. Tačiau pagrindinis apibrė˛imas skambėtų taip: „valstybės socialinė politika – tai piniginių imokų ir paslaugų paskirstymas atsi˛velgiant į gaunamų pajamų dydį ar jų praradim¹ arba nemokam¹ socialinių paslaugų teikim¹ nepakankamai aprūpintiems piliečiams“. (1; 6).

Taigi socialinė politika yra viena i valstybės vykdomų politikų, kuri yra nukreipta į valstybės piliečius, kurie dėl vienokių ar kitokių prie˛asčių yra netekź darbo pajamų ir negali pasirūpinti savo ilaikymu. Todėl valstybė įsipareigojo pasirūpinti tam tikra visuomenės dalimi, kurie negali dėl ligos, senatvės, invalidumo, motinystės ir pan. dalyvauti darbo rinkoje. Valstybė u˛tikrina tokių ˛monių normalų gyvenim¹, kad jie galėtų bent jau minimaliai patenkinti savo poreikius.

Ir būtent todėl yra kuriama socialinės apsaugos sistema, kurios esmė – lėas perskirstyti tarp darbingų ir nedarbingų asmenų bei gaunančių ma˛as pajamas. Socialinės apsaugos sistema – tai valstybės nustatytų socialinių ekonominių priemonių visuma, teikianti gyvenimui reikalingų lėų ir paslaugų alies gyventojams, kurie negali dėl įstatymų numatytų prie˛asčių apsirūpinti i darbo ir kitokių pajamų arba yra nepakankamai aprūpinti. (1; 6)

Socialinė politik¹ yra vykdoma bet kurios politinės pakraipos vyriausybės ar kitų subjektų. Tačiau ne visos politinių partijų pa˛iūros sutampa. Todėl socialinė politika gali būti vykdoma skirtingai, priklausomai nuo to kas j¹ vykdo.

Socialinė politika atsispindi filosofinėse, socialinėse – ekonominėse ir socialinėse – politinėse pa˛iūrose. Rykiausi socialinės politikos interpretavimo skirtumai glūdi konservatyvizmo ir liberalizmo doktrinose ir liečia valstybės kaip visuomenės socialinių ir ekonominių santykių reguliatoriaus vaidmenį. Dabartinė socialinė liberalizmo filosofija ir politika lanksčiai reaguoja į visuomeninių ir tarptautinių santykių pokyčius. Liberalizmo teoretikai pa˛ymi, jog socialinių klausimų sprendimas ne tik u˛kerta keli¹ socialiniams konfliktams, bet yra svarbus ekonomikos augimo faktorius. (4; 396)

Taigi apibendrinant galima teigti, kad socialinė politika, vykdoma valstybės, yra pagrindinis pragyvenimo altinis socialinės atskirties ˛monėms. Nors pats ˛mogus turi prisiimti atsakomybź u˛ savo gyvenim¹, tačiau ne visada tai pavyksta padaryti, todėl valstybės u˛davinys padėti piliečiui. Juk valstybė įsipareigojo ginti ir garantuoti visiems piliečiams lygias teises.

II. SOCIALINĖ POLITIKA LIETUVOS POLITINIŲ PARTIJŲ PROGRAMOSE

1. Lietuvos krikčionių demokratų partija

Lietuvos Krikčionių Demokratų partija (LKDP) buvo įkurta 1990 metais. 'Jos tikslas - nepriklausomos Lietuvos valstybės ir krikčionikos moralės principais pagrįstos demokratijos įtvirtinimas'. (2; 337)

Krikčionikoji demokratija, remdamasi dievikojo Apreikimo imintimi ir krikionikojo visuomeninio gyvenimo bendravimo dėsniais, telkia valstybės piliečius mokytis dvasinio, tautikumo ir demokratijos. (2; 326)

1993 metų programoje LKDP numato siekti:

kad būtų sukurtas ir priimtas naujas darbo kodeksas;

kad įmonių darbo sauga būtų garantuota įstatymu, o darbo saugos politika būtų formuojama, remiantis ekonominiais svertais;

kad valstybė tirtų socialinius procesus, analizuotų eimų ir įvairių gyventojų grupių gyvenimo lygio kitimo tendencijas;

kad būtų gerinama eimų, auginančių vaikus, socialinė apsauga, didinama joms parama, tuo sudarant palankesnes s¹lygas gyventojų prieaugiui;

kad būtų telkiami kuo didesni kredito resursai, lengvatinėmis s¹lygomis kredituojama namų ir butų statyba;

kad būtų skatinamas savanorikas draudimas, valstybės mokamos pensijos dydis siejamas su valstybinio socialinio draudimo įnaų dyd˛iu;

kad būtų skatinama visokeriopa privačių ir juridinių asmenų, fondų ir tarptautinių organizacijų vykdoma viea labdara, laikantis įstatymo nustatytos tvarkos. (2; 333)

Socialinė globa turi būti prieinama visiems, kam tokios globos reikia. LKDP deda pastangas, kad būtų organizuota tokiu būdu, kuris leistų socialinės globos reikalaujantiems asmenims jaustis pilnaverčiais valstybės piliečiais. (2; 333)

Dėl susiklosčiusios nepalankios padėties LKDP partija nusprendė per˛iūrėti savo 1993 m. program¹. Ir 1996 metais prie Seimo rinkimus pateikė nauj¹ program¹, kurios ūkis 'Tarnauti Lietuvai'.

ioje programoje numato ias socialinės politikos kryptis:

vykdyti aktyvi¹ perspektyvi¹ darbo vietų isaugojimo politik¹, u˛bėgant u˛ akių nedarbo didėjimui;

remti savarankik¹ u˛imtum¹, palaikyti u˛imtumo fondų vieųjų ir kitokių darbų programas;

skatinti darbo vietų kūrim¹, nustatant mokesčių lengvatas darbdaviams u˛ naujas normaliai apmokamas nuolatines darbo vietas;

derinti darbdavių ir dirbančiųjų interesus, plėtoti socialinź partnerystź, sudarant galimybes darbininkams aktyviau dalyvauti, sprend˛iant įmonių ūkinės veiklos ir darbo klausimus;

įstatymais ginti dirbančiuosius nuo darbdavių savivalės, u˛tikrinti jų teises į prideramas darbo s¹lygas ir visų rūių socialinź apsaug¹;

stiprinti ir puoselėti valstybinź socialinio draudimo sistem¹ plėtoti papildom¹ nevalstybinį draudim¹;

sukurti savarankikus sveikatos, u˛imtumo, nelaimingų atsitikimų ir profesinių susirgimų valstybinio draudimo fondus, remiantis Europos S¹jungos alių praktika;

ma˛inti valstybinių globos įstaigų valdymo centralizacij¹, to dėka plečiant patarnavimus ir didinant jų veiksmingum¹;

teikti valstybės biud˛eto param¹ nevalstybinėms socialinės globos ir paramos institucijoms;

remti neįgalių asmenų visuomeninių organizacijų veikl¹; igyventi socialinį teisingum¹ pa˛eid˛iančias objektyviai nepagrįstas atskirų visuomenės grupių privilegijas. (2; 374-375)

Lietuvos Krikčionys Demokratai skiria dėmesį į param¹ eimai, tiek 1993 metų, tiek 1996 metų programose.

Paramos eimai kryptys:

sudaryti s¹lygas būsimiems sutuoktiniams gauti reikalingų ˛inių ir pasiruoti eimos gyvenimui, įskaitant etik¹ eimos planavim¹;

u˛tikrinant socialines garantijas, labiau remtis eimos institucija. Didesnź socialinės paramos dalį nukriepti eimoms ir nalaičius globojančioms bendruomenėms;

sudaryti būtinas s¹lygas ir remti eimos pastangas apsirūpinti bent minimaliu būstu;

pagal valstybės igales didinti imokas vaikams auginti;

moterims, kaip ir vyrams, sudaryti galimybes derinti savo pareigas eimoje su darbu pagal profesij¹;

remti eimos ir mokyklos pastangas sukurti aplink¹, kuri padėtų neįgaliems vaikams prideramai vystytis.

2001 m. gegu˛ės 12 d. Lietuvos krikčionių demokratų partija pakeitė savo pavadinim¹ i “Lietuvos krikčionių demokratų partija” į “Lietuvos krikčionys demokratai”, susijungė su Krikčionių demokratų s¹junga į vien¹ partij¹ “Lietuvos krikčionys demokratai”. Partijos svarbiausios vertybės, kuriomis remiasi krikčionikoji demokratija, yra pats ˛mogus kaip asmuo, jo laisvė ir atsakomybė, pamatinė lygybė, teisingumas, solidarumas ir subsidiarumas. ios vertybės yra neatskiriamos ir papildo viena kit¹. (7)

2001 metų priimtoje programoje socialinis saugumas taip pat nėra u˛mirtas. i partija kaip ir anksčiau pasisako u˛ visuomenės narių u˛imtum¹, u˛ minimalų nedarbo lygio u˛tikrinim¹, perspektyvių darbo vietų isaugojim¹ ir didinim¹, įvairių socialinio draudimo rūių ir pensijų bei imokų sistemos tobulinim¹, valstybės teikiamos paramos būstui įsigyti apimties iplėtim¹, prieinamų s¹lygų būsto reikalingoms eimoms ja pasinaudoti sudarym¹. Pasisako u˛ darbuotojų teisź vienytis į profesines s¹jungas, teisź turėti tinkamas, nevergikas darbo s¹lygas, u˛sitikrinti ˛mogaus orum¹ ne˛eminanči¹ padėtį. Įstatymai turi ginti darbuotojus nuo nepateisinamos darbdavių savivalės, u˛tikrinti saugias darbo s¹lygas ir socialinź apsaug¹. Taip pat pasisako u˛ socialinės partnerystės plėtojim¹.

Visi ie ivardinti principai buvo pateikti ir 1996 metų programoje. Tačiau skirtingai nuo 1996 metų programos, 2001 metų programoje yra įtraukiami nauji tikslai. Taigi Lietuvos Krikčionys demokratai pasisako u˛ :

įgyvendinant socialinio teisingumo princip¹, reikia stabdyti grėsmingai auganči¹ gyventojų turtinź diferenciacij¹, paalinti valstybės pareigūnų ir valstybinio sektoriaus tarnautojų atlyginimų deformacijas, nustatyti subalansuotus, darbo reikmź, apimtį ir atsakomybź atitinkančius jų atlyginimus, grie˛tai apriboti premijų ir priedų u˛ tiesioginį darbų mokėjim¹. Jų atlyginimų dydį reikia tiesiogiai sieti su alies ekonomikos augimu ir vidutiniu dirbančių įmonių pajamų didėjimu. Reguliuojant darbo u˛mokesčio pokyčius, reikia sparčiau didinti santykinai ma˛iausiai apmokamų darbuotojų darbo u˛mokestį.

Valstybė ir savivaldybės turi vertinti ir skatinti privataus asmens bei eimos iniciatyv¹, siekiant savarankiko u˛imtumo, sudaryti tam kiek įmanoma palankesnes pradines s¹lygas. Valstybė ir savivaldybės turi įgyvendinti neįgaliųjų asmenų įdarbinimo programas, taip pat vieųjų darbų programas.

Reikia pradėti palaipsniui įgyvendinti trijų pakopų pensijų draudimo sistem¹, alia veikianios valstybinio socialinio draudimo sistemos pradėti kurti kaupiamojo draudimo sistema su pensijų fondais, kurie turi būti steigiami apgalvotai, atsi˛velgiant į bendrus visuomenės, o ne potencialių ių fondų valdytojų interesus, siekiant nepadaryti ˛alos dabartinei draudimo sistemai.

eimų apsirūpinimo būstu u˛daviniai sprźstini sukuriant būsto įsigijimo plataus masto ilgalaikio kreditavimo sistem¹ ir teikti valstybės param¹ būstui įsigyti neapmokestinant nustatyto ribinio dyd˛io būsto įsigijimo investicijas, padengiant pagal eimos pajamas diferencijuot¹ paskolos palūkanų dalį ir kitais būdais. Be to, reikia formuoti ir savivaldybių nuomojamo socialinio būsto fond¹, nustatytomis s¹lygomis leisti rekonstruoti kai kuriuos plokčiastogius namus ir namus su palėpėmis, įsirengti juose mansardinius butus. (7)

LKD ipa˛įstamos vertybės remiasi krikčionikuoju ˛mogaus kaip asmens suvokimu bei jo atsakomybės Dievui pripa˛inimu. Tai yra pagrindinis istorinis partijos bruo˛as ir dvasinis jos veiklos pagrindas. (7)

2. Lietuvos liberalų ir centro s¹junga

Lietuvos Centro S¹junga įkurta 1993 metais. Tačiau 2003 m. Lietuvos Centro S¹junga susijungė su Lietuvos Liberalų S¹junga, kuri buvo įkurta 1991 m. ir dabar egzistuoja, kaip Lietuvos Liberalų ir Centro S¹junga.

Lietuvos Centro S¹junga 1996 m. priėmė rinkimų į Lietuvos Respublikos Seim¹ program¹, kurioje laikosi nuostatos, kad socialinės apsaugos, ypač socialinės paramos, programos turi būti subalansuotos, kad nema˛intų mokesčių mokėtojų suinteresuotumo vystyti versl¹, gamyb¹ ar kit¹ pelno siekianči¹ veikl¹. todėl, LCS manymu, būtina skatinti ir leisti dirbantiems u˛sidirbti sau, tuo pačiu sudarant palankesnes s¹lygas rūpintis kitais, reikalingais paramos. (2; 221)

LCS socialinė politika grind˛iama tokiomis nuostatomis:

dirbantysis negali gauti ma˛iau pajamų nei ilaikomasis,

minimalus darbo u˛mokestis turi garantuoti optimalų pačių būtiniausių ˛mogaus poreikių tenkinim¹,

gaunantis param¹, turi deklaruoti savo turt¹,

minimalų darbo u˛mokestį privalo mokėti visi darbdaviai,

pagrindinis socialinės paramos altinis - įvairiarūis socialinis draudimas: pensijinis, ligos, sveikatos, motinystės, etc.,

investuojantis būstui turi būti atleid˛iamas nuo atitinkamų mokesčių,

darbo vietų kūrimas turi būti atleid˛iamas nuo atitinkamų mokesčių arba diferencijuojant mokesčius,

socialinių paslaugų teikimas invalidams turi būti maksimaliai decentralizuotas, priartintas prie ˛mogaus,

darbo ir darbo saugos įstatymų laikymasis yra privalomas visiems darbdaviams,

visuomenės skatinimas savanorikam socialiniam darbui savivaldybių steigiamuose bendruomenės centruose,

visuomeninių organizacijų, besirūpinančių socialine globa, atleidimas nuo atitinkamų mokesčių. (2; 221-222)

Lietuvos Liberalų S¹junga 1992 m. priėmė Lietuvos liberalų s¹jungos program¹, kurioje socialinė politika u˛ima penkt¹ programos dalį. Lietuvos liberalai pasisako u˛:

1. Efektyvios socialinės politikos garantas - efektyvi ekonomika, pagrįsta laisva verslininkyste.

2. Dabar tūkstančiai eimų yra tokioje padėtyje, kai jos negali pragyventi nei keisdamos savo vartojimo asortiment¹, nei ma˛indamos jų iki minimalaus lygio.

Neleistina, kad Lietuva suskiltų į turtingųjų ma˛um¹ ir skurd˛ių daugum¹. į proces¹ būtina stabdyti ir iekoti būdų socialinei įtampai suvelninti.

3. iandien socialinio draudimo lėų paskirstymas negali u˛tikrinti minimalaus pragyvenimo lygio; biud˛etiniai socialinio aprūpinimo punktai dramatikai auga ir niekaip negali patenkinti tūkstančių ˛monių keliamų “reikalavimų”.

4. Institucinė sistema, nukreipta prie nedarb¹, bejėgė dėl pakitusio bedarbystės masto ir materialinio tos sistemos nepajėgumo.

Socialinio draudimo sistema ekonomikoje turėtų funkcionuoti taip pat kaip ir finansinių institucijų sistema. Socialinio draudimo įstaigos turėtų tam tikr¹ turt¹, atlikdamos investavimo ir kreditų funkcijas.

5. “Neabejotinos” negalinčių u˛sidirbti pragyvenimui grupės - senyvo am˛iaus ˛monės ir rimti invalidai - turi būti remiami garantuotomis paalpomis, o ne per socialinį draudim¹.

6. Socialine parama turėtų rūpintis ir savivaldybės. Finansinis altinis tokiai paramai turi būti u˛tikrintas i centrinio biud˛eto ir skiriamas savivaldybių taryboms. (2; 468)

Lietuvos liberalų ir centro s¹jungos 2003 m. priimtoje programoje socialinė politika nebuvo u˛mirta. Čia net įvardijama koks yra socialinės politikos tikslas. “Taigi socialinės politikos tikslas – sudaryti kiekvienam asmeniui s¹lygas dirbti, laisvai ir atsakingai kurti savo ateitį, kartu solidariai suteikti param¹ tiems, kurie dėl ne nuo jų priklausančių aplinkybių negali pasirūpinti savimi”. (6)

S¹jungos įsitikinimu, socialinė parama turi pasiekti tuos, kuriems i tikrųjų jos labiausiai reikia. Būtina įgyvendinti neįgalių asmenų integracijos program¹. (6)

S¹junga siūlo kuo plačiau į socialinių paslaugų teikim¹ įtraukti nevyriausybines ir privačias organizacijas, galinčias efektyviau, veiksmingiau ir kokybikiau u˛tikrinti ias paslaugas. (6)

Valstybė privalo sukurti socialinių garantijų sistem¹, kuri padėtų ˛monėms įveikti laikinus psichologonius bei profesinius sunkumus, kompensuoti fizines negalias ir suteikti jiems realias galimybes patiems dalyvauti kuriant ateities visuomenź. (6)

Didelį dėmesį visuomenė ir valstybė turi skirti vaiko teisių apsaugai. Prioritet¹ skirti ne materialinei paramai paalpų forma problematinėms eimoms, o efektyvioms socialinėms paslaugoms, kurias tiesiogiai gautų tokių eimų vaikai.

S¹junga mano, kad eima yra visuomenės pagrindas, ir pasisako u˛ eimos, kaip instituto rėmimo plači¹ ir ilgalaikź program¹. Visuomenės pastangų suvienijimas ir nuosekli valstybės parama yra būtina įgyvendinant programas eimoms būstui įsigyti, programas padėti skurstančioms eimoms, taip pat sudarant s¹lygas vaikams i probleminių eimų sėkmingai įsilieti į visuomenź.

S¹junga pasisako u˛ trijų pakopų pensijų sistemos reform¹, grind˛iam¹ kaupiamuoju draudimu. Trijų pakopų pensijų sistema leistų tiek įsitraukti patiems gyventojams į savo ateities u˛tikrinimo politik¹, tiek ir isaugotų nuo krizės valstybinio socialinio draudimo sistem¹. (6)

Nuopelnų valstybei įvertinimas privalo būti atsietas nuo socialinės apsaugos. (6)

3. Lietuvos socialdemokratų partija

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) įkurta 1990 metais. Tai viena įtakingiausių partijų Lietuvos politiniame gyvenime, todėl labau svarbu pa˛velgti į partijos program¹. Būtina pa˛iūrėti kokius u˛davinius sau isikėlė socialdemokratai rinkimams į 1996 metų seim¹.

Socialdemokratų po˛iūriu socialinis teisingumas reikalingas visai visuomenei. Todėl socialdemokratai pasisako u˛ tai, kad socialinės garantijos turi ir toliau apimti: produkcijos kokybės ir u˛ j¹ gaunamų pajamų palaikymo reguliavim¹; darbo u˛mokesčio ir pensijų minimum¹; minimali¹ atostogų trukmź ir socialinź imok¹ atostogoms; darbo laiko, darbo ir poilsio re˛im¹ bei darbo s¹lygas; minimali¹ visuomenikai būtin¹ bendrojo ir profesinio lavinimo apimtį; sveikatos apsaugos ir medicinos pagalbos prieinamum¹; būtin¹ gyvenamojo ploto norm¹, jo kokybź ir įgijimo tvark¹. (3; 712)

Socialdemokratai pasisako u˛ tai, kad moterims būtų suteikta reali galimybė pačioms pasirinkti – dalyvauti darbo rinkoje, rinktis darb¹ ir eimos interesus arba vien rūpintis eima ir vaikais. Pasisako u˛ tai, kad seime būtų priimtas lyčių lygių galimybių įstatymas. (3; 713)

Socialdemokratai siūlo per˛iūrėti nacionalinź “Būsto” program¹ ir rasti lėų namų renovacijai, apiltinimui, naujų pigių socialinių butų ir individualių namų statybai. Turi būti sutvarkyta būsto politikos kreditavimo sistema.(3; 714)

Taip pat pasisako u˛ tai, kad ilgalaikė vaikų politika būtų grind˛iama Vaikų teisių konvencijos reikalavimais, kad būtų parengta ilgalaikė Vaikų teisių apsaugos programa, kuri įgyvendintų vaikų teises ir sukurtų mechanizmus kovai su vaikų skurdu ir vaikų diskriminacija. (3; 714-715)

Pasisako u˛ iuos jaunimo politikos tikslus:

jaunimo integravim¹ į visuomenės politinź, ekonominź, socialinź ir kultūrinź veikl¹;

s¹lygų sudarym¹ formuotis aktyviai, atsakingai ir demokratikai asmenybei. Prie Vyriausybės turi būti įsteigta patariamoji jaunimo reikalų taryba, o taip pat jaunimo politikos įgyvendinimo padalinys Vyriausybėje. Savivaldybėse įtraukti į savo sudėtį įvairių jaunimo organizacijų atstovus. (3; 715)

2002 metais socialdemokratų partija pristatė nauj¹ program¹, kurioje pasi˛ada nuosekliai laikytis nuostatos, kad valstybės teikiama socialinė apsauga turi u˛tikrinti būtinas pragyvenimui lėas ir paslaugas tiems asmenims, kurie dėl senatvės, negalios, artimųjų mirties, ligos, motinystės (tėvystės), artimųjų globos, nedarbo, nepritekliaus, eimos aplinkybių praranda pajamas ir negali pakankamai aprūpinti savźs arba savo eimos. Todėl socialdemokratai:

sprźsdami ekonomines problemas jas susies su socialinėmis garantijomis ˛monėms; didinsis socialines imokas, didėjant vartojimo prekių ir paslaugų kainoms;

įdiegs skurdo ma˛inimo priemones, aktyvins savivaldybių bei nevyriausybinių organizacijų veikl¹ ir skatins piliečių bei bendruomenių pastangas veikti kartu. (8)

Siekdami u˛tikrinti socialines garantijas, isaugos Valstybinio socialinio draudimo sistem¹. Tačiau panaudodami Privatizavimo fondo lėas, draudimo sistem¹ reformuos taip, kad alia perskirstomojo atsirandant kaupiamojo pensinio draudimo pakopai, nenukentėtų nei dabartiniai, nei būsimieji pensininkai. Jų tikslai:

ekonomikai pagrįsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdym¹, prad˛ioje likviduojant fondo skolas, o ateityje jų ivengiant;

skatinti privačių (laisvanorikų) pensijų fondų steigim¹si.

įteisinti dalines valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas i darbo rinkos istumtiems priepensinio am˛iaus asmenims. (8)

Pasi˛ada plėtoti socialines paslaugas, siekti jų įvairovės. Tai yra ne tik savivaldybių, bet ir valstybės u˛davinys. Todėl:

greta dominuojančios valstybinės socialinės paramos visokeriopai rems privačias ir nevyriausybinių organizacijų pastangas bei idėjas socialinėje srityje;

skatins labdar¹ ir param¹, taikydami mokesčių lengvatas jos teikėjams; sieks, kad visiems gyventojams, kuriems to reikia, būtų prieinama socialinė parama ir socialinės paslaugos;

Ypating¹ dėmesį ˛ada skirti ˛monių su negalia profesinei reabilitacijai, kad jie galėtų naudotis vienodomis galimybėmis su sveikaisiais. (8)

Skatinti gimstamum¹ remiant eimas yra viena i tautos ilikimo ir alies ekonominės plėtros s¹lygų. Todėl yra pasirengź ma˛inti mokesčių nat¹, atsi˛velgiant į eimoje esančių ilaikytinių skaičių. Tėvams sudarys galimybź dirbti, u˛tikrindami jų ma˛amečiams vaikams tinkam¹ prie˛iūr¹ ikimokyklinėse įstaigose;

Palaipsniui reikia supaprastinti paskolų teikimo būstui įsigyti ar renovuoti procedūras ir s¹lygas. Per˛iūrėti nacionalinź 'Būsto' program¹ ir iekoti daugiau lėų altinių namams atnaujinti, apiltinti, naujiems socialiniams butams ir individualiesiems namams statyti. (8)

Vaikų teisių apsauga turi tapti vienu svarbiausių valstybės prioritetų. Pa˛ada siekti, kad nebūtų pa˛eid˛iamos vaikų teisės ir naudojamas smurtas prie vaikus, kad vaikai nebūtų įtraukiami į narkomanij¹, prostitucij¹, nedarytų nusikaltimų. Mokyklų nelankantys vaikai turi būti gr¹˛inami į mokyklas. (8)

Kaip matome socialdemokratų pozicija kai kuriais klausimais ilieka nepakitusi.

4. Naujoji S¹junga (Lietuvos socialiberalai)

Naujoji S¹junga (socialiliberalai) savo programoje isikelia tokius u˛davinius:

Sudaryti darbo vietų registr¹ ir pagal jį sukurti reguliuojam¹ darbo rinkos sistem¹, kurios prioritetas būtų gamybos plėtra ir kitos priemonės, skatinančios naujų darbo vietų kūrim¹ ir bedarbių įdarbinim¹. Tobulinti darbo bir˛ų veikl¹, gerinti specialistų paklausos ir pasiūlos mechanizm¹. Numatyti finansinį mechanizm¹ restruktūrizuojamų ar bankrutuojančių įmonių atleid˛iamiems darbuotojams perkvalifikuoti, kartu skatinti jų aktyvum¹ įsidarbinti vidutinio ir smulkaus verslo sektoriuje.

Darbo santykius reglamentuojančiuose įstatymuose numatyti tik bendruosius reikalavimus, paliekant platesnź alių susitarimo galimybź.

Padidėjus visuomenės kompiuteriniam ratingumui, tam tikrų specialybių darbuotojams sudaryti teisines prielaidas dirbti namuose.

Reikalauti, kad valstybės ir savivaldybių institucijos organizuotų vieuosius darbus, skirtus socialinėms, komunalinėms, ekologinėms reikmėms.

Ma˛inant nedarb¹, didinant gyventojų pajamų minimum¹, skatinant gyventojų iniciatyv¹ imtis verslo, ma˛inant biurokratines kliūtis verslo plėtotei, sukurti prielaidas viduriniam visuomenės sluoksniui formuotis. Sudaryti s¹lygas, kad gyventojų pajamos susidėtų ne tik i darbo u˛mokesčio, bet ir pajamų i investicijų į vertybinius popierius ir nekilnojam¹jį turt¹, palūkanų u˛ indėlius bankuose, papildomos veiklos pajamų ir pensijų bei paalpų. Gyventojų pajamų saugum¹ turėtų u˛tikrinti stabiliai veikiantys bankai, draudimo kompanijos bei privatūs pensijų fondai. Esant finansinėms galimybėms kasmet indeksuoti minimalų ir faktinį darbo u˛mokestį, paalpas, pensijas ir pragyvenimo lygį.

Sukurti ne tik teisines, bet ir finansines valstybės garantijas bankrutavusių įmonių darbuotojams laiku gauti atlyginim¹ ir kompensacij¹.

Siekti, kad draudimo sistema, kurios pagrind¹ sudarytų valstybinis ir privatus socialinis draudimas, taptų pagrindiniu socialinės apsaugos būdu.

Subalansuoti socialinio draudimo pajamas ir ilaidas, iekoti problemų sprendimo būdų, kad nebūtų pa˛eisti interesai tų ˛monių, kuriems socialinio draudimo imokos yra pragyvenimo altinis. Nedidinant socialinio draudimo įmokų tarifų, tolygiai perskirstyti pačias įmokas tarp dirbančiojo ir darbdavio. Ūkininkus ir patentininkus privalomai drausti tik bazinei socialinio draudimo pensijai gauti. Valstybės lėomis drausti tik būtinosios tarnybos karius ir motinas (tėvus), auginančias(čius) ma˛us vaikus.

Plėsti miri¹ pensijų sistem¹, kuri¹ sudarytų valstybinis socialinis draudimas ir privatūs pensijų fondai. Sudaryti s¹lygas steigtis pensijų fondams, privačioms socialinio draudimo kompanijoms. Reglamentuoti jų veiklos tvark¹, kad socialinis draudimas palengva būtų organizuojamas kaupimo principu, kai dirbančiųjų įmokos sukaupiamos asmeninėse s¹skaitose.

Reformuoti 'Sodros' sistem¹ ir kartu i dalies pereiti prie kaupiamojo draudimo, kad dalį i 2/3 privatizavimo fondo lėų būtų galima panaudoti pensijų fondams kurti. Ilaikyti valstybės garantijas gauti bazinź pensij¹ i valstybinės draudimo sistemos. Pereinant į privataus draudimo sistem¹ nepa˛eisti piliečių saugumo, mokėti visas ligiolines imokas ir isaugoti iki iol turėtas pensininkų teises.

Sudaryti pensininkų būtinųjų prekių ir paslaugų krepelį ir, atsiradus finansinėms galimybėms, pensijas indeksuoti pagal jo prekių ir paslaugų kainų indeks¹.

Imtis priemonių, kad socialinei paramai (pensijoms ir įvairioms paalpoms) būtų skiriama vis daugiau lėų ir i pajamų dalis sudarytų daug didesnź gyventojų visų pajamų dalį negu iuo metu. Įvairias paalpas mokėti tik tiems asmenims, kurių eimos pajamos ir turtas yra ma˛esni u˛ įstatymu nustatyt¹ rib¹. Ma˛as pajamas gaunančioms eimoms toliau kompensuoti gyvenamųjų patalpų ildymo, karto ir alto vandens ilaidas.

Parengti ir pradėti vykdyti nauj¹ Nacionalinź negalios ˛monių integracijos program¹, kurioje svarbus vaidmuo būtų skirtas negalios ˛monių nevyriausybinėms organizacijoms.

Sukurti įstatymus, skatinančius visuomenės labdaros veikl¹. Sudaryti tokias s¹lygas, kad kiekviena eima turėtų galimybź pasistatyti ar nusipirkti būst¹, pasinaudojusi bankų kreditais. Būsto statybai neskaičiuoti PVM. Jaunoms eimoms taikyti ilgalaikių kreditų sistem¹ būstams įsigyti. Sukurti gerai organizuot¹ būsto kreditavimo paskolų antrinź rink¹, kad bankai, suteikź kreditus būstui įsigyti, prireikus galėtų juos parduoti. Parengti ir sudaryti prielaidas pama˛u įgyvendinti program¹ 'Būst¹ kiekvienai eimai'. Valstybės politikos dalimi laikyti būsto ir daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo programas.

Reikalauti i savivaldybių iekoti galimybių sukurti ir ilaikyti nekomercinį butų fond¹ neįgaliesiems, socialiai remtiniems, netekusiems būsto bei negalintiems jo ilaikyti ˛monėms. Lengvatinėmis s¹lygomis suteikti gyvenam¹jį plot¹ i io fondo jaunoms socialiai remtinoms eimoms, neturinčioms būsto ir susilaukusioms vaikų.

Imtis veiksmingų priemonių alinti buitinį ir seksualinį smurt¹ prie moteris ir vaikus, ginti sutuoktinių ir vaikų turtines teises bei garbź. Patobulinti esamus Lietuvos Respublikos įstatymus, sprend˛iančius abiem lytims aktualias problemas, kylančias sudarant santuok¹, saugant j¹ ir skyrybų atveju. Sudaryti palankesnes s¹lygas moterims dalyvauti įvairiose valstybės valdymo ir partinėse struktūrose.

Realizuojant vaikų teisių konvencij¹, numatyti prevencijos priemones smurtui bei vaikų inaudojimui u˛kirsti. U˛tikrinti reikiam¹ param¹ ir teisinź apsaug¹ nalaičiams, pradedantiems savarankik¹ gyvenim¹.

Remti nevyriausybinių organizacijų veikl¹, kuri padeda sprźsti vietos bendruomenėms ikylančias problemas moterų ir vyrų lygių galimybių bei vaikų teisių apsaugos srityje. (9)

5. Tėvynės S¹junga (Lietuvos konservatoriai)

Tėvynės s¹junga buvo įkurta 1993 metais. 1996 metais Lietuvos koncervatoriai laimėjo rinkimus į Lietuvos Respublikos Seim¹ ir sudarė jame daugum¹. Todėl koncervatorių pa˛iūros socialinės politikos klausimais yra labai svarbios.

1993 m buvo priimta programa 1994 – 1997 metams. ioje programoje Tėvynės S¹junga socialinės rūpybos politikos srityje pasi˛adėjo siekti, kad būtų įgyvendinti patobulintus socialinio draudimo, pajamų garantijų, pensijų, pajamų mokesčių įstatymus, kuriuose būtų numatytos lengvatos pensininkams, invalidams bei vaikams u˛ komunalines ir transporto paslaugas, sanatorinį gydym¹, vaistus ir kitais būtiniausiais atvejais, taip pat atstatytos pastaraisiais metais nuvertintos pensijos ir realios socialinės paalpos socialiai remtiniems asmenims, pirmiausia invalidams ir vaikams. Didinant atlyginimus ir pensijas bei neapmokźstinam¹sias pajamas, siekti, kad ma˛ėtų socialiai remtinų asmenų skaičius. (5; 66)

Koncervatoriai pasi˛ada leisti socialinių garantijų, pensijų ir kitų socialinės rūpybos bei vaiko apsaugos įstatymus; parengti socialinź program¹ ir numatyti metodus jai įgyvendinti; nustatyti komunalinio aptarnavimo programų standartus. (5; 66)

U˛ socialinź ˛monių gerovź bei jų rūpyb¹ atsako valstybė, miestų ir rajonų savivaldybės. (5; 66)

IVADOS

Lietuvos socialinź politik¹ labai smarkiai įtakojo politinės partijos. Lietuvoje politinių partijų yra vir trisdeimt, tačiau ne visos jos yra įtakingos politiniame gyvenime. Kai kurios nepatenka net į Seim¹. Todėl jų programose numatytos nuostatos nėra svarbios, nes jos vis tiek nebus įgyvendintos.

Lietuvoje įtakingiausios partijos yra: Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos liberalų ir centro s¹junga, Tėvynės S¹junga (Lietuvos koncervatoriai), Naujoji S¹junga (Lietuvos socialliberalai), Lietuvos krikčionių demokratų partija.

Visose partijose yra idėstytos panaios nuostatos, kurios yra aktualios būtent tuo laikotarpiu. Todėl apibendrinus galima daryti ivad¹, kad iki 2000 metų partijos pasisakė u˛ pensijų ir paalpų bei darbo u˛mokesčio didinim¹, u˛ pensijų įstatymo per˛iūrėjim¹. Pasisakoma u˛ rūpinimasi eimomis, siekiama didinti param¹ joms, remti neįgaliuosius, bei padėti jiems integruotis į visuomenź. Pasi˛ada remti eimas, saugoti vaikus.

Tačiau atsiranda ir kitų nuostatų. Pasisakoma u˛ trijų pakopų pensijų sistemos reform¹. Socialdemokratai pasisako u˛ privačių pensijų fondų steigim¹. Pasisakoma u˛ labdaros organizacijų steigim¹.

Politinės partijos u˛sibrė˛tus programose tikslus bando įgyvendinti. Tačiau ne visada jiems tai pavyksta padaryti. ˇinoma, nes partijos prie rinkimus u˛sibrė˛ia u˛davinius, kurių neįmanoma įgyvendinti, o atėjź į vald˛i¹ u˛mirta k¹ ˛adėjo. Todėl tiek Lietuvoje, tiek ir kitose valstybėse, populistinės idėjos vis labiau priimtinos valstybės piliečiams. ˇinoma tai vyksta ne visada.

LITERATŪRA

Guogis A. 2000. Socialinės politikos modeliai. Vilnius.
Lietuvos politinės partijos ir partinė sistema. I dalis. 1997. Kaunas.
Lietuvos politinės partijos ir partinė sistema. II dalis. 1997. Kaunas.
Matakas, Junevičius A. Socialinė politika // iuolaikinė valstybė. 1999.
Tėvynės S¹jungos Lietuvos koncervatorių programa ir veiklos kryptys 1994 – 1997 metams.

Internetiniai puslapiai:

www.lics.lt.
www.lkdp.lt.
www.lsdp.lt.
www.nsajunga.lt.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 868
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/250/Socialin-politika-Lietuvos-pol35187.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/250/Socialin-politika-Lietuvos-pol35187.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/250/Socialin-politika-Lietuvos-pol35187.php">Socialinė politika Lietuvos politinių partijų programose ir jų raida nuo 1990 – 2003 metų</a>

Socialinė politika Lietuvos politinių partijų programose ir jų raida nuo 1990 – 2003 metų

įvairių

DOCUMENTE SIMILARE

I. SOCIALINĖS POLITIKOS SAMPRATA

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: