KLAIPËDOS UNIVERSITETAS

SOCIALINIØ MOKSLØ FAKULTETAS

POLITOLOGIJOS KATEDRA

Socialinë politika Lietuvos politiniø partijø programose ir jø raida nuo 1990 – 2003 metø

ÁVADAS

Lietuva 1990 m. atgavo nepriklausomybê. Tai reiškia, kad jinai tapo savarankiška, nepriklausoma valstybe. Lietuvoje pradejo formuotis valstybinis aparatas. Buvo vykdomos reformos, priimami ástatymai. Valdžia pradëjo vykdyti vidaus ir užsienio politikas. Vienas svarbiausiø iššûkiø tapo socialinë politika, nes valstybë turëjo pasirûpinti savo pilieèiais, kurie negalëjo patys savimi pasirûpinti.

Lietuva pradëjo savo kûrimo etap¹. Politinës partijos turëjo formuotis, taèiau kartu ir kurti valstybê. Savo programose partijos turëjo numatyti tai, kas svarbiausia ir aktualiausia tuo laikotarpiu buvo. Per 13 nepriklausomybës metø politiniø partijø pažiûros keitësi tiek socialinës politikos atžvilgiu, tiek ir kitose sferose.

Valstybinê valdži¹ ágyvendina politinës partijos, kurios užima vietas pagrindinëse valstybës institucijose. Socialinë politika dažnai priklauso nuo politiniø partijø požiûrio á socialinê politik¹. Todël žvelgti á socialinê politik¹, reikëtø per politiniø partijø programas.

Lietuvoje á socialinê politik¹ daugelis pilieèiø deda labai dideles viltis. Nes jø manymu, valstybë turi pasirûpinti visais tais, kurie negali pasirûpinti savimi. Taèiau Lietuva visai neseniai atgavo nepriklausomybê ir negali tinkamai užtikrinti gyventojø socialinës apsaugos. Nors buvo rengiamasi kuo efektyviau dirbti, taèiau politinës partijos, kurios buvo valdžioje, nesugebëjo užtikrinti gerai veikianèios socialinës politikos.

Á socialinê politik¹ didelá dëmesá atkreipë Arvydas Guogis. Jisai yra išleidês ne vien¹ knyg¹. Taip pat yra pasirodê jo straipsniø, gvildenanèiø socialinës politikos klausimus. Taip pat teko susipažinti su Vilniaus universiteto išleistais Studijø šaltiniais (Nr. 6). Ši dvitomë knyga pateikë visø Lietuvos politiniø partijø programas iki 1997 metø. Taip pat darbe naudojamasi internetiniais puslapiais, kuriose pateikiamos partijø programos.

Darbo tikslas bûtø išsiaiškinti, koks vaidmuo politiniø partijø programose tenka socialinei apsaugai, koká dëmesá atkreipia politinës partijos á socialinê apsaug¹.

Darbo uždaviniai – apibrëžti socialinës politikos s¹vok¹. Pažvelgti á partijø programas ir sužinoti ko siekia ir k¹ žada padaryti partijos socialinëje apsaugoje.

I. SOCIALINËS POLITIKOS SAMPRATA

Pradedant nagrinëti socialinës politikus klausimus Lietuvos politiniø partijø programose, visø pirma bûtø tikslinga pradëti nuo socialinës politikos sampratos. Socialinës politikos samprata nëra taip lengvai apibrëžiama. Taèiau pagrindinis apibrëžimas skambëtø taip: „valstybës socialinë politika – tai piniginiø išmokø ir paslaugø paskirstymas atsižvelgiant á gaunamø pajamø dydá ar jø praradim¹ arba nemokam¹ socialiniø paslaugø teikim¹ nepakankamai aprûpintiems pilieèiams“. (1; 6).

Taigi socialinë politika yra viena iš valstybës vykdomø politikø, kuri yra nukreipta á valstybës pilieèius, kurie dël vienokiø ar kitokiø priežasèiø yra netekê darbo pajamø ir negali pasirûpinti savo išlaikymu. Todël valstybë ásipareigojo pasirûpinti tam tikra visuomenës dalimi, kurie negali dël ligos, senatvës, invalidumo, motinystës ir pan. dalyvauti darbo rinkoje. Valstybë užtikrina tokiø žmoniø normalø gyvenim¹, kad jie galëtø bent jau minimaliai patenkinti savo poreikius.

Ir bûtent todël yra kuriama socialinës apsaugos sistema, kurios esmë – lëšas perskirstyti tarp darbingø ir nedarbingø asmenø bei gaunanèiø mažas pajamas. Socialinës apsaugos sistema – tai valstybës nustatytø socialiniø ekonominiø priemoniø visuma, teikianti gyvenimui reikalingø lëšø ir paslaugø šalies gyventojams, kurie negali dël ástatymø numatytø priežasèiø apsirûpinti iš darbo ir kitokiø pajamø arba yra nepakankamai aprûpinti. (1; 6)

Socialinë politik¹ yra vykdoma bet kurios politinës pakraipos vyriausybës ar kitø subjektø. Taèiau ne visos politiniø partijø pažiûros sutampa. Todël socialinë politika gali bûti vykdoma skirtingai, priklausomai nuo to kas j¹ vykdo.

Socialinë politika atsispindi filosofinëse, socialinëse – ekonominëse ir socialinëse – politinëse pažiûrose. Ryškiausi socialinës politikos interpretavimo skirtumai glûdi konservatyvizmo ir liberalizmo doktrinose ir lieèia valstybës kaip visuomenës socialiniø ir ekonominiø santykiø reguliatoriaus vaidmená. Dabartinë socialinë liberalizmo filosofija ir politika lanksèiai reaguoja á visuomeniniø ir tarptautiniø santykiø pokyèius. Liberalizmo teoretikai pažymi, jog socialiniø klausimø sprendimas ne tik užkerta keli¹ socialiniams konfliktams, bet yra svarbus ekonomikos augimo faktorius. (4; 396)

Taigi apibendrinant galima teigti, kad socialinë politika, vykdoma valstybës, yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis socialinës atskirties žmonëms. Nors pats žmogus turi prisiimti atsakomybê už savo gyvenim¹, taèiau ne visada tai pavyksta padaryti, todël valstybës uždavinys padëti pilieèiui. Juk valstybë ásipareigojo ginti ir garantuoti visiems pilieèiams lygias teises.

II. SOCIALINË POLITIKA LIETUVOS POLITINIØ PARTIJØ PROGRAMOSE

1. Lietuvos krikšèioniø demokratø partija

Lietuvos Krikšèioniø Demokratø partija (LKDP) buvo ákurta 1990 metais. 'Jos tikslas - nepriklausomos Lietuvos valstybës ir krikšèioniškos moralës principais pagrástos demokratijos átvirtinimas'. (2; 337)

Krikšèioniškoji demokratija, remdamasi dieviškojo Apreiškimo išmintimi ir krikšioniškojo visuomeninio gyvenimo bendravimo dësniais, telkia valstybës pilieèius mokytis dvasinio, tautiškumo ir demokratijos. (2; 326)

1993 metø programoje LKDP numato siekti:

kad bûtø sukurtas ir priimtas naujas darbo kodeksas;

kad ámoniø darbo sauga bûtø garantuota ástatymu, o darbo saugos politika bûtø formuojama, remiantis ekonominiais svertais;

kad valstybë tirtø socialinius procesus, analizuotø šeimø ir ávairiø gyventojø grupiø gyvenimo lygio kitimo tendencijas;

kad bûtø gerinama šeimø, auginanèiø vaikus, socialinë apsauga, didinama joms parama, tuo sudarant palankesnes s¹lygas gyventojø prieaugiui;

kad bûtø telkiami kuo didesni kredito resursai, lengvatinëmis s¹lygomis kredituojama namø ir butø statyba;

kad bûtø skatinamas savanoriškas draudimas, valstybës mokamos pensijos dydis siejamas su valstybinio socialinio draudimo ánašø dydžiu;

kad bûtø skatinama visokeriopa privaèiø ir juridiniø asmenø, fondø ir tarptautiniø organizacijø vykdoma vieša labdara, laikantis ástatymo nustatytos tvarkos. (2; 333)

Socialinë globa turi bûti prieinama visiems, kam tokios globos reikia. LKDP deda pastangas, kad bûtø organizuota tokiu bûdu, kuris leistø socialinës globos reikalaujantiems asmenims jaustis pilnaverèiais valstybës pilieèiais. (2; 333)

Dël susiklosèiusios nepalankios padëties LKDP partija nusprendë peržiûrëti savo 1993 m. program¹. Ir 1996 metais prieš Seimo rinkimus pateikë nauj¹ program¹, kurios šûkis 'Tarnauti Lietuvai'.

Šioje programoje numato šias socialinës politikos kryptis:

vykdyti aktyvi¹ perspektyvi¹ darbo vietø išsaugojimo politik¹, užbëgant už akiø nedarbo didëjimui;

remti savarankišk¹ užimtum¹, palaikyti užimtumo fondø viešøjø ir kitokiø darbø programas;

skatinti darbo vietø kûrim¹, nustatant mokesèiø lengvatas darbdaviams už naujas normaliai apmokamas nuolatines darbo vietas;

derinti darbdaviø ir dirbanèiøjø interesus, plëtoti socialinê partnerystê, sudarant galimybes darbininkams aktyviau dalyvauti, sprendžiant ámoniø ûkinës veiklos ir darbo klausimus;

ástatymais ginti dirbanèiuosius nuo darbdaviø savivalës, užtikrinti jø teises á prideramas darbo s¹lygas ir visø rûšiø socialinê apsaug¹;

stiprinti ir puoselëti valstybinê socialinio draudimo sistem¹ plëtoti papildom¹ nevalstybiná draudim¹;

sukurti savarankiškus sveikatos, užimtumo, nelaimingø atsitikimø ir profesiniø susirgimø valstybinio draudimo fondus, remiantis Europos S¹jungos šaliø praktika;

mažinti valstybiniø globos ástaigø valdymo centralizacij¹, to dëka pleèiant patarnavimus ir didinant jø veiksmingum¹;

teikti valstybës biudžeto param¹ nevalstybinëms socialinës globos ir paramos institucijoms;

remti neágaliø asmenø visuomeniniø organizacijø veikl¹; išgyventi socialiná teisingum¹ pažeidžianèias objektyviai nepagrástas atskirø visuomenës grupiø privilegijas. (2; 374-375)

Lietuvos Krikšèionys Demokratai skiria dëmesá á param¹ šeimai, tiek 1993 metø, tiek 1996 metø programose.

Paramos šeimai kryptys:

sudaryti s¹lygas bûsimiems sutuoktiniams gauti reikalingø žiniø ir pasiruošti šeimos gyvenimui, áskaitant etišk¹ šeimos planavim¹;

užtikrinant socialines garantijas, labiau remtis šeimos institucija. Didesnê socialinës paramos dalá nukriepti šeimoms ir našlaièius globojanèioms bendruomenëms;

sudaryti bûtinas s¹lygas ir remti šeimos pastangas apsirûpinti bent minimaliu bûstu;

pagal valstybës išgales didinti išmokas vaikams auginti;

moterims, kaip ir vyrams, sudaryti galimybes derinti savo pareigas šeimoje su darbu pagal profesij¹;

remti šeimos ir mokyklos pastangas sukurti aplink¹, kuri padëtø neágaliems vaikams prideramai vystytis.

2001 m. gegužës 12 d. Lietuvos krikšèioniø demokratø partija pakeitë savo pavadinim¹ iš “Lietuvos krikšèioniø demokratø partija” á “Lietuvos krikšèionys demokratai”, susijungë su Krikšèioniø demokratø s¹junga á vien¹ partij¹ “Lietuvos krikšèionys demokratai”. Partijos svarbiausios vertybës, kuriomis remiasi krikšèioniškoji demokratija, yra pats žmogus kaip asmuo, jo laisvë ir atsakomybë, pamatinë lygybë, teisingumas, solidarumas ir subsidiarumas. Šios vertybës yra neatskiriamos ir papildo viena kit¹. (7)

2001 metø priimtoje programoje socialinis saugumas taip pat nëra užmirštas. Ši partija kaip ir anksèiau pasisako už visuomenës nariø užimtum¹, už minimalø nedarbo lygio užtikrinim¹, perspektyviø darbo vietø išsaugojim¹ ir didinim¹, ávairiø socialinio draudimo rûšiø ir pensijø bei išmokø sistemos tobulinim¹, valstybës teikiamos paramos bûstui ásigyti apimties išplëtim¹, prieinamø s¹lygø bûsto reikalingoms šeimoms ja pasinaudoti sudarym¹. Pasisako už darbuotojø teisê vienytis á profesines s¹jungas, teisê turëti tinkamas, nevergiškas darbo s¹lygas, užsitikrinti žmogaus orum¹ nežeminanèi¹ padëtá. Ástatymai turi ginti darbuotojus nuo nepateisinamos darbdaviø savivalës, užtikrinti saugias darbo s¹lygas ir socialinê apsaug¹. Taip pat pasisako už socialinës partnerystës plëtojim¹.

Visi šie išvardinti principai buvo pateikti ir 1996 metø programoje. Taèiau skirtingai nuo 1996 metø programos, 2001 metø programoje yra átraukiami nauji tikslai. Taigi Lietuvos Krikšèionys demokratai pasisako už :

ágyvendinant socialinio teisingumo princip¹, reikia stabdyti grësmingai auganèi¹ gyventojø turtinê diferenciacij¹, pašalinti valstybës pareigûnø ir valstybinio sektoriaus tarnautojø atlyginimø deformacijas, nustatyti subalansuotus, darbo reikšmê, apimtá ir atsakomybê atitinkanèius jø atlyginimus, griežtai apriboti premijø ir priedø už tiesioginá darbø mokëjim¹. Jø atlyginimø dydá reikia tiesiogiai sieti su šalies ekonomikos augimu ir vidutiniu dirbanèiø ámoniø pajamø didëjimu. Reguliuojant darbo užmokesèio pokyèius, reikia sparèiau didinti santykinai mažiausiai apmokamø darbuotojø darbo užmokestá.

Valstybë ir savivaldybës turi vertinti ir skatinti privataus asmens bei šeimos iniciatyv¹, siekiant savarankiško užimtumo, sudaryti tam kiek ámanoma palankesnes pradines s¹lygas. Valstybë ir savivaldybës turi ágyvendinti neágaliøjø asmenø ádarbinimo programas, taip pat viešøjø darbø programas.

Reikia pradëti palaipsniui ágyvendinti trijø pakopø pensijø draudimo sistem¹, šalia veikianšios valstybinio socialinio draudimo sistemos pradëti kurti kaupiamojo draudimo sistema su pensijø fondais, kurie turi bûti steigiami apgalvotai, atsižvelgiant á bendrus visuomenës, o ne potencialiø šiø fondø valdytojø interesus, siekiant nepadaryti žalos dabartinei draudimo sistemai.

Šeimø apsirûpinimo bûstu uždaviniai sprêstini sukuriant bûsto ásigijimo plataus masto ilgalaikio kreditavimo sistem¹ ir teikti valstybës param¹ bûstui ásigyti neapmokestinant nustatyto ribinio dydžio bûsto ásigijimo investicijas, padengiant pagal šeimos pajamas diferencijuot¹ paskolos palûkanø dalá ir kitais bûdais. Be to, reikia formuoti ir savivaldybiø nuomojamo socialinio bûsto fond¹, nustatytomis s¹lygomis leisti rekonstruoti kai kuriuos plokšèiastogius namus ir namus su palëpëmis, ásirengti juose mansardinius butus. (7)

LKD išpažástamos vertybës remiasi krikšèioniškuoju žmogaus kaip asmens suvokimu bei jo atsakomybës Dievui pripažinimu. Tai yra pagrindinis istorinis partijos bruožas ir dvasinis jos veiklos pagrindas. (7)

2. Lietuvos liberalø ir centro s¹junga

Lietuvos Centro S¹junga ákurta 1993 metais. Taèiau 2003 m. Lietuvos Centro S¹junga susijungë su Lietuvos Liberalø S¹junga, kuri buvo ákurta 1991 m. ir dabar egzistuoja, kaip Lietuvos Liberalø ir Centro S¹junga.

Lietuvos Centro S¹junga 1996 m. priëmë rinkimø á Lietuvos Respublikos Seim¹ program¹, kurioje laikosi nuostatos, kad socialinës apsaugos, ypaè socialinës paramos, programos turi bûti subalansuotos, kad nemažintø mokesèiø mokëtojø suinteresuotumo vystyti versl¹, gamyb¹ ar kit¹ pelno siekianèi¹ veikl¹. todël, LCS manymu, bûtina skatinti ir leisti dirbantiems užsidirbti sau, tuo paèiu sudarant palankesnes s¹lygas rûpintis kitais, reikalingais paramos. (2; 221)

LCS socialinë politika grindžiama tokiomis nuostatomis:

dirbantysis negali gauti mažiau pajamø nei išlaikomasis,

minimalus darbo užmokestis turi garantuoti optimalø paèiø bûtiniausiø žmogaus poreikiø tenkinim¹,

gaunantis param¹, turi deklaruoti savo turt¹,

minimalø darbo užmokestá privalo mokëti visi darbdaviai,

pagrindinis socialinës paramos šaltinis - ávairiarûšis socialinis draudimas: pensijinis, ligos, sveikatos, motinystës, etc.,

investuojantis bûstui turi bûti atleidžiamas nuo atitinkamø mokesèiø,

darbo vietø kûrimas turi bûti atleidžiamas nuo atitinkamø mokesèiø arba diferencijuojant mokesèius,

socialiniø paslaugø teikimas invalidams turi bûti maksimaliai decentralizuotas, priartintas prie žmogaus,

darbo ir darbo saugos ástatymø laikymasis yra privalomas visiems darbdaviams,

visuomenës skatinimas savanoriškam socialiniam darbui savivaldybiø steigiamuose bendruomenës centruose,

visuomeniniø organizacijø, besirûpinanèiø socialine globa, atleidimas nuo atitinkamø mokesèiø. (2; 221-222)

Lietuvos Liberalø S¹junga 1992 m. priëmë Lietuvos liberalø s¹jungos program¹, kurioje socialinë politika užima penkt¹ programos dalá. Lietuvos liberalai pasisako už:

1. Efektyvios socialinës politikos garantas - efektyvi ekonomika, pagrásta laisva verslininkyste.

2. Dabar tûkstanèiai šeimø yra tokioje padëtyje, kai jos negali pragyventi nei keisdamos savo vartojimo asortiment¹, nei mažindamos jø iki minimalaus lygio.

Neleistina, kad Lietuva suskiltø á turtingøjø mažum¹ ir skurdžiø daugum¹. Šá proces¹ bûtina stabdyti ir ieškoti bûdø socialinei átampai sušvelninti.

3. Šiandien socialinio draudimo lëšø paskirstymas negali užtikrinti minimalaus pragyvenimo lygio; biudžetiniai socialinio aprûpinimo punktai dramatiškai auga ir niekaip negali patenkinti tûkstanèiø žmoniø keliamø “reikalavimø”.

4. Institucinë sistema, nukreipta prieš nedarb¹, bejëgë dël pakitusio bedarbystës masto ir materialinio tos sistemos nepajëgumo.

Socialinio draudimo sistema ekonomikoje turëtø funkcionuoti taip pat kaip ir finansiniø institucijø sistema. Socialinio draudimo ástaigos turëtø tam tikr¹ turt¹, atlikdamos investavimo ir kreditø funkcijas.

5. “Neabejotinos” negalinèiø užsidirbti pragyvenimui grupës - senyvo amžiaus žmonës ir rimti invalidai - turi bûti remiami garantuotomis pašalpomis, o ne per socialiná draudim¹.

6. Socialine parama turëtø rûpintis ir savivaldybës. Finansinis šaltinis tokiai paramai turi bûti užtikrintas iš centrinio biudžeto ir skiriamas savivaldybiø taryboms. (2; 468)

Lietuvos liberalø ir centro s¹jungos 2003 m. priimtoje programoje socialinë politika nebuvo užmiršta. Èia net ávardijama koks yra socialinës politikos tikslas. “Taigi socialinës politikos tikslas – sudaryti kiekvienam asmeniui s¹lygas dirbti, laisvai ir atsakingai kurti savo ateitá, kartu solidariai suteikti param¹ tiems, kurie dël ne nuo jø priklausanèiø aplinkybiø negali pasirûpinti savimi”. (6)

S¹jungos ásitikinimu, socialinë parama turi pasiekti tuos, kuriems iš tikrøjø jos labiausiai reikia. Bûtina ágyvendinti neágaliø asmenø integracijos program¹. (6)

S¹junga siûlo kuo plaèiau á socialiniø paslaugø teikim¹ átraukti nevyriausybines ir privaèias organizacijas, galinèias efektyviau, veiksmingiau ir kokybiškiau užtikrinti šias paslaugas. (6)

Valstybë privalo sukurti socialiniø garantijø sistem¹, kuri padëtø žmonëms áveikti laikinus psichologonius bei profesinius sunkumus, kompensuoti fizines negalias ir suteikti jiems realias galimybes patiems dalyvauti kuriant ateities visuomenê. (6)

Didelá dëmesá visuomenë ir valstybë turi skirti vaiko teisiø apsaugai. Prioritet¹ skirti ne materialinei paramai pašalpø forma problematinëms šeimoms, o efektyvioms socialinëms paslaugoms, kurias tiesiogiai gautø tokiø šeimø vaikai.

S¹junga mano, kad šeima yra visuomenës pagrindas, ir pasisako už šeimos, kaip instituto rëmimo plaèi¹ ir ilgalaikê program¹. Visuomenës pastangø suvienijimas ir nuosekli valstybës parama yra bûtina ágyvendinant programas šeimoms bûstui ásigyti, programas padëti skurstanèioms šeimoms, taip pat sudarant s¹lygas vaikams iš probleminiø šeimø sëkmingai ásilieti á visuomenê.

S¹junga pasisako už trijø pakopø pensijø sistemos reform¹, grindžiam¹ kaupiamuoju draudimu. Trijø pakopø pensijø sistema leistø tiek ásitraukti patiems gyventojams á savo ateities užtikrinimo politik¹, tiek ir išsaugotø nuo krizës valstybinio socialinio draudimo sistem¹. (6)

Nuopelnø valstybei ávertinimas privalo bûti atsietas nuo socialinës apsaugos. (6)

3. Lietuvos socialdemokratø partija

Lietuvos socialdemokratø partija (LSDP) ákurta 1990 metais. Tai viena átakingiausiø partijø Lietuvos politiniame gyvenime, todël labau svarbu pažvelgti á partijos program¹. Bûtina pažiûrëti kokius uždavinius sau išsikëlë socialdemokratai rinkimams á 1996 metø seim¹.

Socialdemokratø požiûriu socialinis teisingumas reikalingas visai visuomenei. Todël socialdemokratai pasisako už tai, kad socialinës garantijos turi ir toliau apimti: produkcijos kokybës ir už j¹ gaunamø pajamø palaikymo reguliavim¹; darbo užmokesèio ir pensijø minimum¹; minimali¹ atostogø trukmê ir socialinê išmok¹ atostogoms; darbo laiko, darbo ir poilsio režim¹ bei darbo s¹lygas; minimali¹ visuomeniškai bûtin¹ bendrojo ir profesinio lavinimo apimtá; sveikatos apsaugos ir medicinos pagalbos prieinamum¹; bûtin¹ gyvenamojo ploto norm¹, jo kokybê ir ágijimo tvark¹. (3; 712)

Socialdemokratai pasisako už tai, kad moterims bûtø suteikta reali galimybë paèioms pasirinkti – dalyvauti darbo rinkoje, rinktis darb¹ ir šeimos interesus arba vien rûpintis šeima ir vaikais. Pasisako už tai, kad seime bûtø priimtas lyèiø lygiø galimybiø ástatymas. (3; 713)

Socialdemokratai siûlo peržiûrëti nacionalinê “Bûsto” program¹ ir rasti lëšø namø renovacijai, apšiltinimui, naujø pigiø socialiniø butø ir individualiø namø statybai. Turi bûti sutvarkyta bûsto politikos kreditavimo sistema.(3; 714)

Taip pat pasisako už tai, kad ilgalaikë vaikø politika bûtø grindžiama Vaikø teisiø konvencijos reikalavimais, kad bûtø parengta ilgalaikë Vaikø teisiø apsaugos programa, kuri ágyvendintø vaikø teises ir sukurtø mechanizmus kovai su vaikø skurdu ir vaikø diskriminacija. (3; 714-715)

Pasisako už šiuos jaunimo politikos tikslus:

jaunimo integravim¹ á visuomenës politinê, ekonominê, socialinê ir kultûrinê veikl¹;

s¹lygø sudarym¹ formuotis aktyviai, atsakingai ir demokratiškai asmenybei. Prie Vyriausybës turi bûti ásteigta patariamoji jaunimo reikalø taryba, o taip pat jaunimo politikos ágyvendinimo padalinys Vyriausybëje. Savivaldybëse átraukti á savo sudëtá ávairiø jaunimo organizacijø atstovus. (3; 715)

2002 metais socialdemokratø partija pristatë nauj¹ program¹, kurioje pasižada nuosekliai laikytis nuostatos, kad valstybës teikiama socialinë apsauga turi užtikrinti bûtinas pragyvenimui lëšas ir paslaugas tiems asmenims, kurie dël senatvës, negalios, artimøjø mirties, ligos, motinystës (tëvystës), artimøjø globos, nedarbo, nepritekliaus, šeimos aplinkybiø praranda pajamas ir negali pakankamai aprûpinti savês arba savo šeimos. Todël socialdemokratai:

sprêsdami ekonomines problemas jas susies su socialinëmis garantijomis žmonëms; didinsis socialines išmokas, didëjant vartojimo prekiø ir paslaugø kainoms;

ádiegs skurdo mažinimo priemones, aktyvins savivaldybiø bei nevyriausybiniø organizacijø veikl¹ ir skatins pilieèiø bei bendruomeniø pastangas veikti kartu. (8)

Siekdami užtikrinti socialines garantijas, išsaugos Valstybinio socialinio draudimo sistem¹. Taèiau panaudodami Privatizavimo fondo lëšas, draudimo sistem¹ reformuos taip, kad šalia perskirstomojo atsirandant kaupiamojo pensinio draudimo pakopai, nenukentëtø nei dabartiniai, nei bûsimieji pensininkai. Jø tikslai:

ekonomiškai pagrásti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdym¹, pradžioje likviduojant fondo skolas, o ateityje jø išvengiant;

skatinti privaèiø (laisvanoriškø) pensijø fondø steigim¹si.

áteisinti dalines valstybines socialinio draudimo senatvës pensijas iš darbo rinkos išstumtiems priešpensinio amžiaus asmenims. (8)

Pasižada plëtoti socialines paslaugas, siekti jø ávairovës. Tai yra ne tik savivaldybiø, bet ir valstybës uždavinys. Todël:

greta dominuojanèios valstybinës socialinës paramos visokeriopai rems privaèias ir nevyriausybiniø organizacijø pastangas bei idëjas socialinëje srityje;

skatins labdar¹ ir param¹, taikydami mokesèiø lengvatas jos teikëjams; sieks, kad visiems gyventojams, kuriems to reikia, bûtø prieinama socialinë parama ir socialinës paslaugos;

Ypating¹ dëmesá žada skirti žmoniø su negalia profesinei reabilitacijai, kad jie galëtø naudotis vienodomis galimybëmis su sveikaisiais. (8)

Skatinti gimstamum¹ remiant šeimas yra viena iš tautos išlikimo ir šalies ekonominës plëtros s¹lygø. Todël yra pasirengê mažinti mokesèiø našt¹, atsižvelgiant á šeimoje esanèiø išlaikytiniø skaièiø. Tëvams sudarys galimybê dirbti, užtikrindami jø mažameèiams vaikams tinkam¹ priežiûr¹ ikimokyklinëse ástaigose;

Palaipsniui reikia supaprastinti paskolø teikimo bûstui ásigyti ar renovuoti procedûras ir s¹lygas. Peržiûrëti nacionalinê 'Bûsto' program¹ ir ieškoti daugiau lëšø šaltiniø namams atnaujinti, apšiltinti, naujiems socialiniams butams ir individualiesiems namams statyti. (8)

Vaikø teisiø apsauga turi tapti vienu svarbiausiø valstybës prioritetø. Pažada siekti, kad nebûtø pažeidžiamos vaikø teisës ir naudojamas smurtas prieš vaikus, kad vaikai nebûtø átraukiami á narkomanij¹, prostitucij¹, nedarytø nusikaltimø. Mokyklø nelankantys vaikai turi bûti gr¹žinami á mokyklas. (8)

Kaip matome socialdemokratø pozicija kai kuriais klausimais išlieka nepakitusi.

4. Naujoji S¹junga (Lietuvos socialiberalai)

Naujoji S¹junga (socialiliberalai) savo programoje išsikelia tokius uždavinius:

Sudaryti darbo vietø registr¹ ir pagal já sukurti reguliuojam¹ darbo rinkos sistem¹, kurios prioritetas bûtø gamybos plëtra ir kitos priemonës, skatinanèios naujø darbo vietø kûrim¹ ir bedarbiø ádarbinim¹. Tobulinti darbo biržø veikl¹, gerinti specialistø paklausos ir pasiûlos mechanizm¹. Numatyti finansiná mechanizm¹ restruktûrizuojamø ar bankrutuojanèiø ámoniø atleidžiamiems darbuotojams perkvalifikuoti, kartu skatinti jø aktyvum¹ ásidarbinti vidutinio ir smulkaus verslo sektoriuje.

Darbo santykius reglamentuojanèiuose ástatymuose numatyti tik bendruosius reikalavimus, paliekant platesnê šaliø susitarimo galimybê.

Padidëjus visuomenës kompiuteriniam raštingumui, tam tikrø specialybiø darbuotojams sudaryti teisines prielaidas dirbti namuose.

Reikalauti, kad valstybës ir savivaldybiø institucijos organizuotø viešuosius darbus, skirtus socialinëms, komunalinëms, ekologinëms reikmëms.

Mažinant nedarb¹, didinant gyventojø pajamø minimum¹, skatinant gyventojø iniciatyv¹ imtis verslo, mažinant biurokratines kliûtis verslo plëtotei, sukurti prielaidas viduriniam visuomenës sluoksniui formuotis. Sudaryti s¹lygas, kad gyventojø pajamos susidëtø ne tik iš darbo užmokesèio, bet ir pajamø iš investicijø á vertybinius popierius ir nekilnojam¹já turt¹, palûkanø už indëlius bankuose, papildomos veiklos pajamø ir pensijø bei pašalpø. Gyventojø pajamø saugum¹ turëtø užtikrinti stabiliai veikiantys bankai, draudimo kompanijos bei privatûs pensijø fondai. Esant finansinëms galimybëms kasmet indeksuoti minimalø ir faktiná darbo užmokestá, pašalpas, pensijas ir pragyvenimo lygá.

Sukurti ne tik teisines, bet ir finansines valstybës garantijas bankrutavusiø ámoniø darbuotojams laiku gauti atlyginim¹ ir kompensacij¹.

Siekti, kad draudimo sistema, kurios pagrind¹ sudarytø valstybinis ir privatus socialinis draudimas, taptø pagrindiniu socialinës apsaugos bûdu.

Subalansuoti socialinio draudimo pajamas ir išlaidas, ieškoti problemø sprendimo bûdø, kad nebûtø pažeisti interesai tø žmoniø, kuriems socialinio draudimo išmokos yra pragyvenimo šaltinis. Nedidinant socialinio draudimo ámokø tarifø, tolygiai perskirstyti paèias ámokas tarp dirbanèiojo ir darbdavio. Ûkininkus ir patentininkus privalomai drausti tik bazinei socialinio draudimo pensijai gauti. Valstybës lëšomis drausti tik bûtinosios tarnybos karius ir motinas (tëvus), auginanèias(èius) mažus vaikus.

Plësti mišri¹ pensijø sistem¹, kuri¹ sudarytø valstybinis socialinis draudimas ir privatûs pensijø fondai. Sudaryti s¹lygas steigtis pensijø fondams, privaèioms socialinio draudimo kompanijoms. Reglamentuoti jø veiklos tvark¹, kad socialinis draudimas palengva bûtø organizuojamas kaupimo principu, kai dirbanèiøjø ámokos sukaupiamos asmeninëse s¹skaitose.

Reformuoti 'Sodros' sistem¹ ir kartu iš dalies pereiti prie kaupiamojo draudimo, kad dalá iš 2/3 privatizavimo fondo lëšø bûtø galima panaudoti pensijø fondams kurti. Išlaikyti valstybës garantijas gauti bazinê pensij¹ iš valstybinës draudimo sistemos. Pereinant á privataus draudimo sistem¹ nepažeisti pilieèiø saugumo, mokëti visas ligšiolines išmokas ir išsaugoti iki šiol turëtas pensininkø teises.

Sudaryti pensininkø bûtinøjø prekiø ir paslaugø krepšelá ir, atsiradus finansinëms galimybëms, pensijas indeksuoti pagal jo prekiø ir paslaugø kainø indeks¹.

Imtis priemoniø, kad socialinei paramai (pensijoms ir ávairioms pašalpoms) bûtø skiriama vis daugiau lëšø ir ši pajamø dalis sudarytø daug didesnê gyventojø visø pajamø dalá negu šiuo metu. Ávairias pašalpas mokëti tik tiems asmenims, kuriø šeimos pajamos ir turtas yra mažesni už ástatymu nustatyt¹ rib¹. Mažas pajamas gaunanèioms šeimoms toliau kompensuoti gyvenamøjø patalpø šildymo, karšto ir šalto vandens išlaidas.

Parengti ir pradëti vykdyti nauj¹ Nacionalinê negalios žmoniø integracijos program¹, kurioje svarbus vaidmuo bûtø skirtas negalios žmoniø nevyriausybinëms organizacijoms.

Sukurti ástatymus, skatinanèius visuomenës labdaros veikl¹. Sudaryti tokias s¹lygas, kad kiekviena šeima turëtø galimybê pasistatyti ar nusipirkti bûst¹, pasinaudojusi bankø kreditais. Bûsto statybai neskaièiuoti PVM. Jaunoms šeimoms taikyti ilgalaikiø kreditø sistem¹ bûstams ásigyti. Sukurti gerai organizuot¹ bûsto kreditavimo paskolø antrinê rink¹, kad bankai, suteikê kreditus bûstui ásigyti, prireikus galëtø juos parduoti. Parengti ir sudaryti prielaidas pamažu ágyvendinti program¹ 'Bûst¹ kiekvienai šeimai'. Valstybës politikos dalimi laikyti bûsto ir daugiabuèiø gyvenamøjø namø atnaujinimo programas.

Reikalauti iš savivaldybiø ieškoti galimybiø sukurti ir išlaikyti nekomerciná butø fond¹ neágaliesiems, socialiai remtiniems, netekusiems bûsto bei negalintiems jo išlaikyti žmonëms. Lengvatinëmis s¹lygomis suteikti gyvenam¹já plot¹ iš šio fondo jaunoms socialiai remtinoms šeimoms, neturinèioms bûsto ir susilaukusioms vaikø.

Imtis veiksmingø priemoniø šalinti buitiná ir seksualiná smurt¹ prieš moteris ir vaikus, ginti sutuoktiniø ir vaikø turtines teises bei garbê. Patobulinti esamus Lietuvos Respublikos ástatymus, sprendžianèius abiem lytims aktualias problemas, kylanèias sudarant santuok¹, saugant j¹ ir skyrybø atveju. Sudaryti palankesnes s¹lygas moterims dalyvauti ávairiose valstybës valdymo ir partinëse struktûrose.

Realizuojant vaikø teisiø konvencij¹, numatyti prevencijos priemones smurtui bei vaikø išnaudojimui užkirsti. Užtikrinti reikiam¹ param¹ ir teisinê apsaug¹ našlaièiams, pradedantiems savarankišk¹ gyvenim¹.

Remti nevyriausybiniø organizacijø veikl¹, kuri padeda sprêsti vietos bendruomenëms iškylanèias problemas moterø ir vyrø lygiø galimybiø bei vaikø teisiø apsaugos srityje. (9)

5. Tëvynës S¹junga (Lietuvos konservatoriai)

Tëvynës s¹junga buvo ákurta 1993 metais. 1996 metais Lietuvos koncervatoriai laimëjo rinkimus á Lietuvos Respublikos Seim¹ ir sudarë jame daugum¹. Todël koncervatoriø pažiûros socialinës politikos klausimais yra labai svarbios.

1993 m buvo priimta programa 1994 – 1997 metams. Šioje programoje Tëvynës S¹junga socialinës rûpybos politikos srityje pasižadëjo siekti, kad bûtø ágyvendinti patobulintus socialinio draudimo, pajamø garantijø, pensijø, pajamø mokesèiø ástatymus, kuriuose bûtø numatytos lengvatos pensininkams, invalidams bei vaikams už komunalines ir transporto paslaugas, sanatoriná gydym¹, vaistus ir kitais bûtiniausiais atvejais, taip pat atstatytos pastaraisiais metais nuvertintos pensijos ir realios socialinës pašalpos socialiai remtiniems asmenims, pirmiausia invalidams ir vaikams. Didinant atlyginimus ir pensijas bei neapmokêstinam¹sias pajamas, siekti, kad mažëtø socialiai remtinø asmenø skaièius. (5; 66)

Koncervatoriai pasižada leisti socialiniø garantijø, pensijø ir kitø socialinës rûpybos bei vaiko apsaugos ástatymus; parengti socialinê program¹ ir numatyti metodus jai ágyvendinti; nustatyti komunalinio aptarnavimo programø standartus. (5; 66)

Už socialinê žmoniø gerovê bei jø rûpyb¹ atsako valstybë, miestø ir rajonø savivaldybës. (5; 66)

IŠVADOS

Lietuvos socialinê politik¹ labai smarkiai átakojo politinës partijos. Lietuvoje politiniø partijø yra virš trisdešimt, taèiau ne visos jos yra átakingos politiniame gyvenime. Kai kurios nepatenka net á Seim¹. Todël jø programose numatytos nuostatos nëra svarbios, nes jos vis tiek nebus ágyvendintos.

Lietuvoje átakingiausios partijos yra: Lietuvos socialdemokratø partija, Lietuvos liberalø ir centro s¹junga, Tëvynës S¹junga (Lietuvos koncervatoriai), Naujoji S¹junga (Lietuvos socialliberalai), Lietuvos krikšèioniø demokratø partija.

Visose partijose yra išdëstytos panašios nuostatos, kurios yra aktualios bûtent tuo laikotarpiu. Todël apibendrinus galima daryti išvad¹, kad iki 2000 metø partijos pasisakë už pensijø ir pašalpø bei darbo užmokesèio didinim¹, už pensijø ástatymo peržiûrëjim¹. Pasisakoma už rûpinimasi šeimomis, siekiama didinti param¹ joms, remti neágaliuosius, bei padëti jiems integruotis á visuomenê. Pasižada remti šeimas, saugoti vaikus.

Taèiau atsiranda ir kitø nuostatø. Pasisakoma už trijø pakopø pensijø sistemos reform¹. Socialdemokratai pasisako už privaèiø pensijø fondø steigim¹. Pasisakoma už labdaros organizacijø steigim¹.

Politinës partijos užsibrëžtus programose tikslus bando ágyvendinti. Taèiau ne visada jiems tai pavyksta padaryti. Žinoma, nes partijos prieš rinkimus užsibrëžia uždavinius, kuriø neámanoma ágyvendinti, o atëjê á valdži¹ užmiršta k¹ žadëjo. Todël tiek Lietuvoje, tiek ir kitose valstybëse, populistinës idëjos vis labiau priimtinos valstybës pilieèiams. Žinoma tai vyksta ne visada.

LITERATÛRA

1. Guogis A. 2000. Socialinës politikos modeliai. Vilnius.
2. Lietuvos politinës partijos ir partinë sistema. I dalis. 1997. Kaunas.
3. Lietuvos politinës partijos ir partinë sistema. II dalis. 1997. Kaunas.
4. Matakas, Junevièius A. Socialinë politika // Šiuolaikinë valstybë. 1999.
5. Tëvynës S¹jungos Lietuvos koncervatoriø programa ir veiklos kryptys 1994 – 1997 metams.

Internetiniai puslapiai:

6. www.lics.lt.
7. www.lkdp.lt.
8. www.lsdp.lt.
9. www.nsajunga.lt.