Socialinio pedagogo profesinė veikla

Socialinio pedagogo profesinė veikla.

Socialinio pedagogo profesinės veiklos specifika.

Soc. pedagogas dažnai asocijuojasi su mokytoju, todėl įvedus ši¹ pareigybź pirmaisiais soc. pedagogais ir tapo mokytojai. Tiek mokytojų, tiek socialinių pedagogų veikloje yra daug bendro. Tai – objektas (vaikas). Tačiau šių specialistų veikla turi ir vis¹ eilź esminių skirtumų, kurie ir išryškina šių giminingų profesijų specifik¹. Soc. pedagogo dėmesio centre yra vaiko socializacija, t.y. jo sėkminga integracija į visuomenź. Soc. pedagogas dirba įvairiausiose ugdymo institucijose. Šiuo požiūriu soc. pedagogo veikla yra žymiai artimesnė soc. darbuotojo veiklai. Soc. darbuotojo objektas gali būti įvairaus amžiaus žmogus turintis soc. problemų, o soc. pedagogo objektas – tai vaikas iki 18m. Dokumentuose veikla nurodoma bendrais bruožais; nurodomi uždaviniai, funkcijos, veiklos sritys, bendri reikalavimai žinioms ir gebėjimas, tačiau mažai atsižvelgiama į konkrečios veiklos įvairovź, neatsižvelgiama į įstaigos specifik¹ (mokykla, vaikų globos namai, centrai, vaikų ligoninės, policija)

Soc. pedagogo profesinės veiklos turinys ir struktūra.

Kaip ir bet kurios kitos veiklos struktūr¹ sudaro: objektas, subjektas, tikslai ir priemonės.

Objektas yra vaikai ir jaunimas iki 18m. kuriems reikia padėti socializuotis. Čia priskiriami vaikai su psichologine, pedagogine ar kita negalia, atsiradź kaip nepilnaverčio ugdymo pasekmė, taip pat vaikai turintys fizinź ar psichinź negali¹. Tačiau profesionalios soc. pedagogo pagalbos prireikia ir tada, kai šeima ar kokia ugdymo įstaiga ne visada tinkamai atlieka savo funkcijas, ko pasekoje atsiranda „socialiai prarasti“, apleisti vaikai.

Veiklos uždavinį turinio prasme galime apibūdinti kaip pagalb¹ integruojant vaik¹ į visuomenź.

Veiklos tikslas – sudaryti s¹lygas vaiko saugumui ir komfortui, patenkinti jo poreikius šalinant negatyvius reiškinius šeimoje, mokyklose ar kituose sociumuose, į pagalb¹ pasitelkiant kitas tarnybas.

Siekiant kokybės, soc. pedagogas privalo žinoti individualius vaiko ypatumus ir supanči¹ aplink¹. Daugelio problemų jis nepajėgus išsprźsti, jis tampa tarpininku tarp įvairių specialistų, žinybų ir administracinių tarpininkų koordinuojant ir t.t.

Dar viena svarbi sritis vaiko teisių gynimas, kurios įvardintos VTA norminiuose dokumentuose.

Dar viena kryptis yra kuriant ir įgyvendinant projektus.

Veikloje pagrindinės ir bendriausios funkcijos: diagnostinė, prognostinė, tarpininkavimo, vaiko teisių gynimo ir saugojimo, prevencinė (perspėjamoji), korekcinė – reabilitacinė, kūrybinė.

Kiekviena veikla vyksta pasitelkiant priemones: tai veiksmai, darbo formos, technologijos, metodai, įrenginiai, įrankiai

Socialinio pedagogo asmenybė ir profesinė kompetencija bei veiklos sferos.

Soc. pedagogas privalo turėti savo bruožus, kol kas ryškių jų nėra, kadangi tai yra naujas mokslas.

Priskiriamos šios savybės: aukštas intelekto lygmuo; gera savireguliacija ir drausmingumas; atkaklumas; gebėjimas padėti žmonėms sunkioje situacijoje; fizinė sveikata; ištvermė; gebėjimas atlaikyti ir pernešti moralinius krūvius ir stresus; sveika nuovoka ir blaivus protas; jautrumas ir jausmingumas.

Amerikietis Holanas skiria žmones į 6 grupes, soc. tipus. : realistinis; tyrinėjantis; artistiškas; visuomeniškas, verslininkiškas; konvenciškas. (žmogus mėgstantis laikytis susitarimo).

Nepriklausomai nuo to, pasirinkźs soc. pedagogo specialybź, jis privalo turėti tokias savybes: humaniškum¹, idealistiškum¹, etiškum¹, atsakingum¹, dorovingum¹, kooperatyviškum¹, ger¹ nusiteikim¹ kitų atžvilgiu, taktiškum¹, optimistiškum¹, emocinį šiltum¹, gyvybingum¹, draugiškum¹.

Soc. ped. Profesinė kompetencija apsprendžiama ne tik intelektu, bet ir nervų sistemos ypatumais. Emociniu pastovumu, bei padidintu darbingumu. Tai teigiamų emocijų būvimas, o nerimas, tingumas, kaip asmenybės bruožų nebuvimas. Nerimastingumas – laukimas kažko, neesančios priežasties. Taip pat sugebėti pernešti įvairius stresus. Savojo „AŠ“ teigiamas vaizdas, teigiamas savźs vertinimas, adaptyvumas ir aktyvumas bendravime, priimti žmogų tokiu, koks jis yra. Žemas įtaigos lygis. 4grupės savybių:

Humanistinės (orumas; gerumas); Psichologinės (stabilumas; susivaldymas); Psichoanalitinės (savikontrolė; savikritiškumas); Psichopedagoginės (komunikabilumas; empatiškumas).

Profesinė kompetencija. Tai teorinės ir praktinės veiklos vienovė atliekant soc. ped. veikl¹. Bet kurio specialisto rėmus sudaro atitinkami norminiai ir teisiniai dokumentai ir kvalifikacinės charakteristikos. Trys kvalifikacinės dalys: tarnybinės pareigos; privalomos žinios; kvalifikaciniai reikalavimai.

Pirmoje dalyje nusakomos pagrindinės pagalbos vaikui rūšys: informacinė, soc. saugos ir globos klausimais ir konkrečių soc. tarnybų veiklos pobūdis, bei jų paslaugų spektras.

Antra: teisinė pagalba, sauganti žmogaus ir vaiko teises, skirtingų kategorijų vaikams.

Trečia – tai suteikimas pagalbos tarnybų, kurios padėtų atstatyti emocines būsenas.

Buitinė pagalba – maitinimo.

Soc. ekonominė pagalba – tarpininkavimas pašalpoms gauti ir kt., būsto problema

Medicininė pagalba – stengtis padėti ištraukti iš alkoholizmo, sveikatos centrų pagalba.

Socialinė – psichologinė – gerų santykių palaikymas probleminėje šeimoje, kontaktų nustatymas.

Soc. pedagoginė pagalba – tėvų teisių gynimas. Pedagoginių klaidų tarp tėvų ir vaikų ir bendraamžių atitolinimas. Vaikų ugdymas pedagogiškai apleistose šeimose.

Visos šios rūšys gali būti įgyvendinamos formomis: neakivaizdine – pokalbiais telefonu, su anoniminėmis tarnybomis ir t.t. Akivaizdine – trumpalaikis bendravimas su vaiku iškilus problemai. Stacionarinė – ilgalaikė, stebint vaik¹ specialiai sudarytomis s¹lygomis (mokyklose – internatuose, globos namuose, kolonijose). Kompleksine – vaiko bendravimas su keletu specialistų, kurie tyrinėja įvairias problemas.

Struktūra.

1. Norminė bazė (įstatymai, poįstatyminiai aktai)
2. Socialinės pedagoginės teorijos ir istorijos žinojimas.
3. Veiklos metodikos ir technologijos dirbant su įvairių kategorijų ir įvairiuose sociumuose vaikais.
4. Amžiaus tarpsnių psichologija.
5. Sociologija, tirianti santykius, žmonių junginius juose.
6. Profesinės tiriamosios veiklos mokėjimai ir metodai.
7. Gebėjimas valdyti situacij¹ ir planuoti veikl¹.

Kvalifikaciniai reikalavimai. Socialinis pedagogas privalo ne tik žinoti, bet ir ugdyti teises, lygius, dalyvauti, domėtis ir kilti.