CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

TARPTAUTINĖS LOGISTIKOS UˇDUOČIŲ SRITYS

įvairių

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

TARPTAUTINĖS LOGISTIKOS UˇDUOČIŲ SRITYS

Transportas

Tarptautinių gabenimų apimtis ir jų reikmė nuolat auga. Didėjantis darbo pasidalijimas remiasi tolimųjų gabenimų atpigimu bei skatina gabenimų tarptautiniais marrutais dominavim¹. Pramoninės gamybos procesų perkėlimas į alis, kuriose nedideli atlyginimai, yra įmanomas tik nedidelių traktavimo kainų, ve˛ant krovinius gele˛inkeliais, automobilių transportu, laivais ir oro transportu. Įmonės ir firmos, kurios sistemingai naudojasi iomis galimybėmis, gali labai atpiginti savo gaminius. Be to, įmonės kurios pasirenka greitesnį gabenimo variant¹, gauna greičiau negu konkurentai informacij¹ apie padėtį rinkoje, realizuojant savo gaminius. Todėl transporto sistemos kaip ir įmonės yra orientuotos į rink¹. Tarptautinis transportas, arba krovinių gabenimas tarptautiniais marrutais, yra kompleksikesnis negu nacionalinis transportas. Dėl ios prie˛asties būtina kreipti dėmesį į tarptautinių gabenimų planavim¹–tiesiogiai tarpusavyje suderinti ir panaudoti transporto priemones. Apribojimai parenkant transporto priemones

Transporto priemonės parinkim¹ gabenant krovinius tarptautiniais marrutais s¹lygoja u˛sienio įmonės arba jos sandėlių dislokavimo vieta ir tos alies susisiekimo infrastruktūra. Jeigu įmonė arba jos sandėliai yra ne itin tankiai gyvenamoje vietoje, kur yra pasirinkimo galimybė transportuoti produkcij¹ vandens, oro arba ant˛eminiu (gele˛inkeliais, automobiliai) transportu, tai įmonė (kaip „periferinė“ įmonė) praranda daug laiko, kol prekės pristatomos pagrindiniam ve˛ėjui arba atsiimamos.

Jeigu įmonė bendradarbiauja su u˛sienio klientais, būtina atsi˛velgti į alies, kur transportuojamos prekės, susisiekimo infrastruktūra. Reikia ˛inoti apie gele˛inkelio tinkl¹ (ar ne kitas bėgių plotis), automobilių susisiekimo kelius, konteinerių terminalus, uostų ryį su gele˛inkelio tinklu ir ten esančių transporto priemonių patikimum¹.

Pagamintos produkcijos realizavimo būdai ir formos arba ˛aliavų bei med˛iagų įsigijimo būdai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginės realizacijos atveju prekės parduodamos vien tik u˛sienyje esančiam pirkėjui arba vartotojui. Netiesioginės realizacijos atveju prekes perka vietinės prekybos įmonės, kurios imasi tolesnio prekių paskirstymo. iuo atveju nėra svarbu, ar perparduodanti įmonė, frachtuodama transporto priemones, naudojasi savo ar svetimos organizacijos paslaugomis.

Esant netiesioginiai realizacijai, tenka kurti pardavimo tinkl¹, kuris gali u˛tikrinti intensyvi¹ realizacij¹ (įtraukianči¹ visas prekybos įmones) arba ekstensyvi¹ įtraukianči¹ tik tam tikras įmones). Transporto priemonių parinkim¹ s¹lygoja ie veiksniai:

Gaminių struktūra:

Kuo labiau nevienalytė struktūra (techninė, med˛iaginė bei tūrio at˛vilgiu) ir kuo platesnis prekių asortimentas, tuo įvairesni reikalavimai keliami prekių pakuotei bei transporto priemonėms. Pagrindinis parametras, į kurį atsi˛velgiama planuojant transporto priemonių pajėgum¹, yra krovinių masė. Tačiau, kada krovinių tūrio masė nedidelė, transporto priemonių naudojim¹ lemia gaminių tūris. Tokiu atveju transporto priemonių keliamoji galia inaudojama nevisikai, pavyzd˛iui, gabenant izoliacines med˛iagas – mineralinź vata, putų polistirol¹ ir pan.

Klientų struktūra (skaičius ir sudėtis)

Klientai būna stambūs (kai realizuojami dideli prekių kiekiai) ir smulkūs (kai realizuojami ma˛i prekių kiekiai). Planuojant transporto priemones, reikia atsi˛velgti į parduodamos produkcijos apimtis ir transporto priemonių pajėgumus (keliam¹j¹ gali¹).

Tiekimo lygis

Jis susideda i ių komponentų: pristatymo laiko, pasiruoimo pristatymui, pristatymo patikimumo. Pristatymo laik¹ lemia naudojamų transporto priemonių greitis, jų kiekis, naudojimo koeficientas tūrio ir keliamosios galios at˛vilgiu ir transporto priemonių pateikimo da˛nis.

Priklausomybė

Pagrindinio gabenimų srauto at˛vilgiu is kriterijus reikia: pirma – prekė turi būti priimamos ir pristatomos ne pagrindinėmis transporto priemonėmis (vietinis transportas), antra – pristatymo vietose reikia brangių pakrovimo įrenginių.

Galingumas

Transporto priemonių tinkamumas transportuoti didelius krovinių kiekius tolimais reisais.

Paslaugų teikimo galimybės

į s¹lyga apibrė˛ia, kokiu laipsniu atskiros transporto priemonės gali pasiekti tam tikrus punktus (transporto tinklo sudarymo galimybės).

Nekintamos ir kintamos ilaidos, susijusios su transporto priemonės parinkimu.

Reikalavimai pakuotei

Kiekviena transporto priemonė kelia skirtingus reikalavimus gaminių pakuotei, kuri daugiausiai priklauso nuo gaminių fizinių ir cheminių savybių. Kadangi pakavimo būdas priklauso nuo gaminio specifikos, į į kriterijų, lygindami transporto priemones, toliau neatsi˛velgiame. Tačiau is svarbus reikalavimas neturėtų būti paliktas be dėmesio.

Galimybė sudaryti transporto grandines

Tai įvairių transporto priemonių suderinamumas.

Tiekėjo pasirinkimas

Tiekėjai paprastai pasirenkami remiantis tam tikrais kriterijais. Nors įmonės, pasirinkdamos tiekėjus, remiasi skirtingais kriterijais, galima atsekti ir tam tikrų bendrų kriterijų. Tarptautinės aprūpinimo logistikos tikslai ir marketingo prioritetai tiekėjo atrankai kelia iuos reikalavimus:

Kokybės reikalavimai:

kokybės kontrolė;

alies ir tarptautiniu mastu pripa˛inti kokybės reikalavimus;

kokybės sertifikatai.

Ilaidos:

tarptautinė ilaidų struktūra;

tiekėjo ilaidų struktūra;

kasmetinės ilaidų suma˛inimo priemonės;

pastovių kainų nustatymas (į reikalavim¹ įgyvendinti u˛sienyje da˛nai neįmanoma dėl valiutų kursų svyravimų ir infliacijos).

Tiekėjo s¹lygos:

nepertraukiamas tiekimas ir gamyba;

savaitinis planavimas (4 savaičių ritmas);

mėnesinės prognozės.

Tiekėjų servisas:

mėnesiniai praneimai apie kokybės, ilaidų, tiekimo ir serviso s¹lygas;

nuolatiniai metų ketvirčių aptarimai;

neatidėliotini praneimai apie kokybės ir tiekimo problemas;

tarptautiniai pakuotės standartai.

Ivardinti kriterijai naudojami u˛sienio tiekėjų, taip pat apsirūpinančios įmonės rizikai bendrai įvertinti. Kiti tiekėjų vertinimo veiksniai galėtų būti:

teisinė forma;

finansinis statusas;

ilaidų struktūra;

rinkos dalis;

mened˛mento struktūra ir kokybė;

kokybės kontrolė;

tyrimų ir naujo produkto kūrimo intensyvumas;

tarp konkurentų įgytas vardas;

kooperavimosi parengtis;

pasirengimas atsakomiesiems sandoriams.

Tiekėjų pajėgum¹ lemia ir jo verslo aplinka. Aplinkos veiksnių kiekis yra gana didelis:

gyventojai;

gamtinės s¹lygos;

ūkis;

u˛sienio ekonomika ir mokėjimo balansas;

valiuta, pinigai, kapitalas;

valstybė ir visuomenė;

technologija;

ūkio akos;

ekonominiai regionai;

įmonės poreikiai;

įmonės konkurencija;

įmonės gamyba;

įmonės personalas;

įmonės finansai.

Med˛iagų srauto sistema

Yra susiformavź 5 principiniai įmonių aprūpinimo med˛iagomis variantai:

Tiekėjas gamina ir teikia pirkėjo u˛sakyt¹ prekź atsi˛velgdamas į nuolatinį jos suvartojim¹. Nei u˛sienio tiekėjas, nei pirkėjas prekių nesandėliuoja. Dėl susidarančių nuostolių is variantas itin retai pasitaiko.

U˛sienio tiekėjas gamina tam tikrų dyd˛ių prekių partijas ir jas sandėliuoja. Jis tiekia prekes pagal jų suvartojimo ritm¹, todėl pirkėjui jų sandėliuoti nereikia.

iuo atveju gamyba nesusijusi su vartojimu, todėl ir tiekėjai, ir pirkėjai prekes sandėliuoja.

U˛sienio tiekėjas gamina prekes ne pagal jų suvartojimo ritm¹ ir vis¹ pagamint¹ produkcij¹ tiekia pirkėjui į sandėlius.

is atvejis turi vien¹ ypatum¹: tiekėjas arba keli tiekėjai produkcij¹ gamina vadovaudamiesi savais kriterijais (neatsi˛velgdami į suvartojim¹) ir vis¹ j¹ tiekia į netoli pirkėjo esantį supirkimo sandėlį. I io supirkimo sandėlio, kurį gali tvarkyti pirkėjas, tiekėjas ar trečiasis asmuo – ekspeditorius, produkcija pirkėjui tiekiama pagal suvartojim¹ (1 paveikslas).

1 pav. Aprūpinimo strategijos, orientuotos į prekių sraut¹

Apsirūpinimas per pirkimo sandėlius alia atsargų ma˛inimo ir nepertraukiamos gamybos turi ir ekonominių, techninių bei kokybės pranaumų

Ekonominiai pranaumai

i sandėliavimo forma efektyvi tik tada, jei ekonominiai pranaumai įgyjami ir atitinkamai paskirstomi abiejuose aprūpinimo grandinės galuose. Esant tradiciniam aprūpinimui, tiek tiekėjų, tiek pirkėjų sandėliai, kuriuose laikomos atsargos, yra atskiri, bet dėl informacijos trūkumo vieni kitiems ne˛inomi. Supirkimo sandėlyje visos logistinėje grandinėje dėl neatitikimo tarp ekonomiko partijų dyd˛io ir laipsniko pirkėjo suvartojimo vietos ir ten operatyviai tvarkomos. Aprūpinimo patikimumui reikalingos atsargos gali būti suma˛intos.

Techniniai pranaumai

Aprūpinimo ir sandėliavimo centralizavimas leid˛ia racionalizuoti ūkininkavim¹, nes centrinis perkamų med˛iagų sandėlis dėl auktesnio automatizavimo laipsnio lengviau ir efektyviau tvarkomas nei keletas ma˛ų sandėlių.

Kokybės pranaumai

Greta ekonominių ir techninių pranaumų toks supirkimo sandėlis duoda daug kitų pranaumų. Pasikeitimas informacija tarp u˛sakovo, kliento ir supirkimo sandėlio administratoriaus suteikia galimybź logistinėje grandinėje atlikti tiksli¹ atsargų analizź. Toks bendradarbiavimas gerina veiksmų suderinamum¹ ir ma˛ina konfliktų.

Informacinio srauto sistema

Prekių srautui tarp pirkėjų ir u˛sakovų koordinuoti būtinos valdymo ir planavimo komandos, kuriomis apsirūpinimo dalyviai pasikeičia informacijos srautuose. Tik laiku teikiama informacija sutiekia galimybź įgyvendinti aprūpinimo politikos tiksl¹: reikiama tinkamos kokybės produkcijos kiekį reikiamu laiku pristatyti į reikiam¹ viet¹.

Informacijos ir med˛iagų suderinimo laike sinchronizavimo laipsnis suteikia trejop¹ galimybź: prekių sraut¹ pralenkiantis informacijos srautas, informacijos srautas, sinchronikas prekių srautui, ir paskui materialųjį einantis informacijos srautas. Jei informacijos srautas eina prie materialųjį sraut¹, turime prieing¹ informacijos sraut¹, jei abu srautai plaukia viena linkme, – vienos krypties informacijos sraut¹. Pagal tai skiriamos 6 informacijos rūys (jos parodytos 1 lentelėje). Tiekimo paraika rodo aprūpinimo situacij¹ pageidaujamais laiko tarpais. Pateikiama informacija apie:

tiekimo įsipareigojimų vykdym¹;

tiekimo apimčių, taip pat skubių poreikių ipildym¹ nurodytais terminais;

perspektyvines tiekimo apimtis.

1 lentelė. Informacijos srautų objektai

Srautas	Sinchronizavimo laipsnis
Srautas	Pralenkiantis	Sinchronikas	Paskesnis
Prieingas	U˛sakymai Paklausimai Tiekimo paraikos	Kontroliniai duomenys	Apmokėjimo patvirtinimai Reklamacijos
Tos pačios krypties	Planiniai duomenys Dispozicijos duomenys	Reguliavimo duomenys	S¹skaitos Mokėjimo praneimai

Bendrieji poreikiai

Paraikoje alia dabartinių poreikių nurodomi ankstesnieji, kad tiekėjas galėtų greičiau suvokti pakitusi¹ situacij¹ ir imtis reikmenų priemonių paraikai ipildyti.

Terminai ir transporto priemonės

Paraikos dėl tiekimo kiekio, laiko ir transporto priemonių yra būtinos siekiant optimizuoti logistinį pristatym¹. Terminai nurodomi pagal tiekimo da˛num¹, atsi˛velgiant į transporto priemonės talpum¹ (u˛krovos laipsnį).

Gamybos ir med˛iagų idavimo leidimas

Tiekimo paraikoje pateikti med˛iagų idavimo leidimai u˛tikrina tiekėj¹, kad, pavyzd˛iui, automobilių gamintojas atsiims u˛sakytas detales. Paprastai 2–3 mėnesius galiojantis leidimas u˛tikrina, kad detalės bus atsiimamos per artimiausius 2–3 mėnesius pagal apimtis, nurodytas tiekimo paraikoje. Taigi tiekėjas produkcij¹ gali gaminti i anksto atsi˛velgdamas į tam tikr¹ rizik¹, nes nėra aikūs tiekimo ir apmokėjimo terminai.

Aprūpinimo logistikos valdymui yra būtina vesti tam tikr¹ apskait¹, kuri parodytų:

pagal paraikas u˛sakytos produkcijos kiekį

pagal paraikas pateiktos produkcijos kiekį

savos gamybos produkcijos kiekį;

gamyboj e pateiktų med˛iagų ir ˛aliavų kiekį;

iduotų gatavų mazgų skaičių.

Kad informacija ir pasikeitimas ja aprėptų vis¹ įmonź, yra sukurti struktūriniai modeliai, Klasifikuojantys tiekimo paraik¹ arba u˛sakymų pateikimo funkcij¹.

Tarptautinėje aprūpinimo logistikoje galimos 5 informacijos formos:

įprastinė forma;

sinchroninis planavimas;

BTX ryys;

duomenų perdavimas;

skaičiavimo mainų komunikacija.

Jeigu pagal pirm¹jį modelį abu partneriai palaiko ryius įprastinėmis teksto apdorojimo technologijomis, sinchroninis planas rodomas abiejų pusių plano lentelėse. Kaip ir pagalba pirm¹jį modelį informacija teksto apdorojimo priemonėmis perduodama partneriui ir dokumentuojama pagal bendr¹ sistem¹. Trečiojo modelio pagrindas yra BTX ryys, leid˛iantis elektronikai apdoroti perduotus duomenis. Ketvirtoji integracijos forma – tiesioginė kompiuterių komunikacija. Dialogas tarp dviejų skaičiavimo mainų u˛mezgamas tiesioginiu ryiu, o perduoti duomenys toliau apdorojami tik u˛sakovo ar tarpinio tiekėjo sprendimu.

Nurodytomis telekomunikacijos sistemomis atliekamas duomenų distancinis apdorojimas yra svarbi prielaida informacijai sujungti visos įmonės mastu ir valdyti u˛sienyje esančius tiekėjus.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 993
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/250/TARPTAUTINS-LOGISTIKOS-UDUOI-S74841.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/250/TARPTAUTINS-LOGISTIKOS-UDUOI-S74841.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/250/TARPTAUTINS-LOGISTIKOS-UDUOI-S74841.php">TARPTAUTINĖS LOGISTIKOS UˇDUOČIŲ SRITYS</a>

TARPTAUTINĖS LOGISTIKOS UˇDUOČIŲ SRITYS

įvairių

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: