Tarptautinės logistikos s¹voka ir ypatumai

Tarptautinės logistikos s¹voka ir ypatumai

Tarptautinė logistika sprendžia tas pačias problemas kaip ir verslo logistika, tačiau svarbiausias skirtumas yra tas, kad medžiagų, gatavos produkcijos bei paslaugų judėjimas vyksta globaliai. Kaip ir verslo logistika, bendr¹ja prasme tarptautinė logistika naudojama tais pačiais tikslais, tik kur kas plačiau.

Tarptautinė logistika nuo vidaus, arba verslo logistikos, skiriasi šiais požymiais:

tarptautinis krovinių gabenimas susijźs su įvairių transporto priemonių naudojimu;

tarptautinis krovinių ir paslaugų judėjimas susijźs su kur kas daugiau tarpininkų. Transporto frachtuotojai yra daug svarbesni nei vidaus rinkoje, nes jie geriau žino tarptautines krovinių gabenimo s¹lygas;

finansavimo galimybės ir apmokėjimo formos bei s¹lygos gali skirtis, atsižvelgiant į užsienio šalių įstatymus;

išryškėja šalių vyriausybių vaidmuo ir įtaka užsienio prekybai. Yra žinoma, kad užsienio prekyba iš dalies yra skatinama, o ir tam tikras protekcionizmas būdingas beveik visoms užsienio prekybos sritims. Todėl atsiranda naujų kliūčių ir apribojimų;

kalba, verslo tradicijos bei papročiai gali turėti nemažos įtakos logistinės sistemos veikimui.

Kiekvienos valstybės verslo politikos tikslas yra sukurti svarbiausias nacionalinių įmonių veikimo s¹lygas – aprūpinti reikiamomis medžiagomis ir žaliavomis bei realizuoti gatav¹ produkcij¹ (prekes). Ši¹ politik¹ riboja šalies ūkio ekonomika. Tarptautinė verslo sistema suprantama kur kas plačiau,nes, sprendžiant aprūpinimo ir realizacijos klausimus, peržengiamos nacionalinės valstybės sienos.

Svarbiausi tarptautinio verslo požymiai – šalių, kuriose įmonė turi filialų, skaičius, kapitalo ir darbuotojų pasiskirstymas pagal šalis. Vienas iš apimties požymių – apyvartos ir pelno pasiskirstymas pagal atskiras valstybes. Tipiškas valstybinis valdymo požymis – visuotinė orientacija.

Tarptautinio verslo įmonė veikia pasaulio rinkoje, kuri padalyta politinių ir kultūrinių sienų. Tarptautinės įmonės veiklos srities nepakanka vienareikšmiškam apibrėžimui suformuluoti, nes verslo kriterijai gali kisti pagal analizės tiksl¹.

Tarptautinė įmonė gali būti traktuojama kaip verslo plėtros pakopa. Įmonių internacionalizavimo (tarptautinimo) plėtros išeities taškas yra nacionalinė įmonė, o galutinis rezultatas – tarptautinė įmonė. Tarptautinis verslas leidžia pasiekti visiškai kit¹ – aukštesnź – verslo plėtojimo pakop¹.

Pirmasis verslo tarptautinimo etapas yra eksportas. Įmonė gali nusprźsti eksportuoti savo prekes dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, ji nori pirmauti savo technologija ir gerinti firmos įvaizdį. Turimi dideli gamybiniai pajėgumai naudojami prekių gyvavimo rinkoje ciklui pailginti, tiekiant jas užsienio rinkoje.

Antrasis verslo tarptautinimo etapas – steigimas įmonių, firmų atstovybių arba filialų, kurie galėtų geriau nei tarpinis realizavimo padalinys vykdyti prekių realizavimo politik¹. Firmos filialai geriau aptarnautų klientus vietoje, kur kas sumažindami transporto išlaidas. Iš dalies tai leistų išvengti kai kurių šalies importo apribojimų gabenant tam tikrus krovinius, bet ne atskiras detales arba mazgus į kit¹ šalį.

Trečiasis verslo tarptautinimo etapas – vietinės įmonės steigimas ir produkcijos gamybos organizavimas svetimoje šalyje. Toks organizavimas gali turėti įvairių formų: dalinis finansavimas (įstatinio kapitalo dalis), bendra įmonė arba nuosavos įmonės steigimas. Paskutiniame verslo tarptautinimo etape verslo įmonė virsta visuotine korporacija, daugelyje šalių atstovaujama dukterinių firmų ir pan.

Tarptautinių įmonių veikla susijusi su didesne rizika negu nacionalinių įmonių. Nežinomybė ir iš to kylanti rizika turi tiesioginź įtak¹ tarptautinio verslo logistikos sistemai. Sprendimai šiuo atveju yra kur kas kompleksiškesni. Taip pat didėja informacijos poreikis, nes prekių srauto planavimas ir valdymas priklauso nuo daugelio veiksnių – tarptautiniam krovinių transportui keliamų reikalavimų, sandėlių išdėstymo, įvairių kliūčių prekyboje ir pan.

Nacionalinės logistikos uždavinių ratas turi būti plečiamas. Prekių srautas tarp atskirų įmonės vietų ir tarp atskirų gamybos vietų šalyje ir užsienyje būtina sujungti į visum¹. Todėl didėja tarptautinių aprūpinimo ir realizavimo rinkų tikslios analizės reikšmė.

Tarptautiniams medžiagų ir prekių srautams valdyti bei kontroliuoti reikia papildomų žinių apie šiuos dalykus:

įvairiose šalyse išsidėsčiusius apsirūpinimo, gamybos ir realizavimo taškus;

įvairias krovininio transporto technologijas, specifines išlaidas, tarifus ir nacionalinius ypatumus

Tarptautinių įmonių veikla susijusi su didesne rizika negu nacionalinių įmonių. Nežinomybė ir iš to kylanti rizika turi tiesioginź įtak¹ tarptautinio verslo logistikos sistemai. Sprendimai šiuo atveju yra kur kas kompleksiškesni. Taip pat didėja informacijos poreikis, nes prekių srauto planavimas ir valdymas priklauso nuo daugelio veiksnių – tarptautiniam krovinių transportui keliamų reikalavimų, sandėlių išdėstymo, įvairių kliūčių prekyboje ir pan.

Nacionalinės logistikos uždavinių ratas turi būti plečiamas. Prekių srautas tarp atskirų įmonės vietų ir tarp atskirų gamybos vietų šalyje ir užsienyje būtina sujungti į visum¹. Todėl didėja tarptautinių aprūpinimo ir realizavimo rinkų tikslios analizės reikšmė.

Tarptautiniams medžiagų ir prekių srautams valdyti bei kontroliuoti reikia papildomų žinių apie šiuos dalykus:

įvairiose šalyse išsidėsčiusius apsirūpinimo, gamybos ir realizavimo taškus;

įvairias krovininio transporto technologijas, specifines išlaidas, tarifus ir nacionalinius ypatumus

(pavyzdžiui, valstybinį reguliavim¹);

specifines šalių transporto sistemas, transporto infrastruktūras;

tarifines ir netarifines prekybos kliūtis.

Tarptautinės logistikos s¹voka gali būti apibrėžiama funkciniu ir instituciniu požiūriu.

(pavyzdžiui, valstybinį reguliavim¹);

specifines šalių transporto sistemas, transporto infrastruktūras;

tarifines ir netarifines prekybos kliūtis.

Funkcinis požiūris: visi veiksniai ir procesai, turintys įtakos prekių judėjimui erdvėje ir laike tarp tiekimo ir priėmimo taškų. Greta laiko ir erdvės pokyčių svarbūs šie daliniai uždaviniai: kiekio pokyčiai, transporto perkrovimo ir sandėliavimo ypatumų pokyčiai, prekių logistinio determinuotume pokyčiai. Atsižvelgiant į skirtingus logistinius uždavinius, logistiniai procesai skirstomi į šiuos etapus:

sandėliavim¹;

transportavim¹;

perkrovim¹;

pakrovim¹ ir markiravim¹;

užsakymų perdavim¹ ir jų atlikim¹.

Tarptautinė logistika funkciniu požiūriu apibūdina tarptautiniu mastu veikiančių įmonių uždavinius ir procesus.

Institucinis požiūris: visos techninės ir organizacinės įstaigos, sukurtos tarptautiniams logistikos procesams atlikti. Pagal agregacijos lygį skiriama ekonominės sistemos makrologistika ir atskirų ekonomikos sričių mikrologistinės sistemos.

Tarptautinės logistikos tikslai

Verslo įmonių veikla įrodė, kad logistika yra vadybos priemonė, įmonei padedanti siekti gerų rezultatų. Antra vertus, logistika, traktuojama kaip prekės samprata, įgijo svarbi¹ reikšmź Europos Bendrijos vidaus rinkoje, kuri kelia naujų reikalavimų ir teikia naujų galimybių. Vykstant politiniams ir ekonominiams pokyčiams Rytų ir Vidurio Europoje, logistika vis įgyja vis didesnź svarb¹, nes ji peržengia valstybių sienas ir tampa lemiančiu veiksniu plečiant praminźs įmonės ir rinkos galimybes.

Bet kuriuo atveju logistikos užduotis yra pradinė veiksmo būklė, o šios užduoties atlikimas – rezultatas – galutinė būklė. Aplinkybės, kuriomis atliekamos logistikos užduotys, ne tokios svarbios kaip logistikos tikslai, kurie gali būti suformuluoti šitaip – prekź būtina pristatyti: reikiamos būklės; reikiamo kiekio; reikiamu laiku; į reikiam¹ viet¹; kuo rentabiliau.

Logistikos išlaidos yra kruopščiai analizuojamas veiksnys, nes prekybos firmoje jis gali Sudaryti iki 50% visų išlaidų. Vienas iš pagrindinių įmonės (firmos) veiklos rodiklių yra jos našumas. Logistika tiesiogiai veikia šį rodiklį – reguliuoja gamybos aprūpinimo sritį, pačia

gamyb¹, taip pat prekių realizavim¹. Logistinė sistemos veiklos kriterijus nulemia prekių realizacija – prekės ir rinka.

Kuriamus logistinių sistemų tinklus reikia susieti su laiku ir skirstyti pagal sistemų lygį. Logistikos tikslų sistemos paprastai turi tris tikslo struktūros lygius – strateginį, taktinį ir operatyvinį.

Strateginis planavimas susijźs su rinkos pozicijos sukūrinu ir išlaikymu konkurencijos s¹lygomis, nes tai tiesiogiai lemia sėkmės potencial¹.

Tikslas konkretizuojamas planuojant logistikos tikslo taktik¹, kai strateginis planas išskaidomas į daugelį taktinių planų ir gali būti suskirstytas į atskiras funkcines veikimo sritis. Norint efektyviai valdyti strateginius tikslus, kuriami taktiniai apsirūpinimo logistikos, gamybos logistikos ir distribucijos logistikos tikslai.

Strateginiams ir taktiniams logistikos tikslams pasiekti numatomi operatyviniai logistikos tikslai, kurie apima kasdienį įvairių problemų sprendim¹.

Strateginiams ir taktiniams logistikos tikslams pasiekti numatomi operatyviniai logistikos tikslai, kurie apima kasdienį įvairių problemų sprendim¹.

Strateginiai logistikos tikslai:

integracinis pirminių ir antrinių poreikių cirkuliacijos sujungimas;

logistinių poreikių mažinimas atsižvelgiant į produkcijos paruošimo ir pirkėjų poreikius;

gamyba be atsargų visoms planuojamoms prekėms;

pagrindinių tiekėjų sandėlių perkėlimas į savo gamybines teritorijas;

logistikos veiksnių lankstumas kiekio, terminų ir objekto keitimo prasme;

logistikos išlaidų mažinimas tik tam tikros šakos išlaidų vidurkio.

Operatyviniai logistikos tikslai:

vidaus transporto tuščios eigos sumažinimas;

kuo didesnis kiekvieno prekių priėmėjo priimamų konteinerių skaičius;

trumpesnis užsakymo atlikimo laikas;

automobilių transporto prastovų gabenant prekes mažinimas;

gabenimo išlaidų mažinimas.

Logistikos uždavinių sprendimo esmė – tikslų konfliktų sprendimas. Tiekimo parengties laipsnis sukuria esmines prielaidas, į kurias orientuojami pagrindiniai logistikos tikslai:

Strateginiai logistikos tikslai:

integracinis pirminių ir antrinių poreikių cirkuliacijos sujungimas;

logistinių poreikių mažinimas atsižvelgiant į produkcijos paruošimo ir pirkėjų poreikius;

gamyba be atsargų visoms planuojamoms prekėms;

pagrindinių tiekėjų sandėlių perkėlimas į savo gamybines teritorijas;

logistikos veiksnių lankstumas kiekio, terminų ir objekto keitimo prasme;

logistikos išlaidų mažinimas tik tam tikros šakos išlaidų vidurkio.

Operatyviniai logistikos tikslai:

vidaus transporto tuščios eigos sumažinimas;

kuo didesnis kiekvieno prekių priėmėjo priimamų konteinerių skaičius;

trumpesnis užsakymo atlikimo laikas;

automobilių transporto prastovų gabenant prekes mažinimas;

gabenimo išlaidų mažinimas.

Logistikos uždavinių sprendimo esmė – tikslų konfliktų sprendimas. Tiekimo parengties laipsnis sukuria esmines prielaidas, į kurias orientuojami pagrindiniai logistikos tikslai:

kapitalo poreikio mažinimas;

logistikos išlaidų mažinimas;

didesnis pristatymo lankstumas.