Tarptautinës logistikos s¹voka ir ypatumai

Tarptautinës logistikos s¹voka ir ypatumai

Tarptautinë logistika sprendžia tas paèias problemas kaip ir verslo logistika, taèiau svarbiausias skirtumas yra tas, kad medžiagø, gatavos produkcijos bei paslaugø judëjimas vyksta globaliai. Kaip ir verslo logistika, bendr¹ja prasme tarptautinë logistika naudojama tais paèiais tikslais, tik kur kas plaèiau.

Tarptautinë logistika nuo vidaus, arba verslo logistikos, skiriasi šiais požymiais:

tarptautinis kroviniø gabenimas susijês su ávairiø transporto priemoniø naudojimu;

tarptautinis kroviniø ir paslaugø judëjimas susijês su kur kas daugiau tarpininkø. Transporto frachtuotojai yra daug svarbesni nei vidaus rinkoje, nes jie geriau žino tarptautines kroviniø gabenimo s¹lygas;

finansavimo galimybës ir apmokëjimo formos bei s¹lygos gali skirtis, atsižvelgiant á užsienio šaliø ástatymus;

išryškëja šaliø vyriausybiø vaidmuo ir átaka užsienio prekybai. Yra žinoma, kad užsienio prekyba iš dalies yra skatinama, o ir tam tikras protekcionizmas bûdingas beveik visoms užsienio prekybos sritims. Todël atsiranda naujø kliûèiø ir apribojimø;

kalba, verslo tradicijos bei paproèiai gali turëti nemažos átakos logistinës sistemos veikimui.

Kiekvienos valstybës verslo politikos tikslas yra sukurti svarbiausias nacionaliniø ámoniø veikimo s¹lygas – aprûpinti reikiamomis medžiagomis ir žaliavomis bei realizuoti gatav¹ produkcij¹ (prekes). Ši¹ politik¹ riboja šalies ûkio ekonomika. Tarptautinë verslo sistema suprantama kur kas plaèiau,nes, sprendžiant aprûpinimo ir realizacijos klausimus, peržengiamos nacionalinës valstybës sienos.

Svarbiausi tarptautinio verslo požymiai – šaliø, kuriose ámonë turi filialø, skaièius, kapitalo ir darbuotojø pasiskirstymas pagal šalis. Vienas iš apimties požymiø – apyvartos ir pelno pasiskirstymas pagal atskiras valstybes. Tipiškas valstybinis valdymo požymis – visuotinë orientacija.

Tarptautinio verslo ámonë veikia pasaulio rinkoje, kuri padalyta politiniø ir kultûriniø sienø. Tarptautinës ámonës veiklos srities nepakanka vienareikšmiškam apibrëžimui suformuluoti, nes verslo kriterijai gali kisti pagal analizës tiksl¹.

Tarptautinë ámonë gali bûti traktuojama kaip verslo plëtros pakopa. Ámoniø internacionalizavimo (tarptautinimo) plëtros išeities taškas yra nacionalinë ámonë, o galutinis rezultatas – tarptautinë ámonë. Tarptautinis verslas leidžia pasiekti visiškai kit¹ – aukštesnê – verslo plëtojimo pakop¹.

Pirmasis verslo tarptautinimo etapas yra eksportas. Ámonë gali nusprêsti eksportuoti savo prekes dël ávairiø priežasèiø. Pavyzdžiui, ji nori pirmauti savo technologija ir gerinti firmos ávaizdá. Turimi dideli gamybiniai pajëgumai naudojami prekiø gyvavimo rinkoje ciklui pailginti, tiekiant jas užsienio rinkoje.

Antrasis verslo tarptautinimo etapas – steigimas ámoniø, firmø atstovybiø arba filialø, kurie galëtø geriau nei tarpinis realizavimo padalinys vykdyti prekiø realizavimo politik¹. Firmos filialai geriau aptarnautø klientus vietoje, kur kas sumažindami transporto išlaidas. Iš dalies tai leistø išvengti kai kuriø šalies importo apribojimø gabenant tam tikrus krovinius, bet ne atskiras detales arba mazgus á kit¹ šalá.

Treèiasis verslo tarptautinimo etapas – vietinës ámonës steigimas ir produkcijos gamybos organizavimas svetimoje šalyje. Toks organizavimas gali turëti ávairiø formø: dalinis finansavimas (ástatinio kapitalo dalis), bendra ámonë arba nuosavos ámonës steigimas. Paskutiniame verslo tarptautinimo etape verslo ámonë virsta visuotine korporacija, daugelyje šaliø atstovaujama dukteriniø firmø ir pan.

Tarptautiniø ámoniø veikla susijusi su didesne rizika negu nacionaliniø ámoniø. Nežinomybë ir iš to kylanti rizika turi tiesioginê átak¹ tarptautinio verslo logistikos sistemai. Sprendimai šiuo atveju yra kur kas kompleksiškesni. Taip pat didëja informacijos poreikis, nes prekiø srauto planavimas ir valdymas priklauso nuo daugelio veiksniø – tarptautiniam kroviniø transportui keliamø reikalavimø, sandëliø išdëstymo, ávairiø kliûèiø prekyboje ir pan.

Nacionalinës logistikos uždaviniø ratas turi bûti pleèiamas. Prekiø srautas tarp atskirø ámonës vietø ir tarp atskirø gamybos vietø šalyje ir užsienyje bûtina sujungti á visum¹. Todël didëja tarptautiniø aprûpinimo ir realizavimo rinkø tikslios analizës reikšmë.

Tarptautiniams medžiagø ir prekiø srautams valdyti bei kontroliuoti reikia papildomø žiniø apie šiuos dalykus:

ávairiose šalyse išsidësèiusius apsirûpinimo, gamybos ir realizavimo taškus;

ávairias krovininio transporto technologijas, specifines išlaidas, tarifus ir nacionalinius ypatumus

Tarptautiniø ámoniø veikla susijusi su didesne rizika negu nacionaliniø ámoniø. Nežinomybë ir iš to kylanti rizika turi tiesioginê átak¹ tarptautinio verslo logistikos sistemai. Sprendimai šiuo atveju yra kur kas kompleksiškesni. Taip pat didëja informacijos poreikis, nes prekiø srauto planavimas ir valdymas priklauso nuo daugelio veiksniø – tarptautiniam kroviniø transportui keliamø reikalavimø, sandëliø išdëstymo, ávairiø kliûèiø prekyboje ir pan.

Nacionalinës logistikos uždaviniø ratas turi bûti pleèiamas. Prekiø srautas tarp atskirø ámonës vietø ir tarp atskirø gamybos vietø šalyje ir užsienyje bûtina sujungti á visum¹. Todël didëja tarptautiniø aprûpinimo ir realizavimo rinkø tikslios analizës reikšmë.

Tarptautiniams medžiagø ir prekiø srautams valdyti bei kontroliuoti reikia papildomø žiniø apie šiuos dalykus:

ávairiose šalyse išsidësèiusius apsirûpinimo, gamybos ir realizavimo taškus;

ávairias krovininio transporto technologijas, specifines išlaidas, tarifus ir nacionalinius ypatumus

(pavyzdžiui, valstybiná reguliavim¹);

specifines šaliø transporto sistemas, transporto infrastruktûras;

tarifines ir netarifines prekybos kliûtis.

Tarptautinës logistikos s¹voka gali bûti apibrëžiama funkciniu ir instituciniu požiûriu.

(pavyzdžiui, valstybiná reguliavim¹);

specifines šaliø transporto sistemas, transporto infrastruktûras;

tarifines ir netarifines prekybos kliûtis.

Funkcinis požiûris: visi veiksniai ir procesai, turintys átakos prekiø judëjimui erdvëje ir laike tarp tiekimo ir priëmimo taškø. Greta laiko ir erdvës pokyèiø svarbûs šie daliniai uždaviniai: kiekio pokyèiai, transporto perkrovimo ir sandëliavimo ypatumø pokyèiai, prekiø logistinio determinuotume pokyèiai. Atsižvelgiant á skirtingus logistinius uždavinius, logistiniai procesai skirstomi á šiuos etapus:

sandëliavim¹;

transportavim¹;

perkrovim¹;

pakrovim¹ ir markiravim¹;

užsakymø perdavim¹ ir jø atlikim¹.

Tarptautinë logistika funkciniu požiûriu apibûdina tarptautiniu mastu veikianèiø ámoniø uždavinius ir procesus.

Institucinis požiûris: visos techninës ir organizacinës ástaigos, sukurtos tarptautiniams logistikos procesams atlikti. Pagal agregacijos lygá skiriama ekonominës sistemos makrologistika ir atskirø ekonomikos srièiø mikrologistinës sistemos.

Tarptautinës logistikos tikslai

Verslo ámoniø veikla árodë, kad logistika yra vadybos priemonë, ámonei padedanti siekti gerø rezultatø. Antra vertus, logistika, traktuojama kaip prekës samprata, ágijo svarbi¹ reikšmê Europos Bendrijos vidaus rinkoje, kuri kelia naujø reikalavimø ir teikia naujø galimybiø. Vykstant politiniams ir ekonominiams pokyèiams Rytø ir Vidurio Europoje, logistika vis ágyja vis didesnê svarb¹, nes ji peržengia valstybiø sienas ir tampa lemianèiu veiksniu pleèiant praminês ámonës ir rinkos galimybes.

Bet kuriuo atveju logistikos užduotis yra pradinë veiksmo bûklë, o šios užduoties atlikimas – rezultatas – galutinë bûklë. Aplinkybës, kuriomis atliekamos logistikos užduotys, ne tokios svarbios kaip logistikos tikslai, kurie gali bûti suformuluoti šitaip – prekê bûtina pristatyti: reikiamos bûklës; reikiamo kiekio; reikiamu laiku; á reikiam¹ viet¹; kuo rentabiliau.

Logistikos išlaidos yra kruopšèiai analizuojamas veiksnys, nes prekybos firmoje jis gali Sudaryti iki 50% visø išlaidø. Vienas iš pagrindiniø ámonës (firmos) veiklos rodikliø yra jos našumas. Logistika tiesiogiai veikia šá rodiklá – reguliuoja gamybos aprûpinimo sritá, paèia

gamyb¹, taip pat prekiø realizavim¹. Logistinë sistemos veiklos kriterijus nulemia prekiø realizacija – prekës ir rinka.

Kuriamus logistiniø sistemø tinklus reikia susieti su laiku ir skirstyti pagal sistemø lygá. Logistikos tikslø sistemos paprastai turi tris tikslo struktûros lygius – strateginá, taktiná ir operatyviná.

Strateginis planavimas susijês su rinkos pozicijos sukûrinu ir išlaikymu konkurencijos s¹lygomis, nes tai tiesiogiai lemia sëkmës potencial¹.

Tikslas konkretizuojamas planuojant logistikos tikslo taktik¹, kai strateginis planas išskaidomas á daugelá taktiniø planø ir gali bûti suskirstytas á atskiras funkcines veikimo sritis. Norint efektyviai valdyti strateginius tikslus, kuriami taktiniai apsirûpinimo logistikos, gamybos logistikos ir distribucijos logistikos tikslai.

Strateginiams ir taktiniams logistikos tikslams pasiekti numatomi operatyviniai logistikos tikslai, kurie apima kasdiená ávairiø problemø sprendim¹.

Strateginiams ir taktiniams logistikos tikslams pasiekti numatomi operatyviniai logistikos tikslai, kurie apima kasdiená ávairiø problemø sprendim¹.

Strateginiai logistikos tikslai:

integracinis pirminiø ir antriniø poreikiø cirkuliacijos sujungimas;

logistiniø poreikiø mažinimas atsižvelgiant á produkcijos paruošimo ir pirkëjø poreikius;

gamyba be atsargø visoms planuojamoms prekëms;

pagrindiniø tiekëjø sandëliø perkëlimas á savo gamybines teritorijas;

logistikos veiksniø lankstumas kiekio, terminø ir objekto keitimo prasme;

logistikos išlaidø mažinimas tik tam tikros šakos išlaidø vidurkio.

Operatyviniai logistikos tikslai:

vidaus transporto tušèios eigos sumažinimas;

kuo didesnis kiekvieno prekiø priëmëjo priimamø konteineriø skaièius;

trumpesnis užsakymo atlikimo laikas;

automobiliø transporto prastovø gabenant prekes mažinimas;

gabenimo išlaidø mažinimas.

Logistikos uždaviniø sprendimo esmë – tikslø konfliktø sprendimas. Tiekimo parengties laipsnis sukuria esmines prielaidas, á kurias orientuojami pagrindiniai logistikos tikslai:

Strateginiai logistikos tikslai:

integracinis pirminiø ir antriniø poreikiø cirkuliacijos sujungimas;

logistiniø poreikiø mažinimas atsižvelgiant á produkcijos paruošimo ir pirkëjø poreikius;

gamyba be atsargø visoms planuojamoms prekëms;

pagrindiniø tiekëjø sandëliø perkëlimas á savo gamybines teritorijas;

logistikos veiksniø lankstumas kiekio, terminø ir objekto keitimo prasme;

logistikos išlaidø mažinimas tik tam tikros šakos išlaidø vidurkio.

Operatyviniai logistikos tikslai:

vidaus transporto tušèios eigos sumažinimas;

kuo didesnis kiekvieno prekiø priëmëjo priimamø konteineriø skaièius;

trumpesnis užsakymo atlikimo laikas;

automobiliø transporto prastovø gabenant prekes mažinimas;

gabenimo išlaidø mažinimas.

Logistikos uždaviniø sprendimo esmë – tikslø konfliktø sprendimas. Tiekimo parengties laipsnis sukuria esmines prielaidas, á kurias orientuojami pagrindiniai logistikos tikslai:

kapitalo poreikio mažinimas;

logistikos išlaidø mažinimas;

didesnis pristatymo lankstumas.