CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

Tarptautinės logistikos tipai

įvairių

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

Tarptautinės logistikos tipai

Skiriami 3 pagrindiniai tarptautinės logistikos tipai:

Nacionalinė gamyba – tarptautinis aprūpinimas (arba tarptautinis marketingas).

Nacionalinė gamyba – galutinis montavimas u˛sienio rinkoje.

Tarptautinė produkcijos gamyba – multinacionalinis parūpinimas (multinacionalinis marketingas.

Nacionalinė gamyba – tarptautinis aprūpinimas (arba tarptautinis marketingas).

Prekių apyvartoje tarp valstybių didėja brangesnių prekių (pusgaminių ir gatavų gaminių) dalis. Kartu didėja reikalavimai logistinių paslaugų kokybei, dėl ko neproporcingai iauga ilaidos. Da˛nai naudojamasi savarankikų tiekimo ir realizavimo tarpininkų paslaugomis, o logistinius u˛davinius sprend˛ia logistikos firmos. Tai leid˛ia apriboti logistikos rizik¹, bet suma˛ėja galimybė veikti ir kontroliuoti aprūpinimo bei realizavimo kanalus. Tokia logistikos strategija taikoma tada, kai prekės juda tam tikra kryptimi. iuo atveju nepatartina naudotis nuosavu įmonės transportu, logistinės funkcijos perduodamos specialiai firmai. Kai prekių srautai nukreipiami pagal specialius gavėjo reikalavimus, logistinius sprendimus privalo atlikti pati įmonė.

Nacionalinė gamyba – galutinis montavimas u˛sienio rinkose.

i strategija pagrysta tarptautiniu darbo pasidalijimu. Pagrindinės produkto konstrukcijos gaminamos savo alyje, o galutinai montuojama vienoje ar keliose u˛sienyje esančiose montavimo vietose. ios strategijos laikosi automobilių gamintojai, inaudodami detalių gamybos potencial¹ centralizuotoje gamyboje ir vietos s¹lygų pranaumus (nedideli atlyginimai u˛ darbo imlius montavimo darbus). Taip pat galioja u˛sienio rinkos mokesčių panaumai, dotacijos ir pan.

Dominuoja vienos krypties med˛iagų srautai i savo alies gamybos vietų į galutinio montavimo vietas u˛sienyje, i ten toliau – į regionines realizavimo rinkas. Reikalavimai logistikai kompleksikesni nei pirmuoju atveju, nes gamybos grandys turi būti sujungtos netrukdomo med˛iagų srauto tarp gamybos vietų. Netrukdomam procesui valdyti reikia sudaryti informacijos, dispozicijos ir kontrolės sistemas. Fiziniam prekių srautui reikia kompleksiko informacijos srauto (aplenkiančio, lygiagretaus, prieingos krypties).

Tarptautinė produkcijos gamyba – multinacionalinis aprūpinimas (multinacionalinis marketingas)

Prekių, paslaugų ir know–how rinkos tampa tarptautinėmis esant multinacionalinei arba visuotinei mened˛mento strategijai. Logistikos procesai vyksta tarp daugybės pasaulyje esančių gamybos vietų, apsirūpinimo ir realizavimo punktų, taip pat pačioje tarptautinėje įmonėje. Papildomas transporto eismas per valstybines sienas didina logistikos u˛davinių kompleksikum¹. Tuo pačiu metu atliekamos ir savarankikos prekių operacijos su įvairiomis alimis (pavyzd˛iui, eksportas į treči¹sias alis, įmonės aprūpinimo ir realizavimo akcijos). Nacionalinės įmonės i dalies specializuojasi gaminti standartizuotus gaminius, kurie pateikiami tarptautinei įmonei, kad ioji surinktų produkcij¹. Detales, mazgus ir agregatus reikia pristatyti į po vis¹ pasaulį idėstytas montavimo vietas. Siekiant įgyvendinti multinacionalinź strategij¹, būtina logistikai valdyti prekių (˛aliavų, pusgaminių bei gatavos produkcijos) srautus tarp gamybos vietų. Med˛iagų ir prekių srautų tarp valstybių reguliavimas erdvėje ir laike yra viena i svarbiausių multinacionalinių visuotinių mened˛mento strategijos problemų.

Tarptautinės logistikos strategijos

Vienas i vadybos strategijos u˛davinių yra verslo politikos, t.y. įmonės prioritetinių tikslų ir principų, suformavimas. i vadybos strategija galioja ir atskiroms įmonės posistemėms, gali sprźsti principinius ių posistemių klausimus. Taigi vadybos teorija yra strateginiai rėmai principinėms logistikos pozicijoms formuluoti. Būtina sudaryti konkrečias strategines logistikos programas, kurios nuo rinkos strategijos skiriasi formulavimo objektais. Tarptautinė konkurencija sudaro prielaidų produkcijai u˛sienio rinkose parduoti, taip pat reikalingoms med˛iagoms įsigyti. Tarptautinei rinkai reikalinga tarptautinių logistikos sistemų, su kurių pagalba gamybos takai, įsteigti realizavimo alyse, būtų aprūpinti ˛aliavomis ir med˛iagomis arba kitose alyse būtų numatoma realizuoti nuosav¹ gatav¹ produkcij¹. Tarptautinis darbo pasidalijimas reikalauja logistikai glaud˛iai susijungti tarptautinei rinkai skirtų prekių gamybos vietas savo alyje ir u˛sienyje.

Svarbu suderinti formuluojamus strateginius logistikos tikslus su nacionalinėmis ir tarptautinėmis apsirūpinimo bei realizavimo vadybos strategijomis. Be to, tarptautinėje logistikoje būtina suderinti gamybos vietos strategijas.

Nors logistikos pranaumai visuotinai pripa˛inti pramonėje ir moksliniuose tyrimuose, versle logistika nėra dar deramai įvertinta. Tarptautiniai logistinių problemų sprendimai da˛nai traktuojami vien operaciniu po˛iūriu. Į juos retai atsi˛velgiama rengiant verslo strategij¹. Ilaidų susidarymo dėl atsargų analizė rodo, kad nepakankamai atsi˛velgiama į strateginį logistikos mast¹.

Tarptautinės logistikos organizavimo procesas

Logistiniai procesai ir jiems keliami reikalavimai yra s¹lygojami darbo pasidalijimo, socialinių–ekonominių struktūrų dislokavimo ir laiko struktūrų.

Kintant iems procesams, plėtojasi visa sistema, keičiasi ekonominė struktūra.

Darbo pasidalijimas

Darbo pasidalijimas ekonomikoje vis didėja, ypač tarptautiniu mastu. Siekdamos ma˛inti gamybos ilaidas, kartu ir prekių kainas, daugelis valstybių ieko pigios darbo jėgos svetimose alyse. Todėl apsirūpinimas, gamyba ir realizavimas vis labiau įgyja tarptautinį pobūdį. U˛sienyje iekoma ne tik rinkos prekėms realizuoti, bet ir med˛iagoms bei ˛aliavoms pirkti.

Dislokavimas (idėstymas)

Ryium su darbo pasidalijimu ekonomikoje kinta įmonių dislokacija (idėstymas), plečiasi apsirūpinimo ir realizavimo sritys. Verslo visuotinumas skatina didinti ekspedicijų skaičių, nors, atsi˛velgiant į daugelį veiksnių, pramonės įmonės ir kuriasi kuo arčiau savo klientų.

Laiko struktūros

Trumpėjant prekės gyvavimo ciklui, spartėja gamyba ir didėja transporto eismo intensyvumas. Nauji veiksniai – laiko apribojimas, darbo laiko trumpėjimas,gabenimo ir pakrovimo draudimai, riboti galiojimo terminai ir t.t. – ma˛ina logistikos galimybź u˛tikrinti disponavim¹ visais reikalingais itekliais.

Pakitź u˛daviniai kiekvienai įmonei kelia tokius reikalavimus:

sustiprinti logistinį planavim¹, valdym¹ ir kontrolź;

intensyviau bendradarbiauti su kitomis įmonėmis.

Pagrindinės tarptautinės logistikos sritys yra ios:

produkcijos srautų organizavimas atskirose įmonės gamybos vietose ir tarp įvairių gamybos vietų savo alyje ir u˛sienyje;

efektyvių informacijos ir valdymo sistemų organizavimas, ių sistemų siejimas su savarankikų logistikos įmonių sistemomis (isiuntimo ir priėmimo ekspeditoriais, frachtuotojais, sandėliavimu);

tinkamų transportavimo, sandėliavimo ir pakavimo technologijų taikymas.

Esant menkam logistikos patrauklumo laipsniui, reikia nedidelių organizacinių įmonės struktūros pokyčių. ių organizacinių pokyčių esmė – glaud˛iau sujungti įmonėse prekių priėmimo ir isiuntimo (įskaitant med˛iagų sandėlius), vidaus transporto ir ekspedicijos (įskaitant gatav¹ produkcij¹) padalinius. Vidaus transporto padalinį logikai iplėsti iki įmonės med˛iagų judėjimo padalinio, kuris perimtų gamybos barų logistikos funkcijas. Jau dabar yra ikilusi galimybė koordinuoti med˛iagų judėjim¹, kuris yra per˛engźs įmonės ribas ir jungia tiekėjus bei pirkėjus.be tarptautinio sujungimo su u˛sienio pirkėjais ir tiekėjais tarptautinė logistika negali gyvuoti. U˛sakymų dispozicija, gamybos planavimas ir reguliavimas, ekspedicijos tvarkymas tampa logistikos funkcijomis. Europoje steigiamos pirkimo kontoros pagerina pirkimo s¹lygas bendro apsirūpinimo at˛vilgiu. Bendri centralizuoti sandėliai ar bendri prekių paskirstymo centrai galėtų turėti įtakos ir logistikos sričiai.

Prekybos įmonės pasirenka kooperatines įėjimo į rink¹ strategijas. Tai ypač būdinga Rytų Europos rinkose. iuo atveju rinka įvaldoma steigiant bendras įmones su Vakarų partneriais, turinčiais kapitalo, technologijų (know–how). Rytų partneriai paprastai disponuoja vietiniais itekliais (personalu, parduotuvių tinklu, sandėliais ir kt.). tipikas yra ir prekių paskirstymas. Daugelis įmonių atsisako ma˛ų prekių partijų, kurios pristatomos da˛nai, ieko, kaip jas pristatyti per bendrai naudojamus skirstymo centrus, bendrus tranzito punktus pasitelkiant jungtinį transporto ir reisų planavim¹.

Tarptautinė informacinė logistika kaip med˛iagų logistikos pirminis elementas

Logistika negali kontroliuoti ir koordinuoti visų savo funkcijų be efektyvios informacijos. Logistikos funkcijas informacija pagal laik¹ aplenkia, lydi ir eina i paskos. Informacija – pradinė reakcijos pakopa. Jeigu informacija pateikiama greitai, reakcija gali vykti tuoj pat. Jeigu informacija netiksli, reakcija bus klaidinga. Informacijos svarba kiekvienoje įmonėje yra didelė. Veiksmingos ir patikimos informacijos organizavimas įmonėje – jos darbo sėkmės laidas, todėl informacijos procesų įtraukimas į logistik¹ darosi vis svarbesnis. Informacinė logistika apima informacijos perdavim¹ ir sukaupim¹ bei laikym¹. Dėl didelio informacijos srauto ir skirtingų jos parametrų reikia ir informacijos, ir komunikacijos sistemų, kuriomis būtų galima efektyviai ir nebrangiai perduoti neikreipt¹ informacij¹ i vienos vietos į kit¹. Informacijos ir komunikacijos sistemų turėjimas leid˛ia ne tik pasikeisti duomenimis, bet ir stebėti prekės judėjim¹ iki pat pardavimo momento. iuo atveju negalima apsieiti be komunikacijos sistemų visumos, kuri padeda spartinti informacijos sraut¹, kartu ir patį prekių sraut¹.

Reikalavimai komunikacijų sistemoms

Komunikacijų sistemoms keliami ie reikalavimai:

komunikacijų sistema turi būti sudaryta kaip integracinė, t.y. turi jungti visas paslaugų pozicijas. Tai leid˛ia skland˛iai pereiti nuo vienos pozicijos prie kitos. Komunikacijos priemonių daugiafunkcionalumas ir suderinamumas padeda ivengti kalbos, duomenų teksto ir vaizdo komunikacijų atsiskyrimo. Kalbinė komunikacija tarp gamintojo tiekėjo ypač svarbi, kai yra nesutapimų arba laikinų apribojimų;

komunikacijų sistema turi būti gana lanksti, kad būtų galima realizuoti tiek centrinio kompiuterio, tiek pavienių kompiuterių sprendimus;

komunikacijų sistema privalo dirbti tai efektyviai, kad būtų galima įrodyti ekonominź naud¹, kartu duomenų perdavimas neturėtų būti brangus;

komunikacijų sistema turi pasi˛ymėti kuo didesniu portatyvumu, tačiau darbas turi būti orientuotas į modernias verslo sistemas;

komunikacijų sistema privalo garantuoti didelį perdavimo greitį;

komunikacijų sistema turi garantuoti duomenų perdavim¹ visomis kryptimis, kad būtų galima prisijungti prie u˛sienio partnerių;

komunikacijų sistema turi būti projektuojama taip, kad būtų prieinama vartotojui ir atliktų naujausius ergonominius parametrus. Be to, darbuotojai privalo turėti sistemas atitinkanči¹ kvalifikacij¹.

Duomenų kliringas

Duomenų kliringas – tai paskirstymo centras, kuris įrengiamas tinkle tarp vidaus ir u˛sienio rinkos partnerių. Jis yra tarsi visų galimų kompiuterių kombinacijų adapteris ir imasi duomenų parengimo, perdavimo, klaidų taisymo u˛duočių ir pan. Duomenų kliringo esmė – bandymas supaprastinti pasikeitim¹ duomenimis tarp u˛sienio tiekėjo ir gamintojo, kad komunikacijos partneriai galėtų pasikeisti duomenimis, ivengdami įvairiausių iankstinių kliūčių.

Greitesnis ir paprastesnis duomenų perdavimas gali labai pagerinti u˛sakymų ir pristatymų ciklų priderinamum¹ prie gamybos proceso.

Duomenų ryys transporto grandinėje gali būti supaprastintai pavaizduotas pagal pavyzdį: krovėjas ir isiuntimo ekspedicija → ekspedicija gavėjas → prekės gavėjas.

Krovėjas isiunčia disponuojamus u˛duočių banko duomenis į kompiuterį. Analizuojama:

i kur atėjo duomenys;

kam pateko duomenys;

koks duomenų formatas;

į kokį format¹ juos iuo metu reikia transformuoti;

kas įpareigotas paimti duomenis ir kas parengtus duomenis perduos isiuntimo ekspeditoriaus dispozicijon.

Prekių gavėjas gali pareikalauti duomenų i va˛taračio – isiuntimo datos ir ekspeditoriaus. Jis gali su˛inoti ne tik apie vien¹, bet ir apie daugelį tiekėjų. Va˛taračių duomenys surenkami ir perduodami įgaliotiems ekspeditoriams.

Neatidėliojamas ir netrukdomas informacijos perdavimas leid˛ia operatyviai suteikti logistikos paslaugas. Ekspeditoriai ir ekspedicinės firmos gali labai pagerinti atliekamų darbų efektyvum¹:

lieka daugiau laiko darbo procesams planuoti, disponuoti ir valdyti;

geriau naudojama krovimo technika ir transportas;

suma˛ėja administracinių ilaidų, nes informacija apie krovinį registruojama tik vien¹ kart¹;

galima visika transporto kontrolė. Atsiranda galimybė prireikus padaryti pataisų u˛sakymo atlikimo metu.

Komunikacijos tinklai atveria didelių galimybių ekspedicinėms firmoms, jie gali pagerinti ryius su visais gabenimo dalyviais. Ekspeditoriai vis da˛niau naudojasi kliringo namais, kurie dar vadinami Value Aided Network Services. komunikacijų paslaugas, naudojamas pasauliniu mastu. i organizacija iuo metu disponuoja 4 palydovais, galinčiais teikti dvi paslaugas.

1979 metais buvo sukurta sistema Inmarsat–A, kuri pirm¹ kart¹ buvo panaudota laivininkystėje. Sujos pagalba laivininkystės bendrovės arba įmonės valdo savo flotiles. Flotilės abonentai gali su savo partneriais visame pasaulyje kalbėtis telefonu, siųsti faksus arba pasikeisti duomenimis. Naudojant i¹ sistem¹, galima siųsti ir kompiuterių duomenis ir taip Inmarsat–A instaliuoti į savo tinkl¹. Taigi su palydovinio ryio pagalba galima organizuoti videokonferencijas, kurios turi daug pranaumų dirbant su tiekėjais:

galimas greitas audiovizualinis pasikeitimas informacija si tiekėju;

greitas pasikeitimas dokumentacija ir kita med˛iaga, nedelsiant klausimų, susijusių su gamybos planavimu ir valdymu, aptarimas;

tiekėjų įtraukimas į sprendimų priėmimo proces¹ – sprendimai būna geriau apgalvoti;

sustiprina psichologinį kontrolės efekt¹.

Palydovinės komunikacijos

Liberalizavus ryių technik¹, tampa prieinami ir palydoviniai kanalai. Su jų pagalba gali būti iplėstas jau esantis ant˛eminis tinklas arba sukurtas visikai naujas. 1979 metais Londone buvo įkurta Inmarsat organizacija, kurios pagrindinis tikslas – sukurti mobilių komunikacijų paslaugas, naudojamas pasauliniu mastu. i organizacija iuo metu disponuoja 4 palydovais, galinčiais teikti dvi paslaugas.

galimas greitas audiovizualinis pasikeitimas informacija si tiekėju;

greitas pasikeitimas dokumentacija ir kita med˛iaga, nedelsiant klausimų, susijusių su gamybos planavimu ir valdymu, aptarimas;

tiekėjų įtraukimas į sprendimų priėmimo proces¹ – sprendimai būna geriau apgalvoti;

sustiprina psichologinį kontrolės efekt¹.

Nepaisant ivardytų pranaumų, palydovinis ryys turi ir trūkumų, pavyzd˛iui, perdavimas galimas tik tam tikru paros metu (nuo 15 iki 16 vai.), įvairių krizių ir konfliktų metu palydovinio ryio įranga gali būti sunaikinta dėl to, kad lengvai pastebima, palydovo signalai labai jautrūs aplinkos poveikiui (stiprus lietus, sniegas), todėl transliacijos kokybė ne visados garantuota. Ekonominiu aspektu smulkiems ir vidutiniams vartotojams palydovinis ryys nėra prasmingas.

Sukūrus ir paleidus į orbit¹ kosmines stotis su įgulomis, pirm¹ kart¹ logistikos funkcijos buvo perkeltos į visat¹ (pavyzd˛iui, inspekcija, prie˛iūra, remontas, laikymas. Tačiau s¹naudos, susijusios su eksploatacinėmis ilaidomis, yra labai didelės ir ne visados atsiperka vykdant logistines operacijas.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 1420
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/250/Tarptautins-logistikos-tipai15713.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/250/Tarptautins-logistikos-tipai15713.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/250/Tarptautins-logistikos-tipai15713.php">Tarptautinės logistikos tipai</a>

Tarptautinės logistikos tipai

įvairių

DOCUMENTE SIMILARE

Tarptautinės logistikos tipai

Tarptautinės logistikos strategijos

Tarptautinės logistikos organizavimo procesas

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: