Scrigroup - Documente si articole

     

HomeDocumenteUploadResurseAlte limbi doc
BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

Tarptautinės logistikos tipai

įvairių



+ Font mai mare | - Font mai mic



DOCUMENTE SIMILARE

Tarptautinės logistikos tipai

Skiriami 3 pagrindiniai tarptautinės logistikos tipai:

Nacionalinė gamyba – tarptautinis aprūpinimas (arba tarptautinis marketingas).



Nacionalinė gamyba – galutinis montavimas užsienio rinkoje.

Tarptautinė produkcijos gamyba – multinacionalinis parūpinimas (multinacionalinis marketingas.

Nacionalinė gamyba – tarptautinis aprūpinimas (arba tarptautinis marketingas).

Prekių apyvartoje tarp valstybių didėja brangesnių prekių (pusgaminių ir gatavų gaminių) dalis. Kartu didėja reikalavimai logistinių paslaugų kokybei, dėl ko neproporcingai išauga išlaidos. Dažnai naudojamasi savarankiškų tiekimo ir realizavimo tarpininkų paslaugomis, o logistinius uždavinius sprendžia logistikos firmos. Tai leidžia apriboti logistikos rizik¹, bet sumažėja galimybė veikti ir kontroliuoti aprūpinimo bei realizavimo kanalus. Tokia logistikos strategija taikoma tada, kai prekės juda tam tikra kryptimi. Šiuo atveju nepatartina naudotis nuosavu įmonės transportu, logistinės funkcijos perduodamos specialiai firmai. Kai prekių srautai nukreipiami pagal specialius gavėjo reikalavimus, logistinius sprendimus privalo atlikti pati įmonė.

Nacionalinė gamyba – galutinis montavimas užsienio rinkose.

Ši strategija pagrysta tarptautiniu darbo pasidalijimu. Pagrindinės produkto konstrukcijos gaminamos savo šalyje, o galutinai montuojama vienoje ar keliose užsienyje esančiose montavimo vietose. Šios strategijos laikosi automobilių gamintojai, išnaudodami detalių gamybos potencial¹ centralizuotoje gamyboje ir vietos s¹lygų pranašumus (nedideli atlyginimai už darbo imlius montavimo darbus). Taip pat galioja užsienio rinkos mokesčių panašumai, dotacijos ir pan.

Dominuoja vienos krypties medžiagų srautai iš savo šalies gamybos vietų į galutinio montavimo vietas užsienyje, iš ten toliau – į regionines realizavimo rinkas. Reikalavimai logistikai kompleksiškesni nei pirmuoju atveju, nes gamybos grandys turi būti sujungtos netrukdomo medžiagų srauto tarp gamybos vietų. Netrukdomam procesui valdyti reikia sudaryti informacijos, dispozicijos ir kontrolės sistemas. Fiziniam prekių srautui reikia kompleksiško informacijos srauto (aplenkiančio, lygiagretaus, priešingos krypties).

Tarptautinė produkcijos gamyba – multinacionalinis aprūpinimas (multinacionalinis marketingas)

Prekių, paslaugų ir know–how rinkos tampa tarptautinėmis esant multinacionalinei arba visuotinei menedžmento strategijai. Logistikos procesai vyksta tarp daugybės pasaulyje esančių gamybos vietų, apsirūpinimo ir realizavimo punktų, taip pat pačioje tarptautinėje įmonėje. Papildomas transporto eismas per valstybines sienas didina logistikos uždavinių kompleksiškum¹. Tuo pačiu metu atliekamos ir savarankiškos prekių operacijos su įvairiomis šalimis (pavyzdžiui, eksportas į treči¹sias šalis, įmonės aprūpinimo ir realizavimo akcijos). Nacionalinės įmonės iš dalies specializuojasi gaminti standartizuotus gaminius, kurie pateikiami tarptautinei įmonei, kad šioji surinktų produkcij¹. Detales, mazgus ir agregatus reikia pristatyti į po vis¹ pasaulį išdėstytas montavimo vietas. Siekiant įgyvendinti multinacionalinź strategij¹, būtina logistikai valdyti prekių (žaliavų, pusgaminių bei gatavos produkcijos) srautus tarp gamybos vietų. Medžiagų ir prekių srautų tarp valstybių reguliavimas erdvėje ir laike yra viena iš svarbiausių multinacionalinių visuotinių menedžmento strategijos problemų.

Tarptautinės logistikos strategijos

Vienas iš vadybos strategijos uždavinių yra verslo politikos, t.y. įmonės prioritetinių tikslų ir principų, suformavimas. Ši vadybos strategija galioja ir atskiroms įmonės posistemėms, gali sprźsti principinius šių posistemių klausimus. Taigi vadybos teorija yra strateginiai rėmai principinėms logistikos pozicijoms formuluoti. Būtina sudaryti konkrečias strategines logistikos programas, kurios nuo rinkos strategijos skiriasi formulavimo objektais. Tarptautinė konkurencija sudaro prielaidų produkcijai užsienio rinkose parduoti, taip pat reikalingoms medžiagoms įsigyti. Tarptautinei rinkai reikalinga tarptautinių logistikos sistemų, su kurių pagalba gamybos taškai, įsteigti realizavimo šalyse, būtų aprūpinti žaliavomis ir medžiagomis arba kitose šalyse būtų numatoma realizuoti nuosav¹ gatav¹ produkcij¹. Tarptautinis darbo pasidalijimas reikalauja logistikai glaudžiai susijungti tarptautinei rinkai skirtų prekių gamybos vietas savo šalyje ir užsienyje.

Svarbu suderinti formuluojamus strateginius logistikos tikslus su nacionalinėmis ir tarptautinėmis apsirūpinimo bei realizavimo vadybos strategijomis. Be to, tarptautinėje logistikoje būtina suderinti gamybos vietos strategijas.

Nors logistikos pranašumai visuotinai pripažinti pramonėje ir moksliniuose tyrimuose, versle logistika nėra dar deramai įvertinta. Tarptautiniai logistinių problemų sprendimai dažnai traktuojami vien operaciniu požiūriu. Į juos retai atsižvelgiama rengiant verslo strategij¹. Išlaidų susidarymo dėl atsargų analizė rodo, kad nepakankamai atsižvelgiama į strateginį logistikos mast¹.

Tarptautinės logistikos organizavimo procesas

Logistiniai procesai ir jiems keliami reikalavimai yra s¹lygojami darbo pasidalijimo, socialinių–ekonominių struktūrų dislokavimo ir laiko struktūrų.

Kintant šiems procesams, plėtojasi visa sistema, keičiasi ekonominė struktūra.

Darbo pasidalijimas

Darbo pasidalijimas ekonomikoje vis didėja, ypač tarptautiniu mastu. Siekdamos mažinti gamybos išlaidas, kartu ir prekių kainas, daugelis valstybių ieško pigios darbo jėgos svetimose šalyse. Todėl apsirūpinimas, gamyba ir realizavimas vis labiau įgyja tarptautinį pobūdį. Užsienyje ieškoma ne tik rinkos prekėms realizuoti, bet ir medžiagoms bei žaliavoms pirkti.

Dislokavimas (išdėstymas)

Ryšium su darbo pasidalijimu ekonomikoje kinta įmonių dislokacija (išdėstymas), plečiasi apsirūpinimo ir realizavimo sritys. Verslo visuotinumas skatina didinti ekspedicijų skaičių, nors, atsižvelgiant į daugelį veiksnių, pramonės įmonės ir kuriasi kuo arčiau savo klientų.

Laiko struktūros

Trumpėjant prekės gyvavimo ciklui, spartėja gamyba ir didėja transporto eismo intensyvumas. Nauji veiksniai – laiko apribojimas, darbo laiko trumpėjimas,gabenimo ir pakrovimo draudimai, riboti galiojimo terminai ir t.t. – mažina logistikos galimybź užtikrinti disponavim¹ visais reikalingais ištekliais.

Pakitź uždaviniai kiekvienai įmonei kelia tokius reikalavimus:

sustiprinti logistinį planavim¹, valdym¹ ir kontrolź;

intensyviau bendradarbiauti su kitomis įmonėmis.

Pagrindinės tarptautinės logistikos sritys yra šios:

produkcijos srautų organizavimas atskirose įmonės gamybos vietose ir tarp įvairių gamybos vietų savo šalyje ir užsienyje;

efektyvių informacijos ir valdymo sistemų organizavimas, šių sistemų siejimas su savarankiškų logistikos įmonių sistemomis (išsiuntimo ir priėmimo ekspeditoriais, frachtuotojais, sandėliavimu);

tinkamų transportavimo, sandėliavimo ir pakavimo technologijų taikymas.

Esant menkam logistikos patrauklumo laipsniui, reikia nedidelių organizacinių įmonės struktūros pokyčių. Šių organizacinių pokyčių esmė – glaudžiau sujungti įmonėse prekių priėmimo ir išsiuntimo (įskaitant medžiagų sandėlius), vidaus transporto ir ekspedicijos (įskaitant gatav¹ produkcij¹) padalinius. Vidaus transporto padalinį logiškai išplėsti iki įmonės medžiagų judėjimo padalinio, kuris perimtų gamybos barų logistikos funkcijas. Jau dabar yra iškilusi galimybė koordinuoti medžiagų judėjim¹, kuris yra peržengźs įmonės ribas ir jungia tiekėjus bei pirkėjus.be tarptautinio sujungimo su užsienio pirkėjais ir tiekėjais tarptautinė logistika negali gyvuoti. Užsakymų dispozicija, gamybos planavimas ir reguliavimas, ekspedicijos tvarkymas tampa logistikos funkcijomis. Europoje steigiamos pirkimo kontoros pagerina pirkimo s¹lygas bendro apsirūpinimo atžvilgiu. Bendri centralizuoti sandėliai ar bendri prekių paskirstymo centrai galėtų turėti įtakos ir logistikos sričiai.

Prekybos įmonės pasirenka kooperatines įėjimo į rink¹ strategijas. Tai ypač būdinga Rytų Europos rinkose. Šiuo atveju rinka įvaldoma steigiant bendras įmones su Vakarų partneriais, turinčiais kapitalo, technologijų (know–how). Rytų partneriai paprastai disponuoja vietiniais ištekliais (personalu, parduotuvių tinklu, sandėliais ir kt.). tipiškas yra ir prekių paskirstymas. Daugelis įmonių atsisako mažų prekių partijų, kurios pristatomos dažnai, ieško, kaip jas pristatyti per bendrai naudojamus skirstymo centrus, bendrus tranzito punktus pasitelkiant jungtinį transporto ir reisų planavim¹.

Tarptautinė informacinė logistika kaip medžiagų logistikos pirminis elementas

Logistika negali kontroliuoti ir koordinuoti visų savo funkcijų be efektyvios informacijos. Logistikos funkcijas informacija pagal laik¹ aplenkia, lydi ir eina iš paskos. Informacija – pradinė reakcijos pakopa. Jeigu informacija pateikiama greitai, reakcija gali vykti tuoj pat. Jeigu informacija netiksli, reakcija bus klaidinga. Informacijos svarba kiekvienoje įmonėje yra didelė. Veiksmingos ir patikimos informacijos organizavimas įmonėje – jos darbo sėkmės laidas, todėl informacijos procesų įtraukimas į logistik¹ darosi vis svarbesnis. Informacinė logistika apima informacijos perdavim¹ ir sukaupim¹ bei laikym¹. Dėl didelio informacijos srauto ir skirtingų jos parametrų reikia ir informacijos, ir komunikacijos sistemų, kuriomis būtų galima efektyviai ir nebrangiai perduoti neiškreipt¹ informacij¹ iš vienos vietos į kit¹. Informacijos ir komunikacijos sistemų turėjimas leidžia ne tik pasikeisti duomenimis, bet ir stebėti prekės judėjim¹ iki pat pardavimo momento. Šiuo atveju negalima apsieiti be komunikacijos sistemų visumos, kuri padeda spartinti informacijos sraut¹, kartu ir patį prekių sraut¹.

Reikalavimai komunikacijų sistemoms

Komunikacijų sistemoms keliami šie reikalavimai:

komunikacijų sistema turi būti sudaryta kaip integracinė, t.y. turi jungti visas paslaugų pozicijas. Tai leidžia sklandžiai pereiti nuo vienos pozicijos prie kitos. Komunikacijos priemonių daugiafunkcionalumas ir suderinamumas padeda išvengti kalbos, duomenų teksto ir vaizdo komunikacijų atsiskyrimo. Kalbinė komunikacija tarp gamintojo tiekėjo ypač svarbi, kai yra nesutapimų arba laikinų apribojimų;

komunikacijų sistema turi būti gana lanksti, kad būtų galima realizuoti tiek centrinio kompiuterio, tiek pavienių kompiuterių sprendimus;

komunikacijų sistema privalo dirbti tai efektyviai, kad būtų galima įrodyti ekonominź naud¹, kartu duomenų perdavimas neturėtų būti brangus;

komunikacijų sistema turi pasižymėti kuo didesniu portatyvumu, tačiau darbas turi būti orientuotas į modernias verslo sistemas;

komunikacijų sistema privalo garantuoti didelį perdavimo greitį;

komunikacijų sistema turi garantuoti duomenų perdavim¹ visomis kryptimis, kad būtų galima prisijungti prie užsienio partnerių;

komunikacijų sistema turi būti projektuojama taip, kad būtų prieinama vartotojui ir atliktų naujausius ergonominius parametrus. Be to, darbuotojai privalo turėti sistemas atitinkanči¹ kvalifikacij¹.

Duomenų kliringas

Duomenų kliringas – tai paskirstymo centras, kuris įrengiamas tinkle tarp vidaus ir užsienio rinkos partnerių. Jis yra tarsi visų galimų kompiuterių kombinacijų adapteris ir imasi duomenų parengimo, perdavimo, klaidų taisymo užduočių ir pan. Duomenų kliringo esmė – bandymas supaprastinti pasikeitim¹ duomenimis tarp užsienio tiekėjo ir gamintojo, kad komunikacijos partneriai galėtų pasikeisti duomenimis, išvengdami įvairiausių išankstinių kliūčių.

Greitesnis ir paprastesnis duomenų perdavimas gali labai pagerinti užsakymų ir pristatymų ciklų priderinamum¹ prie gamybos proceso.

Duomenų ryšys transporto grandinėje gali būti supaprastintai pavaizduotas pagal pavyzdį: krovėjas ir išsiuntimo ekspedicija → ekspedicija gavėjas → prekės gavėjas.

Krovėjas išsiunčia disponuojamus užduočių banko duomenis į kompiuterį. Analizuojama:

iš kur atėjo duomenys;

kam pateko duomenys;

koks duomenų formatas;

į kokį format¹ juos šiuo metu reikia transformuoti;

kas įpareigotas paimti duomenis ir kas parengtus duomenis perduos išsiuntimo ekspeditoriaus dispozicijon.

Prekių gavėjas gali pareikalauti duomenų iš važtaraščio – išsiuntimo datos ir ekspeditoriaus. Jis gali sužinoti ne tik apie vien¹, bet ir apie daugelį tiekėjų. Važtaraščių duomenys surenkami ir perduodami įgaliotiems ekspeditoriams.

Neatidėliojamas ir netrukdomas informacijos perdavimas leidžia operatyviai suteikti logistikos paslaugas. Ekspeditoriai ir ekspedicinės firmos gali labai pagerinti atliekamų darbų efektyvum¹:

lieka daugiau laiko darbo procesams planuoti, disponuoti ir valdyti;

geriau naudojama krovimo technika ir transportas;

sumažėja administracinių išlaidų, nes informacija apie krovinį registruojama tik vien¹ kart¹;

galima visiška transporto kontrolė. Atsiranda galimybė prireikus padaryti pataisų užsakymo atlikimo metu.

Komunikacijos tinklai atveria didelių galimybių ekspedicinėms firmoms, jie gali pagerinti ryšius su visais gabenimo dalyviais. Ekspeditoriai vis dažniau naudojasi kliringo namais, kurie dar vadinami Value Aided Network Services. komunikacijų paslaugas, naudojamas pasauliniu mastu. Ši organizacija šiuo metu disponuoja 4 palydovais, galinčiais teikti dvi paslaugas.

1979 metais buvo sukurta sistema Inmarsat–A, kuri pirm¹ kart¹ buvo panaudota laivininkystėje. Sujos pagalba laivininkystės bendrovės arba įmonės valdo savo flotiles. Flotilės abonentai gali su savo partneriais visame pasaulyje kalbėtis telefonu, siųsti faksus arba pasikeisti duomenimis. Naudojant ši¹ sistem¹, galima siųsti ir kompiuterių duomenis ir taip Inmarsat–A instaliuoti į savo tinkl¹. Taigi su palydovinio ryšio pagalba galima organizuoti videokonferencijas, kurios turi daug pranašumų dirbant su tiekėjais:

galimas greitas audiovizualinis pasikeitimas informacija si tiekėju;

greitas pasikeitimas dokumentacija ir kita medžiaga, nedelsiant klausimų, susijusių su gamybos planavimu ir valdymu, aptarimas;

tiekėjų įtraukimas į sprendimų priėmimo proces¹ – sprendimai būna geriau apgalvoti;

sustiprina psichologinį kontrolės efekt¹.

Palydovinės komunikacijos

Liberalizavus ryšių technik¹, tampa prieinami ir palydoviniai kanalai. Su jų pagalba gali būti išplėstas jau esantis antžeminis tinklas arba sukurtas visiškai naujas. 1979 metais Londone buvo įkurta Inmarsat organizacija, kurios pagrindinis tikslas – sukurti mobilių komunikacijų paslaugas, naudojamas pasauliniu mastu. Ši organizacija šiuo metu disponuoja 4 palydovais, galinčiais teikti dvi paslaugas.

1979 metais buvo sukurta sistema Inmarsat–A, kuri pirm¹ kart¹ buvo panaudota laivininkystėje. Sujos pagalba laivininkystės bendrovės arba įmonės valdo savo flotiles. Flotilės abonentai gali su savo partneriais visame pasaulyje kalbėtis telefonu, siųsti faksus arba pasikeisti duomenimis. Naudojant ši¹ sistem¹, galima siųsti ir kompiuterių duomenis ir taip Inmarsat–A instaliuoti į savo tinkl¹. Taigi su palydovinio ryšio pagalba galima organizuoti videokonferencijas, kurios turi daug pranašumų dirbant su tiekėjais:

galimas greitas audiovizualinis pasikeitimas informacija si tiekėju;

greitas pasikeitimas dokumentacija ir kita medžiaga, nedelsiant klausimų, susijusių su gamybos planavimu ir valdymu, aptarimas;

tiekėjų įtraukimas į sprendimų priėmimo proces¹ – sprendimai būna geriau apgalvoti;

sustiprina psichologinį kontrolės efekt¹.

Nepaisant išvardytų pranašumų, palydovinis ryšys turi ir trūkumų, pavyzdžiui, perdavimas galimas tik tam tikru paros metu (nuo 15 iki 16 vai.), įvairių krizių ir konfliktų metu palydovinio ryšio įranga gali būti sunaikinta dėl to, kad lengvai pastebima, palydovo signalai labai jautrūs aplinkos poveikiui (stiprus lietus, sniegas), todėl transliacijos kokybė ne visados garantuota. Ekonominiu aspektu smulkiems ir vidutiniams vartotojams palydovinis ryšys nėra prasmingas.

Sukūrus ir paleidus į orbit¹ kosmines stotis su įgulomis, pirm¹ kart¹ logistikos funkcijos buvo perkeltos į visat¹ (pavyzdžiui, inspekcija, priežiūra, remontas, laikymas. Tačiau s¹naudos, susijusios su eksploatacinėmis išlaidomis, yra labai didelės ir ne visados atsiperka vykdant logistines operacijas.



Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare



DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 1411
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved