Scrigroup - Documente si articole

     

HomeDocumenteUploadResurseAlte limbi doc
BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

VADOVAVIMAS (KOMANDAVIMAS)

įvairių



+ Font mai mare | - Font mai mic



DOCUMENTE SIMILARE

VADOVAVIMAS (KOMANDAVIMAS)

1. Vadovavimo stiliai

Valdžia organizacine prasme - tai galia paveikti žmonių veikl¹ ir elgesį norima linkme. Valdžios santykis visuomet esti bent tarp dviejų žmonių: vienas iš jų įsako, o kitas privalo paklusti ir vykdyti paliepimus.



Kokie yra valdžios šaltiniai, t.y. kodėl pavaldiniai paklūsta vadovams ir vykdo jų nurodymus?

Formali, arba teisėta, valdžia. J¹ suteikia vadovo pareigos.
Vadovai turi teisź apdovanoti darbuotojus už pasiekimus darbe arba
nubausti už pareigų nevykdym¹. Jie gali kontroliuoti informacij¹, skirstyti
išteklius, formuoti organizacijos politik¹, paruošti nuostatus bei taisykles ir
Lt.

Asmeninė (pavyzdžio) valdžia, autoritetas. Vadovo asmeninės
savybės, elgesys, pažiūros gali kelti pagarb¹, daryti teigiam¹ įspūdį
pavaldiniams. Tai labai svarbus valdžios šaltinis, nes pavaldiniai noriai
bendrauja su tokiu vadovu, stengiasi jam padėti, nekyla pasipriešinimas
vadovo paliepimams ir t.t.

Eksperto (kompetencijos) valdžia. Vadovo  galia paveikti
pavaldinius padidėja, jeigu jis yra kompetentingas, turi analitinių
sugebėjimų, būtinų sudėtingoms organizacijos problemoms sprźsti, didelź
darbo patirtį. Šios vadovo savybės ugdo pavaldinių pasitikėjim¹.

Valdžia, pagrįsta atlygiu. Pirmiausia tai materialinis atlygis, t.y.
visos išmokos, gautos už darb¹. Pagrindinė iš jų - darbo užmokestis.
Premijos taip pat yra materialinio atlygio forma, tiesiogiai susijusi su
darbuotojo darbo kokybe arba visos įmonės finansine sėkme. Tačiau
vadovas gali pasirinkti ir kitas materialinio atlygio formas - pakelti j
aukštesnes pareigas, suteikti galimybź toliau mokytis, pagirti, duoti
atsakingesnių užduočių ir pan. Kaip atlygis susijźs su valdžia? Valdžia,
paremta atlygiu, daro įtak¹ per teigiamus stimulus. Vienas iš geriausių
būdų daryti įtak¹ - pažadėti geresnį atlygį. Darbuotojai tam nesipriešina,
nes mainais už vadovo norų įvykdym¹ gaus atlygį. Tačiau tokia valdžia bus
stipri ir veiksminga, kai vadovai teisingai supras, kokio atlygio laukia
darbuotojai. Praktiškai tai sunku įgyvendinti, nes sunku nustatyti, kas
laikoma atlygiu, be to, ištekliai visada yra riboti.

Valdžia, pagrįsta prievarta. Vadovo pareigos organizacijoje
suteikia jam daug galimybių sustiprinti valdži¹ pavaldiniams panaudojant
Prievart¹ ir baimź. Darbuotojai, kurių poreikiai įgyvendinami

organizacijoje, tiki, kad vadovas gali sukliudyti šiuos poreikius patenkinti, todėl jie stengiasi vykdyti vadovo nurodymus ir šitaip išvengti nuobaudų. Baimė ir prievarta daro poveikį ne tik vykdytojams, bet ir vadovams, pvz., darbuotojai, grasindami streikais, gali daryti įtak¹ vadovo sprendimams.

Vadovavimo teorijos ir stiliai. Priversti žmogų paklusti galima įvairiai, todėl ir vadovavimo stilių yra daug. Valdymo stilius - tai žmonių santykių visuma įstaigoje, įmonėje. Jį formuoja vadovo vertybių sistema, pavaldinio lūkesčiai (t.y. ko jis tikisi iš vadovo) ir esama situacija (problemos pobūdis ir svarbumas). Metodologinis pagrindas, paaiškinantis, kaip formuojasi vadovavimo stilius, yra D.McGregoro X ir Y teorijos.

Jeigu vadovas pritaria X teorijos teiginiams, organizacijoje formuojasi autokratinis valdymo stilius, o jeigu vadovas yra Y teorijos šalininkas, tuomet jis pavaldiniams duoda užduotis, o sprendimo būdus leidžia pasirinkti jiems patiems. Tai demokratinis valdymo stilius.

D.Mc Gregoro teorijų pagrindu devintojo dešimtmečio pradžioje (1981m.) W.G.Ouchis pateikė tris valdymo teorijas : amerikietišk¹j¹ (A), japonišk¹j¹ (J) ir modifikuot¹ amerikietišk¹j¹ (Z). Pagal šias teorijas gerokai skiriasi požiūriai į įmonės darbuotojus.

A teorijos pagrindinės nuostatos : trumpalaikė tarnyba, individualus sprendimų priėmimas, individuali atsakomybė, greitas darbo įvertinimas ir paaukštinimas, tikslus kontrolės mechanizmas, specializuota karjera ('laiptai'), į darbuotoj¹ žiūrima kaip į tarnautoj¹.

J teorija : tarnyba iki pensijos, kolektyvinis sprendimų priėmimas, kolektyvinė atsakomybė, lėtas darbo įvertinimas ir paaukštinimas, neaiškus kontrolės mechanizmas, nespecializuota karjera ('laiptai'), į darbuotoj¹ žiūrima kaip į asmenį.

Z teorija : ilgalaikė tarnyba, kolektyvinis sprendimų priėmimas, individuali atsakomybė, lėtas įvertinimas ir paaukštinimas, neformali kontrolė su apibrėžtais vertinimais, vidutiniškai specializuota karjera, didelis dėmesys darbuotojo interesams, įskaitant šeim¹. Z teorija akcentuoja siekim¹ sukurti efektyviai dirbanči¹ darbo grupź, kurioje vadovas yra vienas iš grupės narių, todėl ši teorija paaiškina, kaip formuojasi liberalus vadovavimo stilius.

B.Tannebaumas ir V.Šmidtas valdymo stilius skirsto net į 7 grupes (1 lentelė).

Dažniausiai vadovavimo stilius nusakomas K.Levino s¹vokomis: autokratinis, demokratinis ir liberalus stilius. 2 lentelėje matote skiriamuosius šių vadovavimo stilių bruožus.

Sakėme, kad vadovavimo stilius priklauso ne tik nuo vadovo, bet 'r nuo pavaldinių.

1. lentelė

Valdymo stiliai pagal nurodymų pobūdį

Direktyvinis (instrukcijų)

Integruotas stilius

Vadovo autokratija

Pavaldinio laisvė

Pats nu-

sprendžia

ir praneša

pavaldi-

niams

'Įperša',

'parduo-

da' paval-

diniams

Pateikia

idėjas ir

klausia

kiekvieno

darbuotojo

nuomones,

o paskui

nuspren-

džia pats

Pateikia

sprendim¹,

bet sako.

kad, jei

reikės, ji

pakeis

Pateikia

problem¹,

surenka

pasiūly-

mus ir pats

nuspren-

džia

Nustato

darbuoto-

jams vei-

kimo ribas

ir leidžia

jiems veikti

tose ribose

Duoda už-

duotį, o

kaip j¹ at-

likti, palie-

ka nu-

sprźsti pa-

tiems dar-

buotojams

P.Hersey ir K.BIanchardas parengė vien¹ iš lyderystės teorijų, kuri¹ jie pavadino 'gyvenimo ciklo'' teorija. Pagal ši¹ teorij¹ vadovavimo stilius priklauso ir nuo pavaldinių brandumo. Brandumas čia reiškia ne amžiaus kategorij¹, o atskirų asmenų ar grupių sugebėjim¹ atsakyti už savo elgesį, sugebėjim¹ siekti numatytų tikslų, taip pat patirtį sprendžiant patikėtus uždavinius. P.Hersey ir K.BIanchardas brandum¹ laiko ne pastovia asmens ar grupės savybe, o greičiau konkrečios situacijos charakteristika. Kitaip tariant, priklausomai nuo užduoties atskiri vykdytojai ar jų grupės pasirodo es¹ nevienodo 'brandumo''. Dėl šios priežasties vadovas taip pat gali ir turi keisti savo elgesį, prisitaikydamas prie darbuotojo ar grupės elgesio.

Kaip matyti 2 paveiksle, 'gyvenimo ciklo' teorija numato 4 vadovavimo stilius : nurodymų, idėjų 'pardavimo', dalyvavimo ir delegavimo.

stilius. Vadovas daug dėmesio skiria užduočių įvykdymui ir mažai
žmonių santykiams. Tai instrukcijų, nurodymų stilius. Jis taikomas
pavaldiniams, kurių brandumas mažas (Ml). Šis stilius visiškai
pateisinamas, kai pavaldiniai nenori arba negali atsakyti už konkrečios
užduoties įvykdym¹ : jiems reikia instrukcijų ir griežtos kontrolės.

stilius. Vadovas pakankamai daug dėmesio skiria užduotims ir
darbuotojų santykiams. Pavaldiniai norėtų dirbti savarankiškai ir atsakyti
už atlikt¹ darb¹, tačiau negali, nes jų brandumas vidutiniškas. Todėl
vadovas, įvertindamas darbuotojų pastangas, 'parduoda' savo idėjas
pavaldiniams ir taip juos skatina.

2 lentelė

Vadovavimo stilių pobūdis

Stiliaus pobūdis

Vadovavimo stilius

Autokratinis

Demokratinis

Liberalus

Sprendimų priėmimo būdai

Visas problemas sprendžia pats

Prieš priimdamas sprendim¹, tariasi su pavaldiniais

Sprendim¹ priima ko­legialiai arba jo laukia iš vadovų, jeigu pats yra vidutinės grandies vadovas

Paliepimų pateikimas pavaldiniams

Įsako, komanduoja

Siūlo, prašo

Prašo, įkalbinėja

Atsakomybės pasidalijimas

Pats imasi atsako­mybės arba perlei­džia j¹ pavaldiniams

Atsakomybź paskir­sto sulig deleguotais įgaliojimais

Neprisiima atsakomybės

Požiūris j iniciatyv¹

Iniciatyv¹ dažniausiai užgniaužia

Skatina, panaudoja bendrų interesų labui

Iniciatyv¹ perleidžia pavaldiniams

Požiūris j personalo parinkim¹

Bijo kvalifikuotų darbuotojų, stengiasi jų atsikratyti

Parenka protingus darbuotojus

Darbuotojų atrankos pats nevykdo

Požiūris j savo žinių trūkum¹

Visk¹ žino - visk¹ moka

Teigiamai reaguoja į konstruktyvi¹ kritik¹, nuolat kelia savo kvalifikacij¹

Nuolat kelia savo kvalifikacij¹ ir skatina tai daryti savo pavaldinius

Bendravimo stilius

Stengiasi išlaikyti distancij¹, bendrauja nenoriai

Draugiškas, mėgstantis bendrauti

Bendrauja su pavaldiniais tik jų iniciatyva

Santykių su pavaldiniais pobūdis

Priklauso nuo nuotaikos

Elgesys stabilus, nuolatinė savikontrolė

'Minkštas', nepriekabus, sutariamas

Požiūris į disciplin¹

Yra griežtos drausmės šalininkas

Būdingas diferen­cijuotas požiūris į pavaldinių elgesį

Reikalauja formalios drausmės

Požiūris į mo­ralinio poveikio pavaldiniams priemones

Mano, kad nuobauda yra geriausias stimuliavimo metodas

Teigiamo skatinimo priemones taiko nuolat

Elgiasi taip pat kaip ir demokratas

S3 stilius. Vadovo stilių atitinka aukštas pavaldinių brandumo laipsnis.
Šioje situacijoje pavaldiniai gali, bet ne visada nori atsakyti už užduoties
įvykdym¹. Vadovas gali paskatinti darbuotojus jiems padėdamas, o ne
primesdamas nurodymus. Iš esmės vadovas ir pavaldiniai kartu priima
sprendimus; tai bendradarbiavimo (dalyvavimo) stilius.

S4 stilius. Šioje situacijoje pavaldiniai yra kompetentingi savarankiškai
sprźsti uždavinius ir atsakyti už rezultatus. Be to, jie pareiškia nor¹
prisiimti atsakomybź. Vadovas leidžia pavaldiniams veikti savarankiškai,
t.y. perleidžia jiems teises ir Įgaliojimus.

Taigi 'gyvenimo ciklo' teorija rekomenduoja lankstų, adaptacinį vadovavimo stilių. Tačiau ji turi trūkumų :

nėra metodų brandumui nustatyti:

supaprastintas stilių skirstymas į grupes;

neaišku, ar praktiškai vadovai gali būti tokie lankstūs, kokie turėtų
būti pagal modelį.


Vykdytojų brandumas

2 pav. P.Hersey'aus ir K.Blanchardo vadovavimo stiliaus priklausomybė nuo darbuotojų brandumo

Valdymo stiliaus elementai

Valdymo stilius susideda iš paliepimų, stimulų, argumentų.

Pirmiausia, kad pavaldiniai pradėtų veikti, vadovas turi duoti paliepim¹. Organizacijų teoretikai linkź išskirti užduotis, kai nurodomas tik galutinis veiklos tikslas, ir instrukcijas, kai nurodomas ir tikslo pasiekimo būdas. Taigi paliepim¹ gali sudaryti tik užduotis arba užduotis ir instrukcija.

Kartais manoma, kad pakanka pavaldiniui pateikti tik instrukcij¹, o tikslų nurodyti nebūtina. Iš esmės tai klaidinga nuomonė, nes net tiksliausios instrukcijos negali numatyti visų galimų atvejų. Taigi užduotys turi būti ne per daug bendros ir ne per detalios. Praktika rodo, kad dažniau užduotys būna nekonkrečios, nes vadovas, įsigilinźs į savo problem¹, pamiršta, kad pavaldiniai gali nežinoti daugelio reikalingų detalių. Jie paprastai geriau išmano savo siauresnź sritį negu vadovas. Užduočių detalumas priklauso nuo darbuotojo kvalifikacijos ir įstaigos dydžio (kuo didesnė įstaiga, tuo užduotys turi būti detalesnės).

Paliepimai skiriasi savo griežtumo laipsniu. Griežčiausi paliepimai yra įsakymai, kurie liepia griežtai laikytis nurodytų taisyklių. Įsakymuose yra nurodomi ir vykdymo terminai (pradžios ir pabaigos). Jei pradžios terminas nenurodytas, lai įsakymas įsigalioja nuo paskelbimo momento.

Negriežti paliepimai - tai nurodymai. Jie nurodo tik tiksl¹, apytikslį veikimo būd¹.

Mažiausiai griežti yra patarimai. Pavaldinys gali pasirinkti ir tiksl¹, ir veikimo būd¹.

Kalbant apie paliepimų griežtumo laipsnį, ne tiek svarbu pateikimo forma ar stilius, kiek tai, kad pavaldinys skirtų paliepimus nuo patarimu, nes neįvykdžius viršininko patarimo gali laukti bausmė.

Ne visi paliepimai yra įvykdomi. Dažniausiai pasiteisinama, kad šioje situacijoje to padaryti negalima. Peršasi išvada, kad vadovas, prieš duodamas paliepim¹, turėtų įsitikinti, ar pavaldinys gali jį įvykdyti. Dažnai paliepimai neįvykdomi, nes jų pavaldinys gauna tiek, kad visų ir neatsimena.

Antrasis būtinas valdymo stiliaus elementas yra stimulai (paskata veikti, postūmis). Paprastai nagrinėjami išoriniai stimulai, t.y. tokie, kurie priklauso nuo vadovo. Stimulai gali būti prievartiniai, kai pavaldinys, neįvykdźs paliepimo, turės nuostolių, ir pažadiniai, kai įvykdžius paliepim¹, nauda bus didesnė ir viršys įdėtas pastangas.

Trečiasis valdymo stiliaus elementas - argumentai (arba įtikinėjimas). Argumentai būna racionalūs ir emociniai. Pirmieji nukreipti į prot¹, antrieji - į jausmus. Emocinių argumentų laikymas priklauso tik nuo

vadovo įgimto talento. Jie taikomi gana plačiai ir efektyviai, jei, žinoma, nėra grindžiami melu.



Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare



DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 1245
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved