CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

VANDENTIEKIO TRASOS IPILDOMOSIOS NUOTRAUKOS SUDARYMO METODIKA IR REIKALAVIMAI

įvairių

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

VANDENTIEKIO TRASOS IPILDOMOSIOS NUOTRAUKOS SUDARYMO METODIKA IR REIKALAVIMAI

Geodezijos ir kartografijos techninis reglamentas (GKTR 2.01.01.:1999) nustato Lietuvos Respublikoje statomų po˛eminių komunikacijų geodezinių nuotraukų atlikimo bei ios dokumentacijos kaupimo tvark¹ ir yra privalomos statytojams (u˛sakovams), miestų ir rajonų savivaldybėms, įmonėms, vykdančios nustatyta tvarka iuos darbus. Siekiant pagerinti po˛eminių in˛inerinių tinklų tiesimo kokybź, sudaryti patikimas s¹lygas komunikacijų saugiam ir racionaliam eksploatavimui, sukaupti patikimus topografinius duomenis teritorijų planams rengti, ivengti neracionalių pakartotinų tyrinėjimų, atliekamos visų statomų po˛eminių tinklų ir komunikacijų bei su jų eksploatacija susijusių po˛eminių bei ant˛eminių statinių (po˛eminių perėjų, rezervuarų, siurblinių, vamzdynų ir pan.) – toliau po˛eminių komunikacijų geodezinės nuotraukos. Nutiesus po˛eminius tinklus ir komunikacijas (iki jų u˛pylimo gruntu), privalomai atliekamos jų ipildomosios nuotraukos. Ipildomųjų nuotraukų techniniai reikalavimai apibrė˛iami specialiomis statybos taisyklėmis ir rekomendacijomis.

Po˛eminių komunikacijų geodezinės (ipildomosios) nuotraukos turi būti sudaromos 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemoje (LKS – 94) arba vietinėje sistemoje. Komunikacijos brai˛omos prisilaikant „Topografinių planų M1:500, 1:1000, 1:2000 ir 1:5000 sutartinių ˛enklų‘, patvirtintų Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos, 1997 m. po˛eminių komunikacijų statybos metu geodezinius darbus, u˛tikrinančius komunikacijų atitikim¹ projektui, atlieka pačios statybos organizacijos arba tokius darbus atliekančios įmonės, turinčios nustatyta tvarka iduotas iems darbams vykdyti licencijas. [1]

1.1. Geodezinių nuotraukų atlikimo tvarka

Po˛eminių komunikacijų geodezines nuotraukas atlikti u˛sako statytojas (u˛sakovas). U˛sakyme nurodoma komunikacijų rūis, apytikris jų ilgis ir statybos u˛baigimo laikas. Visais atvejais prie u˛sakymo turi būti pridėtas tiesiamų po˛eminių komunikacijų suvestinis planas. Po˛eminių tinklų ir komunikacijų geodezinėms nuotraukoms atlikti specialistus ikviečia rangovas, o kai statyba vykdoma ūkio būdu – statytojas (u˛sakovas), bet ne vėliau kaip prie dvi darbo dienas iki u˛kasant komunikacijas. Statybos organizacijos paruoia po˛emines komunikacijas geodezinei nuotraukai: uliniai, kameros ir įrenginiai turi būti ivalyti, kabeliai – matomi, neu˛pilti ˛emėmis ir t.t. esant reikalui, statybos organizacijos pastato atpa˛inimo ˛enklus. Fekalinės ir lietaus kanalizacijų geodezinės nuotraukos, iki u˛kasant tranėjas, atliekamos tik didelio skerspjūvio (d>1000 mm) magistralinių tinklų. Vidaus kvartaluose ių komunikacijų geodezinė nuotrauka daroma sutvarkius aplink¹ (gerbūvį). Elektros kabelinių linijų planinź padėtį nustatyti galima nuo esamų kapitalinių statinių arba specialių atpa˛inimo ˛enklų. Iimtinais atvejais, nesant atpa˛inimo ˛enklų, nurodomos kabelių posūkio takų koordinatės. Dujotiekio, iluminių tinklų, vandentiekio, fekalinės, lietaus ir nuotolinių ryių kanalizacijų, futliarų ir praėjimų po gatvėmis (nurodant apsauginių vamzd˛ių, tunelių skaičių) bei 110 kilovoltų elektros kabelių atliekama planinė ir vertikalinė geodezinė nuotrauka, o kitų elektros kabelių ir ryių tinklų – tik planinė. Naujai paklotų dujotiekio tinklų geodezinės nuotraukos atliekamos neizoliavus suvirinimo siūlių. Baigus geodezinės nuotraukos lauko darbus, per 5 darbo dienas naujai paklotos po˛eminės komunikacijos privalo būti pa˛ymėtos in˛inerinio topografinio plano M 1:500 planetėse arba papildyta geoferencinių duomenų bazė ir sudaroma galimybė u˛sakovui pasinaudoti reikalingais duomenimis tikrinant ar komunikacija paklota pagal projekt¹. Neatlikus geodezinės nuotraukos lauko darbų, u˛kasti komunikacijas draud˛iama.

Statytojas (u˛sakovas) per 3 darbo dienas iki objekto priėmimo komisijos darbo prad˛ios apskrities virininko administracijai (miesto (rajono) savivaldybei) perduodama vienas geodezinės nuotraukos dokumentacijos egzempliorius, o u˛sakovui – kiekvienos komunikacijos rūies dokumentacijos 3 egzemplioriai. Nuotraukose turi būti parodyta topografiniuose planuose esama situacija po 15 m į visas puses nuo statomo objekto su plane esamais ir naujai nutiestais in˛ineriniais tinklais, kaip reikalauja techninės instrukcijos ir nurodymai.

Prie pradedant kamerinius darbus, būtina nustatyti po˛eminių komunikacijų kamerų dangčių ir kitų matomų elementų planinź ir aukčių padėtį geodeziniais metodais, vadovaujantis galiojančių instrukcijų reikalavimais. Visi kiti po˛eminių komunikacijų takai, nematomi posūkiai ir atsiakojimai in˛ineriniuose topografiniuose planuose pa˛ymimi panaudojant geodezinės nuotraukos s¹sajų duomenis.

Tiksliai vietovėje atpa˛įstamų geodezinės nuotraukos situacijos elementai geodezinio tinklo takų at˛vilgiu turi būti vaizduojami plane 0,4 mm tikslumu, o kiti elementai – 0,7 mm.

Tiksliai vietovėje atpa˛įstamų situacijos elementų tarpusavio padėties paklaidos plane turi būti ne didesnės kaip 0,7 mm, o kitu atveju – 1,0 mm.

Valstybinei komisijai priėmus objekt¹ u˛sakovas perduoda geodezinės nuotraukos med˛iag¹ tinklus eksploatuojančioms organizacijoms. Apskrities virininko administracijos (miestų (rajonų) savivaldybės), geodezinių darbų vykdytojui pateikus, spaudu patvirtina atliktas po˛eminių komunikacijų geodezines nuotraukas arba papildytų geoferencinių duomenų bazių iraus. Be io spaudo arba geoferencinių duomenų bazių irao statiniai negali būti priimti naudoti ir teisikai registruoti. [2]

1.2 Po˛eminių tinklų ir komunikacijų planinės ir vertikalios padėties nustatymo reikalavimai

Nutiesus naujas po˛emines komunikacijas būtinai fiksuojama jų planinė ir vertikalioji padėtis, nustatomos jų techninės charakteristikos. Planinė padėtis nustatoma:

1. visų įrenginių ( ulinių, kamerų, hidrantų, hidraulinių u˛dorių, kondensacinių puodų ir kt.);

2. posūkių, prijungimų, nepasukamų dujotiekio siūlių, įvadų ir kt.;

3. tiesių tarpų – ne rečiau kaip kas 50 m.

Planinė padėtis nustatoma iais būdais (1 priedas):

1. trimis linijiniais matavimais nuo aikių, pastovių situacijos kontūrų: pastatų kampų, įvairių stulpų, med˛ių, kapitalinių tvorų, atraminių sienelių, specialių po˛eminių komunikacijų atpa˛inimo stulpelių ir kt.:

2. statmenimis ir linijiniais matavimais nuo pastovius ir aikius situacijos kontūrus jungiančių linijų, ių linijų tźsinių ( taip pat pastatų sienų tźsinių);

3. trimis linijiniais matavimais nuo aukčiau minėtų jungiančių linijų ir jų tźsinių;

4. įvairiomis, aukčiau minėtų būdų kombinacijomis;

5. atskirais atvejais – koordinuojant.

Nustatant po˛eminių komunikacijų planinź padėtį būtina laikytis ių reikalavimų:

1. linijinių sankirtų ir matavimų ilgiai negali viryti turimos ruletės ilgio;

2. linijinių matavimų susikirtimo kampai ( tarp gretimų matavimų ) negali būti ma˛esni kaip 25°

3. kiekvienas takas nustatomas arba trimis linijinėmis sankirtomis arba vienu statmeniu ir linijine sankirta;

4. statmenys, jeigu status kampas nustatomas i akies, turi būti ne ilgesnis kaip 5 metrai , jeigu ekeriu – 20 metrų;

5. pastatų sienų arba jungiančių linijų tźsiniai negali viryti pusantro pastato sienos arba jungiančios linijos ilgio;

6. kontrolei matuojami atstumai tarp įrenginių ( ulinių ), posūkių ir pan.;

7. Visi linijiniai matmenys fiksuojami vieno centimetro tikslumu.

Po˛eminių komunikacijų vertikalioji padėtis ( altitudės ) nustatoma techninės niveliacijos būdu. Altitudės nustatomos:

1. visų įrenginių viraus ( dangčio ˛iedo );

2. į ulinį įeinančių arba ieinančių vamzd˛ių ( savitakinių komunikacijų – kanalizacijos ir drena˛o – vamzd˛io latako ), kitų vamzd˛ių – vamzd˛io viraus;

3. telefono kanalizacijos – vamzd˛io latako, jei vamzd˛ių pluotas – apačios ir viraus;

4. Vienodo nuolyd˛io atkarpų –ne rečiau kaip kas 50m.

Kabelinių komunikacijų altitudės ( be papildomų reikalavimų ) nenustatomos. Altitudės nustatomos 1 cm tikslumu. Be planinės ir vertikaliosios padėties nustatomos ios techninės po˛eminių komunikacijų charakteristikos:

1. komunikacijų paskirtis

2. vamzd˛ių vidiniai skersmenys;

3. vamzd˛ių med˛iaga;

4. savitakinių komunikacijų skysčio tekėjimo kryptis ( tarp ulinių ), kurios viruje nurodomas nuolydis ( promilėmis ), o apačioje – atstumas tarp ulinių;

5. slėgis ( dujotiekio );

6.įtampa ( elektros kabelių );

7. apsauginių vamzd˛ių med˛iaga ir skersmenys.

Baigus lauko darbus sudaromas planas, kuris paprastai parengiamas remiantis objekto generaliniu planu. Plane turi būti parodyta pagrindinė situacija: statiniai, med˛iai, stulpai, tvoros, keliai ir kiti kontūrai. Ibrai˛omos visos naujai nutiestos komunikacijos. Reikalui esant (orientacijai, komunikacijoms patikslinti ir pan.) ibrai˛omos ir esamos komunikacijos. Naujai nutiestos komunikacijos parykinamos, parodomi visi komunikacijų įrenginiai, posūkiai, įvadai, prisijungimai ir kiti takai. (2 Priedas)

Po˛eminių komunikacijų posūkių planinės padėties matmenys, o taip pat altitudės duodami tame pačiame plane. Prie altitud˛ių raomos raidės ir rodyklės, parodančios kurios vietos altitudė nustatyta. Dujotiekio planinės padėties matmenys visais atvejais duodami atskiroje schemoje. Būtinai parodoma iaurės kryptis. Po˛eminių komunikacijų ulinių planinės padėties matmenys, o taip pat altitudės nurodomi ulinių inventorizacijos kortelėse. iose kortelėse nurodoma vamzd˛ių med˛iaga, atstumai nuo dangčio, altitudės, lipynės tipas ir kt.

Atiduodant eksploatacijai naujai paklot¹ dujotiekį, pateikiama i med˛iaga: 1) dujotiekio trasos plano kopija; 2) dujotiekio ir jo įrenginių planinės padėties matmenų schema; 3) dujotiekio iilginis profilis.

Jeigu lauko darbų dokumentacij¹ sudaro keli brė˛iniai, tai kiekviename lape brai˛oma jų idėstymo schema ir patys brė˛iniai numeruojami. Nuotraukos dokumentacijos brė˛iniuose turi būti nurodoma, kada ir kas atliko matavimus ir sudarė brė˛inį. [3]

1.3 Po˛eminių in˛inerinių tinklų klasifikavimas

Po˛eminių in˛inerinių tinklų nuotraukos objekt¹ sudaro in˛ineriniai tinklai ir įrenginiai, pakloti ˛emiau ˛emės paviriaus ir esantys u˛ pastatų ribų.

In˛ineriniai tinklai pagal jų klojimo būd¹ gali būti skirstomi į po˛eminių ir ant˛eminius.

Pagal pobūdį in˛ineriniai tinklai skirstomi į: vamzdynus, kabelinius tinklus, tunelius (kanalus). Vamzdynai gali būti klasifikuojami dviem aspektais: pagal atliekamas funkcijas ir pagal paskirtį.

Pagal atliekamas funkcijas vamzdynai skirstomi į magistralinius, paskirstomuosius, kvartalinius ir įvadus į pastatus.

Pagal paskirtį vamzdynai klasifikuojami į vandentiekio tinklus, nuotakynus (kanalizacijos): a) lietaus nuotakynus; b) buitinius nuotakynus. ios abi nuotakynų rūys gali būti skirstomos į savitakinius ir slėginius tinklus, drena˛o tinklus, dujotiekio tinklus, iluminius tinklus.

In˛inerinių tinklų vamzdynai įrengiami tiek gyvenamuosiuose, tiek pramoniniuose rajonuose. Be ių vamzdynų, pramonės įmonėse gali būti naudojami specialiosios paskirties vamzdynai: a) vamzdynai naftos produktams (naftai, ˛ibalui, benzinui, mazutui, tepalams) transportuoti; b) vamzdynai skystosioms cheminėms med˛iagoms (rūgtims, armams ir kt.); c) vamzdynai dujinėms med˛iagoms (deguoniui, azotui, acetilenui) transportuoti; d) vamzdynai biriosioms med˛iagoms (pelenams, lakams, pjuvenoms) transportuoti.

Vamzdynai naftos produktams įrengiami naftos perdirbimo įmonėse. Vamzdynai skystosioms cheminėms med˛iagoms transportuoti klojami chemijos pramonės įmonėse. Vamzdynai dujinėms med˛iagoms transportuoti da˛niausiai įrengiami metalurgijos kombinatuose. Vamzdynai biriosioms med˛iagoms transportuoti klojami medienos perdirbimo įmonėse.

Specialiosios paskirties vamzdynai da˛niausiai klojami vir ˛emės paviriaus, iskyrus kai kuriuos naftos produktų vamzdynus.[4]

Po˛eminiai vandentiekio tinklai

Vanduo naudojamas labai įvairiems tikslams, todėl jo kokybei keliami nevienodi reikalavimai. Pagal tai vandentiekiu tiekiamas vanduo gali būti buitinis, gamybinis, priegaisrinis.

Buitiniu vandeniu vadinamas vanduo, vartojamas palaikyti higienai civiliniuose ir buities tarnybų pastatuose, maisto pramonei, aplinkai tvarkyti. iems poreikiams skirtam vandeniui pirmiausia keliami sanitarijos ir higienos reikalavimai (vanduo turi būti nekenksmingas sveikatai, gero skonio, jame negali būti ligas sukeliančių bakterijų). Buitinio vandens naudojimo vietos: 1) gyvenamieji namai, 2) pramonės įmonės, 3) aptarnavimo sfera, 4) vieosios vietos.

Gamybinis vanduo naudojamas pramonės, transporto, energetikos, ˛emės ūkio ir kitokių įmonių technologiniams procesams: garui gaminti, auinti, drėkinti, produkcijai gaminti.

Gaisrams gesinti skirto vandens reikia tiek gyvenamiesiems, tiek pramoniniams rajonams bei gamybos sektoriui. Tačiau jis neįrengiamas gyvenvietėse, kuriose yra iki 50 gyventojų ir u˛statytuose ne auktesniais kaip dviejų auktų pastatais, nes čia gaisrai gesinami vandeniu ne i vandentiekio, o i tam tikslui įrengtų ar natūralių vandens talpyklų.

Slėginiuose vandentiekiuose naudojami ketiniai, plieniniai, asbestcementiniai, gel˛betoniai, plastikiniai, stikliniai ir kitokių med˛iagų vamzd˛iai. Beslėgiams vandentiekiams naudojami betoniniai ir gel˛betoniniai vamzd˛iai, atviri betoniniai ir gel˛betoniniai kanalai. Vandentiekio vamzd˛iai klojami da˛niausiai lygiagrečiai su lyginamu ar esamu ˛emės paviriu, ˛emiau did˛iausio įalimo gylio tame gruntu, Lietuvoje vandentiekio vamzd˛iai da˛niausiai klojami 0,5 m giliau grunto did˛iausios įalimo ribos, ir tai apytiksliai atitinka 1,8 – 2 m gylį, ir su ne ma˛esniu kaip 0,001 m nuolyd˛iu. Vandentiekio ulinio gylis apytiksliai lygus paklotų vamzd˛ių lygiui. ulinio plano gabaritai ir forma priklauso nuo vamzd˛ių skersmens, armatūros ir fasoninių dalių skaičiaus bei idėstymo būdo. Armatūra pagal; paskirtį būna: u˛daromoji ir reguliuojamoji (sklendės, diskiniai u˛doriai ir vertikliai); apsauginė; vandens ėmimo.

Vandentiekio uliniai montuojami i surenkamųjų gel˛betoninių ˛iedų, stačiakampių gel˛betoninių dė˛ių ir surenkamųjų gel˛betoninių blokų. Apvalūs surenkamieji gel˛betoniniai ˛iedai yra 700mm (290 ir 890 mm aukčio), 1000, 1500 ir 2000 mm (590 ir 890 mm aukčio) skersmens. Stačiakampių surenkamųjų gel˛betonių dė˛ės yra tokių matmenų: 2 x 2; 2,5 x 2,3; 3x2 ir 3 x 2,5 m. Vandentiekio ulinio darbinė kamera turi būti ne ˛emesnė kaip 1,5 m ( nuo dugninės iki vamzd˛io apačios). Vandentiekio ulinių ir hidrantų padėtis vietovėje nurodoma tvirtinant ant nuolatinių vietovės objektų (pastatų, stulpų, kapitalinių tvorų) ar po˛eminių tinklų sargelių ulinių padėties lenteles. Jose nurodyti atstumai nuo lentelės tvirtinimo vietos iki ulinio ar hidranto.

. Nuotakynai

Nuotakynai (kanalizacija), arba nutekamųjų vandenų alinimo ir valymo sistema - tai kompleksas in˛inerinių įrenginių, skirtų surinkti nuotekas i gyvenamųjų rajonų ir pramonės bei ˛emės ūkio įmonių, jas alinti i minėtų teritorijų, ivalyti bei paalinti kenksmingum¹ ir ileisti į atviros vandens telkinius. Nuotekos skirstomos į 3 grupes:

1) buitinės nuotekos (i klozetų, plautuvių, praustuvų, vonių ir kt. sanitarijos prietaisų, įrengtų gyvenamuosiuose, visuomeniniuose ir pramoniniuose pastatuose);

2) pramoninės nuotekos (susidarančios panaudojus vandenį gamybos technologiniuose procesuose);

3) lietaus (atmosferines) nuotekos (susidarančios ˛emės paviriuje, ant pastatų stogų, ikritus atmosferiniams krituliams bei tirpstant sniegui).

Minėtos nuotekos būna daugiau ar ma˛iau u˛tertos atmosferinėmis ir mineralinėmis med˛iagomis, itirpusiomis vandenyje, halogeninės būsenos arba pradinio pavidalo. Sanitariniu po˛iūriu ypač pavojingos nuotekos, į kurių sudėtį įeina didelis kiekis pūvančių organinių med˛iagų, įskaitant fekalijas, lapim¹ ir įvairių rūių bakterijas, ypač patogeninės grupės, sukeliančios susirgimus. Pramoninės nuotekos dar skirstomos į u˛tertas ir palyginti varias, gautas i agregatų auinimo sistemos. Med˛iagos, kuriomis teriamos pramoninės nuotekos, būna įvairiausios ir priklauso nuo technologinių gamybos procesų. Kai u˛tertumas pramoninėmis nuotekomis Yra didelis, ypač kenksmingosiomis med˛iagomis, prie ileid˛iant į miesto nuotakyn¹ nuotekos turi būti valomos (nukenksminamos) vietoje.[6]

1.3.3.Drena˛as

Drena˛as - tai po˛eminio vamzdyno sistema gruntinio vandens lygiui pa˛eminti.

Drena˛as taip pat naudojamas gruntiniam ir kitam (neu˛tertam) vandeniui i tam tikrų po˛eminių komunikacijų ulinių (ilumos kamerų) paalinti. Pagal drena˛o įrengimo konstrukcij¹ drena˛as skirstomas į horizontalųjį (paklot¹ sekliai ir paklot¹ giliai), vertikalųjį ir lydim¹jį.

Horizontaliajam drena˛ui statyti buvo naudojami betoniniai, keraminiai, asbestcementiniai, labai retai mediniai vamzd˛iai ir labai retai statomi i plytų. Dabar da˛niausiai naudojami plastikiniai drena˛o vamzd˛iai. Drena˛o vamzd˛iai klojami grunte 0,002-0,040 nuolyd˛iu. Miesto s¹lygomis da˛niausiai naudojami vamzd˛iai, kurių skersmuo 100-200 mm, didesnio skersmens vamzd˛iai retai naudojami. Sekliai klojamam drena˛ui da˛niausiai naudojami

100 mm skersmens vamzd˛iai, 0 giliai klojamam drena˛ui - ne ma˛esnio kaip 150 mm skersmens vamzd˛iai. Drena˛o vamzd˛ių klojimo gylis priklauso nuo drena˛o paskirties ir reikiamo pa˛eminti gruntinio vandens lygio. Gruntinis vanduo į drena˛o vamzdį patenka pro paliktus tarpus tarp vamzdelių jungčių (naudojant keraminius vamzdelius) arba per ma˛as skylutes, padarytas vamzd˛io sienelėje (plastikiniuose vamzd˛iuose). Drena˛o vamzd˛iai da˛niausiai apdengiami gruntinį vandenį filtruojančiomis med˛iagomis (stiklo pluotu ir kitomis), kurios apsaugo drena˛o vamzdį nuo u˛naų ir neleid˛ia ineti grunto aplink drena˛o vamzdį.[7]

. Centralizuoto ilumos tiekimo tinklai

Visų rūių vartotojams iluma tiekiama centralizuotu arba vietiniu būdu ilumos tiekimo sistemomis (TS). Principinė TS schema pavaizduota. Kiekvien¹ TS sudaro keturi elementai:

1) ilumos altinis (), kuriame gaminama iluma;

2) ilumos tiekimo tinklai (TT), i tiekiamas ilumos

vartotojams (V);

3) ilumos punktai; jie būna vietiniai arba centriniai; kai rengiami vartotojų pastatuose, vadinami vietiniais ilumos punktais (VP). Tokie punktai įrengti ilumos vartotojams V1 ir V2. ilumos punktai, įrengti atskirai, u˛ vartotojo pastato ribų (prie jų prijungta keletas ilumos vartotojų: V3, V4, V5), vadinami centriniais ilumos punktais (CP). Per ilumos punktus ilumos vartotojų pastatų centrinės ildymo ir kt. sistemos jungiamos su lauko TT;

4) ilumos vartotojai (V) - tai pastatuose esančios ilumos naudojimo sistemos (ildymo, vėdinimo, karto vandentiekio, technologinės). ios sistemos tenkina visus ilumos poreikius.

Pagal ilumneį skirstomos į:

1. vandens (įkaitinamas iki 130-170 °C),

2. vandens garų.

ilumos tiekimo sistemos skirstomos į:

1. centralizuotos,

2. vietines.

Centralizuotos ilumos tiekimo sistemos (CTS) pagal ilumos

altinį skirstomos į: 1. termofikacines; 2. rajonines.

Termofikacines - kai vienu metu gaminama dviejų rūių energija - elektra ir iluma. iose sistemose ilumos altinis termofikacinė (TE) arba atominė termofikacinė (A TE) elektrinė. Rajoninės CTS - kai ilumos altinis yra miestų arba miestų pramonės rajonų bei atskirų pramonės įmonių katilinės (RK), kuriose gaminama tik ilumos energija.

Vietines ilumos tiekimo sistemos (VTS) yra tokios, kur ilumos energija gaminama keliems pastatams arba ji gaminama pačiuose pastatuose, įrengtose vietinėse katilinėse.

Pagal ilumos vartojimo re˛imus visi ilumos vartotojai skirstomi į: 1. sezoninius, 2. nuolatinius.

Lietuvos miestuose ir gyvenvietėse komunaliniai ir buitiniai ilumos poreikiai tenkinami naudojant ilumneį - kart¹ vandenį. Jeigu karto vandens slėgis ir temperatūra bei techniniai technologijos ypatumai neatitinka ilumos vartotojų poreikių, pramonėje naudojamas vandens garas.

ilumos tiekimo vamzdynai klojami po ˛eme ir vir ˛emės. Visos po˛eminės ilumos tiekimo trasos skirstomos į bekanales ir kanalines. Bekanalėse trasose gruntas tiesiogiai liečiasi su izoliacijos sluoksniu, 0 kanalinėse - su iorinėmis kanalo sienelėmis. Kanalai yra pereinamieji, pusiau pereinamieji ir nepereinamieji. Pastaruoju metu dauguma jų rengiami i surenkamųjų gel˛betonio elementų. Pereinamieji kanalai (5.4 pav.) rengiami ilumos tiekimo tinklų prad˛ioje, prie ilumos altinių, ir ten, kur nutiestos stambios magistralės. Pereinamieji kanalai (kolektoriai) taip pat rengiami po pagrindiniais didelių miestų[8]

. Dujotiekio tinklai

Pagal kilmź degiosios dujos skirstomos į gamtines ir dirbtines. Gamtinės dujos per daugelį tūkstančių metų susidarė biochemikai ir termikai skylant organinėms gyvūnų ir augalų liekanoms, kurios įsiterpė į akytuosius nuosėdinius ˛emės sluoksnius, i viraus ir apačios apribotus dujoms nelaid˛iais (pvz., molio) sluoksniais. Daugeliu atvejų apatiniame sluoksnyje būna nafta arba vanduo. Gamtinių dujų telkiniai skirstomi į tris grupes: sausieji, dujų kondensato ir naftingieji. Sausųjų telkinių dujų pagrind¹ sudaro metanas; be jo, būna nedidelis kiekis etano, propano ir butanų. Dujų kondensato telkiniuose, be metano, būna dideli sunkiųjų angliavandenilių (propano, butanų) kiekiai iki benzino ir ˛ibalo frakcijų. Naftinguosiuose telkiniuose naftoje yra itirpusių lengvų ir sunkesnių angliavandenilių. Jie atsiskiria i naftos, suma˛ėjus slėgiui.

Suskystintosios angliavandenilių dujos, gaunamos i gamtinių dujų arba i naftos produktų perdirbimo įrenginių, naudojamos komunalinėms buitinėms reikmėms ir pramonėje. Suskystintosioms dujoms priskiriami tokie angliavandeniliai, kurie esant normalioms s¹lygoms Yra garų būsenos, 0 truputį padidinus slėgį (nema˛inant temperatūros), virsta skysčiu. i dvifazė būsena naudojama suskystintiesiems angliavandeniliams ve˛ti ir laikyti balionuose bei rezervuaruose, nes dujų, paverstų skysčiu, garų tūris suma˛ėja daug kartų.

Pagrindiniai suskystintųjų dujų komponentai Yra alkanai (CnH2n+2) - propanas bei butanas ir alkenai (Cn H2n), pradedant nuo n = 2, - propilenas ir butilenas bei ma˛as etileno kiekis.

Miestai ir gyvenvietės aprūpinami gamtinėmis ir suskystintosiomis angliavandenilių dujomis. Dirbtinės dujos dėl ma˛o kaloringumo miestams dujofikuoti naudojamos rečiau. [9]

. Elektros tinklai

Elektros tinklu vadinama pastočių ir įvairių įtampų linijų, skirtų elektros energijai paskirstyti ir perduoti, visuma. Elektros tinklai skirstomi pagal kelet¹ po˛ymių: pagal srovės rūį kintamosios ir nuolatinės srovės tinklai, pagal įtampos dydį tinklai iki 1 000 V ir tinklai daugiau kaip 1 000 V.

Pagal paskirtį elektros tinklai skirstomi į maitinimo ir skirstomuosius. Maitinimo tinklu vadinama linija, kuria tiekiama elektros energija nuo maitinimo centro iki skirstomojo punkto. Skirstomuoju vadinamas tinklas, maitinantis kelias pastotes nuo maitinimo centro ar skirstomojo punkto. Tinkluose iki 1 000 V maitinimo linijomis vadinamos linijos, nutiestos nuo transformatorių pastočių iki skirstomųjų punktų ar skydelių. Skirstomaisiais (arba grupiniais ) tinklais vadinamos linijos, nuo skirstomųjų punktų ar skydelių nutiestos tiesiai į elektros imtuvus.

. Ryių tinklai

ios rūies po˛eminius tinklus sudaro ma˛os įtampos kabeliai, skirti telefono ryiui ir informacijai perduoti. Ryių tinklams priskiriami ir optiniai kabeliai. iuo metu naudojami po˛eminiai ryių kabeliai, pakloti grunte arba kanalizacijoje (vamzdyje). Ryių kanalizacija da˛niausiai klojama 0,7-0,8 m gylyje. Da˛niausiai taikoma tokia ryių tinklų sistema: nuo ryių stoties didelio laidumo kabeliai klojami iki skirstomųjų ryių spintų ar ma˛esnių ryių stočių, i kurių ma˛o laidumo kabeliai klojami iki vartotojų pastatų, kuriuose įrengtos skirstomosios dė˛utės (įrengtos pastatų sienose, laiptinėse), i kurių ived˛iojami abonentiniai įvadai vartotojams. Individulių namų rajonuose, sodo bendrijose ar vietose, kur pastatuose yra ma˛ai ryių naudotojų, ryių skirstomosios dė˛utės statomos lauke. I jų abonentiniai įvadai ived˛iojami į daugelį pastatų. Anksčiau ryių dė˛utės buvo metalinės, iuo metu naudojamos plastikinės (TSK cilindro formos), 0 abonentiniai įvadai klojami grunte ar įrengiama kanalizacija iki vartotojo pastato ar statinio.

Kabelių skaičius kai kuriose miesto gatvėse siekia kelias deimtis, todėl buvo naudojami surenkami betoniniai kanalizacijos blokai, o iuo metu vienoje tranėjoje klojami keli ar keliolika plastikinių vamzd˛ių. Kabelių įvėrimas atliekamas per ryių kanalizacijos ulinius. [10]

GKTR 2.01.01.:1999

V. Aksamitauskas, A. Neseckas (2005) Po˛eminiai in˛ineriniai tinklai, Vilnius

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 1729
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/250/VANDENTIEKIO-TRASOS-IPILDOMOSI25766.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/250/VANDENTIEKIO-TRASOS-IPILDOMOSI25766.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/250/VANDENTIEKIO-TRASOS-IPILDOMOSI25766.php">VANDENTIEKIO TRASOS IPILDOMOSIOS NUOTRAUKOS SUDARYMO METODIKA IR REIKALAVIMAI</a>

VANDENTIEKIO TRASOS IPILDOMOSIOS NUOTRAUKOS SUDARYMO METODIKA IR REIKALAVIMAI

įvairių

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul:

VANDENTIEKIO TRASOS IPILDOMOSIOS NUOTRAUKOS SUDARYMO METODIKA IR REIKALAVIMAI