Scrigroup - Documente si articole

     

HomeDocumenteUploadResurseAlte limbi doc
BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

VANDENTIEKIO TRASOS IŠPILDOMOSIOS NUOTRAUKOS SUDARYMO METODIKA IR REIKALAVIMAI

įvairių



+ Font mai mare | - Font mai mic



DOCUMENTE SIMILARE

VANDENTIEKIO TRASOS IŠPILDOMOSIOS NUOTRAUKOS SUDARYMO METODIKA IR REIKALAVIMAI

Geodezijos ir kartografijos techninis reglamentas (GKTR 2.01.01.:1999) nustato Lietuvos Respublikoje statomų požeminių komunikacijų geodezinių nuotraukų atlikimo bei šios dokumentacijos kaupimo tvark¹ ir yra privalomos statytojams (užsakovams), miestų ir rajonų savivaldybėms, įmonėms, vykdančios nustatyta tvarka šiuos darbus. Siekiant pagerinti požeminių inžinerinių tinklų tiesimo kokybź, sudaryti patikimas s¹lygas komunikacijų saugiam ir racionaliam eksploatavimui, sukaupti patikimus topografinius duomenis teritorijų planams rengti, išvengti neracionalių pakartotinų tyrinėjimų, atliekamos visų statomų požeminių tinklų ir komunikacijų bei su jų eksploatacija susijusių požeminių bei antžeminių statinių (požeminių perėjų, rezervuarų, siurblinių, vamzdynų ir pan.) – toliau požeminių komunikacijų geodezinės nuotraukos. Nutiesus požeminius tinklus ir komunikacijas (iki jų užpylimo gruntu), privalomai atliekamos jų išpildomosios nuotraukos. Išpildomųjų nuotraukų techniniai reikalavimai apibrėžiami specialiomis statybos taisyklėmis ir rekomendacijomis.



Požeminių komunikacijų geodezinės (išpildomosios) nuotraukos turi būti sudaromos 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemoje (LKS – 94) arba vietinėje sistemoje. Komunikacijos braižomos prisilaikant „Topografinių planų M1:500, 1:1000, 1:2000 ir 1:5000 sutartinių ženklų‘, patvirtintų Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos, 1997 m. požeminių komunikacijų statybos metu geodezinius darbus, užtikrinančius komunikacijų atitikim¹ projektui, atlieka pačios statybos organizacijos arba tokius darbus atliekančios įmonės, turinčios nustatyta tvarka išduotas šiems darbams vykdyti licencijas. [1]

1.1. Geodezinių nuotraukų atlikimo tvarka

Požeminių komunikacijų geodezines nuotraukas atlikti užsako statytojas (užsakovas). Užsakyme nurodoma komunikacijų rūšis, apytikris jų ilgis ir statybos užbaigimo laikas. Visais atvejais prie užsakymo turi būti pridėtas tiesiamų požeminių komunikacijų suvestinis planas. Požeminių tinklų ir komunikacijų geodezinėms nuotraukoms atlikti specialistus iškviečia rangovas, o kai statyba vykdoma ūkio būdu – statytojas (užsakovas), bet ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas iki užkasant komunikacijas. Statybos organizacijos paruošia požemines komunikacijas geodezinei nuotraukai: šuliniai, kameros ir įrenginiai turi būti išvalyti, kabeliai – matomi, neužpilti žemėmis ir t.t. esant reikalui, statybos organizacijos pastato atpažinimo ženklus. Fekalinės ir lietaus kanalizacijų geodezinės nuotraukos, iki užkasant tranšėjas, atliekamos tik didelio skerspjūvio (d>1000 mm) magistralinių tinklų. Vidaus kvartaluose šių komunikacijų geodezinė nuotrauka daroma sutvarkius aplink¹ (gerbūvį). Elektros kabelinių linijų planinź padėtį nustatyti galima nuo esamų kapitalinių statinių arba specialių atpažinimo ženklų. Išimtinais atvejais, nesant atpažinimo ženklų, nurodomos kabelių posūkio taškų koordinatės. Dujotiekio, šiluminių tinklų, vandentiekio, fekalinės, lietaus ir nuotolinių ryšių kanalizacijų, futliarų ir praėjimų po gatvėmis (nurodant apsauginių vamzdžių, tunelių skaičių) bei 110 kilovoltų elektros kabelių atliekama planinė ir vertikalinė geodezinė nuotrauka, o kitų elektros kabelių ir ryšių tinklų – tik planinė. Naujai paklotų dujotiekio tinklų geodezinės nuotraukos atliekamos neizoliavus suvirinimo siūlių. Baigus geodezinės nuotraukos lauko darbus, per 5 darbo dienas naujai paklotos požeminės komunikacijos privalo būti pažymėtos inžinerinio topografinio plano M 1:500 planšetėse arba papildyta geoferencinių duomenų bazė ir sudaroma galimybė užsakovui pasinaudoti reikalingais duomenimis tikrinant ar komunikacija paklota pagal projekt¹. Neatlikus geodezinės nuotraukos lauko darbų, užkasti komunikacijas draudžiama.

Statytojas (užsakovas) per 3 darbo dienas iki objekto priėmimo komisijos darbo pradžios apskrities viršininko administracijai (miesto (rajono) savivaldybei) perduodama vienas geodezinės nuotraukos dokumentacijos egzempliorius, o užsakovui – kiekvienos komunikacijos rūšies dokumentacijos 3 egzemplioriai. Nuotraukose turi būti parodyta topografiniuose planuose esama situacija po 15 m į visas puses nuo statomo objekto su plane esamais ir naujai nutiestais inžineriniais tinklais, kaip reikalauja techninės instrukcijos ir nurodymai.

Prieš pradedant kamerinius darbus, būtina nustatyti požeminių komunikacijų kamerų dangčių ir kitų matomų elementų planinź ir aukščių padėtį geodeziniais metodais, vadovaujantis galiojančių instrukcijų reikalavimais. Visi kiti požeminių komunikacijų taškai, nematomi posūkiai ir atsišakojimai inžineriniuose topografiniuose planuose pažymimi panaudojant geodezinės nuotraukos s¹sajų duomenis.

Tiksliai vietovėje atpažįstamų geodezinės nuotraukos situacijos elementai geodezinio tinklo taškų atžvilgiu turi būti vaizduojami plane 0,4 mm tikslumu, o kiti elementai – 0,7 mm.

Tiksliai vietovėje atpažįstamų situacijos elementų tarpusavio padėties paklaidos plane turi būti ne didesnės kaip 0,7 mm, o kitu atveju – 1,0 mm.

Valstybinei komisijai priėmus objekt¹ užsakovas perduoda geodezinės nuotraukos medžiag¹ tinklus eksploatuojančioms organizacijoms. Apskrities viršininko administracijos (miestų (rajonų) savivaldybės), geodezinių darbų vykdytojui pateikus, spaudu patvirtina atliktas požeminių komunikacijų geodezines nuotraukas arba papildytų geoferencinių duomenų bazių išrašus. Be šio spaudo arba geoferencinių duomenų bazių išrašo statiniai negali būti priimti naudoti ir teisiškai registruoti. [2]

1.2 Požeminių tinklų ir komunikacijų planinės ir vertikalios padėties nustatymo reikalavimai

Nutiesus naujas požemines komunikacijas būtinai fiksuojama jų planinė ir vertikalioji padėtis, nustatomos jų techninės charakteristikos. Planinė padėtis nustatoma:

1. visų įrenginių ( šulinių, kamerų, hidrantų, hidraulinių uždorių, kondensacinių puodų ir kt.);

2. posūkių, prijungimų, nepasukamų dujotiekio siūlių, įvadų ir kt.;

3. tiesių tarpų – ne rečiau kaip kas 50 m.

Planinė padėtis nustatoma šiais būdais (1 priedas):

1. trimis linijiniais matavimais nuo aiškių, pastovių situacijos kontūrų: pastatų kampų, įvairių stulpų, medžių, kapitalinių tvorų, atraminių sienelių, specialių požeminių komunikacijų atpažinimo stulpelių ir kt.:

2. statmenimis ir linijiniais matavimais nuo pastovius ir aiškius situacijos kontūrus jungiančių linijų, šių linijų tźsinių ( taip pat pastatų sienų tźsinių);

3. trimis linijiniais matavimais nuo aukščiau minėtų jungiančių linijų ir jų tźsinių;

4. įvairiomis, aukščiau minėtų būdų kombinacijomis;

5. atskirais atvejais – koordinuojant.

Nustatant požeminių komunikacijų planinź padėtį būtina laikytis šių reikalavimų:

1. linijinių sankirtų ir matavimų ilgiai negali viršyti turimos ruletės ilgio;

2. linijinių matavimų susikirtimo kampai ( tarp gretimų matavimų ) negali būti mažesni kaip 25°

3. kiekvienas taškas nustatomas arba trimis linijinėmis sankirtomis arba vienu statmeniu ir linijine sankirta;

4. statmenys, jeigu status kampas nustatomas iš akies, turi būti ne ilgesnis kaip 5 metrai , jeigu ekeriu – 20 metrų;

5. pastatų sienų arba jungiančių linijų tźsiniai negali viršyti pusantro pastato sienos arba jungiančios linijos ilgio;

6. kontrolei matuojami atstumai tarp įrenginių ( šulinių ), posūkių ir pan.;

7. Visi linijiniai matmenys fiksuojami vieno centimetro tikslumu.

Požeminių komunikacijų vertikalioji padėtis ( altitudės ) nustatoma techninės niveliacijos būdu. Altitudės nustatomos:

1. visų įrenginių viršaus ( dangčio žiedo );

2. į šulinį įeinančių arba išeinančių vamzdžių ( savitakinių komunikacijų – kanalizacijos ir drenažo – vamzdžio latako ), kitų vamzdžių – vamzdžio viršaus;

3. telefono kanalizacijos – vamzdžio latako, jei vamzdžių pluoštas – apačios ir viršaus;

4. Vienodo nuolydžio atkarpų –ne rečiau kaip kas 50m.

Kabelinių komunikacijų altitudės ( be papildomų reikalavimų ) nenustatomos. Altitudės nustatomos 1 cm tikslumu. Be planinės ir vertikaliosios padėties nustatomos šios techninės požeminių komunikacijų charakteristikos:

1. komunikacijų paskirtis

2. vamzdžių vidiniai skersmenys;

3. vamzdžių medžiaga;

4. savitakinių komunikacijų skysčio tekėjimo kryptis ( tarp šulinių ), kurios viršuje nurodomas nuolydis ( promilėmis ), o apačioje – atstumas tarp šulinių;

5. slėgis ( dujotiekio );

6.įtampa ( elektros kabelių );

7. apsauginių vamzdžių medžiaga ir skersmenys.

Baigus lauko darbus sudaromas planas, kuris paprastai parengiamas remiantis objekto generaliniu planu. Plane turi būti parodyta pagrindinė situacija: statiniai, medžiai, stulpai, tvoros, keliai ir kiti kontūrai. Išbraižomos visos naujai nutiestos komunikacijos. Reikalui esant (orientacijai, komunikacijoms patikslinti ir pan.) išbraižomos ir esamos komunikacijos. Naujai nutiestos komunikacijos paryškinamos, parodomi visi komunikacijų įrenginiai, posūkiai, įvadai, prisijungimai ir kiti taškai. (2 Priedas)

Požeminių komunikacijų posūkių planinės padėties matmenys, o taip pat altitudės duodami tame pačiame plane. Prie altitudžių rašomos raidės ir rodyklės, parodančios kurios vietos altitudė nustatyta. Dujotiekio planinės padėties matmenys visais atvejais duodami atskiroje schemoje. Būtinai parodoma šiaurės kryptis. Požeminių komunikacijų šulinių planinės padėties matmenys, o taip pat altitudės nurodomi šulinių inventorizacijos kortelėse. Šiose kortelėse nurodoma vamzdžių medžiaga, atstumai nuo dangčio, altitudės, lipynės tipas ir kt.

Atiduodant eksploatacijai naujai paklot¹ dujotiekį, pateikiama ši medžiaga: 1) dujotiekio trasos plano kopija; 2) dujotiekio ir jo įrenginių planinės padėties matmenų schema; 3) dujotiekio išilginis profilis.

Jeigu lauko darbų dokumentacij¹ sudaro keli brėžiniai, tai kiekviename lape braižoma jų išdėstymo schema ir patys brėžiniai numeruojami. Nuotraukos dokumentacijos brėžiniuose turi būti nurodoma, kada ir kas atliko matavimus ir sudarė brėžinį. [3]

1.3 Požeminių inžinerinių tinklų klasifikavimas

Požeminių inžinerinių tinklų nuotraukos objekt¹ sudaro inžineriniai tinklai ir įrenginiai, pakloti žemiau žemės paviršiaus ir esantys už pastatų ribų.

Inžineriniai tinklai pagal jų klojimo būd¹ gali būti skirstomi į požeminių ir antžeminius.

Pagal pobūdį inžineriniai tinklai skirstomi į: vamzdynus, kabelinius tinklus, tunelius (kanalus). Vamzdynai gali būti klasifikuojami dviem aspektais: pagal atliekamas funkcijas ir pagal paskirtį.

Pagal atliekamas funkcijas vamzdynai skirstomi į magistralinius, paskirstomuosius, kvartalinius ir įvadus į pastatus.

Pagal paskirtį vamzdynai klasifikuojami į vandentiekio tinklus, nuotakynus (kanalizacijos): a) lietaus nuotakynus; b) buitinius nuotakynus. Šios abi nuotakynų rūšys gali būti skirstomos į savitakinius ir slėginius tinklus, drenažo tinklus, dujotiekio tinklus, šiluminius tinklus.

Inžinerinių tinklų vamzdynai įrengiami tiek gyvenamuosiuose, tiek pramoniniuose rajonuose. Be šių vamzdynų, pramonės įmonėse gali būti naudojami specialiosios paskirties vamzdynai: a) vamzdynai naftos produktams (naftai, žibalui, benzinui, mazutui, tepalams) transportuoti; b) vamzdynai skystosioms cheminėms medžiagoms (rūgštims, šarmams ir kt.); c) vamzdynai dujinėms medžiagoms (deguoniui, azotui, acetilenui) transportuoti; d) vamzdynai biriosioms medžiagoms (pelenams, šlakams, pjuvenoms) transportuoti.

Vamzdynai naftos produktams įrengiami naftos perdirbimo įmonėse. Vamzdynai skystosioms cheminėms medžiagoms transportuoti klojami chemijos pramonės įmonėse. Vamzdynai dujinėms medžiagoms transportuoti dažniausiai įrengiami metalurgijos kombinatuose. Vamzdynai biriosioms medžiagoms transportuoti klojami medienos perdirbimo įmonėse.

Specialiosios paskirties vamzdynai dažniausiai klojami virš žemės paviršiaus, išskyrus kai kuriuos naftos produktų vamzdynus.[4]

Požeminiai vandentiekio tinklai

Vanduo naudojamas labai įvairiems tikslams, todėl jo kokybei keliami nevienodi reikalavimai. Pagal tai vandentiekiu tiekiamas vanduo gali būti buitinis, gamybinis, priešgaisrinis.

Buitiniu vandeniu vadinamas vanduo, vartojamas palaikyti higienai civiliniuose ir buities tarnybų pastatuose, maisto pramonei, aplinkai tvarkyti. Šiems poreikiams skirtam vandeniui pirmiausia keliami sanitarijos ir higienos reikalavimai (vanduo turi būti nekenksmingas sveikatai, gero skonio, jame negali būti ligas sukeliančių bakterijų). Buitinio vandens naudojimo vietos:  1) gyvenamieji namai, 2) pramonės įmonės, 3) aptarnavimo sfera, 4) viešosios vietos.

Gamybinis vanduo naudojamas pramonės, transporto, energetikos, žemės ūkio ir kitokių įmonių technologiniams procesams: garui gaminti, aušinti, drėkinti, produkcijai gaminti.

Gaisrams gesinti skirto vandens reikia tiek gyvenamiesiems, tiek pramoniniams rajonams bei gamybos sektoriui. Tačiau jis neįrengiamas gyvenvietėse, kuriose yra iki 50 gyventojų ir užstatytuose ne aukštesniais kaip dviejų aukštų pastatais, nes čia gaisrai gesinami vandeniu ne iš vandentiekio, o iš tam tikslui įrengtų ar natūralių vandens talpyklų.

Slėginiuose vandentiekiuose naudojami ketiniai, plieniniai, asbestcementiniai, gelžbetoniai, plastikiniai, stikliniai ir kitokių medžiagų vamzdžiai. Beslėgiams vandentiekiams naudojami betoniniai ir gelžbetoniniai vamzdžiai, atviri betoniniai ir gelžbetoniniai kanalai. Vandentiekio vamzdžiai klojami dažniausiai lygiagrečiai su lyginamu ar esamu žemės paviršiu, žemiau didžiausio įšalimo gylio tame gruntu, Lietuvoje vandentiekio vamzdžiai dažniausiai klojami 0,5 m giliau grunto didžiausios įšalimo ribos, ir tai apytiksliai atitinka 1,8 – 2 m gylį, ir su ne mažesniu kaip 0,001 m nuolydžiu. Vandentiekio šulinio gylis apytiksliai lygus paklotų vamzdžių lygiui. Šulinio plano gabaritai ir forma priklauso nuo vamzdžių skersmens, armatūros ir fasoninių dalių skaičiaus bei išdėstymo būdo. Armatūra pagal; paskirtį būna: uždaromoji ir reguliuojamoji (sklendės, diskiniai uždoriai ir vertikliai); apsauginė; vandens ėmimo.

Vandentiekio šuliniai montuojami iš surenkamųjų gelžbetoninių žiedų, stačiakampių gelžbetoninių dėžių ir surenkamųjų gelžbetoninių blokų. Apvalūs surenkamieji gelžbetoniniai žiedai yra 700mm (290 ir 890 mm aukščio), 1000, 1500 ir 2000 mm (590 ir 890 mm aukščio) skersmens. Stačiakampių surenkamųjų gelžbetonių dėžės yra tokių matmenų: 2 x 2; 2,5 x 2,3; 3x2 ir 3 x 2,5 m. Vandentiekio šulinio darbinė kamera turi būti ne žemesnė kaip 1,5 m ( nuo dugninės iki vamzdžio apačios). Vandentiekio šulinių ir hidrantų padėtis vietovėje nurodoma tvirtinant ant nuolatinių vietovės objektų (pastatų, stulpų, kapitalinių tvorų) ar požeminių tinklų sargelių šulinių padėties lenteles. Jose nurodyti atstumai nuo lentelės tvirtinimo vietos iki šulinio ar hidranto.

. Nuotakynai

Nuotakynai (kanalizacija), arba nutekamųjų vandenų šalinimo ir valymo sistema - tai kompleksas inžinerinių įrenginių, skirtų surinkti nuotekas iš gyvenamųjų rajonų ir pramonės bei žemės ūkio įmonių, jas šalinti iš minėtų teritorijų, išvalyti bei pašalinti kenksmingum¹ ir išleisti į atviros vandens telkinius. Nuotekos skirstomos į 3 grupes:

1) buitinės nuotekos (iš klozetų, plautuvių, praustuvų, vonių ir kt. sanitarijos prietaisų, įrengtų gyvenamuosiuose, visuomeniniuose ir pramoniniuose pastatuose);

2) pramoninės nuotekos (susidarančios panaudojus vandenį gamybos technologiniuose procesuose);

3) lietaus (atmosferines) nuotekos (susidarančios žemės paviršiuje, ant pastatų stogų, iškritus atmosferiniams krituliams bei tirpstant sniegui).

Minėtos nuotekos būna daugiau ar mažiau užterštos atmosferinėmis ir mineralinėmis medžiagomis, ištirpusiomis vandenyje, halogeninės būsenos arba pradinio pavidalo. Sanitariniu požiūriu ypač pavojingos nuotekos, į kurių sudėtį įeina didelis kiekis pūvančių organinių medžiagų, įskaitant fekalijas, šlapim¹ ir įvairių rūšių bakterijas, ypač patogeninės grupės, sukeliančios susirgimus. Pramoninės nuotekos dar skirstomos į užterštas ir palyginti švarias, gautas iš agregatų aušinimo sistemos. Medžiagos, kuriomis teršiamos pramoninės nuotekos, būna įvairiausios ir priklauso nuo technologinių gamybos procesų. Kai užterštumas pramoninėmis nuotekomis Yra didelis, ypač kenksmingosiomis medžiagomis, prieš išleidžiant į miesto nuotakyn¹ nuotekos turi būti valomos (nukenksminamos) vietoje.[6]

1.3.3.Drenažas

Drenažas - tai požeminio vamzdyno sistema gruntinio vandens lygiui pažeminti.

Drenažas taip pat naudojamas gruntiniam ir kitam (neužterštam) vandeniui iš tam tikrų požeminių komunikacijų šulinių (šilumos kamerų) pašalinti. Pagal drenažo įrengimo konstrukcij¹ drenažas skirstomas į horizontalųjį (paklot¹ sekliai ir paklot¹ giliai), vertikalųjį ir lydim¹jį.

Horizontaliajam drenažui statyti buvo naudojami betoniniai, keraminiai, asbestcementiniai, labai retai mediniai vamzdžiai ir labai retai statomi iš plytų. Dabar dažniausiai naudojami plastikiniai drenažo vamzdžiai. Drenažo vamzdžiai klojami grunte 0,002-0,040 nuolydžiu. Miesto s¹lygomis dažniausiai naudojami vamzdžiai, kurių skersmuo 100-200 mm, didesnio skersmens vamzdžiai retai naudojami. Sekliai klojamam drenažui dažniausiai naudojami

100 mm skersmens vamzdžiai, 0 giliai klojamam drenažui - ne mažesnio kaip 150 mm skersmens vamzdžiai. Drenažo vamzdžių klojimo gylis priklauso nuo drenažo paskirties ir reikiamo pažeminti gruntinio vandens lygio. Gruntinis vanduo į drenažo vamzdį patenka pro paliktus tarpus tarp vamzdelių jungčių (naudojant keraminius vamzdelius) arba per mažas skylutes, padarytas vamzdžio sienelėje (plastikiniuose vamzdžiuose). Drenažo vamzdžiai dažniausiai apdengiami gruntinį vandenį filtruojančiomis medžiagomis (stiklo pluoštu ir kitomis), kurios apsaugo drenažo vamzdį nuo užnašų ir neleidžia išnešti grunto aplink drenažo vamzdį.[7]

. Centralizuoto šilumos tiekimo tinklai

Visų rūšių vartotojams šiluma tiekiama centralizuotu arba vietiniu būdu šilumos tiekimo sistemomis (ŠTS). Principinė ŠTS schema pavaizduota. Kiekvien¹ ŠTS sudaro keturi elementai:

1) šilumos šaltinis (ŠŠ), kuriame gaminama šiluma;

2) šilumos tiekimo tinklai (ŠTT), iš ŠŠ tiekiamas šilumos

vartotojams (ŠV);

3) šilumos punktai; jie būna vietiniai arba centriniai; kai rengiami vartotojų pastatuose, vadinami vietiniais šilumos punktais (VŠP). Tokie punktai įrengti šilumos vartotojams ŠV1 ir ŠV2. Šilumos punktai, įrengti atskirai, už vartotojo pastato ribų (prie jų prijungta keletas šilumos vartotojų: ŠV3, ŠV4, ŠV5), vadinami centriniais šilumos punktais (CŠP). Per šilumos punktus šilumos vartotojų pastatų centrinės šildymo ir kt. sistemos jungiamos su lauko ŠTT;

4) šilumos vartotojai (ŠV) - tai pastatuose esančios šilumos naudojimo sistemos (šildymo, vėdinimo, karšto vandentiekio, technologinės). Šios sistemos tenkina visus šilumos poreikius.

Pagal šilumnešį skirstomos į:

1. vandens (įkaitinamas iki 130-170 °C),

2. vandens garų.

Šilumos tiekimo sistemos skirstomos į:

1. centralizuotos,

2. vietines.

Centralizuotos šilumos tiekimo sistemos (CŠTS) pagal šilumos

šaltinį skirstomos į: 1. termofikacines; 2. rajonines.

Termofikacines - kai vienu metu gaminama dviejų rūšių energija - elektra ir šiluma. Šiose sistemose šilumos šaltinis ­ termofikacinė (TE) arba atominė termofikacinė (A TE) elektrinė. Rajoninės CŠTS - kai šilumos šaltinis yra miestų arba miestų pramonės rajonų bei atskirų pramonės įmonių katilinės (RK), kuriose gaminama tik šilumos energija.

Vietines šilumos tiekimo sistemos (VŠTS) yra tokios, kur šilumos energija gaminama keliems pastatams arba ji gaminama pačiuose pastatuose, įrengtose vietinėse katilinėse.

Pagal šilumos vartojimo režimus visi šilumos vartotojai skirstomi į: 1. sezoninius, 2. nuolatinius.

Lietuvos miestuose ir gyvenvietėse komunaliniai ir buitiniai šilumos poreikiai tenkinami naudojant šilumnešį - karšt¹ vandenį. Jeigu karšto vandens slėgis ir temperatūra bei techniniai technologijos ypatumai neatitinka šilumos vartotojų poreikių, pramonėje naudojamas vandens garas.

Šilumos tiekimo vamzdynai klojami po žeme ir virš žemės. Visos požeminės šilumos tiekimo trasos skirstomos į bekanales ir kanalines. Bekanalėse trasose gruntas tiesiogiai liečiasi su izoliacijos sluoksniu, 0 kanalinėse - su išorinėmis kanalo sienelėmis. Kanalai yra pereinamieji, pusiau pereinamieji ir nepereinamieji. Pastaruoju metu dauguma jų rengiami iš surenkamųjų gelžbetonio elementų. Pereinamieji kanalai (5.4 pav.) rengiami šilumos tiekimo tinklų pradžioje, prie šilumos šaltinių, ir ten, kur nutiestos stambios magistralės. Pereinamieji kanalai (kolektoriai) taip pat rengiami po pagrindiniais didelių miestų[8]

. Dujotiekio tinklai

Pagal kilmź degiosios dujos skirstomos į gamtines ir dirbtines. Gamtinės dujos per daugelį tūkstančių metų susidarė biochemiškai ir termiškai skylant organinėms gyvūnų ir augalų liekanoms, kurios įsiterpė į akytuosius nuosėdinius žemės sluoksnius, iš viršaus ir apačios apribotus dujoms nelaidžiais (pvz., molio) sluoksniais. Daugeliu atvejų apatiniame sluoksnyje būna nafta arba vanduo. Gamtinių dujų telkiniai skirstomi į tris grupes: sausieji, dujų kondensato ir naftingieji. Sausųjų telkinių dujų pagrind¹ sudaro metanas; be jo, būna nedidelis kiekis etano, propano ir butanų. Dujų kondensato telkiniuose, be metano, būna dideli sunkiųjų angliavandenilių (propano, butanų) kiekiai iki benzino ir žibalo frakcijų. Naftinguosiuose telkiniuose naftoje yra ištirpusių lengvų ir sunkesnių angliavandenilių. Jie atsiskiria iš naftos, sumažėjus slėgiui.

Suskystintosios angliavandenilių dujos, gaunamos iš gamtinių dujų arba iš naftos produktų perdirbimo įrenginių, naudojamos komunalinėms buitinėms reikmėms ir pramonėje. Suskystintosioms dujoms priskiriami tokie angliavandeniliai, kurie esant normalioms s¹lygoms Yra garų būsenos, 0 truputį padidinus slėgį (nemažinant temperatūros), virsta skysčiu. Ši dvifazė būsena naudojama suskystintiesiems angliavandeniliams vežti ir laikyti balionuose bei rezervuaruose, nes dujų, paverstų skysčiu, garų tūris sumažėja daug kartų.

Pagrindiniai suskystintųjų dujų komponentai Yra alkanai (CnH2n+2) - propanas bei butanas ir alkenai (Cn H2n), pradedant nuo n = 2, - propilenas ir butilenas bei mažas etileno kiekis.

Miestai ir gyvenvietės aprūpinami gamtinėmis ir suskystintosiomis angliavandenilių dujomis. Dirbtinės dujos dėl mažo kaloringumo miestams dujofikuoti naudojamos rečiau. [9]

. Elektros tinklai

Elektros tinklu vadinama pastočių ir įvairių įtampų linijų, skirtų elektros energijai paskirstyti ir perduoti, visuma. Elektros tinklai skirstomi pagal kelet¹ požymių: pagal srovės rūšį ­kintamosios ir nuolatinės srovės tinklai, pagal įtampos dydį ­tinklai iki 1 000 V ir tinklai daugiau kaip 1 000 V.

Pagal paskirtį elektros tinklai skirstomi į maitinimo ir skirstomuosius. Maitinimo tinklu vadinama linija, kuria tiekiama elektros energija nuo maitinimo centro iki skirstomojo punkto. Skirstomuoju vadinamas tinklas, maitinantis kelias pastotes nuo maitinimo centro ar skirstomojo punkto. Tinkluose iki 1 000 V maitinimo linijomis vadinamos linijos, nutiestos nuo transformatorių pastočių iki skirstomųjų punktų ar skydelių. Skirstomaisiais (arba grupiniais ) tinklais vadinamos linijos, nuo skirstomųjų punktų ar skydelių nutiestos tiesiai į elektros imtuvus.

. Ryšių tinklai

Šios rūšies požeminius tinklus sudaro mažos įtampos kabeliai, skirti telefono ryšiui ir informacijai perduoti. Ryšių tinklams priskiriami ir optiniai kabeliai. Šiuo metu naudojami požeminiai ryšių kabeliai, pakloti grunte arba kanalizacijoje (vamzdyje). Ryšių kanalizacija dažniausiai klojama 0,7-0,8 m gylyje. Dažniausiai taikoma tokia ryšių tinklų sistema: nuo ryšių stoties didelio laidumo kabeliai klojami iki skirstomųjų ryšių spintų ar mažesnių ryšių stočių, iš kurių mažo laidumo kabeliai klojami iki vartotojų pastatų, kuriuose įrengtos skirstomosios dėžutės (įrengtos pastatų sienose, laiptinėse), iš kurių išvedžiojami abonentiniai įvadai vartotojams. Individulių namų rajonuose, sodo bendrijose ar vietose, kur pastatuose yra mažai ryšių naudotojų, ryšių skirstomosios dėžutės statomos lauke. Iš jų abonentiniai įvadai išvedžiojami į daugelį pastatų. Anksčiau ryšių dėžutės buvo metalinės, šiuo metu naudojamos plastikinės (TSK cilindro formos), 0 abonentiniai įvadai klojami grunte ar įrengiama kanalizacija iki vartotojo pastato ar statinio.

Kabelių skaičius kai kuriose miesto gatvėse siekia kelias dešimtis, todėl buvo naudojami surenkami betoniniai kanalizacijos blokai, o šiuo metu vienoje tranšėjoje klojami keli ar keliolika plastikinių vamzdžių. Kabelių įvėrimas atliekamas per ryšių kanalizacijos šulinius. [10]



GKTR 2.01.01.:1999

GKTR 2.01.01.:1999

GKTR 2.01.01.:1999

V. Aksamitauskas, A. Neseckas (2005) Požeminiai inžineriniai tinklai, Vilnius

V. Aksamitauskas, A. Neseckas (2005) Požeminiai inžineriniai tinklai, Vilnius

V. Aksamitauskas, A. Neseckas (2005) Požeminiai inžineriniai tinklai, Vilnius

V. Aksamitauskas, A. Neseckas (2005) Požeminiai inžineriniai tinklai, Vilnius

V. Aksamitauskas, A. Neseckas (2005) Požeminiai inžineriniai tinklai, Vilnius

V. Aksamitauskas, A. Neseckas (2005) Požeminiai inžineriniai tinklai, Vilnius

V. Aksamitauskas, A. Neseckas (2005) Požeminiai inžineriniai tinklai, Vilnius



Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare



DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 1752
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved