Visuomenės sveikata

Visuomenės sveikata.Paskaitų konspektai.

Visuomenės sveikata. Įvadas. 2

Eurostrategija “Sveikata visiems XXIa.” 3

Gyventojų sveikatos rodikliai. 7

Gyventojų sergamumo rodikliai. 9

Gyventojų mirtingumo rodikliai. 11

Atmosferos oras ir sveikata. 13

Mobilūs atmosferos oro taršos šaltiniai. Teršalų poveikis sveikatai. 16

Oro apsaugos priemonės. 19

Vandens užterštumas ir gyventojų sveikata. 20

Dirvožemio kokybė ir sveikata. 24

Aplinkos ir sveikatos monitoringo sistema. 27

Aplinkos saugos programos. 28

Medicinos atliekų tvarkymas. 31

Vaikų sveikata. 32

Rūkymas. 36

Alkoholis. 39

Narkomanija. 41

Globos namų auklėtiniai. 44

Maistas ir sveikata. 47

Apsinuodijimai maistu. Jų profilaktika. 52

Profesinė sveikata. 54

Kompiuteriai ir sveikata. 59

Žalingų veiksnių įtaka žmogui. 61

PABAIGA. 62

Visuomenės sveikata. Įvadas.

Visuomenės sveikata – tai fizinė ir dvasinė gerovė.

Valstybė negali išsaugoti sveikatos – ji gali sudaryti sąlygas ją tausoti.

• PSO, eurostrategija “Sveikata visiems XXIa.”, Europos chartijų, Lietuvos sveikatos programos nuostatos įvairiais gyventojų sveikatos klausimais.
• Lietuvos gyventojų sveikatos būklė:

• gyventojų sveikatos rodikliai
• sergamumas ir jį sąlygojantys veiksniai
• mirtingumas ir jį sąlygojantys veiksniai

• Aplinka ir sveikata:

• atmosferos oro
• vandens
• dirvožemio užterštumas ir gyventojų sveikata
• miesto plėtra ir miesto gyventojų sveikatos problemos
• aplinkos ir sveikatos stebėsena (monitoringas )

• Sveikatinanti mityba
• Vaikų sveikata ir ją sąlygojantys veiksniai
• Žmonių gyvensenos problemos
• Profesinė sveikata

Sveikatos apsauga – tai praktinė medicina. Gydymo, profilaktikos ir higienos institucijos organizuoja profilaktines priemones, teikiančias gyventojams medicinos pagalbą.

Higiena – medicinos mokslo šaka, tirianti įvairių veiksnių įtaką žmogaus organizmui, nurodanti būdus bei priemones, kaip išvengti ligų, sudaryti optimalias sąlygas žmonių veiklai, pailginti jų darbingą amžių.

Aplinkos medicina - medicinos mokslo šaka, higienos sritis, tirianti aplinkos taršą ir šios taršos įtaką gyventojų sveikatai, rengianti aplinkos veiksnių reglamentus, nurodanti konkrečias priemones, kaip išvengti ekologinės kilmės ligų arba sumažinti užterštos aplinkos poveikį žmogui.

Profilaktika:

• pirminė – sveikas žmogus ( visuomeninių, medicininių ir individualių priemonių kompleksas sveikatai stiprinti ir tausoti; rizikos veiksnių nustatymas ir kova su jais )
• antrinė – pradedantis sirgti žmogus
• tretinė – lėtine liga sergantis žmogus arba žmogus su negalia

Higiena kaip disciplina skirstoma taip:

• bendroji
• aplinkos
• darbo ir poilsio
• mitybos
• vaikų
• radiacinė

Ryšys su kitomis disciplinomis:

dietologija (mitybos vertinimas)

gamybos veiksniai, jų neigiamas poveikis (darbo higiena)

onkologija (aplinkos ir darbo higiena)

epidemiologija (profilaktinės priemonės)

taip pat biologija, fizika, chemija, architektūra, žemės ūkis, fiziologija, biochemija, patologija, biofizika, toksikologija, klinikinė medicina, klimatologija ir kt

Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos struktūra ir funkcijos.

Sveikatos priežiūros institucijos:

1. visuomenės sveikatos tarnyba (3 lygiai):

I lygis – regiono lygmuo, apskričių visuomenės sveikatos centrų filialai. ( Jų funkcijos labai ribotos: tik kontrolė, negali atlikti tyrimų, tik labai paprastus, nedaro sudėtingų cheminių tyrimų )

II lygis - apskričių visuomenės sveikatos centrai. ( didžiuliai įgaliojimai, atsakingi už savo teritorijas, modernios tyrimų laboratorijos. Savo struktūroje turį įvairius padalinius: mitybos, epidemiologijos, aplinkos ir sveikatos, vaikų sveikatos, darbo higienos )

III lygis – specializuoti visuomenės sveikatos centrai ( mitybos, užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės, radiacinės saugos, ekstremalių situacijų centrai. Jų funkcija – visos valstybinės veiklos koordinavimas tuo klausimu, metodinė pagalba, programų sudarymas ir teikimas į ministerijas.

2. visuomenės sveikatos departamentas
3. visuomenės sveikatos tarnyba
4. valstybinis visuomenės sveikatos centras ( jų funkcijos dubliuojasi )
5. AIDS centras
6. higienos institutas ( be teorinio pagrindo nebūna kryptingos veiklos )

Dar nėra visuomenės sveikatos įstatymo – pagrindinio akto, kuris nurodo strategiją ir taktiką.

Visuomenės sveikatos pagrindinė funkcija – ekspertizė (reikia atskirti nuo kontrolės) – išaiškinti pagrindinę priežastį ir ją šalinti.

Veiksnių įtaką sveikatai turi vertinti gydytojas ( kad ištikrųjų sveikatinti visuomenę )

Eurostrategija “Sveikata visiems XXIa.”

1 TIKSLAS

Bendradarbiavimas, siekiant pagerinti Europos regiono gyventojų sveikatą.

Iki 2020m. gyvenimo skirtumas tarp PSO šalių turi būti sumažintas mažiausiai 1/3.

Sergamumas, invalidumas ir mirtingumas mažinamas gerinant situaciją tose šalyse, kur jie didžiausi.

2 TIKSLAS

Visuotinė teisė į sveikatos priežiūrą.

iki 2020m. bent ¼ sumažinti socialinius – ekonominius sveikatos skirtumus, gerinant sveikatos lygį skurstančiose grupėse.

Socialinius – ekonominius skirtumus sumažinti 25 %

Pagrindinius rodiklius vertinti atsižvelgiant į socialinius – ekonominius šių grupių rodiklius

Su mokslo ir darbo rinkos tyrimų pagalba gerinti socialines – ekonomines sąlygas, kurios neigiamai veikia sveikatą, mažinti pajamų skirtumą.

Mažinti žemiau skurdo ribos gyvenančių žmonių skaičių

Neizoliuoti žmonių, kuriems reikalinga speciali sveikatos priežiūra, dėl prastesnių socialinių – ekonominių gyvenimo sąlygų. Jiems turi būti suteikta atitinkama pagalba.

3 TIKSLAS

Sveika gyvenimo pradžia.

Iki 2020m. pagerinti visų regionų naujagimių/kūdikių/ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatą, užtikrinant sveiką gyvenimo pradžią.

Mirtingumas ne daugiau 20/1000, kai kur mažinti iki 10/1000

Nelaimingų atsitikimų/smurto sukeltą mirtingumą ar neįgalumą sumažinti mažiausiai 50 %

20 % sumažinti naujagimių su mažesniu, nei 2500g. svoriu

4 TIKSLAS

Jaunų žmonių sveikata.

Iki 2020m. jauni žmones turi būti sveikesni ir geriau pasiruošę atlikti savo darbą.

Mirtingumas/invalidumas dėl smurto/nelaimingų atsitikimų turi sumažėti 50 %

Mažinti jaunų žmonių, vartojančių tabaką, alkoholį, narkotikus skaičių

Bent 1/3 sumažinti nepilnamečių nėštumų skaičių

5 TIKSLAS

Sveika senatvė.

Iki 2020m. žmonėms virš 65m. suteikti galimybę tinkamai prižiūrėti savo sveikatą ir būti socialiai aktyviems.

Mažiausiai 20 %prailginti žmonių virš 65m. gyvenimo arba gyvenimo be invalidumo trukmę

6 TIKSLAS

Psichinės sveikatos gerinimas.

Iki 2020m. pagerinti psichosocialinę žmonių gerovę ir užtikrinti įvairiapusiškesnę pagalbą psichinės sveikatos problemų turintiems žmonėms

Iš esmės sumažinti psichinės sveikatos problemų paplitimą. Žmonės turi turėti daugiau galimybių kovoti su stresu

Suicidų skaičių sumažinti mažiausiai 30 % ( Lietuvai – dar daugiau )

7 TIKSLAS

Užkrečiamų ligų sumažinimas.

Iki 2020m. infekcinių ligų, svarbių visuomenės sveikatai, išnaikinimas, pašalinimas ar suvaldymas

Iki 2000m. ar anksčiau sustabdyti poliomielito plitimą regione, o iki 2003m. – kiekvienoje šalyje (Lietuvoje jau nėra)

Iki 2005m. – naujagimių stabligė

Iki 2007m. – vietiniai tymai, o iki 2011m. – visose šalyse

Iki 2010m. sergamumą dizenterija sumažinti iki 0,1/10000

Naujų HBV nešiotojų skaičių sumažinti iki 80 %, įtraukus vakcinaciją į vaikų skiepijimo programą

8 TIKSLAS

Neužkrečiamų ligų sumažinimas.

Iki 2020m. maksimaliai sumažinti sergamumą, negalę ir priešlaikinį mirtingumą dėl pagrindinių lėtinių ligų.

Mažiausiai 40 % sumažinti vyresnių, nei 65m. žmonių mirtingumą dėl širdies/kraujagyslių ligų

Mažiausiai 15 % sumažinti vyresnių, nei 65m. žmonių mirtingumą dėl įvairios lokalizacijos vėžio, 25 % - dėl plaučių vėžio

1/3 sumažinti sergamumą CD, inkstų nepakankamumu, nėštumo komplikacijomis ir kt.

Nepertraukiamas kitų lėtinių ligų mažinimas

9 TIKSLAS

Sužeidimų dėl prievartos/nelaimingų atsitikimų mažinimas.

Iki 2020m. didelis ir pastovus tokių mirčių mažinimas

Mažiausiai 30 % sumažinti susižeidimus dėl eismo įvykių

Mažiausiai 50 % sumažinti susižeidimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe, namie ir laisvalaikyje

Mažiausiai 25 % sumažinti susižeidimus dėl prievartos namie, su lytimi susijusios ar organizuotos prievartos

10 TIKSLAS

Sveika ir saugi fizinė aplinka.

Iki 2015m. žmonės turi gyventi saugesnėje fizinėje aplinkoje, o teršalų, kenksmingų sveikatai, kiekiai neturi viršyti nustatytų tarptautinių standartų

Visiems prieinami reikiami vandens kiekiai ir patenkinama jo kokybė

Pavieniai fiziniai, mikrobiniai, cheminiai vandens, oro, žemės teršalai turi būti iš esmės mažinami, remiantis darbo planais ir redukcijos greičiu, nustatytu nacionaliniuose aplinkos ir sveikatos akcijų planuose

11 TIKSLAS

Sveikesnis gyvenimas.

Iki 2015m. visoje visuomenėje žmonės turi turėti jiems pritaikytus sveikesnio gyvenimo modelius

Pasiekti sveikesnės elgsenos mitybos, fizinio aktyvumo, lytinio gyvenimo srityse

Užtikrinti sveiko maisto būvimą ir jo prieinamumą žmogui ( aukštos kokybės saugus maistas )

12 TIKSLAS

Alkoholio, narkotikų ir tabako žalos mažinimas.

Iki 2015m. visose šalyse reikia sumažinti žalą sveikatai, kylančią vartojant tabaką, alkoholį, psichotropinius vaistus

Visose šalyse vyresnių, nei 15 metų tarpe – 80 %, jaunesnių - 100 % nerūkančių

Visose šalyse alkoholio suvartojimas ne didesnis, kaip 6 l/metams, iki 15 metų – lygus nuliui

Visose šalyse piktnaudžiavimą uždraustais psichotropiniais vaistais sumažinti mažiausiai 25%, mirtingumą – mažiausiai 50%

13 TIKSLAS

Sveikatingumo prielaidos.

Iki 2015m. regiono žmonėms turi būti suteiktos geresnės aplinkybės gyventi sveikoje psichinėje ir socialinėje aplinkoje – namie, mokykloje, darbo vietoje ir vietinėje bendruomenėje.

Namų aplinkos saugumas ir kokybė turi pagerėti stiprinant personalo ir šeimos įgūdžius gerinti ir saugoti sveikatą bei vengti rizikingos sveikatai psichinės atmosferos namie.

Mažiausiai 50% vaikų turi turėti galimybę būti auklėjami sveikatą puoselėjančiuose vaikų darželiuose ir 95 % sveikatą skatinančiose mokyklose.

Mažiausiai 50% miestų, sričių, kuriose plečiasi miestai visuomenių turi aktyviai dalyvauti sveikų miestų ar sveikų visuomenių ryšiuose, programose.

Mažiausiai 10% vidutinių ir didelių kampanijų turi įsipareigoti ir laikytis sveikų kampanijų/gamyklų principų ( profesinė sveikata )

14 TIKSLAS

Daugelio sektorių atsakomybė už sveikatą.

Iki 2020m. visi sektoriai turi pripažinti ir įsisąmoninti savo atsakomybę už sveikatą.

Šalys turi įdiegti sistemas, įvertinančias poveikį sveikatai ir užtikrinti, kad visi sektoriai atsiskaitytų už jų politikų ir veiksmų įtaką sveikatai.

15 TIKSLAS

Integruotas sveikatos sektorius.

Iki 2010m. regiono žmonėms turi būti laisvai prieinama orientuota į šeimą ir visuomenę pirminės sveikatos priežiūros grandis, kurią remtų atsakinga lanksti ligoninių sistema.

Mažiausiai 90% šalių turi užtikrinti įvairiapusiškas pirmines sveikatos priežiūros tarnybas iki tolesnio gydymo antrinio – tretinio lygio ligoninėse ir grįžus iš jų, palaikant gydymo tęstinumą efektyviomis išlaidų – apmokėjimo politikomis.

16 TIKSLAS

Sveikatos priežiūros kokybės įvertinimas.

Iki 2010m. turi užtikrinti, kad sveikatos sektorius nuo gyventojų reikmėms parengtų programų iki individualios ligonių priežiūros atitinkamame lygmenyje bus orientuotas į sveikatos priežiūros rezultatus.

Daugumos visuomenės sveikatos strategijų efektyvumas turi būti paremtas sveikatos priežiūros rezultatais, o apie alternatyvias strategijas, susijusias su individualiomis sveikatos problemomis turi būti sprendžiama lyginant sveikatos priežiūros rezultatus ir jų užtikrinimo įkainius.

Visos šalys turi turėti nacionalinį mechanizmą, užtikrinantį nuolatinę sveikatos priežiūros kokybės kontrolę mažiausiai dešimčiai pagrindinių sveikatos būklių, įskaitant poveikį sveikatai, kainų efektą ir paciento poreikių patenkinimą.

17 TIKSLAS

Sveikatos tarnybos fondai ir išteklių paskirstymas.

Iki 2010m. turi užtikrinti sveikatos priežiūros sistemoms pakankamą finansavimą ir atitinkamą išteklių paskirstymą remiantis vienodo prieinamumo, kaštų efekto, solidarumo ir optimalios kokybės principais.

Išlaidos sveikatos sistemai turi atitikti sveikatos bei gyventojų reikmes.

Ištekliai turėtų būti skirstomi sveikatingumo gerinimui, ligų profilaktikai, gydymui ir slaugai atsižvelgiant į poveikį sveikatai, kaštų efektą ir mokslinį pagrįstumą.

Finansavimo sistema turi garantuoti universalų draudimą, pagrįstą solidarumo ir palaikymo principais.

18 TIKSLAS

Žmonijos išteklių sveikatai didinimas.

Iki 2010m. visos šalys turi užtikrinti, kad profesionalios sveikatos priežiūros darbuotojai bei kitų sektorių dirbantieji turėtų atitinkamų žinių, priemonių ir įgūdžių, reikalingų sveikatos apsaugos gerinimui.

19 TIKSLAS

Mokslo žinios sveikatai.

Iki 2005m. visos padedančios sveikatos mokslui informacinės komunikacinės sistemos turi užtikrinti geresnių žinių apie sveikatą įsisavinimą, efektyvesnį jų perteikimą ir paskleidimą.

20 TIKSLAS

Partnerių sutelkimas sveikatos tikslams.

Iki 2005m. “Sveikata visiems” politikos turėtų veikti ir individus ir grupes, organizacijas, padedant visuomeniniam ir privačiam sektoriui bei pilietinei visuomenei per aljansus ir partnerystę sveikatos tikslams.

21 TIKSLAS

Sveikatos politikos ir strategijos visiems.

Iki 2010m. turi būti sukūrusios ir įgyvendinusios “Sveikata visiems” politikas šalies. Regiono ir vietos mastu, o šias iniciatyvas remtų atitinkamos institucinės infrastruktūros, vadybos procesai ir nauja vadovybė.

Globaliniai “Sveikata visiems XXIa.” uždaviniai:

1. teisingumo sveikatos klausimais stiprinimas
2. galimybių įgyvendinti ir gyvenimo kokybės užtikrinimas
3. iš esmės pakeisti pagrindines pandemijų tendencijas:

pagerinti žmonių psichinę sveikatą

sumažinti neinfekcinių ligų paplitimą

sumažinti užkrečiamų ligų paplitimą

sumažinti traumatizmą ir nelaimingų atsitikimų skaičių

4. dalinis arba visiškas kai kurių ligų likvidavimas ( poliomielitas )
5. užtikrinti gyventojams geriamąjį vandenį,maistą ir būstą
6. įtvirtinti sveiką gyvenseną ir įvairiapusiškai ją skatinti
7. “Sveikata visiems XXIa.” Politikos parengimas, įgyvendinimas ir jos pasekmių monitoravimas visose šalyse
8. užtikrinti kompleksišką ir kokybišką medicinos pagalbos prieinamumą
9. globalinių ir nacionalinių medicinos informacijos ir epidemiologinės priežiūros sistemų įdiegimas
10. mokslinių tyrinėjimų sveikatos apsaugos srityje skatinimas

PSO ir Lietuvos sveikatos programos.

PSO rekomenduojamos sveikatinimo veiklos kryptys:

• motinos ir vaiko sveikatos apsauga
• sveikatos politika
• sveikatos priežiūros reformos
• neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės kryptis
• užkrečiamų ligų profilaktika ir kontrolė
• aplinkos ir sveikatos kryptis

1996m. LR vyriausybė pritarė tokiam sveikatos sąrašui:

1. AIDS profilaktikos programa
2. alkoholio kontrolės programa
3. kūdikių ir vaikų iki 1 metų mitybos gerinimo programa
4. psichikos ligų profilaktikos programa
5. sveikos gyvensenos įtvirtinimo ugdymo institucijose programa
6. sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo programa
7. sveikatos propagandos programa
8. sutrikusio vystymosi vaikų sveikatos programa
9. širdies kraujagyslių ligų profilaktikos programa
10. traumatizmo profilaktikos programa
11. TBC profilaktikos ir kontrolės programa
12. vaikų dantų ėduonies profilaktikos programa
13. LPL profilaktikos programa
14. invalidų metų programa
15. valstybinė darbo saugos ir darbo medicinos programa
16. nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programa ( nuo 1992m. )

1998m. patvirtinta Lietuvos sveikatos programa.

Gyventojų sveikatos rodikliai.

Pagrindiniai sveikatos determinantai:

• Bendros socialinės, ekonominės ir aplinkos sąlygos;
• Būstas, agrikultūra, maisto produktai, išsilavinimas, darbo aplinka, nedarbas, vanduo ir sanitarinės sąlygos, sveikatos tarnybos ir t.t.;
• Gyvenimo būdo veiksniai;
• Amžius, lytis, ir paveldimos savybės.

Gyventojų sveikatos rodikliai ir juos sąlygojantys veiksniai:

• Gyvensena 49-53% - įpročiai, darbo sąlygos, buities sąlygos, stresas, šeimyninė padėtis, išsilavinimas, kultūros lygis.
• Biologiniai veiksniai 18-22% - lytis, amžius, paveldimumas, konstitucija.
• Aplinka 17-20% - darbas, oras, vanduo, dirvožemis ir kt.
• Sveikatos paslaugos 8-10% - medicinos paslaugų lygis.

Mažiausiomis išlaidomis pagerinama gyvensena – formuojamos nuostatos į sveikatą sau ir visuomenei (informacija, švietimas).

Kaimo ir miesto gyventojai:

Didžiausias gyventojų tankumas Kauno rajone – 83-85 /km², mažiausias – Utenos rajone – 22-26 /km².

Gyventojų mieste daugėja, o kaime mažėja. Tankėja gyventojų ir didėja rizika, esant teršiančioms gamykloms.

10.000 gyventojų tenka:

Lietuvoje panašus daktarų,kaip ir Suomijoje, Danijoje, kitose šiaurės šalyse, tuo tarpu sergamumas – didžiausias. Bet tai priklauso ne vien nuo daktarų (8-10%), svarbi sveikatos politika, taktika. Reikia didinti ambulatorinį lygį.

Pirmąjį naujojo amžiaus dešimtmetį Jungtinės Tautos ir PSO paskelbė skeleto ir raumenų sveikatos dekadą. Reumatu serga kas 6-7 žmogus. Meteotropinės ligos – Lietuvoje oro sąlygos palankios šioms ligoms išsivystyti.

Didžiausia reikšmė bus teikiama 5 patogeninėms grupėms:

• Reumatinės ligos
• Traumos
• Lėtiniai nugaros apačios skausmai
• Osteoporozė
• Skeletą deformuojančios vaikų ligos

Kritiniai žmogaus vystymosi etapai:

• Gimimas
• Pereinamasis laikotarpis iš pradinės į vidurinę mokyklą
• Baigiamieji vidurinės mokyklos egzaminai
• Pasitraukimas iš tėvų namų
• Įsitvirtinimas naujoje gyvenamoje vietoje
• Patekimas į darbo rinką
• Tapimas tėvais
• Nesaugus darbas, jo keitimas ar netekimas
• Lėtinių ligų pradžia
• Pasitraukimas iš darbo rinkos
• Sutuoktinių ir artimų draugų netekimas

Nedarbo lygis:

1997 m. sudarė 6.2 %

1998 m. sudarė 6.7 %

1999 m. sudarė 6.9 %

2000 m. sudarė 10 %

2001 m. sudarė 12.6 %

Kai kurie demografiniai Lietuvos rodikliai:

Tai rodo, kad lietuviai – mirštanti tauta. Lietuvių mirtingumas labai išauga 1994 m. ir jis labai aukštas lyginant su kaimyninėmis valstybėmis. Vidutinė gyvenimo trukmė – integralinis sveikatos rodiklis. Vidutinė gyvenimo trukmė didesnė, lyginant su Latvija, Estija, tačiau žymiai mažesnė, nei kitose šalyse.

Šiandien gimusių vaikų gyvenimo trukmė bus 6 metais trumpesnė, nei Skandinavijos šalyse (tai priklauso nuo bendro vidinio produkto dalies, skiriamos sveikatos apsaugai).

Vidutinė gyvenimo trukmė:

Vidurkis – 71,5 metai. Vidutinė gyvenimo trukmė nuo 1970 m. labai sumažėjo. Atmetus mirtingumą moterų išgyvenamumas padidėja 0,2 metais, vyrų – 3 metais.

Prognozė (vidutinė gyvenimo trukmė 2050 metais):

Japonų 

Prancūzų  87.0

Italų  86.2

Kanadiečių  85.2

Britų  83.7

Vokiečių  83.1

Amerikiečių  82.9

Natūralus gyventojų prieaugis Lietuvoje 1950-1997 metais labai sumažėjo. 1950m. apie 10. Nuo 1993m. susilygina, o toliau balansas neigiamas. miršta daugiau nei gimsta.

Tikslai:

Iki 2010 m. mažinti gyventojų mirtingumą ir ilginti vidutinę gyvenimo trukmę mažinant mirtingumą nuo nelaimingų atsitikimų, traumų, širdies bei kraujagyslių ligų, piktybinių navikų.

• Sumažinti mirtingumą nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų 30%;
• Sumažinti jaunesnių nei 65 m. gyventojų mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei piktybinių navikų 15%;
• Prailginti Lietuvos gyventojų vidutinę gyvenimo trukmę iki 73 metų.

Iki 2010 metų sumažinti sveikatos ir sveikatos priežiūros skirtumus tarp skirtingų socialinių- ekonominių gyventojų grupių 25 proc.

Aristotelis tikino: “niekas taip neišsekina ir nesusargdina žmogaus kaip nuolatinis fizinis pasyvumas”.

Hipodinamija – tiesiausias kelias į širdies ligas. Statistika teigia, kad žmonių, sergančių širdies ligomis mirtingumas nuolat auga. Tačiau reguliarus judėjimas šios rizikos faktorius gerokai sumažina.

Gyventojų sergamumo rodikliai.

Sergamumas – tai naujai išaiškintų ligų skaičius per metus.

Suaugusių ir paauglių sergamumas 1/1000 gyventojų.

PSO duomenimis, 15mln žmonių kasmet miršta nuo širdies kraujagyslių ligų – dažniausiai nuo miokardo infarkto ir insulto.

Lietuvoje šis rodiklis jau pasiekė epidemijos mąstą – 53% miršta nuo širdies kraujagyslių ligų.

Iki 1990 metų visų tuberkuliozės formų skaičius (atvira, kvėpavimo takų, TBC su recidyvais) mažėjo. Nuo 1992 metų šis skaičius katastrofiškai auga, ir toks aukštas lygis išsilaikė ir iki šių dienų. Tuberkuliozės profilaktika neseniai tapo valstybine programa (ji apima ir vaikus).

Šiaurės Amerika – 120tūkst

Pietų Amerika – 3,2mln

Vakarų Europa – 420tūkst

Pietų Azija – 17,9mln

Lietuva (1998 metais, aktyvi tuberkuliozė) – virš 3,016, iš jų – 170 vaikų

Vaikų sergamumo lygis gerokai mažesnis, nei suaugusių, tačiau nuo 1992 metų aiški augimo tendencija. Nuo 1998 metų suaugusių sergamumas mažėja, o vaikų – ne.

Tikslai:

• Iki 2005m. stabilizuoti sergamumą TBC – neleisti pasiekti epidemijos lygio ) 100/100.000  (realu)
• Iki 2010m. sumažinti sergamumą TBC 30% (realu)
• Iki 2010m. išsiaiškinti 70% (realu) naujai susirgusių ir 85% pagydyti (labai nerealu)

Psichikos ligos – labai aukštas sergamumas. 1991-1997 metais skaičius labai išaugo, vėliau kiek sumažėjo. Analogiškai keitėsi ir alkoholinių psichozių skaičius. 1996m. narkomanijos ir toksikomanijos ligotumas pralenkė alkoholines psichozes ir iki šiol sparčiai auga (76/100.000).

Sergamumas psichinėmis ligomis siejasi su savižudybėmis, elgsenos pokyčiais.

Pagal savižudybių skaičių Lietuva užima pirmą vietą pasaulyje.

Apie 500.000 žmonių šalyje reikalinga psichologo/psichiatro pagalba, pagrindinai jauni ir labai jauni žmonės. Pagalbos neprieinamumas sąlygoja rūkymą, alkoholizmą, narkomaniją.

Vaistai, kuriais dažniausiai apsinuodijama (2000m. VUGPL):

Benzodiazepinai – 26,2%

Antipsichotiniai preparatai – 10,4%

Mišiniai – 25,6%

Kraujotaką veikiantys – 7,7%

Antidepresantai – 5,7%

Nesteroidiniai priešuždegiminiai – 3,0%

Tikslai:

• Iki 2005m. stabilizuoti ligotumą psichikos ligomis
• Iki 2010m. sumažinti savižudybių kiekį iki vidutiniu ES rodiklių – 25/100.000 ( Lietuvoje – gerokai daugiau)
• Iki 2010m. sumažinti sergamumą alkoholinėmis psichozėmis iki 10/100.000

Lytiškai plintančios ligos.

PSO duomenimis, sifiliu kasmet užsikrečia 12mln, gonorėja – 62mln, chlamidijomis – 89mln.

Vien tik JAV apie 3mln. 13-14 metų paaugliu suserga LPL.

Lietuvoje skaičius auga. 1991-1996 metais sifilio skaičius išaugo 52 kartus.

1997m:

sifilis – 84,5/10.000

gonorėja – 49,2/10.000 120 vaikų iki 17 metų sirgo gonorėja.

Tikslai:

• Iki 2010m. realų sergamumą sifiliu sumažinti iki 25/100.000
• Iki 2010m. realų sergamumą gonorėja sumažinti iki 40/100.000
• Iki 2010m. sustabdyti AIDS plitimą ir likti mažo ŽIV/AIDS paplitimo šalimi.

Infekcinės ligos.

ŪVRI 1999 metais 1149,84/100.000 – jų laikas nuo laiko daugėja, skatina peršalimas.

Jų tarpe gripas 3,06/10.000 – turi tendenciją mažėti, tačiau nėra veiksmingų priemonių plitimui apriboti.

Enterobiozės ir askaridozės skaičius mažėja.

Vaikų ligų skaičius mažėja, kokliušo atvejų vis pasitaiko.

Pedikuliozė – 29,8/10.000

Vėjaraupiai – skaičius auga – 47,93/10.000

Su trichinelioze susiduriama kasmet, gydymas labai sunkus.

Vaikų skiepijimai siekia 93-99% (iš esmės pasikeitė lyginant su 1991 metais 73-87%). Šiuo metu naudojamos švarios veiksmingos vakcinos.

Ūmių virusinių hepatitų struktūra, 1994m:

HAV – 34,5%

HBV – 48,7%

HCV – 15,6%

Kiti – 1,2%

Pagal amžių:

HBV 14-44 metai

HCV 25-30 metai

Parazitinės ligos – fekalinis oralinis plitimas, nešvarių rankų ligos.

Visų pasitaiko kasmet. Laimo liga, liambliozė – mažėja. Askaridozė, enterobiozė, toksokarozė – dažnai išplitusios tarp lopšelinio amžiaus vaikų (žaidimo aikštelės) – skaičius mažėja.

Erkės – aktyvios nuo ankstyvo pavasario, sutinkamos ir žiemą. Ištiktos visose Lietuvos rajonuose. Užsikrėsti erkiniu encefalitu galima geriant žalią karvių ar ožkų pieną. Miestiečiai serga žymiai dažniau, matut kaimiečiams nuo nedidelių dozių atsiranda imunitetas.

Cholera – Lietuvoje nepasitaiko, tačiau galimybė išlieka – dėl migracijos, atplaukiančių laivų.

Salmoneliozė. Šaltiniai – mėsa, mėsos produktai, ypač rūkyta vištiena (dažni grupiniai protrūkiai), žali kiaušiniai (uždrausta naudoti vandens paukščių kiaušinius), retai – pieno produktai. Mėsos kombinatuose darbuotojai imunizuojasi savaime.

Tikslai:

Iki 2005m. sumažinti sergamumą užkrečiamomis žarnyno ligomis 50%, o iki 2010m. – iki sporadinių atvejų sumažinti sergamumą kitomis užkrečiamomis ligomis.

Įdiegti naujus užkrečiamų ligų diagnostikos metodus.

Iki 2010m. pasiekti, kad nebūtų mirties atvejų nuo infekcinių ligų (vakcinos).

Likviduoti poliomielitą, difteriją, sumažinti sergamumą tymais iki 1/100.000

Padidinti imunizavimo mastus pagal skipų kalendorių

sumažinti burnos ertmės ligas, 15% sumažinti ėduonies intensyvumą visose grupėse.

Iki 2005m. sukurti ir įgyvendinti burnos ertmės ligų profilaktikos projektus įvairioms grupėms.

Iki 2010m. sumažinti aklumo atvejų dėl CD skaičių 30%

Iki 2010m. sumažinti galutinės inkstų funkcijos nepakankamumo stadijos skaičių 30%

Iki 2010m. sumažinti diabetinės gangrenos atvejų skaičių 30%

Pasiekti, kad sergančių CD moterų nėštumo baigčių rodikliai susilygintų su atitinkamais CD nesergančiųjų rodikliais.

Gyventojų mirtingumo rodikliai.

Mirtingumo rodikliai (1:100000)

Vyrų mirtingumas didesnis nei moterų; kaimo – gerokai aukštesnis nei miesto. Profilaktinis kaimo gyventojų sveikatos tikrinimas – didžiausia problema.

Tarp vyrų ryški priklausomybė nuo išsilavinimo – kuo aukštesnis išsilavinimas, tuo mažesnis mirtingumas.

Kūdikių mirtingumas (1000 gyvų gimusių):

Kūdikių ir perinatalinis mirtingumas Lietuvoje yra aukštesnis, nei kitose Europos valstybėse (tačiau žemesnis nei Estijoje ir Latvijoje). Be to, jis nuolat mažėja.

Mirtingumo priežastys:

1. peri- ir neonatalinio periodo patologinės būklės (42,6%) – nuo nėštumo pradžios iki 27dienos po gimimo.
2. Įgimtos anomalijos (33,3%)

Tikslas:

• iki 2010m. sumažinti kūdikių mirtingumą 30%.

Širdies kraujagyslių ligos – viena iš svarbiausių medicininių ir socialinių problemų. Jos sudaro apie 50% visų mirčių ir apie 30% invalidumo priežasčių, bei nulemia 15-20% apsilankymų sveikatos priežiūros įstaigose.

Mirčių struktūroje ~60% sudaro išeminė širdies liga ir ~22% galvos smegenų insultas. Rizikos veiksniai: padidėjęs kraujospūdis, aukšta cholesterolio koncentracija, rūkymas, nutukimas, hipodinamija.

Cholesterolio norma 5,2 mmol/l

iki 6,5 – negausus padidėjimas

iki 7,8 – vidutinis padidėjimas

virš 7,8 – itin didelis padidėjimas.

Mažinimui pasitarnauja kaloražo sumažinimas, riebalų ir cholesterolio ribojimas, fizinis aktyvumas.

Tikslai:

• iki 2010m. sumažinti jaunesnių nei 65m. žmonių mirtingumą nuo IŠL ir insulto 15%.
• iki 2010m. sumažinti 65-74m.. žmonių mirtingumą nuo IŠL ir insulto 10%.

Onkologinės ligos.

Apie 0,5 visų piktybinių auglių nustatoma kai jie pasiekia II-III stadijas. Pasaulyje serga 9mln., miršta ~5mln. Prognozuojama, kad 2010metais sirgs 20mln. žmonių (svarbiausia sukelianti priežastis – rūkymas).

Moterys – krūties, odos, gimdos, skrandžio, kiaušidžių. Plaučių žymiai mažiau nei tarp vyrų.

Nuo 1980 iki 1998 metų sergamumas padidėjo 44%, mirtingumas – 20%. Pagerėjo diagnostika.

Naujai Diagnozuoti Navikai moterys vyrai

I stadija  22% 11%

II stadija  25% 21%

III stadija  22% 28%

IV stadija  17% 23%

Mirtingumas nuo navikų aukštesnis tarp vyrų (kaimo ypač) negu tarp moterų (aukštesnis tarp miesto).

PROFILAKTIKA:

• Mesti rūkyti
• Mesti gerti
• Rūpintis geru maisto virškinimu
• Daugiau judėti
• Vengti UV spindulių
• Vengti kontakto su kancerogenais
• Stebėti kūną
• Nesigydyti patiems
• Moterims – kartą per metus profilaktiškai apsilankyti pas ginekologą
• Vyrams virš 40m. – pas urologą.

Tikslai:

• iki 2010m. sumažinti mirtingumą nuo krūties vėžio 15%.
• iki 2010m. sumažinti sergamumą gimdos kaklelio vėžiu 15%.
• iki 2010m. sumažinti vyrų mirtingumą nuo plaučių vėžio 15%.
• iki 2010m. sumažinti piktybinių navikų užleistumą 20%.

Nelaimingi atsitikimai ir traumos.

Mirštamumas nuo jų labai aukštas ir toliau auga sparčiai (lyginant su kitomis Europos šalimis vyrauja transporto traumos). Vyrai – dažniau nei moterys. Kaime – daugiau nei mieste.

Tikslai:

• iki 2010m. sumažinti traumatizmo atvejus, invalidumą ir mirtingumą nuo nelaimingų atsitikimų 30%.

Kvėpavimo organų ligos.

Mirtingumas aiškiai mažėja. Moterų jis mažesnis nei vyrų (bendra tendencija), mieste – mažesnis nei kaime.

Atmosferos oras ir sveikata.

Oro apsaugos klausimai labai aktualūs visose pasaulio valstybėse. Tos, kur pramonė labai išvystyta, teršia didelius nuotolius – su oro pernešimu, vandens srovėmis.

Lietuvos sveikatos programa skiria daug dėmesio aplinkos apsaugos klausimams.

Tikslas:

• Iki 2010m. pasiekti, kad:

Vandens kokybė atitiktų Europos standartus.

Oro kokybės lygis neturi kelti pavojaus gyventojų sveikatai.

Maisto mikrobiologinė ir cheminė sudėtis turi atitikti ES standartus.

Mieste ir kaime turi būti palanki fizinė ir socialinė aplinka.

Įgyvendinti efektyvią darbo ir dirbančių sveikatos sistemos priežiūrą.

Įgyvendinti radiacinės saugos priežiūros ir kontrolės sistemą.

Taip pat negalima nuošalyje palikti būsto oro – čia ne tik patenka rūkas iš aplinkos, bet ir pačiame būste yra taršos šaltinių.

Taršos šaltiniai skirstomi į:

1. Mobilius – transporto priemonės, vyrauja didmiesčiuose, kur sudaro virš 80%.
2. Stacionarius.

Lietuvoje yra daug stambių stacionarių atmosferos oro teršėjų. Pirmiausia tai stambios gamyklos. Daugelis teršalų yra vienodi, tačiau būna ir specifiški:

Klaipėda – fenolis

Mažeikiai – angliavandeniliai

Kėdainiai – fluoridai

Lakiosios medžiagos: ksilenas, acetonas, toluenas.

Kuo didesnis kamino aukštis, tuo toliau iš jo pasklinda teršalai = sklaidos zona = neigiamos įtakos zona. (Pvz. Kėdainiuose esantis kaminas skleidžia teršalus 10km spinduliu)

Įmonės, labiausiai teršiančios atmosferos orą:

Mažeikių nafta

Lietuvos elektrinė

Akmenės ‘Cementas’

Jonavos ‘Achema’

Vilniaus ‘Silikatas’

Kėdainių ‘Lifosa’

Ignalinos atominė elektrinė kaip teršėjas problemų nekelia.

Iš stacionarių taršos šaltinių:

• SO₂ – 50%
• CO – 18%
• NO – 10%
• Kitos medžiagos – 17%
• Kietos dalelės – 5%

Teršalai atmosferos ore gali sudaryti kitokius junginius. Ypač kenksmingi – fotooksidantai.

S junginiai  SO₂+H₂O→H₂SO₄

N junginiai NO+H₂O→HNO₃

To pasekoje turime rūgščius lietus.

Atmosferos oro būklės bioindikatoriai – kerpės.

Užterštas oras : geltonkerpė ant medžių

Lekanora

Laiptuotoji pisora

Pilkoji žiauberė

Švarus oras:  Putlusis plynkėžis

Uosinė ramagina

Plautužė

Kalbant apie aplinkos įtaka gyventojų sveikatai, savotiškas indikatorius yra vaikai ir seneliai – jautriausios grupės.

Aplinkos yra ir gyventojų sveikatinimas.

SO₂ emisijos dinamika 1990-1997 metais:

Lakiųjų organinių junginių emisija, kuri mažėjo iki 1999 metų, dabar vėl kyla dėl gamybos specifiškumo.

CO₂ emisijos prognozė:

Iš mobilių taršos šaltinių išmetama 430 t/metus, iš kurių 340t sudaro CO. Jis sudaro CO₂, kuris atmosferoj išsilaiko iki 200 metų.

Ozoną ardančios medžiagos.

• 1994m. Lietuva prisijungė prie Monrealio konferencijos.
• 1984m. Lietuvoje naudota 6000 t tokių medžiagų. 1994m – 840t. Dabar – dar mažiau.
• Aerozolių pramonė, kompresorių, šaldytuvų gamyba/
• Alytaus ‘Snaigė’, Mažeikių ‘Oruva’
• Metilbromidas – svarbiausia ozoną ardanti medžiaga, kuri naudojama žemės ūkyje, grūdų apdorojime.

1994m. –35,5t

1995m. –52,4t

• Kitų medžiagų sunaudojimas mažėja.

Nuo 1993 opi problema – pesticidų sandėlių gaisrai. Tuoj po gaisro DLK viršijama daug kartų:

SO₂  30k

CO 130k

H₂S  450k

Formaldehidas  550k

Metileno chloridas  280k

NO_x  5900k

Susidaro ekstremalios sąlygos.

Metileno chloridas degdamas skyla ir susidaro fosgenas, naudojamas cheminio ginklo gamyboje.

Ekstremalios sąlygos gali susidaryti ir gamtoje, natūraliai.

Dioksinas – I klasės kancerogenas. Šaltiniai:

plastikų gamyba – polivinilchloridas

vulkanų proveržiai – ekstremalios sąlygos

miškų gaisrai – ekstremalios sąlygos

Patenka į organizmą įkvepiant ir per mitybines grandines (įsitvirtina riebaliniame audinyje).

Veikia:

Ardo skydliaukės hormonus – vėžio rizika

Krūtys – perduodamas su motinos pienu

Lytiniai organai – mažėja spermos gyvybingumas

Kraujas

Vaikų psichomotorinės f-jos sutrikimai

Kepenų, virškinimo trakto, kraujo vėžys

Šiltnamio efektas

Spinduliai įšildo žemės paviršių, taip pat ir žmogaus antropogeninė veikla. Dalis spindulių atsispindi nuo žemės paviršiaus ir kyla aukštyn, o ten sutinka teršalų debesis, kurie nepraleidžia į atmosferą – šiluma grįžta. H₂O garuoja, tirpsta ledynai, kyla oro temperatūra.

Medžiagos:

CO₂ – 7 mlrd.t anglies.Dalis jo sunaudojama medžių, sugeria vandenynų paviršiuje esanti augalija, 1/3 pasilieka ore.

Metanas – susidaro pelkynuose, ryžių plantacijose, patenka į orą iš aerozolių bei šaldymo įrangos.

Ozoną ardančios medžiagos

Chloras atskelia atomą iš O₃ – lieka O₂

Mažėja ozono sluoksnis

Regėjimo sutrikimai

Odos senėjimas, neoplastiniai procesai

Silpnėja imuninė sistema

Nukenčia augalai ir planktonas

Klimato atšilimas

Manoma, kad XIXa. planetos vidutinė metinė temperatūra pakilo 3,5⁰C.

Per pastaruosius 50 metų Antarktidoje metinė temperatūra pakilo 2,5⁰C. Tirpsta didžiuliai plotai ir aisbergai.

Tai sukelia žemės drebėjimus, dideles vėtras, potvynius.

Tam tikros teritorijos gali atsidurti po vandeniu.

Ekstremalios sąlygos

1989.03.20 įvyko avarija ‘Azote’, išsipylė, išgaravo ir sudegė 7t amoniako. Termiškai suskilus 5000t nitrofoskos į orą pateko:

200t amoniako

759t NO₂

230t Cl

8t fluoro vandenilio

Jų DLK skaičiuojamos šimtosiomis mg dalimis. Apnuodyta Jonavos, Širvintų, Kėdainių. Ukmergės rajonų žemė, oras ir vanduo. Net 1000 kartų viršytos DLK.

Ukmergėje 1,5h po avarijos amoniako koncentracija viršyta 20k.

5km nuo ‘Azoto’ 200mg/m³ – 1000k viršija.

Susidarė tiesioginės neigiamos įtakos zona. Grėsmė žmonių gyvybei.

Labiausiai nukentėjo Šėtos, Pasrainių, Lokenėlių kaimai.

Bendra žala 1,5mln rublių. Jonavos rajone nugaišo daug gyvulių. Apsinuodijo 13 vaikų, 40 suaugusių, tačiau tada tai buvo slepiama.

Teršalai labai greitai paveikia širdį. Įkvėpus po 2 valandų gali ištikti širdies priepuolis.

Taip pat paūmėja plaučių ligos. Net 50% ligonių, atvežtų su širdies priepuoliais yra rūkymo aukos.

Atmosferos oro užteršimas radioaktyviomis medžiagomis.

Po Černobylio avarijos daug teko ir Lietuvai.

Semipalatinsko rajone 1949-1989 metais buvo įvykdyta virš 400 branduolinių sprogimų. Tuo metu Semipalatinsko radiacinis fonas viršijo 600k. ir atitiko foną Hirosimoje po bombos sprogimo.

Fonas veikia žmonių genetinių mutacijų lygį.

1,5-2k aukštesnis, nei kitur fonas yra Kazachstano rajonuose.

GB, Suomijos ir Kazachstano tyrimas:

40 šeimų pakitusių genų kiekis 1,8k viršija norma, o jų vaikų ir anūkų genome 1,5 karto. Pražūtinga sveikatai.

Mobilūs atmosferos oro taršos šaltiniai. Teršalų poveikis sveikatai.

1. Lengvieji automobiliai – 67%.
2. Sunkvežimiai – 32%

Nuo 1993 metų transportas – pagrindinis taršos šaltinis.

Pasaulyje sparčiai didėja automobilių skaičius:

11tūkst.

46mln.

230mln.

450mln.

500mln.

Mažiau 100 automobilių 1000 gyventojų – Meksika, Rusija, Ukraina

Lietuva, Airija, Lenkija

GB, Ispanija, Portugalija

Virš 400  Kanada, Švedija, Australija

JAV – 650 automobilių 1000 gyventojų.

Lietuvoje yra apie 1,2mln automobilių (2002m)

Automobilių išskiriami teršalai:

kuro degimo produktai, tepalai

kuro nutekėjimas, nugaravimas

padangų ir kelių dangos nusidėvėjimo dulkės

triukšmas

Automobilis kas 10000 km (sunaudojant 7l/100km) išmeta 10t įvairių dujų mišinio.

93-98 % sudaro azotas, O₂, H₂O garai, CO+O₂→CO₂

Sudeginus 1t kuro išmetama:

CO 600kg

Angliavandeniliai  75kg (etilenas, acetilenas, metanas, butanas, aromatiniai angliavandeniliai)

NO_x  30kg

Aldehidai 15kg (60% sudaro formaldehidas)

SO₂  5kg

Suodžiai  1kg

Švino junginiai  0,1kg

Aromatiniai policikliniai angliavandeniliai yra labiausiai toksiški, turi kancerogeninį poveikį.

Pasekmės:

• Neigiamas poveikis sveikatai, gamtai, statiniams (korozija)
• Kraštovaizdžio nuskurdimas, kultūros paveldo naikinimas
• Autoavarijų pasekmės
• Nesveikas gyvenimo būdas

Pvz.: automobilių sukeliama vibracija kenkia Šv.Onos bažnyčiai.

Lietuvoje per metus iš automobilių į orą patenka daugiau nei 400 tūkst.t. teršalų. Daugelyje vietovių tai sudaro 70-90% visų išmetamų į atmosferą teršalų apimties. Didmiesčiuose – 70-85% bendros teršalų apimties. Miestuose, uždaruose kiemuose tarša išsilaiko labai ilgai. Labiausiai užterštas senamiesčio oras.

78% tyrime dalyvavusių Europos miestiečių įsitikinę, kad automobiliai – pagrindinis miestų oro taršos šaltinis.

Švino savybė kauptis organizme sąlygoja chroniškas ligas, apsigimimus, žeidžia nervų ir virškinimo sistemas, mažina hemoglobino ir eritrocitų kiekį, pažeidžia viso organizmo funkcines sistemas.

3,4-benzpirenas toksiškesnis už šviną. JO DLK 300k. mažesnė. Jis yra tikrasis kancerogenas, skatina plaučių ir gerklės vėžio atsiradimą.

Fizikos instituto duomenimis, prie magistralės Vilnius – Kaunas benzpireno koncentracija viršija normą 15-20k. Daržovių užterštumas 70m nuo magistralės keliolika kartų viršija leistiną normą.

Didžiąją toksinių teršalų dalį sudaro CO – bespalvės, bekvapės dujos. Jos veikia kraują (karboksihemoglobinas), širdį, kraujagysles ir CNS. Prie judrių Vilniaus sankryžų koncentracija viršijama 2-4 kartus.

Triukšmas – reikšmingas automobilių taršos elementas, trukdo poilsiui, susikaupimo reikalaujančiam darbui. Leistinas triukšmo lygis 65 dB. Aukštas triukšmo lygis trikdo kraujotaką, didina opaligių, uždegimų lygį.

Europoje 25% didmiesčių gyventojų kenčia nuo triukšmo. Kasmet triukšmo lygis padidėja apie 2dB. Šie gyventojai dažnai vartoja migdomuosius.

Vilniuje 7,5m nuo važiuojamosios dalies triukšmas viršija leistiną lygį 2,8-10,0 dB. 38% Vilniečių nervina gatvės triukšmas taip pat dirgina variklio užvedimo ir signalizacijų sukeliami triukšmai.

75% Europos didmiesčių gyventojų mano, kad eismo ribojimas bei pėsčiųjų zonos senamiestį ir centrinėj miesto daly būtų efektyvi taršos mažinimo priemonė. 73% mano, kad dviratis turėtų būti prioritetinė transporto priemonė prieš automobilį. (ko tai mažai tikėtina).

Mažinimo priemonės:

• Gatvių plėtimas
• Eismo ribojimas centruose
• Požeminės perėjos
• Pėsčiųjų zonų sudarymas atokiau nuo magistralių
• Stovėjimo aikštelių iš garažų stygiaus mažinimas
• Prioritetas dviračiams

PSO duomenimis Europoje gyvena 852mln žmonių, iš jų 400mln – dirbantieji.

20-30% gyvena drėgnuose butuose, dėk ko daugėja alergijų, bronchinės astmos, įvairių respiratorinių infekcijų.

5% (43mln) kenčia nuo jonizuojančios radiacijos gyvenamų patalpų ore (radono koncentracija). Auga rizika plaučių vėžiu. Radonas kaupiasi grunte, todėl žemesniųjų aukštų gyventojams rizika susirgti plaučių vėžiu didesnė.

26% (180mln) kenčia nuo padidinto triukšmo kuris sukelia diskomfortą, trikdo miegą.

29% patiria trumpalaikį SO₂ poveikį (mažiau 24val   per metus)- -kvėpavimo sistemos sutrikimai, lėtinių kvėpavimo ligų komplikacijos, artinančios mirtį.

2% gyventojų –ilgalaikis SO₂ veikimas - 4-7% susilpnėja plaučių funkcija.

9% - kietųjų dalelių trumpalaikis poveikis – kvėpavimo sistemos sutrikimai, lėtinių ligų komplikacijos.

2% kietųjų dalelių ilgalaikis poveikis – apatinių kvėpavimo takų ligos vaikams, nosiaryklės bei akių ligos suaugusiems.

50% trumpalaikis O₃ poveikis – kosulys, akių sudirginimas, nežymus plaučių funkcijos sumažėjimas.

0,3% švino poveikis – sutrinka vaikų protinis vystymasis

30% tabako dūmai (motinos, rūkančios namuose) – apatinių kvėpavimo takų ligos naujagimiams

25% tabako dūmai (kai rūko vienas iš sutuoktinių) – plaučių vėžys nerūkančiam sutuoktiniui.

50% NO₂ (dujinės viryklės) – apatinių takų ligos moksleiviams.

Patalpose praleidžiama 80-90% laiko.

Kenkia:

• Lakiosios dažų ir klijų sudėtinės dalys
• Dezodorantai ir aerozoliai
• Cheminės priemonės nuo kandžių, tarakonų
• Iš cheminės valyklos parnešti drabužiai
• Dujų degimo produktai
• Netinkamai prižiūrimi šiukšlių kibirai
• Tabako dūmai
• Smalkės iš krosnies, dūmai
• Autotransporto teršalai (pro langą)
• Svylančios dulkės nuo lempų, radiatorių
• Naminiai gyvūnai
• Naftos produktai iš rūsyje esančio garažo

Lietuvoje – teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitos ir ataskaitų tiekimo tvarka:

• Išmetimas į aplinkos orą, valymas, utilizavimas (tonos per metus)
• Taršos šaltinių charakteristika
• Išmetamųjų dujų valymo įrenginių veikimo rodikliai
• Taršą mažinančių priemonių vykdymas
• Mobilių taršos šaltinių išmetami teršalai (tonos per metus)

Apsaugos priemonės.

1. technologinės:
• kenksmingų medžiagų keitimas nekenksmingomis
• žaliavų apvalymas nuo priemaišų
• dulkes gaminančių procesų keitimas drėgnais
• hermetizavimas
• degimo racionalizavimas

2. planavimo:

miestų teritorijos ponavimas

sanitarinių-apsaugos zonų įvėdimas

teisingas gyvenamųjų teritorijų planavimas

gyvenviečių apželdinimas

3. techninės:

išmetimų valymas

gamybinių procesų techninė kontrolė

4. įstatyminės:

teisės aktai

taršos reglamentai (DLK-koncentracija, DLI-išmetimas, DLT-tarša)

išmetimo standartizavimas

žaliavų standartizavimas

Oro apsaugos priemonės.

PSO duomenimis 50% sumažinus oro taršą, gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė pailgėtų 3-5 metais, sergamumus ir mirtingumas sumažėtų 35% , plaučių vėžio ir kitų kvėpavimo sistemos ligų – 20-30%, širdies kraujagyslių ligų – 10%.

Įmonių klasės ir sanitarinės apsaugos zonos skirstomos pagal išskiriamas medžiagas.

I klasė 1000m

II 500m

III 300m

IV 100m

V 50m

Bendros apsaugos priemonės (populiaciją sveikatinančios priemonės)

• Nuolatinė aplinkos kokybės kontrolė
• Tarptautinis bendradarbiavimas
• Aplinkos ir sveikatos įstatymdavystė
• Beatliekinių technologijų diegimas
• Miestų išplanavimo racionalizavimas
• Veiksmingų valymo įrenginių diegimas (I kenksmingumo klasės medžiagos)
• Racionalus gamtos resursų naudojimas
• Uždarų gamybos technologijų diegimas

Priemonės:

1. Politinės (konvencijos, tarptautiniai susitarimai, dalyvavimas programose)
2. Įstatyminės
3. Technologinės
4. Planavimo
5. Techninės
6. Kontrolės

Atmosferos oro apsauga nuo autotransporto išmetimų:

Technologinės priemonės:

• Variklių konstrukcijos tobulinimas
• Mašinų techninė kontrolė
• Kokybiško kuro naudojimas
• Išmetamųjų dujų valymas

Organizacinės priemonės:

• Greičio ribojimas ir kontrolė
• Eismo kelių sankirtose ribojimas, sankirtų racionalizavimas ir jų skaičiaus mažinimas
• Požeminių perėjų įrengimas
• Išmetamųjų dujų kokybės kontrolė

Planavimo priemonės:

• Gyvenviečių apželdinimas
• Gyvenviečių statybos ir automagistralių tiesimo racionalus išplanavimas
• Kelių eismo ženklų racionalus išdėstymas

Reglamentai:

1.LR aplinkos oro apsaugos įstatymas. Pagrindinis dokumentas. Numato bendrą tvarką. Po to eina poįstatyminiai aktai

2.LR radiacinės saugos įstatymas

3.HN 35. 1998 Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų DLK. Taip pat kenksmingumo klasės. Pagal ES reikalavimus jų atsisakoma. I kenksmingumo klasė – labiausiai kenksmingos

4. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas

dėl LR HN 35 – pataisymas kas 5 metai

5.LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas

dėl aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento – asbesto, išmetamo į atmosferos orą ir stacionarių šaltinių išleidžiamo į paviršinius vandenis

dėl aplinkos oro užterštumo normų nustatymo

dėl atmosferos oro kokybės vertinimo (technologija, apskaita, vertinimas, ataskaitos tvarka, ekspertizė)

6. LR HN 73 Pagrindinės radiacinės saugos normos

Vandens užterštumas ir gyventojų sveikata.

• Vanduo dengia 71% Žemės rutulio paviršiaus
• 3% viso sausumos ploto tenka upėms ir ežerams, 11% padengta ledu
• sausumai tenka 11% planetos ploto, kuriame sukaupta 3% gėlo vandens (nuo viso vandens kiekio)
• Vandens lygis nuolat auga (šiltnamio efektas, ozono skylės)
• jei žemė būtų apvali, ji būtų padengta 3720m vandens sluoksniu
• turtingiausia gėlu vandeniu Brazilija

Nuolat vyksta vandens cirkuliacija: krituliai → gruntinis vanduo → spūdinis → vandenynai, upės → garuoja.

1946m 46 šalys (17% gyventojų) kentėjo nuo vandens stygiaus.

2025m 63 šalys (pusė gyventojų) kentės nuo gėlo vandens stygiaus.

Resursai mažėja. Problema nr. 1 – aprūpinti gėlu vandeniu didmiesčių gyventojus. Dauguma ligų susijusios su prastos kokybės geriamu H₂O.

Vandens sunaudojimas pramonėje:

• 1kg streptomicino  400.000l
• 1kg plieno 300-600l
• 1kg cemento 35l
• 1kg alaus 5-25l
• 1kg spirito 2700l
• 1kg pieno 2,5-3l
• 1 automobiliui 35.000l

Žemės ūkyje:

• 1kg grūdų išauginti   1500l
• 1 melžiamai karvei girdyti  80l
• 1kg ryžių išauginti  4500l
• 1kg medvilnės išauginti  10.000l

Miestuose:

• 1m kanalizacijos tinklų praplauti  25l
• 1m² turgavietės išvalyti  5l
• organizuojant mitybą:  1 mokiniui 100l/d ienai

ligoniui 450l/dienai

poilsiautojui 250l/dienai

Susidaro daug užteršto vandens, o nuotėkų valymas brangiai kainuoja.

1991m. dėl Viduržemio jūros užteršimo mikroorganizmais, gastroenteritais susirgo 2 mln. žmonių. Priežastis – valoma tik 30% nutekamo vandens. 1996 į jūrą išleista 300mln m³ vandens.

2025m. 0,9-1,5 mlrd m³/metus. Ypatingai padidėja ligų rizika.

H₂O sunaudojimo tendencijos

 

H₂O telkinių tarša

Kasmet į Šiaurės jūrą:

11.000t švino

28.000t cinko

950t arseno

355t kadmio

100t gyvsidabrio

2 mln.t rūgščių tirpalų

20.000t toksiškų šiukšlių

10.000t fosfatų

Baltijos jūrą užima 0,1% Pasaulio vandenyno, jai tenka 3% pasaulio teršalų. 50 stambių miestų, kuriuose sukoncentruota 15-20% pasaulio pramonės. Išmetama:

50000 t naftos

1,3 mln. t organinių medžiagų

309000 t nitratų

25800 t fosfatų

Tai užslėpta lėto veikimo bomba. Čia išmesta II pasaulinio karo metu daug nuodingųjų medžiagų, pvz. iritas – ypatingo pavojingumo nuodai. Žuvyse randama daug gyvsidabrio ir kitų metalų. Organinių naftos produktų, chlororganinių pesticidų, radioaktyvių medžiagų randama dugno nuosėdose.

Vandens užterštumo vertinimas:

Parametrai –

Fizikiniai

Mikrobiologiniai

Cheminiai

Pagal kilmę –

Miestų (nutekamieji vandenys, nuoplovos)

Pramonės (atliekos)

Intensyvios žemdirbystės (augalų apsaugos priemonės, skerdyklų vandenys…)

Pagal laiką –

Nuolatinis

Atsitiktinis

Sezoninis

Lietuvos teritorija – 65,3 tūkst.km².

Apie 3000 ežerų, kurių plotas didesnis kaip 5ha.

1600 tvenkinių, kurių plotas didesnis kaip 5ha.

733 upės, kurių ilgis didesnis kaip 10km.

Upėse vandens kokybė vertinama pagal 70 rodiklių (47 upes 99 vietose)/

Vandens sunaudojimo kiekis:

Ne energetinėms reikmėms - 7%, iš jų:

Pramonė – 20,5%

Ūkis, buitis – 48%

Žuvininkystė – 30%

Žemės ūkis – 1%

Energetika – 93%

Nemunu į marias patenka:

19t detergentų

12t nikelio

3,5t vario

2,5t cinko

0,7t chromo

5,1kg gyvsidabrio

1 lašas naftos pasiskleidžia 60 cm spinduliu ir sutrikdo deguonies difuziją. Žūsta paukščiai, žuvys, gyvūnai.

Įvairūs plovikliai taip pat sutrikdo deguonies difuziją, be to apie mikroorganizmus sudaro apvalkalą ir jie ilgiau išsilaiko.

Cheminės medžiagos koncentracija:

vandenyje  1

dugno nuosėdose 70

moliuskai  100

fitoplanktonas  500

žuvys  400-1500

Kenksmingos medžiagos į žmogaus organizmą patenka tiesiogiai arba per mitybos grandines.

2000m. ekologinė katastrofa Rumunijoje

Aukso lydykla Sabu Marė apie 100m³ cianido ir panašiai tiek sunkiųjų metalų paleido į Tysos upę. Dunojuje žuvo 95% gyvybės. Pasiekus Belgradą DLK viršijo 20k. Į upę gyvybė grįš po 10-15 metų.

Per gruntinius vandenis teršalai gali patekti į mitybines grandines.

Naftos išsiliejimas gamybos vietose.

Baldžio – Juodžio- Tapelių ežerai labai užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis.

Lietuva geriamam vandeniui nenaudoja paviršinių telkinių – tik požeminius (kai kur per daug fluoro, kai kur – visai nėra, atskirose vietose nemažas kiekis geležies). Geležis gali įtakoti aterosklerozės vystymąsi.

Lietuvoje jaučiamas geriamo vandens stygius (Šiauliai. Panevėžys).

F ~ 80% ligų susiję su vandens kokybe

F 2 mlrd. žmonių neturi pakankamai gėlo vandens

F kai kuriuose miestuose (Mexico ir kiti) 30% algos skiriama vandens sunaudojimui

Lietuva: 1999m. dėl mikrobinės taršos higieninių normų neatitiko 62% šulinių, 8% vandentiekio, 22% paplūdimių ir 8% maisto produktų vandens. 947 tūkst. gyventojų semia vandenį iš šulinių; 2,7 mln. – iš vandentiekio.

2000m. šachtiniai šuliniai smarkiai užteršti nitratais (apie Vilnių 35%), norma – iki 45mg/l. Rasta iki 700 mg/l. Savo laiku panaši situacija buvo stebima Kėdainiuose.

Požeminiai vandenys pakankamai švarūs ir apsaugoti nuo taršos. ~1,3mln. priversti vandenį vartoti prastos kokybės – dėl prastos vandentiekio tinklų būklės, korozijos.

Gruntinis vanduo lengvai pažeidžiamas – kokybė blogėja dėl neatsakingos ūkinės veiklos ir mikrobiologinio užterštumo.

Optimali fluoro koncentracija 0,7-1,5 mg/l. Esant 3-6 mg/l – fluorozė: osteosklerozė, gelsvos dantų dėmės, trapūs dantys, sutrikusi kalcio ir fosforo pusiausvyra. Klaipėdos krašte >1,5 mg/l. Kita dalis jaučia fluoro deficitą (ėduonis).

Geležis.

<0,3 mg/l  gera kokybė 13%

0,3-1 mg/l patenkinama 54%

1-2,0 mg/l nepatenkinama 21%

2,0-3,0 mg/l bloga 9%

>3,0  labai bloga 3%

Lietuvoje giluminiai vandenys papildomi paviršiniais. Giluminių kokybė priklauso nuo Baltijos jūros ir Kuršių nerijos vandens kokybės.

Mikrobiologiniai šulinių vandens rodikliai daug blogesni nei centralizuotai tiekiamo vandens. Geležies rodikliai – atvirkščiai; ir užterštumo tendencija didėja.

Bendras kietumas didesnis šachtinių šulinių, tendencija – didėja. Nitratų centriniam vandentiekį beveik nėra, šuliniuose 45-50%. Lietuvoje neteisingai įrengiami šuliniai, kai kuriose vietose gruntinis vanduo kyla į kalną. Intensyvi žemdirbystė, pesticidų naudojimas.

Nitratai→nitritai→nitrozaminas→kancerogenas

Nitratai→nitritai→metHb→kūdikių mirtingumas

F 500mln. kasmet suserga dėl blogos H₂O kokybės ar stygiaus; 3 mln. – miršta.

F 120 mln. Europos regiono gyventojų dar neturi mikrobiologiškai švaraus vandens.

F 1993m. 3 mln. vaikų mirė nuo viduriavimo

F 1991m. Pietų Amerikoje 19tūkst. mirė nuo choleros; Azijoje 1276, Afrikoje 13.000 žmonių/

F 1994m. Europoje virš 2,5tūkst. choleros atvejų.

F GB 1971-1986 metais 21 epidemija, JAV 1971-1980 metais – 121, 1981-1988 metais – 298, Prancūzijoje 1986-1988 metais – 11 gastroenterito epidemijų.

Infekcijų protrūkiai kyla dėl nepakankamų nuotėkų valymo ir avarijų valymo sistemose.

Užteršimas cheminėmis medžiagomis – nuotėkos iš pramonės įmonių, nepakankamas jų valymas, avarijos.

Eutrofikacija – augmenijos išvešėjimas vandens telkiniuose → puvimo procesai → nyksta žuvys.

Valymas.

• Mechaninė valymo sistema – sulaiko grubias dalis
• Biologinė sistema – apvalo nuo ištirpusių organinių medžiagų
• Valymas nuo mikroorganizmų chloru – lėšų švaistymas, nes liekamasis chloras turi būti ne mažesnis, kaip 1,5 mg/l. Chloras naudojamas tik esant nepalankiai epidemiologiniai situacijai (nuotėkų dezinfekcijai).

Ligų sukėlėjai plintantys vandeniu:

Bakterijos – vidurių šiltinė, dizenterija, cholera.

Virusai – HAV, HEV, poliomielitas, ūmus gastroenteritas.

Parazitai – amebinė dizenterija, gastroenteritas.

Vilniuje 1941 vidurių šiltine ir dizenterija susirgo 20.000, mirė 90 žmonių. To metu tai buvo didžiausia epidemija Europoje.

Cheminė vandens tarša ir nuotėkos.

Japonijoje – Minamato liga – gyvsidabris (lėtinės neurologinės ligos)

Kietas vanduo – rizika akmenligei vystytis.

Daug chloro – mažėja skrandžio sekrecija, keičiamos vandens juslines savybes. Nitratai.

Fluoras.

Apsaugos priemonės (3 juostos):

1. griežto režimo apsaugos zona – nuo nuolatinės, atsitiktinės ir tyčinės taršos. 15-100m spinduliu draudžiama bet kokia veikla.
2. mikrobinės taršos apribojimas – dydis turi būti toks, kad mikroorganizmai pasiektų vandens sluoksnį negyvi. (200-400 paros)
3. cheminės taršos apribojimas – nepasiektų per visą eksploatacijos laiką (15-30 metų). Paviršiniams vandenims ši zona 500m spinduliu.

Reglamentai:

v     LR Geriamo vandens įstatymas. 2001.

v     Geriamas Vanduo. HN 1998.

v     HN LR Valstybės sienos ir teritorijos medicininės-karantininės apsaugos taisyklės.

v     Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarka.

Dirvožemio kokybė ir sveikata.

Dirvožemis – aplinkos užterštumo veidrodis. Teršiamas per orą, vandenį. Kenksmingos medžiagos dirvožemyje kaupiasi.

Stebimas žemės gyventojų skaičiaus didėjimas. 2025m. žemėje bus 8mlrd. žmonių. 2025m. miestų gyventojai sudarys 59% visų pasaulio žmonių. Dėl to paaštrės geriamo vandens ir mitybos problemos.

Kas yra urbanizacija?

• Miesto gyventojų gausėjimas
• Miestų statybų plėtimas
• Neagrarinės veiklos plėtra
• Miesto patogumų atsiradimas kaime

Metinis atliekų susidarymas pasaulyje 1990m:

• Žemės ūkio atliekos 4 mlrd. tonų
• Naudingųjų iškasenų gavybos atliekos 1,8mlrd.t.
• Pramonės atliekos 1 mlrd.t.
• Fabrikų atliekos 1,7 mlrd.t.
• Buitinės atliekos 1 mlrd.t.

Dažnai skaičiuojamas šiukšlių kiekis vienam gyventojui per parą:

Los Angeles 3 kg

New York 1,8 kg

London 0,8 kg

Buitinės ir gatvėse surenkamos atliekos.

Atliekų sudėtis labai įvairi:

Automobilis (12,5 metų senumo) sveria 1000 kg. Svorį sudaro:

710kg geležis, plienas

90kg guma

60kg sintetinės medžiagos

30kg stiklas

22kg aliuminis

10kg švinas

6kg varis

5kg cinkas

56kg kitos medžiagos

Atliekų rūšys:

Nepavojingos atliekos:

• Buitinės
• Organinės
• Mineralinės žaliavos
• Antrinės žaliavos
• Fosfogipsas
• Gatvių ir kelių sąšlavos
• Statybinės medžiagos
• Kitos medžiagos

Pavojingos atliekos (pagal perdirbimo būdą):

• Degintinos atliekos
• Fizikiniais ir cheminiais metodais tvarkytinos medžiagos
• Deponuotinos atliekos (radioaktyvios)

1997m. atlikus atliekų apskaitą įmonėse: 5,312 mln.t. nepavojingų atliekų, kurių didžiąją dalį sudarė organinės atliekos- 2080,5 tūkst.t.

Dabar Lietuvoje stebima mažėjimo tendencija. Per metus nepavojingų atliekų:

• Medienos atliekos – 283,5 tūkst.t.
• Popieriaus, kartono atliekos – 9,6 tūkst.t.
• Stiklo atliekos – 35,4 tūkst.t.
• Juodųjų metalų – 156,9 tūkst.t.

Pavojingų:

• Medicininio aptarnavimo, sanitarinės atliekos – 560,8t.
• Biocidų ir fitofarmacijos atliekos – 301,7t.
• Dervų, latekso atliekos – 3564,3t.

Mėšlas – 1424,8 tūkst.t. Palaukėse stovi didelės krūvos, o gruntinis vanduo yra maždaug 2m gylyje, todėl viskas patenka į šulinių vandenis.

Rizikos zonos yra apie Šiaulius, Kauną. Utena užkrėsta mažiausiai.

Pesticidai. Atskira problema – uždrausti ir netinkami naudoti pesticidai. Dažniausiai slapta išmetami karjeruose ir tik truputi užmetami žemėmis. Taip prasideda nuodų migracija aplinkoje. Į organizmą jie patenka per mitybines grandis. Naudotų pesticidų gama labai įvairi (pesticidai, herbicidai, fungicidai, defoliantai, augimo reguliatoriai), jų naudojimas mažėja.

Tai lokali problema, kuri gali turėti labai liūdnų pasekmių. Sutvarkytų pesticidų kiekiai Lietuvoje auga. Pesticidai gali užsidegti savaime. Pavojingų atliekų kiekiai Lietuvoje mažėja.

Sunkieji metalai. (Hg, Ni, Mo, Pb, Zn, Ag, Cd, Cu, Cr, Sn) – formuoja urbanistines anomalijas. Būdinga tai, kad jų negalima sulaikyti aplinkoje. Panašiai kaip plovikliai, praeina molio ekranus, tampa buksyru kitiems teršikliams, užteršia kitas sferas, ypač plinta per vandenį.

Pavojingi rajonai – Žvėrynas, Žirmūnai. Tarp mokyklinio amžiaus vaikų pasitaiko alopecijos atvejų.

Lietuvoje dar nėra labai didelių kiekių aplinkoje, bet pavienių atvejų pasitaiko.

Būtina įvertinti ir aplinkos užterštumą ir kenksmingumą sveikatai, nes ir nuo to priklauso klinika.

Sąvartynai.

Teršalai patenka ir iš sąvartynų, o tai yra ypač opi problema.

Greta gyvenamųjų pastatų, sodų, daržų esantys sąvartynai kelia tiesioginę grėsmę žmonių sveikatai: sklinda nemalonus kvapas, pavojingi garai, dujos, vėjas pūsto įvairias atliekas, telkiasi graužikai, paukščiai, kurie yra potencialūs užkrečiamų ligų platintojai.

Pavojingų atliekų tvarkymas ypač sudėtingas, nes išvežti jų neįmanoma.

Daug pavojingų medžiagų yra Klaipėdos, Šiaulių rajonuose. Mažiausiai – Utenoje, Marijampolėje. Esant nepalankiai ekologinei situacijai sergamumas yra didesnis.

Aiškios pavojingų atliekų mažėjimo tendencijos nuo 1994m.

Remiantis statistiniais duomenimis, Lietuvoje yra daugiau kaip 800 eksploatuojamų ar jau uždarytų sąvartynų. Švenčionių rajone yra 60 sąvartynų. Dabar veikia apie 400 sąvartynų. Lietuvoje prasta šalinamų atliekų apskaita. Japonai atliekas skirsto į 40 rūšių, o Lietuvoje nesugebėta skirstyti net į 4 rūšis. Sąvartynų 1997m. daugiausia buvo apie Ukmergę. Mažiausia (mažiau nei 10) yra Marijampolės apskrityje.

Užterštumo mąstai buvusioje karinėje (TSRS) teritorijoje. Jos buvo įrengtos geriausiose vietose. Išvalymo išlaidos siekė 739 mln. JAV dolerių. Pažeistų teritorijų (miško, dangų) atstatymo išlaidos siekė 367 mln. JAV dolerių. Ekonominė netektis – 640 mln. JAV dolerių.

Jei raketų kuras patenka ant žolės, tai toje vietoje 10 metų niekas neauga.

Sąvartynuose būtinai turi būti dugno sustiprinimas polietilenu ir moliu (gruntinio vandens apsauga), išspręsta dujų pašalinimo ir degazavimo problema.

Yra pavojus radioaktyvaus užterštumo.

Didžiausi sąvartynai:

Vilniaus miesto Kariotiškių sąvartynas Trakų rajone 281849t.

Klaipėdos miesto sąvartynas Kalotės kaime Sendvario seniūnija 123964t.

Kaunas Lapių sąvartynas 114801t.

Teršalai pirmiausiai veikia į imuninę sistemą. Žmogus dažniau ir greičiau suserga. Dažniausiai suserga vaikai ir pagyvenę žmonės, nes apsauginės funkcijos yra susilpnėję arba dar nėra išsivysčiusios.

Atskirose Lietuvos rajonuose Cd, Cr, PB, Ni, Cu, Zn koncentracijos tik nežymiai viršija DLK (20cm sluoksnis).

Pramonės įmonių teritorijose užterštumas labai didelis, nes čia priklausomai nuo technologijos į aplinką skirtingais kiekiais patenka įvairūs elementai. Be to, eilė filtrų visiškai neveiksmingi specifiniams junginiams.

Dumblas iš galvanikos cechų išvežamas į sąvartynus kur skverbiasi gilyn ir su geriamuoju vandeniu patenka į žmogaus organizmą. Užsienyje technologijos leidžia pakartotinai panaudoti šias medžiagas.

Įmonių sanitarinėse apsaugos zonose 1997m. gyveno apie 16000 gyventojų, o 1989 – 1991m. gyveno 70000, iš jų apie 18000 vaikų. Gyventojų sveikata dėl to labai nukenčia, nes dažnai šių zonų nepaisoma.

Pavojingiausios žemės ūkio cheminių medžiagų anomalijos dirvožemyje dažniausiai formuojasi šalia sandelių, kuriuose saugomos šios medžiagos.

Dirvožemiai dažniausiai teršiami sunkiaisiais metalais ir naftos produktais. Tai atspindi nitratų koncentracijos padidėjimas šachtiniuose šuliniuose. Anksčiau pesticidai net nebuvo laikomi sandeliuose, todėl pasekmės juntamos iki šiol.

Sunkiųjų metalų veikimas įvairus:

kancerogeninis poveikis

toksinis poveikis

genetinis konstitucijos paveikimas (mutageninis)

teratogeninis paveikimas

Ypač pavojingas sinergistinis poveikis. Padidėja bendras sergamumas, persileidimų ir apsigimimų skaičius, nukenčia imuninė sistema.

Persidengus gamyklų sklaidos zonoms susidaro itin pavojingi junginiai – ši zona bus labiausiai užteršta. Todėl ją būtina nuolat sekti.

Sovietų karines bazės tapo antrinio užterštumo šaltiniais.

Anksčiau ar vėliau teršalai iš dirvožemio patenka į žmogaus organizmą:

• kontaktuojant odai su užterštu dirvožemiu
• nenuplovus rankų ypač prieš valgį
• įkvepiant dulkes
• įkvepiant garus
• teršalams patekus į požeminį geriamą vandenį bei žemdirbystės laukams laistyti naudojamą vandenį

Atliekos ir sveikata.

Nesurinktos atliekos pritraukia graužikus, parazitinius vabzdžius, kurie perneša ligas ir sukelia grėsmę visuomenės sveikatai. Be to, atliekos, patekusios į vandens telkinius, gali tapti ligų priežastimi. Nustatyta, kad atliekų surūšiavimo ir kompostavimo vietose į orą patenkančios medžiagos yra pavojingos sveikatai (H₂S, metalai, amoniakas ir kt.). Būtina apsaugoti atliekų perdirbimo įmonių ir sąvartynų darbuotojus.

Masė atliekų gali būti panaudotos kaip trąšos ar kuras. Pirmiausia atliekas reikia pašalinti iš jų susidarymo vietos. Išvežiojimo sistema geresnė, nes nelieka smarvės ir taršos, kurios atsiranda dėl konteinerių. Atliekos rūšiuojamos į atskirus komponentus. Japonijoje iš viso yra skirstomos į 40 rūšių. Surūšiavus galima perdirbti. Racionalus atliekų panaudojimas:

Iš daugelio atliekų galima panaudoti biodujas ,kuriais galima nukenksminti atliekas, šildyti gyvenvietes, šiltnamius.

Nukenksmintos atliekos gali būti naudojamos kaip trąšos be jokių apribojimų.

Kompostavimas (viduje pasiekiama 60 ir daugiau 0C temperatūra – nukenksminimas per vasarą)

Pas mus atliekos dažniausiai yra deginamos.

Reglamentai:

Lietuvos respublikos atliekų tvarkymo įstatymas. Tai pats svarbiausias dokumentas, uždaviniai ir veiksmai valstybės, apskričių ir savivaldybių lygiuose.

Aplinkos saugos ministerijos tiesioginiai veiksniai yra sveikatinanti priemonė.

Dėl atliekų įvežimo į Lietuvos respubliką ir išvežimo iš Lietuvos respublikos ir tranzito per Lietuvos respubliką taisyklių patvirtinimo.

HN 89 “Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas”

Ekologinio žemės ūkio taisyklės (sistema, siekiant išauginti ekoproduktus nenaudojant pesticidų, sintetinių trąšų ir augimo stimuliatorių).

HN: 2001 Ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatos saugai vertinimas. (Šiuo metu antrinės ir tretinės visuomenės saugos institucijos, vėliau – šeimos gydytojai).

Europos sutartis dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais.

vežimo būdas

specialūs reikalavimai transporto priemonei ir įrangai

bendri reikalavimai aptarnavimui

specialios pakrovimo, iškrovimo ir krovinių apdorojimo nuostatos

Pavojingų medžiagų klasės:

sprogstamosios medžiagos ir gaminiai. (Jie dar skirstomi į 6 poklases).

dujos. Jos pagal savo pavijingumą ir chemines savybes dar skirstomos į daug papunkčių.

Liepsnieji (degūs) skysčiai. Jie dar skirstomi pagal savo pliūpsnio temperatūrą ir pavojingumą.

Degios medžiagos

Degios kietos medžiagos

Savaime užsidegančios medžiagos

Medžiagos, sąlytyje su vandeniu, išskiriančios liepsniąsias dujas

Oksiduojančios medžiagos

Organiniai peroksidai

Toksiškos medžiagos

Infekcinės medžiagos

radioaktyvios medžiagos

Koroziją sukeliančios medžiagos (ėdžios medžiagos)

Kitos pavojingos medžiagos ir kroviniai

HN 97: 2000 “Pesticidai ir jų koncentracijos leidžiamos vertės aplinkoje” tvirtinimo.

Bazelio konvencija dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės.

Dėl sąvartynų tvarkymo priežiūros ir racionalaus atliekų tvarkymo mieste (1997m. Vilnius).

HN 60: 1996 Kenksmingos medžiagos.

“Pagrindiniai atliekų deginimo reikalavimai” patvirtinimo.

Atliekos deginamos iki 1400⁰ C krosnyje ir į atmosferą nepatenka kenksmingos medžiagos. Mazuto kaitinimui naudoti negalima, nes per metus išmetama būtų iki 8t. sieros junginių.

Ligų sukėlėjai (pvz.: juodligės) pasigaminę sporos gan ilgai išgyvena dirvožemyje. Lietuvoje yra apie 300 juodligės kapinynų. Tai vienintelis būdas naikinti medicinines atliekas, kurios ypač kenksmingos (infekcija ir terpė infekcijai).

Aplinkos ir sveikatos monitoringo sistema.

Šiuo metu nėra teisės aktų ir reglamentuojančių dokumentų.

Paruoštas visuomenės sveikatos įstatymas (2002m. balandis). Įstatymu jis netaps dar ilgai.

Gerinant aplinką, gerėja ir sveikata (visuomenę sveikatinanti priemonė):

būtina visų aplinkos taršos šaltinių inventorizacija (transportas, vandens ir dirvožemio teršimas, individualios katilinės). Nuo jos priklauso duomenų tikslumas.

kiek ir kokių medžiagų patenka į aplinką (kiekybinis ir kokybinis teršalų vertinimas). Iš jų reikia eliminuoti pačias pavojingiausias medžiagas.

teršalų sklaidos zonos (priklauso nuo daugelio veiksnių) – kuo aukštesnis kaminas, tuo didesnė sklaidos zona. Kėdainių chemijos kombinatas – 10 km. spinduliu mirė visi medžiai. Paaukštinus kaminą, teršalai buvo nunešami toliau, į aplinkines gyvenvietes (mažesnės koncentracijos, bet didesnė žmonių grupė)

stebėjimas dinamikoje ( aplinkos ir gyventojų sveikatos pokyčiai ) – kas 5 metai.

atitinkamų ligų dinamika. Pirmiausiai – kvėpavimo takų ligos, alergijos

Situacijos modeliavimas: sumažinus taršą tiek ir tiek, kas pasikeis aplinkoje ir sveikatoje?

Ar visuomet gyventojai yra lygiavertėse situacijose? – pavojingiausia yra persiklojimo zonose.

Pastoviausi gyventojai- vaikai ir pensininkai. Jų sveikatos būklė geriausiai atspindi aplinkos užterštumą.

Duomenų rinkimo metodai:

anketos

kreipimasis į daktarą

Labai svarbu atrinkti tinkamus žmones.

Norint išgryninti, atliekamas pagilintas sveikatos tikrinimas (tą pati gydytojų brigada vertina visus gydytojus).

patikrinti kiekvienos priemonės veiksmingumą

informacija apie teršalų pernašas iš užsienio

situacijos prognozavimas. Jei padėtis nesikeičia, situacija gali būti prognozuojama po n metų

Medikas turi panaudoti save kaip visuomenės išskirtinę figūrą – jo nuomonė turi būti svariausia.

Aplinkos saugos programos.

• Vandens apsauga
• Atmosferos oro apsauga
• Dirvožemio apsauga
• Apsauga nuo cheminių ir radioaktyvių medžiagų
• Atliekų tvarkymas
• pesticidų tvarkymas
• aplinkos monitoringas
• ypatingų ekosistemų valdymas
• bioįvairovės apsauga
• kraštovaizdžio apsauga
• aplinkosauginis švietimas

Bendradarbiavimas aplinkos apsaugos srityje:

1995m. liepos 21d. – Lietuvos, Latvijos ir Estijos sutartis.

  subalansuotas gamtinių ir mineralinių išteklių panaudojimas

  skatinimas naudoti aplinkos požiūriu švarias ir priimtinas technologijas, kurti atliekų tvarkymo technologijas

  tarpvalstybinis aplinkos taršos mažinimas

  juros apsauga

  bendra aplinkos kriterijų atranka

  aplinkos būklės monitoringas, prognozavimas ir vertinimas

  gamtos apsaugos koordinavimas, ypač nykstančių augalijos ir gyvūnijos rūšių klausimais

  radioaktyvaus spinduliavimo klausimai ir branduolinė sauga

1995m. balandžio 14d. – sutartis su Baltarusija

  tarpvalstybinių vandentiekių ir ežerų baseinų apsauga

  miškų apsauga

  atmosferos oro apsauga nuo užterštumo

  augalijos, gyvūnijos, nacionalinių parkų ir draustinių apsauga

  pavojingų medžiagų pervežimas

  antropogeninės apkrovos normavimas

  aplinkos apsaugos politikos teisiniai bei ekonominiai aspektai

  kraštovaizdžio ir dirvožemio apsauga

  pramoninių ir buitinių atliekų utilizavimas, panaudojimas, perdirbimas

  ekologinis švietimas

  aplinkos monitoringas

  informacijos apie ekologinę būklę mainai

1999m. spalio 13d. – sutartis su Rusijos Federacija

  poveikio aplinkai vertinimo, organizavimo ir atlikimo aspektai.

Baltijos ministrų tarybos aplinkos apsaugos komitetas – Baltijos Šalims aktualūs aplinkosaugos klausimai.

Jungtinių tautų ekonomikos komisijos Europai aplinkosaugos politikos komitetai – Europos regionui aktualūs klausimai, konvencijų įgyvendinimas.

Pasaulinio aplinkos fondo taryba – finansuoja klimato kaitos ir bioįvairovės konvencijų įgyvendinimo projektus.

ES  PHARE programa – koordinuoja PHARE finansuojamus aplinkosaugos projektus, rengia užduotis, vykdo konkursus, prižiūri projektų veiksmingumo įvertinimus.

Daugiašalė PHARE projektų aplinkosaugos grupė Centrinės ir Rytų Europos šalims – ES harmonizavimui skatinti, rizikai sveikatai eliminuoti, regionų kooperacijai.

Pasaulio išsaugojimo sąjunga – programa gyvosios gamtos Centrinėje ir Rytų Europoje klausimais.

NATO šiuolaikinių visuomenės problemų komitetas – gamtos mokslų konferencijos, pasikeitimas ekspertais, informacija aplinkosaugos klausimais.

1992m. Helsinkyje pasirašytas naujas Baltijos juros aplinkosaugos tekstas (1997m. jis buvo atnaujintas)

Pramonės avarijų, turinčių tarpvalstybinį poveikį, konvencija (Ignalinos atominė elektrinė, Elektrėnų elektrinė, Jonavos “Alchema”).

Tarpvalstybinė vandens ir tarptautinių ežerų apsaugos ir panaudojimo konvencija.

1992m. Rio de Žaneiro 179 šalių susitarimu priimta XXIa. Programa, išsaugojanti aukštos kokybės aplinką ir sveiką ekonomiką.

1972m. Stokholmo konferencija “Žmogaus aplinka” – kaip aplinka gali neigiamai veikti žmogaus sveikatą.

1984m. “Sveikata visiems”

1987m. Jungtinių tautų pranešimas “Mūsų bendra ateitis” – subalansuotos plėtros principai

1989m. Frankfurto konvencija

1993m. globali aplinkos ir sveikatos strategija

1996m. Jungtinių tautų pranešimas “Žmogaus gyvenvietė”

1998m. “Sveikata visiems XXIa.”

1999m. Londono konferencija

Europos aplinkos ir sveikatos chartija. Politikos principai.

1. sveikata ir gerovė priklauso nuo švarios ir harmoningos aplinkos. Aplinka – gyvenimo sąlygų ir gerovės gerinimo šaltinis.
2. skatinti principą: “profilaktika yra geriau, negu gydymas”.
3. kiekvieno žmogaus, ypatingai priklausančio didelės rizikos grupei, sveikata turi būti apsaugota. Ypatingas dėmesys skiriamas nepalankiomis sąlygomis gyvenantiems žmonėms.
4. aplinkosaugos problemų sprendimas turi būti pagrįstas naujausiomis mokslo žiniomis.
5. nauji politikos sprendimai priimami prieš tai įvertinus pavojų aplinkai ir sveikatai.
6. asmens ir visuomenės sveikata turi turėti pirmenybę prieš ekonominius ir rinkos aspektus(argumentus).
7. būtina visus socioekonominės plėtros aspektus susieti su aplinkos poveikiu sveikatai ir gerovei.
8. cheminių medžiagų, produktų ir atliekų tvarkymas, minimalus teršimas ir racionalus gamtinių išteklių panaudojimas.
9. vyriausybė, valstybinės ir privačios institucijos turi mažinti kenksmingų veiksnių poveikį žmonių sveikatai.
10. būtina peržiūrėti aplinkosaugos standartus, atsižvelgiant į naujas žinias apie aplinką ir sveikatą, būsimos ekonominės plėtros poveikį, o kur įmanoma – šiuos standartus harmonizuoti.
11. perkelti finansinę atsakomybę už galimą kenkimą aplinkai valstybinei ar privačiai institucijai (“teršėjas moka”).
12. būtina toliau rengti ir įgyvendinti žalos aplinkai ir sveikatai apskaitos, monitoringo ir įvertinimo kriterijus bei procedūras.
13. pagalbinės programos prekybos ir ekonomikos politikai ir plėtrai.
14. sveikatos apsauga ir sveikatos gerinimas turi būti sudėtiniu, būtinu ir neatsiejamu komponentu.

Prioritetai:

• globalūs aplinkos pakitimai (ozono sluoksnio mažėjimas, klimato kaita)
• miestų plėtra, planavimas ir atnaujinimas
• saugaus geriamo vandens tiekimas
• vandens kokybė (rekreaciniai, požeminiai, pakrančių ir paviršiniai vandenys)
• mikrobiologinė ir cheminė maisto sauga
• poveikis aplinkai ir sveikatai (transportas, žemės ūkis, įvairūs energijos šaltiniai)
• oro kokybė
• gyvenamų, darbo ir poilsio patalpų oro kokybė (radonas, pasyvus rūkymas, cheminės medžiagos)
• persistenginės cheminės medžiagos
• pavojingos atliekos
• biotechnologija (genetiškai modifikuoti organizmai)
• stichinės nelaimės ir avarijos
• įvairios technologijos

Lietuvos tikslai (iki 2010m.):

pasiekti, kad naudojamo vandens kokybė atitiktų Lietuvos standartus

atmosferos ir patalpų oro kokybės lygis turi nekelti grėsmės visuomenės sveikatai

maisto mikrobiologinė ir cheminė sudėtis turi atitikti Europos norminius aktus

miesto ir kaimo vietovėse sukurti palankią visuomenei fizinę ir socialinę aplinką

įgyvendinti efektyvią darbo aplinkos ir darbuotojų sveikatos priežiūros sistemą, užtikrinti kenksmingų darbo sąlygų panaikinimą

remti žmonių radiacinės apsaugos valstybinės priežiūros ir kontrolės sistemą

Teisės aktai:

LR cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas – apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo cheminių medžiagų ir įvairių preparatų

LR planinės ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymas

Ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatos saugai vertinimas (HN:2001)

LR mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymas įstatymo pakeitimo įstatymas

Medicinos atliekų tvarkymas.

Ši problema yra be gal opi Lietuvoje, nes šiuo metu medicininės atliekos nėra tvarkomos – jos tik suvežamos į sąvartynus iš kurių užkratas patenka į aplinką ( gruntas, vanduo, oras ). Taip susidaro nepalanki gyventojų sveikatai situacija.

Be to, ligoninėse susidaro rimta rizika personalo ir ligonių sveikatai.

Kartais medicininės atliekos deginamos katelinėse ( reikiama temperatūra 1200 – 1400°C, esama – iki 700°C, - užteršiama aplinka ) arba užkasamos ligoninių teritorijose.

Medicininės atliekos priskiriamos specifinių atliekų grupei. Lietuvoje kasmet susidaro apie 2000t pavojingų medicininių atliekų ( iš viso – daugiau nei 6000t ). Šios problemos dalis yra netinkami vaistai, kurių ( 1997m duomenimis ) susikaupė apie 6 tonas. Šiuo metu jie saugomi baziniuose sandeliuose. Pasibaigus vaisto galiojimo laikui, jo veikimas gali būti priešingas.

Vokietijos ligoninė ( 800 lovos ), kasmet susidaro:

Medicininės atliekos turi būti tvarkomos taip, kad nepakenkti paciento ir personalo sveikatai, aplinkai. Tai yra svarbi hospitalinės infekcijos profilaktikos priemonė. Medicininės atliekos turi būti tvarkomos patikimai ir veiksmingai.

Pagrindinės tvarkymo grandys:

atliekų gamintojas

medicininė įstaiga atsakinga už medicininių atliekų rūšiavimą, pakavimą, žymėjimą, apskaitą ir perdavimą vežėjui. Šiems procesams užtikrinti įstaigos vadovas įsakymu skiria atsakingą asmenį. Šis organizuoja kiekvieno padalinio aprūpinimą tara atliekoms laikyti, įrengia atliekų laikino saugojimo patalpą arba aikštelę, organizuoja apmokymus kaip elgtis su atliekomis, išrašo medicininių atliekų važtaraščius, veda medicininių atliekų žurnalą. Kiekviename skyriuje turi būti jam pavaldus atsakingas asmuo.

atliekų vežėjas

atsakingas už saugų medicininių atliekų pristatymą į tvarkymo vietą.

atliekų tvarkytojas

atsakingas už atliekų tvarkymą ir nukenksminimą

Visi medicininių atliekų gamintojai privalo dalyvauti atliekų tvarkymo sistemoje ir mokėti nustatytus už paslaugas mokesčius. Medicininių atliekų tvarkymo sistemą prižiūri ir kontroliuoja aplinkos apsaugos agentūros, visuomenės sveikatos centrai ir jų filialai.

Medicininių atliekų tvarkymo sistema apima infekuotas ir iš dalies chemines nuodingas medžiagas.

Infekuotos medicininės atliekos:

biologinės atliekos – operacijų metu pašalintos kūno dalys, abrazijų, persileidimų medžiaga, negyvagimiai, išskyros, kraujas, placenta, laboratorinių gyvuliukų kūnai…

izoliuotų skyrių atliekos – ŽIV, hepatitu, kitais mikroorganizmais infekuoti skysčiai

užkrečiamų ligų, mikrobiologinių laboratorijų, TBC skyrių atliekos

infekcijų sukėlėjai, kultūros, kraujas ir jo produktai, kiti organizmo skysčiai

vienkartinės atliekos – skalpeliai, adatos, švirkštai, sistemos, kateteriai, drenai, pirštinės, ampulės, tvarsliava, ligninas…

maisto atliekos iš infekcinių ir TBC skyrių

tvarsliava, tamponai, servetėlės…

vivariumų infekuotos atliekos

Cheminės nuodingos atliekos:

vaistai su pasibaigusiu realizacijos terminu, neaiškiais užrašais, pavienės tabletės, vakcinos…

gyvsidabris iš sudaužytų termometrų, liuminescencinės ir gyvsidabrio lempos

vaistų gamybos ir ruošimo atliekos

dezinfekuojančios medžiagos su pasibaigusiu galiojimo terminu, valikliai

laboratoriniai chemikalai su pasibaigusiu galiojimo terminu

rentgeno laboratorijos atliekos

Radioaktyvios medicininės atliekos:

radioizotopų tirpalai

kapsulės

tara

Pakavimo ir nukenksminimo būdai:

Žymėjimas:

• Geltonos spalvos etiketė pavojingoms atliekoms ( pažymima: įstaigos pavadinimas, skyrius, atliekų grupės pavadinimas, svoris, data, atsakingo asmens pavardė )
• Baltos spalvos analogiška etiketė nepavojingoms atliekoms

Literatūra:

1. HN 66:1998  Medicininių atliekų tvarkymas
2. HN 66:2000 Medicininių atliekų tvarkymas
3. “Medicininių atliekų tvarkymas”, doc.Valaitienė, 1997, Vilnius
4. “Kietos atliekos ir sveikata”, PSO
5. “Atliekų deginimas”, PSO
6. “Medicininės atliekos”, PSO

Vaikų sveikata.

“Sveikata yra žmogus”

V.Adamkus

Ar visi vaikai šypsosi?

Kasmet gimsta 130 mln. vaikų. PSO duomenimis, apie 8 mln. miršta vaikystėje. Apie 8 tūkstančius miršta kasdien dėl nepakankamos mitybos ar nekokybiško maisto.

Sveikatos valdymo modelis:

informacija

žinojimas

nuostata

elgsena

sveikata

Nepalanki psichologinė aplinka:

• bijo vieno ar kelių mokytojų  48,8 proc.
• bijo bendraamžių  33,3 proc.
• nepasikalba su tėvais  9,3 proc.
• sunkiai bendrauja su tėvu  36,3 proc.
• sunkiai bendrauja su motina  17,7 proc.
• jaučiasi vieniši  17,5 proc.
• nepatenkinti gyvenimu  24,1 proc.

Dalis mokinių mokyklose vis dar baudžiami fizinėmis bausmėmis.

Vyresnių klasių mokiniai masiškai renka duokles iš jaunesniųjų.

Šis problemų ratas turi ryšį su savižudybėmis, rūkymu, gėrimu, narkotikų paplitimu.

Bijantys mokytojų vaikai dažniau skundžiasi:

• galvos skausmais
• galvos svaigimu
• padidėjusiu jautrumu
• nervingumu
• nemiga
• pilvo skausmais

Trukdančios gerai mokytis priežastys:

nesutarimai su draugais  2,9 proc.

nesutarimai šeimoje 5,5 proc.

negabumas 5,9 proc.

materialinės problemos  6,0 proc.

prasta sveikata  8,9 proc.

įsimylėjimas  11,6 proc.

nesutarimai su mokytojais  16,7 proc.

per didelis krūvis  49,3 proc.

nėra nuolatinės darbo vietos namuose 2,8 proc.

triukšmas  20,3 proc.

sportas, muzika, kita veikla  33,0 proc.

noras pažiūrėti TV, pažaisti kompiuteriu 34,4 proc.

Šiuo metu apie 7% vaikų siekia išsilavinimo.

Negalavimai, patirti bent vieną kartą per savaitę:

sloga 26,1 proc.

kosulys 15,3 proc.

blogas apetitas  21,1 proc.

galvos skausmas 47,4 proc.

dažnas širdies plakimas ( à aukštas mirtingumas nuo širdies kraujagyslių ligų ) 8,8 proc.

alpimas 1,2 proc.

irzlumas 62,5 proc.

nervinė įtampa  61,2 proc.

nuovargis ryte  31,3 proc.

nemiga 23,7 proc.

Nepakankamas fizinis aktyvumas ( à bendras fizinis parengimas)

mergaitės: 53,7 proc.

berniukai: 26,0 proc.

Tikslas:

Iki 2010m. fiziškai aktyvių moksleivių skaičių padidinti 50proc, o jaunesnių nei 65 metai tarpe – 30 proc.

Tie, kurie sportuoja – palaiko gerą dvasinę būseną, išlieka imlūs mokslui iki pat senatvės. Judėjimas daro žmogų protingesniu ( išauga nauji neuronai!!! ). Gyvūnams – išlieka dvigubai daugiau ląstelių.

Nesveikai besimaitinantys moksleiviai:

nepakanka vaisių  73,9 proc.

nepakanka daržovių  80,7 proc.

kasdien vartoja dešrainius 8,9 proc.

kasdien geria kavą  17,3 proc.

pusryčiauja tik retsykiais 26,3 proc.

Kai kuriems vaikams problema pavalgyti vieną kartą per dieną.

Būtina išskirti rizikos grupes ( skurstantys, asocialūs )

Sveikatos sutrikimai moksleivių tarpe:

1. regos sutrikimai
2. laikysenos sutrikimai
3. GI ligos
4. stuburo iškrypimai

Vyrauja – viršutinių kvėpavimo takų ( peršalimo ) ligos.

Svarbu tai, kad daugumoje atvejų mokyklos baldai neatitinka mokinio ūgio à laikysenos sutrikimai à stuburo iškrypimai

Analogiškos problemos yra ir namuose ir ikimokyklinėse įstaigose:

vaiko guldymas į minkštas lovytes

aukštos pagalvėlės

vaiko nešiojimas viena ranka

kuprinių nešiojimas ↔ pakabinamos tašės

Netinkamas darbo vietos apšvietimas klasėje ir namuose, netinkami baldai à regos sutrikimai ( tendencija didėti )

Regos, laikysenos ir stuburo iškrypimų skaičius didžiausias gimnazistų tarpe ( lyginant su pirmokais ir bendro lavinimo mokyklų mokiniais ). Be to, daugėja ir klausos defektų.

Vaikų mirtingumas ( 0-19 metų amžiaus )

Per pastaruosius 30 metų ryškios tendencijos mažėti ( nuo 200/100,000 1970 metais iki 100/100,000 1997 metais ). Berniukų mirtingumas gerokai aukštesnis, negu mergaičių.

Pagal amžiaus grupes:

1-4 metai – didelis, 15-19 metų – didžiausias, mažesnis 5-9, 10-14 metų (berniukams)

Mergaitėms didžiausias 1-4 metų amžiaus.

Mirties priežastys: berniukai mergaitės

nelaimingi atsitikimai 41 proc. 25,8 proc.

perinatalinis mirtingumas 20,2 proc. 22,1 proc.

įgimtos anomalijos 18,4 proc. 25 proc.

piktybiniai navikai 5,4 proc. 7 proc.

Moksleivių sveikatos grupės:

I sveikatos grupė – 46,3 proc. ( aiškios mažėjimo tendencijos )

II sveikatos grupė – 46,6 proc. (aiškios didėjimo tendencijos )

III sveikatos grupė – 6,4 proc. ( laikosi labai panašiai )

IV sveikatos grupė – 0,9 proc. ( skaičius didėja )

I sveikatos grupė – per metus nesirgo retai ar sirgo, normalaus fizinio ir neuropsichinio išsivystymo, atitinkančio amžių ( sveiki, be patologinių nukrypimų )

II sveikatos grupė – sveiki, su morfologiniais-funkciniais sutrikimais, sirgo ilgai, daugiau 4 kartų per metus, turi kai kurių funkcinių-morfologinių nukrypimų.

III sveikatos grupė – ligoniai kompensacijos būklėje, lėtinės ligos ar įgimta patologija. Yra retų ir nesunkių lėtinių ligų kompensacijos būklėje.

IV sveikatos grupė – lėtinėmis ligomis sergantys vaikai, įgimtos ydos kompensacijos būklėje su sunkiais ilgai trunkančiais lėtinių ligų paūmėjimais.

V sveikatos grupė – ligoniai dekompensacijos būklėje ( bendro lavinimo mokyklų nelanko )

Kūno kultūra:

• nepakankamai dažnai užsiėminėja kūno kultūra – kartą per savaitę ar rečiau
• pakankamai dažnai – 2-3 kartus per savaitę
• nepakankamai laisvalaikio skiria kūno kultūrai – 1 val. per savaitę ar mažiau
• pakankamai – 2-3 valandos per savaitę

Rūkymas:

• bandęs rūkyti – nors kartą surūkęs cigaretę, cigarą ar pypkę
• rūkantis – rūko tam tikru reguliarumu rečiau nei 1 kartas per savaitę, dažniau nei kartą per savaitę, bet ne kasdien
• nuolat rūkantis – rūko dažniau, kaip 1 kartą per savaitę

Alkoholis:

• bandęs alkoholinius gėrimus – nors kartą ragavęs alaus, vyno degtinės ir pan.
• piktnaudžiaujantis alkoholiu – išgeria nors nedidelį kiekį, bet 1 kartą per savaitę ir dažniau
• sistemingai vartojantis alkoholį – išgeria nors 1 kartą per mėnesį
• retai vartojantis – išgeria rečiau kaip 1 kartą per mėnesį

Bandžiusių rūkyti skaičius:

Berniukai daugiau rūko kaime, mergaitės – mieste. Kaune rūkoma mažiau, nei Vilniuje – griežtas medikų nusistatymas.

Rūkančių tarpe vienodos tendencijos didėti, nors berniukai rūko gerokai daugiau, nei mergaitės, vyrai – daugiau, nei moterys.

HN 38:2002 Didžiausi leidžiami kenksmingų medžiagų kiekiai tabako gaminiuose.

Lietuvos Respublikoje patiekiamose į rinką ar gaminamose cigaretėse leidžiamas:

• dervų kiekis iki 2002.12.31. – ne daugiau 15 mg

nuo 2003.01.01. – ne daugiau 12 mg

• nikotino kiekis iki 2002.12.31. – ne daugiau 1,3 mg

Nuo 2004.01.01. :

• dervų – ne daugiau 10 mg
• nikotino – ne daugiau 1,0 mg
• CO – ne daugiau 10 mg

Rūkymas – bendravimo palaikymo būdas.

Valstybės tabako kontrolės programa ( 1998m. liepos 30d. )

Vaistų vartojimas ( per metus )

Nepalankios gyvenimo sąlygos:

Rūkymas.

Dauguma britų žino, kad rūkyti negerai, bet daugelis iš jų net nežino koks yra didžiausias šios ydos pavojus sveikatai.

Įvertinę sveikatos problemas, išlaidas ir socialinę žalą, 83% apklaustų rūkalių tvirtina, kad nebepradėtų rūkyti, jei galėtų susigrąžinti laiką atgal. Taip sako iš savo patirties, dėl sveikatos problemų.

Didžiojoje Britanijoje rūko ~30% vyresnių nei 16m žmonių.

Tik mažiau kaip 20% rūkalių gali išvardinti, kokias blogybes sukelia cigaretės.

Įrodyta, kad rūkantiems susirgti širdies liga pavojus 3 kartus didesnis. Rūkymas sukelia dažniausiai kvėpavimo takų ligas: emfizemą, obstrukcinį bronchitą, vėžį.

Rūkymas – žalingas. Kiekviena surūkyta cigaretė sutrumpina gyvenimą 11min.

Rūkant pulsas padažnėja 15-18 tvinksnių per minutę. To pasekoje vystosi krūtinės angina, širdies ritmo sutrikimai.

Rūkantieji 10k dažniau serga plaučių vėžiu. Ypač ryte vargina kosulys, skrepliavimas, lėtiniai kvėpavimo takų katarai.

Su seilėmis nuryjamas nikotinas ir kitos medžiagos patenka į skrandį, erzina jo liaukas, mažėja apetitas, atsiranda gastritai, vystosi opaligė.

Apie 90% periferinių kraujagyslių pažeidimų, pasibaigiančių vienos ar abiejų kojų amputavimu, sukelia rūkymas.

Moterims rūkymas sukelia menstruacinio ciklo sutrikimus, ankstina menopauzę.Tarp moterų, kurios negalėjo pastoti ilgiau nei vienerius metus, rūkančių – 3.5k daugiau nei nerūkančių.

Įrodytas nepalankus rūkymo poveikis spermatogenezei bei vyrų potencijai.

Rūkančių tėvų vaikai dažniau serga kvėpavimo takų ligomis nei nerūkančių.

PSO rūkymą vertina kaip ligą, todėl jis įtrauktas į Tarptautinę ligų klasifikaciją.

Nikotinas nervų sistemą veikia įvairiai: ramina arba atvirkščiai, skatina medžiagų apykaitą, prailgina budrumo laiką. Tačiau ne nikotinas, bet aibė degimo produktų, dervos, dirginančios ir toksinės medžiagos sukelia įvairias ligas.

Psichologinė priklausomybė – tai pats įprotis, manipuliavimas rūkymu.

Fizinės priklausomybės išsivystymo mechanizmas:rūkant sukeliamas staigus ir gausus dopamino išsiskyrimas smegenyse, tai sukelia malonumą.

Fizinė priklausomybė – jei surūkoma daugiau nei 20 cigarečių per dieną, jei besibaigiant joms atsiranda nerimas, jei tik atsikėlus ryte svarbiausias tikslas yra parūkyti.

Gydymo tikslas – visiškai mesti rūkyti. Tuomet rezultatas išryškėja tuoj pat. Kitos alternatyvos nėra, tai padaryti nelengva.

Seniai rūkantieji mano, kad sveikata jau pažeista visam laikui, todėl mesti rūkyti nėra prasmės.

Pagrindinė sąlyga mesti rūkyti- aiškus ir gerai motyvuotas noras mesti.žmogus turi pasitikėti savo jėgom ir tikėti, kad gali tai padaryti, taip pat labai svarbi ir psichologinė draugų ir artimųjų parama. Nemedikamentiniai metodai yra labai svarbūs, bet geriausi rezultatai pasiekiami juos derinant su vaistais. Vaistai ypač padeda kai yra fizinė priklausomybė. Toks gydymas stiprina viltį kad pasiseks atsikratyti ydingo įpročio.

Plaučių vėžys gali tapti baisiausiu moterų žudiku, jei daugės rūkančių moterų.

1990-2000m rūkančių vyrų skaičius stabilizavosi, o moterų daugėja. Kai kuriose šalyse moterų sergančių plaučių vėžiu skaičius jau lenkia sergančiųjų krūties vėžiu.Remiantis Eseno universiteto duomenimis, nustatyta, kad 8 dešimtmetį pradėjusios rūkyti jau 9 dešimtmetį pradėjo sirgti plaučių vėžiu. Latentinis periodas ~20 metų.

Vyresniems nei 50m žmonėms rūkymo nutraukimas duoda tokius rezultatus:

Lietuvoje dėl rūkymo sukeltų ligų kasmet miršta ~7 tūkstančius žmonių.

Įplaukos į biudžetą iš tabako pramonės neatperka gydymo ir jaunų žmonių nedarbingumo išlaidų.

Pasaulio banko duomenimis, tabako vartojimo pasekmės sveikatai kainuoja nuo 6 iki 15% sveikatos priežiūros biudžeto lėšų.

Lietuvoje, kol tabako reklama nebuvo draudžiama, 5k padidėjo rūkančių jaunų moterų. Tuo tarpu Prancūzijoje nuo 1991m įvedus tokį draudimą rūkančiųjų sumažėjo 16%.

Ligonių kasos pateikia tokius duomenis: 51mln litų išleidžiama rūkymo sukeltom ligom gydyti, o tai sudaro Santariškių klinikų metinį biudžetą.

Reklamai išleidžiama 73mln litų, o gydymui – 170mln litų.

Lietuvos tabako kontrolės įstatymas yra vienas geriausių Europoje, tačiau jis neveikia.

Pagal atliktus tyrimus 28 šalyse 1998m Lietuvoje rūko 8.1% mergaičių (2 vieta) ir 20.1% berniukų (22 vieta).

2020m jei nebus imtasi priemonių, cigaretės sukels 20% visų regiono gyventojų mirčių.

Rūkymas lemia: 25%-širdies ir kraujagyslių ligų

30%-vėžio

75%- kvėpavimo sistemos ligų

ir yra svarbiausias šių ligų rizikos veiksnys.

Lietuvoje rūko ~80% vyrų ir ~16% moterų. Moterų rūkalių sparčiai daugėja.

Rūkymas kenkia ir lytinei funkcijai. Rūkančios moterys būna dažnai nevaisingos, 2 metais anksčiau jom pasireiškia klimakterinis laikotarpis. Rūkantys vyrai taip pat dažnai būna nevaisingi. Metus rūkyti po 15 metų mirtingumas yra toks kaip ir nerūkančių.

Nesaikingas rūkymas dažnai lytinės impotencijos priežastis. Rūkyti itin pavojinga nėščiosioms. Tokių moterų kūdikiai dažnai gimsta neišnešioti ar negyvi. Rūkančių motinų kūdikiai dažnai serga, lėtesnė jų raida.

Australijos mokslininkų duomenys:

Ištirtas 4281 vaikas iki 4m. 45% bent vienas iš jų šeimos rūkė. 13% astmos atvejų tarp jaunesnių nei 4m amžiaus vaikų buvo susiję su motinų rūkymu. Motinos surūkančios per dieną mažiau nei 15 cigarečių 38% padidina riziką vaikams susirgti astma. Jei motinos rūko daugiau, tai ši rizika padidėja net iki 70%.

Niekada nerūkiusių žmonių rizika susirgti širdies liga padidėja 30%, jei jie gyvena kartu su rūkoriumi.

Nuo rūkymo sukeltų ligų pasaulyje kasmet prieš laiką miršta daugiau kaip 3mln. žmonių, iš jų 1.2mln. Europoje.

Pagrindinės rūkymo sukeltos ligos yra: plaučių vėžys, lėtinis bronchitas, išeminė širdies liga.

Iš 1000 rūkančiųjų bus: 1 nužudytas

6 žus keliuose

250 mirs nuo rūkymo sukeltų ligų

Žmonės jau nemažai žino apie rūkymo poveikį plaučių vėžiui, lėtiniam bronchitui, emfizemai atsirasti. Tačiau daugelis visai nesuvokia šio žalingo įpročio ryšio su širdies ir kraujagyslių ligomis.

Iš 11mln. žmonių, sergančių rūkymo sukeltomis ligomis, 6mln. miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų, nuo plaučių vėžio- 0.5mln., nuo kitų vėžio formų- 1.9mln., nuo lėtinio bronchito- mažiau nei 0.5mln.

Nuo širdies ir kraujagyslių ligų rūkaliai miršta 2-4 kartus dažniau nei nerūkantieji. Kuo rūkantysis jaunesnis, tuo didesnė rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligom.

Rūkymo pasekmės sveikatai:

Burnos ertmės, viršutinių kvėpavimo takų, šlapimo pūslės vėžys.

Periferinių kraujagyslių ligos, dažnai pasibaigiančios galūnių gangrena ir amputavimu.

Didesnė rizika susirgti plaučių uždegimu ir kitomis plaučių ligomis.

Rūkančių tėvų vaikai dažniau sega kvėpavimo sistemos ligomis.

Pasyvus (prievartinis) rūkymas kenkia nerūkančiojo sveikatai, didina riziką sirgti rūkymo sukeltomis ligomis.

Didesnis negyvų kūdikių gimimo ir naujagimių mirties pavojus jei motinos rūko.

Išsivysčiusiose šalyse vienas iš keturių rūkančiųjų miršta nuo rūkymo sukeltų ligų. Besivystančiose šalyse sparčiai didėja mirtingumas nuo rūkymo sukeltų ligų.

Lietuvoje rūko kas antras vyras ir kas septinta moteris. Tai sudaro maždaug trečdalį gyventojų.

Nuo rūkymo sukeltų ligų prieš laiką (5-6 metais anksčiau) miršta daugiau kaip 7000 Lietuvos gyventojų.

Gerai ar gan gerai savo sveikatą vertinusiųjų dalis pagal išsilavinimą, procentais:

Nebaigtas vidurinis: 26.5% vyrų ir 29.7% moterų;

Vidurinis: 44% vyrų ir 31.7%moterų;

Aukštasis: 55.4% vyrų ir 41.2% moterų.

1-kraujo apytakos sistemos ligos. 2- plaučių vėžys. 3- kitos mirties priežastys. 4- burnos, ryklės, stemplės, gerklų piktybiniai navikai. 5- kiti piktybiniai navikai. 6- lėtinės apatinių kvėpavimo takų ligos.

Kasdien rūkančių gyventojų dalis pagal išsilavinimą, procentais:

Nebaigtas vidurinis: 68% vyrų ir 17.4% moterų;

Vidurinis: 48.5% vyrų ir 10.8% moterų;

Aukštasis: 36.7% vyrų ir 9.1% moterų.

Kasdien rūkančių gyventojų dalis pagal pajamas vienam šeimos nariui, procentais:

Mažos: 58.9% vyrų ir 10.4% moterų;

Vidutinės: 48.1% vyrų ir 11.2% moterų;

Didelės: 43.5% vyrų ir 10% moterų.

Kasdien rūkančių gyventojų dalis pagal gyvenamąją vietovę, procentais:

Miestas: 45.2% vyrų ir 10.7% moterų;

Rajono centras: 52.5% vyrų ir 9.6% moterų;

Kaimas: 53.4% vyrų ir 10.9% moterų.

Studentai medikai 1993m:

Iki įstojant į VU medicinos fakultetą rūkė 26% vaikinų ir 7% merginų.

Pirmame kurse jau rūkė 32% vaikinų ir 19% merginų.

Visai nerūkė 42% vaikinų ir 74% merginų.

Ketvirtame kurse rūkė 50% vaikinų ir 38% merginų.

Penktame kurse rūkė 50% vaikinų ir 40% merginų.

Kasdien (šešis mėnesius iš eilės) rūkė 47.4% pirmo kurso, 35.4% ketvirto kurso ir 36.4% penkto kurso vaikinų ir atitinkamai 5.6%, 12.5% ir 17.5% merginų.

8.4% vaikinų rūko cigaretes be filtro.

84.6% penkto kurso merginų per dieną surūko nuo 1 iki 5 cigarečių, 10.3% nuo 5 iki 10 cigarečių ir net 5.1% 10-15 ir daugiau cigarečių.

Su amžiumi per dieną surūkoma vis daugiau cigarečių.

Studentų medikų nerūkymo priežastys:

• Atsiranda tam tikri simptomai;
• Tausoja sveikatą;
• Palaiko savo kolegų pastangas nerūkyti;
• Rodo gerą pavyzdį pacientams;
• Rodo gerą pavyzdį vaikams;
• Taupo pinigus.

1988m Madrido chartija ir dešimt nuostatų “Europa be rūkymo”:

1. Pripažinti ir palaikyti žmonių teisę į aplinką be rūkymo.
2. Teisiškai užtikrinti nerūkymą viešose vietose.
3. Įstatymais uždrausti tabako reklamą ir tabako pramonės rėmimo veiklą.
4. Informuoti kiekvieną visuomenės narį apie tabako ir rūkymo žalą pandemijos mastu.
5. Užtikrinti visapusišką pagalbą norintiems mesti rūkyti.
6. Nemažiau kaip vieną procentą pajamų, gautų iš mokesčių tabakui, panaudoti specifinei tabako kontrolei ir sveikatos gerinimo priemonėms.
7. Sudaryti sąlygas finansinių paskatų nebuvimui.
8. Apriboti nikotino propagavimo ir tabako pramonės rinkodaros strategijas.
9. Kontroliuoti pandemijos mastus ir sukeltas pasekmes bei kontrpriemonių efektyvumą.
10. Tarp visų visuomenės sveikatos padalinių sukurti sąjungas, siekiančias gerinti sveikatą.

Alkoholis.

Lietuvoje įstatymai, priimti atsižvelgiant į PSO tabako ir alkoholio kontrolės politiką, išdėstytą 1994-1995 metais Paryžiuje vykusiame tarptautiniame kongrese.

Alkoholis – vienas labiausiai pasaulyje reklamuojamų produktų.(PSO). Ar turi reklama įtakos vartojimui?

Šalyse, kur ši reklama ribojama, mažiau geriama ir mažiau žūsta autoavarijose.

Šalyse, kur draudžiama stiprių alkoholinių gėrimų reklama, jų suvartojama 16% mažiau nei tose, kur draudimų nėra.

Islandija, Norvegija, Švedija (stiprūs apribojimai) suvartoja žymiai mažiau alkoholio nei Vokietija, Belgija ir Olandija (minimalūs apribojimai).

Pagrindinė reklamos idėja – netiesioginis alkoholio ir tabako vartojimo siejimas su geru gyvenimu, sėkme ir prestižu. Alkoholis ir tabakas pateikiami kaip normali ir pageidaujama gyvenimo dalis. Nustatytas tiesioginis ryšys tarp reklamos ir alkoholio vartojimo lygio tiek asmens, tiek visuomenės lygmenyje.

Išvada: reklama prisideda formuojant žmonių elgesį. Šiuo metu jos įtaka neabejotinai stipresnė negu anksčiau. Todėl daugelyje Europos šalių ribojama alkoholio ir tabako reklama per visuomenės informavimo priemones.

Žmonių pasiskirstymas į grupes pagal alkoholio vartojimą (PSO):

1 grupė – visai nevartoja

2 grupė – retai - 6-7 k/metus po 100-200g. degtinės

3 grupė – epizodiškai - 1-3 k/mėn. ne mažiau kaip po 250g degtinės

4 grupė – piktnaudžiaujantys - 1k/sav. 250g degtinės

Alkoholio produktai sukelia 9% Europos Regiono gyventojų ligų. Didina cirozės, HL, įgimtų anomalijų riziką. Apsunkina valstybių biudžetą.

80% ER šalių vienam gyventojui per metus tenka 2l alkoholio. Šis kiekis sukelia mažiausią gyventojų mirčių riziką. NVS - ~30l (nepatikimi duomenys).

Alkoholio vartojimas sumažina širdies kraujagyslių ligų riziką tik tuo atveju, kai per dieną jo suvartojama ne daugiau 10g. - tai svarbu žmonėms virš 50 metų.

Didina riziką šeimai, darbui, socialinėms problemoms (nelaimingi atsitikimai, išprievartavimai, kriminalinė elgsena, netyčinės traumos, savižudybės).

40-60% mirčių nuo tyčinių ir netyčinių traumų įvyksta dėl alkoholio vartojimo.

Statistikos departamento duomenimis 2000m. vienam Lietuvos gyventojui teko vidutiniškai 9,3l alkoholio. Tai 0,3l daugiau, nei 1999 metais ir 0,7l daugiau, nei. 1998 metais.

Kauno medikų duomenimis bent kartą per savaitę alaus išgeria 55,8% vyrų ir 18,3% moterų. Lyginant su 1994m. alaus suvartojimas išaugo 10%.

Stipresnius gėrimus kartą per savaitę vartoja 34% vyrų ir 11% moterų. Tai 2,7% ir 5% daugiau nei 1994m..

Vokietijoje ~9,3mln. žmonių vartoja pavojingai daug alkoholio ( >20g moterims ir >30-40g vyrams).

10g alkoholio – 1/8 l vyno

1l alaus - ~13g alkoholio

Lietuvoje 60 tūkst. asmenų priklausomų nuo alkoholio. Realiai jų gerokai daugiau – apie 100 tūkst. Mirtys, susijusios su alkoholio vartojimu sudaro 10,4%. Apsinuodijimai alkoholiu– viena pagrindinių mirties nuo nelaimingų atsitikimų priežasčių.

JAV – 11 mln. alkoholikų ir 1 mln. kokainistų.

Alkoholis – skystas narkotikas, o ne maisto produktas. Alkoholizmas – paveldimas. Jų vaikai 4 kartus greičiau tampa alkoholikais.

Pirmoje girtumo stadijoje išsiskiria endorfinas ir dopaminas, kurie skatina gyvybingumą, sukelia malonius pojūčius.

Tikslas:

iki 2010m. sumažinti alkoholio vartojimą 25%.

Gyventojai, geriantys alų per savaitę:

Gyventojai, vartojantys stiprius alkoholinius gėrimus 1 kartą per savaitę:

Alkoholinių psichozių skaičius didėja (7 kartus per 10 m.) kasmet. Kasmet sumažinus alkoholio vartojimą 1l žmogui per metus, depresijos paplitimas sumažėtų 15-20%.

Alkoholizmą skatina nepalanki socialinė aplinka - nesaugumo jausmas susijęs su nedarbu, nesaugia aplinka gatvėje ir namuose.

Mirčių dėl piktnaudžiavimo alkoholiu struktūra:

Savižudybės  37%

Transporto įvykiai 19%

Apsinuodijimai 10%

Lėtinis alkoholizmas  10%

Nuskendimai 9%

Nužudymai  7%

Kepenų cirozė 7%

Vyrų mirtingumas dėl apsinuodijimo alkoholiu (100.000-čių žmonių):

Lietuva 27,4

Estija 27

Latvija 11

Suomija 13,4

Švedija 1,5

Norvegija 1,5

Danija 0,5

Blaivumo riba:

Ø            LT 0,4‰

Ø            DB 0,8‰

Ø            Danija 0,8‰

Ø            Švedija 0,2‰

Išgėrus alaus butelį po 1 valandos neturėtų viršyti 0,4‰. Per valandą alkoholio koncentracija vidutiniškai sumažėja 0,1‰.

>0,4-1,5‰  lengvas girtumas

vidutinis girtumas

>2,5‰ sunkus girtumas

Narkomanija.

Kova su narkomanija šiandien nevaisinga. Programos vykdomos jau seniai, kišama daug pinigų, tačiau rezultato nėra. Apklausos rodo, kad didesnė dalis moksleivių jau yra išbandžiusi vieną ar kitą narkotiką. Moksleiviai – išimtinė rizikos grupė. Problemos prasideda nuo mokyklos: prie narkotikų priprantama!

Narkotinės medžiagos skirstomos į grupes:

1. Stimuliuojantys CNS (kokainas, amfetaminas, kofeinas)
2. Slopinantys CNS
3. Haliucinogenai

Stimuliuojantys: mažina mieguistumą bei nuovargį. Vartojant gydomosiomis dozėmis gerinamas protinis darbingumas, didėja fizinis aktyvumas ir pasitikėjimas savimi. Atsiranda pranašumo jausmas, prailginamas būdravimo periodas, sumažėja alkis.

Didelės dozės sukelia agresiją, neramumą, sujaudinimą, gali pasireikšti persekiojimo manija + haliucinacijos. Per trumpą laiką ↓ intelektualinis pajėgumas ir išsenka fizinės jėgos (iki visiško bejėgiškumo).

Medicinoje:  -nuovargio šalinimas

-nutukusių apetito mažinimas

-priešnuodis apsinuodijus CNS slopinančiais vaistais

Jauniems pirmą kartą pabandyti lengviau, nes lengviau pralaužti psichologinį barjerą. Daugelis net nenutuokia apie pripratimą.

2000-2002m. Lietuvoje lengviausiai gaunamos medžiagos – kokainas ir amfetaminas (Extasy). Anksčiau tarp studentų buvo populiarus kofeinas.

Extasy poveikis: populiarus klubinis narkotikas; moterims pavojingesnis nei vyrams (jų smegenyse žūva daugiau ląstelių). Estrogenas pagreitina narkotikų pasisavinimą ir apskritai, moterys jautresnės pramoniniams nuodams. Extasy labai sumažina serotonino kiekį smegenų ląstelėse. Jo trūkumas ir būna mirties priežastis. Perdozavus šio sintetinio narkotiko: hipertermija, dehidratacija, traukuliai, ekstrasistolės ir ūmus IFN

Priklausomybės stadijos

I.            Pradinė. PSO duomenimis cigarečių ir alkoholio vartojimas didina narkotinių medžiagų vartojimo dažnumą. Anksčiau pradėdavo 15m., dabar – 10-11m. amžiaus.

II.         Eksperimentavimo stadija. Daug pagundų, didelė pasiūla susibūrimo vietose. Pabandžius atsiranda motyvacija patirti „šį malonumą dar kartą“. Pasiūlymams neatsispiria neblaivūs paaugliai.

III.       Tolerancijos stadija. Po keleto kartų tampa aišku, kad reikia didesnės dozės. Organizmas pradeda priprasti prie nuolatinio stimuliavimo, tačiau dar nėra cheminės priklausomybės. Atsakingi darbai atidedami rytdienai.

IV.      Didelio pomėgio stadija. „Kaifo“ ieškojimas tampa pagrindiniu tikslu. Melas tampa gyvenimo principu: tėvų šantažavimas, smulkios vagystės ir kt. nusikaltimai – būdai gauti pinigų narkotikams. Konfliktuoja su visais, nesidomi absoliučiai jokia veikla. Turi vieną tikslą ir su niekuo nesiskaitydamas jo siekia. Nebesugeba objektyviai įvertinti situacijos. Su narkotikais siejasi malonumo jausmas.

V.         Priklausomybės stadija. Pradeda suvokti problemų ryšį su narkotikų vartojimu, bet jau fiziškai priklauso nuo jų. Nebekontroliuoja dažnio ir dozės. Bando mesti – nieko neišeina. Kaltės jausmas, depresija, neapykanta sau, suicidinės mintys. Gydytojų bijo, o pagalbos nėra iš kur gauti – gresia mirtis. Viską išbandžius, nusivylus, alternatyvos ieškoti gana sunku

ES Narkomanų Stebėjimo Centro duomenimis ~5mln. europiečių bent kartą išbandę heroiną, o 40mln. kanapes. Problemų dėl narkotikų turi 1-1,5mln. iš 375mln. Europos gyventojų. Vidutinis statistinis Europos narkomanas: 24-33m. vyras, vartojantis opijatus, arba dažniau kanapes. Kanapės labai paplitę Danijoj, Skandinavijoj, D. Britanijoj. Jas vartoja 20-30% suaugusių šių šalių gyventojų, 35-40%jaunimo ir 40% 15-16m paauglių.

Oficialiai Lietuvoj 2001m. 3777 narkomanai. Amžiaus vidurkis 26m.. tai, be abejo tik aisbergo viršūnė. Tarptautinių organizacijų nuomone Lietuvoje yra 10-12tūkst, narkomanų. Labai svarbu ankstyva „diagnostika“ – efektyvus gydymas.

2001m. Lietuvoje sulaikyti 522 asmenys už narkotikų prekybą. Realiai jų gerokai daugiau.

1990-2000m. laikotarpiu narkomanų skaičius Lietuvoje išaugo 10k. 90% Vilniaus moksleivių yra bandę narkotikų.

Tikslas:

Iki 2010m. sumažinti narkotikų paklausą 70%, o pasiūlą – 80%

Situacija 2010m. bus blogesnė nei dabar! VRM narkotikų kontrolės valdybos duomenimis:

Sulaikyti atvejai:

Nusikaltimai, susiję su narkotikais

926

Narkomanų ir toksikomanų pasiskirstymas

Pagal vartojamas medžiagas:

Opioidai 2619 (74,4%)

Keli narkotikai 487 (13,8%)

Raminantys+migdomieji 115 (3,3%)

Lakios medžiagos 162 (4%)

Pagal amžiaus grupes:

15-19m. 9,2%

20-24m. 26,4%

25-34m. 38,1%

>35m. 26,1%

<14m. 0,2%

Pagal lytį:

Vyrai 81,5%

Moterys 18,5%

Pagal gyvenamą vietą:

Mieste 93,7%

Kaime 6,3%

Alkoholinės psichozės nuo 96m. laikosi panašiam lygmenyje, o narkomanija ir toksikomanija metai iš metų auga.

Narkotikų vartojimo lyginimas:

Moterys žymiai daugiau vartoja įvairių psichotropinių medžiagų, o vyrai – inhaliantų.

Bendras sergamumas narkologinėmis ir kt. psichinėmis ligomis 1993-2000 metais didėja. Narkologinės ligos turi reikšmingą lyginamąjį svorį – ryški dinamika, gana didelė visų susirgimų sudedamoji dalis.

Tarp moksleivių populiariausia marihuana ir hašišas. Lietuvos kontekste išsiskiria Klaipėda. Ten daugiausia rūkančių, vartojančių alkoholį. Tai gali būti didesnio narkotikų paplitimo tarp moksleivių priežastis.

Narkomanų mirties priežastys:

Nenustatyta 52,5%

Apsinuodijimas narkotikais 13,3%

Somatinės ligos 13,1%

Infekcinės ligos 6,5%

Nelaimingi atsitikimai 6,5%

Savižudybė 5,0%

Smurtinės mirtys 3,3%

Globos namų auklėtiniai.

Vaiko teisių konvencijos, kurią Lietuvos seimas ratifikavo 1995 07 03, pirmas straipsnis nurodo, kad vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis 18 metų, jei pagal taikomą įstatymą, jo pilnametystė nepripažįstama anksčiau.

Kiekvienais metais pasaulyje miršta 11 mln. vaikų, kurių gyvybes buvo galima išgelbėti. Iš tų 11 mln. vaikų- 8 mln. yra kūdikiai. Pagal PSO ir JTO apie 60 proc. vaikų miršta iš bado. Kitos dažniausios mirties priežastys yra maliarija, tymai, viduriavimas ir AIDS. Apie 600 mln. vaikų skurdžiose šalyse turi išgyventi už mažiau nei 1 dolerį per dieną.

Nuo 1996m. smarkiai daugėja traumų ir apsinuodijimų skaičius Lietuvoje.

Vaikų nutukimas:

Kas penktas devynmetis britas ir beveik kas trečia vienuolikmetė mergaitė turi antsvorį, ir tendencija dar labai storėti išlieka paauglystėje ir suaugus. 1996-1999m. dr. Merės Rudolf atliktų tyrimų duomenys: buvo tirti 700 vaikų iš 10 pradinių mokyklų ir apskaičiuotas jų KMI. 9-11m. amžiaus berniukų ir mergaičių turinčių antsvorį padaugėjo. Manoma, kad tai sąlygojo maistas ir fizinio judėjimo stoka. Svarbu, kad vaikai mažiau žaidžia.

Pradinė mokykla yra geriausia vieta akcijoms nuo nutukimo pradėti. Tokio amžiaus vaikai lengviausiai pasiduoda gyvenimo būdo keitimui.

Globos netekimo priežastys:

• Asocialios šeimos
• Vieni iš tėvų nėra, kitas vaikais nesirūpina
• Apribotos tėvystės teisės
• Tapo našlaičiais
• Ilgalaikė tėvų liga
• Dėl skurdo
• Nenustatyta tėvų buvimo vieta
• Tėvai patys atsisako vaikų
• Tėvai įkalinimo įstaigose
• Dėl tėvų smurto
• Tėvai išvykę į užsienį
• Dėl invalidumo
• Kitos priežastys

2000m. Lietuvoje tėvų globos neteko 2597 vaikai, iš jų 35 % iki 7m. Tik kas dešimtas vaikas – našlaitis. 2000m. pabaigoje savivaldybių Vaiko teisių apsaugos tarnybų įskaitoje: globos namuose vaikų daugiausia yra iš asocialių šeimų- 40.3 tūkst.

1999m. apie 50% našlaičių buvo įkurdinti šeimose. Apie ¾ iš jų pasiėmė giminaičiai. 2000m. pabaigoje šeimose buvo globojami 7.6 tūkst. vaikų iki 18 metų.

2000m. pabaigoje buvo 13.5 tūkst. našlaičių, iš kurių 56% gyveno šeimose, 3% - šeimynose, 41% – įvairiose globos įstaigose.

Jaunesniojo amžiaus globos namų auklėtiniai berniukai apie savo sveikatą teigia:

Esu labai sveikas – 31.7%

Esu sveikas – 32.8%

Nesu labai sveikas – 35.4%

Su amžiumi daugėja sveikais save laikančių vaikų.

Dažniausi jauno amžiaus vaikų skundai:

• Galvos skausmas
• Galvos svaigimas
• Pilvo skausmas
• Dirglumas
• Silpnumas
• Pečių skausmas
• Nervingumas
• Nemiga

Pas gydytojus besikreipiančių procentas išauga tokia tvarka: pirmiausia kreipiasi dėl galvos skausmo, tada dėl galvos svaigimo, dėl pilvo skausmų. Vaistus vartojo daugiausia nuo galvos skausmo, pilvo skausmo, kosulio, peršalimo, nervingumo, nemigos.

Vidutinio ir vyresnio amžiaus vaikai dažniausiai skundėsi galvos skausmais – apie 30% vaikinų ir apie 50% merginų. Dėl dažnų galvos skausmų skundėsi apie 6.7% vaikinų ir apie 19.1% merginų. Tai yra tos pačios tendencijos kaip ir kitų moksleivių. Vaistus vartojo apie 38% vaikinų ir apie 55.2% merginų.

Nervingumu skundėsi:

Viduriniojo amžiaus 17.4% vaikinų, 34.3% merginų;

Vyresniojo amžiaus 11.4% vaikinų, 38.2% merginų.

Į gydytojus kreipėsi:

Viduriniojo amžiaus 15.3% vaikinų, 11.1% merginų;

Vyresniojo amžiaus 11.8% vaikinų, 12.7% merginų.

Nemiga skundėsi:

Viduriniojo amžiaus 12.5% vaikinų, 13.9% merginų;

Vyresniojo amžiaus 11.8% vaikinų, 14.8% merginų.

Į gydytojus kreipėsi:

Viduriniojo amžiaus 8.1% vaikinų, 9.7% merginų;

Vyresniojo amžiaus 8.8% vaikinų, 5.4% merginų.

Dėl širdies skausmo į gydytojus kreipėsi:

Viduriniojo amžiaus 10.6% vaikinų, 16.2% merginų;

Vyresniojo amžiaus 9.1% vaikinų, 29.1% merginų.

Į gydytojus kreipėsi:

Dėl galvos skausmo 11.9% merginų ir 8.8% vaikinų;

Dėl galvos svaigimo 11.5% merginų ir 7.2% vaikinų;

Dėl silpnumo 9% merginų ir 4.7% vaikinų;

Dėl dirglumo 2.7% merginų ir 1.7% vaikinų;

Dėl nervingumo 8.4% merginų ir 6.3% vaikinų;

Dėl nemigos 3.1% merginų ir 2.8% vaikinų;

Dėl širdies skausmo 12% merginų ir 8.5% vaikinų.

Vaistus vartojo:

Nuo galvos skausmo 45.4% merginų ir 31.2% vaikinų;

Nuo pilvo skausmo 30.7% merginų ir 18.9% vaikinų;

Nuo kosulio 49.4% merginų ir 43.9% vaikinų;

Nuo peršalimo 45% merginų ir 34.6% vaikinų;

Nuo nervingumo 11.8% merginų ir 7% vaikinų;

Nuo nemigos 6.5% merginų ir 4.1% vaikinų.

Kasdien po pamokų kūno kultūra užsiiminėja 27.3% jaunesniojo amžiaus berniukų ir 10.4% mergaičių;Vidutinio ir vyresniojo amžiaus – 29.2% vaikinų ir 18.0% merginų. Per savaitę nuo 1 iki 3 kartų kūno kultūra po pamokų užsiiminėja 44.3% jaunesniojo amžiaus berniukų ir 52.4% mergaičių, vidutinio ir vyresniojo amžiaus- 42.5% vaikinų ir 50.0% merginų.

Kasdien užsiima kūno kultūra:

Sporto klubuose lankosi:

Neskiria kūno kultūrai laiko po pamokų:

Alkoholinius gėrimus vartoja:

Populiariausi gėrimai jaunesniojo amžiaus vaikų grupėje

Jaunesniojo amžiaus vaikų grupėje alų vartoja:

Vieną kartą per mėnesį 12.5% mergaičių;

Rečiau nei vieną kartą per mėnesį 30.7% berniukų ir 12.5% mergaičių.

Populiariausi gėrimai vidutinio ir vyresniojo amžiaus vaikų grupėse:

Rečiau nei kartą per mėnesį alkoholį vidutiniojo amžiaus grupėje vartoja 38.8% vaikinų ir 31.3% merginų, vyresniojo amžiaus grupėje- 56.8% vaikinų ir 48.9% merginų.

Alkoholiu piktnaudžiaujantys moksleiviai:

Rūkalių skaičius:

Surūkomų cigarečių skaičius:

Ligų jaunėjimo rizika akivaizdi.

Jei rūkysi: Nupliksi, apaksi, susiraukšlėsi

Iškris tavo dantys

Susirgsi plaučių vėžiu

Suminkštės ne tik smegenys, bet ir kaulai

Ir t.t.

Tikslas:

iki 2010m. sumažinti vaikų ir paauglių rūkymą 10%.

Maistas ir sveikata.

Visuomenės požiūris į maistą:

• kokybė (3-ioje vietoje Lietuvoje)
• kaina (1)
• skonis (2)

Vyriausybės požiūris į maistą:

• dalyvauja daug ministerijų ir organizacijų
• maisto higienos kontrolė – prižiūri ir kontroliuoja, kad būtų laikomasi taisyklių
• mityba – maistingų medžiagų sudėtis ir sveikata

Pramonės požiūris į maistą:

• pirminis perdirbimas
• maisto technologija – moksliniai tyrinėjimai ir pažanga
• ekonomika

Maisto įstatymdavystės piramidė.

LR konstitucija

LR maisto įstatymas,

kiti įstatymai (seimas)

Nutarimai (LR vyriausybė)

Įsakymai (ministerijos žinybos)

Vidinės įstaigų direktyvos, vadovų įsakymai,

pareigūnų sprendimai

Kaip 500ml pieno patenkina 5 metų vaiko poreikius:

baltymai – 60 %

energija – 20 %

kalcis – 85 %

magnis – 60 %

A vitaminas – 25 %

B vitaminas – 100 %

P. Brego patarimai:

• atsisakyti negyvo maisto ir dirginančių gėrimų
• maitintis tik gyvais produktais
• atsisakyti bet kokio maisto, jei kūnas ar protas negaluoja
• stengtis siekti tobulumo – tai žmogų išaukština

Milijonai žmonių gyvena negalvodami nei apie mitybą, nei apie sveikatą. Mano, kad visas ligas išgydys tabletės.

Pavojaus, susijusio su mityba suvokimas: visuomenė ( specialistai )

1. aplinkos užterštumas (4)
2. maisto priedai (5)
3. mitybos trūkumas ar perteklius (1)
4. bakterinis užterštumas (2)
5. natūralus užterštumas toksinėmis medžiagomis (3)

Didžiąją žmonijos istorijos dalį žmonės maitinosi sveikai. Šiuo metu maistas be galo įvairus, tačiau jame perdaug gyvulinės kilmės riebalų.

Pasaulyje badauja daugiau, nei 800mln. Žmonių ( Afrikos, Lotynų Amerikos šalys, Armėnija, Gruzija, Kirgizija)

Tarptautinio vėžio centro duomenimis:

80 % onkologinių ligų priežastis – aplinkos ir gyvensenos žalingi veiksniai.

tabako rūkymas – 25-40 %

alkoholio vartojimas – 2-4 %

nesveika mityba – 10-70 %

profesija – 2-8 %

aplinkos tarša – 1-5 % ir kt.

Buvo prognozuota, kad 2000m. Lietuvoje vėžiu sirgs 0,3 % visų gyventojų. Šiuo metu rodiklis dar didesnis.

Vėžio priežastis – natūrali reakcija į piktnaudžiavimą maistu (Mikijo Kuši)

Tikslas:

Iki 2010m. sumažinti energijos, gaunamos riebalų sąskaita, iki 30 %, o iš sočiųjų riebiųjų rūgščių – iki 14 %. Užtikrinti maisto saugumą.

JAV mokslinių duomenimis, netinkama mityba ir maisto veiksniai nulemia apie 50% visų mirčių.

Maisto ir mitybos politika susijusi su:

įstatymai

rinkotyra

žemės ūkis

sveikata

kaina

informacija

tiekimas

prekyba tyrimai ir įvertinimas….

MAISTAS:

1. juslinės savybės
• saldus
• kartus
• rūgštus
• sūrus

2. maistinių medžiagų šaltinis
• baltymai
• riebalai
• angliavandeniai
• vitaminai
• mineralinės medžiagos
• energijos šaltinis

3. farmakologiškai veikiančios medžiagos
• kofeinas
• teobrominas
• opijus
• marihuana…

4. teršalai
• ligas sukeliantys mikroorganizmai, parazitai, virusai
• sunkieji metalai
• pesticidai
• mikotoksinai
• natūralios toksinės medžiagos
• polichloruoti bifenilai, dibenzofūranai, dibenzodioksidai
• žuvų nuodai

Pagrindinės mitybos problemos:

ekonominės problemos

maitinimo krūtimi problemos

galimybė kūdikių mitybai naudoti geros kokybės, saugius maisto produktus

mitybos vienpusiškumas

ryški sezoniškumo įtaka

mitybos režimo pažeidimai

per gausus sočiųjų riebalų ir monosacharidų vartojimas

nepakankamas polisacharidų ir antioksidantų vartojimas

aiškiai suformuotos mitybos strategijos ir politikos trūkumas

žemas gyventojų mitybos žinių lygis, dėl kurio – ryški madų, pseudomokslinių koncepcijų įtaka

Mityba neatsiejamai susijusi su:

• šalies ir individo ekonominė būklė, šeimyninė padėtis
• sveikatos būklė
• paveldėjimas
• fizinis aktyvumas
• gyvensena
• išsilavinimo, kultūros lygis
• individualios žinios apie mitybą ir jos įtaką sveikatai
• sezoniškumas
• amžius
• religinės bendruomenės
• geros kokybės maisto produktų būvimas
• efektyvi ir gerai organizuota maisto kokybės sistema

Pagal racionalios mitybos principus 28-30% energijos turi būti gaunama iš riebalų. Gyvulinės kilmės riebalai – vienas iš svarbiausių veiksnių, skatinančių kraujotakos sistemos ligas. Augalinės kilmės riebaluose yra būtinų polinesičiųjų riebiųjų rūgščių – linolio (aterosklerozės profilaktika) ir linoleno (odos pleiskanojimo profilaktika).

Mononesočios riebiosios rūgštys lengvai įsisavinamos. Jų daug alyvuogių, rapsų, riešutų aliejuose. Daug sočių riebiųjų rūgščių turi ir augaliniai (kokosų, palmių) aliejai.

Negalima visiškai atsisakyti riebalų – jie yra svarbūs A, D, E, K vitaminų rezorbcijoje.

Su gausiu riebalų vartojimu siejami storosios žarnos, tulžies pūslės, gimdos, krūties navikai.

Rūkytuose ar ilgai riebaluose kepintuose produktuose atsiranda kancerogeninės medžiagos (pieno liaukos, prostatos, storosios žarnos navikai).

Nustatytas ryšys tarp krūties vėžio ir alkoholio vartojimo.

Žalioji arbata gali apsaugoti nuo vėžio (polifenoliai ir pigmentai).

Kadmis – įtakoja prostatos vėžį. Cinkas yra kadmio antagonistas. Selenas tyri antivėžinių ir antioksidacinių savybių, mažina sunkiųjų metalų toksiškumą ir saugo nuo tabako dervų toksinio aktyvumo, tačiau su maistu jo gaunama nepakankamai.

Antioksidantai (E, C vitaminai, selenas) – mažina toksinį ir kancerogeninį poveikį.

Bloga mityba – trumpo gyvenimo priežastis.

Galima suvartoti dvigubai didesnes A ir C vitaminų dozes, o taip pat ir cinko, molibdeno, riboflavino, E vitamino, β-karotino ir seleno, kurie yra būtini žmogaus organizmui.

E vitaminas, β-karotinas ir selenas per 5 metus (vartojant dvigubas normas) sumažina mirtingumą nuo visų ligų 9%.

Trūkstant alavo – plinkama.

E vitaminas mažina atminties sutrikimus esant Alzheimer’io ligai.

Kalcis mažina inkstų akmenligės riziką.

Vario trūkumas sukelia aneurizmas, priešlaikinį žilimą.

Vaikai prie TV praleidžia daugiau, nei pusę pamokų laiko mokykloje. Tai yra viena iš nutukimo epidemijos priežasčių.

Per pastaruosius 15 metų labai sumažėjo sportuojančių vaikų skaičius.

Palyginus žindytų ir dirbtinai maitinamų vaikų sveikatą, per pirmuosius 10 gyvenimo metų pastarieji 20 kartų dažniau viduriavo, 22 kartus dažniau sirgo užkrečiamomis ligomis, 21 kartą – astma, 11 kartų dažniau gydėsi ligoninėse.

Žindančios motinos rečiau serga, jų tarpe mažesnis krūties vėžio, osteoporozės atvejų skaičius.

Vaikai ir paaugliai, kurie sunkiau mokosi, negali susikaupti, turėtų vartoti papildoma riebiųjų rūgščių kiekį (žuvis, riešutai ir žalialapės daržovės, kuriuose daug W₃ nesočiųjų riebiųjų rūgščių).

Menkių kepenų aliejus padeda gydyti sąnarių ligas. Pacientų, gydytų W₃ rūgštimis, kremzlėse enzimų, sukeliančių uždegiminius procesus ir skausmą, kur kas mažiau.

Pesticidai – tai cheminės apsaugos priemonės, naikinančios piktžoles, derliaus kenkėjus, augalų ligų sukėlėjus.

Šiuo metu žinoma apie 1000 pesticidų, iš jų vartojama apie 800. Pesticidų likučių nustatymas labai brangiai kainuoja. Importuoti maisto produktai labiau , lyginant su lietuviškais, užteršti pesticidais, bet jų mažesnis mikrobiologinis užterštumas.

2001m. į Lietuvą importuotų maisto produktų tyrimo metu pesticidų likučiai rasti daugiau, nei 80% mėginių. Šis maistas yra nesaugus. Maisto produktai su pesticidų likučiais negali būti realizuojami Europos Sąjungoje.

Sintetinant pesticidus susidaro pavojingesnės priemaišos. Sintetinant DDT susidaro iki 30% polichlorfenilų, kurie nepavojingi vabzdžiams, bet labai pavojingi šiltakraujams gyvūnams. Chlororganiniai pesticidai labai stabilūs, nepasiduoda kitų cheminių medžiagų, mikroorganizmų ir virusų poveikiui, kaupiasi riebaliniame audinyje, gali būti išskiriami su motinos pienu. Jų poveikis – imunotoksiškas, neurotoksiškas, teratogeniškas, kancerogeniškas.

Iš 19 mirusiųjų nuo vėžio tik 3 nerasta chlororganinių junginių. Heksachlorbenzenas naudojamas grūdams beicuoti. ( → galvijų pašarai → pienas ir mėsa → žmogaus organizmas).

Sveikos mitybos principai:

• nuosaikumas
• įvairumas
• subalansuotumas

Nuosaikumas.

Net ir būtina maisto medžiaga, jeigu jos yra perdaug, yra žalinga sveikatai.

Optimalus baltymų kiekis – imuninės sistemos veiklos užtikrinimo pagrindas. Padidinus šį kiekį atsiranda alergijų rizika.

C vitamino norma – 70mg/parai. Vartojant per parą daugiau, nei 1 gramą, galima susirgti inkstų akmenlige. Kai jo trūksta – mažėja atsparumas, dažnos peršalimo ligos, didėja kraujagyslių sienelių pralaidumas.

Trūkstant jodo vystosi gūžys. Vartojant perdaug – hipertireozė.

Įvairumas.

Nėra nei vieno maisto produkto, turinčio visų maisto medžiagų. Gerai sveikatai išsaugoti reikia vartoti kuo įvairesnį maistą.

Subalansuotumas.

Tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralinių medžiagų santykis bei optimalus energijos kiekis, kuris priklauso nuo amžiaus, lyties ir dirbamo darbo.

Sveikos mitybos taisyklės:

1. valgyti kuo įvairesnį maistą
2. išlaikyti optimalų kūno svorį
3. sumažinti daug sočiųjų riebiųjų rūgščių ir cholesterolio turinčio maisto vartojimą
4. padidinti vaisių, daržovių ir grūdų vartojimą
5. sumažinti cukraus ir saldumynų kiekį
6. saikingai vartoti alkoholį
7. sumažinti druskos vartojimą

Žmogui reikia apie 40 pavadinimų maisto medžiagų. Įvairus maistas sumažina tikimybė, kad šių medžiagų truks.

Antsvoris lydimas hipercholesterolemija, ankstyvos aterosklerozės, priešlaikinio infarkto ir insulto rizika. Be to, didėja rizika susirgti cukralige, osteoartritais, kai kuriomis akmenligės formomis. Moterims dažnesnė nėštumo patologija, gimdymo komplikacijos, o jų vaikai yra didesnio svorio ir mažiau atsparūs ligoms.

Reikia būti geros formos dėl sveikatos. JAV duomenimis, apie 30% mirčių nuo vėžio ir apie 50% - nuo širdies kraujagyslių ligų sąlygoja viršsvoris.

78% vyrų ir 65% moterų aukšto kraujospūdžio priežastis yra nutukimas.

Žmonėms, kuriems riebalai kaupiasi pilvo srityje, yra didesnė rizika susirgti cukralige, širdies nepakankamumu, krūties ir gimdos vėžiu, negu tiems, kuriems riebalai kaupiasi klubuose ir kojose.

Svorį ilgam numeta tik 1 iš 20 žmonių. Kitiems pasireiškia grįžtamasis dietų poveikis.

Cholesterolio kiekį didina maisto kaloringumas, gausus sočiųjų riebalų vartojimas.

W₃ polinesočiųjų riebiųjų rūgščių kiekiai:

55-60% paros energijos reikia gauti vartojant angliavandenius, ypač polisacharidų pavidalu. Jų gausu daržovėse, bulvėse, grūduose, duonoje, ankštiniuose. Šiuo metu mieste daržovių suvartojama daugiau, negu kaime.

Įrodyta, kad sotumo centras smegenyse lėčiau reaguoja į riebalus, nei į angliavandenius. Kuo riebesnis maistas, tuo daugiau jo suvalgoma.

Padidintas saldumynų vartojimas skatina antsvorį, ėduonį, cukraligę…

Gausus valgomosios druskos vartojimas yra vienas iš pagrindinių aukšto kraujospūdžio veiksnių.

Alkoholis skatina CNS, kepenų ir kitų organų pakenkimą, alkoholizmą.

Nitratai.

Patekę į organizmą nitratai skyla į nitritus ir nitrozaminus, kurie veikia kancerogeniškai.

Tinkamai paruošiant daržoves, nitratų kiekis sumažėja 10-40 (kartais iki 80) procentų.

Apsinuodijimai maistu. Jų profilaktika.

Apsinuodijimai maistu yra gana dažnas reiškinys, kuris gali pasiekti epidemijos lygį. Geriamas vanduo irgi gali būti traktuojamas kaip maisto produktas.

Apsinuodijimų maistu epidemijų būna ir Lietuvoje. Mažeikių pieno kombinato produktai išplatino dizenteriją (nepakankamai pasterizuota grietinė, dvi dirbančios kombinate dizenterijos nešiotojos). Klaipėdoje – panašus išplitimas per sviestą. Taip dažniausiai plinta ypatingai rezistentiški štamai.

Šiuo metu yra panašios problemos, tik mažesniu mastu.

Apsinuodijimas – tai patologinė būklė, atsiradusi dėl nuodų ir organizmo tarpusavio sąveikos. Tai liga, kurią sukelia iš išorės patekę nuodai.

Išskiriamos dvi apsinuodijimų grupės:

mikrobinės kilmės apsinuodijimai

nemikrobinės kilmės apsinuodijimai

Mikrobiniai apsinuodijimai:

• toksikoinfekcijos
• toksikozės
• mikstai (mišrios kilmės)

Nemikrobiniai apsinuodijimai:

1. nuodingi produktai:

a)      augalinės kilmės – nuodingi grybai (musmirė, blyškioji ūmėdė), sąlygiškai nuodingi grybai (termiškai neapdoroti bobausiai), nemažai laukinių ir sukultūrintų augalų

b)      gyvulinės kilmės – žuvų ikrai ir pienės, skerdžiamų gyvūnų vidaus sekrecijos liaukos (antinksčiai, kasa)

2. nuodingi produktai, susidarę dėl specifinių sąlygų:

a)      augalinės kilmės – sudygusios pavasarį bulvės (solaninas), kaulavaisių (abrikosai, persikai) branduoliai (amigdalinas, žaliosios pupelės (fazinas)

b)      gyvulinės kilmės – kepenys, žuvų tikros ir pienės, medus (jei surinktas iš nuodingų augalų, stiprus alergenas)

3. cheminės medžiagos, patenkančios į maistą:

pesticidai

sunkieji metalai

maisto priedai

cheminės medžiagos, parenkančios į maistą iš įrangos, inventoriaus, taros, fasuotės

Maistą galima laikyti ir gabenti taroje, kuri specialiai pažymėta tinkanti maisto produktams.

Apie 90-95 proc. visų apsinuodijimų yra mikrobinės kilmės.

Toksikoinfekcijos – tai ūminės ligos, atsiradusios po maisto, masiškai užteršto mikroorganizmais ar jų toksinais, vartojimo (N=10⁵-10⁶ )

Toksinai skirstomi į:

endotoksinus – išsiskiria žuvus mikroorganizmui

egzotoksinus – išsiskiria besidauginant mikroorganizmams

Toksikoinfekcijos skiriasi nuo žarnyno infekcijų tuo, kad vartojamas gausiai mikroorganizmais užterštas maistas. Nors vidurių šiltinė, cholera, dizenterija taipogi gali persiduoti su maistu, jų metu užtenka labai mažo mikroorganizmų kiekio (100-1000). Žarnyno infekcijų sukelėjai itin patogeniški.

Toksikoinfekcijoms būdingas nelauktas staigus protrūkis, susijęs su maistu, pagamintu pažeidžiant higieninių normų reikalavimus. Išėmus šį maisto produktą iš realizacijos, protrūkis baigiasi.

Jei užkrėstas maistas realizuojamas per prekybos tinklą – masiškas protrūkis. Jei jis vartojamas šeimoje – grupinis susirgimas.

Inkubacinis periodas 6-24h. Specifinių simptomų nėra.

Toksikoinfekcijas sukelia:

E.coli (enteropatogeniniai štamai)

Proteus (P.mirabilis, P.vulgaris)

Enterococcus

Sporiniai anaerobai (Clostridium perfringens)

Sporiniai aerobai (Bacillus cereus)

Patogeniniai halofilai (Vibrio parahaemolyticus)

Kiti mažai ištirti mikroorganizmai (Klebsiella, Yersinia)

Escherichia coli.

O26, O124 ir kiti štamai. Vieni labiau pavojingi vaikams ir pagyvenusiems žmonėms, kuriems sukelia enteritus, kiti sukelia į dizenteriją panašius simptomus.

E.coli išskyrimas iš aplinkos, vandens, maisto produktų parodo fekalinio užterštumo lygį (švaros rodiklis).

Bakterijų šaltinis – sergantis žmogus arba nešiotojas. Suaugusių tarpe yra 1-7% nešiotojų, vaikų tarpe – 3-12%. Dėl šios priežasties maisto pramonėje dirbantys žmonės būtinai tikrinami dėl bakterijų nešiojimo.

Per nešvarias rankas, nuo inventoriaus, su vandeniu bakterijos patenka į maistą (mėsa, pieno produktai), kur gali daugintis. Dažnai susergama vartojant termiškai neapdorotą maistą – mėsą, šalto rūkymo žuvį, vaisius, uogas…

Liga dažnai pasireiškia šiltuoju metų laikotarpiu – palankios sąlygos daugintis mikroorganizmams.

Inkubacinis periodas 2-6h, kartais iki 14-18h, priklausomai nuo kiekio, patogeniškumo, virškinimo trakto būklės, organizmo atsparumo…

Liga pasireiškia ūmiai – šaltkrėtis, aštrūs skausmai pilve, silpnumas, virškinimo trakto sudirginimas. Temperatūra normali arba subfebrili. Greitai praeinantys enterito, gastroenterito ar enterokolito simptomai. Praeina per 2-3 dienas.

Diagnostika remiasi klinika, atsiradusia greitai po maisto vartojimo. Galutinę diagnozę patvirtina konkretaus sukėlėjo nustatymas (iš maisto likučių, nuoplovų, kraujo, skrandžio turinio, išmatų). Pasėliai, agliutinacijos reakcijos dinamikoje (antikūnų titras).

Profilaktika – laiku gydyti asmenis, turinčius kontaktą su maistu. Laiku išaiškinti nešiotojus. Higieninių reikalavimų laikymasis gaminant maistą (įrankių žymėjimas  ), tinkamas maisto produktų saugojimas, transportavimas, realizavimas. Laiku atliekama deratizacija ir dezinfekcija.

Proteus.

P.mirabilis, P.vulgaris. Atsparus aplinkai, temperatūros svyravimams, aukštoms druskų koncentracijomis. Dažnai sutinkami aplinkoje, išskiriami iš žmonių ir gyvūnų žarnyno. Aptinkamas baltymais turtinguose produktuose – mėsa, žuvis, faršas Vaikams gali sukelti ūmius žarnyno sutrikimus.

Šaltinis – sergantis žmogus arba nešiotojas (2-10%). Masiškai užsikrečiama vartojant mėsos produktus. Didelę reikšmę turi jau paruoštu produktų užkrėtimas.

Inkubacinis periodas 4-18 (20)h, rečiau 3-36h.

Klinika: ūminis gastroenteritas, skausmai pilve, pakilusi temperatūra.

Clostridium perfringens.

Anaerobas, labai paplitęs aplinkoje sporų pavidalu, natūraliai aptinkamas žarnyne.

Apsikrečiama per infekuotus maisto produktus – miltus, kruopas, šakniavaisius. Įprastas terminis apdorojimas sporų nesunaikina, be to, žuvus kitiems mikroorganizmams, sudaromos palankios sąlygos daugintis.

A tipas – lengva ligos forma

C,D,F – sunki ligos eiga

Pradžia ūmi po 2 valandų iki 2 (5-10) parų nuo maisto suvartojimo. Dehidratacija, druskų netekimas.

Toksikozės.

1. botulizmas
2. stafilokokinė infekcija

Toksikozėms būdinga tai, kad bakterijos gamina nuodą. Pačiame produkte mikroorganizmų gali nebūti, arba jų yra labai nedaug.

Botulizmas.

Gamina sporas, labai atspari aplinkai. 6 serotipai – gamina tipospecifinį egzotoksiną, kuris yra stipriausias iš organinių nuodų (DL=0,035mg sauso toksino). Toksinas gaminasi žmogaus ir gyvūnų organizme, maisto produktuose.

Šaltinis – žolėdžiai gyvūnai, kurie užteršia aplinką. Susergama suvalgius namuose konservuotą maistą – grybus, daržoves, žuvį (89%). Negalima konservuoti klostinių grybų.

Sąlygos: botulizmo sporos, ilgai saugomi konservuoti produktai, temperatūra – 22-25⁰C, maža druskos arba cukraus koncentracija.

Tara – bombažas, nuodo pasiskirstymas salelėmis.

Inkubacinis periodas labai trumpas (kuo trumpesnis, tuo sunkesnė ligos eiga). Iš pradžių pasireiškia pykinimas, vėmimas, viduriavimas, silpnumas. Specifiniai požymiai – regos (ptozė), kalbos, rijimo, kvėpavimo sutrikimai. Temperatūra normali, pulsas dažnas. Mirtis galima po 2-5 dienų.

Diagnostika – anamnezė, klinika, laboratoriniai tyrimai, biologinis mėginys su baltomis pėlytėmis.

Stafilokokinė infekcija.

Tipiška bakterinė toksikozė (30-50% visų apsinuodijimų maistu). Inkubacinis periodas 2-4(iki 6) val. klinika – pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas, normali arba subfebrili temperatūra.

Enterotoksinas yra termostabilus. Palankiausia dauginimosi temperatūra 22⁰C ir daugiau. Gerai dauginasi mėsoje, pieno produktuose, bulvių, manų ir kitose košėse.

Grybelinės kilmės apsinuodijimas maistu.

Dažniausiai mikotoksikozes sukelia patogeninių grybelių (Aspergillus, Fusarium) toksinai. Šių genčių grybeliais ir jų toksinais užteršiamos grūdinės kultūros ir riešutai. Toksinai atsparūs rūgštims, kaitinimui. Prognozė labai rimta, nes nėra etiologinio gydymo, o toksinai labai žalingi.

Profesinė sveikata.

Tikslas:

Iki 2010m. pagerinti šalių narių darbuotojų sveikatą, sudarant sveikesnę darbo aplinką, mažinant su darbu susijusių ligų ir traumų skaičių, keliant dirbančiųjų gerovę ir įgyvendinant Tarptautinės Darbo Organizacijos ir PSO nustatytą profesinės sveikatos apibrėžimą: darbą pritaikyti žmogui ir žmogų pritaikyti darbui. (neįgaliųjų integracija).

Europos Sąjungos dirbanti populiacija 1997m. sudarė 147mln. (šiuo metu apie 160 mln). Lietuvoje – 1,77mln.

Nelaimingi atsitikimai darbe:

Stebimas ryškus mažėjimas, bet vis tiek daug.

Susirgimai profesine liga:

Šiandienos situacija: darbdavys paiso pelno, o ne darbuotojo, nors darbo įstatymas aiškiai formuluoja, kad už sveikas ir saugias darbo sąlygas atsako darbdavys.

Ypač kenksmingos sąlygos – >4 balai (suminis balų skaičius). Nedarbingą žmogų, invalidą išlaiko visuomenė. Įdiegus veiksmingas profilaktikos priemones lėšos būtų sutaupomos.

Pramoniniai nuodai.

Tai tokios cheminės medžiagos, nuo kurių sumažėja žmogaus darbingumas arba sutrinka sveikata. Tai profesiniai, arba gamybiniai apsinuodijimai.

Neorganinės medžiagos: metalai, metaloidai, rūgštys, šarmai. Išsiskiria į orą ir gali užteršti Pb, Hg, Mn, SO₂, NH₃ ir kt. aerozoliais. CO, HCN, H₂S apsinuodijusiems gali sukelti hipoksiją (deguonies trukumas) arba anoksiją (deguonies badas).

Organinės medžiagos: aromatiniai, alifatiniai angliavandeniliai, chloruoti junginiai, nitrojunginiai, aminojunginiai.

Alifatiniams būdingas narkozinis veikimas.

Aromatiniai pažeidžia kraujodaros organus.

Chloruoti angliavandeniliai pažeidžia parenchiminius organus.

Ta pačia medžiaga galima skirtingai apsinuodyti. Tai priklauso nuo koncentracijos, ekspozicijos,individualių organizmo savybių.

Klinikinius simptomus lemia medžiagos cheminė struktūra. Pvz., metalinis gyvsidabris sukelia CNS pakitimus, o sublimatas pažeidžia inkstus.

Patekimo keliai: kvėpavimo takai, burna, oda.

98% apsinuodijimų nutinka įkvėpus garus, dujas ar dulkes

Specifinių apsinuodijimo simptomų nėra. Iš alveolių medžiaga patenka į kraują ir, aplenkiant kepenų barjerą, išnešiojama po visą organizmą. Tai yra ypatingai svarbu dirbant sunkų fizinį darbą.

Atsiranda bendrieji simptomai, kurie priklauso nuo koncentracijos. Atsakas greitas, bet nespecifinis.

Pro nepažeistą odą gali patekti tik riebaluose ir lipoiduose tirpios medžiagos (benzolas, tabakas, tetraetilšvinas).

Nuodingos medžiagos išsiskiria pro kvėpavimo sistema, virškinamąjį traktą, inkstus, odą, liaukas.

Sunkieji metalai išsiskiria per skrandį, žarnyną, inkstus, o kai kurie (Pb, As,Co, Hg) kaip ir pesticidai – pro pieno liaukas ir nepakitę patenka į kūdikio organizmą, kur kumuliuojasi.

Dalis nepakitusių organinių aromatinių ar alifatinių junginių išsiskiria su oru; pakitę – pro skrandį, inkstus, žarnyną.

Bendras nuodų veikimas pasireiškia jiems patekus į kraują, o vietinis sukelia odos sudirginimą, uždegimą, nudegimą.

Ūminiai apsinuodijimai – pasireiškia staiga, kai į organizmą patenka didelis nuodų kiekis. Išskiriamos 2 fazės:

nespecifinių reiškinių: silpnumas, pykinimas, galvos skausmai.

specifiniai: būdingi nuodui. (Pvz.: Azoto oksidas sukelia plaučių edema).

Lėtiniai apsinuodijimai – vystosi laipsniškai. Ilgalaikis kontaktas su mažos koncentracijos nuodais. Susergama, kai organizme susikaupia pakankamas nuodų kiekis (pradeda pastoviai skirtis iš depų).

Lėtinio ir ūminio apsinuodijimo metu tie patys nuodai veikia skirtingai, pvz. benzolas ūmaus apsinuodijimo metu narkotikai veikia CNS, esant lėtiniam apsinuodijimui veikia kraujodaros organus.

Nuodų veikimas priklauso nuo:

• amžius
• individualus jautrumas – persirgus tam tikromis ligomis tampa jautresnis (nusilpęs organizmas)
• nuodo cheminė struktūra
• koncentracija
• ekspozicija
• kiti aplinkos veiksniai

Moterys dėl organizmo ypatumų daug jautresnės nuodų poveikiui: klinika sunkesnė, apsinuodijimo reiškiniai trunka ilgiau.

Cheminės ir fizinės savybės. Angliavandenilių toksiškumas tuo didesnis, kuo daugiau anglies atomų yra grandinėje, taip pat priklauso ir nuo nesočiųjų jungčių skaičiaus. Lakumas, tirpumas, agregatinė būklė. Kuo didesnis lakumas, tuo didesnės koncentracijos susidaro ore (būtina ištraukiamoji ventiliacija). Kuo geriau tirpsta lipiduose, tuo stipresnis jų neurotropinis ir iš dalies narkotinis veikimas. Metalinis gyvsidabris netoksiškas, bet jo garai – labai pavojingi.

Kombinuotas veikimas – vienu metu kelios medžiagos. Potencijacija arba sinergizmas, kai sustiprina viena kitos veikimą. Antagonizmas – atvirkščiai. CO ir azoto oksidas, sieros anhidridas ir chloridas veikia sinergistiškai. Alkoholio vartojimas, didina riziką apsinuodyti anilinu, Hg, KCN.

Sensibilizuojančios medžiagos:

• Kalio bichromatas
• Nikelio sulfatas
• Kobalto chloridas
• Formaldehidas
• Merkapto mišinys
• Kalcio chloridas
• Parabenai
• Peru balzamas (kosmetika, maistas)
• Ketvirtinis amonis
• Lanolinas
• Lateksas
• Kvapiųjų medžiagų mišinys

Normalios darbo sąlygos – kai atliekant darbo vietų higieninį įvertinimą, nustatytas darbo aplinkos veiksnių suminis rodiklis per darbo dieną (pamainą) yra ne didesnis, kaip 1 balas.

Kenksmingos darbo sąlygos– kai atliekant darbo vietų higieninį įvertinimą, nustatytas darbo aplinkos veiksnių suminis rodiklis per darbo dieną (pamainą) yra 1-4 balai.

Labai kenksmingos darbo sąlygos– kai atliekant darbo vietų higieninį įvertinimą, nustatytas darbo aplinkos veiksnių suminis rodiklis per darbo dieną (pamainą) yra didesnis, negu 4 balų.

Darbo aplinkos veiksnių suminis rodiklis – visų veiksnių faktinio kenksmingumo balų suma.

Darbo vietų darbo aplinkos tyrimų rezultatus vertina:

Įmonių saugos darbe tarnybų specialistai

Medicinos punktų specialistai

Teritorinių VSC darbuotojai

Asmenys, SAM tvarka įgiję šios veiklos licenciją

REGLAMENTUOJA:

LR Profesinės sveikatos priežiūros įstatymas (1999m)

Darbo saugos įstatymas

1998 SAM įsakymas “Dėl darbuotojų apsaugos nuo švino ir jo junginių poveikio taisyklių patvirtinimo” (Leistinos koncentracijos darbuotojų kraujyje, poveikio darbo vietoje įvertinimas, koncentracijos matavimas darbo aplinkos ore, periodiniai darbuotojų sveikatos tikrinimai).

“Cheminės kancerogeninės medžiagos” (1998m).

Lietuvoje ~28% darbuotojų (>450.000) kontaktuoja su įvairiomis kancerogeninėmis medžiagomis daugiau, nei 75% pamainos laiko. Iš jų:

Saulės radiacija  210 tūkst.

Tabako dūmai  79 tūkst.

Nuodingos dulkės  47 tūkst.

Kristalinis SiO₂  40 tūkst.

Išmetamosios dujos  37 tūkst.

Radonas 34 tūkst.

Benzolas 29 tūkst.

Etileno dibromidas   27 tūkst.

Švino neorganiniai junginiai  17 tūkst.

Asbestas 7,5 tūkst.

Profesinės ligos.

Profesinė liga – tai darbuotojo sveikatos sutrikimas dėl kenksmingo darbo aplinkos veiksnio (arba kelių veiksnių), kuris įvertinamas pagal higieninę darbo aplinkos klasifikaciją, atsižvelgiant į HN, darbo laiko trukmę. Taip pat ir komplikacijos, liekamieji reiškiniai, atokūs padariniai. Į šią sąvoką įeina ir profesiniai apsinuodijimai.

Profesinių susirgimų grupės:

• Cheminių medžiagų sukelti
• Dulkių (aerozolių)
• Biologinių veiksnių
• Fizikinių veiksnių
• Įtampos sukelti

Klinicistams būna sunku nustatyti ligos priežastį.

Cheminės medžiagos plačiai naudojamos įvairių šalių pramonėje.

Dulkės:

1. Organinės
2. Neorganinės
3. Mišrios

• Anglies
• Augalinės kilmės
• Asbesto
• Mineralinės kilmės
• Medienos
• Metalų
• Suodžių
• Deguto, bitumo, antraceno
• Gyvūninės kilmės
• SiO₂ dulkės
• Sintetinės kilmės

Fizikinės-cheminės dulkių savybės: dispersiškumas, forma, cheminė sudėtis, konsistencija, elektrinis krūvis, tirpumas

Į plaučių alveoles gali patekti iki 5μm dydžio dulkės. Jos yra ypač pavojingos (pneumokoniozė – viena pavojingiausių dulkių sukeltų ligų!).

Kenksmingumas priklauso nuo tirpumo audinių skysčiuose. Ištirpę SiO₂ dulkės toksiškai veikia visą organizmą: kvėpavimo takus, odą, virškinimo traktą, akių gleivinę. Gali sukelti lėtinį tracheitą, bronchitą. Chromo ir nikelio sulfatų aerozoliai sukelia nosies gleivinės opas. Medvilnės dulkės– alergijas, bronchinę astmą.

Pneumokoniozė – sukelia iki 5μm dulkės. Plaučiuose vystosi sklerotiniai procesai ir su jais susiję pakitimai. Priklauso nuo: koncentracijos, ekspozicijos, sąveikos su plaučių audiniu. Dažniausiai serga šachtininkai, angliakasiai, mašinų gamybos, elektrinio suvirinimo ir kt. darbininkai.

Tai visą organizmą apimanti liga, nes pažeidžia inkstus, kepenis, blužnį, širdies-kraujagyslių bei nervų sistemas.

Pneumokoniozių rūšys:

• Silikozė Sukelia dulkės, turinčios laisvo SiO₂.
• Silikatozė Sukelia dulkės – silikatai (asbestas, talkas).
• Antrakozė Sukelia anglies dulkės.
• Antrakosilikozė.  Anglies ir kvarco dulkės.
• Siderosilikozė  Geležies ir kvarco dulkės.
• Aliuminozė Aliuminis ir jo dulkantys oksidai.
• Apatitozė.

Pavojingiausia – silikozė. Dulkių kenksmingumas priklauso nuo laisvo SiO₂ kiekio. Būdinga: krūtinės skausmai, dusulys, kosulys, dažnai komplikuojasi TBC.

Kasmet užregistruojama 30.000 naujų asbesto sukeltų plaučių vėžio atvejų. Per metus asbesto pasaulyje pagaminama apie 2mln. tonų. Daugiausia Rusijoje, Kinijoje, Kanadoje.

Fizikiniai veiksniai, sąlygojantys ligas:

• Atmosferos oro slėgio pokyčiai
• Elektromagnetiniai laukai
• Infraraudonasis spinduliavimas
• Jonizuojantis spinduliavimas
• Lazerinis spinduliavimas
• Aukšta ar žema t
• Ultragarsas
• UV spinduliavimas
• Triukšmas
• Vibracija

Sunkiai dirbant nepalankiomis sąlygomis esant širdies kraujagyslių sistemos patologijai gali ištikti šiluminis smūgis ar traukulinė liga.

Šiluminis smūgis. Veikia aukšta temperatūra ir aukštas oro santykinis drėgnumas bei mažas oro judėjimo greitis (<0,1m/s). Kūno temperatūra pakyla iki 40-41ºC ir išsivysto kolapsas.

Traukulinė liga. Ištinka sutrikus H₂O ir druskų apykaitai hipertermijos sąlygomis. Troškulys, bendras silpnumas, liemens ir galūnių traukuliai.

Profesinė katarakta. Kai šiluminiai (infraraudonieji) spinduliai patenka į akis. Priežastis – šiluminis efektas – įkaista akies priekinės kameros skystis.

Organizmo peršalimas. Atsiranda dėl žemos ar subnormalios temperatūros (6-10ºC) poveikio, kuris sustiprėja padidėjus santykiniam oro drėgnumui ir oro judėjimo greičiui. Vietinis ir bendras organizmo peršalimas – nuožvarbų, nušalimų, mialgijos, miozito, neuralgijos, neurito polineurito ir poliartrito priežastis.

Darbo patalpose būtina sudaryti palankias, higienos normas atitinkančias mikroklimatines sąlygas.

Triukšmą mažinančios priemonės gamyboje:

Šaltinio vietoje. Štampavimo keitimas presavimu, suvirinimu; detalių gamyba iš mažai skambių medžiagų

Planavimo priemonės. Cechų izoliavimas, apželdinimas, racionalus cechų išdėstymas, ergonomika.

Garso bangos sklidimo kelyje: mašinų padengimas garsą izoliuojančia medžiaga, triukšmingų darbo vietų izoliavimas; sienų, lubų padengimas garsą sugeriančia medžiaga.

Asmeninės apsaugos priemonės (kai nepakanka visų kitų): valdymo pulto įrengimas izoliuotose kabinose, antifonų, įdėklų naudojimas.

Vibracijos poveikis organizmui:

Neurotrofiniai pakitimai: parestezijos, odos skausminio jautrumo pakitimai, astenija (bendras fizinis ir psichinis silpnumas); galvos svaigimas, emocinės pusiausvyros sutrikimas

Jungiamojo audinio: raumenų atrofija, osteoporozė, enostozės, deformuojančios artrozės, osteoartrozės ir kt.

Būdingiausias vibracinės ligos sindromas – distalinių falangų kraujagyslių spazmas, vadinamas „mirusiais pirštais“.

Profilaktika:

• Darbo režimo racionalizavimas: 10-20 minučių pertraukėlės; aktyvus poilsis; nušalimų profilaktika, gretutinių profesijų kaita, prailginto darbo režimo uždraudimas.
• Vietinis ir bendras vibracijos lygio mažinimas.
• Gydomos-profilaktinės priemonės: šildymas, masažas, UV, dispanserizacija, vitaminai, periodiniai sveikatos patikrinimai, psichologinės iškrovos

Biologiniai veiksniai:

Amebiazė, bruceliozė, HAV, HBV, grybelinės, stabligė, TBC, Rozenbacho erizipeloidas.

Darbininkai, susiję su mėsa.

Įtampa, kuri gali sukelti ligas:

• Įtemptas fizinis darbas
• Dažni monotoniški judesiai+priverstinė nepatogi poza (konvejeris)
• Sunkumų kilnojimas, nešiojimas
• Ilgalaikis mechaninis traumavimas
• Balso įtampa
• Ekspiracinė įtampa
• Regėjimo įtampa

FAK:

1. labai lengvas fizinis darbas  1,5
2. vidutinio sunkumo fizinis darbas  1,7
3. sunkus darbas 2,0
4. labai sunkus darbas   2,2

Lietuvoje (1994m) pirmą vietą profesinių ligų struktūroje užėmė vibracinė liga – virš 50%; triukšmaligė 15,7%; kaulų-raumenų ligos 11,4%.

Dinamikoje – profesinių susirgimų kasmet daugėja. Invalidumo atvejų kreivė panaši į profesinių ligų, kadangi daugelis jų neišgydomos ir neišvengiamai veda į invalidumą. Labai svarbu skirti didelį dėmesį profilaktikai.

Teisės aktai:

• Žmonių saugos darbe įstatymas – svarbiausias
• HN „Radiacinė sauga ir kokybės laidavimas taikant spindulinę terapiją“
• LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas
• LR Radiacinės saugos įstatymas
• Darbo aplinkos veiksnių matavimų ir rezultatų higieninio įvertinimo metodiniai nurodymai
• Atskiri aktai, susiję su triukšmu, vibracija, cheminių medžiagų ribinėmis vertėmis (=DLK, ilgalaikis poveikis).

Kenksmingi veiksniai, susiję su darbu žemės ūkyje.

Dar visai neseniai Lietuvos žemės ūkis buvo labai specializuotas (laukininkystė, gyvulininkystė, paukštininkystė). Šiuo metu daugelis darbų atliekama šeimyniniu (šeimos rangos) principu, į darbą įtraukiami visi šeimos nariai – nuo senyvo amžiaus iki vaikų. Mažai paplitęs samdomas darbas. Dėl šių priežasčių didėja tikimybė profesinėms ligoms atsirasti.

Nėra objektyvios ir išsamios informacijos apie ūkininkų sveikatą, tik bendra visų gyventojų statistika. Be to, ne visi kaimo gyventojai yra ūkininkai.

Veikia tie patys faktoriai – biologiniai, cheminiai, fizikiniai ir kiti. Vibracinės ligos, triukšmaligės, apsinuodijimo trąšų lakiomis medžiagomis (pvz.: amoniakinis vanduo) pavojus.

Kadangi į darbus įtraukiami nepilnamečiai, didėja tikimybė susirgti labai jauniems žmonėms, todėl profesinės ligos gali jaunėti ir jaunėja.

Nėra adekvačios technikos. Dažnai naudojama sena arba savos gamybos, neatitinkanti saugumo ir higieninių reikalavimų technika. Dėl fizikinių veiksnių (vibracijos, triukšmo) įtakos vystos profesinės ligos.

Dirbantys žemės ūkio darbus asmenys kaip ir kiti darbuotojai turi periodiškai tikrinti sveikatą.

Kompiuteriai ir sveikata.

Dirbančiųjų su kompiuteriu ratas plečiasi labai sparčiai, įsitraukia daug nepilnamečių vaikų.

Manoma, kad po 10 metų intensyvaus darbo su kompiuteriu gali atsirasti akių, kaulų (skeleto) ir raumenų ligos.

Manoma, kad dirbant erzinamos gleivinės – lazerinis spausdintuvas sukaupia ore ozoną, kuris dirgina akių ir nosiaryklės gleivines. (Ozonas yra stiprus dezinfektantas, kuris gali būti naudojamas pvz.: baseinų vandens dezinfekcijai. Dideliais ozono kiekiais galima apsinuodyti).

Siko sindromas – ilgai žiūrint į ekraną retėja akių mirktelėjimai, džiūsta akių ragena, palaipsniui prarandamas regėjimas.

Galvos svaigimas – dėl akinių naudojimo, akių krūvio, elektromagnetinio streso nuolat svaigsta arba skauda galvą, ypač dirbant be pertraukų.

Regėjimo sutrikimai – nuovargis atsiranda dėl greito vaizdų kitimo ekrane (bėganti eilutė, mirksinti reklama) – vystosi akių nuovargis, paraudimas, badymo jausmas, dvejinimasis, miglotumas, psichomotoriniai padariniai.

Galvos skausmai – dėl elektromagnetinio spinduliavimo, neergonominės darbo vietos, akių nuovargio.

Riešo skausmai – dėl netaisyklingos rankų padėties naudojant klaviatūrą vystosi riešų nervinė įtampa, skauda pirštus, delno ir riešo sritį.

RSI sindromas (Repetitive Strain Injury) – raumenų nuo kaklo iki riešo skausmai, tinimai, sukietėjimai, darbingumo sumažėjimas dėl darbo monotoniškumo ir perkrovos.

Psichikos sutrikimai – dėl regėjimo sutrikimo vystosi depresija, menstruacinio ciklo sutrikimai, potencijos sutrikimai, padidėja odos uždegimų ir alergijų skaičius, virškinimo organų ligos, nervingumas

Stuburo ir pečių juostos ligos – dėl neergonominės darbo vietos vystosi stuburo iškrypimai, diskų pasislinkimai, kojų raumenų traukuliai.

Vėžys – nepatvirtintais duomenimis, lazeriniai spausdintuvai turi įtakos vėžinėms ligoms atsirasti.

Poveikis nėštumui – dirbančios daugiau 20 valandų per savaitę persileidžia dvigubai dažniau.

Vaikai ir paaugliai per dieną prie kompiuterio turi praleisti ne daugiau 1,5 valandos.

Dirbant ilgiau:

emocinė ir nervų sistemos įtampa bei stresas

mirguliuojantis ekranas – akių perštėjimas, ašarojimas ir skausmas

šerpetoja oda, parausta ir niežti

nukenčia raumenys ir stuburas (netinkama sėdėsena)

Dirbantys prie kompiuterio penktą pamoką vėliau skundžiasi padidėjusiu širdies plakimu, padidėjusiu kraujospūdžiu, nuovargiu ir akies skausmu. Kai kurie – susilpnėjusia rega, klausa ir orientacija.

Dėl šių priežasčių darbas prie kompiuterio negali būti skiriamas kaip užklasinis mokymas.

Lankiusių informatikos pamokas vaikų sveikatos rodikliai 30% blogesni, nei nedirbančių su kompiuteriu.

40% moksleivių nuo darbo parausdavo ir nuvargdavo akys, 15% – skundėsi ašarojimu ir mirgėjimu akyse, 60% – po darbo pablogėjusiu regėjimu.

Ryškios spalvos ir blyksniai labai nuvargina akis.

Statistika:

• ikimokyklinėse įstaigose regėjimas sutrikęs 4-5% vaikų.
• pradinėse klasėse 7-9%
• pradinėje ir vidurinėje mokykloje 18-20%
• vyresnėse klasėse, jau pradėjusių dirbti su kompiuteriais tarpe, šis skaičius siekia 34%

Regos sutrikimai sietini su darbu prie kompiuterio.

Atstumas nuo ekrano iki akių – ne mažesnis, kaip 60cm (40-70 iki 80cm)

Reikalavimai:

draudžiama statyti kompiuterius rūsiuose, belangėse patalpose (apšvietimas, vėdinimas, ozono kiekio mažinimas).

vienam darbuotojui skiriamas ne mažesnis kaip 6m² plotas (apie 20m³ erdvės).

rekomenduojama antistatinė patalpų grindų danga.

rekomenduojami 3 išdėstymo variantai: perimetrinis, eilėmis ir žiedinis.

atstumas nuo darbo vietos iki kito monitoriaus – ne mažiau 1,5m. (elektromagnetinio poveikio mažinimas).

atstumas tarp dviejų eilių – ne mažiau 1,2m.

atstumas nuo galinės sienos iki stalo – ne mažiau 1,2m.

draudžiama išdėstyti monitorių ekranus vieną prieš kitą.

ozono kiekis patalpos ore neturi viršyti 0,1mg/m³ (DLK).

bendras mikroorganizmų kiekis patalpos ore ne daugiau 1000/m³, neturi būti patogeniškų mikrobų.

šaltuoju metų laiku oro temperatūra 18-23⁰C, oro judėjimo greitis iki 0,15m/s, santykinis oro drėgnumas 40-60% (komforto zona).

šiltuoju metų laiku oro temperatūra 22-27⁰C, oro judėjimo greitis iki 0,2m/s, santykinis oro drėgnumas 40-60% (komforto zona).

įranga ir aparatūra, sukelianti triukšmą ir vibraciją, montuojama ant atskirų specialių pakylų su amortizuojančiomis tarpinėmis.

apdailai rekomenduojamos garsą sugeriančios medžiagos – perforuotos plytos, stangri medvilnė ir kt.

aukštesnėse nei 3,5m patalpose prie lubų montuojami garso slopintuvai. Triukšmingose patalpose atskiriamos darbo vietos.

Leistinas ekvivalentinis garso lygis – 55Db (gydymo įstaigose, aprūpintose kompiuteriais), 70Db (kitos kompiuterizuotos patalpos).

Apšvietimas – mišrus( natūralus ir dirbtinis). Natūralus – šoninis, langai į šiaurę, NAK ne mažiau 1,5% (aukšto tikslumo darbai), ne mažiau 1,0% (vidutinio tikslumo darbas). Dirbtinis – kombinuotas (bendras ir vietinis). Bendram apšvietimui naudojamos atspindėtos arba išsklaidytos šviesos šviestuvai.

Paviršiaus apšvietimas ne mažiau 300lx(bendras), ne mažiau 200lx (kombinuotas). Dirbant tuo pačiu metu su dokumentais ir kompiuteriu, arba tik įvedant duomenis, apšvietimas ne mažiau 500lx.

Šviestuvų blyksnių atspindėjimui išvengti rekomenduojama naudoti specialius filtrus, preišblyksninius tinklelius, apsauginius stogelius.

Darbo vietas galima atskirti vertikaliomis matinio paviršiaus, pilkos arba tamsiai žalios spalvos pertvaromis. Jų aukštis turi apsaugoti nuo aplinkinių paviršių švytėjimo ryškumų skirtumų.

Kėdė būtinai reguliuojamo aukščio, su atrama alkūnėms, pakėlimo ir pasukimo mechanizmu, reguliuojamu atlošu. Būtina atrama kojoms.

Racionalius darbo ir poilsio režimas, atsižvelgiant į psichofiziologinę apkrovą, organizmo sistemų funkcinės būklės ir darbingumo dinamiką. 8 valandų darbo diena – be pietų pertraukos privalomos dvi 10min trukmės pertraukėlės: praėjus 3 valandoms nuo darbo pradžios ir likus 2 valandoms iki darbo pabaigos.

Nepertraukiamas specifiškas darbas (duomenų įvedinėjimas, programų redagavimas, skaitymas iš ekrano) turi trukti ne ilgiau kaip 4val, po valandos daroma 10 minučių, o po 2 valandų – 15 minučių pertrauka.

Nuovargiui ir įtampai mažinti per pertraukas ir po darbo – fiziniai pratimai, smilkinių masažas, žvilgsnio mankšta

Nervinės, psichinės ir raumenų įtampos mažinimui reikalingi poilsio kambariai (75m nuo gamybinių patalpų). Muzika (natūralūs garsai) gerai atpalaiduoja. Baigus darbą – relaksacijos sistemos.

Tolygus darbo krūvio paskirstymas. Racionalus darbo derinimas pagal veiklos pobūdį. Naktinių pamainų metu neatliekamas sunkus atsakingas darbas.

Sveikatos patikrinimai ir medicininės kontraindikacijos.

Sveikatos būklę vertina: terapeutas, oftalmologas, neurologas, dermatologas, LOR, ginekologas.

Tyrimai: bendras kraujo tyrimas, EKG, fluorograma, funkciniai plaučių mėginiai.

Kontraindikacijos: regos sutrikimai, anemija, trombocitopenija, periferinių kraujagyslių ligos, lėtiniai sinusitai

Nėščiosios, pateikusios pažymą, turi būti perkeliamos į kitą, sveikatai nekenkiantį darbą.

HN 35-1995 “Darbas su kompiuteriu”.

Žalingų veiksnių įtaka žmogui.

Šiuo metu pasaulyje yra daugiau 5mln. cheminių medžiagų, fizikinių ir biologinių veiksnių, veikiančių žmones. Apie 3 tūkstančius cheminių medžiagų patikrinta, atliekant bandymus su gyvūnais. Nustatyta, kad pusė jų gali turėti įtakos vystymosi defektams palikuonims (teratogeninis poveikis).

Dažniausiai pasireiškia kombinuotas medžiagų veikimas, ir tik išimtinais atvejais veikia tik vienas iš jų. Tai padidina defektų atsiradimo riziką.

Apie 40 aplinkos veiksnių, jei veikė nėštumo metu, gali sudaryti sąlygas žmogaus įgimtiems defektams susidaryti.

Duomenys apie žalingą poveikį gyvūnams ne visuomet tinka žmogui, nes žmogų veikiantis aplinkos veiksnys gali neturėti teratogeninių savybių.

Teratogenas – tai bet koks aplinkos veiksnys (cheminis, fizikinis ar biologinis), galintis nulemti embriono ar vaisiaus vystymosi ar diferenciacijos sutrikimus.

Žalingas aplinkos poveikis gali pasireikšti įvairiai:

• Teratogeninis poveikis (teratos – apsigimimas), kai žalingas aplinkos veiksnys nulemia embriono ar vaisiaus vystymosi anomalijų atsiradimą, arba po gimimo – elgsenos sutrikimus, medžiagų apykaitos pokyčius, bendro vystymosi sutrikimus.
• Embrioletalus – kai aplinkos veiksnys nulemia embriono žūtį iki implantacijos arba po jos.
• Embriofetotoksinis – kai aplinkos veiksnys sukelia embriono ar vaisiaus morfologinius ir funkcinius sutrikimus.

1941m – Gregas aprašė vaiko vystymosi sutrikimas dėl nėštumo metu persirgtos raudonukės. Taip pirmą kartą įrodyta, jog dėl aplinkos veiksnio (infekcijos) gali atsirasti įgimtų anomalijų.

1956m – Japonijoje aprašyta Minamato liga (CNS pažeidimas) dėl gyvsidabrio poveikio nėštumo metu.

1960m – talidomido katastrofa Europoje. Šis netoksinis vaistas lėmė specifinius vaikų, kurių motinos nėštumo metu vartojo talidomidą, rankų ir kojų defektus.

1970m – nėštumo metu vartojusių dietilsilbestrolį moterų mergaitėms 16-18 gyvenimo metais labai padidėja lytinių organų piktybinių procesų rizika.

Gali praeiti daug laiko, kol išryškėja tam tikri sutrikimai.

Teratogeninis agentas – nebūtinai retas ar naujai sintezuotas junginys. Juo gali būti žinoma ir plačiai naudojama medžiaga. Ryškiausias pavyzdys – alkoholis.

Tarp įgimtų vystymosi defektų teratogenai sudaro iki 10

Darbo aplinka taip pat gali turėti neigiamos įtakos embrionui ir vaisiui – kontaktai su cheminėmis medžiagomis, fizikiniais agentais, kai kuriomis infekcijomis.

Pavojingiausias 3-9 savaičių po apvaisinimo periodas. Tuo metu vyksta organogenezė, kurią sutrikdžius galimi įvairūs defektai. Pirmos 2 savaitės – preorganogenezė, kurios metu galioja “viskas arba nieko” principas. Šiuo metu paveikus blastocistą, jį žūsta ir įvyksta persileidimas. Arba kelių žuvusių ląstelių funkcijas perima likusios ir blastocista vystosi normaliai.

Teratogenezės principai:

1. genotipo ir aplinkos veiksnio tarpusavio sąveika (jautrumas priklauso nuo genotipo, kuris turi tiek pat įtakos defektui atsirasti, kiek ir aplinkos veiksniai).
2. priklausomybė nuo vystymosi stadijos.
3. mechanizmai (teratogenai veikia besivystančias ląsteles ir audinius specifiniais būdais, sukeldami anomalią embriogenezę, ląstelių žūtį bei organų defektus).
4. anomalaus vystymosi manifestacija (rezultatai: mirtis, įgimti vystymosi defektai, augimo ar funkcijos sutrikimai).
5. agento patekimas (priklauso nuo veikiančio agento pobūdžio, dozės ir koncentracijos, ekspozicijos, medžiagos savybių – toksiškumo ir kt.).
6. dozės ir atsako ryšys (pasireiškimas tiesiogiai priklauso nuo veikiančio agento dozės)

Teratogenai žmogui.

Viena iš klasifikacijų:

1. tikri – nulemia didesnę ar mažesnę riziką embriono ar vaisiaus vystymosi sutrikimams, priklausomi nuo jų veikimo laikotarpio ir dozės.
2. galimi – veiksniai, kurie irgi gali sutrikdyti normalų vaisiaus vystymąsi.
3. abejotini – gali nesutrikdyti normalaus vaisiaus vystymosi. Tačiau, jei yra galimybė, reikia vengti minėtų veiksnių poveikio nėštumo metu.

Tikrieji:

• jonizuojanti radiacija
• infekcijos (Herpes I ir II tipo, citomegalovirusas, sifilis, toksoplazmozė, vėjaraupiai ir kt.)/
• motinos ligos ir kitos būklės (alkoholizmas, chorionbiopsija iki 60 gestacijos dienos, cukraligė, reumatinės ligos, fenilketonurija ir kt.).
• vaistai ir kitos cheminės medžiagos (lytiniai hormonai ir jų antagonistai, kokainas, tetraciklinai, izotretinoinas ir akutanas, talidomidas, valproinė rūgštis)

Galimi:

žalingi įpročiai (rūkymas, girtavimas)

vaistai ir kitos cheminės medžiagos (švinas, azoto oksidas, streptomicinas, didelės A vitamino dozės)

kai kurių mikroelementų stygius (cinkas)

Abejotini:

vaistai (dioksinas, anestezinės medžiagos, aspirinas antroje nėštumo pusėje, raudonukės vakcina, peroraliniai kontraceptikai, spermicidai).

PABAIGA.