ANTSTOLIŲ SAVIVALDA

ANTSTOLIŲ SAVIVALDA

Antstolių savivaldą įgyvendina Lietuvos antstolių rūmai. Lietuvos Respublikos antstoliai vienijasi į Lietuvos antstolių rūmus. Jų buveinė yra Vilniuje. Kiekvienas antstolis yra Lietuvos antstolių rūmų narys. Lietuvos antstolių rūmai yra viešas juridinis asmuo. Lietuvos antstolių rūmų veiklą reglamentuoja Asociacijų įstatymas, kiek Antstolių įstatymas nenustato kitaip, bei Lietuvos antstolių rūmų įstatai. Lietuvos antstolių rūmų veikla finansuojama iš antstolių mokamų įmokų. Jų dydį nustato antstolių susirinkimas.

Lietuvos antstolių rūmų funkcijos yra šios:

koordinuoti antstolių veiklą;

atstovauti antstolių interesams valstybės valdžios institucijose, tarptautinėse ir užsienio valstybių organizacijose;

rengti teisės aktų projektus antstolių veiklos klausimais ir teikti juos Teisingumo ministerijai;

antstolių įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoti antstolių veiklą;

organizuoti ir vykdyti antstolių ir antstolių padėjėjų kvalifikacijos kėlimą;

teisingumo ministro nustatyta tvarka tvarkyti antstolių, kurių įgaliojimai yra pasibaigę, archyvą;

kitos Antstolių įstatyme nustatytos funkcijos;

Lietuvos antstolių rūmai gali atlikti ir kitas Lietuvos antstolių rūmų įstatuose nustatytas funkcijas.

4.1 Antstolių susirinkimai

Antstolių susirinkimą šaukia antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas. Antstolių susirinkimas šaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus. Neeilinis antstolių susirinkimas šaukiamas ne rečiau kaip trečdalis visų antstolių susirinkimas turi būti sušauktas, kai to reikalauja ne mažiau kaip trečdalis visų antstolių.

Antstolių susirinkimas:

1) renka Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narius ir pirmininką; 2) renka du Antstolių garbės teismo narius; 3)išklauso Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo veiklos ataskaitą; 3) tvirtina Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo darbo reglamentą; 4)priima Lietuvos antstolių rūmų įstatus, Antstolių profesinės etikos kodeksą; teisingumo ministras juos skelbia „Valstybės žiniose“; 5) Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo teikimu tvirtina įmokų Lietuvos antstolių rūmams dydį; 6) sprendžia kitus su antstolių veikla susijusius klausimus.

Antstolių susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų antstolių. Antstolių susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas arba jo pavedimu kitas Prezidiumo narys. Sprendimai antstolių susirinkime priimami paprasta dalyvaujančių antstolių balsų dauguma. Antstolių susirinkimo protokolus pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.

4.2 Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas

Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas yra Lietuvos antstolių rūmų valdymo organas. Jį sudaro penki nariai, įskaitant Prezidiumo pirmininką, kuriuos iš antstolių ketveriems metams išrenka antstolių susirinkimas. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nariu, įskaitant Prezidiumo pirmininką, antstolis gali būti išrinktas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas atstovauja Lietuvos antstolių rūmams. Šiuo metu Lietuvos antstolių prezidiumo pirmininko pareigas atlieka Gintaras Matkevičius.

Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas, atlikdamas Lietuvos antstolių rūmams priskirtas funkcijas: 1) tikrina antstolių darbo organizavimą; 2) teikia pasiūlymus antstolių susirinkimui antstolių veiklos klausimais; 3) apdraudžia antstolių civilinę atsakomybę; 4) organizuoja kursus ir seminarus antstolių kvalifikacijai kelti; 5) gali reikalauti iš antstolių informacijos, reikalingos Lietuvos antstolių rūmų funkcijoms atlikti; 6) atlieka kitas Lietuvos antstolių rūmų įstatuose bei prezidiumo Darbo reglamente nustatytas funkcijas.

Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas teikia teisingumo ministrui paskelbti antstolių susirinkimo priimtus Lietuvos antstolių rūmų įstatus. Teisingumo ministras gali atsisakyti skelbti įstatus, jeigu jie prieštarauja Antstolių įstatymui ar kitiems teisės aktams. Teisingumo ministro atsisakymas skelbti įstatus Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.

4.3 Antstolių garbės teismas

Antstolių garbės teismą sudaro penki nariai, iš kurių du renkami antstolių susirinkime, du skiria teisingumo ministras, vieną – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Antstolių garbės teismo nariai skiriami ketveriems metams iš antstolių. Antstolių garbės teismo nariu asmuo gali būti renkamas ar skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Antstolių garbės teismas gali veikti, jeigu yra išrinkti ar paskirti bent trys nariai. Antstolių garbės teismo veiklos nuostatus tvirtina teisingumo ministras.