APKALTOS PROCESO NORMINIS REGULIAVIMAS IR PROCEDŪROS YPATYBĖS

Apkaltos proceso norminis reguliavimas ir procedūros ypatybės

LR Konstitucijoje plačiai nereglamentuoja apkaltos proceso inicijavimo ir apkaltos procedūros. Svarbiausias jos konstitucingumo pagrindimui yra Konstitucijos 74 straipsnis,tačiau svarbūs yra ir kiti straipsniai: 63 straipsnio 5 punktas, 86 straipsnio 2 dalis, 88 straipsnio 5 punktas, 89 straipsnio 1 dalis, 105 straipsnis, 108 straipsnio 5 punktas ir 116 straipsnis. Išsamiai procedūros klausimai reglamentuojami Seimo statute, o tiksliau – jo VIII dalis “apkaltos procesas”, susidedanti iš trijų skirsnių: 38 skirsnio “ Siūlymas pradėti apkaltos procesą ir parengtinis tyrimas “, 39 skirsnio “ Apkaltos procesas Seime” ir 40 skirsnio “Apkaltos procedūra Seime, gavus apkaltinamojo nuosprendžio nuorašą”.

Kaip jau buvo nė kartą minėta, galimi trys apkaltos proceso pradėjimo pagrindai. Pirmiems dviems, šiurkštus Konstitucijos pažeidimas ir priesaikos sulaužymas, svarbūs 38 ir 39skirsnių normos, kurios yra bendrosios – jos reglamentuoja apkaltos proceso vykdymą nuo jo inicijavimo iki Seimo nutarimo dėl asmens pašalinimo iš pareigų ar jo Seimo nario mandato panaikinimo priėmimo, išskirdamos siūlymą pradėtį apkaltos bei parengtinį tyrimą ir apkaltos procesą Seime kaip du apkaltos ( kaip visumos ) etapus. Vykdant apkaltos proceso dėl nusikaltimo padarymo fakto procedūrai svarbus yra ir Seimo statuto 40 skirsnio normos ( 259 ir 260 straipsniai ), kurios reglamentuoja specifinį atveją – apkaltos procedūras, kurios turi būti atliekamos, kai Seime gaunamas teismo įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio nuorašas. Pabrėžtina, jog Seimo statute nustatytoje apkaltos proceso, inicijuoto dėl nusikaltimo padarymą, tvarkoje įtvirtinta nuostata, kad nusikaltimo padarymo ir asmens kaltumas gali būti nustatomi dvejopai:

pačiame Seime, vykdant visą apkaltos procedūrą, kuri, jei Seimas patvirtina specialiosios tyrimo komisijos išvadą, baigiama balsavimu dėl asmens pašalinimo iš pareigų ar mandato panaikinimo;

patikint bylos faktines aplinkybes nustatyti tardymo pareigūnams ir teismui, tačiau paliekant Seimui galimybę spręsti asmens pašalinimo iš pareigų ar jo Seimo nario mandato panaikinimo klausimą.

Kuomet pasirenkamas antrasis kelias, t.y. taikomos Statuto 40 skirsnio normos, Seimas sprendžia tik asmens konstitucinės atsakomybės klausimą. Statuto 229 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad “tuo atveju, kai paaiškėja, kad Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyti asmenys padarė nusikaltimą ir dėl to yra įsiteisėjęs teismo apkaltinamasis nuosprendis, sprendžiant klausimą dėl šių asmenų pašalinimo iš pareigų arba Seimo nario mandato panaikinimo, apkaltos procesas vyksta netaikant šio statuto 233-242 straipsnių ir trisdešimt devintojo skirsnio straipsnių.” Tai reiškia, kad šiuo atveju specialioji tyrimo komisija nesudaroma, kaltintojai Seimo nariai neskiriami , o apkaltos procesas Seime neapima visų Statuto 247 straipsnio numatytų pagrindinių dalių – parengiamosios, tardymo, ginčų ir t.t. Seimo nutarimo projekto pateikimo metu teismo nuosprendis nesvarstomas ir nediskutuojama dėl nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo ( Seimo statuto 259 straipsnio 5 dalis ). Kaltinimo pareiškimą atstoja Seimo gautas įsiteisėjusio teismo apkaltinančio nuosprendžio nuorašas. Statuto 259 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad, gavus nuosprendžio nuorašą, Seimo pirmininkas ( ar jo pavaduotojas ) privalo nedelsiant supažindinti su juo Seimo narius. Taigi pagal Seimo statuto 259 straipsnį apkaltos procesas Seime iš esmės sutrumpinamas iki balsavimo dėl nutarimo – pašalinti asmenį iš pareigų ar panaikinti jo Seimo nario mandatą. Kuomet svarstomas kaltinimas dėl šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, priesaikos sulaužymo arba įtarimo padarius nusikaltimą, neleidus patraukti Seimo nario baudžiamojon atsakomybės, visos procedūros vykdomos kardinaliai atvirkštine tvarka.