CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

ATSAKOMYBĖ Uˇ ˇALĄ, PADARYTĄ DĖL SVEIKATOS SUˇALOJIMO AR GYVYBĖS ATĖMIMO

teisė

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

Sveikata ir gyvybė kaip civilinių teisinių santykių objektas. Asmens darbingumo netekimas kaip ˛ala. Jo nustatymo tvarka. ˇala dėl asmens gyvybės atėmimo. Asmenys, turintys teisę reikalauti ˛alos atlyginimo.

Nuostolių rūys, jų nustatymo kriterijai. Nuostolių dėl darbingumo netekimo ar suma˛ėjimo nustatymas. Gydymo ilaidos, kitos su sveikatos su˛alojimu susijusios ilaidos. Ilaikymo netekimas kaip nuostoliai. Laidojimo ilaidos.

ˇalos atlyginimo dyd˛io keitimas. ˇalos atlyginimo mokėjimas.

Atsakomybė u˛ asmens, neapdrausto nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, sveikatos su˛alojimą ir gyvybės atėmimą.

ˇalos atlyginimo asmeniui, apdraustam nuo nelaimingų atsitikimų darbe, pagrindai. Specialiosios civilinės atsakomybės sąlygos. Laidojimo paalpos nustatymo ir mokėjimo ypatumai.

Atsakomybės u˛ nepilnamečio asmens sveikatos su˛alojimą ypatumai.

BENDRIEJI NUOSTATAI

Asmens sveikatos su˛alojimas ar gyvybės atėmimas sukuria prievolę atlyginti ˛alą, kuri dėl savo specifinių bruo˛ų isiskiriama į specialųjį deliktą. Tai reikia, kad ˛ala padaryta asmeniui jo sveikatos su˛alojimu ar gyvybės atėmimu atlyginama pagal specialias taisykles. Bendrąsias ˛alos, padarytos asmens sveikatos su˛alojimu ar gyvybės atėmimu taisykles, numato Civilinis kodeksas. Jos taikomos tuo atveju, jei nėra specialiųjų normų, nustatančių iimtis i civilinio kodekso bendrųjų taisyklių. Civilinio kodekso 6.283, 6.284 straipsniai numato ˛alos atlyginimą u˛ fizinio asmens suluoinimą, jo sveikatos kitokį su˛alojimą ar gyvybės atėmimą tada, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu. Jei asmuo yra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, tai ˛ala atlyginama pagal specialiuosius įstatymus juose numatytais pagrindais, dyd˛io ir tvarka.

Svarbiausi įstatymai yra 1993 m. spalio 7 d. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas; 1997 m. liepos 1 d. ˇalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas; 1999 m. gruod˛io 23 d. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas; 1994 m. rugpjūčio 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 715 patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai; 2000 m. gegu˛ės 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 506 patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio raudimo imokų nuostatai; 1994 m. gruod˛io 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1325 patvirtinti Paalpos, darbuotojui ˛uvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, skyrimo nuostatai; 1997 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 997 patvirtinta ˇalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos su˛alojimo darbe ar susirgimo profesine liga, kai i prievolė pereina valstybei, tvarka; 2000 m. rugsėjo 12 d. Garantinio fondo įstatymas; 1991 m. gruod˛io 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 530 patvirtintos Asmenų draudimo valstybės lėomis ir kompensacijų mokėjimo juos su˛eidus ar jiems ˛uvus ryium su tarnyba sąlygos; 1992 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 123 patvirtinti Valstybės medicininės socialinės ekspertizės komisijos laikinieji nuostatai, 1993 m. gruod˛io 23 d. įstatymas ,,Dėl paramos mirties atveju”; 1992 m. rugpjūčio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 607 ,,Dėl ˛alos atlyginimo u˛ pakenkimą sveikatai ar dėl nukentėjusiojo mirties mokėjimo keičiantis nuosavybės formoms”; 1995 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 289 patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo paalpų nuostatai; 1993 m. baland˛io 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 257 ,,Dėl ilaidų atlyginimo u˛ nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veiksmų gydymą stacionare”, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 10 patvirtinta Darbuotojo darbo u˛mokesčio paskaičiavimo tvarka,” ir kt.

Teismų praktikos apibendrinimas yra Lietuvos Aukčiausiojo Teismo senato 1997 m. sausio 16 d. nutarime nr. 2 ,,Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo ˛alos, kitaip pakenkus jo sveikatai arba atėmimus gyvybę” (Teismų praktika, 1996, Nr. 5-6).

ˇmogaus gyvybė ir sveikata yra absoliučios vertybės, todėl bet koks jų pa˛eidimas yra neteisėtas. ˇmogaus gyvybė ir sveikata yra prigimtinės teisės. Tik iimtiniais atvejais, kai ˛alos padarymą pateisina įstatymas ar nustato tokios ˛alos padarymo būdą ir tvarką, ir jos buvo laikytasi, neatsiranda prievolė atlyginti ˛alą. Pavyzd˛iui, nelaikomi neteisėtu asmens su˛alojimas ar gyvybės jam atėmimas atremiant neteisėtą kėsinimąsi (būtinoji gintis, CK 6.269 straipsnis 1 dalis), neatsiranda prievolė atlyginti ˛alą įstatymo nustatyta tvarka atlikus intervenciją į ˛mogaus kūną, paalinus jo kūno dalis ar organus (teisė į kūno neliečiamumą ir vientisumą pagal CK 2.25 straipsnį). Kitais atvejais atsiranda prievolė atlyginti ˛alą. Ji atsiranda bendraisiais pagrindais, t.y. esant

1) ˛alai (nuostoliams ir negautoms pajamoms);

2) kaltei;

3) neteisėtai veikai;

4) prie˛astiniam ryiui tarp neteisėtos veikos ir ˛alos.

Veikos neteisėtumas kaip bendrosios ˛alos atlyginimo prievolės sąlyga pirmiausia suprantama vien tik kaip ˛alos padarymas. Pats ˛alos padarymo faktas yra neteisėtas veiksmas. Atsakovas turi įrodyti, kad įstatymas leido padaryti ˛alą tam tikromis sąlygomis ir jų buvo laikytasi. Tada būtų paneigtas veikos neteisėtumas.

Kaltė taikoma kaip bendroji deliktinė atsakomybės sąlyga. Aiku, jei ˛ala yra padaryta dėl didesnio pavojaus altinio veikimo, ar kito specialaus delikto sąlygomis, kai kaltės nereikalaujama (dėl statinio sugriovimo, gyvūnų padaryta ˛ala, dėl netinkamos kokybės produktų ar paslaugų ir kt.), tai kaltė nebus būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Kaltė, kai ji reikalinga kaip atsakomybės sąlyga u˛ ˛alą, padarytą asmens gyvybei ar sveikatai, pagal bendrą taisyklę preziumuojama. Atsakovas turi įrodyti, kad dėl asmens sveikatos su˛alojimo, suluoinimo ar gyvybės atėmimo nėra jo kaltės (pavyzd˛iui, kad asmens organo netekimas nesusijęs su atsakovo veikimu, kad mirtį sąlygojo kitos prie˛astys ir pan.). Kaltę patvirtina duomenys apie pa˛eidimus (saugių darbo sąlygų nesudarymas, atitinkamų taisyklių, nurodymų, reikalavimų ar instrukcijų pa˛eidimas, u˛fiksuotas tyrimo dokumentuose nustatyta tvarka).

Prie˛astinis ryys turi specifikos, kadangi jis yra dvejopas.

1) Turi būti nustatytas prie˛astinis ryys tarp neteisėto veikimo ir fizinio asmens sveikatos su˛alojimo ar gyvybės atėmimo.

2) Turi būti prie˛astinis ryys tarp nukentėjusiojo sveikatos su˛alojimo ar jo mirties ir ˛alos (negauto u˛darbio dalies, ilaidų gydymui, laidojimui ir pan.).

ˇala turi did˛iausią specifiką.

ˇala asmeniui fizine prasme padaroma:

1) kūno vientisumo pa˛eidimu (funkcijų ar organų netekimu);

2) kūno neliečiamumo pa˛eidimu (sumuimu, su˛alojimu);

3) laikinu ar neterminuotu darbingumo netekimu (dėl su˛alojimo, susargdinimo, ligos isivystymo ir kt.).;

4) gyvybės atėmimu.

Padarytą ˛alą fizine prasme reikia įvertinti pinigais, t.y. nustatyti nuostolius. Jie yra pozityvūs ir negatyvūs.

Pozityvūs nuostoliai turi atitikti tokius kriterijus:

1) būtini;

2) realūs;

3) protingi.

Būtinumą gali nustatyti ekspertizė ar kiti duomenys. Tokiu atveju yra pateikiama ivada, kad asmeniui yra papildomai reikalingas geresnis maitinimas, nei paprastai, kad jam reikalinga paalinių asmenų prie˛iūra ir kt.

Realumas nereikia jau turėtų ilaidų. Tai nuostolių tikrumas pagrįstumo prasme. Pavyzd˛iui, būtina pertvarkyti asmens gyvenamąją vietą, transporto priemonę, ar įsigyti atitinkančius jo poreikius iuos ar kitus daiktus, bet nukentėjusysis neturi pinigų, kad tokias ilaidas pirmiau padarytų, o po to reikalautų jas atlyginti. Nukentėjusysis gali reikalauti atlyginti ilaidas, būtinas pertvarkymui, kurios atitiks protingumo kriterijus, o jų realumą patvirtins pagrįsti duomenys – sąmatos, skaičiavimai, kiti faktiniai duomenys. Jie rodys, kad reikalaujama ilaidų suma yra pagrįsta. Kai reikalaujama atlyginti pozityvius nuostolius, kurie pagal savo prigimtį yra tokio pobūd˛io, kad pirmiau padaromi, o po to isireikalaujami (pvz., laidojimo ilaidos, iskyrus kapo sutvarkymą), tai realumas suprantamas kaip pagrįstumas ir jų ileidimo tikrumas.

Pozityvūs nuostoliai – tai ilaidos dėl nukentėjusiojo su˛alojimo ar jo gyvybės atėmimo.

Nuostoliai daromi dėl realiai įvykusio pakenkimo. Ilaidos sveikatos grą˛inimui yra asmens gydymo, papildomo (pagerinto) maitinimo, vaistų ir medicininių reikmenų pirkimo, protezavimo, sanatorinio gydymo, su˛aloto asmens prie˛iūros, specialiųjų transporto priemonių įsigijimo bei kitos sveikatos grą˛inimui būtinos ilaidos.

Su˛aloto asmens, kuris ilieka ne visikai atstatęs sveikatą, integravimuisi į visuomenę (darbinę, socialinę veiklą) gali reikėti papildomų ilaidų, todėl jam būtina persikvalifikuoti dirbti kitą darbą, pertvarkyti gyvenamąją vietą, transporto priemonę (pritaikant ją invalido poreikiams), ir kt. ios ilaidos taip pat turi būti kompensuojamos.

Laidojimo ilaidos – tai protingumo kriterijus atitinkančios i tikrųjų turėtos ilaidos, būtinos mirusiajam palaidoti (gedulingų pietų ilaidos, transporto ilaidos, religinių apeigų ilaidos, vainikų ilaidos, fotografavimo,ir kt). Prie laidojimo ilaidų priskiriamos kapo sutvarkymo ilaidos, tačiau jos gali būti ireikalaujamos dar jų realiai neimokėjus, o tik nustačius reikalingą protingą ir pagrįstą dydį.

Realiai turėtos laidojimo ilaidos gali būti ma˛inamos:

1) įskaitant laidojimo paalpą įstatymo numatytais atvejais;

2) nustačius, kad jos ne visa apimtimi buvo būtinos;

3) nustačius, kad jos neatitinka protingumo kriterijų. Pavyzd˛iui, teismų praktika pripa˛įsta, kad turi būti atlyginama vidutinio brangumo paminklo pastatymo kaina. Neatlygintinos ilaidos alkoholiniams gėrimams, sunaudotiems per gedulingus pietus ir kitais atvejais.

Negatyvūs nuostoliai tai:

1) su˛alojimo atveju dėl darbingumo netekimo prarandamos ankstesnės pajamos ir galimybė turėti įprastines pajamas.

2) mirties atveju tai asmens negautų pajamų, tekusio ar turėjusio tekti ilaikymo dalis.

Negatyvūs nuostoliai pasireikia netekimu galimybės gauti ilaikymą ar pačiam dalyvaujant darbo rinkoje u˛sidirbti. Realiai (tiesiogiai) nuostoliai nepadaromi, kaip pozityvių nuostolių atveju, bet kitokiu būdu neigiamai paveikiama nukentėjusiojo turtinė padėtis. Jeigu asmuo dėl su˛alojimo (sumuimo, kūno su˛alojimo) neprarado darbingumo ir negatyvių nuostolių neturėjo, tai jam gali būti atlyginami turėti pozityvūs nuotoliai (gydymui ir kt.), taip pat neturtinė ˛ala. Asmens sveikatos su˛alojimo ar gyvybės atėmimo atveju numatomas neturtinės ˛alos atlyginimas bendrosios deliktinės atsakomybės sąlygomis.

Negatyviems nuotoliams nustatyti su˛alojimo atveju turi būti nustatyta asmens darbingumo netekimo dalis. Pagal ją nustatoma, kiek asmuo neteko pajamų. Nedarbingumas yra nustatomas taikant specialias ˛inias, t.y. ekspertizės būdu.

Ekspertizė nustato asmens su˛alojimus, darbingumo būklę, invalidumo faktą, pobūdį, prie˛astį, atsiradimo laiką, invalidumo grupę ir terminą, darbingumo netekimo laipsnį, maitintojo mirties prie˛astį (ryį su gamybine trauma, profesine liga, karine tarnyba bei kitomis aplinkybėmis ar neteisėtais veiksmais). Nedarbingumas pagal trukmę gali būti laikinas ir neterminuotas (visam laikui). Pagal prarasto darbingumo apimtį tai gali būti dalinis (ireiktas procentais) ir visikas.

Nuostolių dydis dėl ˛alos, padarytos sveikatos su˛alojimu, nustatoma pagal:

1) asmens vidutinį darbo u˛mokestį ar kitas nuolatines pajamas iki su˛alojimo ar darbingumo netekimo;

2) asmens netekto darbingumo dalį.

Asmens negautos pajamos – ta mokėjimai, kurie jam priklausė pagal darbo, civilines ar kitokias sutartis, neprietaraujančias įstatymui, ar įstatymais leistos veiklos (pagal patentą, i autorystės, iradimų ir pan.). Neįskaičiuojamos imokos, kurios yra vienkartinio pobūd˛io. Vidutinis darbo u˛mokestis yra nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 100 patvirtinta Darbuotojo darbo u˛mokesčio paskaičiavimo tvarka. jis nustatomas i trijų paskutinių kalendorinių mėnesių u˛mokesčių vidurkio, kai įskaitomos visos darbo apmokėjimo rūys, mėnesinės pensijos ir kt. Nukentėjusysis gali įrodinėti savo papildomas pajamas ir gauti u˛ netektas pajamas pagrindinėje ir nepagrindinėje darbovietėje bei kitas pajamas, jei jų turėjo. Jeigu darbuotojas yra dirbęs ma˛iau kaip 3 mėnesius, tai pagal faktikai dirbtą laiką turi būti apskaičiuojamas jo dienos u˛darbis, o pagal jį – vidutinis mėnesinis darbo u˛mokestis. ˇalą sudarys darbo u˛mokesčio dalis, atitinkanti asmens netekto darbingumo dalį.

Darbingumo netekimo dalį nustato ekspertizė. Turinti duomenis apie asmens pajamas ir darbingumo netekimo procentą nustatoma, kokios dalies pajamų nukentėjusysis neteko.

ˇala dėl asmens sveikatos su˛alojimo nustatoma tokia tvarka:

1) nustatoma pajamų dalis, kurios netekta dėl su˛alojimo (ji atitinka netekto darbingumo procentus);

2) i gautos sumos atimama suma, atitinkanti nukentėjusiojo kaltės laipsnį (jeigu yra nustatyta nukentėjusiojo kaltė);

3) i gautos sumos atimamas dėl su˛alojimo mokamas socialinio draudimo imokos (nedarbingumo, invalidumo paalpos ir kt., jeigu teisės aktai numato, kad į tai atsi˛velgiama).

Kai su˛alojimas nedirbantis asmuo, tai jo netektos pajamos gali būti nustatytos panaudojant atitinkamos darbininkų ar valdininkų kategorijos u˛darbio dydį. Bet kokiu atveju i suma neturi būti ma˛esnė u˛ Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą darbo u˛mokesčio minimalų dydį.

Jei asmuo iki 14 metų turėjo savarankikų pajamų, tai jam turi būti atlyginta tokio dyd˛io ˛ala, kiek savarankikų pajamų jis neteko dėl su˛alojimo.

Su˛alojus fizinį asmenį, kuriam nėra 14 metų, ir kuris neturi savarankikų pajamų, atlyginamos pozityvios ilaidos. Kai nukentėjusiajam asmeniui sueina 14 metų jam turi būti atlyginama ir negatyvūs nuostoliai (susiję su darbingumo netekimu ar suma˛ėjimu). Jie nustatomi pagal:

1) nepilnamečio turėtus sugebėjimus;

2) jo tėvų turtinę padėtį;

3) ˛alą padariusio (atsalingo u˛ ˛alą) asmens turinę padėtį;

4) kitas bylai turinčias reikmės aplinkybes.

ˇala priteisiama nedarbingumo laikui. Ji gali būti vienkartinio ar periodinio mokėjimo. Jei periodinio – turi būti indeksuojama.

ASMENS DARBINGUMO NETEKIMAS

Tai būklė, kai asmuo dėl fizinio ar psichinio pakenkimo yra nedarbingas. Darbingumo netekimas gali būti laikinas ir nuolatinis. Laikinas darbingumo netekimas tęsiasi iki pasveikimo ar asmens invalidumo nustatymo. Jam nedarbingumas nustatomas gydymo įstaigos iduotu nedarbingumo lapeliu. Per tą laiką asmuo laikomas visikai nedarbingu. Jeigu asmuo sveikatos su˛alojimo metu buvo darbo santykiuose – jam iduodamas nedarbingumo lapelis, o jei nedirbo – neiduodamas. Nuolatinis darbingumo netekimas yra neterminuotas. Jis gali būti visikas ir dalinis. Visikas darbingumo netekimas reikia, kad asmuo visikai negali dirbti ir prarado visą darbingumą. Tai rodo, jog jo ˛alą dėl sveikatos su˛alojimo sudarys visos turėtos ir dėl su˛alojimo negaunamos pajamos. Visikai nedarbingas asmuo yra I ar II grupės invalidas. Invalidumo grupė gali būti suteikiama terminuotai arba neterminuotai, atsi˛velgiant į su˛alojimo pobūdį, anatominius defektus ir kt.

Netekus dalies darbingumo, ˛alą sudaro atitinkama netektų pajamų dalis. Pavyzd˛iui, jeigu asmuo neteko 60% darbingumo, tai reikia, kad jo netektos pajamos dėl su˛alojimo yra 60% apskaičiuotų pajamų.

Nustatant ˛alos dydį gali būti atsi˛velgiama į didelį nukentėjusiojo neatsargumą. Paprastas neatsargumas neturi reikmės. Civilinė atsakomybė gali būti netaikoma kitais bendraisiais civilinės atsakomybės netaikymo pagrindais. ˇala gali būti ma˛inama atsi˛velgiant į ˛alą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį.

Sveikatos su˛alojimo atveju nustatant ˛alos atlyginimo dydį turi būti įskaitomos socialinio draudimo imokos, kurios mokamos ryium su sveikatos su˛alojimu. Tuo pasakyta, kad turi būti nustatytas:

1) imokų pobūdis,

2) jų ryys su sveikatos su˛alojimu.

Paprastai tai yra laikinojo nedarbingumo paalpa, invalidumo pensija, kuri paskirta ryium su iuo sveikatos su˛alojimu, ir kt.

Nėra įskaitomos sumos, kurios nesusijusios su socialiniu draudimu. Tai savanorikojo draudimo imokos, asmens po su˛alojimo gaunamas darbo u˛mokestis ar kitokios pajamos. Asmens nedarbingumas nėra pastovus dydis. Jis gali kisti – didėti ar ma˛ėti, priklausomai nuo asmens sveikatos būklės, pakenkimo pobūd˛io ir tolesnių pasekmių bei kitokių prie˛asčių. Jeigu asmens darbingumas suma˛ėjo, palyginti su tuo, kuris buvo ˛alos priteisimo metu, ir darbingumo ma˛ėjimas yra buvusio su˛alojimo pasekmė, tai nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad periodinėmis imokomis mokamas ˛alos atlyginimas būtų atitinkamai padidintas. Jei ˛ala buvo atlyginta priteisiant konkrečią vienkartinę sumą, tai toks per˛iūrėjimas yra negalimas, kadangi laikoma, jog ˛alos atlyginimo prievolė pasibaigė tinkamu jos įvykdymu. Jeigu nukentėjusiojo asmens darbingumas, palyginti su tuo, kuris jam buvo likęs tuo metu, kai priteisė ˛alos atlyginimą, padidėjo, tai asmuo, mokantis ˛alos atlyginimą periodinėmis imokomis, turi teisę reikalauti atitinkamai suma˛inti priteistą ˛alos atlyginimą. Tokia teisė neatsiranda, jei ˛ala buvo atlyginta (priteista) konkrečia vienkartine pinigų suma. Nesvarbu, ar priteista vienkartinė suma yra iiekota, ar ne, kadangi atitinkamos teisinės pasekmės gali kilti tik tuo atveju, jei ˛ala mokama periodiniais mokėjimais.

Periodinėmis imokomis mokamas ˛alos atlyginimas turi būti indeksuojamas. Jeigu ˛alos atlyginimas buvo apskaičiuojamas remiantis minimaliu mėnesinius atlyginimu, tai ˛alos atlyginimas turi būti per˛iūrimas į dydį pakeitus. Įgyvendinant CK 6.288 straipsnio 3 dalį turi būti teisės aktais numatyta indeksavimo tvarka.

ATSAKOMYBĖ Uˇ ˇALĄ DĖL GYVYBĖS ATĖMIMO

Dėl asmens mirties ˛ala padaroma kitiems asmenims. Jų nuostoliai pasireikia tuo, kad jie netenka maitintojo – asmens, kuris teikė ar privalėjo teiki ilaikymą.

Teisę į ˛alos atlyginimą turi asmenys kurie:

1) yra nedarbingi;

2) gauna ilaikymą ar turi teisę jį gauti;

Tai gali būti:

1) nepilnamečiai mirusiojo vaikai, įskaitant gimusįjį po jo mirties. Nepilnamečiai vaikai yra laikomi nedarbingais iki 18 metų ir iki to laiko jiems atlyginama ˛ala dėl maitintojo netekimo. Jų nedarbingumo įrodinėti nereikia.

2) Nedarbingas sutuoktinis. Jeigu sutuoktiniui yra nustatytas nedarbingumas (I ar II grupės invalidas) ar jei jis yra pensinio am˛iaus (moterys – vyresnės kaip 60 metų, vyras – vyresnis nei 65 metų), moteris, laikinai nedarbinga dėl vaiko gimdymo, motina (tėvas) laikinai pri˛iūrintys vaiką iki jam sukaks 8 metai, ir kt. Teisė gauti ilaikymą pasibaigia sutuoktiniui atgavus darbingumą (baigus atostogas, vaikų prie˛iūrą ir kt.). is asmuo turi įrodyti, kad yra pagrindas gauti ˛alos atlyginimą.

3) Nedarbingi tėvai. Tai pensinio am˛iaus asmenys (vyras vir 65 metų, moteris vir 60 metų), I ar II grupės invalidai, kiti laikinai nedarbingi ar reikalingi ilaikymo mirusiojo tėvai, nors mirusysis pagalbos iki tol ir neteikė. Jie turėjo teisę tokį ilaikymą bet kada gauti. ie asmenys turi įrodyti pagrindus,dėl kurių jie turi teisę gauti ˛alos atlyginimą.

4) kiti nedarbingi asmenys, kurie faktikai buvo mirusiojo ilaikomi. Neturi reikmės ių asmenų santykių pobūdis ar giminystės ryiai su mirusiuoju. Svarbu, kad mirusysis jam teikė paramą, kuri buvo esminis ir pagrindinis pragyvenimo altinis. Tai gali pasireikti pinigų davimu, produktų teikimu, rūpinimusi, prie˛iūra ir kitaip. Neturi reikmės, kiek laiko iki mirusiojo mirties toks ilaikymas tęsėsi, svarbu, ar jis buvo mirties dieną. Neturi įtakos, ar ilaikymas buvo teikiamas savanorikai, ar vykdant įstatymo reikalavimus, ar teismo sprendimu. Asmens nedarbingumo ir ilaikymo, gauto i mirusiojo,. faktų visuma sukuria teisę į ˛alos atlyginimą dėl maitintojo netekimo. Iekovai turi įrodyti faktus, kurių pagrindu jie turi teisę į ˛alos atlyginimą.

Giminystės ar santuokos ryiai įrodomi atitinkamais dokumentas, o jų neturint – įstatymo nustatyta tvarka nustatant turinčius juridinę reikmę faktus. Vaikų ilaikymo fakto nustatinėti nereikia, nes tai preziumuojama. Kitų asmenų ilaikymo faktai turi būti įrodinėjami visomis įrodinėjimo priemonėmis.

ˇalos atlyginimą sudaro mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Mirusiojo pajamos nustatomos beveik taip pat, kaip ir asmens su˛alojimo atveju. Prie pajamų taip pat turi būti priskaičiuotos mirusiojo gautos visos nuolatinės imokos, i kurių buvo teikiamas ar galėjo būti teikiamas ilaikymas. Tai ir jo pensija (invalidumo, senatvės ar kt.), ˛alos atlyginimo periodiniai mokėjimai, jo gaunamos nuolatinio ilaikymo sumos i kitų asmenų ir pan.

Jeigu asmuo jau gavo i mirusiojo ilaikymą pagal teismo sprendimą, tai jam priklauso gauti tokio pat dyd˛io ˛alos atlyginimą. Kitais atvejais nustatoma, kokio dyd˛io dalį jis turėjo teisę gauti.

Jei asmuo gaudavo i mirusiojo faktinį ilaikymą, bet neprivalėjo pagal įstatymą ar teismo sprendimą jo ilaikyti, tai iems asmenims priteisiama mirusiojo faktikai gauta mirusiojo pajamų dalis.

Asmuo, kuris turėjo teisę gauti mirusiojo ilaikymą, gauna atitinkamą mirusiojo pajamų dalį, kuri tektų jam. Ta dalis nustatoma visas mirusiojo pajamas dalijant i visų eimos narių, iskyrus darbingus eimos asmenis ir ilaikytinius, pridedant vieną (dalis, tekusi pačiam mirusiajam).

Specifikos turi civilinės atsakomybės netaikymo pagrindai. Į nukentėjusiojo asmens kaltę negali būti atsi˛velgiama.

ˇalos atlyginimo dydis gali būti ma˛inamas dėl ˛alą padariusio asmens turinės padėties.

ˇalos atlyginimo dydis gali būti keičiamas tik tuo atveju, kai po maitintojo netekimo gimsta vaikas.

Visos kitos aplinkybės neturi reikmės. Jei mirta ar ˛alos atlyginimo atsisako dalis teisę į ˛alos atlyginimą turinčių asmenų, tai neturi įtakos prievolės vykdymui kitiems asmenims. Dėl to jų gaunamo ˛alos atlyginimo dalis nedidėja.

ˇalos atlyginimas gali būti priteisiamas vienkartine imoka ar periodiniais mokėjimais. Vienkartinė imoka – tai visos ˛alos dyd˛io suma. Ji įmanoma tuo atveju, kai įstatymas nustato vienkartinio mokėjimo dydį, ar yra įmanoma nustatyti periodinę mokėjimų pabaigą (pavyzd˛iui, iki nepilnamečiui sukaks pilnametystė). Į atlygintinos ˛alos dydį įskaitoma pensija, paskirta ryium su maitintojo netekimu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruod˛io 4 d. nutarimą Nr. 527. Kitais atvejais priteisiami periodiniai mokėjimai. Tai yra kasmėnesinės sumos, kurios geruoju mokamos ar priteisiamos teismo sprendimu ir nuolat iiekomos nukentėjusiajam iki tam tikro termino ar iki gyvos galvos. Jeigu nenurodytas terminas, tai reikia, kad ˛alos atlyginimas yra mokamas iki gyvos galvos ir tai turi būti nurodoma atitinkamame dokumente. Periodiniai mokėjimai turi būti indeksuojami, kadangi dėl ekonominių pokyčių kinta ˛alą padariusio asmens pajamos ir nukentėjusysis dėl infliacijos, nuvertėjimo ir kitų objektyvių veiksnių neturi atsidurti blogesnėje padėtyje. Objektyvūs praradimai yra kompensuojami atsakingo asmens sąskaita.

Ryium su asmens mirtimi atsakingas u˛ ˛alą asmuo turi atlyginti laidojimo ilaidas. Jos yra atlyginamos asmeniui, kuris tas ilaidas turėjo. Turi būti įskaitoma laidojimo paalpa.

Tai bendrosios taisyklės, kai ˛ala padaryta paalinio asmens.

ˇALOS, PADARYTOS SVEIKATOS SUˇALOJIMU AR GYVYBĖS ATĖMIMU, ATLYGINIMO ASMENIUI, APDRAUSTAM NUO NELAIMINGU ATSITIKIMŲ DARBE VALSTYBINIU SOCIALINIU DRAUDIMU, YPATYBĖS

Tai yra specifinis deliktas, kurio taisyklės suformuluotos specialiuose įstatymuose. Be bendrųjų ˛alos atlyginimo sąlygų (˛alos, neteisėtos veikos, kaltės, prie˛astinio ryio) turi būti nustatytos ir specialiosios:

1) ar nukentėjusysis buvo apdraustas ar neapdraustas valstybino socialinio draudimo tvarka;

2) ar ˛ala atsirado dėl nelaimingo atsitikimo darbe.

Darbuotojui, apdraustam nuo nelaimingų atsitikimų socialiniu draudimu, padarytą ˛alą atlygina socialinio draudimo organizacija ar draudėjas specialių įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu darbuotojas buvo apdraustas, tai atlygina socialinio draudimo įmonė, arba valstybė (kai apdraustas valstybės lėomis). Jeigu darbuotojas nebuvo apdraustas, bet turėjo būti apdraustas, tai padarytą ˛alą dėl sveikatos su˛alojimo ar jo gyvybės atėmimu atlygina darbdavys. Apsidraudimo reikmė tik ta, kas privalės atlyginti ˛alą.

Ar ˛ala atsiradusi dėl nelaimingos atsitikimo darbe, nustatoma pagal tokias sąlygas:

1) ar nelaimingas atsitikimas yra susijęs su darbu;

2) ar nelaimingas atsitikimas įvyko su asmeniu, kuris susijęs darbo (tarnybos) santykiais su darbdaviu.

Nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu draud˛iami asmenys, dirbantys pagal darbo, diplomato tarnybos sutarties, narystės pagrindais ir gaunantys atlyginimą u˛ darbą, vieojo administravimo valstybės tarnautojai, studentai praktikos metu, darbo bir˛ų siųsti persikvalifikuoti ar vieų darbų dirbti asmenys, dirbantys nuteistieji ir socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose laikomieji asmenys, jei jiems mokamas darbo u˛mokestis, savarankikai dirbantys ir savanorikai besidraud˛iantys asmenys.

Nelaimingas atsitikimas darbe – tai įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo metu, nustatyta tvarka itirtas ir pripa˛intas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys – darbuotojo lengva, sunkti ar mirtina trauma.

Nelaimingu atsitikimas darbe įvyksta darbo metu ir darbo vietoje atliekant tokio pobūd˛io veiksmus

vykdant darbo funkcijas,

darbo laiku rengiant ar tvarkant darbo vietą,

darbo vietoje atliekant kitus su darbo procesu susijusius veiksmus,

pertraukos pailsėti ar pavalgyti metu, kitų papildomų ir specialių pertraukų metu esant darbo vietoje, įmonės patalpose ar teritorijoje;

ne darbo vietoje atliekant tokio pobūd˛io veiksmus:

vykstant į darbą ar i darbo,

vykstant darbdavio interesais,

esant komandiruotėje;

atliekant darbą (veiklą) ne pagal darbo sutartį:

dirbant kitą darbdavio pavestą darbą,

atliekant teisės aktais pavestas pareigas,

3) darbdavio pavedimu vykdant visuomenines pareigas, susijusias su įmonės veikla, kai u˛ tai mokamas darbo u˛mokestis.

Nelaimingi atsitikimai, kurie įvyko dėl nukentėjusiojo tyčinių nusikalstamų veiksmų, tyčia siekiant ˛alos, kai prie˛astimi tapo nukentėjusioji narkotinis, alkoholinis ar toksinis apsvaigimas arba bendras susirgimas, nėra susiję su darbu. Pavyzd˛iui, gali būti įmonės teritorijoje organizuota veikla ne įmonės darbuotojams (sportinė, visuomeninė), i veikla gali būti organizuota ne įmonės interesais. Tokiu atveju įmonės teritorijoje nukentėję ar įmonės darbuotojai, nukentėję dėl nelaimingo atsitikimo, nebus laikomi nukentėję dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Jei veikla savarankikai (be darbdavio ˛inios) vykdoma ne darbdavio naudai (veikiama ne jo interesais), tai nelaikoma nelaimingu atsitikimu darbe.

Pagal pasekmes nelaimingi atsitikimai yra lengvi, sunkūs ir mirtini. Asmens sveikatos sutrikdymo po˛iūriu nelaimingo atsitikimo pasekmės prasideda nuo sveikatos sutrikdymo nors vienai dienai, o baigiasi, kai nukentėjusysis i karto ar po kurio laiko mirta.

Neigiamas poveikis sveikatai gali pasireikti kaip trauma, ar kaip profesinė liga.

Traumos paprastai yra patiriamos dėl darbo aplinkoje egzistuojančių pavojingų veiksnių, sudarančių riziką darbuotojui patirti ūmių sveikatos sutrikimų ar sukelti mirtį. Darbo aplinkoje esantys pavojingi veiksniai yra tokie, dėl kurių poveikio gali isivystyti liga ar profesinė liga, o ilgalaikis poveikis gali būti pavojingas gyvybei. Darbdavys privalo u˛tikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas, tai nereikia, kad jis visikai privalo paalinti pavojingus ir kenksmingus veiksnius. Apie pavojingus veiksnius darbuotojas turi būti informuojamas ir instruktuojamas dėl saugių elgesio būdų. Tikslus nurodymų vykdymas leistų ivengti nelaimingų atsitikimų ir suma˛intų riziką. Jei darbdavys įvykdo savo prievolę informuoti apie rizikingus veiksnius ir saugius elgesio būdus, tai jo kaltės nėra, nors rizikingi veiksniai ir toliau egzistuoja. Iskyrus atvejus, kai rizikingi veiksniai sukelia atsakomybę be kaltės.

Profesinė liga – tai ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ar pavojingų darbo aplinkos veiksnių. Sveikatos sutrikimas nustatyta tvarka turi būti pripa˛intas profesine liga. Kenksmingus veiksnius leid˛iama sudaryti iki tokio lygio (laipsnio), kiek numato atitinkamos sanitarinės, higieninės ar kitokios normos. Jeigu nustatytų normatyvų darbdavys laikėsi, tai jo veiksmai io delikto po˛iūriu laikytini teisėtais. Jei liga ar profesinė liga isivystė, tai susirgimas laikomas esant ne dėl darbdavio kaltės io delikto po˛iūriu, o draudiminiu įvykiu. Tokiu atveju ˛ala atlyginama socialinio draudimo tvarka skiriant invalidumo pensiją. Profesinė liga ar profesinis susirgimas yra ne dėl darbdavio kaltės tik tada, jei darbdavys vykdė saugos darbe aktų reikalavimus – kenksmingi faktoriai nevirija leistinų normatyvų, o darbuotojai buvo aprūpinami tinkamomis apsaugos priemonėmis ir u˛tikrintas jų naudojimas.

ˇalos nustatymas.

Dėl sveikatos su˛alojimo gali būti mokama:

1) ligos paalpa,

2) netekto darbingumo kompensacija.

Ligos paalpa pradedama mokėti nuo pirmos nedarbingumo dienos (dėl su˛alojimo, profesinio susirgimo) iki darbingumo atgavimo arba invalidumo nustatymo. Pagrindas mokėti – nedarbingumo pa˛ymėjimas ir sveikatos sutrikimo faktą patvirtinantys dokumentai.

Tai yra:

1) nelaimingo atsitikimo darbe aktai N-1, N-2;

2) profesinę ligą patvirtinantys tyrimo aktai;

3) teismo nuosprend˛iai, sprendimai;

4) darbo aplinkos kenksmingų veiksnių matavimo rezultatų dokumentai;

5) darbo sąlygų higieninio įvertinimo aktai;

6) medicinos specialistų tyrimų ir ekspertizės ivados, iduotos nustatyta tvarka;

7) kiti dokumentai, kuriuose yra duomenų apie nelaimingą atsitikimą darbe, susirgimą profesine liga arba mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe prie˛astį (civilinės, baud˛iamosios, administracinės bylos, ligos istorija ir kt.).

Ligos paalpa mokama 100% kompensuojamojo darbo u˛mokesčio dyd˛io. Kompensuojamasis u˛darbis nustatomas pagal asmens draud˛iamąsias pajamas, kurias sudaro visos pajamos, nuo kurių buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat ligos paalpos, ligos, motinystės (tėvystės) paalpos, bedarbio paalpa ir kt.

Ligos paalpa gali būti neskiriama ar nutraukiama mokėti dėl gydytojo nustatyto gydymo ar slaugos re˛imo pa˛eidimo, motyvavimo pas gydytoją ar VMSEK pasitikrinti darbingumo.

Netekto dabingumo kompensacija skiriama vienkartine suma ar periodiniais mokėjimais.

Vienkartinė kompensacija mokama tuo atveju, kai dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga netenkama iki 30% darbingumo. Vienkartinės kompensacijos dydis yra 10% nukentėjusiojo 24 mėnesių kompensuojamojo u˛darbio, jei netenkama iki 20% darbingumo. Jei netekta vir 20%, bet ma˛iau kaip 30% - kompensacija sudaro 20% nukentėjusiojo 24 mėnesių kompensuojamojo u˛darbio dyd˛io. Jeigu nustatyto dyd˛io darbingumo netekimas yra neterminuotas, tai vienkartinė kompensacija trigubinama.

Apskaičiavimo tvarka yra tokia:

1) nustatomas mėnesio kompensuojamasis u˛darbis (MKU);

2) MKU x 24;

3) (MKU x 24) x

Jei reikia, suma trigubinama.

Jei dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinio susirgimo netenka 30 ir daugiau procentų darbingumo, mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija. Ji apskaičiuojama kaip darbingumo netekimo koeficiento, kompensacijos koeficiento ir vidutinių mėnesinių draud˛iamųjų pajamų sandaugos pusė (K=0,5 x d x k x D).

Periodinė netekto darbingumo kompensacija mokama nuo darbingumo netekimo dyd˛io nustatymo dienos iki nustatyto darbingumo netekimo termino pabaigos. Gali būti keičiamas imokos dydis, jei darbingumas keičiasi. Jei darbingumas suma˛ėja – turi būti atitinkamai suma˛inamas (arba imokama vienkartinė kompensacija (bet tik vieną kartą)), o jei padidėja – tai padidinama.

ˇalos atlyginimas apdraustajam mirus

Tuo atveju imokama maitintojo netekimo pensija ir laidojimo paalpa.

Teisę į draudimo imoką dėl mirties turi asmenys, kurie:

1) nedarbingi;

2) buvo mirusiojo ilaikomi ar turėjo teisę gauti ilaikymą;

3) jo vaikas, gimęs po jo mirties.

Periodinė imoka yra mokama:

1) nepilnamečiams – iki 18 metų, o jei mokosi vidurinių, profesinių, auktesniųjų, auktų mokyklų dieniniuose skyriuose – iki 24 metų. Neturi reikmės giminystės laipsnis ar ryys;

2) sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), jei jie nedirba ir pri˛iūri mirusiojo vaikus (įvaikius), vaikaičius, brolius, seseris iki jiems sukaks 8 metai. Neturi reikmės, ar tėvai, sutuoktiniai yra darbingi, ir kokio jie am˛iaus. Svarbu, kad 1) nedirba, 2) pri˛iūri nurodytus asmenis.

3) pensinio am˛iaus asmenims – iki gyvos galvos. Jie turi atitikti sąlygas, o giminystės ryys ar jų u˛siėmimas bei gaunamos pajamos reikmės neturi;

4) invalidams – invalidumo laikotarpiu. io asmens giminystė, kiti ryiai, u˛siėmimas ar pajamos įtakos neturi. Svarbu, kad atitiktų sąlygas.

ių asmenų gaunama suma atitinka periodinės netekto darbingumo kompensacijos daliai. Ji nustatoma i 1-4 punktuose ivardytų asmenų vienetu padidinto skaičiaus. Tai reikia, asmenys turintys teisę į ilaikymą, kartu su mirusiuoju.

Kartu su draudimo imoka yra mokama laidojimo paalpa. Ji mokama ˛uvusiojo eimai (sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai ) iki 18 metų, besimokantys vaikai (įvaikiai ) iki 24 metų, po mirties gimę mirusiojo vaikai, tėvai bei nedarbingi asmenys, buvę ˛uvusio ilaikomi ar turėję gauti ilaikymą).

Paalpos dydis – 100 vidutinių mėnesinių draud˛iamųjų pajamų, galiojusių mirtino nelaimingo atsitikimo mėnesį. i suma yra idalijama lygiomis dalimis kiekvienam mirusiojo eimos nariui.

Imokas (ligos paalpą, vienkartinę ar periodinę kompensacijos, laidojimo paalpą) skiria ir moka VSDFV teritoriniai skyriai. Jie turi atgrę˛tinio reikalavimo teisę.

Jei nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl trečiojo asmens kaltės (pvz., įvykdytas nusikaltimas), teritorinis skyrius imokėtas sumas gali isireikalauti i kaltojo dėl nelaimingo atsitikimo asmens. Jei dėl imokos gavėjo nesą˛iningumo ar atitinkamos įstaigos patektų suklastotų dokumentų padaroma ˛ala VSDFV, tai ji atlyginama i kaltų asmenų. Jei gavėjas i VSDFV gauna kitas imokas, tai jo gautinų i Sodros imokų sąskaita gali būti padengiama neteisėta permoka. Kitais atvejais ˛ala atlyginama teismo tvarka.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 802
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/251/ATSAKOMYB-U-AL-PADARYT-DL-SVEI21698.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/251/ATSAKOMYB-U-AL-PADARYT-DL-SVEI21698.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/251/ATSAKOMYB-U-AL-PADARYT-DL-SVEI21698.php">ATSAKOMYBĖ Uˇ ˇALĄ, PADARYTĄ DĖL SVEIKATOS SUˇALOJIMO AR GYVYBĖS ATĖMIMO</a>

ATSAKOMYBĖ Uˇ ˇALĄ, PADARYTĄ DĖL SVEIKATOS SUˇALOJIMO AR GYVYBĖS ATĖMIMO

teisė

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: