CATEGORII DOCUMENTE |
Bulgara | Ceha slovaca | Croata | Engleza | Estona | Finlandeza | Franceza |
Germana | Italiana | Letona | Lituaniana | Maghiara | Olandeza | Poloneza |
Sarba | Slovena | Spaniola | Suedeza | Turca | Ucraineana |
DOCUMENTE SIMILARE |
|
ATSAKOMYBĖ U ALĄ, PADARYTĄ NEPILNAMEČIŲ IR NEVEIKSNIŲ ASMENŲ VEIKSMAIS
Fizinių asmenų neveiksnumas ir ribotas veiksnumas. Atsakomybė u alą, padarytą pripainto neveiksniu fizinio asmens. Atsakomybė u alą, padarytą asmens, negalinčio suprasti savo veiksmų.
Atsakomybė u nepilnamečių iki keturiolikos metų padarytą alą. Tėvų, globėjų ir kitų asmenų atsakomybės pagrindai. Kaltės, prieastinio ryio, kaip civilinės atsakomybės pagrindų, ypatybės.
Atsakomybė u nepilnamečių nuo keturiolikos iki atuoniolikos metų padarytą alą. Tėvų, rūpintojų ir kitų asmenų civilinės atsakomybės pobūdis ir pagrindai.
Tėvų, kurių valdia apribota, atsakomybė u jų nepilnamečių veikų padarytą alą.
Solidarios ir dalinės atsakomybės taikymo praktiniai klausimai.
Atsakomybės u alą, padarytą nepilnamečių ir neveiksnių asmenų, ypatumai usienio valstybėse.
ATSAKOMYBĖS U ALĄ, PADARYTĄ NEPILNAMEČIŲ IKI 14 METŲ, YPATUMAI
Atsakyti pagal deliktinę prievolę gali tik asmenys, kurie sugeba valdyti savo veiksmus ir teisingai įvertinti jų galimas pasekmes. Tokia galimybė asmeniui atsiranda pasiekus 14 metų amių. Iki 14 metų asmuo negali savarankikai atsakyti pagal deliktines prievoles, tačiau jo padaryta ala turi būti atlyginama.
Civilinio kodekso 6.276 straipsnis (489 straipsnis) numato, kad u alą, padarytą nepilnamečio iki 14 (15) metų amiaus, atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad ala atsirado nė dėl jų kaltės, o jeigu toks nepilnametis padaro alą tuo metu, kai jis yra mokymo, auklėjimo, sveikatos prieiūros globos (rūpybos) institucijos prieiūrimas, u tą alą atsako i institucija, jeigu neįrodo, kad i ala atsirado ne dėl jos kaltės.
Civilinė atsakomybė taikoma asmenims, kurie yra nepilnamečio asmens iki 14 metų tėvai ar įtėviai. Kad jie nėra tėvai ar įtėviai gali būti nuginčyta tik įstatymo nustatyta tvarka. jei ala padaryta tuo metu, kai nepilnametis yra institucijos priiūrimas, atsiranda atsakomybė mokymo, auklėjimo, gydymo, globos (rūpybos) institucijai (mokyklai, vaikų dareliui, ligoninei, sanatorijai, eimynai, vaikų globos namams ir kt.).
Nurodytų subjektų atsakomybės pagrindas yra kalta jų pačių veikla (veikimas ar neveikimas), iuo atveju pasireikianti daniausiai neveikimu ar netinkamu, nepakankamu, neefektyviu veikimu. Tėvų ir globėjų kaltė suprantama kaip netinkama maamečių prieiūra, neatsakingas poiūris į jų auklėjimą, nepanaudojimas ar neefektyvus tėvų valdios panaudojimas, sudaręs sąlygas neteisėtam, alingo pobūdio vaikų elgesiui. Tėvai ir globėjai, įrodinėdami, jog nėra jų kaltės, turi pateikti labai svarius įrodymus ir argumentus apie tai, kad nėra jų kaltės u vaiko padarytą alą dėl to, jog tėvai ar globėjai objektyviai ilgą laiką negalėjo auklėti vaikų (dėl ligos, ivykimo, kito tėvo neteisėto elgesio ir pan.). Maamečio padarytą alą turi atlyginti abu tėvai, taip pat ir tas, kuris negyvena kartu su vaiku. Abiejų tėvų teisės auklėti vaikus yra lygios, jie turi pareigas rūpintis savo vaikais, todėl kartu negyvenantis tėvas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, jeigu dėl kito tėvo ar kitų asmenų kaltės, su kuriais vaikas gyvena, jis neturėjo galimybės dalyvauti vaiko auklėjime.
Tėvai, kurių valdia apribota dėl jų kaltės, atsako u nepilnamečių vaikų padarytą alą bendrais pagrindais, jeigu nepilnamečių vaikų veiksmai yra netinkamo tėvų valdios įgyvendinimo pasekmė. Jeigu nepilnamečiui yra paskirtas globėjas ar rūpintojas, tėvai, kurių valdia apribota, neatsako.
Tėvų valdios apribojimas dėl tėvų kaltės gali būti dėl vengimo pareigos auklėti vaikus, piktnaudiavimo tėvų valdia, iauraus elgesio su vaikais, alingos įtakos vaikams amoraliu elgesiu, nesirūpinimo vaikais (CK 3.180 straipsnis).
Tėvų ir globėjų atsakomybės pagrindas yra netinkamas auklėjimas ir prieiūra.
Kitų institucijų, kurios priiūri nepilnametį, atsakomybės pagrindas yra nepakankama nepilnamečio prieiūra alos padarymo metu. ie asmenys neatsako u netinkamą mokymo ar auklėjimo lygį, silpną kontrolę. Gali būti, kad kaltė pasireik priiūrinčios institucijos vykdoma nepakankama nepilnamečio prieiūra, bet delikto aplinkybės bus tokios, jog rodys, kad ala padaryta ne tik dėl prieiūros stokos, bet ir netinkamo auklėjimo, kurį turėjo utikrinti tėvai ar globėjai. Tokiu atveju dalinės atsakomybės tvarka atsakomybė turi atsirasti tėvams ar globėjams ir atitinkamai prieiūros institucijai.
Kai u alą, padarytą kelių maamečių, atsako jų tėvai, globėjai ar priiūrinčios institucijos, atsiranda dalinė ių asmenų atsakomybė, nes jie patys alos nepadaro, tik netinkamu auklėjimu ir nepakankama prieiūra sukuria prielaidas alai atsirasti. ala paskirstoma iems asmenims, priklausomai nuo jų kaltės dalies. Maamečių kaltė iuo atveju dėl delikto neturėtų būti vertinama, nes tokio asmens kaltė teisikai neįmanoma ir nereikminga.
Tėvų, globėjų, kitų institucijų atsakomybė u nepilnamečių padarytą alą atsiranda, kaip minėta, pačių ių asmenų kalto veikimo pagrindu, todėl prievolė atlyginti alą nepasibaigia tuomet, kai nepilnamečiui sukanka pilnametystė, kai jie įgyja turto, pakankamo alai atlyginti.
Ypatybių turi prieastinio ryio nustatymas iuo atveju. Teisikai reikmingas prieastinis ryys yra dvejopo pobūdio. Pirma, turi būti konstatuota, kad yra prieastinis ryys tarp nepilnamečio veikimo ar neveikimo ir alingų pasekmių. Tokio ryio nenustačius, neatsiranda civilinė atsakomybė u nepilnametį atsakantiems asmenims. Antra, turi būti nustatytas prieastinis ryys tarp tėvų ir globėjų netinkamo auklėjimo ar nepakankamos prieiūros bei kitos institucijos prieiūros (nepakankamos prieiūros) ir alos. Teisikai reikmingas prieastinis ryys tarp neteisėtų atsakovų veiksmų ir alos nėra betarpikas. Į jį įsiterpia nepilnamečio netinkami veiksmai, tačiau jie nenutraukia prieastinio ryio, o yra tik sudėtinė prieastinio ryio grandinės dalis.
ATSAKOMYBĖS U ALĄ, PADARYTĄ NEPILNAMEČIŲ NUO 14 IKI 18 METŲ, YPATUMAI
Nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų yra i dalies veiksnūs, o deliktinėje atsakomybėje tai reikia, jog jie jau gali savarankikai atsakyti u deliktu padarytą alą. Tačiau turėtina galvoje, kad nepilnamečiai tokiame amiuje daniausiai negali atlyginti alos dėl to, jog jie neturi turto. I kitos pusės, netinkamas nepilnamečių elgesys yra sąlygotas tėvų, globėjų auklėjimo, ių asmenų ir kitų institucijų prieiūros.Tai sudaro pagrindą nustatyti papildomą (subsidinę) atsakomybę tėvams, globėjams ar kitoms institucijoms. Jų atsakomybės sąlyga yra jų kaltė dėl netinkamo vaikų auklėjimo arba prieiūros. Kaltė yra preziumuojama.
ių asmenų tėvų, globėjų ir kitų prieiūros institucijų pareiga atlyginti alą pasibaigia dėl alą padariusio asmens pilnametystės, taip pat kai jis iki pilnametystės įgyja turto ar lėų, kurių pakanka alai atlyginti. Vadinasi, inyksta papildomos atsakomybės taikymo prielaidos. Nuo io momento u alą tampa atsakingu tik ją padaręs buvęs nepilnametis, ar nepilnametis asmuo, kurio turto pakanka alai atlyginti.
Jeigu ala yra padaryta bendrais nepilnamečių veiksmais, tai jie atsako solidariai, o tėvai, globėjai r kitos institucijos atsako papildomai dalinės atsakomybės tvarka pagal savo kaltės laipsnį.
ATSAKOMYBĖ U ALĄ, PADARYTĄ NEVEIKSNIŲ ASMENŲ, RIBOTAI VEIKSNIŲ AR ASMENŲ, NEGALINČIŲ SUPRASTI SAVO VEIKSMŲ REIKMĖS
Asmenys, kurie įstatymo nustatyta tvarka yra pripainti neveiksniais, negali būti civilinių teisinių santykių subjektais. Tai reikia, kad jie negali būti ir nesutartinės civilinės teisinės atsakomybės subjektais. Jų padaryta ala turi būti atlyginama, todėl numatyta, jog pripainto neveiksniu fizinio asmens padarytą alą atlygina globėjas ar institucija, privalanti jį priiūrėti, jeigu jie neįrodo, kad ala atsirado ne dėl jų kaltės. Globėjų ar institucijų kaltė iuo atveju suprantama kaip nevykdymas prieiūros ar jos nepakankamas arba aplaidus vykdymas, sudaręs sąlygas alingiems asmens veiksmams pasireikti. Jeigu globėjas ar priiūrinti institucija įrodys, kad jie ėmėsi visų protingai įmanomų atsargumo priemonių, arba tokių priemonių negalėjo įgyvendinti dėl svarbių prieasčių, tai jie gali būti atleisti nuo civilinės atsakomybės.
Neveiksniu pripainto asmens globėjo ar jį priiūrinčios institucijos atsakomybės u neveiksnaus asmens padarytą alą pagrindas yra jų pačių kalti veiksmai, todėl alos atlyginimo prievolė nepasibaigia dėl to, kad neveiksnus asmuo po to yra pripaįstamas veiksniu.
Įstatymas numato atvejus, kai atsakomybė u pripainto neveiksniu asmens padarytą alą gali būti perkelta pačiam neveiksniam alą padariusiam asmeniui:
1) jei globėjas mirė;
2) jei globėjas neturi pakankamai lėų alai atlyginti.
ala gali būti perkeliama esant tokioms sąlygoms:
1) kai ji padaryta asmens sveikatai ar gyvybei,
2) alą padaręs asmuo turi pakankamai lėų.
Toks atsakomybės perkėlimas laikytinas ne civilinės atsakomybės taikymu, bet socialinės gynybos priemone, kuri teismo taikoma ypatingais atvejais, siekiant apsaugoti ypač svarbius nukentėjusiojo interesus, kurie socialiai labai vertingi ir ginami.
Atsakomybė u pripainto neveiksniu asmens padarytą alą pagrindu ir tvarką nustato CK 6.278 straipsnis (CK 491 str.). Jis taikomas tada, kai alos padarymo metu yra sprendimas dėl asmens pripainimo neveiksniu. Jei tokio sprendimo nėra, tai atsakomybės taikymas svarstomas kitais pagrindais (atsakomybė u savo veiksmų reikmės suprasti negalinčio asmens padarytą alą ar kt., pvz., ala afekto būklėje).
RIBOTO VEIKSNUMO ASMENS CIVILINĖ ATSAKOMYBĖ
Asmens veiksnumas gali būti ne visikas, t.y. jis pripaintas veiksniu ribotai, tam tikrą jo veiksnumą susiaurinant. Toks asmuo yra visateisis alos padarymo teisinių santykių subjektas, todėl turi vykdyti prievolę dėl deliktu padarytos alos atlyginimo. Civilinio kodekso 6.268 straipsnio 2 dalis numato, kad asmenys, pripainti ribotai veiksniais dėl piktnaudiavimo alkoholiu arba narkotinėmis, toksinėmis, ar psichotropinėmis mediagomis, padarytą alą atlygina bendrais pagrindais. Asmenų veiksnumas apribojimas siekiant ginti turtinius jo ar eimos interesus ir sukelia konkrečius pasekmes - apriboja veiksnumą dėl sandorių sudarymo ar atliekant tam tikrus teisikai reikmingus veiksmus (CK 2.11 straipsnio 2 dalis). Dalies veiksnumo ribojimas nedaro įtakos io asmens veiksnumui deliktinių prievolių vykdymo srityje. io asmens rūpintojas neprivalo ribotai veiksnaus asmens priiūrėti, todėl rūpintojui neatsiranda prievolė atlyginti alą.
ATSAKOMYBĖ U ALĄ, PADARYTĄ FIZINIO ASMENS, NEGALINČIO SUPRASTI SAVO VEIKSMŲ REIKMĖS
alą gali padaryti fiziniai asmenys, esantys jos padarymo metu tokioje būklėje, kai jie nesupranta savo veiksmų reikmės ar negali jų valdyti. Baudiamojoje teisėje i situacija apibrėiama kaip nepakaltinamumo būklė ir yra pagrindas netaikyti baudiamosios atsakomybės. Civilinėje teisėje yra įtvirtinta tokia pat bendra taisyklė, kad veiksnus fizinis asmuo (ribotai veiksnus), padaręs alą tokios būsenos kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikmės ar jų valdyti, u padarytą alą neatsako.I ios bendrosios taisyklės numatytos iimtys.
Pirma. Asmuo neatleidiamas nuo atsakomybės, jeigu tokios būsenos jis tapo pavartodamas alkoholinius gėrimus, narkotines, psichotropines, toksines mediagas ar kitokiu būdu. Atsakomybės pagrindu iuo atveju yra asmens iankstinė kaltė, kai jis, vartodamas atitinkamo poveikio mediagas ar veikdamas kitokiu būdu, privalo numatyti galimas pasekmes, o tai turi apimti ir galimybę padaryti alą. Tuo asmuo prisiima alos padarymo riziką ir nėra pagrindo jam atsakomybės netaikyti.
Antra. Jei ala padaryta ypatingai svarbiam objektui, teismui leidiama priteisti visiką ar dalinį alos atlyginimą i asmens, kuris alos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikmės ar jų valdyti. Įstatyme (CK 6.268 straipsnio 2 dalyje) nurodytos tokios sąlygos:
1) ala turi būti padaryta asmens sveikatai ar gyvybei;
2) nukentėjusiojo asmens turtinė padėtis turi būti sunki;
3) alą padariusio asmens turtinė padėtis įgalintų priteisti alos atlyginimą i jo;
4) tai būtų įmanoma pagal teisingumo, protingumo ir sąiningumo kriterijus ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
Trečia. alos atlyginimo prievolė gali būti perkeliama nuo alą padariusio asmens kitiems asmenims.
Iimtis taikoma tik tais atvejais, kai ala padaryta asmens, nesugebančio suprasti savo veiksmų reikmės ir jų valdyti dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo. Tai reikia, kad alos padarymas niekaip nėra susijęs su paties alą padarančio asmens veiksmais, jo būklė yra sąlygota objektyvių aplinkybių.
Gali būti perkeliama atsakomybė kitiems subjektams, atitinkantiems tokius reikalavimus;
1) jie kartu gyvena su alą padariusiu asmeniu;
2) jie yra įstatymo numatytame giminystės ryyje ar santykiuose tėvai, pilnamečiai vaikai, sutuoktinis;
3) jie inojo apie alą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių pripainti jį neveiksniu.
ių asmenų atsakomybės pagrindas yra jų pačių kaltė u nesiėmimą priemonių. Kaltei nustatyti būtina gauti duomenų, jog jie inojo ir suvokė asmens psichinę būklę, o nesiimdami priemonių neveiksniu pripainti asmenį neveiksniu, faktikai sudarė sąlygas, kad niekas neatsako u jo padarytą alą. Jei psichikai nesveiku asmeniu būtų pasirūpinta, pareiga atlyginti alą tektų jo globėjui ar priiūrinčiai institucijai pagal CK 6.278 straipsnį. Nepasirūpinimas kartu gyvenančiu psichikai nesveiku asmeniu, sudarant sąlygas ivengti galimo alos atlyginimo, yra pagrindas udėti jiems prievolę atsakyti u ių asmenų padarytą alą.
REGRESO YPATYBĖS
Tėvai, globėjai, rūpintojai, 6.275, 6.276 ir 6.278 straipsniuose nurodytos prieiūros institucijos (mokymo, auklėjimo, sveikatos prieiūros, globos (rūpybos) ir kt.), atlyginę alą, padarytą nepilnamečio ar pripainto neveiksniu fizinio asmens, neturi regreso teisės į iuos asmenis.
Pirma. Jiems nustatyta savarankika prievolė u jų pačių kaltę.
Antra. alą padarę asmenys nėra teisės, taip pat ir deliktinių teisinių santykių, subjektai.
Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare |
Vizualizari: 850
Importanta:
Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved