Scrigroup - Documente si articole

     

HomeDocumenteUploadResurseAlte limbi doc
BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

ATSAKOMYBĖ UŽ ŽALĄ, PADARYTĄ NEPILNAMEČIŲ IR NEVEIKSNIŲ ASMENŲ VEIKSMAIS

teisė



+ Font mai mare | - Font mai mic



DOCUMENTE SIMILARE

ATSAKOMYBĖ UŽ ŽALĄ, PADARYTĄ NEPILNAMEČIŲ IR NEVEIKSNIŲ ASMENŲ VEIKSMAIS

Fizinių asmenų neveiksnumas ir ribotas veiksnumas. Atsakomybė už žalą, padarytą pripažinto neveiksniu fizinio asmens. Atsakomybė už žalą, padarytą asmens, negalinčio suprasti savo veiksmų.



Atsakomybė už nepilnamečių iki keturiolikos metų padarytą žalą. Tėvų, globėjų ir kitų asmenų atsakomybės pagrindai. Kaltės, priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės pagrindų, ypatybės.

Atsakomybė už nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų padarytą žalą. Tėvų, rūpintojų ir kitų asmenų civilinės atsakomybės pobūdis ir pagrindai.

Tėvų, kurių valdžia apribota, atsakomybė už jų nepilnamečių veikų padarytą žalą.

Solidarios ir dalinės atsakomybės taikymo praktiniai klausimai.

Atsakomybės už žalą, padarytą nepilnamečių ir neveiksnių asmenų, ypatumai užsienio valstybėse.

ATSAKOMYBĖS UŽ ŽALĄ, PADARYTĄ NEPILNAMEČIŲ IKI 14 METŲ, YPATUMAI

Atsakyti pagal deliktinę prievolę gali tik asmenys, kurie sugeba valdyti savo veiksmus ir teisingai įvertinti jų galimas pasekmes. Tokia galimybė asmeniui atsiranda pasiekus 14 metų amžių. Iki 14 metų asmuo negali savarankiškai atsakyti pagal deliktines prievoles, tačiau jo padaryta žala turi būti atlyginama.

Civilinio kodekso 6.276 straipsnis (489 straipsnis) numato, kad už žalą, padarytą nepilnamečio iki 14 (15) metų amžiaus, atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado nė dėl jų kaltės, o jeigu toks nepilnametis padaro žalą tuo metu, kai jis yra mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros globos (rūpybos) institucijos priežiūrimas, už tą žalą atsako ši institucija, jeigu neįrodo, kad ši žala atsirado ne dėl jos kaltės.

Civilinė atsakomybė taikoma asmenims, kurie yra nepilnamečio asmens iki 14 metų tėvai ar įtėviai. Kad jie nėra tėvai ar įtėviai gali būti nuginčyta tik įstatymo nustatyta tvarka. jei žala padaryta tuo metu, kai nepilnametis yra institucijos prižiūrimas, atsiranda atsakomybė mokymo, auklėjimo, gydymo, globos (rūpybos) institucijai (mokyklai, vaikų darželiui, ligoninei, sanatorijai, šeimynai, vaikų globos namams ir kt.).

Nurodytų subjektų atsakomybės pagrindas yra kalta jų pačių veikla (veikimas ar neveikimas), šiuo atveju pasireiškianti dažniausiai neveikimu ar netinkamu, nepakankamu, neefektyviu veikimu. Tėvų ir globėjų kaltė suprantama kaip netinkama mažamečių priežiūra, neatsakingas požiūris į jų auklėjimą, nepanaudojimas ar neefektyvus tėvų valdžios panaudojimas, sudaręs sąlygas neteisėtam, žalingo pobūdžio vaikų elgesiui. Tėvai ir globėjai, įrodinėdami, jog nėra jų kaltės, turi pateikti labai svarius įrodymus ir argumentus apie tai, kad nėra jų kaltės už vaiko padarytą žalą dėl to, jog tėvai ar globėjai objektyviai ilgą laiką negalėjo auklėti vaikų (dėl ligos, išvykimo, kito tėvo neteisėto elgesio ir pan.). Mažamečio padarytą žalą turi atlyginti abu tėvai, taip pat ir tas, kuris negyvena kartu su vaiku. Abiejų tėvų teisės auklėti vaikus yra lygios, jie turi pareigas rūpintis savo vaikais, todėl kartu negyvenantis tėvas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, jeigu dėl kito tėvo ar kitų asmenų kaltės, su kuriais vaikas gyvena, jis neturėjo galimybės dalyvauti vaiko auklėjime.

Tėvai, kurių valdžia apribota dėl jų kaltės, atsako už nepilnamečių vaikų padarytą žalą bendrais pagrindais, jeigu nepilnamečių vaikų veiksmai yra netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo pasekmė. Jeigu nepilnamečiui yra paskirtas globėjas ar rūpintojas, tėvai, kurių valdžia apribota, neatsako.

Tėvų valdžios apribojimas dėl tėvų kaltės gali būti dėl vengimo pareigos auklėti vaikus, piktnaudžiavimo tėvų valdžia, žiauraus elgesio su vaikais, žalingos įtakos vaikams amoraliu elgesiu, nesirūpinimo vaikais (CK 3.180 straipsnis).

Tėvų ir globėjų atsakomybės pagrindas yra netinkamas auklėjimas ir priežiūra.

Kitų institucijų, kurios prižiūri nepilnametį, atsakomybės pagrindas yra nepakankama nepilnamečio priežiūra žalos padarymo metu. Šie asmenys neatsako už netinkamą mokymo ar auklėjimo lygį, silpną kontrolę. Gali būti, kad kaltė pasireikš prižiūrinčios institucijos vykdoma nepakankama nepilnamečio priežiūra, bet delikto aplinkybės bus tokios, jog rodys, kad žala padaryta ne tik dėl priežiūros stokos, bet ir netinkamo auklėjimo, kurį turėjo užtikrinti tėvai ar globėjai. Tokiu atveju dalinės atsakomybės tvarka atsakomybė turi atsirasti tėvams ar globėjams ir atitinkamai priežiūros institucijai.

Kai už žalą, padarytą kelių mažamečių, atsako jų tėvai, globėjai ar prižiūrinčios institucijos, atsiranda dalinė šių asmenų atsakomybė, nes jie patys žalos nepadaro, tik netinkamu auklėjimu ir nepakankama priežiūra sukuria prielaidas žalai atsirasti. Žala paskirstoma šiems asmenims, priklausomai nuo jų kaltės dalies. Mažamečių kaltė šiuo atveju dėl delikto neturėtų būti vertinama, nes tokio asmens kaltė teisiškai neįmanoma ir nereikšminga.

Tėvų, globėjų, kitų institucijų atsakomybė už nepilnamečių padarytą žalą atsiranda, kaip minėta, pačių šių asmenų kalto veikimo pagrindu, todėl prievolė atlyginti žalą nepasibaigia tuomet, kai nepilnamečiui sukanka pilnametystė, kai jie įgyja turto, pakankamo žalai atlyginti.

Ypatybių turi priežastinio ryšio nustatymas šiuo atveju. Teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys yra dvejopo pobūdžio. Pirma, turi būti konstatuota, kad yra priežastinis ryšys tarp nepilnamečio veikimo ar neveikimo ir žalingų pasekmių. Tokio ryšio nenustačius, neatsiranda civilinė atsakomybė už nepilnametį atsakantiems asmenims. Antra, turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp tėvų ir globėjų netinkamo auklėjimo ar nepakankamos priežiūros bei kitos institucijos priežiūros (nepakankamos priežiūros) ir žalos. Teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovų veiksmų ir žalos nėra betarpiškas. Į jį įsiterpia nepilnamečio netinkami veiksmai, tačiau jie nenutraukia priežastinio ryšio, o yra tik sudėtinė priežastinio ryšio grandinės dalis.

ATSAKOMYBĖS UŽ ŽALĄ, PADARYTĄ NEPILNAMEČIŲ NUO 14 IKI 18 METŲ, YPATUMAI

Nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų yra iš dalies veiksnūs, o deliktinėje atsakomybėje tai reiškia, jog jie jau gali savarankiškai atsakyti už deliktu padarytą žalą. Tačiau turėtina galvoje, kad nepilnamečiai tokiame amžiuje dažniausiai negali atlyginti žalos dėl to, jog jie neturi turto. Iš kitos pusės, netinkamas nepilnamečių elgesys yra sąlygotas tėvų, globėjų auklėjimo, šių asmenų ir kitų institucijų priežiūros.Tai sudaro pagrindą nustatyti papildomą (subsidinę) atsakomybę tėvams, globėjams ar kitoms institucijoms. Jų atsakomybės sąlyga yra jų kaltė dėl netinkamo vaikų auklėjimo arba priežiūros. Kaltė yra preziumuojama.

Šių asmenų – tėvų, globėjų ir kitų priežiūros institucijų – pareiga atlyginti žalą pasibaigia dėl žalą padariusio asmens pilnametystės, taip pat kai jis iki pilnametystės įgyja turto ar lėšų, kurių pakanka žalai atlyginti. Vadinasi, išnyksta papildomos atsakomybės taikymo prielaidos. Nuo šio momento už žalą tampa atsakingu tik ją padaręs buvęs nepilnametis, ar nepilnametis asmuo, kurio turto pakanka žalai atlyginti.

Jeigu žala yra padaryta bendrais nepilnamečių veiksmais, tai jie atsako solidariai, o tėvai, globėjai r kitos institucijos atsako papildomai dalinės atsakomybės tvarka pagal savo kaltės laipsnį.

ATSAKOMYBĖ UŽ ŽALĄ, PADARYTĄ NEVEIKSNIŲ ASMENŲ, RIBOTAI VEIKSNIŲ AR ASMENŲ, NEGALINČIŲ SUPRASTI SAVO VEIKSMŲ REIKŠMĖS

Asmenys, kurie įstatymo nustatyta tvarka yra pripažinti neveiksniais, negali būti civilinių teisinių santykių subjektais. Tai reiškia, kad jie negali būti ir nesutartinės civilinės teisinės atsakomybės subjektais. Jų padaryta žala turi būti atlyginama, todėl numatyta, jog pripažinto neveiksniu fizinio asmens padarytą žalą atlygina globėjas ar institucija, privalanti jį prižiūrėti, jeigu jie neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Globėjų ar institucijų kaltė šiuo atveju suprantama kaip nevykdymas priežiūros ar jos nepakankamas arba aplaidus vykdymas, sudaręs sąlygas žalingiems asmens veiksmams pasireikšti. Jeigu globėjas ar prižiūrinti institucija įrodys, kad jie ėmėsi visų protingai įmanomų atsargumo priemonių, arba tokių priemonių negalėjo įgyvendinti dėl svarbių priežasčių, tai jie gali būti atleisti nuo civilinės atsakomybės.

Neveiksniu pripažinto asmens globėjo ar jį prižiūrinčios institucijos atsakomybės už neveiksnaus asmens padarytą žalą pagrindas yra jų pačių kalti veiksmai, todėl žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia dėl to, kad neveiksnus asmuo po to yra pripažįstamas veiksniu.

Įstatymas numato atvejus, kai atsakomybė už pripažinto neveiksniu asmens padarytą žalą gali būti perkelta pačiam neveiksniam žalą padariusiam asmeniui:

1) jei globėjas mirė;

2) jei globėjas neturi pakankamai lėšų žalai atlyginti.

Žala gali būti perkeliama esant tokioms sąlygoms:

1) kai ji padaryta asmens sveikatai ar gyvybei,

2) žalą padaręs asmuo turi pakankamai lėšų.

Toks atsakomybės perkėlimas laikytinas ne civilinės atsakomybės taikymu, bet socialinės gynybos priemone, kuri teismo taikoma ypatingais atvejais, siekiant apsaugoti ypač svarbius nukentėjusiojo interesus, kurie socialiai labai vertingi ir ginami.

Atsakomybė už pripažinto neveiksniu asmens padarytą žalą pagrindu ir tvarką nustato CK 6.278 straipsnis (CK 491 str.). Jis taikomas tada, kai žalos padarymo metu yra sprendimas dėl asmens pripažinimo neveiksniu. Jei tokio sprendimo nėra, tai atsakomybės taikymas svarstomas kitais pagrindais (atsakomybė už savo veiksmų reikšmės suprasti negalinčio asmens padarytą žalą ar kt., pvz., žala afekto būklėje).

RIBOTO VEIKSNUMO ASMENS CIVILINĖ ATSAKOMYBĖ

Asmens veiksnumas gali būti ne visiškas, t.y. jis pripažintas veiksniu ribotai, tam tikrą jo veiksnumą susiaurinant. Toks asmuo yra visateisis žalos padarymo teisinių santykių subjektas, todėl turi vykdyti prievolę dėl deliktu padarytos žalos atlyginimo. Civilinio kodekso 6.268 straipsnio 2 dalis numato, kad asmenys, pripažinti ribotai veiksniais dėl piktnaudžiavimo alkoholiu arba narkotinėmis, toksinėmis, ar psichotropinėmis medžiagomis, padarytą žalą atlygina bendrais pagrindais. Asmenų veiksnumas apribojimas siekiant ginti turtinius jo ar šeimos interesus ir sukelia konkrečius pasekmes - apriboja veiksnumą dėl sandorių sudarymo ar atliekant tam tikrus teisiškai reikšmingus veiksmus (CK 2.11 straipsnio 2 dalis). Dalies veiksnumo ribojimas nedaro įtakos šio asmens veiksnumui deliktinių prievolių vykdymo srityje. Šio asmens rūpintojas neprivalo ribotai veiksnaus asmens prižiūrėti, todėl rūpintojui neatsiranda prievolė atlyginti žalą.

ATSAKOMYBĖ UŽ ŽALĄ, PADARYTĄ FIZINIO ASMENS, NEGALINČIO SUPRASTI SAVO VEIKSMŲ REIKŠMĖS

Žalą gali padaryti fiziniai asmenys, esantys jos padarymo metu tokioje būklėje, kai jie nesupranta savo veiksmų reikšmės ar negali jų valdyti. Baudžiamojoje teisėje ši situacija apibrėžiama kaip nepakaltinamumo būklė ir yra pagrindas netaikyti baudžiamosios atsakomybės. Civilinėje teisėje yra įtvirtinta tokia pat bendra taisyklė, kad veiksnus fizinis asmuo (ribotai veiksnus), padaręs žalą tokios būsenos kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako.Iš šios bendrosios taisyklės numatytos išimtys.

Pirma. Asmuo neatleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu tokios būsenos jis tapo pavartodamas alkoholinius gėrimus, narkotines, psichotropines, toksines medžiagas ar kitokiu būdu. Atsakomybės pagrindu šiuo atveju yra asmens išankstinė kaltė, kai jis, vartodamas atitinkamo poveikio medžiagas ar veikdamas kitokiu būdu, privalo numatyti galimas pasekmes, o tai turi apimti ir galimybę padaryti žalą. Tuo asmuo prisiima žalos padarymo riziką ir nėra pagrindo jam atsakomybės netaikyti.

Antra. Jei žala padaryta ypatingai svarbiam objektui, teismui leidžiama priteisti visišką ar dalinį žalos atlyginimą iš asmens, kuris žalos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Įstatyme (CK 6.268 straipsnio 2 dalyje) nurodytos tokios sąlygos:

1) žala turi būti padaryta asmens sveikatai ar gyvybei;

2) nukentėjusiojo asmens turtinė padėtis turi būti sunki;

3) žalą padariusio asmens turtinė padėtis įgalintų priteisti žalos atlyginimą iš jo;

4) tai būtų įmanoma pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Trečia. Žalos atlyginimo prievolė gali būti perkeliama nuo žalą padariusio asmens kitiems asmenims.

Išimtis taikoma tik tais atvejais, kai žala padaryta asmens, nesugebančio suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo. Tai reiškia, kad žalos padarymas niekaip nėra susijęs su paties žalą padarančio asmens veiksmais, jo būklė yra sąlygota objektyvių aplinkybių.

Gali būti perkeliama atsakomybė kitiems subjektams, atitinkantiems tokius reikalavimus;

1) jie kartu gyvena su žalą padariusiu asmeniu;

2) jie yra įstatymo numatytame giminystės ryšyje ar santykiuose – tėvai, pilnamečiai vaikai, sutuoktinis;

3) jie žinojo apie žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių pripažinti jį neveiksniu.

Šių asmenų atsakomybės pagrindas yra jų pačių kaltė už nesiėmimą priemonių. Kaltei nustatyti būtina gauti duomenų, jog jie žinojo ir suvokė asmens psichinę būklę, o nesiimdami priemonių neveiksniu pripažinti asmenį neveiksniu, faktiškai sudarė sąlygas, kad niekas neatsako už jo padarytą žalą. Jei psichiškai nesveiku asmeniu būtų pasirūpinta, pareiga atlyginti žalą tektų jo globėjui ar prižiūrinčiai institucijai pagal CK 6.278 straipsnį. Nepasirūpinimas kartu gyvenančiu psichiškai nesveiku asmeniu, sudarant sąlygas išvengti galimo žalos atlyginimo, yra pagrindas uždėti jiems prievolę atsakyti už šių asmenų padarytą žalą.

REGRESO YPATYBĖS

Tėvai, globėjai, rūpintojai, 6.275, 6.276 ir 6.278 straipsniuose nurodytos priežiūros institucijos (mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros, globos (rūpybos) ir kt.), atlyginę žalą, padarytą nepilnamečio ar pripažinto neveiksniu fizinio asmens, neturi regreso teisės į šiuos asmenis.

Pirma. Jiems nustatyta savarankiška prievolė už jų   pačių kaltę.

Antra. Žalą padarę asmenys nėra teisės, taip pat ir deliktinių teisinių santykių, subjektai.



Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare



DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 858
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved