CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

ATSAKOMYBĖ Uˇ DIDESNIO PAVOJAUS ALTINIŲ PADARYTĄ ˇALĄ

teisė

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

ATSAKOMYBĖ Uˇ DIDESNIO PAVOJAUS ALTINIŲ PADARYTĄ ˇALĄ

Didesnio pavojaus altinio sąvoka ir rūys. Didesnio pavojaus altinio valdymo sąvoka ir pagrindai. Valdymo perleidimas. Teisėtas ir neteisėtas didesnio pavojaus altinio valdytojas. Neteisėtas u˛valdymas kaip valdymo pasibaigimo pagrindas.

Atsakomybės u˛ didesnio pavojaus altinio padarytą ˛alą pagrindų ypatumai. Didesnio pavojaus altinio valdytojo civilinės atsakomybės netaikymo pagrindai.

Atsakomybė u˛ ˛alą, padarytą keleto didesnio pavojaus altinių tretiesiems asmenims.

Atsakomybė u˛ ˛alą, atsiradusią dėl padidintą pavojų aplinkiniams asmenims keliančios veiklos, padarytą didesnio pavojaus altinių valdytojams.

Regresinių reikalavimų ypatumai.

Didesnio pavojaus altinio padaryta ˛ala yra iskiriama į specialųjį deliktą dėl to, kad ypatybių turi ˛alos padarymo mechanizmas ir civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos. Pagal civilinio kodekso 6.270 straipsnį asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus altinio padarytą ˛alą, jeigu neįrodo, kad ˛ala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. i atsakomybė atsiranda nepriklausomai nuo kaltės, todėl yra grie˛tesnė, palyginus su paprasta civiline teisine atsakomybe. Kai kuriose alyse ji vadinama grie˛ta atsakomybe, kitur – absoliučia arba padidinta. Tiksliausia ją būtų vertinti kaip grie˛tą, kadangi yra lengvesnės jos taikymo sąlygos, vadinasi, grie˛čiau gali būti veikiamos prievolės skolininkas. Padidinta ar grie˛ta didesnio pavojaus altinio valdytojo atsakomybė nereikia didesnio atsakomybės dyd˛io. Didesnio pavojaus altinio valdytojo atsakomybės dydis yra toks pat kaip ir bendrojo delikto atveju, nes CK 6.270 straipsnis nedaro iimčių i bendrųjų ˛alos dyd˛io nustatymo taisyklių (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), tik atsakomybės atsiradimo, taikymo ir atleidimo (netaikymo) pagrindai yra kitokie.

SĄVOKA

Pagrindinės didesnio pavojaus altinio teorijos yra dvi:

1) veiklos teorija;

2) objekto teorija.

Pirma. Pagal veiklos teoriją didesnis pavojus altinis yra tam tikros rūies veikla, susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams. Būtent taip didesnio pavojaus altinis yra apibrė˛iamas CK 6.270 straipsnyje. Su ia nuomone sutinka ir Lietuvos Aukčiausiasis Teismas 1996 m. ir 2000 m. Senato nutarimuose, kasacinės instancijos teismo nutartyse.

Antra. Objekto teorija sako, kad padidinto pavojaus altinis yra materialaus pasaulio daiktai, turintys aplinkiniams pavojingų savybių, kurios negali būti ˛mogaus visikai kontroliuojamos.

Pagal įstatymų prasmę matyti, jog jose kalbama apie tam tikrų objektų didesnį pavojų aplinkiniams. Sakysime, įstatymas ivardija tokius objektus, kaip transporto priemones, sprogstamąsias ir chemines med˛iagas, akivaizdu, kad kalbama apie ypatingus materialaus pasaulio daiktus, objektus, kurie turi specifinių savybių.

Teisės mokslas ir teismų praktika nesilaiko vienos i teorijų, o abi jas derina. Ir veikos, ir objekto teorijos alininkai savo pozicijų neabsoliutizuoja, o stengiasi sujungti į vieną. Todėl didesnio pavojaus altinį galima apibūdinti ir per veiklos, ir per objekto sąvoką, įvertinant, kad tai neatsiejamai susiję dalykai. io specifinio delikto po˛iūriu negali būti didesnio pavojaus altiniu veikla, nesusijusi su ypatingu materialiniu objektu, lygiai kaip negali būti didesnio pavojaus altiniu objektas, su kuriuo nesusijusi ˛mogaus veikla. Vienais atvejais padidintą pavojingumą lemia objekto pobūdis (tada bet kokia veikla su juo yra labiau pavojinga – nuodingos, radioaktyvios, sprogstamosios med˛iagos ir kt.), kitais atvejais – veiklos pobūdis su objektu, kuris yra ypatingesnis, bet ne visada kelia didesnę grėsmę (didesnį pavojų sukelia tik tam tikros rūies veikla su tuo objektu – transporto priemonių naudojimas ir kt.).

Ar tam tikra veikla (objektas) kelia didesnį pavojų aplinkiniams asmenims, sprend˛iama pagal tai, ar juo sudaroma didesnė galimybė padaryti ˛alą aplinkiniams, negu įprastai. Pagal CK 6.270 straipsnį didesnis pavojus turi būti suvokiamas kaip egzistuojantis objektyviai - didesnio laipsnio galimybė sukelti ˛alingas pasekmes nei tada, kai vykdoma įprastinė veikla su objektais, neturinčiais specifinių savybių. Tai paaikinama ypatingų pavojingų savybių naudojimu ar tokių savybių atsiradimu naudojimo metu, kai jos dėl savo pobūd˛io ˛mogaus negali būti visikai kontroliuojamos. Tai reikia, kad didesnė galimybė padaryti ˛alą ilieka net ir tuomet, kai laikomasi numatytų saugumo priemonių, saugumo technikos taisyklių ir kitų reikalavimų, bet grėsmė nepaalinama.

Ar tam tikra veikla ar objektas kelia didesnį pavojų aplinkiniams, gali būti nustatoma pagal įvairius kriterijus. Turi būti įvertintas veiklos mastas, pobūdis, o jei tai susiję su materialiu objektu, tai gali turėti įtakos ne tik kokybės, bet ir kiekybinės objekto charakteristikos.

Didesnio pavojaus altiniai gali būti įvairiai klasifikuojami. Įstatymas nurodo bendruosius bruo˛us, kurie priskiriami didesnį pavojų aplinkiniams keliančioms veiklos rūims ar objektams, ivardija pavyzdinį sąraą. Jis nėra baigtinis. Prof. O. A. Krasavičkov suklasifikavo didesnio pavojaus altinius pagal energijos formą, kurią turi materialūs objektai. Jis iskyrė pagrindines keturias didesnio pavojaus altinių grupes:

1) fiziniai didesnio pavojaus altiniai. Jie skirstomi į:

1.1. mechaniniai (transporto priemonės ir kt.);

1.2. elektriniai (auktos įtampos įrenginiai, perdavimo linijos, generatoriai ir kt.);

1.3. iluminiai (katilinės, garą tiekiantys įrenginiai ir kt.);

2) fizikiniai-cheminiai (radioaktyvios med˛iagos, jas naudojantys įrenginiai ir kt.);

3) cheminiai didesnio pavojaus altiniai, kurie skirstomi į:

3.1. nuodijantys (nuodingos, stipriai veikiančios, toksinės med˛iagos ir kt.);

3.2. sprogstamosios (dujos, sprogstamosios med˛iagos ir kt.);

3.3. ypatingai degios med˛iagos (benzinas, kitos ypatingos kuro rūys ir kt.);

4) biologiniai didesnio pavojaus altiniai, jie dar skirstomi į:

4.1 zoologinius (laikiniai gyvūnai, atskiros naminių gyvūnų rūys r kt.);

4.2 mikrobiologiniai (mikroorganizmų lamai ir kt.).

Gali būti, kad tam tikras objektas nepaklius nė į vieną i ių klasifikacijų, ji yra sąlyginė. Kitas objektas ar susijusi veikla su keliais po˛ymiais gali būti priskiriama prie kelių klasifikacijų.

ˇymų vaidmenį pripa˛įstant objektus keliančiais didesnį pavojų aplinkiniams vaidina teismų praktika, nes įstatyme yra duoti bendrieji didesnio pavojaus altinio po˛ymiai, o teismai konkrečiose aplinkybėse sprend˛ia, ar ˛ala padaryta dėl didesnį pavojingumą aplinkiniams keliančios veiklos,.

Atsakomybė u˛ veiklą, keliančią didesnį pavojingumą aplinkiniams, yra ypatinga, grie˛tesnė, todėl ypatingos ˛alos atlyginimo taisyklės gali būti taikomos tik tada, kai ˛ala aplinkiniams yra padaryta tomis pavojingomis objekto savybėmis, dėl kurių jis priskiriamas prie didesnio pavojaus altinio. Transporto priemonė kaip didesnio pavojaus altinis yra todėl, kad jo naudojimo metu pasireikia judėjimo energija, kuri negali būti ˛mogaus visikai kontroliuojama. Atsakomybė u˛ ˛alą, kaip padarytą didesnio pavojaus altinio, atsiras tada, kai ˛ala bus kaip nesuvaldomos transporto priemonės judėjimo energijos rezultatas. Pa˛ymėtina, jog atsakomybė u˛ judėjimo energiją gali atsirasti dėl veikimo (eksploatuojant transporto priemonę – ja va˛iuojant, ją stumianti ir pan.), ar neveikimo (neu˛tikrinant jos nepajudėjimo, kad ji nepadarytų ˛alos – pajudėjus savaime atsiranda judėjimo energija dėl valdytojo neveikimo – netinkamo pastatymo, transporto priemonės gedimo ir pan.). Tačiau atsakomybė u˛ ˛alą, padarytą transporto priemonės, nebus kaip atsakomybės u˛ didesnio pavojaus altinio padarytą ˛alą, jei ˛ala atsiras ne dėl transporto priemonės judėjimo energijos poveikio, o kitų veiksmų. Pvz., kai palikta be viesų kelyje transporto priemonė sudarys kliūtį kitoms transporto priemonėms, atsiras atsakomybė bendrojo delikto sąlygoms (dėl kaltės), o ne dėl didesnio pavojaus altinio veikimo. Jei ˛ala padaroma vykdant veiklą su didesnio pavojaus altiniu, tačiau ne dėl jo pavojingų savybių veikimo, tai civilinė atsakomybė u˛ padarytą ˛alą atsiranda bendrais pagrindais.

VALDYMO IR VALDYTOJO SĄVOKOS

Atsakingu asmeniu u˛ ˛alą, padarytą didesnio pavojaus altinio, įstatymas numato esant didesnio pavojaus altinio valdytoją. CK 6.270 straipsnio 2 dalis apibrė˛ia, kad tai asmuo, valdantis didesnį pavojaus altinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir kt.). Teismų praktika i esmės sutinka su tokiu valdytojo traktavimu, atkreipdama dėmesį, kad valdytojas io specialaus delikto prasme nereikia tik daiktinės valdymo teisės įgyvendinimo (nuosavybės teisės sudėtinės dalies, valdymo kaip savarankikos daiktinės teisės, valdymo patikėjimo teise ir kt.). Valdymas reikia ir valdymo kaip prievolinės teisės pagrindu atsirandančios teisės įgyvendinimas – faktinis turėjimas daikto savo vald˛ioje ir galėjimas daryti jam ūkinį, ekonominį ar teisinį poveikį. Taigi didesnio pavojaus altinio valdymas – tai veikla daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu eksploatuojant ar kitu būdu panaudojant objektą, kai jos metu pasireikia pavojingos aplinkiniams objekto savybės. Pavojingų savybių pasireikimas atsiskleid˛ia tokiais būdais – 1) buvo nerykiai, bet materializuojasi, 2) nebuvo, bet dėl eksploatavimo susikūrė ir sukūrė neigiamas pasekmes.

Teisinis valdymo pagrindas – tai daiktinė ar prievolinė teisė, kurios pagrindu asmuo veikia teisėtai – turi teisę naudotis, eksploatuoti daiktą, naudoti jo naudingas savybes. I kitos pusės i teisė suponuoja pareigą atsakyti pagal įstatymą u˛ ˛alą, kuri atsiranda dėl tokios veiklos.

Materialinis valdymo pagrindas – tai asmens realus galėjimas įgyvendinti teisinį valdymo pagrindą. Asmuo turi turėti galimybę i tikrųjų eksploatuoti ar kitu būdu naudoti objektą, turintį pavojingų savybių. Naudoti reikia galimybę daryti jam bet tokį fizinį poveikį, tai rekia ir to daikto laikymą, saugojimą. Daiktas asmeniui turi būti perleistas teisine prasme, nebūtinai fizikai. Įforminus daikto teisių perleidimą teisine prasme da˛niausiai sukuriamos prielaidos, kad valdymą kaip pavojingesnę aplinkiniams veiklą vykdo kitas asmuo.

Valdytojas ne visada reikia asmenį, technikai ar fizikai valdantį (vairuojantį ar kt.) didesnio pavojaus altinį. Fizinį valdymą įgyvendinantis asmuo ne visada yra didesnio pavojaus altinio valdytojas io specialaus delikto prasme.

Asmuo, kuris darbo teisinių santykių pagrindu (pagal darbo, tarnybos, samdos, darbo narystės pagrindu ir kt. sutartį) naudoja transporto priemonę (vairuojas, pilotas, operatorius, maininkas ar kt.), nėra didesnio pavojaus altinio valdytojas ir u˛ padarytą ˛alą tiesiogiai nukentėjusiajam neatsako. Jo atsakomybė yra netiesioginė – regreso tvarka jis gali atsakyti didesnio pavojaus altinio valdytojui, atlyginusiam ˛alą. Didesnio pavojaus altinio valdytojas atsako ir tada, kai ˛ala padaryta ne darbo vietoje, ne darbo laiku, ne ryium su darbo pareigų ar u˛duočių atlikimu. Tokia pozicija paaikinama tuo, kad didesnio pavojaus altinio valdytojas yra patikėjęs kitam asmeniui didesnio pavojaus altinį, tačiau nenustojo atsakomybės u˛ juo padarytą ˛alą. i taisyklė irgi nėra absoliuti, bet čia jau pereinama prie teisėto ir neteisėto valdymo problemos.

Valdymo faktui nustatyti svarbus valdymo prad˛ios, valdymo perleidimo ir valdymo pabaigos momentas. Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių.

Teisėto perleidimo atveju tai nustatoma pagal daiktinių ar prievolinių teisių atsiradimo ir pasibaigimo pagrindus, tvarką ir momentą.

Reikia vadovautis tuo, kad valdymą kaip veiklą asmuo pradeda įgyvendinti nuo tada, kai įgyja atitinkamą daiktinę teisę, nes su ja įgyjamos ir atitinkamos pareigos (atsakomybė u˛ ˛alą). Su galimybe įgyvendinti prievolės teisės pagrindu atsirandančią teisę susikuria ir prievolė vykdyti su tuo susijusias pareigas (prireikus, atsakyti u˛- didesnio pavojaus altinio padarytą ˛alą).

Didesnio pavojaus altinio valdytojo atsakomybė nepasibaigia neteisėto perleidimo atveju, t.y. kai jis valdymą perleid˛ia ne teisės aktų numatytais pagrindais ar tvarka. Tada yra pagrindas buvusio didesnio pavojaus altinio valdytojo atsakomybei (nes ji nepasibaigė) ir didesnio pavojaus altinio naujojo valdytojo atsakomybei (ji atsirado dėl faktinio pavojingesnės aplinkiniams asmenims veiklos vykdymo). Tokią taisyklę suformulavo teismų praktika, tuo pripa˛indama, kad didesnio pavojaus altinio padarytą ˛alą gali atlyginti asmuo, valdantis didesnio pavojaus altinį ir teisėtu pagrindu, ir neteisėtu pagrindu, bet faktikai. Pa˛ymėtina, kad tokia nuostata buvo suformuluota iki naujojo CK priėmimo, o ankstesniame įstatyme nebuvo didesnio pavojaus altinio valdytojo apibrė˛imo ir nebuvo akcentuojama, jog galima atsakomybė tik valdymui esant teisėtam. Esant dabartiniam CK 6.270 straipsnyje nustatytam reguliavimui įstatymas pripa˛įsta esant ir neteisėto didesnio pavojaus altinio valdytojo atsakomybę.

Didesnio pavojaus altinio valdytojo atsakomybė pasibaigia dėl neteisėto altinio u˛valdymo, t.y. kai valdytojas įrodo, kad galimybė valdyti didesnio pavojaus altinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Valdymo pasibaigimo sąlygos iuo atveju yra tokios:

1) valdytojas neteko galimybės naudotis (eksploatuoti, tvarkyti) didesnio pavojaus altiniu;

2) tai įvyko dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų (prietaringų teisei ir valdytojo valiai);

3) tai įvyko nesant didesnio pavojaus altinio valdytojo kaltės.

Esant tokioms sąlygoms u˛ didesnio pavojaus altinio padarytą ˛alą atsako asmuo, neteisėtai u˛valdęs didesnio pavojaus altinį. Tuo įstatymas daro iimtį i CK 6.270 straipsnyje pateiktos bendros taisyklės, kad valdytojas yra tik asmuo, valdymą kaip veiklą įgyvendinantis tik teisėtu pagrindu.

Esant tokioms sąlygoms, kai galimybė valdyti didesnio pavojaus altinį prarasta dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, bet esant ir valdytojo kaltės (netinkamas didesnio pavojaus altinio laikymas, saugojimas ar kt.), tai neteisėtai veikęs asmuo ir kaltas valdytojas atsako u˛ ˛alą solidariai. I esmės i situacija tolygi situacijai, kai valdytojas neteisėtai parleid˛ia valdyti altinį kitam asmeniui (neteisėto perleidimo atveju valdytojo kaltė yra netgi didesnio laipsnio, kadangi jis veikia aktyviai, apgalvotai ir sąmoningai). Kaltė neteisėto u˛valdymo atveju da˛niausiai pasireikia neatsargumo, aplaidumo forma. Didesnio pavojaus altinio valdytojo kaltė dėl u˛valdymo gali būti nustatyta, jei jis nepanaudojo įprastinių apsaugos priemonių ir apsaugos būdų. Nereikalaujama, kad jis imtųsi specialių apsaugos būdų (signalizacijos įvedimo, apsaugos samdymo, specialių prie˛iūros sistemų, nenumatytų teisės aktai, įvedimo ir kt.).

Sudėtingi klausimai, kai didesnio pavojaus altinis valdomas kelių asmenų. Gali būti, kad nuosavybės teise didesnio pavojaus altinis priklauso keliems asmenims. Pirmiausia svarbu, ar tai dalinė, ar jungtinė nuosavybė. Antra, gali būti, kad naudotis (eksploatuoti) gali keli asmenys, įgyvendinantys skirtingas teises.

Pvz., savininkas gali suteikti naudotis transporto priemonę kitam asmeniui. Savininkas gali naudotis daiktinės teisės pagrindu, o naudotojas gali vykdyti ią veiklą prievolinės teisės pagrindu. Kuris i ių asmenų vykdė veiklą, susijusią su didesniu pavojumi aplinkiniams asmenims, spręstina pagal minėtą materialinį po˛ymį. Valdytojas bus tas, kurio ˛inioje realiai buvo didesnio pavojaus altinis. Teismų praktiką suformulavo, kad i sutuoktinių, valdančių automobilį bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindu, valdytojas yra tas, kuris betarpikai automobilį eksploatuoja ir todėl yra atsakingas u˛ jo padarytą ˛alą.

Transporto priemonių nuomos atveju yra skirtumas, ar nuoma yra teikiant vairavimo ar techninės prie˛iūros paslaugas, ar jų neteikiant. Pirmu atveju u˛ ˛alą, padarytą nuomojama transporto priemone, atsako nuomotojas, o kitu – nuomininkas.

KELETO DIDESNIO PAVOJAUS ALTINIŲ PADARYTA ˇALA

Kai ˛ala yra padaroma tretiesiems asmenims dėl kelių didesnio pavojaus altinių sąveikos, tai jų valdytojai atsako solidariai. Tai reikia, kad ilieka visos kitos didesnio pavojaus altinio valdytojo atsakomybės sąlygos, pagal tuos pat kriterijus nustatoma, kuris asmuo vykdė pavojingą veiklą, kuris atsakingas u˛ ˛alą. Asmenys, atsakingi u˛ ˛alą, privalo ją atlyginti tokia pat apimtimi, kaip ir esant vieno valdytojo atsakomybei. iuo atveju nėra svarbu, dėl kurio i valdytojų kaltės įvyko sąveika (susidūrimas, atsitrenkimas ar kitoks kontaktas). Kaltės klausimas yra svarbus taikant netiesioginę atsakomybę, t.y. regresinio reikalavimo atveju. Tuomet didesnio pavojaus altinio valdytojai nustatinėja kaltę dėl sąveikos. Iki to ˛ala nukentėjusiajam – trečiajam asmeniui - turi būti atlyginta, nes neatsiras regresinis reikalavimas.

Kai ˛ala keleto didesnio pavojaus altinių sąveika padaryta jų valdytojams, tai ji atlyginama bendrais pagrindais. Tai reikia, kad ją atlygina kaltasis didesnio pavojaus altinio valdytojas. Čia gali susidaryti tokios situacijos:

1) kai ˛ala padaryta vienam valdytojui;

2) kai ˛ala padaryta abiem.

ˇalos atlyginimo principai tokie:

1) ˛alą, padarytą valdytojui dėl kito valdytojo kaltės, atlyginama kaltasis valdytojas;

2) ˛ala, padaryta kaltajam valdytojui, neatlyginama;

3) esant abiejų valdytojų kaltei, ˛alos atlyginimas nustatomas pagal didesnio pavojaus altinių valdytojų kaltės laipsnį;

4) nesant kaltės ˛ala neatlyginama.

ˇala turi būti atlyginama asmenims, kuriems ji padaryta. Anksčiau didesnio pavojaus altinio ekipa˛o nariams (vairuotojui, traktorininkui ir kt.) nebuvo atlyginama padaryta ˛ala pagal io specialaus delikto taisykles, t.y. taikant grie˛tą valdytojo atsakomybę, o bendraisiais pagrindais, nustačius darbdavio kaltę (CK 499 str.). iuo metu Kelių transporto kodeksas numato kitas taisykles, kurios i esmės sutampa su naujojo CK taisyklėmis.

Sprend˛iant dėl atsakomybės iuo atveju yra netaikoma kaltės prezumpcija, t.y. nei vienao i valdytojų kaltė i anksto nėra laikoma nustatyta. ˇala atlyginama tam valdytojui, kuris įrodo, kad atsakovas yra kaltas.

VALDYTOJO ATLEIDIMO NUO ATSAKOMYBĖS AR JOS NETAIKYMO PAGRINDAI

Didesnio pavojaus altinio valdytojo civilinė atsakomybė yra grie˛ta, padidinta, bet ne absoliuti. Tai reikia, kad tam tikromis sąlygomis ji netaikoma.

CK 6.270 straipsnis numato pagrindus, kada civilinė atsakomybė neatsiranda. Didesnio pavojaus altinio valdytojo atsakomybė neatsiranda, kai nustatoma, jog ˛alos atsiradimo prie˛astis yra:

1) nenugalima jėga;

2) nukentėjusiojo tyčia;

3) nukentėjusiojo didelis neatsargumas.

Įrod˛iusiam iuos pagrindus valdytojui neturi būti taikoma civilinė atsakomybė, kaip nesant atsakomybės pagrindo. Teisikai reikmingas prie˛astinis ryys iuo atveju turi būti nustatytas tarp nenugalimos jėgos ar nukentėjusiojo asmens veiksmų ir ˛alingų pasekmių. Tai leistų daryti ivadą, kad neegzistuoja teisikai reikmingas prie˛astini ryys tarp valdytojo veiklos ir ˛alos. Tai yra besąlyginiai civilinės atsakomybės netaikymo pagrindai, jie nesaistomi teismo nuo˛iūra. Teismas konstatavęs tokius faktus, neturi atsakomybės taikyti.

Nenugalima jėga turi pasireikti kaip iorinis faktorius, veikiantis didesnio pavojaus altinį, o ne didesnio pavojaus altinio pavojinga savybė.

Nukentėjusiojo asmens kalti veiksmai turi pasireikti kaip tyčia ar didelis neatsargumas, todėl paprastas neatsargumas neturi reikmės. Į nukentėjusiojo asmens kaltę neatsi˛velgiama, kai iiekoma dėl maitintojo gyvybės netekimo atsiradusią ˛alą ir atlyginant laidojimo ilaidas.

Nukentėjusiojo didelis neatsargumas kaip atsakomybės netaikymo sąlyga, kartu yra ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės bendroji sąlyga. Ją numato CK 6.282 straipsnis, kuris numato bendras taisykles visiems, t.y. ir specialiems deliktams. Todėl nukentėjusiojo didelis neatsargumas nėra besąlygika civilinės atsakomybės atleidimo sąlyga. Ją taikant reikia vadovautis tuo, jog ˛alos atlyginimas gali būti suma˛intas, arba reikalavimas atlyginti ˛alą atmestas.

Jeigu dėl ˛alos padarymo yra didesnio pavojaus altinio valdytojo kaltė ir nustatytas didelis nukentėjusiojo neatsargumas, tai teismas gali tik suma˛inti didesnio pavojaus altinio valdytojo atsakomybę, priklausomai nuo nukentėjusiojo kaltės laipsnio. Jeigu didesnio pavojaus altinio valdytojo kaltės nėra, bet nustatytas nukentėjusiojo didelis neatsargumas, tai teismas privalo suma˛inti didesnio pavojaus altinio valdytojo atsakomybę, o gali iekinį ir atmesti. Tai reiktų visiką atleidimą nuo civilinės atsakomybės.

Civilinės atsakomybės netaikymo pagrindai, vartojami teismo nuo˛iūra:

1) ˛alą padariusio asmens turtinė padėtis (CK 6.282 straipsni);

2) trečiojo asmens veikla (CK 6.253 straipsnio 4 dalis);

3) nukentėjusiojo asmens sutikimas ar rizikos prisiėmimas (CK 6,253 straipsnio 5 dalis);

4) būtinasis reikalingumas (CK 6.274 straipsnis);

5) būtinoji gintis ar savigyna (CK 6.269 straipsnis.

ˇalą padariusio asmens turtinė padėtis kaip civilinės atsakomybės netaikymo pagrindas pasi˛ymi tuo:

1) tai yra pagrindas suma˛inti ˛alos dydį, bet ne visikai atleisti nuo civilinės atsakomybės;

2) gali būti taikomas valdytojui ir fiziniam ir juridiniam asmeniui;

3) taikomas, jei ˛ala padaryta ne tyčia, o dėl didelio, paprasto neatsargumo ar be kaltės.

Būtinosios ginties ar būtinojo reikalingumo sąlygomis padaryta ˛ala nėra atlyginama, tai liečia ir atvejus, kai iose sąlygose ˛ala yra padaryta didesnio pavojaus altinio. Jo valdytojo atleidimas nuo civilinės atsakomybės vykdomas specialiųjų deliktų sąlygomis (būtinosios ginties, savigynos, būtinojo reikalingumo).

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 934
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/251/ATSAKOMYB-U-DIDESNIO-PAVOJAUS-52617.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/251/ATSAKOMYB-U-DIDESNIO-PAVOJAUS-52617.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/251/ATSAKOMYB-U-DIDESNIO-PAVOJAUS-52617.php">ATSAKOMYBĖ Uˇ DIDESNIO PAVOJAUS ALTINIŲ PADARYTĄ ˇALĄ</a>

ATSAKOMYBĖ Uˇ DIDESNIO PAVOJAUS ALTINIŲ PADARYTĄ ˇALĄ

teisė

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul:

ATSAKOMYBĖ Uˇ DIDESNIO PAVOJAUS ALTINIŲ PADARYTĄ ˇALĄ