Scrigroup - Documente si articole

     

HomeDocumenteUploadResurseAlte limbi doc
BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

ATSAKOMYBĖ UŽ DIDESNIO PAVOJAUS ŠALTINIŲ PADARYTĄ ŽALĄ

teisė



+ Font mai mare | - Font mai mic



DOCUMENTE SIMILARE

ATSAKOMYBĖ UŽ DIDESNIO PAVOJAUS ŠALTINIŲ PADARYTĄ ŽALĄ

Didesnio pavojaus šaltinio sąvoka ir rūšys. Didesnio pavojaus šaltinio valdymo sąvoka ir pagrindai. Valdymo perleidimas. Teisėtas ir neteisėtas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Neteisėtas užvaldymas kaip valdymo pasibaigimo pagrindas.



Atsakomybės už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą pagrindų ypatumai. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinės atsakomybės netaikymo pagrindai.

Atsakomybė už žalą, padarytą keleto didesnio pavojaus šaltinių tretiesiems asmenims.

Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl padidintą pavojų aplinkiniams asmenims keliančios veiklos, padarytą didesnio pavojaus šaltinių valdytojams.

Regresinių reikalavimų ypatumai.

Didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala yra išskiriama į specialųjį deliktą dėl to, kad ypatybių turi žalos padarymo mechanizmas ir civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos. Pagal civilinio kodekso 6.270 straipsnį asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Ši atsakomybė atsiranda nepriklausomai nuo kaltės, todėl yra griežtesnė, palyginus su paprasta civiline teisine atsakomybe. Kai kuriose šalyse ji vadinama griežta atsakomybe, kitur – absoliučia arba padidinta. Tiksliausia ją būtų vertinti kaip griežtą, kadangi yra lengvesnės jos taikymo sąlygos, vadinasi, griežčiau gali būti veikiamos prievolės skolininkas. Padidinta ar griežta didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė nereiškia didesnio atsakomybės dydžio. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybės dydis yra toks pat kaip ir bendrojo delikto atveju, nes CK 6.270 straipsnis nedaro išimčių iš bendrųjų žalos dydžio nustatymo taisyklių (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), tik atsakomybės atsiradimo, taikymo ir atleidimo (netaikymo) pagrindai yra kitokie.

SĄVOKA

Pagrindinės didesnio pavojaus šaltinio teorijos yra dvi:

1) veiklos teorija;

2) objekto teorija.

Pirma. Pagal veiklos teoriją didesnis pavojus šaltinis yra tam tikros rūšies veikla, susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams. Būtent taip didesnio pavojaus šaltinis yra apibrėžiamas CK 6.270 straipsnyje. Su šia nuomone sutinka ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1996 m. ir 2000 m. Senato nutarimuose, kasacinės instancijos teismo nutartyse.

Antra. Objekto teorija sako, kad padidinto pavojaus šaltinis yra materialaus pasaulio daiktai, turintys aplinkiniams pavojingų savybių, kurios negali būti žmogaus visiškai kontroliuojamos.

Pagal įstatymų prasmę matyti, jog jose kalbama apie tam tikrų objektų didesnį pavojų aplinkiniams. Sakysime, įstatymas išvardija tokius objektus, kaip transporto priemones, sprogstamąsias ir chemines medžiagas, akivaizdu, kad kalbama apie ypatingus materialaus pasaulio daiktus, objektus, kurie turi specifinių savybių.

Teisės mokslas ir teismų praktika nesilaiko vienos iš teorijų, o abi jas derina. Ir veikos, ir objekto teorijos šalininkai savo pozicijų neabsoliutizuoja, o stengiasi sujungti į vieną. Todėl didesnio pavojaus šaltinį galima apibūdinti ir per veiklos, ir per objekto sąvoką, įvertinant, kad tai neatsiejamai susiję dalykai. Šio specifinio delikto požiūriu negali būti didesnio pavojaus šaltiniu veikla, nesusijusi su ypatingu materialiniu objektu, lygiai kaip negali būti didesnio pavojaus šaltiniu objektas, su kuriuo nesusijusi žmogaus veikla. Vienais atvejais padidintą pavojingumą lemia objekto pobūdis (tada bet kokia veikla su juo yra labiau pavojinga – nuodingos, radioaktyvios, sprogstamosios medžiagos ir kt.), kitais atvejais – veiklos pobūdis su objektu, kuris yra ypatingesnis, bet ne visada kelia didesnę grėsmę (didesnį pavojų sukelia tik tam tikros rūšies veikla su tuo objektu – transporto priemonių naudojimas ir kt.).

Ar tam tikra veikla (objektas) kelia didesnį pavojų aplinkiniams asmenims, sprendžiama pagal tai, ar juo sudaroma didesnė galimybė padaryti žalą aplinkiniams, negu įprastai. Pagal CK 6.270 straipsnį didesnis pavojus turi būti suvokiamas kaip egzistuojantis objektyviai - didesnio laipsnio galimybė sukelti žalingas pasekmes nei tada, kai vykdoma įprastinė veikla su objektais, neturinčiais specifinių savybių. Tai paaiškinama ypatingų pavojingų savybių naudojimu ar tokių savybių atsiradimu naudojimo metu, kai jos dėl savo pobūdžio žmogaus negali būti visiškai kontroliuojamos. Tai reiškia, kad didesnė galimybė padaryti žalą išlieka net ir tuomet, kai laikomasi numatytų saugumo priemonių, saugumo technikos taisyklių ir kitų reikalavimų, bet grėsmė nepašalinama.

Ar tam tikra veikla ar objektas kelia didesnį pavojų aplinkiniams, gali būti nustatoma pagal įvairius kriterijus. Turi būti įvertintas veiklos mastas, pobūdis, o jei tai susiję su materialiu objektu, tai gali turėti įtakos ne tik kokybės, bet ir kiekybinės objekto charakteristikos.

Didesnio pavojaus šaltiniai gali būti įvairiai klasifikuojami. Įstatymas nurodo bendruosius bruožus, kurie priskiriami didesnį pavojų aplinkiniams keliančioms veiklos rūšims ar objektams, išvardija pavyzdinį sąrašą. Jis nėra baigtinis. Prof. O. A. Krasavičkov suklasifikavo didesnio pavojaus šaltinius pagal energijos formą, kurią turi materialūs objektai. Jis išskyrė pagrindines keturias didesnio pavojaus šaltinių grupes:

1) fiziniai didesnio pavojaus šaltiniai. Jie skirstomi į:

1.1. mechaniniai (transporto priemonės ir kt.);

1.2. elektriniai (aukštos įtampos įrenginiai, perdavimo linijos, generatoriai ir kt.);

1.3. šiluminiai (katilinės, garą tiekiantys įrenginiai ir kt.);

2) fizikiniai-cheminiai (radioaktyvios medžiagos, jas naudojantys įrenginiai ir kt.);

3) cheminiai didesnio pavojaus šaltiniai, kurie skirstomi į:

3.1. nuodijantys (nuodingos, stipriai veikiančios, toksinės medžiagos ir kt.);

3.2. sprogstamosios (dujos, sprogstamosios medžiagos ir kt.);

3.3. ypatingai degios medžiagos (benzinas, kitos ypatingos kuro rūšys ir kt.);

4) biologiniai didesnio pavojaus šaltiniai, jie dar skirstomi į:

4.1 zoologinius (laikiniai gyvūnai, atskiros naminių gyvūnų rūšys r kt.);

4.2 mikrobiologiniai (mikroorganizmų šlamai ir kt.).

Gali būti, kad tam tikras objektas nepaklius nė į vieną iš šių klasifikacijų, ji yra sąlyginė. Kitas objektas ar susijusi veikla su keliais požymiais gali būti priskiriama prie kelių klasifikacijų.

Žymų vaidmenį pripažįstant objektus keliančiais didesnį pavojų aplinkiniams vaidina teismų praktika, nes įstatyme yra duoti bendrieji didesnio pavojaus šaltinio požymiai, o teismai konkrečiose aplinkybėse sprendžia, ar žala padaryta dėl didesnį pavojingumą aplinkiniams keliančios veiklos,.

Atsakomybė už veiklą, keliančią didesnį pavojingumą aplinkiniams, yra ypatinga, griežtesnė, todėl ypatingos žalos atlyginimo taisyklės gali būti taikomos tik tada, kai žala aplinkiniams yra padaryta tomis pavojingomis objekto savybėmis, dėl kurių jis priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinio. Transporto priemonė kaip didesnio pavojaus šaltinis yra todėl, kad jo naudojimo metu pasireiškia judėjimo energija, kuri negali būti žmogaus visiškai kontroliuojama. Atsakomybė už žalą, kaip padarytą didesnio pavojaus šaltinio, atsiras tada, kai žala bus kaip nesuvaldomos transporto priemonės judėjimo energijos rezultatas. Pažymėtina, jog atsakomybė už judėjimo energiją gali atsirasti dėl veikimo (eksploatuojant transporto priemonę – ja važiuojant, ją stumianti ir pan.), ar neveikimo (neužtikrinant jos nepajudėjimo, kad ji nepadarytų žalos – pajudėjus savaime atsiranda judėjimo energija dėl valdytojo neveikimo – netinkamo pastatymo, transporto priemonės gedimo ir pan.). Tačiau atsakomybė už žalą, padarytą transporto priemonės, nebus kaip atsakomybės už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jei žala atsiras ne dėl transporto priemonės judėjimo energijos poveikio, o kitų veiksmų. Pvz., kai palikta be šviesų kelyje transporto priemonė sudarys kliūtį kitoms transporto priemonėms, atsiras atsakomybė bendrojo delikto sąlygoms (dėl kaltės), o ne dėl didesnio pavojaus šaltinio veikimo. Jei žala padaroma vykdant veiklą su didesnio pavojaus šaltiniu, tačiau ne dėl jo pavojingų savybių veikimo, tai civilinė atsakomybė už padarytą žalą atsiranda bendrais pagrindais.

VALDYMO IR VALDYTOJO SĄVOKOS

Atsakingu asmeniu už žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, įstatymas numato esant didesnio pavojaus šaltinio valdytoją. CK 6.270 straipsnio 2 dalis apibrėžia, kad tai asmuo, valdantis didesnį pavojaus šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir kt.). Teismų praktika iš esmės sutinka su tokiu valdytojo traktavimu, atkreipdama dėmesį, kad valdytojas šio specialaus delikto prasme nereiškia tik daiktinės valdymo teisės įgyvendinimo (nuosavybės teisės sudėtinės dalies, valdymo kaip savarankiškos daiktinės teisės, valdymo patikėjimo teise ir kt.). Valdymas reiškia ir valdymo kaip prievolinės teisės pagrindu atsirandančios teisės įgyvendinimas – faktinis turėjimas daikto savo valdžioje ir galėjimas daryti jam ūkinį, ekonominį ar teisinį poveikį. Taigi didesnio pavojaus šaltinio valdymas – tai veikla daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu eksploatuojant ar kitu būdu panaudojant objektą, kai jos metu pasireiškia pavojingos aplinkiniams objekto savybės. Pavojingų savybių pasireiškimas atsiskleidžia tokiais būdais – 1) buvo neryškiai, bet materializuojasi, 2) nebuvo, bet dėl eksploatavimo susikūrė ir sukūrė neigiamas pasekmes.

Teisinis valdymo pagrindas – tai daiktinė ar prievolinė teisė, kurios pagrindu asmuo veikia teisėtai – turi teisę naudotis, eksploatuoti daiktą, naudoti jo naudingas savybes. Iš kitos pusės ši teisė suponuoja pareigą atsakyti pagal įstatymą už žalą, kuri atsiranda dėl tokios veiklos.

Materialinis valdymo pagrindas – tai asmens realus galėjimas įgyvendinti teisinį valdymo pagrindą. Asmuo turi turėti galimybę iš tikrųjų eksploatuoti ar kitu būdu naudoti objektą, turintį pavojingų savybių. Naudoti reiškia galimybę daryti jam bet tokį fizinį poveikį, tai reškia ir to daikto laikymą, saugojimą. Daiktas asmeniui turi būti perleistas teisine prasme, nebūtinai fiziškai. Įforminus daikto teisių perleidimą teisine prasme dažniausiai sukuriamos prielaidos, kad valdymą kaip pavojingesnę aplinkiniams veiklą vykdo kitas asmuo.

Valdytojas ne visada reiškia asmenį, techniškai ar fiziškai valdantį (vairuojantį ar kt.) didesnio pavojaus šaltinį. Fizinį valdymą įgyvendinantis asmuo ne visada yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas šio specialaus delikto prasme.

Asmuo, kuris darbo teisinių santykių pagrindu (pagal darbo, tarnybos, samdos, darbo narystės pagrindu ir kt. sutartį) naudoja transporto priemonę (vairuojas, pilotas, operatorius, mašininkas ar kt.), nėra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas ir už padarytą žalą tiesiogiai nukentėjusiajam neatsako. Jo atsakomybė yra netiesioginė – regreso tvarka jis gali atsakyti didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, atlyginusiam žalą. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas atsako ir tada, kai žala padaryta ne darbo vietoje, ne darbo laiku, ne ryšium su darbo pareigų ar užduočių atlikimu. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra patikėjęs kitam asmeniui didesnio pavojaus šaltinį, tačiau nenustojo atsakomybės už juo padarytą žalą. Ši taisyklė irgi nėra absoliuti, bet čia jau pereinama prie teisėto ir neteisėto valdymo problemos.

Valdymo faktui nustatyti svarbus valdymo pradžios, valdymo perleidimo ir valdymo pabaigos momentas. Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių.

Teisėto perleidimo atveju tai nustatoma pagal daiktinių ar prievolinių teisių atsiradimo ir pasibaigimo pagrindus, tvarką ir momentą.

Reikia vadovautis tuo, kad valdymą kaip veiklą asmuo pradeda įgyvendinti nuo tada, kai įgyja atitinkamą daiktinę teisę, nes su ja įgyjamos ir atitinkamos pareigos (atsakomybė už žalą). Su galimybe įgyvendinti prievolės teisės pagrindu atsirandančią teisę susikuria ir prievolė vykdyti su tuo susijusias pareigas (prireikus, atsakyti už- didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą).

Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė nepasibaigia neteisėto perleidimo atveju, t.y. kai jis valdymą perleidžia ne teisės aktų numatytais pagrindais ar tvarka. Tada yra pagrindas buvusio didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybei (nes ji nepasibaigė) ir didesnio pavojaus šaltinio naujojo valdytojo atsakomybei (ji atsirado dėl faktinio pavojingesnės aplinkiniams asmenims veiklos vykdymo). Tokią taisyklę suformulavo teismų praktika, tuo pripažindama, kad didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą gali atlyginti asmuo, valdantis didesnio pavojaus šaltinį ir teisėtu pagrindu, ir neteisėtu pagrindu, bet faktiškai. Pažymėtina, kad tokia nuostata buvo suformuluota iki naujojo CK priėmimo, o ankstesniame įstatyme nebuvo didesnio pavojaus šaltinio valdytojo apibrėžimo ir nebuvo akcentuojama, jog galima atsakomybė tik valdymui esant teisėtam. Esant dabartiniam CK 6.270 straipsnyje nustatytam reguliavimui įstatymas pripažįsta esant ir neteisėto didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę.

Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė pasibaigia dėl neteisėto šaltinio užvaldymo, t.y. kai valdytojas įrodo, kad galimybė valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Valdymo pasibaigimo sąlygos šiuo atveju yra tokios:

1) valdytojas neteko galimybės naudotis (eksploatuoti, tvarkyti) didesnio pavojaus šaltiniu;

2) tai įvyko dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų (prieštaringų teisei ir valdytojo valiai);

3) tai įvyko nesant didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kaltės.

Esant tokioms sąlygoms už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsako asmuo, neteisėtai užvaldęs didesnio pavojaus šaltinį. Tuo įstatymas daro išimtį iš CK 6.270 straipsnyje pateiktos bendros taisyklės, kad valdytojas yra tik asmuo, valdymą kaip veiklą įgyvendinantis tik teisėtu pagrindu.

Esant tokioms sąlygoms, kai galimybė valdyti didesnio pavojaus šaltinį prarasta dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, bet esant ir valdytojo kaltės (netinkamas didesnio pavojaus šaltinio laikymas, saugojimas ar kt.), tai neteisėtai veikęs asmuo ir kaltas valdytojas atsako už žalą solidariai. Iš esmės ši situacija tolygi situacijai, kai valdytojas neteisėtai parleidžia valdyti šaltinį kitam asmeniui (neteisėto perleidimo atveju valdytojo kaltė yra netgi didesnio laipsnio, kadangi jis veikia aktyviai, apgalvotai ir sąmoningai). Kaltė neteisėto užvaldymo atveju dažniausiai pasireiškia neatsargumo, aplaidumo forma. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kaltė dėl užvaldymo gali būti nustatyta, jei jis nepanaudojo įprastinių apsaugos priemonių ir apsaugos būdų. Nereikalaujama, kad jis imtųsi specialių apsaugos būdų (signalizacijos įvedimo, apsaugos samdymo, specialių priežiūros sistemų, nenumatytų teisės aktai, įvedimo ir kt.).

Sudėtingi klausimai, kai didesnio pavojaus šaltinis valdomas kelių asmenų. Gali būti, kad nuosavybės teise didesnio pavojaus šaltinis priklauso keliems asmenims. Pirmiausia svarbu, ar tai dalinė, ar jungtinė nuosavybė. Antra, gali būti, kad naudotis (eksploatuoti) gali keli asmenys, įgyvendinantys skirtingas teises.

Pvz., savininkas gali suteikti naudotis transporto priemonę kitam asmeniui. Savininkas gali naudotis daiktinės teisės pagrindu, o naudotojas gali vykdyti šią veiklą prievolinės teisės pagrindu. Kuris iš šių asmenų vykdė veiklą, susijusią su didesniu pavojumi aplinkiniams asmenims, spręstina pagal minėtą materialinį požymį. Valdytojas bus tas, kurio žinioje realiai buvo didesnio pavojaus šaltinis. Teismų praktiką suformulavo, kad iš sutuoktinių, valdančių automobilį bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindu, valdytojas yra tas, kuris betarpiškai automobilį eksploatuoja ir todėl yra atsakingas už jo padarytą žalą.

Transporto priemonių nuomos atveju yra skirtumas, ar nuoma yra teikiant vairavimo ar techninės priežiūros paslaugas, ar jų neteikiant. Pirmu atveju už žalą, padarytą nuomojama transporto priemone, atsako nuomotojas, o kitu – nuomininkas.

KELETO DIDESNIO PAVOJAUS ŠALTINIŲ PADARYTA ŽALA

Kai žala yra padaroma tretiesiems asmenims dėl kelių didesnio pavojaus šaltinių sąveikos, tai jų valdytojai atsako solidariai. Tai reiškia, kad išlieka visos kitos didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybės sąlygos, pagal tuos pat kriterijus nustatoma, kuris asmuo vykdė pavojingą veiklą, kuris atsakingas už žalą. Asmenys, atsakingi už žalą, privalo ją atlyginti tokia pat apimtimi, kaip ir esant vieno valdytojo atsakomybei. Šiuo atveju nėra svarbu, dėl kurio iš valdytojų kaltės įvyko sąveika (susidūrimas, atsitrenkimas ar kitoks kontaktas). Kaltės klausimas yra svarbus taikant netiesioginę atsakomybę, t.y. regresinio reikalavimo atveju. Tuomet didesnio pavojaus šaltinio valdytojai nustatinėja kaltę dėl sąveikos. Iki to žala nukentėjusiajam – trečiajam asmeniui - turi būti atlyginta, nes neatsiras regresinis reikalavimas.

Kai žala keleto didesnio pavojaus šaltinių sąveika padaryta jų valdytojams, tai ji atlyginama bendrais pagrindais. Tai reiškia, kad ją atlygina kaltasis didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Čia gali susidaryti tokios situacijos:

1) kai žala padaryta vienam valdytojui;

2) kai žala padaryta abiem.

Žalos atlyginimo principai tokie:

1) žalą, padarytą valdytojui dėl kito valdytojo kaltės, atlyginama kaltasis valdytojas;

2) žala, padaryta kaltajam valdytojui, neatlyginama;

3) esant abiejų valdytojų kaltei, žalos atlyginimas nustatomas pagal didesnio pavojaus šaltinių valdytojų kaltės laipsnį;

4) nesant kaltės žala neatlyginama.

Žala turi būti atlyginama asmenims, kuriems ji padaryta. Anksčiau didesnio pavojaus šaltinio ekipažo nariams (vairuotojui, traktorininkui ir kt.) nebuvo atlyginama padaryta žala pagal šio specialaus delikto taisykles, t.y. taikant griežtą valdytojo atsakomybę, o bendraisiais pagrindais, nustačius darbdavio kaltę (CK 499 str.). Šiuo metu Kelių transporto kodeksas numato kitas taisykles, kurios iš esmės sutampa su naujojo CK taisyklėmis.

Sprendžiant dėl atsakomybės šiuo atveju yra netaikoma kaltės prezumpcija, t.y. nei vienao iš valdytojų kaltė iš anksto nėra laikoma nustatyta. Žala atlyginama tam valdytojui, kuris įrodo, kad atsakovas yra kaltas.

VALDYTOJO ATLEIDIMO NUO ATSAKOMYBĖS AR JOS NETAIKYMO PAGRINDAI

Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinė atsakomybė yra griežta, padidinta, bet ne absoliuti. Tai reiškia, kad tam tikromis sąlygomis ji netaikoma.

CK 6.270 straipsnis numato pagrindus, kada civilinė atsakomybė neatsiranda. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė neatsiranda, kai nustatoma, jog žalos atsiradimo priežastis yra:

1) nenugalima jėga;

2) nukentėjusiojo tyčia;

3) nukentėjusiojo didelis neatsargumas.

Įrodžiusiam šiuos pagrindus valdytojui neturi būti taikoma civilinė atsakomybė, kaip nesant atsakomybės pagrindo. Teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys šiuo atveju turi būti nustatytas tarp nenugalimos jėgos ar nukentėjusiojo asmens veiksmų ir žalingų pasekmių. Tai leistų daryti išvadą, kad neegzistuoja teisiškai reikšmingas priežastini ryšys tarp valdytojo veiklos ir žalos. Tai yra besąlyginiai civilinės atsakomybės netaikymo pagrindai, jie nesaistomi teismo nuožiūra. Teismas konstatavęs tokius faktus, neturi atsakomybės taikyti.

Nenugalima jėga turi pasireikšti kaip išorinis faktorius, veikiantis didesnio pavojaus šaltinį, o ne didesnio pavojaus šaltinio pavojinga savybė.

Nukentėjusiojo asmens kalti veiksmai turi pasireikšti kaip tyčia ar didelis neatsargumas, todėl paprastas neatsargumas neturi reikšmės. Į nukentėjusiojo asmens kaltę neatsižvelgiama, kai išieškoma dėl maitintojo gyvybės netekimo atsiradusią žalą ir atlyginant laidojimo išlaidas.

Nukentėjusiojo didelis neatsargumas kaip atsakomybės netaikymo sąlyga, kartu yra ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės bendroji sąlyga. Ją numato CK 6.282 straipsnis, kuris numato bendras taisykles visiems, t.y. ir specialiems deliktams. Todėl nukentėjusiojo didelis neatsargumas nėra besąlygiška civilinės atsakomybės atleidimo sąlyga. Ją taikant reikia vadovautis tuo, jog žalos atlyginimas gali būti sumažintas, arba reikalavimas atlyginti žalą atmestas.

Jeigu dėl žalos padarymo yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kaltė ir nustatytas didelis nukentėjusiojo neatsargumas, tai teismas gali tik sumažinti didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę, priklausomai nuo nukentėjusiojo kaltės laipsnio. Jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kaltės nėra, bet nustatytas nukentėjusiojo didelis neatsargumas, tai teismas privalo sumažinti didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę, o gali ieškinį ir atmesti. Tai reikštų visišką atleidimą nuo civilinės atsakomybės.

Civilinės atsakomybės netaikymo pagrindai, vartojami teismo nuožiūra:

1) žalą padariusio asmens turtinė padėtis (CK 6.282 straipsni);

2) trečiojo asmens veikla (CK 6.253 straipsnio 4 dalis);

3) nukentėjusiojo asmens sutikimas ar rizikos prisiėmimas (CK 6,253 straipsnio 5 dalis);

4) būtinasis reikalingumas (CK 6.274 straipsnis);

5) būtinoji gintis ar savigyna (CK 6.269 straipsnis.

Žalą padariusio asmens turtinė padėtis kaip civilinės atsakomybės netaikymo pagrindas pasižymi tuo:

1) tai yra pagrindas sumažinti žalos dydį, bet ne visiškai atleisti nuo civilinės atsakomybės;

2) gali būti taikomas valdytojui ir fiziniam ir juridiniam asmeniui;

3) taikomas, jei žala padaryta ne tyčia, o dėl didelio, paprasto neatsargumo ar be kaltės.

Būtinosios ginties ar būtinojo reikalingumo sąlygomis padaryta žala nėra atlyginama, tai liečia ir atvejus, kai šiose sąlygose žala yra padaryta didesnio pavojaus šaltinio. Jo valdytojo atleidimas nuo civilinės atsakomybės vykdomas specialiųjų deliktų sąlygomis (būtinosios ginties, savigynos, būtinojo reikalingumo).



Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare



DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 943
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved