ATSAKOMYBĖ UŽ KITO ASMENS KALTĘ

ATSAKOMYBĖ UŽ KITO ASMENS KALTĘ

Samdančio darbuotojus asmens atsakomybė už jo darbuotojų padarytą žalą. Atsakomybės už žalą, padarytą pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų, pagrindai ir sąlygos. Atsakomybė už žalą, padarytą asmenų, atliekančių darbą civilinės sutarties pagrindu. Darbuotojo sąvoka. Darbuotojo, kaip žalą padariusio asmens, teisinė padėtis. Atsakingo už žalą asmens ir darbuotojo solidariosios atsakomybės pagrindai. Darbuotojo regresinė atsakomybė.

Atsakomybė už žalą, padarytą ne darbuotojo. Atsakomybė už nurodymų davimą ir jų vykdymą. Atstovo ir atstovaujamojo asmens atsakomybė už padarytą žalą.

Žala, kuri yra padaryta samdomų darbuotojų, turi būti atlyginama specialaus delikto sąlygomis. Civilinė atsakomybė už žalą atsiranda esant bendrosioms civilinės atsakomybės sąlygomis (žalai, neteisėtiems veiksmais, kaltei, priežastiniam ryšiui) bei specialiosioms sąlygoms.

Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra suprantamos beveik taip pat, kaip ir bendrojo (generalinio) delikto atveju. Neteisėtas yra pats žalos padarymo faktas, žala turi būti nustatyta, kaip ir kitais atvejais.

Priežastinis ryšys gali būti ypatingas tuo, kad jis turi būti nustatytas tarp darbuotojo veiksmų ir padarytų nukentėjusiajam žalingų pasekmių (žalos, nuostolių). Atsakingo už žalą asmens - samdančiojo - ryšys su žala yra netiesioginis. Tarp darbuotojo ir padarytos žalos turi būti nustatytas priežastinis ryšys, o tarp samdančiojo ir darbuotojo turi būti konstatuotas kitokio pobūdžio ryšys - darbo santykis.

Be bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų yra dvi specialiosios:

1) darbo pagal sutartį faktas;

2) žalos padarymas einant darbines pareigas.

Darbas pagal sutartį yra darbas, kuris atliekamas pagal 1) darbo sutartį; 2) civilinę sutartį tam tikromis sąlygomis.

Darbo sutartis yra darbdavio ir darbuotojo susitarimas, pagal kurį darbdavys įsipareigoja užtikrinti darbo sąlygas, mokėti darbuotojui darbo užmokestį, o darbuotojas įsipareigoja atlikti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą ar eiti tam tikras pareigas, paklusdamas vidaus darbo tvarkai. Kai darbuotojas su darbdaviu susitaria dėl darbo vietos, funkcijų ir darbo apmokėjimo sąlygų, darbo sutartis laikoma sudaryta (Darbo sutarties įstatymo 17 straipsnio 1 dalis) ir turi būti įforminta. Neturi reikšmės, ar sutartis laikina, terminuota, su išbandymo laiku, ar ji dar neįforminta. Nustačius darbo samdos požymius turi būti taikoma deliktinė atsakomybė samdančiam asmeniui, nors sutartis neįforminta ar dirbta nelegaliai.

Deliktinė atsakomybė taikoma asmeniui, samdančiam darbui asmenis pagal civilinę sutartį, jeigu:

1) veikiama samdančiojo asmens nurodymu;

2) veikiama samdančiajam asmeniui kontroliuojant.

Darbas pagal civilinę sutartį kaip kūrimo veikla ar procesas, kai panaudojama darbo jėga, yra pagrindas samdančiojo deliktinei atsakomybei, jei samdantysis civiline sutartimi susitarė ne tik dėl darbo jėgos panaudojimu sukurto rezultato (pvz., rangos sutartis), bet darbo jėgos panaudojimo metu samdančiojo galėjimo duoti privalomus nurodymus vykdytojui ir galėjimo jį kontroliuoti (pvz., paslaugų teikimo sutartys ir kt.). Civilinės sutarties pagrindu yra bankrutuojančios įmonės administratorius darbas pagal pavedimo sutartį ir pan.

Antra, specialioji sąlyga yra žalos padarymas einant darbines (tarnybines) pareigas. Tai reiškia, kad darbuotojas veikia pagal tiesiogiai paskirtas pareigas, taip pat ir tais atvejais, kai darbdavys paveda dirbti darbo sutartimi nesulygtą darbą (nors neturi tam teisės), arba kai darbuotojas veikia be konkretaus darbdavio nurodymo, tačiau samdančiojo interesais. Tai gali būti žala, padaryta nebūtinai darbuotojo darbo vietoje, samdančiojo asmens įmonėje. Žalos padarymo vieta neturi reikšmės. Svarbu, ar tuo metu ir toje vietoje buvo veikiama samdančiojo asmens darbuotojo, vykdant veiksmus su samdančiojo žinia (ne savavališkai) ar bent jo interesais (naudai).

Prievolės pagal šį specialų deliktą šalys turi ypatumų. Kreditorius nustatomas taip, kad ir bendrojo delikto atveju. Skolininkas yra asmuo, kuris įstatymu paskirtas atsakingu už žalą - samdantysis. Tai nėra tiesiogiai žalą padaręs, tačiau pagal įstatymą už ją tiesiogiai atsakingas asmuo. Tiesioginis kaltininkas - darbuotojas- neatsako skolininkui betarpiškai. Jis regreso tvarka yra atsakingas samdančiajam asmeniui, atlyginusiam žalą. Byloje atsakovu yra samdantysis asmuo, o darbuotojas dalyvauja trečiuoju asmeniui, todėl kad teismo sprendimas turės įtakos jo teisėms ir pareigoms vienas iš bylos šalių atžvilgiu.

Samdantysis asmuo yra šios prievolės skolininkas. Tai juridinis ar fizinis asmuo, kuris darbo ar civiline sutartimi samdo darbuotoją. Samdantysis asmuo gali būti visų rūšių juridiniai asmenys (biudžetinės organizacijos, viešosios įstaigos, ne pelno įmonės, AB, UAB, ŽŪB, kooperatyvai, bendrijos ir kt.), įmonės ne juridiniai asmenys (individualios įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos ir kt.), taip pat fiziniai asmenys, pasamdę darbuotojus.

Regresiniai reikalavimai turi ypatybių.

Jeigu regresiniai reikalavimai kilo iš darbo sutarties, tai darbuotojas atsako tokiu dydžiu ir sąlygomis, kiek tai nustato darbo įstatymai. Jei samdantysis asmuo atsakė civilinės sutarties pagrindu, tai darbuotojui regresas įmanomas tuo atveju, kai yra darbuotojo tyčia ar didelis neatsargumas. Pastaroji nuostata nėra visiškai suprantama.

Civilinio kodekso 6.266 straipsnis numato atvejus, kai žala atlyginama ne dėl darbo santykių, bet dėl nurodytų davimo ar atstovavimo. Ypatybė yra ta, kad civilinė atsakomybė atsiranda esant visoms bendrosioms civilinės atsakomybės sąlygoms (žalai, neteisėtiems veiksmams, kaltei, priežastiniam ryšiui). Žalos padarymo faktas yra neteisėtas veiksmams, tiesioginio vykdytojo (atsakovo) veiksmai tuo yra neteisėti, o nurodymus duodančiojo (atstovaujamojo) atsakomybės pagrindas yra nepakankamas atsargumas, rūpestingumas ar atidumas. Jis pasireiškia tuo, kad 1) gali būti neteisėtas nurodymas, 2) gali būti teisėtas nurodymas, tačiau nekvalifikuotas, nekompetentingas vykdymas. Už neteisėtą nurodymą atsakomybė neabejotinai tenka ir nurodymą davusiam, ir neteisėtą nurodymą vykdžiusiam asmeniui. Jei nurodymas buvo aiškus ir teisėtas, bet vykdytojas (atstovas) neveikė pagal duotus nurodymus, tai atstovaujamasis turi įrodinėti, kad žala iš tikrųjų atsirado ne dėl jo duoto nurodymo, o išimtinai dėl netinkamo nurodymo įvykdymo (Civilinio kodekso 6.279 straipsnio 4 dalis). Bendra taisyklė, kad asmenys atsako solidariai, bet tai gali būti nuneigta.