ATSKIROS TURTO PAVELDĖJIMO RŪŠYS

ATSKIROS TURTO PAVELDĖJIMO RŪŠYS

Ūkiniko ūkio paveldėjimas. Pagal Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ūkininko ūkis – ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių bei prievolių visuma. Ūkininkų ūkiai registruojami ūkininkų ūkių registre. Ūkininkas yra fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkiū registre. Taigi ūkininko ūkis paveldimas po ūkininko mirties.

Jeigu ūkininkas su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla arba miškininkyste, sudaroma jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis CK šeštosios knygos LI skyriaus nustatyta tvarka. Jeigu jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta, kad vienam iš partnelių mirus jungtinės veiklos sutarti išsaugoma arba dėl to nesusitaria likź partneriai, jungtinės veiklos sutartis pasibaigia (CK 6.978 str. 1 d. 3 punktas). Turtas, esantis bendr¹j¹ partnerių nuosavybe, padalijamas pagal CK ketvirtosios knygos nustatytas taisykles, o mirusiojo įpėdiniai paveldi jo turto dalį bendra tvarka. Jeigu po vieno iš partnerių mirties jungtinės veiklos sutarties nepasibaigia, jo turto dalis paveldima atsižvelgiant į CK 5.71straipsnio nuostatas.

Individualios įmonės paveldėjimas. Pagal Individualių įmonių įstatym¹ individuali įmonė – tai neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, įsteigtas vieno fizinio asmens. Individualios įmonės steigėjas, kuris po įmonės įsteigimo vadinamas įmonės savininku, perduoda jam priklausantį nuosavybės teise, o pati įmonė, kaip nekilnojamasis turtas, priklauso nuosavybės teise jos steigėjui (savininkui). Jeigu individualiai įmonei perduodamas individualios įmonės savininkui ir jo sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, šį turt¹ individuali įmonė valdo patikėjimo teise, jei sutuoktiniai

nesusitarė kitaip.

Žemės paveldėjimas. Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys žemź paveldi tokia pačia tvarka, kaip ir turt¹. Įstatymai nustato žemės paveldėjimo ypatumus, kai įpėdiniai yra užsienio subjektai. Žemź nuosavybės teise gali įgyti tik tie užsienio subjektai, kurie atitinka Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus.

Teisių ir pareigų pagal frančizės sutartį paveldėjimas. Franšizės sutartimi viena šalis (teisių turėtojas) įsipareigoja perduoti už atlyginim¹ kitai šaliai (naudotojui) tam tikram terminui arba neterminuotai teisź naudotis verslo tikslais išimtinių teisių, priklausančių teisių turėtojui, visuma (teise į firmos vard¹, teise į prekių ir paslaugų ženkl¹, teise į saugom¹ komercinź (gamybinź) informacij¹ ir kt.), o kita šalis įsipareigoja už tai mokėti sutartyje nustatyt¹ atlyginim¹ (CK 6.766 str. 1 d.). Iš franšizės sutarties atsiranda turtinės teisės ir prievolės, kurios gali būti paveldimos. Jų paveldėjimas ribojamas įstatymu – teisės ir pareigos pagal franšizės sutertį pereina tik tiems mirusiojo įpėdiniams, kurie užsiima verslu. Taip yra todėl, kad franšizės sutarties šalis(teisių turėtojas ir naudotojas) gali būti verslininkas (CK 6.766 str.). Jeigu įpėdinis nėra verslininkas ir per 6 mėnesius po palikimo atsiradimo nepradeda verslo, franšizės sutartis baigiasi. Tokie patys padariniai atsiranda ir tuo atveju, kai įpėdinis verslininkas netźsia palikėjo verslo. Jeigu į palikimo sudėtį įeina teisės ir pareigos pagal franšizės sutartį, teismas turi paskirti turto administratorių, kuris vykdys mirusiojo teises ir pareigas pagal franšizės sutartį, iki įpėdinis priims palikim¹ ir pradės tźsti versl¹ (CK 6.777 str.).

Pramoninės nuosavybės paveldėjimas. Teisės į pramoninź nuosavybź paveldimos įstatymų numatytais atvejais (CK 5.1 str. 2d.). Palikėjo įpėdiniai paveldi:

• Palikėjo teisź gauti išradimo patent¹;
• Palikėjo teisź gauti pramoninio dizaino liudijim¹;
• Pramoninės nuosavybės apsaugos dokumentų suteikiamas teises;
• Teises ir pareigas pagal palikėjo sudarytas licencines sutartis; teises į gamybines ir komercines paslaptis (know-how);
• Teises ir pareigas pagal gamybinių ir komercinių paslapčių perdavimo sutartis, jeigu šios paslaptys nėra neatskiriamos nuo palikėjo asmenybės.

Autorių teisių paveldėjimas. Autorių teisės paveldimos įstatymų nustatytais atvejais (CK 5.1 str. 2 d.). Autorių teises ir gretutines teises, jų apsaug¹ Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas.

Pensininkui priklausančių sumų paveldėjimas. Įmokos, sumokėtos į Valstybinio socialinio draudimo fond¹, nėra paveldimos. Pensininkui paskirtos valstybinio socialinio draudimo pensijos paveldėjim¹ reglamentuoja Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnis. Jame nustatyta, kad pensininkui mirus, to mėnesio pensija išmokoma jį palaidojusiems asmenims, jeigu ji dar nebuvo išmokėta. Be to, papildomai šiems asmenims išmokama palikėjui paskirtos pensijos dviejų mėnesių dydžio suma.

Kitaip yra, kai palikėjas buvo sudarźs pensijų kaupimo sutartį arba tokia sutartis buvo sudaryta trečiojo asmens palikėjo naudai pagal Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatym¹. Pagal ši¹ sutartį sukaupta pensijų turto dalis yra palikėjo, kaip pensijų fondo dalyvio, nuosavybė, todėl ji gali būti paveldima ir pagal įstatym¹, ir pagal testament¹.

Draudimo išmokų paveldėjimas. Draudimo veikl¹, taip pat draudėjų teisesir pareigas, draudimo išmokų mokėjim¹ reglamentuoja Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas. Draudimo išmoka – pinigų suma, kuri¹ įvykus draudžiamajam įvykiui draudikas privalo išmokėti draudėjui arba kitam asmeniui, turinčiam teisź į draudimo išmok¹, arba kita draudimo sutartyje nustatyta išmokos mokėjimo forma. Taigi asmuo gali testamentu nustatyti, kam palieka jam priklausančias draudimo išmokas po savo mirties.

Akcijų ir pajų paveldėjimas. Tuo atveju, kai paveldėjimo objektu yra akcinės arba uždarosios akcinės bendrovės akcijos, paveldėjźs akcijas įpėdinis tampa bendrovės akcininku ir akcijų savininku nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinio nuosavybės teises į akcijas patvirtina paveldėjimo teisės liudijimas. Ir pagal testament¹, ir pagal įstatym¹ paveldimos ir akcinės (uždarosios akcinės) bendrovės obligacijos.

Banko indėlio paveldėjimas. Banko indėlis gali būti paveldėtas ir pagal įstatym¹, ir pagal testament¹ ta pačia tvarka, kaip ir kitas turtas.

Daiktų, kurių civilinė apyvart¹ ribota, paveldėjimas. Daiktai, kurių civilinė apyvarta ribota, yra nurodyti įstatymuose. Šie daiktai gali būti paveldimi, tačiau paveldint turi būti laikomasi įstatymo nustatytų taisyklių.

Namų apyvokos daiktų paveldėjimas. Pagal CK 5.14 straipsnį įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įpėdiniams pagal įstatym¹, nesvarbu, kokia yra jų eilė ir paveldima dalis, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mirties ne mažiau kaip vienerius metus. Gyvenimas kartu – tai gyvenimas viename bute arba viename vienbučiame name. Bendras gyvenimas turi būti faktinis. Gyvenamosios vietos tame pačiame bute arba name deklaravimas nelaikytinas bendru gyvenimu su palikėju, jeigu įpėdinis iš tikrųjų negyveno kartu.