ATSTOVAVIMAS CIVILINIAME PROCESE.

1. Atstovavimo CP samprata. Atstovavimo CP skirtumai nuo atstovavimo materialinėje teisėje.

2. Atstovavimo CP tikslas ir rūšys. Atstovavimas pagal įstatym¹ ir pagal susitarim¹.

Atstovavimo CP s¹voka: tai procesinis teisinis santykis, kuriuo vienas dalyvis (atstovas) kito asmens (atstovaujamojo) vardu ir interesais teisme atlieka tam tikrus procesinius veiksmus, teikia atstovaujamajam teisinź pagalb¹ ginant jo materialias subjektines teises ar įstatymo saugomus interesus ir taip padeda teismui vykdyti teisingum¹ CB-ose.

CPK 51 str 1d – bendra taisyklė turėti atstov¹ – teisė, o ne pareiga.

Galimi 3 su atstovavimo teisme institutu susijź šakių ir kt. DBA dalyvavimo CB nagrinėjimo variantai:

1. šalys ir kt. DBA procese dalyvauja asmeniškai
2. vesi byl¹ teisme arba atlikti atskirus P veiksmus pavedama atstovui
3. procese dalyvauja kartu.

Tais atvejais, kai DBA teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, tačiau neturi galimybės, turi pasirūpinti, kad į teismo posėdį atvyktų jo atstovas. DBA turi informuoti teism¹ apie dalyvavim¹ ar nedalyvavim¹ posėdyje, o jei dalyvauti pageidauja, bet negali turi pasirūpinti atstovavimu. Jei byla vedama per atstov¹, o šis be svarbios priežasties į posėdį neatvyksta ir dėl to tenka bylos nagrinėjim¹ atidėti, teismas gali skirti atstovui / JA (juridinio asmens) vadovui baud¹ iki 1000 Lt. Taip pat žr. CPK 247 str.

Atstovavimo teisme metu susiklosto 2-jopi teisiniai santykiai:

1. tarp atstovo ir atstovaujamojo. Iš prigimties tai materialieji teisiniai santykiai, reguliuojami mat. TN. (materialiosios teisės normomis) (pvz. civilinės, darbo, šeimos ir pan.)
2. atstovo – DBA – ir teismo procesiniai teisniai santykiai, reguliuojami CPTN.

Atstovavimas teisme gali būti aiškinamas 2-jopai:

a)      atstovavimas – CPT institutas: visuma CPTN, nustatančių atstovo teises ir pareigas, jo įgaliojimų įforminimo tvark¹ ir būdus.

b)      Atstovavimas – CPTN reguliuojama procesinė veikla: atstovas įgyvendina ir gina kt. asmens – atstovaujamojo – teises ir teisėtus interesus teisme, dėl to tarp atstovo ir teismo susiklosto CPT santykiai.

Skirtumai tarp atstovavimo materialiojoje teisėje ir proceso teisėje:

asmenys, galintys būti atstovais. Atstovai teisme - CPK 55,56,60 str. – TIK FA (fiziniai asmenys). Atstovais teisme negali būti – CPK 60 str. Atstovai pagal pavedimo sutartį – CK 2.132 str. 3 d.) – FA, JA.

Atstovavimo tikslas. Atstovavimas teisme – vesti byl¹ kito asmens vardu ir ginti jo interesus teisme; atstovo tikslas nebūtinai turi būti atstovaujamojo faktinis pakeitimas procese; kvalifikuotos teisinės pagalbos teikimas CByloje. Mat. atstovavimas – įgaliotojo vardu sudaryti sandorius ir atlikti kt. juridinius veiksmus; atstovas visada pakeičia atstovaujam¹jį.

Įgaliojimų pobūdis, apimtis ir įforminimo tvarka CP – atstovaujamojo teisių ir pareigų ribas apibrėžia įst., o atstovas jas įgaliojime gali tik susiaurinti (CPK 59 str). Mat. T. – atstovų įgaliojimų ribos nustatomos įgaliojime ir priklauso tik nuo atstovaujamojo valios.

Procesinio atstovavimo tikslai:

Procesinių veiksmų atstovaujamojo vardu ir interesais atlikimas

Kvalifikuotos teisinės pagalbos atstovaujamajam suteikimas, pastarajam atliekant tam tikrus procesinius veiksmus

Pagalba teismui vykdant teisingum¹.

Atstovavimo instituto paskirtis: • atstovas užtikrina tinkam¹ teisinź pagalb¹ ir tinkam¹ proceso vedim¹ (procesini aspektas); • atstovas procese neretai pakeičia atstovaujam¹jį (materialusis aspektas).

Atstovavimo tikslas - • užtikrinti tinkam¹ dalyvaujančių byloje asmenų (toliau DBA) subjektinių teisių ir ist. saugomų interesų apsaug¹ bei gynyb¹. • atstovai, įgyvendindami kooperacijos CP princip¹ padeda teismui priimti teising¹ bei pagrįst¹ sprendim¹ (didinama tikimybė, kad byla bus nagrinėjama s¹žiningai ir teisingai)→atstovavimas - viena iš teisės į tinkam¹ proces¹ garantijų.

Rūšys:

I.            pagal atstovaujam¹ subjekt¹

atstovavimas fiziniams asmenims

atstovavimas JA

II.         pagal atstovaujamojo galimybź pačiam asmeniškai dalyvauti procese:

priverstinis atstovavimas – kai pats atstovaujamasis dėl tam tikrų priežasčių negali dalyvauti procese ir ginti savo teises (pvz. asmuo yra neveiksnus, ribotai veiksnus, pripažintas nežinia kur esančiu). Šis atstovavimas paprastai karti yra ir įstatyminis, nes jį reglamentuoja įstatymų nustatyti pagrindai. Aplinkybė, jog atstovaujamasis negali vesti bylos taps, nereiškia, kad jo įstatyminis atstovas visais atvejais privalo dalyvauti byloje atstovaujamojo interesais → atstovas gali byloje nedalyvauti ir prašyti byl¹ nagrinėti jam nedalyvaujant. Teismas visuomet privalo patikrinti bet kokia abejones dėl DBA sugebėjimo suvokti savo veiksmų esmź ir juos valdyti.

pasirenkamasis atstovavimas – kai turėdamas teisź ir galėdamas dalyvauti byloje atstovaujamasis nutaria pavesti tai daryti atstovui. Dažniausiai kartu yra ir sutartinis, atsirandantis iš pavedimo sutarties; gali būti ir visuomeninis (pvz. profesinės s¹jungos narys gali pasirinkti, kad jam atstovautų profesinė s¹junga ar advokatas

III. Pagal atstovavimo teisinių santykių atsiradimo pagrindus

3.1 sutartinis – atsiradimo pagrindas – sutartis (paprastai – pavedimo, bet gali būti ir pvz. jungtinės veiklos sutartis, darbo sutartis, prokūra), kuria atstovui pavedama ginti atstovaujamojo interesus bei apibrėžiami atstovo įgaliojimai. Pagr. paskirtis - užtikrinti atstovaujamajam tinkam¹ teisinź pagalb¹.

3.1.1 savanoriškas sutartinis atstovavimas – ketindamas byl¹ vesti per advokat¹ ar kit¹ atstov¹ asmuo turi informuoti teism¹ (tai turi būti nurodyta procesiniuose dokumentuose) → teismas su byla susijusius dokumentus sius tik atstovui → advokatai dokumentus vieni kitiems įteikia tiesiogiai. Jei į posėdį atvyko atstovas, laikoma, jog atvyko pats atstovaujamasis (nereikia aiškintis dėl netvykimo priežasčių).IŠIMTIS – kai teismas ar įstatymas numato būtin¹jį atstovaujamojo dalyvavim¹( jei atvyks tik atstovas bus laikoma, kad asmuo nedalyvavo).

3.1.2 privalomasis sutartinis atstovavimas – tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti asmuo privalo turėti advokat¹ ar kt. Atstov¹ – CPK 51 str 3d. PRIVALO turėti atstov¹ CK ir CPK numatytais atvejais: CK 2,115 str 3 d – dėl priverstinio akcijų pardavimo, CK 2.126 str 3 d. – rengiant pareiškim¹ dėl JA veiklos tyrimo (privalomas advokato dalyvavimas reiškia, jog visi proc. dok., taip pat ir ieškinys, turi būti pasirašyti advokato); kasacinį skund¹ gali surašyti tik advokatas. Privalomojo atstovavimo atvejais atstovu paprastai gali būti tik advokatas.

IŠIMTYS: žr. CPK 347 str 3d. → analogijos taikymo tvarka kasacinį skund¹, asmenys, turintys aukšt¹jį teisinį išsilavinim¹, gali surašyti ir savo giminaičių, sutuoktinių, sugyventinių vardu; žr. CPK 55 str. 2d.

CPK 155 str. 3d. → taikoma analogijos tvarka ir tais atvejais kai JA atstovu gali būti tik tam tikr¹ teisinį išsilavinim¹ turintis JA darbuotojas.

Atstovai pagal pavedima → CPK 56 str. 1d.

CPK 56 str. 2d. – S„LYGA – šie asmenys atstovaujamojo teises teisme gina kartu su advokatais ir advokatų padėjėjais; atstovauti savarankiškai negali. Taip pat savarankiškai be advokato ar advokato padėjėjo antstolio padėjėjas, turėdamas antstolio įgaliojim¹, neturi teises, nebent atitinka CPK 56 str. 1d. 4p. keliamus reikalavimus. Šiuo atveju, jai advokatas nedalyvauja asmuo gali atlikti techninius veiksmus pvz. Susipažinti su byla, daryti kopijas, išrašus, jeigu tokia teisź jiems suteikia įgaliojimas.

JA darbuotojai, neturintys aukštojo teisinio universitetinio išsilavinimo negali pasirašyti ir paduoti apeliacinių ir atskirtųjų skundų. Jeigu JA keli atstovai atstovauja apeliaciniame arba kasaciniame teisme, tai bent vienas iš jų turi būti JA darbuotojas, turintis aukšt¹jį teisinį universitetinį išsilavinim¹, arba advokatas.

Priklausomai nuo to, ar iki pavedimo sutarties tarp atstovo ir atstovaujamojo buvo teisinis ryšys, atstovavimas pagal pavedim¹ skirstomas į 2 rūšis:

a) nebuvo jokio teisinio ryšio, t.y. asmenys tarpusavyje jokiais teisiniais santykiais nesusijź – FA ir Ja tokiu atveju gali atstovauti tik advokatas ar advokato padėjėjas.

b) tarp atstovo ir atstovaujamojo yra teisinis ryšys:

Bendrininkai gali įgalioti vien¹ iš bendrininkų – CPK 44 str. 2d., 56 str. 1d. 3p.

Asmenys, turintys aukšt¹jį teisinį universitetinį išsilavinim¹, turi teisź atstovauti savo artimiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Tiesiniai santykiai grindžiami giminystės, santuokos ar partnerystės ryšiais.

Profesinės s¹jungos gali atstovauti profesinės s¹jungos nariams bylose , kylančiose iš darbo teisinių santykių. Teisinis ryšys – narystė prof. s¹jungoje. (kartu tinka ir prie visuomeninio atstovavimo)

JA atstovais gali būti darbuotojai. Teisinis ryšys – darbo sutartis. Atstovu gali būti ir filialo, neturinčio JA statuso, organas jei tai numatyta filialo nuostatuose arba išduotas įgaliojimas.

Neleisti atstovauti pagal pavedim¹ teismas gali tik tuo atveju, kai pagal įstatym¹ tam tikras asmuo negali būti įgaliotojo atstovu.

3.2 įstatyminis . Paskirtis – realizuoti kito asmens, kuris savarankiškai negali to padaryti teisnum¹.

Pagrindai:

Faktas, patvirtinantis vaiko ir tėvų kraujo giminystź – CK 3.157, CK 5.56 str., CK 3. 158 str. 2d.

Įvaikinimo aktas (CK 3.220,3.227, CPK 487)

Teismo nutartis steigti glob¹ neveiksniam ar rūpyb¹ ribotai veiksniam, taip pat rūpyb¹ veiksniam asmeniui

Administracinis aktas nustatyti vaiko laikin¹j¹ glob¹ ar rūpyb¹ ir paskirti globėj¹/rūpintoj¹

Teismo nutartis skirti nuolatinź vaiko glob¹ ar rūpyb¹ ir paskirti globėj¹/rūpintoj¹

Teismo nutartis skirti nesančiojo asmens turto laikin¹jį administratorių ar teismo sprendimas pripažinti nežinia kur esančiu ir skirti nuolatinį turto administratorių

Teismo nutartis skirti asmens, dėl kurio dingimo iškelta byla dėl paskelbimo mirusiu, turto administravim¹, ar testamentas, kuriuo testatorius paskyrė testamento vykdytoj¹ – atstovauti mirusiojo ar paskelbto mirusiu FA įpėdiniams, ar teismo nutartis paskirti palikimo administratorių

Teismo nutartis skirti proceso šaliai, kuri neturi veiksnumo ir atstovo pagal įstatym¹, arba neturi atstovaujančio organo, arba kurios gyvenamoji ar darbo vieta nežinomos, kuratorių, kuris konkrečioje byloje veikia kaip atstovas pagal įstatym¹ (kuratorius – teismo paskirtas esant tam tikroms įstatymo numatytoms aplinkybėms šalies atstovas pagal įstatym¹, iki šaliai bus paskirtas įstatyminis atstovas, JA išrinks valdymo organ¹ arba iki pati šalys atvyks į posėdį.

Teismo nutartis iškelti bankroto ar restruktūrizavimo byl¹ ir skirti įmonės administratorių

Įstatymas ar steigimo dokumentai – JA bylas veda jų organai ir dalyviai neperžengdami įstatymų ar steigimo dokumentų ribų. Laikoma, kad byla veda pats JA. Jeigu pagal įstatymus ar steigimo dokumentus atstovu teisme gali būti kolegialus valdymo organas, tai teisme dalyvauja nustatyta tvarka šio organo paskirtas valdymo organo narys, kuris laikytinas valdymo organo, bet ne JA, atstovu teisme, nes ir šiuo atveju bus laikoma, kad byl¹ veda pats JA → nelaikoma procesiniu atstovavimu • JA organas ir JA laikytini tuo pačiu subjektu • JA organai realizuoja na kito asmens , o to paties JA teisnum¹, pagal savo kompetencij¹ išreiškia JA vali¹ • Ja organų kompetencij¹ numato ne pavedimo sutartis, o įstatymas ar steigimo dokumentai

Įstatymas – valstybei teisme atstovauja Vyriausybė, o įstatymų numatytais atvejais – Vyriausybės įgaliota arba kita institucija

3.3 visuomeninis – pagrindas – narystė tam tikroje visuomeninėje organizacijoje. Asociacijos savo įstatuose ar nuostatuose kaip vien¹ iš funkcijų gali nurodyti savo narių teisių ar interesų gynim¹ teisme. Visuomeninių organizacijų bei kitų asociacijų (išskyrus prof. s¹jungas atstovaujant darbo bylose) paskirti atstovai gali teisme atstovauti savo narių interesams tik kartu su advokatais ar advokatų padėjėjais.

3. Asmenys, kurie negali būti atstovais teisme.

4. Atstovo teisme procesinė padėtis, įgaliojimai ir jų įforminimas.

Atstovas teisme - tai FA, kuris teisme įgyvendina atstovaujamojo teises ir interesus, veikia atstovaujamojo vardu įstatymų ir/arba atstovaujamojo nurodyta tvarka, neperžengdamas įgaliojimų (nustatytų įstatymo arba atstovaujamojo) ribų. Visi procesiniai veiksmai teisines pasekmes sukelia atstovaujamajam, jei jie atlikti neperžengiant atstovui suteiktų įgaliojimų ribų. Atstovai yra DBA, todėl nuo atstovavimo teisinių santykių atsiradimo momento jie įgyja visiems DBA būdingas proc. teises ir pareigas(CPK 42,46-50 str)

Šalies pakeitimo atstovu idėja – į teism¹ atvykus atstovui, o neatvykus šaliam dalyvavimas laikomas tinkamu, nebent teismas ar įstatymas pripažintu šalies dalyvavim¹ būtinu(tokių atveju galimas sprendimas už akių, bylos nagrinėjimo atidėjimas ir baudos skirimas arba bylos nagrinėjimas iš esmės, remiantis turima medžiaga).

Įstatyminių atstovų įgaliojimų ribos – nustato įstatymas. Žr. CPK 54 str. → turi teisź atsisakyti ieškinio, pripažinti jį, sudaryti taikos sutartį, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus ir pan. Turi teisź įgalioti byl¹ vesti teisme kit¹ savo atstovu pasirinkt¹ asmenį (CPK 54 str 2d → bus taikomi visi sutartiniams atstovavimui (pagal pavedim¹) keliami reikalavimai). Ribojimai - CPK 54 str 1d., žr. pvz. CK 3,224, 3.185-3.191

Atstovų pagal pavedim¹ įgaliojimų ribos nuo atstovavimo teisinių santykių pradžios taip pat įgyja visas DBA numatytas teises ir pareigas (CPK 42 str). Gali įgyvendinti ir kt. Subjektines teises bei atlikti kitus procesinius veiksmus, kuriuos atlikti pagal įstatym¹ turi teisź atstovaujamasis, pvz. CPK 235 str 4d, 332., BET tik tais atvejais, kai ši galimybė nėra apribota pavedimo sutartyje arba įgaliojime. Atstovas atstovaujamojo vardukai kuriuos CPK numatytus veiksmus gali atlikti tik tuo atveju, kai tokia teisė atskirai aptarta įgaliojime – pareikšti ieškinį ir priešieškinį, pripažinti ieškinį, atsisakyti ieškinio → CPK 59 str 2d. Turi būti aptarta atstovo teisė atstovaujamojo vardu atlikti kai kuriuos kitus proc. veiksmus pvz. Keisti ieškinio elementus, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus ir pan. Nereikia atskirai aptarti atstovo teisės atstovaujamojo vardu apskųsti teismo sprendim¹ ar nutartį. Įgaliojimai gali būti suteikiami tam tikrai įgaliotojo bylai, kelioms ar visoms byloms vesti arba tik atskiriems proc. veiksmams vienoje ar keliose bylose atilikti. Atstovaujamasis neturi teisės apriboti atstovo galimybės atlikti tuos proc. veiksmus, kuriuos atlikti šį įpareigoja įstatymas.

Atstovavimo santykiai yra pagrįsti tarpusavio pasitikėjimu, todėl atstovas privalo elgtis tiksliai pagal atstovaujamojo duotus nurodymus, neperžengdamas įgaliojime nustatytų ribų, ir stengtis kuo efektyviau ginti atstovaujamojo interesus. Kai atstovaujamasis nedalyvauja, teismas turi patikrinti atstovo įgaliojimus → būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius atstovavimo teisinių santykių fakt¹ bei atstovo įgaliojimų ribas.

Atstovo įgaliojimų įforminimo tvarka – skiriasi priklausomai nuo santykių atsiradimo pagrindo:

1. įstatyminis atstovavimas – atsiradimo pagrindas visada įstatymas ir nepriklauso nuo šalių valios. Įstatymas nustato ir įgaliojimų apimtį. Būtina pateikti įgaliojim¹ patvirtinančius dokumentus:

FA atstovai pagal įstatym¹ privalo pateikti dokumentus, patvirtinančius jų teises ir pareigas, pvz. vaiko gimimo liudijim¹, admin. akto at teismo nutarties paskiri globėj¹ ar rūpintoj¹ nuoraš¹, testamento nuoraš¹ ir pan.

Jeigu byl¹ veda JA organas ar dalyvis, turi pateikti JA steigimo at kt. dok., kurie suteikia jam toki¹ teisź, arba nurodyti tokius įgaliojimus suteikianči¹ teisės norm¹ (CPK 55 str 1d.)

2. sutartinis atstovavimas – įgaliojimų atsiradimo pagrindas pavedimo, darbo ar kt. sutartis, kurios pagrindu atstovui išduodamas rašytinis įgaliojimas:

JA atstovaujantis darbuotojas turi pateikti JA vadovo patvirtint¹ įgaliojim¹, o apeliacinės instancijos teisme ir teisininko kvalifikacij¹ patvirtinanti dok. (CPK 57 str 2 d., CK 2.140 str)

JA (versliniko)darbuotojui ar kt. įgaliotam asmeniui, atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų atlikti visus teisinius veiksmus , susijusius su JA (verslininko) verslu, gali būti išduodamas spec. įgaliojimas – prokūra (CK 2.176 – 2.185)

Visuomeninio atstovavimo atveju atstovas turi pateikti visuomeninės organizacijos išduot¹ dokument¹, patvirtinantį atstovavimo fakt¹ ir įgaliojimus. Prof. s¹junga atstovauja savo nariui be specialiai atstovauti teisme išreikšto (žodžiu ar raštu) pavedimo (jį atstoja narystė prof. s¹jungoje); notaro patvirtintas įgaliojimas būtinas tik CPK 59 str 2 d. numatytiems proc. veiksmams atlikti. Visais atvejais turi būti pateikti duomenys, patvirtinantys atstovaujamojo narystź prof. s¹jungoje. Kai prof. s¹jungai atstovauja jos organas jo įgaliojimai neprivalo būti papildomai įforminami, o teismui byloje pateikiami jo status¹ ir kompetencij¹ patvirtinantys įrodymai. Kai prof. s¹jungai atstovauja jos narys ar darbuotojas, įgaliojimai paprastai įforminami prof. s¹jungos duodamu įgaliojimu. Kai prof. s¹jungai atstovauja advokatas ar advokato padėjėjas, turintis jo praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidim¹ atstovauti konkrečioje byloje, pavedimai įforminami rašytine su prof. s¹junga sudaryta sutartimi. Prof. s¹jungos teisinė padėtis yra 2-jopa - • kaip proceso šalis; • kaip DBA atstovas darbo teisinių santykių bylose. Jeigu prof. s¹junga paskiria atstov¹ atstovauti savo nario byloje, atstovu pagal pavedim¹ CB laikytina pati prof. s¹junga, veikianti per jos įgaliotus asmenis, o šių asmenų įgaliojimai įforminami atitinkamai įgaliojimu ar rašytina su prof. s¹junga sudaryta sutartimi:

a)      FA kitiems FA išduodami įgaliojimai turi būti patvirtinti notarine ar jai prilyginta tvarka (CPK 57 str 2d., CK 2.138)

b)      Advokato ar advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išraši.

Atstovui išduodama įgaliojimas gali būti vienkartinis, suteikiantis teis atstovauti tik konkrečioje byloje arba atlikti konkretų proc. veiksm¹, arba bendras, suteikiantis teisź atstovauti visose su atstovaujamojo teisėmis susijusiose bylose tam tikr¹ laikotarpį – CPK 58 str., įgaliojimų terminas nustatomas pagal CK 2.142 str.

LAT konsultacija – jeigu dėl tam tikrų priežasčių asmuo (įgaliotojas)negali pats sudaryti teisinės pagalbos sutarties su advokatu ar advokato padėjėju, jis gali įgalioti tai padaryti kit¹ asmenį (įgaliotinį), kad ir neturintį teisės būti savarankišku atstovu pagal pavedim¹ teisme.

2 atvejai, kai atstovo įgaliojimai gali būti išreikšti teisme žodžiu, įgaliotojo pareiškimu, kuris turi būti įrašytas į posėdžio protokol¹ (CPK 57 str 4d.,56 str 1d 3,4 p):

1. kai bendrininkai teismo posėdyje įgalioja vesti byl¹ vien¹ iš bendrininkų

2. kai asmenims, turintiems aukšt¹jį universitetinį teisinį išsilavinim¹, paveda atstovauti jų interesams artimieji giminaičiai ar sutuoktinis (sugyventinis).

Įgaliojimo suteikimas galimas ir parengiamojo teismo posėdžio metu. Žodinis pavedimas negalimas, jei byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Įgaliojimo panaikinimas, pasibaigimas, įgaliojimų viršijimo padariniai – CK 2 knygos 3 dalis; 6 knygos XXXVI skyrius.

Asmenys, kurie negali būti atstovais teisme – CPK 60 str. CPK 60 str. 4 d. – gali numatyti kt. įstatymai: Advokatūros įstatymo 25 str. – ribojimai. Advokatas taip pat negali būti atstovu teisme, kai netenka advokato vardo arba yra išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų s¹rašo įstatymo nustatytais pagrindais (pagrindai – Advok. įst. 23 str 1d.), taip pat gali būti laikinai išbrauktas, jei jis yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu. Tiek sprendimas pripažinti negaliojančiu sprendim¹ pripažinti asmenį advokatu, tiek sprendimas išbrauti asmenį iš praktikuojančių advokatų s¹rašo, tiek drausminės nuobaudos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per 30 dienų nuo jo įteikimo dienos(apskundimas nesustabdo galiojimo). Ribojimai advokatų padėjėjams atstovauti teisme – Advok. įst. 34 str 2d. LAT – advokatų padėjėjai negali nei dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, nei pasiraštyti ir pateikti apeliacinių ir atskirtųjų skundų, nes tokių proc. dok. surašymas ir pateikimas yra apeliacinio proceso sudedamoji dalis, šio proceso pradžia, o kai šiuos veiksmus atlieka asmens atstovas pagal pavedim¹, atsiranda atstovavimo apeliacinės instancijos teisme teisiniai santykiai.

5. ADVOKATO TEISINĖ PADĖTIS CIVILINIAME PROCESE

CPK siekiama užtikrinti proceso operatyvumo principo įgyvendinim¹, teismo nešališkumo ir jo aktyvumo galių pusiausvyr¹, sudaryti kuo palankesnes s¹lygas priimti teising¹ sprendim¹. Įgyvendinant šiuos tikslus didelź reikšmź turi atstovavimo institutas. Naujajame CPK sumažintas asmenų galinčių būti atstovais pagal pavedim¹ s¹rašas, jais gali būti tik advokatai ir advokatų padėjėjai. Advokatūros įst. Numato advokato teikiamų paslaugų rūšis (4 str.) bei reikalavimus norint tapti advokatu (7 str.). Advokatūros įst (21 str.) numato tris advokatų veiklos formas – advokatai gali veikti:

• Individualiai;
• Partnerystės pagrindais, neįsteigiant juridinio asmens;
• Įsteigiant juridinį asmenį – advokatų profesinź bendrij¹;

ES valstybių narių teisininkai, turintys savo valstybės kompetentingos institucijos suteikt¹ teisininko profesinį vard¹, nurodyt¹ LR vyriausybės s¹raše, turi teisź laikinai ar nuolatos teikti paslaugas Lietuvoje.

Advokato civilinė procesinė padėtis dvejopa:

1. Advokatas yra savo kliento atstovas – turi veikti rūpestingai ir s¹žiningai, juos sieja fiduciariniai santykiai.
2. Advokato veikla taip pat yra sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis. Advokatas negali veikti priešingai teisingumo interesams.

Tokia advokato dvilypė padėtis gali sukelti advokato – žmogaus ir teisininko – teisių ir pareigų konflikt¹, tačiau dažniausiai laikomasi nuostatos kad pirmenybė turi būti teikiama teisinei pareigai, o ne privačiam kliento interesui.

Galima nurodyti tris advokato teisinės padėties CP aspektus:

Advokato santykiai su klientais

Advokato veikla turi būti grindžiama šiais principais:

o       Nepriklausomumo – tinkamai savo pareigas advokatas gali eiti tik tada kai jis nepriklausomas ir jo sprendimams nedaro įtakos nei asmeniniai interesai, nei spaudimas iš šalies.

o       Pasitikėjimas ir s¹žiningumas – santykiai su klientu turi būti grindžiami pasitikėjimu, kad klientas atskleistų visas bylos aplinkybes, kurių nepatikėtų niekam kitam. Tai įmanoma jei advokatas s¹žiningas, nešališkas, atidus, garbingas.

o       Konfidencialumas – yra svarbiausia advokato teisė ir pareiga. Pasitikėjimas tarp kliento ir advokato galimas tik tada kai klientas yra įsitikinźs jog advokatas niekam neatskleis paslapties. Profesinź paslaptį sudaro kreipimosi į advokat¹ faktas, sutarties su klientu s¹lygos, kliento suteikta informacija ir duomenys, konsultacijos pobūdis. Ši pareiga yra neterminuota – net ir po daugelio metų negalima atskleisti kliento paslapties. Advokatas turi imunitet¹ nuo apklausos liudytoju apie profesinź paslaptį sudarančias žinias. Draudžiama apžiūrėti, tikrinti ar paimti advokato dokumentus ar laikmenas, tikrinti pašto siuntas, klausytis pokalbių telefonu išskyrus atvejus kai advokatas įtariamas ar kaltinamas padarźs nusikalstam¹ veik¹.

o       Pareiga laikytis įstatymų ir profesinės etikos

o       Nesuderinama veikla – advokatas negali dalyvauti operatyvinėje veikloje, dirbti ar eiti kitas mokamas pareigas, išskyrus darb¹ Lietuvos advokatūroje ir mokslinź kūrybinź ar pedagoginź veikl¹.

o       Asmeninės reklamos draudimas – leidžiama tik tokia informacija, kai duomenys apie advokat¹ ar advokatų profesinź bendrij¹ yra nurodomi informaciniuose ir kt leidiniuose, oficialiuose blankuose, vizitinėse kortelėse, ant reprezentacinių daiktų, taip pat kai advokatai nurodomi kaip paramos davėjai. Advokato profesinės veiklos reklama laikoma advokato ar advokatų kontoros viešas palyginimas su kitu advokatu ar advokatų kontora, nurodant savo privalumus,taip pat informacijos sudarančios įvaizdį apie advokato ar advokatų kontoros privalumus.

o       Kliento interesų gynimas – kliento interesų neturi užgožti nei advokato asmeniniai nei kitų asmenų interesai. Kita vertus kliento interesų paisymas negali atleisti advokato nuo įstatymų ar profesinės etikos kodekso laikymosi.

Lietuvoje advokatams santykiuose su klientais keliami šie pagrindiniai reikalavimai

o       Advokato s¹žiningumas teikiant juridinź pagalb¹ – kliento santykiai su advokatu grindžiami tik susitarimu. Klientas advokat¹ pasirenka pasirašydamas su juo teisinės pagalbos sutartį. Advokatas yra atsakingas kad teisinė pagalba būtų tinkamos kokybės ir teikiama laiku. Funkcijoms atlikti įstatymas suteikia advokatui tam tikrų teisių – išreikalauti iš organizacijos dokumentus, būtinus teisinei pagalbai teikti, rinkti ir teikti įrodymus.

o       Interesų konfliktų draudimas – advokatui draudžiama atstovauti klientui kai kyla kliento ir advokato asmeninių interesų konfliktas. Advokatas negali vesti bylos prieš savo tėvus., sutuoktinį, vaikus, brolius, seseris. Draudžiama aiškinti kad klientas yra visiškai teisus ir jo reikalavimai bus patenkinti, negalima iš anksto užtikrinti klient¹ dėl bylos rezultato.

o       Factum de quata litis – advokatas neturi teisės sudaryti Factum de quata litis. Tai išankstinis advokato ir jo kliento susitarimas, sudarytas prieš galutinį bylos, kurioje klientas yra šalis, išsprendim¹. Juo klientas įsipareigoja sumokėti advokatui proporcing¹ byloje pasiektam rezultatui užmokestį, nepriklausomai nuo to, ar jis išreikštas pinigais ar kitokia kliento gaunama nauda. Naujajame advokatūros įst numatyta, kad civilinėje byloje, taip pat kai pareiškiamas ieškinys baudžiamojoje byloje, leidžiama susitarti, kad advokato užmokesčio dydis priklausys nuo bylos baigties, jeigu tai neprieštarauja advokatų veiklos principams.

o       Draudimas savintis kliento turt¹ ir lėšas – advokatas pats ar kieno nors vardu negali pirkti ar kitu būdu įsigyti iš kliento jo teisių, kurioms jis atstovavo ar kurias gynė byloje.

o       Privalomasis advokatų civilinės atsakomybės draudimas – advokato ar advokatų profesinė civilinė atsakomybė už vykdant advokato veikl¹ padaryt¹ žal¹, viršijanči¹ 1000 litų draudžiama privalomuoju draudimu.

o      

Advokato santykiai su teismu

o       Advokatas privalo laikytis civilinio proceso teisės normų nustatytų reikalavimų nagrinėjant civilines bylas. Advokatas privalo įvertinti savo darbo krūvį ir derinti savo užimtum¹ įvairiuose procesuose taip, kad jo užimtumas kitose bylose netaptų kliūtimi teismui vykdyti teisingum¹.

o       Advokatas privalo s¹žiningai vesti kliento byl¹. Advokatas pateikdamas teismui naujus įrodymus, prieš tai su jais turėtų supažindinti kitos šalies advokat¹. Advokatas teisme turi elgtis taip, kad jo kalba, prašymai, pareiškimai, klausimai nežemintų teismo, prokuratūros autoriteto, kolegų, neįžeistų dalyvaujančių byloje asmenų, įgaliotinių, liudytojų, ekspertų orumo.

o       Advokatas neturi teisės klaidinti teismo ir trukdyti jam tirti bylos aplinkybes. Pvz remtis aplinkybėmis, kurių nepatvirtina įrodymai, s¹moningai iškreipti ties¹, pateikti rašytinius įrodymus, kurių išdavimo teisėtumu ar turinio teisingumu pats abejoja. Teismo posėdžio metu advokatui draudžiama ginčytis su teismo posėdžio pirmininku, dalyvaujančiais byloje asmenimis.

o      

Advokato santykiai su kitais advokatais:

o       Su kolegomis advokatas turi elgtis s¹žiningai – gindami klientų interesus advokatai privalo kooperuotis. Tarpusavyje jie turi būti mandagūs, taktiški, draugiški, patarti vieni kitiems ar net suteikti teisinź pagalb¹, kai tai neprieštarauja kliento interesams.

o       Advokato santykiai su kitais advokatais turi atitikti profesinės etikos taisykles.

o       Advokatas turi informuoti koleg¹ apie tai kad ketina perimti jo vest¹ byl¹.

o       Advokatas turi rūpintis savo padėjėjų kvalifikacijos ir tinkamu pareigų vykdymu.

o       Advokatas privalo nuolat kelti kvalifikacij¹.

6. Kuratorius civiliniame procese

Kuratorius - tai teismo, esant tam tikroms įstatymo numatytoms s¹lygoms paskirtas šalies atstovas pagal įstatym¹, iki šaliai bus paskirtas įstatyminis atstovas, juridinis asmuo išrinks valdymo organ¹, iki pati šalis atvyks į teismo posėdį arba iki jai bus tinkamai pranešta apie teismo atliekamus procesinius veiksmus.

Taigi kuratorius gali būti paskirtas tik esant tam tikroms s¹lygoms:

šalis kuriai turi būti paskirtas kuratorius yra neveiksni ir neturi atstovo pagal įstatym¹ arba jai atstovaujančio organo, arba nėra žinoma jos gyvenamoji ir darbo vieta.

būtina skubiai atlikti su šia šalimi susijusius procesinius veiksmus.

yra suinteresuotos šalies prašymas skirti kuratorių ir išankstinis apmokėjimas už kuratoriaus atstovavim¹.

kuratorius gal būti tik fizinis asmuo

būtinas kuratoriumi skiriamo asmens sutikimas

kuratoriumi paskirtos asmens interesai neturi būti priešingi atstovaujamos šalies interesams.

Nesant bent vienai iš šios s¹lygų kuratorius negali būti paskirtas!

Kuratorius gali būti paskirtas ir vykdymo procese. (CPK 601 str.)

Kuratorius turi visas įstatyminio atstovo t.y paties atstovaujamojo, procesines teises ir pareigas. Jis skiriamas tik priešingos šalies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, prašymu ir s¹skaita. Taigi teismas gali tik pasiūlyti šaliai pasinaudoti kuratoriaus institutu, tačiau neturi teisės skirti jo savo iniciatyva, kadangi visas kuratoriaus išlaidas apmoka šalis kurios iniciatyva jis paskirtas.

LAT yra pasisakźs kad kuratoriumi turėtų būti skiriamas arba atitinkamo asmens giminaitis arba teisinį išsilavinim¹ turintis asmuo (pvz advokatai ar jų padėjėjai). CPK nenumato kad ieškovas prašydamas paskirti kuratorių privalėtų pateikti teismui konkreči¹ kuratoriaus kandidatūr¹, kartu ir nedraudžia ieškovui siūlyti konkretų fizinį asmenį. Tačiau kuratoriaus paskyrimas yra teismo prerogatyva, todėl teismas nėra saistomas ieškovo siūlymo.

Kuratoriaus įgaliojimai pasibaigia arba atlikus atitinkam¹ procesinį veiksm¹, kuriam atlikti jis buvo paskirtas arba nustatyta tvarka paskyrus šalies atstov¹ pagal įstatym¹.

Apie kuratoriaus paskyrim¹ viešai skelbiama teisme ir viename iš pagrindinių šalies dienraščių.

Šalis iš anksto sumoka su atstovavimu susijusį atlyginim¹ kuratoriui bei atstovavimo iš laidas.