Scrigroup - Documente si articole

     

HomeDocumenteUploadResurseAlte limbi doc
BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

BENDRIEJI DELIKTINĖS ATSAKOMYBĖS NUOSTATAI

teisė



+ Font mai mare | - Font mai mic



DOCUMENTE SIMILARE

BENDRIEJI DELIKTINĖS ATSAKOMYBĖS NUOSTATAI

Nesutartinių žalos padarymo prievolių sąvoka, požymiai ir specifika. Prievolių dėl žalos padarymo klasifikavimas.



Bendrieji ir specialieji deliktinės atsakomybės pagrindai.

Prievolės, atsirandančios dėl žalos padarymo, šalys. Kreditorius, jo teisių perėjimo pagrindai ir tvarka. Skolininkas - atsakingas už žalą asmuo. Žalą padariusio asmens teisinė padėtis.

Atsakomybė už žalą, padarytą kelių asmenų bendrai. Žalos padarymo bendrai požymiai.

Prievolės, atsirandančios dėl žalos padarymo, turinys. Prievolės subjektų teisių ir pareigų apibrėžtumas. Kreditoriaus ir skolininko pareiga bendradarbiauti, veikti ekonomiškai. 

Prievolės, atsirandančios dėl žalos padarymo, dalykas.

Žalos išieškojimo tvarka.

Civiliniai įstatymai saugo ir gina piliečių, juridinių asmenų, valstybės subjektines teises, teisėtus asmeninius ir turtinius interesus. Asmuo, neteisėtais veiksmais padaręs žalą kitam asmeniui, įpareigojamas ją atlyginti. Žala teisės subjektui gali būti padaryta pažeidus jau esantį tarp šalių teisinį santykį – prievolę, kuri atsiranda dėl jų sudaryto sandorio, administracinio akto ar kitokių juridinių faktų. Pažeidus prievolę ar jos nevykdant atsiranda civilinė atsakomybė. Tai viena prievolių rūšis, kuri vadinasi sutartine atsakomybe.

Civilinėje teisėje yra ir kita prievolių rūšis, kai vienas asmuo padaro žalą kitam, nepriklausomai nuo to, buvo ar nebuvo tarp jų prievoliniai teisiniai santykiai iki žalos padarymo. Asmeniui, padariusiam tokią žalą, atsiranda prievolė ją atlyginti, jei įstatyme yra numatytos sąlygos, būtinos prievolei dėl žalos atsirasti.

Prievolė dėl žalos padarymo yra civilinis teisinis santykis, kurio viena šalis – nukentėjusysis (kreditorius) – turi teisę reikalauti visiško žalos atlyginimo, o kita šalis – žalą padaręs asmuo ar už ją atsakingas (skolininkas) privalo atlyginti žalą natūra ar pinigais.

Deliktinių prievolių požymiai:

1) jos apima ir turtinius, ir asmeninius neturinius santykius nors žalos atlyginimas yra turtinio pobūdžio prievolė;

2) jos kyla dėl absoliutaus pobūdžio teisių pažeidimo, kurios yra turtinės (nuosavybės, valdymo ir kt.) ir neturtinės (gyvybė, sveikata, kūno neliečiamybė, garbė, asmens gyvenimo privatumas ir kt.);

3) jos yra nesutartinio pobūdžio, nes pažeidžiamos absoliučios teisės. Šiuo atveju neturi reikšmės, kad teisę pažeidęs asmuo yra ar buvo sutartiniuose santykiuose su nukentėjusiuoju. Absoliutaus pobūdžio teisės pažeidimas sukelia nesutartinės prievolės pasekmių – būtinumą atlyginti žalą;

4) ja siekiama visiškai atlyginti žalą nukentėjusiajam, kiek tai yra įmanoma. Tam neturi reikšmės, kam padaryta žala, kuo ji pasireiškė, kokiais būdais ji atlyginama. Įstatyme numatytais atvejais nukentėjusiajam ar jo šeimai mokamas atlyginimas gali būti didesnis, negu padaryta žalą;

5) įstatymo numatytais atvejais pareiga atlyginti žalą gali būti paskirta ne tik žalą padariusiam asmeniui, bet ir kitiems asmenims (atsakingam už kito asmens kaltę, asmeniui, kurio interesais veikė žalą padaręs asmuo ir kt.).

Dėl žalos padarymo atsiranda pareiga atlyginti žalą. Ji, kaip bet kokia prievolė, turi sudedamąsias dalis, pagal kurias gali būti analizuojama. Tai yra:

1) prievolės šalys;

2) prievolės turinys;

3) prievolės dalykas.

Prievolės šalys yra kreditorius ir skolininkas. Kreditorius yra žalos atlyginimo prievolės dalyvis, kuriam priklauso teisė reikalauti atlyginti žalą. Tai nukentėjusysis, kuriam tokią teisę suteikia įstatymas ar sutartis. Kadangi deliktinės žalos padarymo atveju pažeidžiama absoliutaus pobūdžio teisė, tai kreditorius pagal bendrąją taisyklę yra šios absoliučios teisės turėtojas. Nukrypstant nuo bendrosios taisyklės tinkamais kreditoriais yra asmenys, kuriems dėl subrogacijos, sandorio ar kitu įstatymu numatytu pagrindu pereina reikalavimo teisė.

Skolininkas yra žalos atlyginimo prievolės dalyvis, kuriam pagal įstatymą tenka pareiga atlyginti žalą. Tai gali būti žalą padaręs asmuo ar kitas asmuo, kurį įstatymas paskiria atsakingu už žalą konkrečios prievolės atveju (atsakomybė už kito asmens kaltę, atsakomybė už jo valdomų daiktų padarytą žalą ir pan.).

Taip pat gali būti įstatymu numatyti atvejai, kai teismo nuožiūrai paliekama spręsti, ar prievolė atsirado ir nustatyti šios prievolės skolininką (CK 6.268 straipsnis – atsakomybė už savo veiksmų reikšmės negalinčio suprasti asmens padarytą žalą, CK 6.274 straipsnis – atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl būtinojo reikalingumo ir kt.).

Prievolės dalyvių subjektinė padėtis nėra nekintama. Prievolės vykdymo metu gali vykti teisių ir pareigų perkėlimas kitiems asmenims ir dėl to pasikeisti kreditorius ir skolininkas. Pavyzdžiui, regreso atveju žalą atlyginęs asmuo pats tampa kreditoriumi (visiškai ar iš dalies, atmetus jam priklausiusią atlyginti žalos dalį, attinkančią jo kaltę).

Kreditoriaus ir skolininko asmens pasikeitimai galimi tais pagrindais, kai teisės ir pareigos pereina kitiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka:

1) dėl palikimo ir turto paveldėjimo. Jeigu miršta už žalą atsakingas ar teisė į žalos atlyginimą turintis asmuo, tai šias teises ir pareigas gali perimti jų turto paveldėtojai. Ši prievolė nepasibaigia ryšium su atsakingo asmens mirtimi. Ji gali pasibaigti su atsakingo už žalą fizinio asmens mirtimi tuo atveju, jei palikėjas neturi turto.

2) prievolės šalies pasikeitimas dėl juridinio asmens reorganizavimo, t.y. jo pertvarkymo be likvidavimo. Likvidavimas reiškia teisių ir pareigų pasibaigimą, o reorganizavimas reiškia jų perskirstymą kitiems asmenims.

3) sandorių pagrindu (skolos perkėlimo, reikalavimo perleidimo, draudimo atveju ir kt.).

4) įstatymo pagrindu (kai įstatymas numato žalos atlyginimo prievolės perkėlimą kitiems asmenims ir kt.).

5) civilinės atsakomybės taikymo atveju, pasikeičia žalos atlyginimo prievolės subjektai ar jų padėtis prievolėje. Pavyzdžiui, skolininkas, atsakęs už kito asmens kaltę, atlyginęs žalą, pats tampa kreditoriumi, arba kai įstatymu teismui suteikta teisė patraukti atsakingais tam tikrus asmenis jau civilinės atsakomybės taikymo metu (CK 6.278 str. 3 d.).

Prievolės dėl žalos atlyginimo subjektinės ypatybės reikšmingos, kai sprendžiama dėl atsakomybės už kito asmens padarytą žalą, už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, už juridinio asmens veiksmais padarytą žalą, už asmens atstovo veiksmais padarytą žąlą, už žalą taikymo, esant skolininkų daugetui ir kt.

Juridiniai asmenys, asmenys, samdantys darbuotojus, turi atsakyti už jų padarytą žalą. Pareiga atlyginti žalą juridiniam asmeniui atsiranda tada, kai dėl žalos atsiradimo kaltas jos darbuotojas. Tokie veiksmai gali būti padaryti darbo vietoje arba ne, organizacijos teritorijoje ar kitoje vietoje, vykdant darbo (tarnybos) pareigas ar administracijos pavedimus ar kitaip veikiant organizacijos interesais.

Asmenys, bendrai padarę žalą, privalo ją atlyginti solidariai. Žala laikoma padaryta bendrais veiksmais, jeigu:

1) ji padaroma dviejų ar daugiau asmenų;

2) ji atsiranda dėl bendrų asmenų veiksmų, kurie negali būti individualizuoti;

3) ji atsiranda dėl skirtingų asmenų veiksmų, kurie yra atsakingi už žalą; atsakomybė gali būti netaikoma tam, kuris įrodo, jog dėl jo veiksmų žalos negalėjo būti;

4) tarp žalos ir kiekvieno žalą padariusio asmens veiksmų yra priežastinis ryšys.

Kai už žalą atsakingi keli asmenys, tai kreditorius turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš vieno ar iš visų skolininkų. Atlyginęs žalą skolininkas tampa kreditoriumi kitų bendraskolių atžvilgiu dalinio reikalavimo teise.

Prievolės turinys yra prievolės dalyvių veiksmai įgyvendinant teises ir vykdant pareigas, žalos atlyginimo prievolės turinio apibrėžtumas reiškia, kad:

1) kreditorius turi teisę reikalauti atlikti tam tikrus veiksmus – ištaisyti sugadinimus ar pakenkimus, atkurti turtą natūra, ar sumokėti nuostolius pinigais. Kartu tai reiškia, kad kreditorius negali elgtis savavališkai ir atkurti savo teises pats neleistinais būdais - pasiimti skolininko turtą, jį realizuoti savo nuostolių padengimui ir pan.;

2) skolininkas turi pareigą veikti žalos atlyginimui tuo būdu, kokį numato įstatymas ir kokį pagrįstai pasirinko kreditorius.

Kreditoriui ir skolininkui bendradarbiaujant ir kooperuojantis nustatomas konkretus prievolės turinys (būtini faktiniai veiksmai neigiamų pasekmių pašalinimui - žalos dydžio nustatymas, jos pašalinimo būdų įgyvendinimas, pinigų sumokėjimas, kitoks nuostolių atlyginimas ir kt.).

Prievolės objektą (dalyką) sudaro tai, dėl ko tarp teisės subjektų susidaro prievoliniai teisiniai santykiai. Deliktinių prievolių teisinių santykių ypatybė yra tai, kad teisiniai santykiai daugumoje atvejų atsiranda neketinant turėti tarpusavio santykių arba nesiekiant jų realizuoti. Esant žalos padarymo faktui, atsiranda prievoliniai teisiniai santykiai, kurių dalyku gali būti veiksmai ar turtas. Tai gali būti:

1) skolininko veiksmai, kuriuos jis privalo atlikti žalos ir nuostolių atlyginimui natūra;

2) skolininko turtas, kurį jis privalo perduoti, pagaminti ar atkurti žalos atlyginimui natūra;

3) skolininko pinigai, kuriuos jis privalo sumokėti, atlygindamas visus nuostolius.

Deliktinė prievolė dėl žalos atlyginimo, tai nesutartinis civilinis teisinis santykis, atsiradęs dėl kreditoriaus absoliutaus pobūdžio turtinės ir asmeninės neturtinės teisės pažeidimo, siekiantis visiškai atkurti pažeistas teises skolininko sąskaita, kurio šalis – kreditorius turi teisę reikalauti visiško žalos atlyginimo, o skolininkas turi pareigą visiškai atlyginti padarytą žalą ir padengti nuostolius.

Prievolių dėl žalos atlyginimo sistema remiasi generalinio delikto principu. Jis reiškia, kad padaryta žala, nesvarbu kam ir kieno ji padaryta, kuo ir kaip pasireiškė, turi būti atlyginta, išskyrus atvejus, tiesiogiai numatytus įstatyme. Tai yra bendras deliktas. Konkrečiose teisinėse sistemose yra suformuluoti specialieji deliktai. Pagal bendrojo delikto taisykles žala atlyginama tada, jeigu ji neturi būti atlyginama specialaus delikto nustatytomis sąlygomis.

Specialūs deliktai yra tokie:

1) atsakomybė už žalą, padarytą valdžios aktais;

2) atsakomybė už žalą, padarytą nepilnamečių ir neveiksnių asmenų;

3) atsakomybė už žalą, padarytą pavojingesne aplinkiniams veikla;

4) atsakomybė už asmens gyvybei ir sveikatai padarytą žalą;

5) atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produktų ar paslaugų;

6) atsakomybė už žalą, padarytą klaidinančia reklama.

Prievolių klasifikavimas.

Pagal veiklos, kuria padaryta žala, pobūdį:

1) prievolės dėl įprastine veikla padarytos žalos atlyginimo;

2) prievolės dėl atlyginimo žalos, padarytos veika, keliančia didesnį pavojų aplinkiniams;

3) prievolės dėl operatyvine – ūkine veikla padarytos žalos;

4) prievolės dėl žalos, padarytos veikla, kuria pasireiškia valstybės ar jos organų valdingi įgalinimai.

Prievolės dar gali būti skirstamos pagal tai, ar prievolė atlyginti žalą laikoma civilinės teisinės atsakomybės prievole, ar nukentėjusiojo asmens subjektyvinių teisių gynimo būdu.

Bendrieji prievolių atsiradimo pagrindai (sąlygos).

Žala yra būtinoji prievolės atsiradimo sąlyga. Be jo negali būti pačios prievolės, nes žala sąlygoja skolininko asmenį, prievolės dalyką (objektą), prievolės turinį (kreditoriaus ir skolininko veiksmus). Svarbu yra žalos faktas, o ne tai, kelių asmenų veiksmais jis yra pasiektas.

Kaltė yra bendras civilinės atsakomybės principas, bet ne visada kaltė yra reikalinga kaip prievolės atsiradimo sąlyga. Atsakomybė be kaltės didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, statinio, gyvūnų savininkui (valdytojui). Žalos atlyginimo prievolėje skolininko kaltė preziumuojama – laikoma esant iš anksto nustatyta. Tai reiškia, kad skolininkas, norėdamas išvengti prievolės atlyginti žalą, turi paneigti savo kaltę. Jis turi įrodyti, kad dėl žalos kaltas kitas – nukentėjusysis ar trečiasis asmuo (tada jiems tektų atitinkamai visa ar dalis nuostolių rizikos ir civilinė atsakomybė už žalą), ar kad žala kilo dėl atsitiktinumo (paprasto įvykio ar kvalifikuoto atsitiktinumo – nenugalimos jėgos).

Kai žala atsiranda dėl didesnių pavojaus šaltinių sąveikos jų valdytojams, ji atlyginama bendrais pagrindais ir kaltė nėra preziumuojama. Nukentėjusiojo asmens kaltė irgi nepreziumuojama. Ji turi būti įrodoma. Neveiksnaus, negalinčio suprasti savo veiksmų reikšmės asmens, mažamečio, nepilnamečio asmens kaltė nenustatinėjama.

Priežastinis ryšys ne visada yra reikalinga kaip prievolės dėl žalos atlyginimo atsiradimo sąlyga. Tai nereikšminga esant atsakomybei už kito asmens kaltę. Kitais atvejais įstatymas pripažįsta teisiškai reikšmingą ne tiesioginį priežastinį ryšį, o netiesioginį.

Neteisėti veiksmai generalinio delikto atveju yra pats žalos padarymas. Specialiųjų deliktų atveju neteisėti veiksmai yra tokie, kurie prieštarauja ne tik civiliniams įstatymams (daro žalą), bet pripažįstami neteisėtais ir specialių įstatymų požiūriu (baudžiamosios, administracinės teisės ir kt.).



Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare



DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 1285
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved