CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

BENDRIEJI DELIKTINĖS ATSAKOMYBĖS NUOSTATAI

teisė

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

BENDRIEJI DELIKTINĖS ATSAKOMYBĖS NUOSTATAI

Nesutartinių ˛alos padarymo prievolių sąvoka, po˛ymiai ir specifika. Prievolių dėl ˛alos padarymo klasifikavimas.

Bendrieji ir specialieji deliktinės atsakomybės pagrindai.

Prievolės, atsirandančios dėl ˛alos padarymo, alys. Kreditorius, jo teisių perėjimo pagrindai ir tvarka. Skolininkas - atsakingas u˛ ˛alą asmuo. ˇalą padariusio asmens teisinė padėtis.

Atsakomybė u˛ ˛alą, padarytą kelių asmenų bendrai. ˇalos padarymo bendrai po˛ymiai.

Prievolės, atsirandančios dėl ˛alos padarymo, turinys. Prievolės subjektų teisių ir pareigų apibrė˛tumas. Kreditoriaus ir skolininko pareiga bendradarbiauti, veikti ekonomikai.

Prievolės, atsirandančios dėl ˛alos padarymo, dalykas.

ˇalos iiekojimo tvarka.

Civiliniai įstatymai saugo ir gina piliečių, juridinių asmenų, valstybės subjektines teises, teisėtus asmeninius ir turtinius interesus. Asmuo, neteisėtais veiksmais padaręs ˛alą kitam asmeniui, įpareigojamas ją atlyginti. ˇala teisės subjektui gali būti padaryta pa˛eidus jau esantį tarp alių teisinį santykį – prievolę, kuri atsiranda dėl jų sudaryto sandorio, administracinio akto ar kitokių juridinių faktų. Pa˛eidus prievolę ar jos nevykdant atsiranda civilinė atsakomybė. Tai viena prievolių rūis, kuri vadinasi sutartine atsakomybe.

Civilinėje teisėje yra ir kita prievolių rūis, kai vienas asmuo padaro ˛alą kitam, nepriklausomai nuo to, buvo ar nebuvo tarp jų prievoliniai teisiniai santykiai iki ˛alos padarymo. Asmeniui, padariusiam tokią ˛alą, atsiranda prievolė ją atlyginti, jei įstatyme yra numatytos sąlygos, būtinos prievolei dėl ˛alos atsirasti.

Prievolė dėl ˛alos padarymo yra civilinis teisinis santykis, kurio viena alis – nukentėjusysis (kreditorius) – turi teisę reikalauti visiko ˛alos atlyginimo, o kita alis – ˛alą padaręs asmuo ar u˛ ją atsakingas (skolininkas) privalo atlyginti ˛alą natūra ar pinigais.

Deliktinių prievolių po˛ymiai:

1) jos apima ir turtinius, ir asmeninius neturinius santykius nors ˛alos atlyginimas yra turtinio pobūd˛io prievolė;

2) jos kyla dėl absoliutaus pobūd˛io teisių pa˛eidimo, kurios yra turtinės (nuosavybės, valdymo ir kt.) ir neturtinės (gyvybė, sveikata, kūno neliečiamybė, garbė, asmens gyvenimo privatumas ir kt.);

3) jos yra nesutartinio pobūd˛io, nes pa˛eid˛iamos absoliučios teisės. iuo atveju neturi reikmės, kad teisę pa˛eidęs asmuo yra ar buvo sutartiniuose santykiuose su nukentėjusiuoju. Absoliutaus pobūd˛io teisės pa˛eidimas sukelia nesutartinės prievolės pasekmių – būtinumą atlyginti ˛alą;

4) ja siekiama visikai atlyginti ˛alą nukentėjusiajam, kiek tai yra įmanoma. Tam neturi reikmės, kam padaryta ˛ala, kuo ji pasireikė, kokiais būdais ji atlyginama. Įstatyme numatytais atvejais nukentėjusiajam ar jo eimai mokamas atlyginimas gali būti didesnis, negu padaryta ˛alą;

5) įstatymo numatytais atvejais pareiga atlyginti ˛alą gali būti paskirta ne tik ˛alą padariusiam asmeniui, bet ir kitiems asmenims (atsakingam u˛ kito asmens kaltę, asmeniui, kurio interesais veikė ˛alą padaręs asmuo ir kt.).

Dėl ˛alos padarymo atsiranda pareiga atlyginti ˛alą. Ji, kaip bet kokia prievolė, turi sudedamąsias dalis, pagal kurias gali būti analizuojama. Tai yra:

1) prievolės alys;

2) prievolės turinys;

3) prievolės dalykas.

Prievolės alys yra kreditorius ir skolininkas. Kreditorius yra ˛alos atlyginimo prievolės dalyvis, kuriam priklauso teisė reikalauti atlyginti ˛alą. Tai nukentėjusysis, kuriam tokią teisę suteikia įstatymas ar sutartis. Kadangi deliktinės ˛alos padarymo atveju pa˛eid˛iama absoliutaus pobūd˛io teisė, tai kreditorius pagal bendrąją taisyklę yra ios absoliučios teisės turėtojas. Nukrypstant nuo bendrosios taisyklės tinkamais kreditoriais yra asmenys, kuriems dėl subrogacijos, sandorio ar kitu įstatymu numatytu pagrindu pereina reikalavimo teisė.

Skolininkas yra ˛alos atlyginimo prievolės dalyvis, kuriam pagal įstatymą tenka pareiga atlyginti ˛alą. Tai gali būti ˛alą padaręs asmuo ar kitas asmuo, kurį įstatymas paskiria atsakingu u˛ ˛alą konkrečios prievolės atveju (atsakomybė u˛ kito asmens kaltę, atsakomybė u˛ jo valdomų daiktų padarytą ˛alą ir pan.).

Taip pat gali būti įstatymu numatyti atvejai, kai teismo nuo˛iūrai paliekama spręsti, ar prievolė atsirado ir nustatyti ios prievolės skolininką (CK 6.268 straipsnis – atsakomybė u˛ savo veiksmų reikmės negalinčio suprasti asmens padarytą ˛alą, CK 6.274 straipsnis – atsakomybė u˛ ˛alą, atsiradusią dėl būtinojo reikalingumo ir kt.).

Prievolės dalyvių subjektinė padėtis nėra nekintama. Prievolės vykdymo metu gali vykti teisių ir pareigų perkėlimas kitiems asmenims ir dėl to pasikeisti kreditorius ir skolininkas. Pavyzd˛iui, regreso atveju ˛alą atlyginęs asmuo pats tampa kreditoriumi (visikai ar i dalies, atmetus jam priklausiusią atlyginti ˛alos dalį, attinkančią jo kaltę).

Kreditoriaus ir skolininko asmens pasikeitimai galimi tais pagrindais, kai teisės ir pareigos pereina kitiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka:

1) dėl palikimo ir turto paveldėjimo. Jeigu mirta u˛ ˛alą atsakingas ar teisė į ˛alos atlyginimą turintis asmuo, tai ias teises ir pareigas gali perimti jų turto paveldėtojai. i prievolė nepasibaigia ryium su atsakingo asmens mirtimi. Ji gali pasibaigti su atsakingo u˛ ˛alą fizinio asmens mirtimi tuo atveju, jei palikėjas neturi turto.

2) prievolės alies pasikeitimas dėl juridinio asmens reorganizavimo, t.y. jo pertvarkymo be likvidavimo. Likvidavimas reikia teisių ir pareigų pasibaigimą, o reorganizavimas reikia jų perskirstymą kitiems asmenims.

3) sandorių pagrindu (skolos perkėlimo, reikalavimo perleidimo, draudimo atveju ir kt.).

4) įstatymo pagrindu (kai įstatymas numato ˛alos atlyginimo prievolės perkėlimą kitiems asmenims ir kt.).

5) civilinės atsakomybės taikymo atveju, pasikeičia ˛alos atlyginimo prievolės subjektai ar jų padėtis prievolėje. Pavyzd˛iui, skolininkas, atsakęs u˛ kito asmens kaltę, atlyginęs ˛alą, pats tampa kreditoriumi, arba kai įstatymu teismui suteikta teisė patraukti atsakingais tam tikrus asmenis jau civilinės atsakomybės taikymo metu (CK 6.278 str. 3 d.).

Prievolės dėl ˛alos atlyginimo subjektinės ypatybės reikmingos, kai sprend˛iama dėl atsakomybės u˛ kito asmens padarytą ˛alą, u˛ didesnio pavojaus altinio padarytą ˛alą, u˛ juridinio asmens veiksmais padarytą ˛alą, u˛ asmens atstovo veiksmais padarytą ˛ąlą, u˛ ˛alą taikymo, esant skolininkų daugetui ir kt.

Juridiniai asmenys, asmenys, samdantys darbuotojus, turi atsakyti u˛ jų padarytą ˛alą. Pareiga atlyginti ˛alą juridiniam asmeniui atsiranda tada, kai dėl ˛alos atsiradimo kaltas jos darbuotojas. Tokie veiksmai gali būti padaryti darbo vietoje arba ne, organizacijos teritorijoje ar kitoje vietoje, vykdant darbo (tarnybos) pareigas ar administracijos pavedimus ar kitaip veikiant organizacijos interesais.

Asmenys, bendrai padarę ˛alą, privalo ją atlyginti solidariai. ˇala laikoma padaryta bendrais veiksmais, jeigu:

1) ji padaroma dviejų ar daugiau asmenų;

2) ji atsiranda dėl bendrų asmenų veiksmų, kurie negali būti individualizuoti;

3) ji atsiranda dėl skirtingų asmenų veiksmų, kurie yra atsakingi u˛ ˛alą; atsakomybė gali būti netaikoma tam, kuris įrodo, jog dėl jo veiksmų ˛alos negalėjo būti;

4) tarp ˛alos ir kiekvieno ˛alą padariusio asmens veiksmų yra prie˛astinis ryys.

Kai u˛ ˛alą atsakingi keli asmenys, tai kreditorius turi teisę reikalauti ˛alos atlyginimo i vieno ar i visų skolininkų. Atlyginęs ˛alą skolininkas tampa kreditoriumi kitų bendraskolių at˛vilgiu dalinio reikalavimo teise.

Prievolės turinys yra prievolės dalyvių veiksmai įgyvendinant teises ir vykdant pareigas, ˛alos atlyginimo prievolės turinio apibrė˛tumas reikia, kad:

1) kreditorius turi teisę reikalauti atlikti tam tikrus veiksmus – itaisyti sugadinimus ar pakenkimus, atkurti turtą natūra, ar sumokėti nuostolius pinigais. Kartu tai reikia, kad kreditorius negali elgtis savavalikai ir atkurti savo teises pats neleistinais būdais - pasiimti skolininko turtą, jį realizuoti savo nuostolių padengimui ir pan.;

2) skolininkas turi pareigą veikti ˛alos atlyginimui tuo būdu, kokį numato įstatymas ir kokį pagrįstai pasirinko kreditorius.

Kreditoriui ir skolininkui bendradarbiaujant ir kooperuojantis nustatomas konkretus prievolės turinys (būtini faktiniai veiksmai neigiamų pasekmių paalinimui - ˛alos dyd˛io nustatymas, jos paalinimo būdų įgyvendinimas, pinigų sumokėjimas, kitoks nuostolių atlyginimas ir kt.).

Prievolės objektą (dalyką) sudaro tai, dėl ko tarp teisės subjektų susidaro prievoliniai teisiniai santykiai. Deliktinių prievolių teisinių santykių ypatybė yra tai, kad teisiniai santykiai daugumoje atvejų atsiranda neketinant turėti tarpusavio santykių arba nesiekiant jų realizuoti. Esant ˛alos padarymo faktui, atsiranda prievoliniai teisiniai santykiai, kurių dalyku gali būti veiksmai ar turtas. Tai gali būti:

1) skolininko veiksmai, kuriuos jis privalo atlikti ˛alos ir nuostolių atlyginimui natūra;

2) skolininko turtas, kurį jis privalo perduoti, pagaminti ar atkurti ˛alos atlyginimui natūra;

3) skolininko pinigai, kuriuos jis privalo sumokėti, atlygindamas visus nuostolius.

Deliktinė prievolė dėl ˛alos atlyginimo, tai nesutartinis civilinis teisinis santykis, atsiradęs dėl kreditoriaus absoliutaus pobūd˛io turtinės ir asmeninės neturtinės teisės pa˛eidimo, siekiantis visikai atkurti pa˛eistas teises skolininko sąskaita, kurio alis – kreditorius turi teisę reikalauti visiko ˛alos atlyginimo, o skolininkas turi pareigą visikai atlyginti padarytą ˛alą ir padengti nuostolius.

Prievolių dėl ˛alos atlyginimo sistema remiasi generalinio delikto principu. Jis reikia, kad padaryta ˛ala, nesvarbu kam ir kieno ji padaryta, kuo ir kaip pasireikė, turi būti atlyginta, iskyrus atvejus, tiesiogiai numatytus įstatyme. Tai yra bendras deliktas. Konkrečiose teisinėse sistemose yra suformuluoti specialieji deliktai. Pagal bendrojo delikto taisykles ˛ala atlyginama tada, jeigu ji neturi būti atlyginama specialaus delikto nustatytomis sąlygomis.

Specialūs deliktai yra tokie:

1) atsakomybė u˛ ˛alą, padarytą vald˛ios aktais;

2) atsakomybė u˛ ˛alą, padarytą nepilnamečių ir neveiksnių asmenų;

3) atsakomybė u˛ ˛alą, padarytą pavojingesne aplinkiniams veikla;

4) atsakomybė u˛ asmens gyvybei ir sveikatai padarytą ˛alą;

5) atsakomybė u˛ ˛alą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produktų ar paslaugų;

6) atsakomybė u˛ ˛alą, padarytą klaidinančia reklama.

Prievolių klasifikavimas.

Pagal veiklos, kuria padaryta ˛ala, pobūdį:

1) prievolės dėl įprastine veikla padarytos ˛alos atlyginimo;

2) prievolės dėl atlyginimo ˛alos, padarytos veika, keliančia didesnį pavojų aplinkiniams;

3) prievolės dėl operatyvine – ūkine veikla padarytos ˛alos;

4) prievolės dėl ˛alos, padarytos veikla, kuria pasireikia valstybės ar jos organų valdingi įgalinimai.

Prievolės dar gali būti skirstamos pagal tai, ar prievolė atlyginti ˛alą laikoma civilinės teisinės atsakomybės prievole, ar nukentėjusiojo asmens subjektyvinių teisių gynimo būdu.

Bendrieji prievolių atsiradimo pagrindai (sąlygos).

ˇala yra būtinoji prievolės atsiradimo sąlyga. Be jo negali būti pačios prievolės, nes ˛ala sąlygoja skolininko asmenį, prievolės dalyką (objektą), prievolės turinį (kreditoriaus ir skolininko veiksmus). Svarbu yra ˛alos faktas, o ne tai, kelių asmenų veiksmais jis yra pasiektas.

Kaltė yra bendras civilinės atsakomybės principas, bet ne visada kaltė yra reikalinga kaip prievolės atsiradimo sąlyga. Atsakomybė be kaltės didesnio pavojaus altinio valdytojui, statinio, gyvūnų savininkui (valdytojui). ˇalos atlyginimo prievolėje skolininko kaltė preziumuojama – laikoma esant i anksto nustatyta. Tai reikia, kad skolininkas, norėdamas ivengti prievolės atlyginti ˛alą, turi paneigti savo kaltę. Jis turi įrodyti, kad dėl ˛alos kaltas kitas – nukentėjusysis ar trečiasis asmuo (tada jiems tektų atitinkamai visa ar dalis nuostolių rizikos ir civilinė atsakomybė u˛ ˛alą), ar kad ˛ala kilo dėl atsitiktinumo (paprasto įvykio ar kvalifikuoto atsitiktinumo – nenugalimos jėgos).

Kai ˛ala atsiranda dėl didesnių pavojaus altinių sąveikos jų valdytojams, ji atlyginama bendrais pagrindais ir kaltė nėra preziumuojama. Nukentėjusiojo asmens kaltė irgi nepreziumuojama. Ji turi būti įrodoma. Neveiksnaus, negalinčio suprasti savo veiksmų reikmės asmens, ma˛amečio, nepilnamečio asmens kaltė nenustatinėjama.

Prie˛astinis ryys ne visada yra reikalinga kaip prievolės dėl ˛alos atlyginimo atsiradimo sąlyga. Tai nereikminga esant atsakomybei u˛ kito asmens kaltę. Kitais atvejais įstatymas pripa˛įsta teisikai reikmingą ne tiesioginį prie˛astinį ryį, o netiesioginį.

Neteisėti veiksmai generalinio delikto atveju yra pats ˛alos padarymas. Specialiųjų deliktų atveju neteisėti veiksmai yra tokie, kurie prietarauja ne tik civiliniams įstatymams (daro ˛alą), bet pripa˛įstami neteisėtais ir specialių įstatymų po˛iūriu (baud˛iamosios, administracinės teisės ir kt.).

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 1285
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/251/BENDRIEJI-DELIKTINS-ATSAKOMYBS23536.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/251/BENDRIEJI-DELIKTINS-ATSAKOMYBS23536.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/251/BENDRIEJI-DELIKTINS-ATSAKOMYBS23536.php">BENDRIEJI DELIKTINĖS ATSAKOMYBĖS NUOSTATAI</a>

BENDRIEJI DELIKTINĖS ATSAKOMYBĖS NUOSTATAI

teisė

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: