CATEGORII DOCUMENTE |
Bulgara | Ceha slovaca | Croata | Engleza | Estona | Finlandeza | Franceza |
Germana | Italiana | Letona | Lituaniana | Maghiara | Olandeza | Poloneza |
Sarba | Slovena | Spaniola | Suedeza | Turca | Ucraineana |
DOCUMENTE SIMILARE |
|
Kiekvienam turi būti utikrinama galimybė ginti savo teises teisme, tiek nuo kitų asmenų tiek nuo valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtu veiksmų. Kas turėtu prisiimti paeistų asmenų teisių įgyvendinimo procese neivengiamai atsirandančių ilaidų nat¹? Teisminė gynyba negali ir nėra suteikiama nemokamai. Valstybė reikalauja padengti dalį teismo vykdomo teisingumo ilaidų. Bylinėjimosi ilaidas kaip ginčo alių bylinėjimosi procese iekovo, atsakovo, kitų dalyvaujančių byloje asmenų bei teismo patirtas ilaidas. CPK 79 straipsnis nustato, kad bylinėjimosi ilaidas sudaro yminis mokestis ir ilaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Kokie asmenys gali pretenduoti į teismo ilaidų atlyginim¹. Abejonių paprastai nekyla, kai kalbama apie iekovus, atsakovus ir trečiuosius asmenis, pareikusius savarankikus reikalavimus dėl ginčo dalyko. Tretysis asmuo, nepareikźs savarankiko reikalavimo. Formuluotės tarsi orientuoja bylinėjimosi ilaidomis laikyti asmens, dalyvaujančio bylinėjimosi procese, realia patirtas materialines s¹naudas. Tam tikslui, t.y bylinėjosi procesui, skiriamos asmens materialinės s¹naudos, kurios neturėtų būti tapatinamos su negautomis pajamomis ar kitais galimais neigiamais bylinėjimosi proceso padariniais. CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkto formuluotė, prie bylinėjimosi ilaidų priskirianti, kitas būtinas ir pagrįstas ilaidas, kurios turėtų apimti ilaidas, ginčo alių patiriamas ne tik ikėlus byl¹ teisme, bet ir rengimosi bylinėtis metu.
Taigi bylinėjimosi ilaidos gali būti apibūdinamos kaip pinigų sumos, kurias turi sumokėti byloje dalyvaujantys asmenys u teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus, ir jų turėtos piniginės ilaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu teisme. BI poymiai: piniginė iraika, jomis padengiamas procesinių veiksmų atlikimo ilaidos, susijusios su nagrinėjama byla, jas turi mokėti alys 3 asmenys, pareikėjai, kreditoriai, skolininkai t.y suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, tam tikrais atvejais valstybė. BI rūys: yminis mokestis ( pinigų suma, skirta sumokėti u teismo atliekamus veiksmus), ilaidos susijusios su bylos nagrinėjimu ( faktinės piniginės ilaidos, turėtos nagrinėjant byl¹ bei vykdant teismo sprendim¹). BI klasifikacija pagal atsiradimo prieastis: priklausančias nuo alių valios (advokato ilaidos) ir nepriklausančios ( yminis mokestis). Pagal nustatymo būda: įtvirtintos CP įstatymu ir priskiriamos BI teismo nuoiūra. BI instituto funkcijos: kompensacinė, prevencinė, drausminimo, reguliacinė, taikinimo. BI trūkumai: didelės BI gali tapti teisės į teismine ginyb¹ ribojimo priemone.
BI rūis: rai proceso įst. Nustatyta pinigų suma kuri¹ privaloma sumokėti u CPK numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. M paskirtis perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo ilaidų byloje dalyvaujantiems asmenims, turintiems teisinį suinteresuotum¹ bylos baigtimi. CPK 80 str. tvirtintos M dydio nustatymo budai ir konkrečios sumos.
M imamas tik CPK konkrečiai įvardytais atvejais. M apmokestinami tie DBA pareikti procesiniai dokumentai kuriais reikiami materialieji teisinis reikalavimai. Kitokio pobūdio procesiniai doc. M neapmokestinami ( atsikirtimai į iekinius, dublikai, atskrieji skundai.). M pagal apskaičiavimo būd¹ : paprastas ( konkreti pinigų suma) proporcinis ( iraika nuo iekinio sumos). Paprastas M taikomas tada, kai sunku, neįmanoma nustatyti tikslios pareikto reikalavimo piniginės vertės, apmokestinami ie veiksmai: neturtinuose ginčuose, YT bylose, neįkainoti iekiniai, praymas periūrėti sprendim¹ u akių, praymui dėl proceso atnaujinimui. Proporcinis M priklauso nuo iekinio sumos. Siekiant paskatinti asmenis rinktis supaprastintus ginčo sprendimo būdus, tokiose bylose numatytas gerokai sumaintas yminio mokesčio dydis: bylose dėl teismo įsakymuose, dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose. Nepaisant kokioje instancijoje nagrinėjama byla M dydis nesikeičia. M turi būti sumokėtas avansu, prie atliekant procesinį veiksm¹. Jei bylos eigoje iekovas padidina reikalavimus reikia primokėti M. Asmuo praantis taikyti laikin¹sias apsaugos priemones iki iekinio pareikimo turi sumokėti puse M. Nepareikus iekinio is mokestis negr¹inamas, iskyrus kai iekinys nepareikiamas be suinteresuoto asmens kaltės. Jei pareikiamas iekinys nesumokėjus M teismas nustato termin¹ iam iekiniui paalinti. Jei nepaalina, iek. Gr¹inamas iekovui. Jei bylos nagrinėjimo metu paaikėja jog M nesumokėtas iekinys paliekamas nenagrinėtas. Sumokėti M atsiranda kreipimosi į teismo dien¹.
M mokamas turt ginč nuo iekinio sumos, o ji nustatoma atsivelgiant į materialiojo teisinio pobūdio reikalavimų vertź. IS nustatymo būdai įtvirtinti CPK 85 str. daniausiai IS atitinkama praoma priteisti sum¹ arba paoma priteisti turto vertź. Jeigu iekinio kain¹ nustatyti yra sudėtinga ar iekovo nustatyta kaina neatitinka turto vertės ja preliminariai nustato pats teisėjas. Iekiniai kuriuose turtinis interesas negali būti ireiktas pinigų suma vadinami neįkainotinais turtinio pobūdio iekiniais. Tokie iekiniai apmokestinami fiksuota pinigų suma. U iekinį kuriuo praoma ikelti įmonei bankroto byl¹ M mokėti nereikia. Jei iekinį idėstomi keli materialiniai reikalavimai, analizuojamas kiekvieno reikalavimo pobūdis. Reikalavimu padidinimu nėra laikomas praymas priteisti palūkanas nuo bylos ikėlimo teisme iki visiko teismo sprendimo įvykdymo.
Dvi atleidimo nuo M galimybės: visikas atleidimas (įstatyme nurodyti pagrindai 83str 1, 2 d.) dalinis atleidimas (teismas atsivelgia į asmens turtine padėtį tenkindamas jo praym¹, atleisti jį nuo M idalies). Atleidimų s¹raas nėra baigtinis gali būti atleidiami asmenys ir kitais CPK ir įstatymų numatytais atvejais. Atleidimas nuo M ir M atidėjimas yra skirti palengvinti teisės į teismine gynyb¹ įgyvendinim¹ asmenims, ginantiems svarbiausias asmens teises, asmenims kurių materialinė padėtis yra sunki, bei su veiuoju interesu susijusiais atvejais, taip pat skatinti alis spźsti ginčus taikiai. Teismas atleisdamas negali daryti savo nuoiūra. Įstatymas nustato s¹lygas kad teismas apskritai svarstytu tokį klausim¹: turi būti asmens valios iraika ratu, praymas i dalies atleisti nuo M turi būti motyvuotas, taip pat prayme nurodyti motyvai turi būti pagrįsti, kad teismas galėtu nustatyti galimo M dydį. Nuo M gali būti atleisti FA ir JA. Teisinės pagalbos įstatyme nustatytos s¹lygos kurioms esant socialiai remtiniems asmenims turėtu būti teikiama teisinė pagalba apimanti ir BI. Usieniečiams tokios pat s¹lygos nuo A kaip ir LR piliečiams. Galima atidėti M kol bus priimtas sprendimas. Jei iekovo kuriam buvo atidėtas M iekinys atmetamas iekovas turi sumokėti M. Taip sudaromos s¹lygos palengvinančios kreiptis į teism¹. M netampa neįveikiamų slenksčiu siekiant inicijuoti bylos nagrinėjim¹ teisme.
Gavus suinteresuoto asmens pareikim¹ M esant CPK 87 str. pagrindams gali būti gr¹intas. Remdamasi teismo nutartimi M gr¹ina Valstybinė Mokesčių Inspekcija. M gr¹inimo klausim¹ teismas savo nutartimi isprendia raytine proceso tvarka. Pareikimas dėl m gr¹inimo gali būti paduotas teisme ne vėliau kaip per 2 metus nuo procesinio veiksmo kurio pagrindu praoma gr¹inti M atlikimo dienos arba nuo sprendimo įsiteisėimo dienos jei gr¹inamas permokėtas M. M gali būti įskaitomas dokumentiniame procese 426str., teismo įsakymo įdavimo procese 434 2dalis.426, 434-2dalis atvėjais.
Jas sudaro faktinės piniginės ilaidos, turėtos nagrinėjant byl¹ ir vykdant teismo sprendim¹.
Liudytojams, ekspertams, vertėjams kompensuojama u jų atliekam¹ darb¹ taip pat atvykimo į teism¹, gyvenamosios patalpos nuomos ilaidos, imokami dienpinigiai. Sumos imokomos vadovaujantis teisingumo ministro įsakymu. Atvykusiems i usienio liudytojams kompensuojamos atvykimo ir faktinės gyvenimo ilaidos. Taip pat mokamos L.E.V. u jų atitraukim¹ nuo darbo. Jei alis pateikia praym¹ ikviesti L.E.V. jų tūrėtos ilaidos imokamos i teismo specialiosios s¹skaitos, į kuri¹ praančioji alis, įmoka ustat¹ BI padengti. Jeigu teismas savo iniciatyva padaro arba alis yra atleista nuo teismo ilaidų mokėjimo tai ių veiksmų atlikimo ilaidos padengiamos i valstybės biudeto lėų. Taip pat ir yra su vietos apiūra.
Tam tikrų kategorijų bylose teismas turi skelbti atsakovo paiek¹ per policij¹. CPK 129 2dalis iekovui įrodius, kad jis ėmėsi visų priemonių atsakovui surasti ir jam nepavyko teismas turi skelbti paiek¹ ir kitose bylose. Atsakovo paiekos ilaidas sudaro: asmens praiusio paskelbti paiek¹ ilaidos ir valstybė institucijos ilaidos asmens paiekai. Asmens praiusio paskelbti paiek¹ ilaidos apmokamos paties asmens. CPK 97 2dalis numato kad paiekos ilaidų klausim¹ sprendia teismas, o iiekomos jos teismo nutartimi. Ilaidos kurias iekovas turėjo dar prie ikeliant byl¹ taip pat turi būti priskiriamos prie atsakovo paiekos ilaidų.
Dvi rūys: teismo procesiniai dokumentai ir DBA procesiniai dokumentai. I valstybės biudeto lėu apmokamas ne visų procesinių, o tik teismo procesinių dokumentų įteikimas. CPK 92 str. sako, kad ilaidos susijusios su procesiniu dokumentų įteikimu apmoka alis, kurios procesinis dokumentas turio būti siunčiamas. Finansų ministro ir teisingumo ministro įsakyme teigiama, kad įteikiant procesinius dokumentus per antstolį ar per kurjerius, įteikimas apmokamas i valstybės biudeto lėų nebent DBA pareikia praym¹, kad procesinis dokumentas jam ar kitam DBA būtu įteikiamas kitu konkrečiu būdu. Antstoliui u procesinių dokumentų įteikim¹ sumokama i anksto. Procesinių dokumentų ilaidos, susijusios su vieu paskelbimu spaudoje, apmokamos praančios alies lėomis CPK 130 3dalis.Jei baigus nagrinėti byl¹ atsiranda papildomų ilaidų susijusiu su su procesinių dokumentų įteikimu teismas priima papildoma nutartį dėl BI kurio nebuvo paminėtos teismo sprendime.
CPK 609 nustato ilaidas susijusias su sprendimų vykdimu. CPK nenumato kokio dydio ilaidos kurio būti atlyginamos nei jų apskaičiavimo tvarkos, tačiau 97str. 3dalis sako kad sprendimų vykdimo ilaidos atlyginamos teisės akto nustatyta tvarka t.y sprendimų vykdymo instrukcija, pagal kuri¹ vykdymo ilaidas sudaro: bendros vykdymo ilaidos, ilaidos susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu ir atlyginimas antstoliui u vykdomojo dokumento įvykdym¹. Kai skolininkas įvykdo sprendim¹ per antstolio nustatyt¹ termin¹ i skolininko iiekomos bendrosios vykdymo ilaidos ir su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu susijusios ilaidos. CPK 610, 6 Kai skolininkas įvykdo sprendim¹ pasibaigus raginime nustatytam terminui i jo iekomos visos vykdymo ilaidos.Antstolis atsivelgdamas į iiekotojo FA turtine padėtį gali iviso ar i dalies atleisti jį nuo vykdymo ilaidų mokėjimo. ios ilaidos tuomet iekomos i skolininko.
alies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, praymu teismas gali paskirti kitai aliai laikin¹ alies atstov¹ pagal įstatym¹ - kuratorių, jei:
ta alis neturi civilinio procesinio veiksnumo ir atstovo pagal įstatym¹, arba
alies gyvenamoji ir darbo vieta yra neinomos (CPK 39 straipsnio 1 dalis).
Kuratoriaus atliekamos funkcijos yra susijusios su įvairiomis ilaidomis, kurios turi būti atlyginamos. Atlyginimo u kuratoriaus darb¹ ilaidos yra priskiriamos ilaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str 1 d 5 p.). CPK numatyta, kad didiausius kuratoriaus patirtų ilaidų dydius ir jų imokėjimo tvark¹ nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Atlyginimas u kuratoriaus darb¹ apskaičiuojamas taikant Ilaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, dydių ir jų imokėjimo tvarkoje nustatytus koeficientus, kurių pagrindas yra viena MMA. U vienos darbo dienos kuratoriaus darb¹ bylų procese pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijos teisme mokama vienoda suma -0,15 nuo MMA. Jeigu kuratorius dirbo trumpiau negu įstatymo nustatyta darbo dienos trukmė, jo darbas apmokamas pagal faktikai dirbtų valandų skaičių (Tvarkos 23, 24 punktai). Kuratoriui taip pat mokama:
1) u susipainim¹ su byla (u tom¹) iki atstovavimo bylos procese pradios -
2) u dokumentų parengim¹:
u prieiekinio, atsiliepimo į iekinį, tripliko parengim¹-0,07;
u apeliacinio ar kasacinio skundo parengim¹- 0,09;
u kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengim¹-0,02.
Kuratoriaus atvykimo, gyvenamosios patalpos nuomojimo bei kelionės ilaidos atlyginamos pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atlyginimas u kuratoriaus darb¹, taip pat ir kuratoriaus turėtos ilaidos dėl atvykimo, gyvenamosios patalpos nuomojimo bei kelionės ilaidos mokamos atlikus visus su atstovavimu susijusius veiksmus arba kuratoriaus įgaliojimams pasibaigus (inykus aplinkybėms, kurių pagrindu buvo paskirtas kuratorius, ar paskyrus alies atstov¹ pagal įstatym¹). Payma apie kuratoriaus atstovavim¹ ir apmokėjim¹ teismui turi būti pateikta per mėnesį nuo veiksmų, susijusių su kuratoriaus atstovavimu, atlikimo pabaigos arba kuratoriaus įgaliojimų pasibaigimo. Jeigu kuratoriaus darbas trunka ilgiau kaip mėnesį, dėl atlyginimo u faktikai atlikt¹ darb¹ kuratorius gali kreiptis kart¹ per mėnesį, pateikdamas nurodyt¹ paym¹.
Kadangi kuratorius skiriamas prieingos alies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, praymu, tai atlyginimo u kuratoriaus darb¹ ilaidas (tiek ilaidas u atstovavim¹, tiek kuratoriaus atvykimo, taip pat gyvenamosios patalpos nuomojimo bei kelionės ilaidas) turi apmokėti alis, kurios iniciatyva kuratorius yra paskirtas. Praanti skirti kuratorių alis ias ilaidas apmoka i anksto (CPK 39 str 3 dalis).
Asmenys, dalyvaujantys civiliniame procese, turi teisź vesti byl¹ per atstov¹ (CPK 51 str.). Ikilus sudėtingesniam civiliniam ginčui, daniausiai pasitelkiamas advokatas ar advokato padėjėjas, galintis tinkamai apginti paeistas teises, nes tinkamai vesti byl¹ teismo procese reikia specialių teisės inių. Be to, tiek CK, tiek CPK tam tikrais atvejais įtvirtina privalom¹ advokato dalyvavim¹. Ilaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra priskiriamos prie ilaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį ilaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti sudaro:
ilaidos u advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant byl¹, pagalb¹;
ilaidos u pagalb¹ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Prie ilaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra priskiriamos tik būtinos ilaidos. Kokios ilaidos yra būtinos kiekvienu konkrečiu atveju, palikta sprźsti teismui savo nuoiūra. Jos bet kokiu atveju neturi viryti teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino umokesčio u advokato ar advokato padėjėjo 3.6. teikiam¹ teisinź pagalb¹ (paslaugas) maksimalaus dydio'39 (toliau -Rekomendacijos) nustatyto dydio (CPK 98 str. 2 d.).
Advokatūros įstatymo 48 str. 1 d. numato, kad dėl umokesčio u teikiamas teisines paslaugas dydio klientas ir advokatas susitaria pasiraydami sutartį. Nustatant advokato umokesčio u teisines paslaugas dydį, turi būti atsivelgta į bylos sudėtingum¹, advokato kvalifikacij¹ ir patirtį, kliento finansinź padėtį ir kitas reikmingas aplinkybes. Tačiau pagal CPK 98 str. 2 d. priteisiant alies ilaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, turi būti atsivelgiama tik į konkrečios bylos sudėtingum¹ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko s¹naudas, t. y. tik į objektyvius kriterijus. Subjektyvūs kriterijai, pavyzdiui, advokato kvalifikacija, aptariamos teisės normos prasme neturi reikmės nustatant atlygintinų ilaidų dydį. Tai yra visikai suprantama, nes Advokatūros įstatymas nustato kriterijus, į kuriuos turi būti atsivelgiama klientui tariantis su advokatu dėl umokesčio, o CPK 98 straipsnyje vadovaujantis bylinėjimosi ilaidų ribojimo principu yra įtvirtinti kriterijai, į kuriuos turi atsivelgti teismas, paskirstydamas bylinėjimosi ilaidų mokėjimo nat¹ alims. Tik iimtiniais atvejais teismas gali nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydių, kai tai būtina vadovaujantis teisingumo, protingumo ir s¹iningumo principais, atsivelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Rekomendacijų 11 punktas).
Kitaip tariant, įstatymo leidėjas suteikia teismui diskrecij¹ vertinti: (1) ar byla, kurioje aliai atstovauja advokatas ar jo padėjėjas, yra sudėtinga; (2) kokios buvo advokato darbo s¹naudos; (3) kiek laiko advokatas ar jo padėjėjas turėjo skirti konkrečiai bylai.
Advokatūros įst 50 str numato, kad civilinėse bylose, taip pat kai pareikiamas iekinys baudiamojoje byloje, leidiama dėl advokato umokesčio susitarti taip, kad io umokesčio dydis priklausytų nuo bylos baigties, jeigu tai neprietarauja advokatų veiklos principams, t. y. leidiama susitarti dėl advokato s¹lyginio atlyginimo (lot. pacta de ¹uota litis).
Nustatant priteistino umokesčio u teikiamas teisines konsultacijas dydį rekomenduojama neperengiant nurodytų maksimalių dydių atsivelgti į iuos papildomus kriterijus:
bylos sudėtingum¹;
teisinių paslaugų kompleksikum¹;
specialių inių reikalingum¹;
ankstesnį (pakartotinį) dalyvavim¹ toje byloje;
būtinybź ivykti į kit¹ vietovź, negu registruota advokato dar
bo vieta;
turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų);
teisinių paslaugų teikimo pastovum¹ ir pobūdį;
sprendiamų teisinių klausimų nauj um¹j
kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).
Advokato veiklos ilaidos apmokamos i advokato umokesčio u pagal sutartį suteiktas teisines paslaugas ir i atlyginimo u suteikt¹ valstybės garantuojam¹ teisinź pagalb¹. U advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 proc. advokatui mokėtino maksimalaus umokesčio (Rekomendacijų 5 punktas).
CPK 98 str. 1 d. yra numatyta, kad ilaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu praymas dėl jų priteisimo bei ilaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos inagrinėjimo i esmės pabaigos. Taigi ių ilaidų paskirstymo klausimas turi būti inagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje yra priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės. Vadinasi, naujoje civilinėje byloje reikti iekinio CPK 98 straipsnio pagrindu dėl ilaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo negalima. Vienoje i bylų LAT CBS Kolegija nurodė, kad ivestiniai i pagrindinio materialiojo teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio teisinio pobūdio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiko iekinio naujoje byloje dalykas.
Toje pačioje byloje iplėstinė teisėjų kolegija pabrėė, kad bylinėjimosi ilaidų paskirstymas turi būti nurodytas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Jei ilaidų advokato pagalbai apmokėti paskirstymas neaptartas rezoliucinėje sprendimo dalyje, reikia priimti papildom¹ sprendim¹.
Toje pačioje nutartyje LAT CBS teisėjų kolegija pasisakė ir dėl priteistinų ilaidų pobūdio. Teismas, remdamasis įstatymo formuluote - paskirstomos turėtos ilaidos', - konstatavo, kad pagal įstatym¹ gali būti priteistos tik faktikai turėtos, bet ne būsimosios ilaidos, atkreipė dėmesį į su tuo susijusi¹ praktinź problematik¹ ir susiejo galimybź atnaujinti praleist¹ termin¹ kreiptis į teism¹ dėl papildomo sprendimo priėmimo su byloje dalyvavusio asmens s¹iningumu ir objektyviomis udelsim¹ atsiskaityti su advokatu pateisinančiomis aplinkybėmis.
Atsivelgiant į CPK 98 str 1 d. įtvirtint¹ teisinį reglamentavim¹ alis, pretenduojanti į ilaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginim¹, visais atvejais privalo pareikti praym¹ dėl tokių ilaidų atlyginimo iki bylos inagrinėjimo i esmės pabaigos. Taigi faktinį ilaidų dydį patvirtinančius įrodymus kartu su praymu atlyginti ilaidas svarbu pateikti iki bylos baigties.
Aksioma jau yra tapźs teiginys, jog kiekvienas asmuo turi teisź, kad jo teisių paeidimo klausim¹ (byl¹) nagrinėtų teismas. CPK 51 straipsnis proceso alims suteikia lygias teises vesti savo byl¹ teisme per atstov¹. Tačiau dėl sunkios materialinės padėties ne visi asmenys gali pasinaudoti tokia procesine teise. Todėl valstybės pareiga yra ne tik formaliai deklaruoti, kad procesinės alių teisės yra lygios, bet ir nustatyti ioms teisėms įgyvendinti veiksming¹ valstybės garantuotos nemokamos teisinės pagalbos sistem¹. Ilaidos, susijusios su valstybinės teisinės pagalbos teikimu, priskiriamos prie ilaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str. 1d. 7p.). S¹lygas, kurioms esant teikiama valstybės teisinė pagalba, nustato 2005m. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas.
Įstatymo 2str. Numato dvi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos rūis:
Pirminė teisinė pagalba apima teisinź informacij¹, teisės konsultacijas ir teisinių dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, iskyrus procesinius dokumentus, rengim¹.
Antrinė teisinė pagalba- tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo proces¹, atstovavimas iankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu toki¹ tvark¹ nustato įstatymai ar teismo sprendimas.
Pirminė teisinė pagalba neteikiama, jei pareikėjo reikalavimai yra akivaizdiai nepagrįsti, nėra būtinybės teikti jam valstybės garantuojam¹ teisinź pagalb¹ ar pareikėjas kreipiasi ne dėl savo teisių ir teisėtų interesų, iskyrus atstovavimo pagal įstatym¹ atvejus. Antrinź teisinź pagalb¹ turi teisź gauti tik tie asmenys Teisinės pagalbos įstatyme 11 str ivardinti asmenys (LR piliečiai, kiti LR bei kitose ES valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys ir kiti LR tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys), kurių turtas ir metinės pajamos nevirija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti. Tam, kad asmuo įgytų teisź į valstybės garantuojam¹ teisinź pagalb¹, jis turi pateikti Teisinės pagalbos įst 13 str numatytus dokumentus. Asmens sunki¹ turtinź padėtį įrodo turto deklaracija su vietos mokesčio administratoriaus yma, jog deklaracija pateikta, paymos, patvirtinančios, kad asmuo gauna socialinź paalp¹ arba yra valstybės ilaikomas stacionarioje globos įstaigoje, ir kiti Teisinės pagalbos įst konkrečiai nurodyti raytiniai įrodymai. LAT CBS teisėjų kolegija vienoje byloje pabrėė, kad įrodyti sunki¹ turtinź padėtį galima tik dokumentais, numatytais Teisinės pagalbos įstatyme, bei asmens turtinė padėtis yra svarbiausias, tačiau ne vienintelis kriterijus, sprendiant dėl teisinės pagalbos paskyrimo.
Skiriant valstybės garantuojam¹ teisinź pagalb¹ būtina įvertinti ne tik formaliuosius kriterijus, susijusius su praančio asmens turtine padėtimi, bet ir įvertinti bylininko, kuris prao tokio pobūdio pagalbos, galimybes laimėti ginč¹, kitaip tariant, konstatuoti, kad teisės ir faktų klausimas byloje nekelia abejonių. Tai tiesiogiai sietina su Teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 5 d., pagal kuri¹ teisinė pagalba neteikiama, jei pareikėjo reikalavimai yra akivaizdiai nepagrįsti arba atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Be to, antrinė teisinė pagalba gali būti neteikiama, jei i esmės inagrinėjus reikalavim¹ nustatoma, kad galimos antrinės pagalbos ilaidos gerokai virytų pareikėjo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, arba kad pareikėjo neturtinio pobūdio reikalavimas yra maareikmis, arba kad pats pareikėjas savarankikai, be advokato pagalbos, gali įgyvendinti arba apginti savo teises ar įstatymų saugomus interesus.
Tinkama turėtų būti laikoma tik tokia teisinė pagalba, kuri leistų pagalbos gavėjui tinkamai įgyvendinti teisź kreiptis į teism¹. Taigi teisinė pagalba, manytume, turėtų būti teikiama tiek atliekant ikiteisminius veiksmus siekiant taikos sutarties iki teisminio nagrinėjimo pradios, tiek kreipiantis į teism¹ dėl bylos ikėlimo ir utikrinant atstovavim¹ teisme bei pagalb¹ atleidiant nuo bylinėjimosi ilaidų atlyginimo.
Valstybinės teisinės pagalbos teikimas turi būti garantuotas ne tik pirmosios, bet ir apeliacinės bei kasacinės instancijos teisme.
Antrinės teisinės pagalbos ilaidas sudaro ilaidos nuo kurių mokėjimo pareikėjas yra atleidiamas, tai yra: bylinėjimosi ilaidos bylose, inagrinėtose civilinio proceso tvarka, ilaidos, susijusios su gynyba ir atstovavimu nagrinėjant bylas (įskaitant apeliacine ir kasacine tvarka nagrinėjamas bylas, nesvarbu, kas jas pradeda), taip pat vykdymo ilaidos, ilaidos, susijusios su procesinių dokumentų rengimu ir įrodymų rinkimu, su atstovavimu iankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu toki¹ tvark¹ nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ilaidas neįtraukiamas ilaidų, kurias teismas priteisia i pralaimėjusios alies aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlyginimas, taip pat skolininko patirtos vykdymo procese ilaidos (Teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 7 dalis).
CPK 88 straipsnyje pateiktas ilaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, s¹raas nėra baigtinis. alims gali atsirasti įvairiausių papildomų ilaidų, kylančių dėl dalyvavimo procese. io straipsnio 1 d. 8 p. numato, kad prie ilaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos ilaidos. Tiek ruoiantis bylos nagrinėjimui, tiek nagrinėjant byl¹ alys gali patirti įvairiausių ilaidų, kurių neįmanoma ar net nebūtina numatyti įstatyme, nes įstatymas skirtas bendroms taisyklėms įtvirtinti, o ne visoms įmanomoms gyvenimo situacijoms aprayti. Taigi pagal CPK 88 straipsnį kitomis būtinomis ir pagrįstomis ilaidomis gali būti laikomos įvairios ilaidos, nenumatytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose. Svarbiausia, kad tos ilaidos būtų racionalios ir pagrįstos raytiniais įrodymais. Ar konkrečios ilaidos gali būti priskirtos prie ilaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kiekvienu konkrečiu atveju sprendia teismas.
Civilinėje byloje teisėjų kolegija sprendė klausim¹ dėl ilaidų teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo. Teismas konstatavo, kad pagal CPK 88 str 1 d. 8 p. kaip bylinėjimosi ilaidos gali būti priteisiamos ilaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, teismo nustatytos atlyginti pagal būtinumo ir pagrįstumo kriterijus. Ar turėtos ilaidos yra būtinos, sprendiama pagal tai, kad asmuo neivengiamai turėjo ilaidų ryium su bylinėjimusi. Ar patirtos ilaidos pagrįstos - asmens, praančio jas priteisti, įrodinėjimo ir teismo vertinimo dalykas
LAT CBS teisėjų kolegija, priimdama galutinį sprendim¹ ilaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priteisimo atveju individualioje byloje, atkreipė dėmesį į kelias reikmingas faktines aplinkybes:
aliai byloje atstovavo asmuo, kurio pareigos susijusios su tokio pobūdio veikla (bendrijos pirmininkas);
atstovas u savo funkcijų vykdym¹ (galima teigti, kad jos apima ir atstovavim¹ aliai teismo procese) gauna pajamas, kurias i esmės gautų ir tokiu atveju, jei nebūtų kilźs ginčas tarp alių;
vien ta aplinkybė, kad tokiam asmeniui buvo mokamos papildomos lėos, i esmės nereikia, kad jos buvo būtinos arba neivengiamos atitinkamam procesiniam tikslui pasiekti.
Teismo veikla paskirstant bylinėjimosi ilaidų sumokėjimo nat¹ vadinama bylinėjimosi ilaidų paskirstymu. Bylinėjimosi ilaidų paskirstymo institutas skirtas reglamentuoti:
vidiniams teisiniams santykiams, susiklostantiems tarp byloje dalyvaujančių asmenų (CPK 93-95 str, 98 str);
ioriniams teisiniams santykiams, susiklostantiems tarp byloje dalyvaujančių asmenų ir valstybės (CPK 96 str).
Bylinėjimosi ilaidų atlyginimas valstybei tampa bylinėjimosi ilaidų paskirstymo dalimi, jei susiklosto papildomos aplinkybės, susijusios su vienos ar abiejų alių atleidimu nuo bylinėjimosi ilaidų mokėjimo.
Pagrindinis bylinėjimosi ilaidų paskirstymo principas yra įtvirtintas CPK 93 str. 1 d.: aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi ilaidas teismas priteisia i antrosios alies, nors i ir būtų atleista nuo bylinėjimosi ilaidų mokėjimo į valstybės biudet¹'. Taigi bylinėjimosi ilaidos paskirstomos pagal princip¹ pralaimėjźs moka'. Laimėjusioji alis faktikai atgauna visas turėtas ilaidas ar patirtus nuostolius, susijusius su bylos nagrinėjimu teisme, iskyrus tam tikrus atvejus, kai ilaidos yra nebūtinos ir nepagrįstos, ir kai advokato ilaidos, jei jos nėra pakankamai protingos, atlyginamos ne visikai. Tokia bylinėjimosi ilaidų paskirstymo proceso alims taisyklė utikrina, kad laimėjusiai byl¹ aliai bus kompensuotos jos savo civilinių teisių gynybai ileistos lėos. Be to, taisyklė, pagal kuri¹ pralaimėjusi byl¹ alis turi padengti ne tik savo, bet ir kitos alies turėtas bylinėjimosi ilaidas, saugo nuo nepagrįstų iekinių ar atsikirtimų į iekinius pareikimo ir skatina siekti atkurti taik¹ tarp alių alternatyviais neteisminiais būdais.
Nors CPK 93 straipsnyje kalbama tik apie bylinėjimosi ilaidų paskirstym¹ tarp alių, tačiau sistemikai aikinant CPK nuostatas ios nuostatos turi būti taikomos ir trečiojo asmens, pareikiančio savarankikus reikalavimus, atvilgiu, nes pagal CPK 46 str. 2 d. trečiasis asmuo su savarankikais reikalavimais turi visas alies teises ir pareigas.
CPK 47 str 2 d. numato, kad tretieji asmenys, nepareikiantys savarankikų reikalavimų, turi alies procesines teises ir pareigas (iskyrus konkrečiai nurodytas CPK 47 straipsnio 2 dalyje, tarp kurių nėra paminėta teisė gauti turėtų bylinėjimosi ilaidų atlyginim¹). Todėl bylinėjimosi ilaidos gali būti priteisiamos ir trečiajam asmeniui, nepareikusiam savarankikų reikalavimų, jei teismo sprendimas priimtas alies, kurios interesus jis gynė, naudai.
Tam tikrais atvejais gali būti pareikalauta, kad bylinėjimosi ilaidas sumokėtų tretysis asmuo, pareikźs savarankikus reikalavimus.
Paprasčiausiais bylinėjimosi ilaidų paskirstymo atvejais taisyklė pralaimėjźs moka' taikoma taip:
iekinį patenkinus, visos iekovo turėtos bylinėjimosi ilaidos priteisiamos i atsakovo;
iekinį atmetus, visos atsakovo turėtos ilaidos priteisiamos i iekovo.
CPK reglamentuoja ne visus su bylinėjimosi ilaidų paskirstymu susijusius klausimus. Situacijose, kurių CPK nereglamentuoja, dėl bylinėjimosi ilaidų paskirstymo sprendiama vadovaujantis tiek su bylinėjimosi ilaidų atlyginimu susijusiais principais, tiek bendraisiais s¹iningumo, protingumo, teisingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
Teisź i kitos alies gauti savo ilaidų atlyginim¹ turi tik tokia proceso alis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Kai iekinys patenkinamas i dalies, ne visada galima tiksliai pasakyti, kurios alies naudai jis yra priimtas, nes dalis iekovo reikalavimų būna atmesti. Todėl tuo atveju, kai teismo sprendimu patenkinami ne visi iekinio reikalavimai, teismas, vadovaudamasis CPK normomis ir protingumo bei teisingumo kriterijais, turi įvertinti, kokios apimties iekovo naudai yra priimtas teismo sprendimas, ir atitinkamai nusprźsti, kokia iekovo patirtų bylinėjimosi ilaidų dalis turi būti jam atlyginta. Pagal CPK 93 str 2 d. numatyt¹ speciali¹ bylinėjimosi ilaidų paskirstymo (proporcingumo) taisyklź be atskiro alių praymo priteisiamos ios bylinėjimosi ilaidos:
iekovui - proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai;
atsakovui - proporcingai teismo atmestų iekinio reikalavimų daliai.
Kitaip tariant, paskirstant bylinėjimosi ilaidas atsivelgiama į visų patenkintų (atmestų) reikalavimų ir visų pareiktų reikalavimų vertės santykį.
Proporcingumo kriterijus taikomas ir yminiam mokesčiui, kurį alys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus bei praymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 str 3 d).
Dispozityvumo principas civiliniame procese lemia tai, kad bet kurioje proceso stadijoje iekovas turi teisź ratu ar odiu pareikti teismui, kad jis atsisako iekinio (CPK 140 str 1 d). Tokiu atveju teismas priima nutartį priimti iekinio atsisakym¹ ir nutraukia byl¹. Kadangi iekinio atsisakymas reikia materialiojo teisinio reikalavimo atsisakym¹ ne tik konkrečiame tuo metu vykstančiame procese, bet ir ateityje, teismas privalo iaikinti iekovui procesinius iekinio atsisakymo padarinius. Vienas i tokių padarinių yra įtvirtintas CPK 94 str 1 d., kurioje numatyta, kaip paskirstomos bylinėjimosi ilaidos iekovui atsisakius iekinio.
Priklausomai nuo to, kodėl atsisakoma iekinio, iekovui gali kilti dvejopų padarinių:
jeigu iekovas atsisako iekinio dėl to, kad pareikus iekinį atsakovas iekovo reikalavimus patenkino, tai iekovo praymu teismas priteisia jam turėtas bylinėjimosi ilaidas (tiek yminį mokestį, tiek ilaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu) i atsakovo;
jeigu iekovas atsisako iekinio dėl kitų prieasčių, tai atsakovas jo turėtų ilaidų neatlygina (CPK 94 str 1 d.).
Iekovui atsisakius tik dalies reikalavimų, sprendiama laikantis tokių pačių taisyklių.
Dispozityvumo principas lemia ir procesinź alių teisź bet kurioje civilinio proceso stadijoje sudaryti taikos sutartį (CPK 140 str 3 d). Nutartyje, kuria teismas tvirtina taikos sutartį, būtina nurodyti ir tokios sutarties s¹lygas. Joje alys turėtų pačios aptarti ir bylinėjimosi ilaidų paskirstymo klausimus. To nepadarius, bylinėjimosi ilaidas paskirsto teismas, remdamasis bendrosiomis bylinėjimosi ilaidų paskirstymo taisyklėmis (CPK 94 str 2 d).
Kaip jau minėta, skatinant taikiai sprźsti ginčus, iekovui atsisakius pareikto iekinio arba alims sudarius taikos sutartį, atitinkamai aliai gr¹inama 75 procentai sumokėto yminio mokesčio sumos (CPK 87 str 2 d).
Kai byla baigiama be teismo sprendimo, bendroji taisyklė pralaimėjźs moka' negali būti pritaikyta, nes nėra nei laimėjusios, nei pralaimėjusios alies.
CPK 139 straipsnio 1 dalis numato, kad iki iekinio nuorao isiuntimo atsakovui iekovas turi teisź atsiimti iekinį. Atsiimti iekinį vėliau, kai iekovas apie pareikt¹ reikalavim¹ jau buvo informuotas (jam buvo isiųstas iekinio nuoraas),iekovas gali tik turėdamas atsakovo sutikim¹ iam veiksmui (CPK 139 str 2 d). Iekinio atsiėmimas įforminamas teismo nutartimi, kuria iekinys paliekamas nenagrinėtas. CPK nepateikia aikaus atsakymo, kaip turi būti paskirstomos bylinėjimosi ilaidos, jei iekinys paliekamas nenagrinėtas. Teismų praktikoje gali būti ir būna įvairių procesinių situacijų, kai nėra lengva rasti tinkamiausi¹ sprendim¹. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo, lygiateisikumo ir draudimo piktnaudiauti procesinėmis teisėmis principais teismas, dėl iekovo kaltės iekinį palikdamas nenagrinėt¹, manytume, turėtų įpareigoti iekov¹ padengti atsakovo bylinėjimosi ilaidas. Iekovo turėtos ilaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, jam neatlyginamos (CPK 3 str 5 d, 92 str, 94 str 1 d). Teismo turėtos bylinėjimosi ilaidos, iiekomos i iekinį atsiėmusio iekovo (CPK 3 str 5 d). I iekinį atsiėmusio iekovo taip pat iiekomos ir atsakovo turėtos bylinėjimosi ilaidos, esant atsakovo pareikimui (CPK 3 str 5 d 87 str 1 d 2 p). Bylinėjimosi ilaidų klausimas gali būti sprendiamas ta pačia nutartimi, kuria įforminamas iekinio atsiėmimas. Taigi nors nėra priimamas sprendimas dėl reikalavimų i esmės, tačiau iekovas, netinkamai pasinaudojźs teise į teisminź gynyb¹, turi atlyginti atsakovui jo turėtas bylinėjimosi ilaidas, atsiradusias atsakovui dėl iekovo veiksmų. Tokia pačia taisykle reikėtų vadovautis ir tada, kai teismas nutraukia byl¹.
Laimėjusiai aliai turi būti atlyginamos jos turėtos ilaidos, susijusios su bylinėjimusi teisme, kurias jis patyrė siekdamas apginti paeist¹ teisź. Kaip turi būti atlyginamos bylinėjimosi ilaidos, jeigu byl¹ pralaimėjo arba laimėjo kelios alys, CPK aikiai nenurodo. Darytina ivada, kad byl¹ laimėjus ar pralaimėjus keliems proceso dalyviams, bylinėjimosi ilaidos jiems turi būti paskirstomos remiantis dalinės atsakomybės principu, t.y. patenkinus iekinį bylinėjimosi ilaidos turi būti paskirstomos po lygiai visiems atsakovams. Tam tikrais atvejais, paaikėjus, kad u veiksmus, lėmusius iekovo teisių paeidimus, atsakingas tik vienas i atsakovų, bylinėjimosi ilaidos iekovo naudai gali būti priteisiamos tik i atsakovo.
Teisės literatūroje atkreipiamas dėmesys, jog tai rodo, kad Lietuvos teismai praktikoje remiasi prieasties teorija, pagal kuri¹ paskirstant bylinėjimosi ilaidas lemiam¹ reikmź turi ne galutinis proceso rezultatas, o procesinis alių elgesys, t.y. įvertinamas bylinėjimosi ilaidų susidarymo prieastingumas, ar apdairiai ir rūpestingai elgėsi alys, atlikdamos procesinius veiksmus, įskaitant iekinio padavim¹ ir iekovo reikalavimų uginčijim¹ iki jo kreipimosi į teism¹.
CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, pakeičiantis teismo sprendim¹ arba priimdamas nauj¹ sprendim¹, pakeičia ir bylinėjimosi ilaidų paskirstym¹. Todėl u bylinėjimosi ilaidas atsakingus asmenis reikia nustatyti kiekvienoje proceso stadijoje. Pavyzdiui, jei apeliacinį skund¹ dėl sprendimo, kuriuo patenkintas iekinys, padavė ir priėjo prisidėjo tik keli atsakovai i daugelio ir tas skundas buvo atmestas, tai atsakingais u iekovo bylinėjimosi ilaidas apeliacinės instancijos teisme turėtų būti laikomi ne visi, o tik apeliacinį skund¹ padavź ir priėjo prisidėjź, t. y. iekovui sukėlź papildomų bylinėjimosi ilaidų atsakovai. Prie skundo neprisidėjź ir jo nepalaikź atsakovai paprastai turi būti atleidiami nuo papildomų bylinėjimosi ilaidų, susidariusių apeliacinio proceso metu, atlyginimo.
Paprastai ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako u savo ilaidas ir bylinėjimosi ilaidos nėra atlyginamos (CPK 443 str 6 d). Teisės literatūroje nurodoma, kad principas, jog teismo ilaidos byloje dalyvaujantiems asmenims nėra atlyginamos, visikai atitinka pači¹ ypatingosios teisenos bylų, kur paprastai nėra prieingų interesų, o pagrindinis tikslas - administruoti materialiosios teisės normas, esmź. Jeigu byloje neegzistuoja alys su prieingais interesais, tai priteisiant bylinėjimosi ilaidas negalima remtis nuostatomis, reglamentuojančiomis bylinėjimosi ilaidų atlyginim¹ aliai, kurios naudai priimtas sprendimas.
Jei ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai prieingi, turėtas bylinėjimosi ilaidas teismas gali paskirstyti proporcingai arba jų atlyginim¹ priteisti i byloje dalyvavusio asmens, kurio pareikimas atmestas (CPK 443 str 6 d).
CPK 7 str, įtvirtinančio proceso koncentracijos ir ekonomikumo princip¹, 2 d. numato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo s¹iningai naudotis ir nepiktnaudiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos inagrinėjimu. Paeidusi i¹ bendr¹ visų dalyvaujančių asmenų procesinź pareig¹, alis patiria neigiamų procesinių padarinių, kartais net sankcijas, įtvirtintas, pavyzdiui, CPK 95 str, numatančiame bylinėjimosi ilaidų paskirstymo ypatumus piktnaudiavimo procesinėmis teisėmis atveju: alis, kuri nes¹iningai pareikė nepagrįst¹ iekinį (apeliacinį, kasacinį skund¹) arba s¹moningai veikė prie teising¹ ir greit¹ bylos inagrinėjim¹ ir isprendim¹, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai aliai jos patirtus nuostolius'. i¹ nuostat¹ papildo ir CPK 440 str, reglamentuojantis aikiai nepagrįsto pareikimo bylose dėl teismo įsakymo idavimo pateikimo padarinius; jame įtvirtinta, kad asmuo, nes¹iningai pareikźs aikiai nepagrįst¹ kreditoriaus reikalavim¹, gali būti įpareigotas atlyginti dėl nes¹iningo reikalavimo pareikimo kitų asmenų patirtus nuostolius.
Remiantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi ir CPK 440 straipsniu, piktnaudiavimu procesu laikoma:
nes¹iningas nepagrįsto iekinio padavimas;
nes¹iningas nepagrįsto apeliacinio ar kasacinio skundo padavimas;
nes¹iningas aikiai nepagrįsto kreditoriaus reikalavimo padavimas;
kiti atvejai, kai alis s¹moningai veikė prie teising¹ ir greit¹ bylos inagrinėjim¹ ir isprendim¹.
Taigi CPK nepateikia baigtinio s¹rao atvejų ar poymių, kuriuos nustačius galima pripainti, kad asmuo piktnaudiavo procesu. Piktnaudiavimu procesu gali būti laikomi visi s¹moningi nes¹iningi proceso alies veiksmai, kai teisė kreiptis į teism¹ ar kitos procesinės teisės įgyvendinamos ne pagal jų paskirtį. Remiantis CK pateikta piktnaudiavimo savo teise s¹voka (CK 1.137 straipsnis), piktnaudiavimas procesu gali būti konstatuotas visais atvejais, kai procesinės teisės įgyvendinamos tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo paeidia arba suvaro kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus, daro al¹ kitiems asmenims arba prietarauja subjektinės teisės paskirčiai. Todėl, nors atskirai nenurodyta, piktnaudiavimu procesu plači¹ja prasme gali būti pripainti ir tokie nes¹iningi veiksmai:
nepagrįsto iekinio dokumentiniame procese padavimas;
nepagrįsto praymo dėl proceso atnaujinimo padavimas;
nepagrįsto praymo ypatingosios teisenos bylose padavimas ir kt.
CPK nustato, kad motyvuotas praymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos inagrinėjimo i esmės (CPK 95 str 1 d). Taigi piktnaudiavimo procesu fakt¹ teismas gali konstatuoti tik esant vieno i byloje dalyvaujančių asmenų praymui, bet ne savo iniciatyva. Tokį aikinim¹ suponuoja dispozityvumo principo taikymas: alis turi teisź laisvai disponuoti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str). Nustatźs, kad alis piktnaudiavo savo procesinėmis teisėmis, teismas turi teisź ex officio paskirti piktnaudiavusiam asmeniui iki dvideimties tūkstančių baud¹.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal
CPK 95 str 1 d procesu piktnaudiavusi alis turi atlyginti kitai aliai ne tik
jos turėtas bylinėjimosi ilaidas, bet ir turėtus nuostolius,
pavyzdiui, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
negauto atlyginimo ir kitų pajamų ir pan.,tačiau tik tiek, kiek
tų nuostolių nepadengia bylinėjimosi ilaidų atlyginimas. Tačiau tai, kad viena
alis piktnaudiavo procesu, dar nereikia, kad kita alis gali i to pasipelnyti ir prayti
atlyginti nebūtinas ar
nepagrįstai dideles ilaidas. Kadangi kiekvienos i alių pareiga yra
s¹iningai
naudotis savo procesinėmis teisėmis, turi būti atlygintos tik tikrai būtinos ir
protingos ilaidos. Siekdamas nubausti procesu piktnaudiavusi¹ alį, teismas
gali paskirti jai baud¹, kuri bus iiekoma į valstybės biudet¹, o
ne nepagrįstai praturtins kit¹ alį, nes nepagrįstai didelių
ilaidų kompensavimo praymas taip pat yra piktnaudiavimas savo procesinėmis
teisėmis.
Tam tikrais atvejais CPK numato, kad nukrypstant nuo bendrųjų ilaidų paskirstymo taisyklių atlyginamos ne visos bylinėjimosi ilaidos, o tik dalis jų. Tai gali lemti įvairūs veiksniai.
Bylinėjimosi ilaidų atlyginimas, ko gero, gali būti sumaintas ne kaip sankcija u tai, kad alis naudojasi procesinėmis teisėmis netinkamai, bet u tai, kad ji, naudodamasi įstatymo suteikiamomis galimybėmis, pasirenka netinkamiausi¹ i jai suteiktų variantų, t. y. naudojasi ne ta priemone, kuria i tiesų būtų parankiausia naudotis, atsivelgiant į proceso operatyvumo ir koncentruotumo principus. Kita vertus, remiantis dispozityvumo principu alis turi teisź savo iniciatyva pasirinkti, kokiu i įstatymo jai suteiktų būdų ji nori ginti savo paeist¹ teisź. Tačiau pasirinkusi bendr¹j¹ ginčo teisen¹ alis gali neatgauti visų patirtų bylinėjimosi ilaidų net ir tuo atveju, jei jos pareiktas reikalavimas visikai patenkinamas.
Kitas atvejis, kai teismas turi teisź sumainti bylinėjimosi ilaidų atlyginim¹, numatytas CPK 90 str 4 dalyje. Joje įtvirtinta, kad aliai, kurios iniciatyva ikviestas liudytojas davė neturinčius reikmės bylai parodymus, ilaidos, turėtos dėl jo ikvietimo, i kitos alies nėra priteisiamos.
Taigi, ilaidos, sukeltos alių neprotingais ar nes¹iningais veiksmais, nėra atlyginamos.
Lietuvos Aukčiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus praktikoje pastebima tendencija aikinti teisės normas taip, kad patirtų bylinėjimosi ilaidų priteisimas aliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, gali būti sumaintas ir atsivelgiant į kitos alies materialinź padėtį, jos s¹iningum¹, ginčo pobūdį bei kitas svarbias aplinkybes.
Valstybė gali perimti su bylinėjimosi ilaidomis susijusius reikalavimus, jei byl¹ laimėjusi alis:
buvo visikai atleista nuo bylinėjimosi ilaidų mokėjimo;
buvo i dalies atleista nuo bylinėjimosi ilaidų mokėjimo;
nebuvo sumokėjusi ilaidų avansu.
Valstybė perima tokius reikalavimus ir tuo atveju, kai patenkinamas iekinys, kuris buvo pareiktas ginant vie¹jį interes¹, valstybės arba savivaldybės interes¹ (CPK 49 str, CPK 93 str 1 d 5 p). Jei tokia byla buvo pralaimėta, pavyzdiui, ginant vie¹jį interes¹ prokuroro pareiktas iekinys buvo atmestas, tai bylinėjimosi ilaidas kitai aliai atlygina valstybė.
Taigi jei nuo bylinėjimosi ilaidų mokėjimo atleistas iekovas:
visikai patenkinus iekinį atsakovas atlygina valstybei visas bylinėjimosi ilaidas, kurias būtų reikėjź mokėti iekovui, jei jis nebūtų atleistas nuo jų mokėjimo;
i dalies patenkinus iekinį atsakovas atlygina valstybei bylinėjimosi ilaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis);
jei iekinys atmestas, valstybės bylinėjimosi ilaidos apmokamos i valstybės biudeto lėų arba, jei yra keletas iekovų, tai atlygina tik tas iekovas, kuris nuo bylinėjimosi ilaidų nėra atleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Analogikai bylinėjimosi ilaidų atlyginimo klausimas sprendiamas, kai byla nutraukiama iekovui atsisakius iekinio ar sudarius taikos sutartį.
Jei nuo bylinėjimosi ilaidų mokėjimo atleistas atsakovas:
atmetus iekinį, tuo atveju, kai iekovui yminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas, bylinėjimosi ilaidas valstybei atlygina iekovas;
patenkinus iekinį i dalies, iekovas atlygina valstybei bylinėjimosi ilaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (jam turi būti gr¹inta dalis sumokėto yminio mokesčio)
Bylinėjimosi ilaidų paskirstymas nurodomas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje (CPK 270 str 5 d 3 p). į klausim¹ teismas turi isprźsti ex officio. Jeigu sprendime bylinėjimosi ilaidų klausimas nebuvo isprźstas, byloje sprendim¹ priėmźs teismas savo iniciatyva arba byloje dalyvaujančių asmenų praymu dėl bylinėjimosi ilaidų paskirstymo gali priimti papildom¹ sprendim¹ (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Jeigu sprendimas nebuvo priimtas (iekovui atsisakius iekinio ir kitais atvejais, kai byla neisprendiama i esmės), bylinėjimosi ilaidų paskirstymo klausim¹ teismas isprendia nutartimi. Dėl ios nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 100 str 1 d). Atskir¹jį skund¹ dėl teismo nutarties, kuria nurodyta sumokėti yminį mokestį arba mokėjim¹ atidėti, gali paduoti tik asmenys, dėl kurių i teismo nutartis yra priimta (CPK 100 str 2 d). Teismo sprendime nurodyt¹ bylinėjimosi ilaidų paskirstym¹ galima skųsti paduodant apeliacinį ar kasacinį skund¹. Atkreiptinas dėmesys, kad jei nėra leistina apeliacija dėl materialiojo teisinio reikalavimo, tai neleistina ir apeliacija dėl toje byloje isprźsto bylinėjimosi ilaidų paskirstymo klausimo. LAT CBS teisėjų kolegija 2004 m. birelio 10 d. konsultacijoje iaikino: reikalavimai dėl bylinėjimosi ilaidų atsiranda dėl civilinės bylos nagrinėjimo ir yra neatsiejamai susijź su nagrinėjama byla. Taigi tokie reikalavimai yra procesinio, bet ne materialiojo teisinio pobūdio. Procesinio teisinio pobūdio reikalavimai, taigi ir reikalavimai dėl bylinėjimosi ilaidų, yra ne savarankiki, o papildomi, ivestiniai i pagrindinių, t. y. i ginčo alies teisme pareiktų ir civilinėje byloje nagrinėjamų materialiųjų teisinių reikalavimų. Todėl tuo atveju, kai pagal CPK 303 str 1 dalį yra negalima apeliacija dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria isprźsti materialieji teisiniai reikalavimai, apeliacija taip pat negalima ir dėl tos sprendimo dalies, kuria isprźsti i materialiųjų teisinių reikalavimų kilź papildomi reikalavimai dėl bylinėjimosi ilaidų, nepriklausomai nuo ginčijamos tokių ilaidų sumos (CPK 3 straipsnio 6 dalis).
Viena i 2002 m. CPK naujovių yra ustato instituto įvedimas. Jo atsiradim¹ Lietuvos civilinio proceso teisėje lėmė siekis utikrinti operatyvų procesinių veiksmų atlikim¹ bei ukirsti keli¹ piktnaudiavimui teise ir s¹moningam bylos vilkinimui. CPK 101 str numato, kad io kodekso numatytais atvejais teismas, siekdamas utikrinti procesinių veiksmų atlikim¹ arba galim¹ nuostolių padengim¹, motyvuota nutartimi dalyvaujantį byloje asmenį ar kit¹ asmenį, praantį atlikti tam tikr¹ procesinį veiksm¹, gali įpareigoti teismui įmokėti nustatyto dydio piniginį ustat¹.
Taigi ustato paskirtis yra dvejopa:
iuo institutu siekiama utikrinti procesinių veiksmų atlikim¹. (CPK 77str). Utikrindamas procesinių veiksmų atlikim¹ ustatas atlieka ir prevencinź įspėjam¹j¹ funkcij¹, nes ukerta keli¹ nepagrįstiems byloje dalyvaujančių asmenų praymams.
Kita ustato funkcija yra bylinėjimosi ilaidų atlyginimo utikrinimas (CPK 90 str). Prayti pateikti ustat¹ bylinėjimosi ilaidų atlyginimui utikrinti alis gali ne vėliau kaip pirmojo procesinio veiksmo atlikimo metu.
Atkreiptinas dėmesys, kad nors CPK 101 straipsnis įtvirtina teismo teisź nurodyti sumokėti ustat¹, tačiau esant CPK 794 straipsnio 1 dalyje numatytoms aplinkybėms teismas privalo įpareigoti iekov¹ pateikti ustat¹. Tai iimtis i bendrosios taisyklės, pagal kuri¹ teismas turi teisź savo nuoiūra sprźsti, ar reikalauti pateikti ustat¹.
Taigi civilinio proceso teisėje ustatu vadinama pinigų suma, kuri¹ teismo nurodymu, siekiant utikrinti procesinių veiksmų atlikim¹ arba būsimų bylinėjimosi ilaidų atlyginim¹, privalo įmokėti viena i alių. Teismo nurodymo įneti ustat¹ neįvykdiusiai aliai gali būti taikomos procesinės sankcijos: teismas gali atsisakyti atlikti procesinius veiksmus, kurių utikrinim¹ alis privalėjo garantuoti ustatu (CPK 101 straipsnio 3 dalis). Vadinamosiose nedispozityviose bylose, kuriose svarbu utikrinti vieojo intereso apsaug¹ (eimos, darbo, ypatingosios teisenos bylose), aliai nesumokėjus ustato teismas neturėtų kategorikai atsisakyti atlikti ustatu utikrintinų procesinių veiksmų. Tokiais atvejais ių veiksmų atlikimo ilaidos turėtų būti apmokamos i valstybės biudeto, o vėliau priteistinos i alies, kuriai, remiantis bendrosiomis bylinėjimosi ilaidų paskirstymo taisyklėmis, tenka pareiga padengti bylinėjimosi ilaidas.
Ustato paskyrimo klausim¹ teismas sprendia dalyvaujančio byloje asmens ar kito asmens praymu arba savo iniciatyva. Paskirtas ustatas gali būti sumokamas į teismo depozitinź s¹skait¹. Neatlikus procesinių veiksmų, kuriems utikrinti yra paskiriamas ustatas, jis atitenka valstybei (CPK 101 straipsnio 2, 3 dalys). Atlikus ustatu utikrintus procesinius veiksmus, ustatas gr¹inamas jį sumokėjusiam asmeniui.
Atkreiptinas dėmesys, kad įpareigoti įmokėti ustat¹ teismas gali tik CPK konkrečiai numatytais atvejais (CPK 77 straipsnio 1 dalis; CPK 223 straipsnio 3 dalis ir kt.).
Teisės literatūroje nurodoma, kad tam tikru atvilgiu prie ustato galima priskirti ir CPK 147 str įtvirtint¹ atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo utikrinim¹.
Numatyta, kad iki iekinio pareikimo teisme dienos praydamas taikyti laikin¹sias apsaugos priemones asmuo turi sumokėti pusź įstatyme numatyto yminio mokesčio, kuris nepareikus iekinio negr¹inamas, iskyrus atvejus, kai iekinys nepareikiamas be suinteresuoto asmens kaltės (CPK 148 straipsnio 2 dalis).
Vis dėlto nurodytos sumos ustatu galėtų būti laikomos tik labai s¹lygikai; visų pirma apie CPK 147 straipsnyje nurodytas sumas nėra usimenama ustat¹ reglamentuojančiame CPK IX skyriuje. Be to, jei ias sumas laikytume ustatu, tai atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui turėtume taikyti bendr¹sias ustatui skirto CPK IX skyriaus nuostatas, pagal kurias ustato dydis negali viryti vieno imto tūkstančių litų. Tačiau realiai nuostolių atlyginim¹ utikrinti būtinos sumos dydis turi būti nustatomas atsivelgiant tiek į iekinio sum¹, tiek į preliminarų galimų nuostolių dydį, todėl teismas savo nuoiūra turi teisź pareikalauti ir ymiai didesnių piniginių sumų, jei tai būtina dėl proporcingumo ir lygiateisikumo principų.
Teismų praktika, pagal kuri¹ atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo utikrinimui kartais pareikalaujama daug didesnių sumų nei nurodyta CPK 102 straipsnio 3 dalyje.
Ustato skyrimo klausim¹ sprendia teismas savo iniciatyva arba byloje dalyvaujančio ar kito asmens praymu. Teismas nustato ustato dydį atsivelgdamas į galimas atsakovo bylinėjimosi ilaidas ir siekdamas, kad nustatytas ustato dydis neukirstų kelio iekovui pasinaudoti teise į teisminź gynyb¹. Kadangi nepagrįstai paskirtas arba nustatytas pernelyg didelis ustatas gali tapti kliūtimi tam tikroms procesinėms teisėms įgyvendinti, įstatymo yra numatytos apsauginės normos, turinčios utikrinti optimalų ustato dydio parinkim¹. Visų pirma bendrasis ustato dydio nustatymo principas yra įtvirtintas CPK 102 straipsnio 3 dalyje, pagal kuri¹ ustato dydis turi atitikti atliekamo procesinio veiksmo pobūdį.
Taigi skiriant ustat¹ svarbu:
vadovautis ekonomikumo principu ir paskirti jį tokį, kad jis i esmės nebūtų didesnis u utikrinamo procesinio veiksmo atlikimo vertź.
Nustatant ustat¹ būtina atsivelgti į asmens, kuris įpareigojamas, turtinź padėtį (CPK 102 straipsnio 2 dalis).
Be to, nustatyta auktutinė riba, kurios ustatas negali viryti - vienas imtas tūkstančių litų (CPK 102 str 3 d). Tam tikriems atvejams CPK yra nustatźs ir maesnź auktutinź rib¹: CPK 77 str numato, kad svarstant procesinio termino pratźsimo klausim¹ teismas gali pareikalauti sumokėti tik iki 1 000 litų dydio ustat¹.
Tam tikra garantija, palengvinanti ustat¹ turinčio įmokėti asmens padėtį, yra ir tai, kad teismas turi nustatyti ne maesnį nei trijų dienų termin¹ ustatui įmokėti (CPK 102 str 3 d.). is terminas turi būti protingas, kad juo nebūtų ukirstas kelias pasinaudoti teise į teisminź gynyb¹. Usienio valstybių asmenims ir asmenims be pilietybės praleidus termin¹ (jis trumpesnis nei Lietuvos asmenims - ne ilgiau kaip trys dienos) sumokėti ustat¹, iekinys paliekamas nenagrinėtas (CPK 795 str 1 d). Tai gana grieta procesinė priemonė. Be to, ia norma įtvirtinamas nelygus Lietuvos piliečių ir kitų valstybių asmenų statusas, kurį vargu ar galima pateisinti tuo, kad kitų valstybių asmenų dalyvavimas suponuoja tikimybź, kad galimos didelės bylinėjimosi ilaidos.
Asmuo, nesutinkantis su tuo, kad jam paskirta įmokėti ustat¹, ar nesutinkantis su paskirto įmokėti ustato dydiu, turi teisź apskųsti nutartį skirti ustat¹, pateikdamas atskir¹jį skund¹ (102 str. 4 dalis).
Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare |
Vizualizari: 918
Importanta:
Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved