| CATEGORII DOCUMENTE |
| Bulgara | Ceha slovaca | Croata | Engleza | Estona | Finlandeza | Franceza |
| Germana | Italiana | Letona | Lituaniana | Maghiara | Olandeza | Poloneza |
| Sarba | Slovena | Spaniola | Suedeza | Turca | Ucraineana |
DOCUMENTE SIMILARE |
|
CIVILINIO PROCESO TEISĖS ALTINIAI
1. Civilinio proceso teisės altinių samprata ir sistema.
Civilinio proceso teisės altinių klasifikacija. 
Teisės altiniai doktrinoje klasifikuojami pagal įvairius kriterijus.
Bendrieji teisės
principai ‑ teisingumo, lygiateisikumo, proporcingumo, draudimo
suteikti įstatymui grįtam¹j¹ gali¹ ir pan. LR Konstitucija
| Teismai, nagrinėdami bylas, taiko Europos S¹jungos teisės normas ir vadovaujasi Europos S¹jungos teisminių institucijų sprendimais, taip pat jų prejudiciniais sprendimais Europos S¹jungos teisės aktų aikinimo ir galiojimo klausimais. |
| Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aikinimo taisyklių, suformuluotų analogikose ar i esmės panaiose bylose. emesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi auktesnės instancijos teismų teisės aikinimo taisyklių, suformuluotų analogikose ar i esmės panaiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aikinimo taisyklės analogikose ar i esmės panaiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neivengiama ar objektyviai būtina. |
3. Civilinio proceso teisės normos ir jų klasifikavimas
|
Teisės norma tai teisėkūros subjektų (daniausiai valstybės) suformuluota ar sankcionuota visuotinai privalomo elgesio taisyklė, nustatanti visuomeninio santykio dalyviams teises bei pareigas ir garantuojama to santykio dalyvių abipuse nauda ir valstybės prievarta. |
NORMŲ KLASIFIKACIJOS
Civilinio proceso teisės normų galiojimas
Civilinio proceso teisės normų galiojimas laiko atvilgiu.
|
Įstatymas neturi grįtamosios galios. |
|
Įstatymas taikomas tik tiems santykiams, kurie atsirado jam įsigaliojus. Galioja tik paskelbti įstatymai. |
|
Civiliniams procesiniams teisiniams santykiams būdingas tźstinumas, pvz., civilinė byla ikeliama galiojant vienam įstatymui, o teisminis nagrinėjimas vyksta galiojant jau kitam įstatymui. Tam, kad būtų aiku, koki¹ civilinio proceso teisės norm¹ taikyti, įstatymų leidėjas paprastai nustato pereinam¹jį laikotarpį, o naujo įstatymo taikymo tvark¹ aptaria specialiame patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme. Galimi atvejai, kai pačiame teisės normų akte nurodoma, kad jis taikomas ir santykiams, kurie atsirado prie jam įsigaliojant. |
LR CPK paremtas proceso stadijų ir procesinių veiksmų teorijomis (CPK 3 str.)
|
Civilinio proceso teisės normų galiojimas teritorijoje |
|
Civilinio proceso teisės normų galiojimo teritorija siejama su Lietuvos Respublikos valstybės sienomis. |
|
Civilinių bylų nagrinėjimo tvark¹ nustato bylos nagrinėjimo vietos įstatymas (lex fori). |
|
Yra galimi reti atvejai, kai ir civilinio proceso teisei yra būdingas eksteritorialumas. Pvz., CPK 802 str., Lietuvos Respublikos teismas, kuriam yra perduotas teisinės pagalbos praymas, praym¹ teikiančio usienio valstybės teismo ar kitos institucijos iniciatyva gali taikyti kitas taisykles negu numato Lietuvos Respublikos įstatymai, jeigu jų nedraudia Lietuvos Respublikos teisė arba jos neprietarauja Lietuvos Respublikos vieajai tvarkai. |
Civilinio proceso teisės normų galiojimas asmenims
Civilinio
proceso teisės normų galiojimas asmenims nustatomas pagal
Gyvenamosios (verslo)
vietos princip¹.
Teismui teismingos visų asmenų, turinčių gyvenam¹j¹ ar
verslo viet¹ teismo vietos valstybėje, bylos.
|
Kai kuriems asmenims civilinio proceso teisės normos netaikomos, atsakovais Lietuvos Respublikos teismuose negali būti asmenys, kuriems taikomas diplomatinis imunitetas, bei jų eimos nariai (diplomatinio imuniteto doktrina). |
|
Nors LR CPK ir neįtvirtinta, civilinio proceso teisės doktrinoje ir tarptautinėje praktikoje egzistuoja taip vadinama suverenaus imuniteto doktrina, teigianti, kad draudiama pareikti iekinį usienio valstybei be jos institucijų sutikimo. |
5. Įstatymo ir teisės analogija civiliniame procese
|
Įstatymo analogija taikoma tais atvejais, kai nėra teisės normos, reguliuojančios nagrinėjam¹ konkretų gyvenimo atvejį, bet yra norma reguliuojanti į jį panaius santykius. Jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio materialinį ar procesinį santykį, teismas taiko įstatym¹ reglamentuojantį panaius santykius . Pagal analogij¹ negali būti taikomos specialiosios, t. y. bendrųjų taisyklių iimtis numatančios, teisės normos. |
|
Teisės analogija taikoma tais atvejais, kai įstatymuose nėra reikiamos teisės normos, reguliuojančios aptariam¹ atvejį, ir negalima taikyti įstatymo analogijos. Jei nėra panaaus įstatymo, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais. I bendrųjų teisės principų galėtume paminėti: teisėtumo, įstatymo negaliojimo atgal, įstatymo virenybės, visų piliečių lygybės įstatymui ir kt. |
|
Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare |
Vizualizari: 1101
Importanta: 
Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved
