Civilinių bylų priskirtinumas teismams ir teismingumas

1. Teismų kompetencijos s¹voka ir rūšys

Teismų kompetencija – tai teismams įstatymo priskirtų funkcijų ir teisių toms funkcijoms atlikti visuma.

Pagal funkcijų prigimtį teismų kompetencija skirstoma į:

Jurisdikcinź kompetencij¹ – tai teismo veikla susijusi su bylų nagrinėjimu

Nejurisdikcinź kompetencij¹ – tai teismo teisės ir įgaliojimai, susijź su administracinio pobūdžio funkcijų atlikimu. Administravimas teismuose – tai teismo pareigūnų organizacinė veikla (vidinis teismo administravimas) ir išorinis teismų administravimas. Lietuvoje apygardų teismai atlieka apylinkių teismų veiklos administracinź kontrolź, Lietuvos apeliacinis teismas – apygardų teismų administracinź kontrolź.

2. Civilinių bylų priskyrimo teismams samprata ir principai

Civilines subjektines teises gina ne tik teismas bet ir kitos institucijos, todėl svarbu nustatyti kokios institucijos kompetencijai priklauso nagrinėti ginč¹, t.y kieno jurisdikcija jį apima. Tai sprendžiama remiantis civilinių bylų priskirtinumo instituto normomis.

Civilinių bylų priskirtinumas gali būti suprantamas dvejopai:

Kaip teisės normų visuma, kuri nustato įvairių jurisdikcinių organų kompetencij¹ nagrinėjant ir sprendžiant civilinius ginčus;

Kaip kompetencijos dalis, susijusi su ginču dėl civilinės teisės nagrinėjimu t.y jurisdikcine veikla.

Civilinių bylų priskirtinumas ir kompetencija nėra tapačios s¹vokos:

Kompetencija tai tam tikros institucijos visų teisių ir pareigų visuma, o civilinių bylų priskirtinumas – tik su institucijos jurisdikcine veikla susijusi kompetencijos dalis.

Taigi civilinių bylų priskirtinumas teismams – tai bylų visumos priskyrimas civilines bylas nagrinėjančių teismų kompetencijai.

Civilinių bylų priskirtinumo institutas pagal jo reguliavimo dalyk¹ nėra skirtas sprźsti visų teismų kompetencijos ir kitų valstybės institucijų kompetencijos atribojimo klausimų, o tik civilinių ginčų priskyrimo nagrinėti civilinio proceso tvarka problem¹. Praktikoje Driuko nuomone netinkamai aiškina šį institut¹, laikydami kad jis skirtas atriboti administracinių ir bendrosios kompetencijos teismų kompetencij¹.

Pagal tai kiek institucijų turi teisź nagrinėti konkreči¹ byl¹ civilinių bylų priskirtinumas gali būti:

Vienetinis: kai konkretau ginčo nagrinėjimas priklauso tik vienai institucijai. (pvz tėvų valdžios apribojimo klausimai priskirtini nagrinėti tik teismui)

Dauginis: kai ginčas priskiriamas dviem ar daugiau institucijų ir gali būti nagrinėjamas, teismine, administracine ir visuomenine tvarka. Dauginis dar gali būti skirtomas į:

Alternatyvųjį;

S¹lyginį;

Sutartinį;

Pagal tai, kiek institucijų turi teisź nagrinėti konkreči¹ byl¹, civilinių bylų priskirtinumas gali būti

1) vienetinis (išimtinis, imperatyvus) kai konkretaus ginčo nagrinėjimas priklauso tik vienos institucijos jurisdikcijai (pvz.: tėvų valdžios apribojimo klausimai priskirtini nagrinėti tik teismui – CK 3.179 str.). Jo negali pakeisti nei šalys savo susitarimu, nei kitos institucijos.

) dauginis – kai ginčas priskirtinas dviem ar daugiau institucijų ir gali būti nagrinėjamas, pvz, teismine, administracine, visuomenine tvarka.

Dauginis priskirtinumas skirstomas į tris grupes:

2.1 Alternatyvusis priskirtinumas – suinteresuotas asmuo turi galimybź pasirinkti institucij¹, į kuri¹ nori kreiptis. Pavyzdžiui, Advokatūros įstatymo 51str. numato, kad kilus kliento ir advokato ginčui dėl teisinių paslaugų, klientas turi teisź kreiptis į Lietuvos advokatūr¹ ar teism¹; ABTĮ str. trečia dalis numato, kad mokesčių administravimo subjektų sprendimai ir veiksmai (neveikimas) mokesčių, kitų privalomų mokėjimų klausimais, išskyrus mokestinius ginčus, gali būti skundžiami pasirinktinai: Mokestinių ginčų komisijai ar tiesiogiai administraciniam teismui.

2.2 S¹lyginis priskirtinumas. Galimybė kreiptis į institucij¹, kuriai ginčas priskirtinas nagrinėti, atsiranda tik tada, kai suinteresuotas asmuo laikėsi įstatymo nustatytos išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos (CPK 22 str. 1 dalis ).

CPK 137 str. 2 dalies 3p. numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškim¹), jei jį paduodant nesilaikyta konkrečiai bylai nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos. Ši norma tiesiogiai susijusi su CPK 293str. 2 p. numatytu bylos nutraukimo pagrindu ir 296str. 1d. 1p. numatytu pareiškimo palikimo nenagrinėtu pagrindu.

Ar konkrečiam ginčui įstatymas numato jo išankstinio sprendimo teisme tvark¹, atsakymo reikia ieškoti tiek proceso, tiek materialiosios teisės normose. Išankstinės ginčų sprendimų tvarkos laikymasis vienais atvejais būti privalomas gali, kitais – fakultatyvus ir priklausyti tik nuo šalių valios. 137str. 2d. 3p., 293str. 2p. ar 296str. 1d. 1p. taikymui išankstinio ginčo ne teisme tvarka aktuali tik tada, kai tokia įstatyme numatyta tvarka yra privaloma.

Išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka (s¹voka) turi būti suprantama dvejopai:

a) kaip įstatymo reglamentuota specialių neteisminių institucijų veikla atskirų kategorijų ginčams spźsti (pvz., DK 289 str. numato, kad tam tikriems darbo ginčams nagrinėti privaloma institucija yra darbo ginčų komisija);

b) kaip įstatyme numatytas tiesioginis kreditoriaus kreipimasis į skolinink¹, reikalaujant įvykdyti prievolź arba pašalinti kitus teisės pažeidimus, t. y. kaip būtinumas pasinaudoti pretenzijų reiškimo tvarka, pabandyti susitarti su priešinga šalimi ir taip išsprźsti konflikt¹ (pvz., CK 2.24str. 2-4d. numatyta, kad asmuo įgyja teisź kreiptis į teism¹ dėl garbės ir orumo gynimo tik tokiu atveju, jei visuomenės informavimo priemonė atsisako paskelbti paneigim¹ ar to nepadaro laiku – per du mėn.). Esant nustatytai privalomai išankstinei ginčų sprendimo ne teisme tvarkai visada būtinas trečias nepriklausomas subjektas, kuris turi išsprźsti ša;ių ginč¹, tuo tarpu to nėra pretenzijų pareiškimo atveju.

Jei įstatymai nustatyto terminus kreiptis dėl ginčo į neteismines institucijas ir jei terminai yra ne naikinamieji, o ieškinio senaties, tai teisė kreiptis į teism¹ dėl ginčo išsprendimo visada išlieka ir tiems terminams pasibaigus, nes ieškinio senaties terminai gali būti anaujinti. Tačiau jei numatytas naikinamasis terminas ir šis jau pasibaigźs, asmuo netenka teisės kreiptis dėl ginčo išsprendimo į teism¹, todėl ieškinius reikia atsisakyti priimti, ojei bylos teisme buvo iškeltos –jos turi būti nutrauktos CPK 293str. 2p. pagrindu.

Reiktų pabrėžti, kad pagal CPK 22 str. išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta tik įstatymais, bet ne poįstatyminiais aktais.

Kita vertus, įstatymuose ir kituose teisės aktuose gali būti numatytas ir s¹lyginis pasirenkamasis (alternatyvus) civilinių bylų priskirtinumas, kuris reiškia, kad suinteresuotas asmuo gali pasinaudoti išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka arba iš karto tiesiogiai kreiptis į teism¹. Ta aplinkybė, kad buvo pasinaudota išankstine ginčo sprendimo tvarka, neatima teisės po to kreiptis į teism¹. Šis bylų priskirtinumas egzistuoja taip pat ir administracinėje bei baudžiamojoje teisenoje.

Sutartinis priskirtinumas – kai šalys tarpusavio susitarimu pasirenka jų ginč¹ nagrinėsianči¹ institucij¹. Paprastai tai susijź su tuo, kad šalys ginčus perduoda sprźsti arbitražui (CPK 23 str.). Arbitražinis susitarimas nereiškia teisės kreiptis į teism¹ atsisakymo (CPK 5 str. 2 dalis), nes ginčo sprendimas arbitraže yra savarankiška alternatyvi ginčų sprendimo forma. Komercinis arbitražinis ginčas – šalių nesutarimas, kilźs iš sutartinių ar nesutartinių teisnių santykių, išskyrus ginčus, kurių negalima perduoti arbitražui. Su arbitražu susijusius santykius reguliuoja Komercinio arbitražo įstatymas, kuris skiria dvi arbitražo rūšis:

a) institucinį arbitraž¹, kai šalių susitarimu ginčo sprendim¹ organizuoja, jį aptarnauja bei kitus šalių susitarimu suteiktus įgaliojimus vykdo vykdo nuolatinė arbitraži institucija ir arbitražas vyksta pagal nuolatines arbitražo institucijos parengtas taisykles;

b) ad hoc arbitraž¹, kai šalių susitarimu ginčo sprendimo procedūras organizuoja konkrečiam ginčui išsprźsti pasirinktas asmuo.

Svarbiausi ginčų sprendimo arbitražu bruožai:

Galimybė: pasirinkti arbitražo rūšį; pasirinkti taikytin¹ teisź; pasirinkti arbitr¹; pasirinkti arbitražo viet¹, laik¹, proceso kalb¹;

Tam tikri kompetencijos privalumai;

Ginčo sprendimo operatyvumas ir ekonomiškumas;

Arbitražo sprendimo neskundžiamumas;

Konfidencialumas;

Sprendimų vykdymo užtikrinimas

Šiuo metu Lietuvoje veikia viena nuolatinė arbitražo institucija – Vilniaus komercinio arbitražo teismas. Arbitražas remiasi dviem pagrindiniais principais: šalių valios autonomija ir sutartine susitarimo prigimtimi. Arbitražinis susitarimas – tai šalių susitarimas perduoti sprźsti arbitražiniam teismui visus ar tam tikrus ginčus, kilusius ar galinčius kilti tarp jų dėl kokių nors konkrečių sutartinių ar kitokių teisinių santykių, kurie gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas. Toks susitarimas sudaromas raštu. Arbitražinio susitarimo prigimtis dvilypė – tai materialiojo teisinio pobūdžio sutartis, kuria siekiama sukurti, pakeisti ir panaikinti civilinius procesinius santykius. Teismas, gavźs ieškinį, dėl kurio šalys yra sudariusios arbitražinį susitarim¹, tokį pareiškim¹ atsisako priimti tik tuo atveju, jei to reikalauja bent viena iš šalių. Jei ieškovas pareiškia ieškinį teisme, o atsakovas nereikalauja byl¹ nagrinėti arbitraže ir sutinka ginč¹ sprźsti teisme, tokie šalių veiksmai pripažintini šalių atsisakymu laikytis arbitražinio susitarimo. Susitarimas dėl ginčo perdavimo arbitražui ne visada galimas. Tai numati Komercinio arbitražo įstatymo 11str.

Be arbitražo, galimi ir kiti sutartyse numatyti ginčų sprendimų būdai. Tai yra:

Tiesioginės derybos – ikiarbitražinis ar ikiteisminis ginčų sprendimo būdas, kurio metu šalys be tarpininkų siekia išsprźsti ginčytinus klausimus ir rasti abiem pusėms priimtin¹ sprendim¹;

Tarpininkavimas – taikytinas, kai su trečiojo asmens pagalba siekiama sutaikyti šalis ir padėti joms surasti priimtin¹ sprendim¹. Šalims nepavykus susitarti ir išsprźsti ginčo šiais būdais, jos tai gali padaryti teisminiu keliu.

3 Teisme nagrinėtinos bylos. Teismo ir kitų ginčus dėl teisės sprendžiančių institucijų kompetencijos atribojimas

CPK 22 str. 1 dalis įtvirtina visuotinį ginčų dėl teisės priskirtinum¹ teismui. Pagal šį straipsnį teismams priskirtini ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisnių santykių. LAT nutartyje yra išaiškinźs, kad darbuotojų ir darbdavių tarpusavio ginčus dėl kolektyvinės sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo sprendžia teismas. CPK 22 str. 2 dalis nustato, kad teismai taip pat nagrinėja bylas ypating¹ja teisena (bylų s¹rašas pateiktas 442 str) ir prašymus dėl užsienio teismų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (CPK 809 – 818 str.). Ypatingosios teisenos bylų priskirtinumas nustatomas remiantis s¹rašo principu, t. y. priešinga nei ginčo teisenos taisykle – teismui priskiriamos nagrinėti tik tos ypatingosios teisenos bylos, kurios išvardintos CPK 442 str.

Komercinio arbitražo įstatymo 37 str. numatytais atvejais Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nagrinėja skundus dėl arbitražinio teismo sprendimo. Lietuvos apeliacinis teismas naikina arbitražinio teismo sprendim¹, jei nustato, kad:

a)      ginčo objektas negalėjo būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas pagal LR įstatymus; ar

b)      arbitražinio teismo sprendimas prieštarauja LR įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai.

Taigi Liet. apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo sprendim¹ tik dėl procesinių pažeidimų.

Yra nemažai taisyklės, kad visi ginčai dėl teisės priskirtini teismui, išimčių. Teismui nepriskirtini ginčai:

dėl iškeldinimo iš gresiančių sugriūti gyvenamųjų patalpų ir iš viešbučių – iškeldinama prokuroro sankcija (CK 6.610, 6.615, 6.626 str.);

santuokos nutraukimas sutuoktinių bendru sutarimu, jei nuo santuokos sudarymo nepraėjo vieneri metai;

dėl tėvystės nustatymo, jeigu vaiko gimimo akto įraše įrašytas konkrets asmuo;

dėl tėvystės nuginčijimo, jei vaiko gimimo akto įraše asmuo nenurodytas tėvu;

dėl atsisakymo priimti į darb¹, išskyrus DK 96 str. pirmoj dalyj numatytus atvejus;

kolektyviniai darbo ginčai, kuriuos nagrinėja taikinimo komisija ir darbo arbitražas arba trečiųjų teismas;

bažnytinės santuokos klausimus sprendžia attinkamos bažnyčios institucijos;

dėl priėmimo į vidaus reikalų sistemos tarnyb¹ ir kiti ginčai įstatymų numatytais atvejais.

Teismui nustačius, kad ginčas nepriskirtinas teismui:

a)      jei asmuo neturi teisės kreiptis į teism¹, bet kreipėsi, teismas tokį asmens pareiškim¹ atsisako priimti, nes bylų priskirtinumas – tai viena iš teisės kreiptis į teism¹ prielaidų;

b)      jei aplinkybė, kad ginčas nepriskirtinas teismui, paaiškėja jau bylos nagrinėjimo metu, tai byla nutraukiama.

Teisės normos, reguliuojančios bylų priskirtinum¹, neretai yra prieštaringos (įstatymų kolizija), dėl konkretaus ginčo priskirtinumo kartais kyla abejonių arba, sujungus kelis reikalavimus į vien¹ byl¹, vieni iš jų priskirtini teismui, o kiti ne. Todėl tais atvejais, kai nėra aišku, kokiai institucijai nagrinėti priskirtina atitinkama byla, būtina vadovautis CPK 24 str., įtvirtinančiu teisminio priskyrimo prioritet¹, kuris reiškia, kad visi reikalavimai tokiais atvejais turi būti nagrinėjami teisme.

Civilinių bylų teismingumo samprata ir rūšys

Nustačius, kad ginčas priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso tvarka, reikia išsiaiškinti, koks konkrečiai teismas ginč¹ nagrinės.

Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teismų sistem¹ sudaro: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, 5 apygardų teismai, 54 apylinkių teismai.

Bylų teismingumo taisyklės turi padėti nusprźsti, koks konkrečiai bendrosios kompetencijos teismas turi nagrinėti tam tikr¹ byl¹, priskirtin¹ nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tam visų pirma reikia išsiaiškinti kelet¹ dalykų:

Kokios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies – apylinkės ar apygardos - teismas turi nagrinėti byl¹ pirm¹ja instancija. Civilines bylas, įstatymų priskirtinas jų kompetencijai, pirm¹ja instancija nagrinėja apylinkės ar apygardos teismai, taip pat kitų įstatymų nustatyta tvarka prie apylinkės teismų gali būti steigiami Hipotekos skyriai.

2. Nustačius teismų sistemos grandį, kuri turi byl¹ nagrinėti pirm¹ja instancija, iš kelių tos grandies teismų reikia išrinkti konkretų teism¹, kompetenting¹ nagrinėti konkreči¹ byl¹.

3. Reikia išsiaiškinti, koks teismas turi nagrinėti byl¹ apeliacine tvarka, jei sprendimas buvo skundžiamas.

Taigi nustačius, kad ginčas priskirtinas teismui, konkretus teismas parenkamas pagal specialias taisykles, sudarančias teismingumo institut¹.

Teismingumo institutas suprantamas dvejopai:

Teismingumas (vienas iš civilinio proceso teisės institutų) – tai visuma teisės normų, nustatančių priskirtinų teismams bylų paskirstymo taisykles;

Teismingumas – tai bendrosios kompetencijos teismams priskirtinų bylų paskirstymas.

Remiantis prieš tai minėtais kriterijais, skiriamas trijų rūšių teismingumas – rūšinis (dalykinis), teritorinis ir funkcinis.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teism¹ tinkamo įgyvendinimo s¹lyga. Jeigu byla neteisminga teismui, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškim¹ ir nutartyje nurodyti kit¹ bendrosios kompetencijos pirmosios instancijos teism¹, kuriam byla teisminga nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Kai iškėlus byl¹ nustatoma, kad pareiškimas priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles, teismas privalo perduoti byl¹ teismui, kuriam ši byla teisminga. Taigi bylos priskirtinumo teismui klausim¹ turi išsprźsti pats teismas (teisėjas) ex officio.

4.1. Rūšinis (dalykinis) teismingumas

Rūšinio teismingumo taisyklės nustato bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandis, kuriai priklausantis teismas nagrinės byl¹ pirm¹ja instancija. Rūšinį teismingum¹ nustatančios normos yra imperatyvios. Rūšinio teismingumo nustatymo kriterijai:

• Ginčo dalykas (pobūdis) – pagrindinis kriterijus;
• Ginčo subjektų (šalių) teisinės padėties ypatumai – (pvz. viena iš šalių užsienio valstybė, tai byla teisminga apygardos teismui);
• Ginčo sum¹.

Bendroji rūšinio teismingumo taisyklė - pirm¹ja instancija bylas nagrinėja apylinkės teismas (CPK 26str. 1d.), jeigu įstatymai nenumato šios taisyklės išimčių (CPK 27 ir 28str.).

CPK 27str. nustato kategorijas bylų, kurios teismingos tik apygardos teismams kaip pirmosios instancijos teismams:

1. bylos, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 100 000lt, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo. Ieškinio suma nustatoma pagal CPK 85str. Pagal CPK 33str. 2d. priešieškinis pareiškiamas tos vietos teismui, kuriame nagrinėjamas pradinis ieškinys.
2. bylos dėl autorių neturtinių santykių. Pažeidimas – tai kūrinio, gretutinių teisių (atlikėjų, fonogramų gamintojų ir kt.) ar sui generis (duomenų bazių gamintojų teisės) teisių objekto naudojimas ir platinimas be šių teisių objekto licencijos, neteisėtų kopijų importavimas, eksportavimas, platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniams tikslams, nustatyto atlyginimo nesumokėjimas ir t.t. (LR autorių ir gretutinių teisių įstatymas).
3. bylos dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių (CK 6.947 – 6.952str.).
4. bylos dėl bankroto ir restruktūrizavimo.
5. bylos pagal banko laikinojo administratoriaus pareiškim¹ dėl banko akcinio kapitalo sumažinimo. LR bankų įstatymas 72str. yra numatytos poveikio priemonės, kurias Lietuvos bankas gali taikyti bankams.
6. bylos, kurių viena iš šalių yra užsienio valstybė.
7. bylos pagal ieškinius dėl priverstinio akcijų (dalių, pajų) pardavimo – CK 2.115str. 2d.
8. bylos pagal ieškinius dėl juridinio asmens veiklos tyrimo – CK 2.126str. 1d.
9. kitos civilinės bylos, kurias pagal įstatymus pirm¹ja instancija nagrinėja apygardos teismai.

Taigi s¹rašas pagal CPK 27str. nėra baigtinis:

• LR Notariato įstatymo 10str. 2d. – Notariato garbės teismo sprendimas per 14 dienų nuo įteikimo notarui gali būti skundžiamas apygardos teismui;
• LR Politinių partijų ir politinių kompanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 22str. 7d. – pareiškimas dėl politinės partijos ar politinės kompanijos dalyvio veiklos tyrimo paduodamas apygardos teismui pagal politinės partijos ar politinės kompanijos dalyvio nuolatinź gyvenam¹j¹ viet¹;
• Kituose įstatymuose numatyti atvejai.

CPK 28str. numato kategorijų bylas, kurias pirm¹ja instancija nagrinėja tik Vilniaus apygardos teismas:

1. dėl ginčų, numatytų Patentų įstatyme;
2. dėl ginčų, numatytų Prekių ženklų įstatyme;
3. dėl įvaikinimo pagal užsienio valstybių piliečių prašymus įvaikinti LR pilietį, gyvenantį LR arba užsienio valstybėje – ypatingoji teisena;
4. kitas civilines bylas.

Taigi s¹rašas irgi nėra baigtinis.

Pagal CPK 33str. 4d., jeigu viename ieškinyje sujungiami keli reikalavimai, kurių vieni priklauso apygardos teismo, kiti apylinkės teismo kompetencijai, visi reikalavimai nagrinėtini apygardos teisme.

4.2. Teritorinis teismingumas ir jo rūšys: bendrasis, alternatyvusis, išimtinis, sutartinis, kelių susijungusių bylų teismingumas

Remiantis teritoriniu teismingumu kompetencija paskirstoma tarp tos pačios grandies – apylinkės arba apygardos – teismų, priklausomai nuo rūšinio teismingumo. Teritorinis teismingumas skirstomas:

1. bendrasis – CPK 29str. – ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo (fizinio asmens) gyvenam¹j¹ viet¹, pagal juridinio asmens buveinź, nurodyt¹ JA registre, jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė – pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios buveinź. Asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijus reglamentuoja CK 2.12 – 2.17str. Pagal CPK 121str. fizinis asmuo turi nedelsdamas pranešti teismui ir kitiems DBA apie savo gyvenamosios vietos pasikeitim¹. Atsakovo gyvenamoji vieta (buveinė) yra pagrindinis kriterijus nustatant bylos su užsienio elementų teismingum¹ (CPK 780 – 792str.).
2. alternatyvusis – CPK 30str. – galimybė ieškovui pasirinkti iš kelių galimų teismų. Kreipźsis į vien¹ teism¹, ieškovas praranda galimybź kreiptis į kit¹ teism¹:

CPK 30str. 1d. – kai atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma ir jos negalima nustatyti pagal CK 2.12 – 2.17str. Ieškinys gali būti pagal paskutinź žinoma atsakovo gyvenam¹j¹ viet¹ arba pagal jo turto buvimo viet¹;

CPK 30str. 2d. – kai atsakovas neturi gyvenamosios vietos LR, ieškinys pareiškiamas pagal jo turt¹ LR buvimo viet¹ arba pagal paskutinź žinoma jo gyvenam¹j¹ viet¹ LR;

CPK 30str. 3d. – ieškinys, susijźs su JA filialo veikla, gali būti pareiškiamas pagal JA buveinź arba filialo buveinź;

CPK 30str. 4d. – ieškinys dėl tėvystės nustatymo ar išlaikymo priteisimo gali būti pareiškiamas pagal atsakovo arda ieškovo gyvenam¹j¹ viet¹. Taip pat bylose pagal CPK 381, 401, 538str.;

CPK 30str. 5d. – ieškinys dėl žalos atlyginimo, padarytos sužalojant fizinį asmenį arba atimant jam gyvybź, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenam¹j¹ viet¹ arba žalos padarymo viet¹;

CPK 30str. 6d. – ieškinys dėl žalos, padarytos asmens turtui, gali būti pareikštas pagal ieškovo gyvenam¹j¹ viet¹ (buveinź) arba žalos padarymo viet¹. Bylose dėl neišmokėtų draudimo išmokų teismingumo nustatymo taisyklė pagal šį straipsnį netaikoma;

CPK 30str. 7d. – ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarkos, sulaikymo ir pan. gali būti pareikštas pagal ieškovo gyvenam¹j¹ viet¹. Minėta norm¹ detalizuoja Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymas;

CPK 30str. 8d. – ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, susidūrus laivams bei kai ginčas kilźs dėl vežimo jūra teisinių santykių, gali būti pareiškiamas pagal atsakovo laivo buvimo viet¹ arba laivo įregistravimo uost¹;

CPK 30str. 9d. – ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas pagal sutarties įvykdymo viet¹. Santykiai kyla būtent iš civilinių, o ne darbo santykių:

CPK 30str. 10d. – ieškinys, susijźs su globėjo, rūpintojo ar turto administratoriaus pareigų ėjimu, gali būti pareikštas pagal globėjo, rūpintojo gyvenam¹j¹ viet¹ ar turto administravimo viet¹;

CPK 30str. 11d. – ieškinys dėl vartojimo sutarčių gali būti pareikštas pagal vartotojo gyvenam¹j¹ viet¹.

Teisė pasirinkti vien¹ iš teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui!

3. išimtinis – nustato CPK 31str:
• CPK 31str. 1d. – išimtinai nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui yra teismingos šios bylos:

Dėl daiktinių teisių į nekilnojam¹jį daikt¹, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose;

Dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose;

Dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo;

Dėl daikto valdymo pažeidimų pašalinimo (CPK 419str.);

Dėl palikimo priėmimo ir atsiradimo vietos (CPK 446str.);

Dėl nekilnojamojo daikto valdymo fakto patvirtinimo (CPK 526str.);

Kitais atvejais.

• CPK 31str. 2d. ir CK 5.63str. – palikėjo kreditorių ieškiniai, pareikšti prieš įpėdiniams priimant palikim¹, pareiškiami palikimo ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui.

Išimtinio teismingumo taisyklių pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. CPK 30str. 3d. numato vienintelį atvejį, kada gali būti keičiamas išimtinis teismingumas – kai išimtiniais atvejais byla teismo, kuriam ji teisminga, perduodama kitam teismui (CPK 35str.)

Kai byloje yra pareikšti keli reikalavimai, iš kurių vieniems įstatymas numato teritorinį rūšinį teismingum¹, kitiems – išimtinį teismingum¹, byla nagrinėjama pagal rūšinio teismingumo priskyrimo taisykles.

4. sutartinis
5. kelių susijungusių bylų

4. Sutartinio teritorinio teismingumo (CPK 32 str) atveju teism¹, nagrinėjantį byl¹, pasirenka ginčo šalys tarpusavio susitarimu. Šalys susitarimu gali pakeisti bendr¹jį teritorinį bei alternatyvųjį teritorinį teismingum¹. Tačiau šalys tarpusavio susitarimu negali pakeisti rūšinio (dalykinio) bei teritorinio išimtinio teismingumo. Kasacinio teismo nutartyse yra pažymimi du aspektai:

Pirma, draudimas sutartimi pakeisti išimtinio teismingumo taisykles;

Antra, sutartinio teismingumo taisyklės taikytinos sutarties šalims, tačiau ne bylos šalims, kai ieškinį dėl šios bylos pareiškia tretysis suinteresuotas asmuo, nesantis sutarties šalimi.

Šalių teisė susitarti dėl teismingumo atspindi ginčo šalių autonomijos princip¹. Šalių valia keisti teritorinį priklausym¹ teismams ribojama tik tiek, kiek tai pažeidžia imperatyvias rūšinio ir išimtinio teritorinio teismingumo taisykles.

LAT CBS 2004 m. 10 28 konsultacijoje išaiškino, kad reikalavimo perleidimo atveju įgijėjas yra saistomas kreditoriaus ir skolininko sutarties s¹lygos, nustatančios pagal sutartį kylančių šalių tarpusavio ginčų nagrinėjimo teismingum¹.

CPK 32 str nereikalauja nurodyti konkretaus teismo, kuriam pavedama sprźsti ginč¹. Teisės teorijoje ir praktikoje išskiriami prorogaciniai susitarimai , kuriais ginčas perduodamas sprźsti kuriam nors konkrečiam teismui, taip pat derogaciniai susitarimai, kuriais tam tikrų teismų kompetencija atmetama. Šis str gali būti taikomas tiek vieniems, tiek kitiems susitarimams.

Atkreiptinas dėmesys, kad LAT vienoje iš savo nutarčių išaiškino, kad sandorių tarpusavio ryšys, kai vienas sandoris sudaromas užtikrinant pagrindinio sandorio vykdym¹, nėra pagrindas daryti išvad¹, kad pagrindiniame sandory nustatyta kylančių ginčų sprendimo tvarka bes¹lygiškai taikoma ir kitiems sandoriams, sudarytiems dėl pagrindinio sandorio.

Sutartinio teismingumo taisykles nustato ir CPK tarptautinio civilinio proceso teisės normos.

CPK 788 str 1d nustatyta, kad ūkinės veiklos subjektai gali raštu susitarti, jog ginčai, kylantys iš sutartinių teisinių santykių, bus nagrinėjami ne LT teismuose, jeigu šis susitarimas neprieštarauja tos valstybės, kurios teismų kompetencijai numatoma priskirti ginčo nagrinėjim¹, teisei. Šis susitarimas negalimas dėl bylų, kurioms numatoma išimtinė LR teismų kompetencija.

Šalys bylos teismingum¹ gali nustatyti dvejopai: jos gali numatyti, kurios valstybės teismai nagrinės jų ginč¹; šalys gali išvardyti šalis, kurios jų ginčo nenagrinės.

Šalių susitarimas dėl teritorinio teismingumo turi būti sudarytas raštu ir pateiktas kartu su ieškiniu.

5. Kelių susijusių bylų teismingumas

Jį nustatant dažniausiai kurios nors vienos bylos teismingumas lemia kitų bylų teismingum¹. Pvz, priešieškinis pareiškimas teisme, kur nagrinėjamas pagrindinis ieškinys, tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus pageidavimus, ieškinį pareiškia teisme, kuriame nagrinėjama ieškovo ir atsakovo bylos. Šios taisyklės išdėstytos CPK 33 str.

CPk 33 str 1d – tokiu atveju pasirinkimo teisė tenka ieškovui visais atvejais.

CPK 33 str 2 d. – numatyta šios taisyklės išimtis: jeigu priešieškinio padavimas keičia rūšinį bylos teismingum¹, pradinį ieškinį nagrinėjantis teismas perduoda vis¹ byl¹ nagrinėti pagal rūšinį teismingum¹. Pagal CPK 33str 2dalies bendr¹j¹ taisyklź priešieškinis, jeigu jis nekeičia rūšinio teismingumo, visada nagrinėjamas pradinio ieškinio pateikimo vietos teisme.

Pgal CPK 33 str 3 d jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų turi būti pareiškiamas pagal išimtinio teismingumo taisykles, visas ieškinys paduodamas pagal išimtinio teismingumo taisykles. Vadinasi jeigu byloje yra pareikšti keli reikalavimai, iš kurių vienam ar keliems įst numato išimtinį teritorinį teismingum¹, tai visa byla turi būti nagrinėjama tame teisme, kuriam ji priskirtina pagal išimtinio teismingumo taisykles. Pagal t¹ pači¹ taisyklź turi būti sprendžiamas klausimas ir tada, kai pareiškiamas priešieškinis, kuris pagal išimtinio teismingumo taisykles teismingas kitam teismui, nei tas, kur pareikštas pradinis ieškinys. Tokiu atveju visa byla turi būti nagrinėjama pagl išimtinio teismingumo taisykles. Jei vienam iš reikalavimų įst numato teritorinį rūšinį, o kitam išimtinį rūšinį teismingum¹, byla turi būti nagrinėjama pagal išimtinio rūšinio teismingumo taisykles.

Pagal Cpk 33 str 4 d, jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų pagal rūšinio teismingumo taisykles teismingas nagrinėti pirmosios instancijos tvarka apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme.

Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys paprastai turi būti išnagrinėtas ir galutinai priimtas sprendimas teismo, nagrinėjančio baudžiam¹j¹ byl¹.

4.3 Funkcinis teismingumas

Remiantis funkcinio teismingumo taisyklėmis:

1.) paskirstoma teismų kompetencija teismų sistemoje, t. y nustatoma koks teismas turi teisź nagrinėti bylas kaip pirmoji, apeliacinė ir kasacinė instancija;

2.) nustatoma teismo kompetencija, nesuijusi su jurisdikcine veikla ar susijusi su ja tik iš dalies.

Teismų kompetencij¹ reguliuoja Teismų įst. Civ bylas pirma instancija turi teisź nagrinėti tik apylinkių ir apygardų teismai. Kaip apeliacinės inst civ bylas nagrinėja apygardų teismai ir LT apeliacinis teismas. LT apeliac teismas taip pat nagrinėja prašymus dėl užsienio teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo.

LT apeliac teismas išaiškino, kad prašymas taikyti laikin¹sias apsaugos priemones tiesiogiai susijźs su užsienio valstybėje esančio arbitražinio teismo sprendimo vykdymo užtikrinimu, nes kl dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti LR laikytinas pagrindiniu, palyginti jį su kl dėl tokio jau priimto užsienio teismo sprendimo vykdymo užtikrinimo.

Kasacine tvarka bylas nagrinėja tik LAT. Be to, LAT atlieka vienodos teismų praktikos taikant įst formavimo f-j¹. Dar viena lb svarbi LAT f-ja: LAT, vadovaudamasis ES teisminių inst išaiškinimais, analizuoja ir apibendrina bendrosios komp teismų praktik¹ taikant ES teisės normas ir teikia rekomendacijas dėl LT bendr komp teismų ir Es teisminių institucijų bendradarbiavimo užtikrinant vienod¹ Es teisės aktų taikym¹.

5 Teismingumo taisyklių nesilaikymo procesiniai teisiniai padariniai. Civilinės bylos, teismo priimtos žinion, perdavimo kitam teismui tvarka. Ginčų dėl teismingumo neleistinumas.

Byl¹, priimt¹ žinion laikantis teismingumo taisyklių, teismas turi išsprźsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus CPK 35 str nustatytus atvejus. Teismų praktikoje išsakyta nuomonė, kad neturėtų būti laikomi rūšinio teismingumo pasikeitimo atvejai, kai nagrinėjant byl¹ pareikštas reikalavimas yra papildomas reikalavimais, neatsiejamai susijusiais su jau pareikštu ieškiniu. Tokiais atvejais byla užbaigiama nagrinėti tame pačiame teisme. Jeigu yra pareiškiami visiškai nauji reikalavimai, arba ieškinio reikalavimai padidinami ir dėl to ieškinio suma viršija 100 000 LT, byla turi būti perduodama nagrinėti apygardos teismui.

CPK 34 str 2 dalis numato išimtis, kada byla, priimta vieno teismo žinion, gali būti perduota kitam teismui. Šioje dalyje pateiktas tokių atvejų s¹rašas yra baigtinis.

Bylos teismingumo klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka. Teismas priima nutartį byl¹ perduoti kitam teismui, ir dalyvaujantys byloje asmenys gali j¹ skųsti apel tvarka. Niekas neturi teisės apimti iš teismo jam teismingos bylos ir perduoti kitam teismui. CPK 35 str 1d nurodyta, kad siekiant byl¹ išnagrinėti operatyviau ir ekonomiškiau išimtinais atvejais byl¹ įst nurodyti teismo pareigūnai gali perduoti kitam tos pačios pakopos teismui. Teisės doktrina ir teismų praktika orientuoja, kad tai gali padaryti tik tuo atveju, kai yra byl¹ nagrinėjančio teismo prašymas dėl bylos perdavimo arba esant byloje dalyvaujančių asmenų prašymui. Tvark¹, kaip teismo pareigūnams nutarus yra išsprendžiamas bylos perdavimas iš vieno tos pačios pakopos teismo kitam, nustato CPK 35 str 2d. Paprastai byla turėtų būti perduodama artimiausiam teritorijos atžvilgiu teismui, siekiant, kad bylos perdavimas nesukeltų papildomų sunkumų byloje dalyvaujantiems asmenims.

2002 m. CPK 35 str 3 dalis numato teismingumo instituto naujovź- galimybź pakeisti bylos rūšinį teismingum¹, atsižvelgiant į bylos sudėtingum¹. Tokiu atveju byl¹ nagrinėjančio apylinkės teismo prašymu apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra atitinkamas apylinkės teismas, pirmininkas arba šio teismo civ bylų skyriaus pirmininkas gali apylinkės teismui teisming¹ byl¹ perduoti nagrinėti apygardos teismui.

6 Bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų kompetencijos atribojimo klausimų sprendimo tvarka

Remiantis LT besiklostančia jurisdikcijos atribojimo tradicija, konkretaus ginčo priskyrim¹ adm teismų komp lemia 2 pagr kriterijai:

ginčo subjektai;

2.) teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, pobūdis.

Tai akivaizdu teismų praktikoje- LAT daugelyje savo nutarčių yra pasisakźs dėl to, kad ginčai dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų ir sprendimų, kai ginčo šalis siejančiam santykiui būdinga subordinacija, yra priskiriami nagrinėti adm teismams. Tuo tarpu ginčai dėl viešojo administravimo subjektams nepriskirtinų organų sprendimų pagal kompetencij¹ turi būti nagrinėjami bendr komp teismuose.