Civilinio proceso šalys

1. Civilinio proceso šalių samprata. Ieškovas ir atsakovas. Šalis materiali¹ja ir procesine teisine prasme.

Šalių s¹voka vartojama ne tik civiliniame procese, bet ir materialiojoje teisėje (CK).„Šalių“ pavadinimas kyla iš materialiojo teisinio santykio subjektų pavadinimo, kai viena šio santykio šalis kreipiasi įs teism¹ dėl ginčo išsprendimo, taip proceso šalimi.

Civiliniame procese yra tik 2 šalys:

Ieškovas - materialiojo teisinio santykio šalis, kurios materialiosios teisės ar interesai yra tariamai pažeisti ir kuri kreipėsi į teism¹ teisminės gynybos;

Atsakovas – materialiojo teisinio santykio šalis, tariamai pažeidusi ieškovo materiali¹sias teises ar interesus, kviečiama į teism¹ atsakyti į ieškovo pareikšt¹ reikalavim¹.

Šalimis CP gali būti tiek FA, tiek JA (41 strp. 1 dalis). JA filialas ar atstovybė negali būti ieškovais ar atsakovais teisme, taip pat trečiuoju asmeniu, pareiškėju, suinteresuotu asmeniu, kreditoriumi, skolininku, bet gali būti JA atstovu, jei turi įgaliojim¹.

Ne visais atvejais proceso šalis kartu yra ir materialiojo teisinio santykio šalis.

Šalys materiali¹ja prasme – tai šalys, kurias veikia teismo sprendimo materialieji teisiniai padariniai, tik tarp jų teismo sprendimo pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta materialieji teisniai santykiai. Tuo tarpu šaliai procesine prasme teismo sprendimo materialieji teisiniai santykiai padariniai įtakos neturi.

Šalys procesine prasme – tai ieškovas ir atsakovas, nepriklausomai nuo to, ar jie yra ginčijamo materialiojo teisinio santykio subjektai, ar ne. Pavyzdžiai: prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos, netinkamas ieškovas ar atsakovas. Veikiantis savo vardu, bet kito interesais asmuo taip pat laikomas šalimi procesine prasme. Jį galima pripažinti šalimi ex officio – bankrutuojančios įmonės administratorių, testamento vykdytoj¹, prokuror¹…

Ne kiekvienas pareiškiantis ieškinį asmuo yra šalis:

Ø      Ieškinį gali pareikšti atstovas pagal pavedim¹, jis veikia kito asmens vardu ir interesais;

Ø      Atstovas pagal įstatym¹ . Jis veda byl¹ neveiksnaus asmens verdu ir interesais. Čia šalimi tiek mater., tiek proc. prasme yra neveiksnus asmuo.

Vykdymo procese šalimis yra laikomi išieškotojas ir skolininkas.

2. Šalių esminiai bruožai . Šalių procesinės teisės ir pareigos

Šalys turi tik joms būdingų bruožų, skiriančių jas nuo kitų dalyvaujančių byloje asmenų:

Procesas civilinėje byloje vyksta šalių vardu. Šalys yra vienas iš ieškinių tapatumo nustatymo kriterijų, nes pareikšti tapatų ieškinį pakartotinai negalima. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal 3 kriterijus: ginčo šalį, ieškinio dalyk¹ ir pagrind¹.

Šalys dažniausiai yra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, subjektai. Iki teismo sprendimo priėmimo šalys laikomos tikėtinais materialiųjų teisinių santykių subjektais, nes į šį klausim¹ atsakyti galima tik tuomet, kai yra nustatytos visos bylos aplinkybės. Priimdamas ieškinį, teismas sprendžia tik procesinio pobūdžio faktus, o materialiųjų nesiaiškina.Jeigu byla prokuroro, valstybės ar savivaldybių institucijų ar kitų asmenų yra iškelta viešajam interesui ginti, tai tokiose bylose ieškovu laikomas asmuo, kuris pareiškė ieškinį, bet bus tik ieškovas procesine prasme.

Šalys įgyvendina dispozityvumo princip¹ CP, t.y. procesas pradedamas ir baigiamas tik šalių iniciatyva. Tik šalies valia galio turėti lemiamos įtakos proceso eigai. Kai atstovaujamos neveiksnaus asmens teisės, o jam atstovauja įstatyminiai atstovai, ypatingas vaidmuo tenka teismui – jis turi kontroliuoti, kad įstatyminiai atstovai savo veiksmais nepažeistų ieškovo teisių ar interesų.

Šalys turi materialųjį ir procesinį teisinį suinteresuotum¹ bylos baigtimi. Jų tikslas – ne tik pasiekti, kad tesimas priimtų atitinkam¹ sprendim¹ byloje, bet ir kad teismo sprendimas turėtų tiesioginź įtaka jų teisėms ir pareigoms. Tik šalims galioja teismo sprendimo res iudicata galia – šalys netenka teisės ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų bei teisinių santykių ir reikšti tapačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu.

Be bendrų dalyvaujančių byloje asmenų teisų, šalys turi ir speciali¹sias, įtvirtintas CPK 42 strp. 1d.v paskutiniuose trijuose sakiniuose, 3 ir 6 dalyse, kituose strp.:

q       Ieškovas:

Turi teisź atsisakyti ieškinio, pakeisti ieškinio dalyk¹ ar pagrind¹, padidinti ar sumažinti reikalavimus;

Turi teisź atsiimti ieškinį.

q       Atsakovas:

Turi teisź ieškinį pripažinti.

q       Šalys:

Turi teisź sudaryti taikos sutartį;

Gali perduoti ginč¹ sprźsti arbitražui;

Gali reikalauti priverstinio sprendimo vykdymo;

Gali nustatyti bylos teritorinį teismingum¹ tarpusavio susitarimu;

Gali išreikšti sutikim¹ dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka;

Gali dalyvaut antstoliui atliekant vykdymo veiksmus.

Šalių procesinių teisų apimtis tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų teisų apimties.

Be bendrųjų dalyvaujančių byloje asmenų pareigų, šalys turi ir specifinių pareigų:

Įrodinėjimo pareig¹;

Pareig¹ mokėti bylinėjimosi išlaidas;

Pareig¹ atlyginti kitai šaliai nuostolius dėl žinomai nepagrįsto ieškinio (priešieškinio) pareiškimo ar kitokių nes¹žiningų veiksmų (neveikimo) procese – bylos vilkinimo ir pan.

2002 m. CPK numato, kad šalys procesine prasme gali disponuoti ginčo objektu tiek pat, kaip ir materialiųjų teisinių santykių subjektai.

Šalių institutas vartojamas tik klabant apie ginčo (ieškinio) teisen¹. Šalys yra kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl teisės. Ne ginčo (ypatingojoje) teisenoje šalių instituto nėr, nes tai yra vienašalė teisena. Tačiau ir šioje teisenoje pareiškėjai turi šalių procesinių teisių ir pareigų, išskyrus nurodytas išimtis.

3. Šalių pareiga rūpintis civilinio proceso skatinimu

Pagal socialinio civilinio proceso modelį, kuris yra įtvirtintas ir 2002 m. CPK, procesas bei jo eiga nėra tik šalių reikalas, nes čia egzistuoja aiškiai išreikštas viešasis interesas. Ši pareiga reiškia, kad šalys privalo turim¹ procesinź medžiag¹ teismui pateikti taip, kaip to reikalauja rūpestingas ir greitas proceso vedimas. Ar ši¹ savo pareig¹ šalys vykdo tinkamai, įvertina teismas, atsižvelgdamas į konkreči¹ bylos procesinź situacij¹.

Šalių pareiga rūpintis proceso skatinimu yra kooperacijos ir koncentracijos principų sudėtinė dalis. Siekiant greito ir teisingo bylos išsprendimo, šalys ir teismas turi kooperuotis. Jei šalis nuo pat pradžių rūpestingai, kaip to reikalauja bylos nagrinėjimo eiga, teiks savo argumentus ir įrodymus, bus sudaryta reali galimybė išnagrinėti byl¹ jau per pirm¹jį posėdį ir užkirstas kelias proceso vilkinimui. Ši pareiga taip pat reiškia atsakomybė už tinkam¹ bylos išnagrinėjim¹ padalijim¹ tarp šalių ir teismo, kadangi šalių pareiga rūpintis proceso skatinimu atitinka teismo išaiškinimo pareig¹.

Ši šalių pareiga numatyta tiek pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadijoje, tiek ir žodiniam ar rašytiniam bylos nagrinėjimui teismo posėdyje.

Šalių pareiga rūpintis proceso skatinimu atskleidžiama šiose 2002m. CPK normose:

CPK 2 strp. numatyta, jog vienas iš civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis tesinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas.

CPK 7 strp. (proceso ekonomiškumas ir koncentracija) tiesiogiai suformuluota šalių pareiga rūpintis proceso skatinimu.

Taip apbrėžus šalių pareig¹ visiškai kitokį pobūdį tirų ir CPK 42 strp. 5 dalyje įtvirtinta šalių [pareiga joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis s¹žiningai. Ji reiškia ir tinkam¹ pareigos rūpintis proceso skatinimu vykdym¹.

Ši šalių pareiga yra detalizuojama ir kituose CPK straipsniuose, pvz.: 226 strp.

Įtvirtinus šia šalių pareig¹, buvo sudarytos dar geresnės prielaidos efektyvesniem procesui – greitam ir teisingam bylos išsprendimui tesime. Šalims nevykdant šios pareigos, teismas gali taikyti efektyvias procesinio poveikio priemones.

4. Tinkama ir netinkama šalis. Netinkamos šalies pakeitimas tinkama

Iki teismo sprendimo priėmimo yra daroma tik prielaida, kad ieškovas ir atsakovas iš tikrųjų yra ginčijamų materialinių teisinių santykių subjektai. Byl¹ nagrinėjant iš esmės ši prielaida gali nepasitvirtinti.

Netinkamas ieškovas – asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio subjektas ir neturi reikalavimo teisės atsakovo atžvilgiu.

Netinkamas ieškovas turi būti pakeistas tinkamu, o priešingu atveju jo pareikštas ieškinys turi būti atmestas.

Netinkamas atsakovas - asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio subjektas ir neturi pareigos atsakyti į pareikšt¹ ieškovo reikalavim¹.

Viename asmenyje sutapus ir ieškovui, ir atsakovui, nelieka procesinio elemento – ginčo tarp dviejų šalių, todėl ieškinys turi būti atmestas.

CPK 45 str. Netinkamos šalies pakeitimo tinkama taisyklės:

Pakeisti netinkam¹ šalį galima tik pirmosios instancijos teisme antrojoje CP stadijoje – pasirengimo bylos nagrinėjimui metu, arba trečiojoje stadijoje – CB teisminio nagrinėjimo metu – įvertinus visas aplinkybes. Tikslingiausia tai daryti pasirengimo stadijoje.

Remiantis dispozityvumo principu, keičiant netinkam¹ šalį, būtinas tiek tinkamo, tiek netinkamo ieškovo sutikimas.

Pakeitus šalį ar įstojus trečiajam asmeniui, bylos nagrinėjimas turi būti atidėtas, o kitame podėdyje vėl pradėtas iš naujo, išskyrus atvejį, kai naujai dalyvaujantis prašo nagrinėti toliau.

Šis institutas svarbus proceso ekonomijai, nes kitaip reikėtų nagrinėti dvi bylas.

Netinkamo ieškovo pakeitimo tinkamu atveju galimos šios situacijos:

Netinkamas ieškovas pasitraukia iš proceso, o tinkamas (teismui pranešus jam apie tai) pareiškia nor¹ įstoti – teismas priima nutartį pakeisti netinkam¹ ieškov¹ tinkamu ir atideda bylos nagrinėjim¹.

Netinkamas ieškovas pasitraukia iš proceso, o tinkamas neįstoja – teismas byl¹ nutraukia, nes faktiškai tai reiškia ieškinio atsisakym¹ (CPK 293 str.) Teismas jo įtraukti ex officio negali. Tačiau, tai neatima iš tinkamo ieškovo pareikšti ieškinį vėliau.

Jeigu netinkamas neišstoja iš bylos, o tinkamas pareiškia nor¹ įstoti, teismas priima nutartį dėl trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, įstojim¹ į proces¹, o nagrinėjim¹ atideda. Teismas netinkamo pašalinti negali (dispozityvumo principas). Tokiu atveju teismas ieškovo ieškinį atmeta, o trečiojo asmens reikalavimus patenkina, jeigu yra teisinis pagrindas. Tinkama šalis negali įstoti į proces¹, kaip netinkamo ieškovo bendrininkas, nes jų interesai nesutampa.

Jeigu netinkamas išstoti nesutinka, o tinkamas neįstoja į proces¹, teismas byl¹ nagrinėja iš esmės ir ieškinį atmeta. Atsakovas gali reikalauti nuostolių už sugaišt¹ laik¹ atlyginimo.

Netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu – šios situacijos:

Jeigu ieškovas sutinka, teismas priima nutartį dėl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu: netinkamas išstoja iš proceso, o tinkamas įtraukiamas. Atsakovo sutikimas nereikalingas. Ieškovas turi perrašyti ieškinį. Pažymėtina, jog ieškinio senatis nutrūksta tik nuo ieškinio pareiškimo tinkamam.

jeigu ieškovas nesutinka, kad būtų pakeistas atsakovas, teismas byl¹ nagrinėja iš esmės ir ieškinį netinkamo atsakovo atžvilgiu atmeta. Ieškovas nepraranda teisės vėliau pareikšti ieškinį tinkamam atsakovui.

Galima ir trečia situacija, kai ieškovo sutikimu įtraukiamas ir antrasis atsakovas. Taip būna, kai byl¹ neišnagrinėjus iš esmės nepaaiškėtų, kuris iš jų tinkamas. Tačiau ši situacija nesusijusi su atsakovų pasikeitimu, nes ieškovas ieškinį pareiškia dar ir kitam, o tai jau procesinis bendrininkavimas.

Byloje iškilus klausimui dėl šalies tinkamumo, CPK 37 str. numatytos teisės pakeisti netinkam¹ šalį tinkama išaiškinimas ieškovui yra teismo pareiga.

Į klausim¹, kas byloje yra tinkamas ieškovas ir kas – atsakovas, dažniausiai atsako materialioji teisė – akivaizdus procesinių ir materialiųjų teisės normų ryšys.

Valstybė kaip CP subjektas CP-e dalyvauja bendrais pagrindais ir procese gali būti ir ieškovas, ir atsakovas. Valstybei teisme atstovauja Vyriausybė, o įstatymų numatytais atvejais – Vyriausybės įgaliota ar kita institucija. Valstybei atstovauti teisme t.p. gali atstovai pagal pavedim¹. Tokiu atveju šalimi vis tiek nurodoma valstybė, padariniai kyla valstybei, o ne atstovui.

Procesinis bendrininkavimas. Bendrininkavimo rūšys. Privalomasis ir fakultatyvinis bendrininkavimas

Procese visuomet yra tik dvi šalys – ieškovas ir atsakovas. Šalių skaičius nepriklauso nuo faktiškai byloje dalyvaujančių asmenų vienoje ar kitoje pusėje skaičiaus – vis tiek šalys bus tik dvi.

Reikalavimo teisė gali priklausyti ne vienam, o keliems asmenims. Lygiai taip pat pareiga atsakyti gali kilti ne vienam asmeniui.

Bendrininkavimas paprastai atsiranda tais atvejais, kai vieno teisinio santykio vienoje, kitoje ar abiejose pusėse yra daugiau nei vienas dalyvis. Esant tokiai situacijai, į proces¹ turi būti įtraukiami visi.

Bendrininkavimas gali atsirasti ir tada, aki ginčas kyla diejų ar daugiau teisinių santykių pagrindu ir šie santykiai tarpusavyje yra susijź. Todėl tikslingiau visk¹ išsprźsti viename procese, nors galimi ir savarankiški procesai.

Šio instituto tikslai:

Šalių ir teismo laiko taupymas.

Galimų sprendimų, priimtų atskirose bylose, prieštaringumų vengimas.

Procesinis bendrininkavimas – tai CPT institutas, skirtas reglamentuoti civilinius procesinius teisinius santykius, kada ieškinį pareiškia keli asmenys, arba ieškinys yra pareiškiamas keliems asmenims (CPK 43 str.). Šio instituto pagrindas – asmenų daugetas materialiniuose santykiuose.

Dalyvaujantys asmenys vadinami ieškinio bendrininkais arba atsakomybės bendrininkais.

Pagal tai, kurios šalies pusėje yra, procesinis bendrininkavimas skirstomas į:

Aktyvus – yra du ar daugiau ieškovų;

Pasyvus – du ar daugiau atsakovų;

Mišrus

Realiai procesinis bendrininkavimas galimas ne tik ieškovo ar atsakovo pusėje, bet ir tarp terčiųjų asmenų, įstojusių į jau prasidėjusį proces¹ ir pareiškusių savarankiškus reikalavimus. Tai paaiškinama tuo, kad tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais turi visas ieškovo procesines teises ir pareigas (CPK 46 str. 2d.). Šį atvejį galima būtų laikyti vienu iš aktyvaus bendrininkavimo ypatumų. Skirtumas tik tas, kad tretieji asmenys įstoja jau prasidėjus procesui.

Pagal būtinumo laipsnį procesinis bendrininkavimas skirstomas į:

Privalomasis (įstatyminis, materialusis);

Neprivalomasis (fakultatyvusis).

I. Privalomasis bendrininkavimas – kai subjektus sieja labai glaudūs ryšiai materialiojoje teisėje (bendra teisė ar pareiga) ir reikalavimų kiekvieno iš jų atžvilgiu atskirai nagrinėti negalima (CPK 43 str. 1 d. 1 p.). Šiais atvejais procesinio bendrininkavimo pagrindas yra asmenų bendrininkavimas materialioje teisėje – materialusis bendrininkavimas. Privalomasis bendrininkavimas bus:

Skolininkų solidariosios atsakomybės ir kreditorių solidariojo reikalavimo atvejais;

Nedalomų prievolių atvejais;

Laidavimo santykiuose;

Byloje dėl arešto turtui panaikinimo;

Tėvams pareiškus reikalavim¹ iš kelių vaikų priteisti išlaikym¹;

Visi bendraturčiai turi būti įtraukti turto atidalijimo ir bendrosios dalinės nuosavybės bylose;

Atsakomybės už kelių asmenų bendrai padaryt¹ žal¹ atvejais;

Ir t.t.

Privalomojo ir įstatyminio bendrininkavimo sutapatinti negalima. Privalomuoju pripažįstamas toks bendrininkavimas, kai bendrininkus sieja vienas materialusis santykis, tačiau CP galimas ir nebūtinai įtraukus visus bendrininkus(likź bendrininkai turi būti įtraukiami į byl¹ trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų vienos iš šalių pusėje). Jei visi būtų priverstinai kviečiami, būtų pažeistas dispozityvumo principas. Taigi, galima kalbėti apie santykinį privalom¹jį bendrininkavim¹. Tačiau kartais galima kalbėti ir apie absoliutų privalom¹jį bendrininkavim¹, tuomet s¹vokas įstatyminis ir privalomasis galima sutapatinti.

Šiaip ar taip, esant privalomajam bendrininkavimui, į byl¹ vienaip ar kitaip turi būti įtraukti visi bendrininkai.

Privalomojo procesinio bendrininkavimo atveju taikomos šios taisyklės:

Į byl¹ atitinkamos šalies pusėje turi būti įtraukti visi bendrininkai, t.y. visiems turi būti pranešta apie byl¹, o ar jie įstos į j¹ – jų reikalas. Teismas savo iniciatyva jų įtraukti negali, tačiau turi informuoti, kad byloje yra daugetas. Tačiau jei likusieji bendrininkai savo ar kitos šalies iniciatyva neįstoja į byl¹, teismas turi įtraukti juos savo iniciatyva dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Tai reiškia, kad teismas juos informuoja, tačiau dalyvauti ar ne, šie asmenys nusprendžia savo nuožiūra.

Dėl visų bendrininkų priimamas vienas teismo sprendimas. Pvz., privalomasis bendrininkavimas nustatomas iškeldinimo bylose. Į tokias bylas turi būti įtraukiami visi asmenys, gyvenantys konkrečioje gyvenamojoje patalpoje, nes sprendimas priimamas iškeldinti visus.

Teismo sprendimas, privalomojo bendrininkavimo atveju priimtas neįtraukus į proces¹ nors vieno iš bendrininkų (neinformavus jų apie bylos nagrinėjim¹), yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2p.).

Vieno iš bendrininkų atlikti procesiniai veiksmai galioja ir kitiems bendrininkams, jei jie neatvyko į bylos nagrinėjim¹ dėl svarbių priežasčių. Tačiau atsisakyti ieškinio, sudaryti taikos sutartį ir pripažinti ieškinį reikalingas visų bendrininkų sutikimas, išskyrus atvejų, kai šie procesiniai veiksmai atlikti neviršijant kiekvieno iš jų procesinių reikalavimų ar įsipareigojimų (CPK 44 str. 3 d.). Be to, gindami savo interesus, byloje dalyvaujantys gina ir posėdyje nedalyvaujančių interesus.

Jeigu vienas iš bendrininkų apskundžia teismo sprendim¹, laikoma, kad apeliacinis skundas paduotas visų bendrininkų. Esant privalomajam procesiniam bendrininkavimui, apeliacinės, kaip ir pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimas tik vieno kurio nors iš bendrininkų atžvilgiu yra negalimas.

II. Neprivalomasis (fakultatyvinis) bendrininkavimas – tai toks bendrininkavimas civiliniame procese, kada nėra glaudaus bendrininkų teisių ir pareigų ryšio tarp subjektų, jie nėra vieno materialiojo teisinio santykio subjektai, todėl formaliai galimas atskiras bylos nagrinėjimas kiekvieno iš jų atžvilgiu. Neprivalomasis bendrininkavimas yra tais atvejais, kai keli asmenys pareiškia analogišk¹ reikalavim¹ ir (arba) jų reikalavimai kyla iš to paties pagrindo. Tokių bendrininkų ieškiniai yra vienarūšiai. Tokie asmenys gali paduoti ieškinį kartu arba atskirai. Ieškinyje sujungiami keli reikalavimai, pagrįsti ta pačia teisės ir fakto medžiaga. Bendrininkai veikia nepriklausomai vienas nuo kito. Sprendimas už akių čia negali būti taikomas. Nesant vienam iš bendrininkų, teismas gali išskirti byl¹, o ne atidėti posėdį. Teisiniai padariniai taikomi kiekvienam iš bendrininkų autonomiškai.

Visiems bendrininkams būdingi bruožai, kurie juos skiria nuo kitų byloje dalyvaujančių asmenų:

1. Bendrininkus visada sieja bendri interesai, neprieštaraujantys tarpusavyje
2. Kiekvienas bendrininkas veikia savo vardu. Išimtis – privalomojo bendrininkavimo atvejais.
3. Bendrininkai gali procese dalyvauti savarankiškai arba pavesti jų interesams atstovauti vienam iš bendrininkų
4. Teismas priimdamas sprendim¹ kelių ieškovų naudai, turi nurodyti, kuri sprendimo dalis liečia kiekvien¹ iš jų, arba nurodyti, išieškojimo teisė yra bendra. Taip pat teismas turi nurodyti atsakovų atsakomybės form¹ – asmeninė, dalinė, subsidiari ar solidari.

GRUPĖS IEŠKINYS – vieno ar kelių asmenų pareikštas ieškinys daugelio turinčių bendr¹ interes¹ vardu ir tokio ieškinio pagrindu priimtas teismo sprendimas įgyja res iudicata gali¹ visiems suinteresuotiems asmenims. Pavieniam asmeniui sudėtinga pareikšti ieškinį prieš pvz., ekonomiškai, finansiškai stipresnź šalį, o sukviesti visus nukentėjusiuosius (pvz., nekokybiškos produkcijos atveju) į teism¹ nerealu. Grupės ieškinys vertinamas teigiamai, nes sutaupomas laikas, lėšos ir pan.

6. Procesinis teisių perėmimas

Materialiojoje teisėje yra atveju, kuomet asmenys, esantys procesinio teisinio santykio šalimi, gali pasikeisti. Tuomet įvyksta materialiųjų teisių ir pareigų perėmimas. Toks perėmimas yra procesinių teisių ir pareigų civiliniame procese perėmimo pagrindas. Perėmźs materiali¹sias teises asmuo perima ir teisź reikalauti šių teisių gynimo, t.p. pareig¹ atsakyti pagal prievoles. Tokiais atvejais buvź civilinio proceso šalimis asmenys iš proceso pasitraukia, o jų procesinės teisės ir pareigos pereina jų teisių perėmėjams.

Procesinių teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavim¹ procese. Procesinių teisių perėmimas negalimas, kai to neleidžia materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Teismas, gavźs informacij¹, privalo svarstyti apie perėmimas. Kartais būna neaišku, perėjo materialiosios teisės ar ne ir kokiu mastu. Tokiu atveju, teismas gali perleidusi¹ teises šalį įtraukti į byl¹ trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įstojusiu į byl¹ ieškovo pusėje.

Procesinio teisių perėmimo pagrindai:

procesinis teisių perėmimas pagal įstatym¹ – tai teisių perėmimas be šalių valios;

procesinis teisių perėmimas pagal sutartį – savanoriškas teisių perdavimas ir perėmimas.

Pagrindinės taisyklės ir teisiniai padariniai yra šie

PTP galimas tiek ieškovo, tiek atsakovo pusėje.

PTP galimas bet kurioje proceso stadijoje, t.p. ir kasacijoje.

PTP ribas apibrėžia materialiųjų subjektinių teisių perėmimo ribos. Sandoriu įgijźs iš teisių perleidėjo vis¹ reikalavimo teisź teisių perėmėjas įgyja tokias pačias teises skolininko atžvilgiu, kokias turėjo pradinis kreditorius, nepriklausomai nuo reikalavimo teisės pardavimo kainos.

Pasitraukus iš proceso vienai šaliai, teismas sustabdo byl¹, kol paaiškės asmens materialiųjų teisių perėmėjas. Nebent šalis žinoma iš karto.

Teisių perėmėjas įstodamas į proces¹ turi pateikti įrodymus, patvirtinančius teisių perėmim¹ materialiojoje teisėje.

Ieškovo teisių perėmėjas gali atsisakyti įstoti į proces¹, tokiu atveju tai prilyginama ieškinio atsisakymui ir byla nutraukiama.

Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo yra privalomi. Išimti – kai tam tikrų asmeninių teisių ir pareigų perėmimas nėra galimas.

Materialiųjų teisių, tiesiogiai susijusių su asmeniu, perėjimas kitiems asmenims nėra galimas, todėl negalimas ir PTP. Galimos išimtis – pvz., išlaikymo pareiga pereina įpėdiniams, kai mirus pažemintajam, pažeminti jaučiasi ir jo šeimos nariai, tuomet jie t.p. gali kreiptis dėl to į teism¹.

Procesinį teisių perėmim¹ teismas įformina nutartimi, tiek žodine, tiek rašytine.

Pagrindiniai netinkamos šalies pakeitimo tinkama ir procesinio teisių perėmimo institutų atribojimo kriterijai